Trisdešimtasis (465) posėdis
2000 m. gegužės 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-311. Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-311(A2) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti registruotis. Užsiregistravo 40 Seimo narių. Tęsiame mūsų darbus.

Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-311. Pranešėja B.Visokavičienė. Svarstymas. Prašom, ponia pirmininke, į tribūną.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma, kad profesinių sąjungų vadovai tuo atveju, jeigu įmonė yra rekonstruojama, reformuojama, vykdoma restruktūrizacija ir yra mažinamas darbuotojų skaičius, nebūtų atleisti iš darbo.

Komitetas apsisprendė nepritarti tokiam įstatymo projektui motyvuodamas tuo, kad yra pateiktas labai panašaus turinio kitas įstatymo projektas. Beje, su tuo sutiko autorius. Todėl įstatymo projektą, užregistruotą Nr.P-311, kurį teikia Seimo narys P.Šakalinis, komitetas atmetė. Kviečiu taip pat pritarti šiam komiteto sprendimui.

Dėl visų motyvų kalbėsiu svarstant kitą įstatymo projektą, kuris visiškai atitinka, tik skiriasi jo redakcija.

PIRMININKĖ. Prašom. Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektas Nr.311(A2). Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tai Nr.P-311(A2). Šį projektą teikia Seimo narys K.Kuzminskas. Juo taip pat stengiamasi įtvirtinti nuostatą, kad pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kai sumažinamas darbuotojų skaičius, turėtų darbuotojai, išrinkti į renkamus profesinės sąjungos organus, taip pat būtų palikti dirbti profesinių sąjungų vadovai.

Vyriausybės nuomonė – nepritarti šiam įstatymo projektui. Komitetas pritarė Vyriausybės išvadai. Mes manome, kad iš esmės tokios nuostatos pažeistų darbo santykių teisinio reguliavimo principus. Nes papildomos socialinės garantijos tokiais atvejais, jeigu vyksta restruktūrizacija ir mažinamos darbo vietos, paprastai yra suteikiamos išimtiniais atvejais, kai darbuotojos yra motinos, auginančios mažamečius vaikus, daugiavaikės motinos arba kai iki pensijos liko tiktai treji metai. Štai šios išimtys įstatymuose yra numatytos.

Be to, profesinių sąjungų nariai, dirbantys įmonėje, ir jų vadovai turi tam tikrų privilegijų. Viena iš jų yra įteisinta Darbo sutarties įstatymo 33 straipsnyje, kuriame rašoma, kad tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga, kaip renkamas organas, nepritaria atleidimui, tada taip pat negalima besąlygiškai atleisti profesinių sąjungų narių. Be to, papildomos garantijos dar gali būti aptartos kolektyvinėje sutartyje. Todėl iš esmės, manome, kad šis pasiūlymas būtų perteklinis. Dar ir dėl šios priežasties komitetas nusprendė atmesti įstatymo projektą. Kviečiu Seimą pritarti komiteto išvadai.

PIRMININKĖ. Ačiū poniai pirmininkei. Kviečiu į tribūną K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo užregistruotas jau prieš dvejus metus ir pagaliau atėjo iki svarstymo. Nežinau, kodėl buvo taip ilgai delsiama, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė atmesti šio įstatymo projektą. Manau, kad tikrai neteisingas priimtas sprendimas, nes šiuo metu profesinės sąjungos daugelyje įmonių tik kuriasi, atsiranda iniciatyvūs žmonės ir nori dirbti, bet darbdaviai su jais susidoroja – tuoj pat suorganizuoja etatų mažinimą. Aišku, pirmiausia sudaro sąlygas atleisti iniciatyvų žmogų. Man atrodo, čia ir yra pagrindinis darbo santykių reguliavimo principų pažeidimas. Mums reikia stiprinti profesines sąjungas. Manau, ši 37 straipsnio pataisa įrašant 6 punktą, kad pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, tiems, kurie yra išrinkti į profesinių sąjungų organus, yra šalia kitų. Jokiu būdu ne taip, kaip komiteto pirmininkė pateikė, kad bus pažeista ir pirmenybė atsiras tiems ir pažemins tuos, kurie toje darbovietėje buvo suluošinti arba susirgo profesine liga, arba vieniši išlaiko vaikus iki 16 metų. Tai yra ta pati grafa, jie lieka lygiaverčiai su tais, kurie išrinkti į profesinių sąjungų vadovus. Todėl aš siūlau…

O 33 straipsnyje yra visai kitas reikalavimas. Manau, jeigu yra užakcentuota tame straipsnyje, kuriame yra mažinamas darbuotojų skaičius, nieko nepakenks, kad būtų pagerintos profesinių sąjungų narių sąlygos. Aš siūlau nepritarti komiteto išvadai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra labai aiškiai suformuluota Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – atmesti šiuos projektus. Mes turėtume apsispręsti balsuodami. Kiek supratau, bendro sutarimo nebus. Ar galima bendru sutarimu balsuoti dėl to? Tam, kad mes šiandien pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai, reikia 36 Seimo narių pritarimo. Todėl turėtume… Ne, nėra bendro sutarimo. Todėl prašyčiau pasiruošti diskusijoms dėl motyvų ir balsuoti. Pirmiausia – diskusijos dėl motyvų po vieną už ir prieš. Iš anksto buvo užsirašę ponas A.Sysas ir ponia D.Aleksiūnienė. Jūs skirtingas nuomones turite? Ponas A.Sysas prieš komitetą? Prašom kalbėti.

A.SYSAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ši įstatymo pataisa ne iš paiko gyvenimo. Aš tikrai negalėčiau sutikti, kad tai yra privilegija tiems žmonėms. Sakyčiau, tai yra būtinybė, galima sakyti, gyvenimo reikalas. Mes kažkodėl vis galvojame apie tai, kas yra. Iš principo ponas Kazimieras, pateikdamas šį įstatymą, pasakė, kad dažniausiai susiduriama ten, kur dar nėra profesinių sąjungų, nes jos tik kuriasi.

Norėčiau jums pateikti Darbo inspekcijos labai vaizdžią informaciją, kuri patvirtins, kad tokia pataisa būtina. 1999 m. Darbo inspekcijos inspektoriai patikrino 14 tūkst. įmonių, 2000 m. – beveik 2200. Iš viso – 16 tūkst. įmonių. Patikrintose įmonėse dirbo beveik 1 mln. darbuotojų. Iš patikrintų 10 tūkst. įmonių buvo nustatyta 30 tūkst. darbo teisės aktų pažeidimų. Iš jų įmonių, kuriose buvo nustatyti darbo apmokėjimo tvarkos pažeidimai, per 4 tūkst., bendras tose įmonėse nustatytų darbo apmokėjimo tvarkos pažeidimų skaičius sudaro 7 tūkst. Aš galėčiau vardyti dar krūvą skaičių, kuriuos pateikė Darbo inspekcija. Todėl, aš manau, tai parodo, kad Darbo inspekcija pati nesusitvarko su tom problemom, kurios yra, ir būtent profesinė sąjunga šitą problemą padėtų spręsti. Bet kokia problema? Kai tik atsiranda žmogus, kuris nori būti aktyvesnis ir pradėti spręsti tą problemą, dažniausiai pirmas ir gauna per galvą. Taip tiesiai šviesiai ir pasakykim. Paskutinis atvejis – tai yra “Falko” įmonė Lietuvoje, kai mes turėjome kviesti netgi kolegas iš Danijos, kad būtų išspręsta problema, nes žmogus, nutaręs su kolegomis steigti profesinę sąjungą, per vieną dieną buvo atleistas iš darbo. Ir jokio sutikimo, nieko nereikia. Todėl mes nekalbėkim apie tuos įstatymus, o galvokim apie tai, kai profesinės sąjungos kuriasi. Šiandien profesinių sąjungų yra tik 7% dirbančiose įmonėse. Tai jeigu mes…

PIRMININKĖ. Jūsų laikas baigėsi.

A.SYSAS. Labai ačiū. Todėl aš jokiu būdu nepritariu komiteto sprendimui, o siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Pritarti komiteto sprendimui norėtų D.Aleksiūnienė. Prašom.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Ką tik kalbėjęs gerbiamasis kolega paminėjo liūdnus skaičius mūsų šaliai. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar šiose įmonėse yra profesinės sąjungos. Ir jeigu yra, tai kokią įtaką jos turėjo, kad padėtis pasitaisytų? Ar galite šiandien pateikti bent vieną pavyzdį, kada vien tiktai dėl profsąjungos organizacijų įtakos padėtis pasitaisė? Aš manau, kad geras dialogas yra tiktai tada, kai įmonių vadovas ir profesinės sąjungos randa bendrą kalbą ir daugelį problemų sprendžia kolektyvinių susitarimų būdu. Lietuvoje šiuo metu yra penki profsąjungų centrai – tai Lietuvos darbininkų sąjunga, kuriai vadovauja A.Balsienė, Lietuvos darbo federacija, kuriai vadovauja ponas K.Kuzminskas, Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininkas J.Oleka, taip pat ir kiti. Aš manyčiau, kad jeigu mes šiandien priimsim šitą įstatymą, tai kaip mat kiekvienoje įmonėje atsiras po penkias organizacijas, žmonės, vadovaujantys toms organizacijoms, kaip buvo įvardyta ir komitete, nepaisant tiesioginio darbo užsitikrins sau šiltas vieteles, bus geresni už kitus savo bendradarbius. Manau, kad tai skatins karjerizmą. Centro frakcija pasisako prieš ir už komiteto išvadą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašom neišeiti iš salės, netrukus registruosimės ir balsuosim. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Bandau formuluoti balsavimą. Tie, kurie pritaria komiteto siūlymui atmesti šituos du projektus (turbūt dėl abiejų iš karto balsuosim?), spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom, balsavimas prasidėjo. Primenu, kad reikia 36 balsų. Tie, kurie už tai, kad po svarstymo būtų atmestas šitas projektas, balsuoja už.

Už balsavo 26, prieš – 14, susilaikė 4. Komiteto siūlymas nesurinko reikiamo skaičiaus balsų, todėl dabar mes turėsim apsispręsti ir perduoti kitam komitetui, aš taip suprantu pagal Statutą. Yra pasiūlymų Ekonomikos komitetui perduoti šitą siūlymą. Daugiau turbūt nėra kam svarstyti, nes tai iš tikrųjų ekonominis klausimas. Aš prašyčiau nusiraminti Seimo narius. Tiems, kurie norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos ar dėl apsisprendimo, aš galėčiau suteikti žodį. Prašom, ponas K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai negina darbo žmogaus, todėl aš siūlau šio įstatymo svarstymą perduoti Žmogaus ir piliečio teisių komitetui.

PIRMININKĖ. Ponas S.Malkevičius norėtų kalbėti. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

S.MALKEVIČIUS. Aš tikrai nepritarčiau Ekonomikos komitetui. Mes turim dabar tiek daug įstatymų, kad jau aš nežinau… (Balsai salėje) Gal Žmogaus teisių, Saugumo, tiktai ne Ekonomikos. (Balsai salėje) Gerai, jeigu man paveda frakcija, tada perbalsuokim.

PIRMININKĖ. Kalba frakcijos vardu, kad reikia perbalsuoti. Prašom suformuluoti aiškiau. (Balsai salėje) Yra pasiūlymas perbalsuoti, nes kai kurių frakcijų nariai, kaip matot, balsavo kitaip. (Balsai salėje) Posėdžio pirmininkė savo sprendimu ir frakcijos siūlymu siūlo registruotis ir perbalsuoti šitą siūlymą. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašau būti atidesniems. Iš tikrųjų sudėtingi klausimai svarstomi. Išimties tvarka persiregistruojam dar kartą. Labai prašau atidžiai visus registruotis. Kol registruojatės, tiems, kurie atėjo vėliau, galiu paaiškinti. Vyko diskusija, Seimo komitetas pasiūlė šitą įstatymo projektą po svarstymo atmesti. Profsąjungų atstovai ir kai kurios frakcijos reikalauja, kad šitas projektas būtų svarstomas toliau. Todėl jūsų apsisprendimui bus pateikta balsuoti. Tie, kurie balsuos už, palaikys komiteto siūlymą ir Vyriausybės siūlymą, kad šitie projektai būtų po svarstymo atmesti. Tie Seimo nariai, kurie palaiko profsąjungų reikalavimą, balsuos prieš komiteto siūlymą. Ar suprantamas balsavimas? Aišku. Ačiū.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašom susikaupti ir labai atidžiai, nesiblaškant balsuoti. Dar kartą kartoju: tie, kurie palaiko komiteto siūlymą, spaudžia mygtuką “už”. Vyksta balsavimas. Tie, kurie nepalaiko… ir Vyriausybės… (Balsai salėje) Centro frakcija taip pat pasisakė už komiteto siūlymą.

Už balsavo 32, prieš – 16, susilaikė 3. 36 Seimo narių nėra. Taigi šiandien turim mes apsispręsti. Nepritarta šio pagrindinio komiteto siūlymui, todėl turėsim perduoti kitam komitetui svarstyti šį klausimą. Yra pasiūlymai Ekonomikos komitetui ir Žmogaus ir piliečio teisių komitetui. Gal būtų galima sutarti bendru sutarimu, kad svarstytų Ekonomikos komitetas, kuriam tai yra artimiau? Negalima bendru sutarimu? Tada balsuosim alternatyviu būdu. Prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kadangi pirmasis siūlymas buvo Ekonomikos reikalų komitetas, tai tie, kurie yra už Ekonomikos reikalų komitetą, spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie už Žmogaus teisių komitetą, spaus mygtuką prieš. Balsavimas vyksta. Ekonomikos komitetas – mygtukas už, Žmogaus teisių komitetas – mygtukas prieš. Alternatyvus balsavimas, susilaikymo negali būti.

Už Ekonomikos komitetą – 20, už Žmogaus teisių komitetą – 33. Svarstymo data… Kokią siūlote svarstymo datą? Pratęsim svarstymą Seime? Po mėnesio? Gegužės 23 d.? Gerai, tinka. Ar visiems tinka gegužės 23 d.? Gerai. Ačiū. Gegužės 23 d. Repliką po balsavimo – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu atsakyti kolegei D.Aleksiūnienei, kad kalba svarstant šį įstatymą vyksta ne apie kai kuriuos profsąjungos lyderius, bet apie įmonės darbuotojus. Šiandien mes turime pripažinti, kad vyksta tam tikra savivalė ir išnaudojimas, žmonės dirba ir viršvalandžius, ir kita. Vienintelė apsigynimo forma yra kolektyvinis (…), bendra nuomonė, t.y. profesinių sąjungų kūrimasis. Šiam kūrimuisi mūsų įstatymai yra nepalankūs, nes jie užgniaužia pradinę iniciatyvą – žmonių būrimąsi į profesines sąjungas, todėl tikiuosi, kad svarstant Žmogaus teisių komitete bus pritarta tokiam siūlymui, kad mes grįšime ir Seime taip pat palaikysime.

Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2399(2*) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie kitų šios dienos darbotvarkės klausimų. 2-2 klausimas. Projektas Nr.P-2399(2) – Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikia Vyriausybė. Ministras – J.Rudalevičius. Pranešėja – K.Prunskienė, Ekonomikos komitetas. Prašom į tribūną. Svarstymas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas yra labai aiškiai motyvuojamas pirmiausia tuo, kad šią sritį, kaip ir daug kitų, reikia formuluoti ir reglamentuoti orientuojantis į Europos Sąjungos taisykles.

Esmė ta, kad vietoje anksčiau buvusio 5 straipsnio pirmosios dalies turinio, kai įstatymo šio straipsnio subjektas buvo konkrečiai apibrėžti asmenys, neturintys teisės gaminti gaminių, kurie, kaip ir jų dalys, yra registruoti kaip pramoninis dizainas, asmenys, neturintys teisės siūlyti įvežti ir eksportuoti, kaupti rinkoje gaminių ar jų dalių, įregistruotų kaip pramoninis dizainas, naujajame projekto variante kalbama apie subjektą – dizaino savininką. Pozityvia kalba kalbama apie tai, kad įregistruoto pramoninio dizaino savininkas turi išimtinę teisę leisti arba drausti kitiems asmenims, neturintiems jo leidimo, gaminti, siūlyti parduoti ir parduoti, išleisti į rinką, importuoti ar eksportuoti, kaupti ir naudoti gaminius ar jų dalis, kurie yra įregistruoto pramoninio dizaino kopija ar iš esmės yra kopija, kai tokie veiksmai vykdomi komerciniais tikslais. Tai yra straipsnis, kuris iš esmės reglamentuoja intelektinės nuosavybės sritį ir, kaip matote, daug aiškiau, konkrečiau formuluoja, apibrėžia šį konkretų dalyką.

Ekonomikos komitetas pritarė siūlomam projektui, kurį teikė Vyriausybė. Tiesa, buvo kai kurių diskusijų dėl vienos ar kitos formuluotės dalies, kad ir dėl sąvokos “išleisti į rinką”. Atrodytų, kad kitos straipsnio sakinių dalys jau lyg ir apibrėžia šį momentą, tačiau mes palikome taip, kaip čia parašyta. Mes siūlome pritarti po pateikimo ir negaištant daug laiko priimti šį įstatymą, žinoma, po to, kai jis bus apsvarstytas. Tiek.

PIRMININKĖ. Ačiū, ponia pranešėja. Ačiū. Kadangi dabar svarstymas, klausimų jau nėra. Tai svarstymo procedūra.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nėra klausimų?

PIRMININKĖ. Ne. Nėra užsirašiusių kalbėti, todėl mes turėsime apsispręsti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo pritarta. Toliau vyks pagal visas privalomas procedūras. Tai yra Pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2399(2). Pritarta po svarstymo.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2172Gr. Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2192Gr. (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-3. Projektas Nr.P-2172 – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kaip žinote, yra gautas Prezidento dekretas dėl šio įstatymo, todėl aš kviečiu į tribūną pranešėją poną A.Abramavičių – Respublikos Prezidento patarėją, Teisės departamento vadovą. Pateikimas. Norima pateikti abu dekretus iš karto. Pranešu, kad kitas klausimas – Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2192. Dėl šio įstatymo taip pat gautas Prezidento dekretas. Prašom pateikti abu dokumentus.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau pateikti Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šie dekretai yra tarpusavyje susiję. Argumentai, dėl ko aukščiau minėti įstatymai yra grąžinami Seimui pakartotinai svarstyti, yra tie patys, todėl aš šiuos dekretus kartu ir pateiksiu. Labai trumpai, gerbiamieji Seimo nariai.

Visų pirma labai trumpai, kodėl Respublikos Prezidentas grąžino šiuos įstatymus Seimui pakartotinai svarstyti. Kaip jūs puikiai prisimenate, jūsų priimtuose mano aukščiau įvardytuose įstatymuose yra numatyta, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų yra finansuojamos nevalstybinės tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigos, suteikiančios valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą. Respublikos Prezidento nuomone, nėra pasirengta šiuos įstatymus įgyvendinti, nes 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetuose nėra numatytos lėšos, reikalingos abiem įstatymams įgyvendinti. Todėl Respublikos Prezidentas, vetuodamas šiuos du įstatymus, siūlo, kad abu įstatymai įsigaliotų nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Iki to laiko būtų galima įvertinti, kiek tokių mokyklų bus, kiek jų dabar yra, numatyti, kiek reikės pinigų joms finansuoti, ir spręsti klausimą jau kitais biudžetiniais metais. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Respublikos Prezidento siūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Klausia S.Čirba. Prašom.

S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto didžiausias klausimas yra dėl šio įstatymo įsigaliojimo datos. Kodėl pasirinkta rugsėjo 1 d., kai žinoma, jog biudžetiniai metai prasideda sausio 1 d.? Ateinančių metų valstybės biudžetas formuojamas jau dabar. Iš esmės nėra Finansų ministerijos ir Vyriausybės juridinio pagrindo įtraukti šių mokyklų finansavimą į ateinančių metų biudžetą, nes dar įstatymas negalios.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū jums už klausimą. Ši data yra pasirinkta todėl, kad nuo rugsėjo 1 dienos tose švietimo įstaigose prasideda mokslo metai ir būtent todėl nuo šios datos jos jau galėtų pradėti kurtis, funkcionuoti ir jau galimas jų finansavimas nuo rugsėjo 1 d. Žinant, kad toks įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 d., aš manau, biudžete galima numatyti tas lėšas.

PIRMININKĖ. Klausia V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, nereikia daug laiko tam, kad suskaičiuotume, kiek tokių mokyklų yra, tuo labiau kad jų tikrai nėra daug. Tačiau ar jūs nepagalvojote teikdami šį dekretą, kad tokių gimnazijų, kaip šiandien, tarkim, Vilniaus jėzuitų gimnazija, kaip Kaune veikianti analogiška švietimo institucija, turėtų būti daugiau? Turbūt nereikia aiškinti, kas iš tikrųjų vyksta su mūsų visuomene, kokios problemos kamuoja mūsų jaunimą ir kad dvasinių vertybių praradimas netgi verčia abejoti, ar iš viso Lietuva atgimė kaip nepriklausoma valstybė ir tauta. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios visuomet mums yra ir turbūt bus demokratijos pavyzdys, tokios mokyklos-gimnazijos veikia…

PIRMININKĖ. Minutė klausti.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …ir, kiek aš žinau, netgi žydai savo vaikus leidžia į jėzuitų gimnazijas norėdami, kad vaikas gautų tvirtus pasaulėžiūros ir doros pagrindus. Ar šis dekretas nėra rizikingas būtent moralinio poveikio tautai, jos jaunimui prasme?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už jūsų klausimą. Aš norėčiau atsakyti, kad šiuo dekretu nesiūloma panaikinti arba pripažinti negaliojančiomis jūsų priimtas pataisas. Aš manau, dar rimtesnė problema bus, kai įstatymas įsigalios, o jį įgyvendinti nebus lėšų. Kai tos mokyklos pagal šį įstatymą pradės reikalauti pinigų, o biudžete tų pinigų nėra ir jos negaus, tada, manau, tikrai gali kilti konfliktinė situacija. Šiuo dekretu Prezidentas nėra prieš tokių mokyklų finansavimą. Jis tik yra už tai, kad įstatymo nuostatos realiai galėtų būti įgyvendintos, bet, kiek mums žinoma, net ir Vyriausybės išvadų nėra dėl galimybės šiuo metu finansuoti būtent tokias mokyklas.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat suprantu sunkią valstybės biudžeto situaciją, tačiau tose mokyklose (nors jūs dabar nepritariate Seimo nuostatai, kad reikia finansuoti iš savivaldybių ir valstybės biudžeto) juk mokosi tie patys mūsų vaikai. Jie nelanko tų bendrojo lavinimo mokyklų, kurios šiuo metu yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o lanko jėzuitų ir kitas mokyklas. Jų šiuo metu yra kritinė situacija, faktiškai jos bankrutuoja. Kaip jūs manote (nes faktiškai dėl jūsų kaltės, nes jūs neskiriate finansavimo, jos bankrutuos), kur tie vaikai dėsis? Ar nereikės papildomai?.. Vis tiek lėšų jiems reikės skirti. Jie baigia tą patį mokslą, tą pačią bendrojo lavinimo mokyklą. Kodėl jūs nenorite paremti vienodai tą ir tą? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už jūsų klausimą. Iš tiesų aš iš dalies į jūsų klausimą atsakiau, kad šis dekretas tikrai nėra nukreiptas prieš tokių mokyklų finansavimą. Tiktai problema yra ta, kad, mūsų žiniomis, šioms įstatymo nuostatoms įgyvendinti nėra numatyta lėšų. Situacija bus tokia, kad įstatymas įsigalios, bet vis tiek tos mokyklos nebus finansuojamos.

K.KUZMINSKAS. Bet jos bankrutuos. Iš kur gausit lėšų?

A.ABRAMAVIČIUS. Šiuo atveju, jeigu įstatymas įsigalios ir nebus finansavimo, iš kur jos gaus lėšų? Bus dar blogiau. Vadinasi, faktiškai užprogramuotas šio įstatymo nevykdymas.

K.KUZMINSKAS. Bet vaikai bus palikti likimo valiai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nereplikuoti iš salės. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Iš esmės, gerbiamasis pranešėjau, išeina taip, kad tas įstatymas negali būti priimtas, kol nėra numatyti finansavimo šaltiniai, nes, kaip jūs puikiai suprantate, nebus pinigų, šis įstatymas bus niekinis, jis bus nevykdomas. Bet aš noriu pateikti kitą klausimą. Tarkim, Klaipėdoje yra tokia M.Mažvydo katalikiška mokykla. Yra du steigėjai: savivaldybė ir Bažnyčia. Išeina, kad du steigėjai turėtų turėti vienodą atsakomybę. Matyt, ir finansuoti kokią nors dalį turėtų Bažnyčia, tiek, kiek savivaldybė. Dabar šios lygybės nėra. Savivaldybė finansuoja, o kita pusė gali skirti direktorių, atleisti ir t.t. Ar nereikėtų ir šiuos dalykus numatyti dabar mūsų aptariamame įstatyme? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Aš manau, kad tikrai gali būti svarstomi įvairūs variantai, tačiau kadangi mes šiuo metu svarstome tai, kas yra, aš pasakiau poziciją dėl dabar priimtų pataisų.

PIRMININKĖ. Klausia J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Norėčiau jūsų paklausti. Kadangi Prezidentūra intensyviai svarstė šį projektą, kiek, jūsų nuomone, prireiks lėšų iš valstybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti litais? Iš kur atsiras lėšų, kai mokyklos bankrutuos, o vaikams reikės eiti į kitas mokyklas? Iš kur tada atsiras lėšų kitoms, o ne šioms mokykloms? Trečias klausimas ta pačia tema, kas yra šio projekto rengimo autorius? Pavardė.

A.ABRAMAVIČIUS. Dėl jūsų pirmojo klausimo norėčiau pasakyti, gerbiamasis Seimo nary, kad (aš jau vėl kartoju) prieš priimant tą įstatymą reikėtų paskaičiuoti, kiek pinigų reikės, kiek tokių mokyklų yra, kiek jų bus. Ir tai, manau, buvo galima kartu su Vyriausybe padaryti. Tokie skaičiavimai, aš manau, tikrai leistų numatyti tam tikrą finansavimą, pavyzdžiui, iš biudžeto.

Dėl jūsų antro klausimo. Jūs tik darote prielaidą, kad gal bankrutuos.

Dėl trečio jūsų klausimo norėčiau pasakyti, kad pagal Konstituciją Seimo priimtus įstatymus Seimui pakartotinai svarstyti gali grąžinti tik Respublikos Prezidentas.

J.ŠIMĖNAS. Bet kas rengėjai?

A.ABRAMAVIČIUS. Visus įstatymus… Respublikos Prezidentas teikia visas pataisas.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų, norėjusių paklausti, klausimus.

Gerbiamieji Seimo nariai, remdamiesi Seimo statuto 165 straipsnio antrąja dalimi, matyt, mes dabar turėtume apsispręsti, ir gal bendruoju sutarimu galime sutarti, kad šiuos grąžintus įstatymus mes svarstysime iš naujo. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių, todėl dabar mes turėtume nustatyti pagrindinį komitetą. Turbūt be ginčų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomu komitetu siūlytume Biudžeto ir finansų komitetą. Tinka?

Dėl datos. Ar galima šiandien nustatyti šių projektų svarstymo datą? Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turi pasiūlymų dėl datos? Kitą savaitę galima svarstyti, kitą ketvirtadienį? Tinka. Svarstymo data – kitas ketvirtadienis. Dabar nežinau, kokia tai būtų… Turbūt gegužės 11 d. Ačiū.

Dėl balsavimo motyvų, ar dėl ko? Dėl vedimo tvarkos?

J.ŠIMĖNAS. Replika.

PIRMININKĖ. Replika. Pasakyti repliką norėtų J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Vis dėlto norėčiau pasakyti repliką, kad iš tikrųjų Prezidentas, pateikęs įstatymo atmetimo dekretą, nepateikė jokių argumentų. Jis pasakė, kad nėra numatyta lėšų šiam įstatymui įgyvendinti, tačiau Prezidento atstovas taip pat nepasakė, kiek tų lėšų reikės. Kaip galima sakyti, kad nenumatyta lėšų, kai patys nežino, kiek tų lėšų reikės? Gal užteks šimto litų, gal tūkstančio litų ir panašiai. Todėl aš manau, kad tokie Prezidento dekretai be argumentų pasidarė yda mūsų įstatymų leidybai. Norėtųsi paprašyti, kad būtų konkrečiau atsakoma ir į klausimus. Juk aš paprašiau pasakyti, kas rengė Prezidento dekreto projektą. Vis dėlto nesugebama atsakyti į tokį klausimą.

PIRMININKĖ. Ačiū jums už repliką.

Gerbiamieji kolegos, šių klausimų svarstymas pagal šios dienos darbotvarkę baigtas. Prašom registruotis.

Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2469. Vaiko globos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo 5¹ ir 34¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-2470 (pateikimas)

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Einame prie kito šios dienos darbotvarkės klausimo – Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2469. Šį projektą teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pateikimas. Į tribūną kviečiu Respublikos Prezidento patarėją – Teisės departamento vadovą A.Abramavičių. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Labai trumpai, kas nulėmė šio įstatymo projekto atsiradimą, ko šiuo projektu siekiame ir kokios pataisos yra siūlomos. Pirmiausia reikia pasakyti, kad 2000 m. sausio 10 d. Respublikos Prezidentas savo dekretu sudarė darbo grupę, kuri pateikė pasiūlymus, kaip patobulinti vaiko teisių apsaugą. Remiantis šiais pasiūlymais buvo parengti du įstatymo projektai: Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Vaiko globos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo 5¹ ir 34¹ straipsniais įstatymo projektas.

Kalbant apie Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą reikia pasakyti, kad pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra patobulinti ir padaryti efektyvesnę vaikų, likusių be tėvų globos, teisių apsaugą. Kai kurias pataisas, esančias šiame Santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte, norėčiau pasakyti. Pirmiausia siūloma atsisakyti tėvystės teisių atėmimo instituto. Tiek darbo grupės, kuri pateikė pasiūlymus, tiek mūsų nuomone, tėvystės teisių atėmimo institutas yra diskutuotinas, ginčytinas ir Konstitucijos, ir tarptautinių teisės aktų požiūriu. Todėl siūloma šį institutą pakeisti kitu institutu, t.y. tėvynės teisių apribojimo institutu, kuris labiau atitiktų tiek tarptautinius teisės aktus, tiek ir mūsų Konstituciją.

Toliau kita pataisa. Šiuo įstatymo projektu siūloma… Tiesa, norėjau pasakyti, kad pagal dabar galiojantį Santuokos ir šeimos kodeksą užsienio piliečiai gali įvaikinti vaikus, kurie yra ne jaunesni kaip vienerių metų. Siūloma šią ribą sumažinti numatant, kad užsienio šalių piliečiai gali įvaikinti vaikus, kurie yra ne jaunesni kaip šešių mėnesių. Mes ir darbo grupė konsultavomės su psichologais. Jų nuomone, vaikas, sulaukęs vienerių metų, jau faktiškai pradeda bręsti, susiformuoja tam tikri charakterio bruožai, todėl paskui labai sunku vaiką auklėti ir jį pakeisti.

Toliau. Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams ir labiau kontroliuoti įvaikinimo procesą, siūloma pagal įstatymo projektą įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą rūpintis ne tik įvaikinimo procedūrų priežiūra Lietuvoje, bet ir įvaikintų vaikų likimu užsienyje, nes kai užsienio piliečiai vaikus įvaikina ir išveža, tai iš esmės dėl tų vaikų nesiaiškinama, jais nesidomima ir panašiai. Siūloma įpareigoti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos domėtųsi, rūpintųsi ir kontroliuotų, kaip įvaikintam vaikui sekasi gyventi užsienio valstybėje.

Toliau. Kadangi teismų praktikoje kilo tam tikrų neaiškumų dėl to, kokios grandies teismas turi nagrinėti įvaikinimą, kai nori įvaikinti asmuo, turintis dvigubą pilietybę, pavyzdžiui, turi Lietuvos pilietybę ir Vokietijos ar Austrijos, ar Australijos, tai šiuo atveju siūloma nustatyti, kad jeigu vaiką nori įvaikinti asmuo, kuris turi Lietuvos ir kitos užsienio valstybės pilietybę, tai įvaikinimo klausimus sprendžia Vilniaus apygardos teismas lygiai taip pat kaip ir dėl užsienio piliečio įsivaikinimo.

Taip pat Santuokos ir šeimos kodekse keičiama dar viena nuostata, pagal kurią dabar yra nustatyta, kad įvaikinti gali tiktai tų užsienio valstybių piliečiai, kurios yra ratifikavusios Hagos konvenciją dėl įvaikinimo. Siūloma tą nuostatą truputį pakoreguoti ir nustatyti, kad įvaikinti gali ne tik tų užsienio valstybių piliečiai, kurios yra ratifikavusios Hagos konvenciją, bet ir piliečiai tų užsienio valstybių, kurios atitinka Hagos konvencijos reikalavimus.

Ten yra ir daugiau smulkesnių pataisų, bet esminės yra tokios pataisos. Mūsų nuomone, šios pataisos pagerins būtent vaikų, likusių be tėvų globos, apsaugą ir užtikrins efektyvesnį jų auginimą bei auklėjimą. Prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, jūs turbūt pateikėte ir antrąjį?

A.ABRAMAVIČIUS. Ne, tik vieną.

PIRMININKĖ. Tik vieną. Ar tam antrajam jūs norite specialiai ką nors pasakyti, ar galima manyti, kad tai yra pateiktas…

A.ABRAMAVIČIUS. Jeigu leisite, apie antrąjį dar noriu truputį atskirai pasakyti, nes ten irgi yra tam tikra specifika.

PIRMININKĖ. Keletą sakinių, jeigu galite.

A.ABRAMAVIČIUS. Keletą sakinių dėl Vaiko globos įstatymo.

PIRMININKĖ. Aš turiu galvoje projektą Nr.P-2470, kad būtų aiškiau.

A.ABRAMAVIČIUS. Dėl Vaiko globos įstatymo projekto norėčiau pasakyti, kokie yra esminiai dalykai. Pirmiausia siekiai, tikslas tas pat, tos pačios grupės pasiūlymai ir kas dabar yra daroma.

Pastaruoju metu buvo tam tikrų piktnaudžiavimų, kai užsienietis, tapęs vaiko globėju, išsiveždavo vaiką į užsienį. Todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad užsienio valstybės piliečiui būtų draudžiama būti vaiko globėju. Lietuvos piliečio vaiko globėju užsienio valstybės pilietis negali būti, išskyrus du atvejus, kai užsienio valstybės pilietis nuolat gyvena Lietuvoje ir jeigu jis yra artimas to vaiko giminaitis. Kitais atvejais užsienio piliečiai pagal siūlomą įstatymo projektą negali būti vaiko globėjai. Kiek teko mums kalbėti su asmenimis, kontroliuojančiais tą procesą, ir kiek teko žiniasklaidoje skaityti, pasitaiko atvejų, kai yra piktnaudžiaujama globėjo teisėmis, o vaikai išvežami į užsienį. Tokia viena iš esminių pataisų.

Antroji esminė pataisa yra ta, kad pirmą kartą šiame įstatyme yra aprašomos, nustatomos vaiko, kuriam paskirta globa, teisės. Yra siūloma įstatymą papildyti 5¹ straipsniu ir nustatyti vaiko, kuriam paskirta globa, teises.

Taip pat siūloma įstatymą papildyti nauju 34¹ straipsniu, nustatančiu asmenų, piktnaudžiaujančių vaiko globa, atsakomybę. Tai yra pataisos, kurios, mano galva, užtikrins efektyvesnę vaikų apsaugą.

Taip pat noriu pasakyti, kad vakar šios pataisos buvo svarstomos Šeimos komisijoje ir iš esmės joms buvo pritarta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti. Klausimams turime ne daugiau 10 minučių, ir apsisprendimui tas pat – 10 minučių. Klausia D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte yra numatomas terminuotas ir neterminuotas teisių apribojimas. Tai labai svarbu ir moraline prasme, ir kitomis prasmėmis. Prašom pasakyti, kas lems paskutinį žodį, kokį būdą taikyti, ar Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ar teismas? Pavyzdžiui, jeigu Vaiko teisių apsaugos tarnyba teiks apriboti teises terminuotai, ar gali be atskiro kreipimosi teismas nuspręsti kitaip? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū gerbiamajai Seimo nariai už įdomų klausimą. Mes vakar ir Šeimos komisijoje šiuo klausimu diskutavome. Pagal siūlomą įstatymo projektą galutinį sprendimą dėl tėvystės teisių apribojimo tars teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tarp jų ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybos siūlymą. Tai yra teismo prerogatyva, bet teismas nemotyvuotai, neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, negalės nuspręsti, kokią tėvystės teisių apribojimo rūšį taikyti – terminuotą ar neterminuotą. Toks būtų mano atsakymas. Vakar Šeimos komisijoje kalbėjom, kad dėl tų nuostatų dar padiskutuosime su praktikais, t.y. su teisėjais ir kitais teisininkais, kurie nagrinėja tokias bylas, ir gal dar ieškosime tam tikrų būdų šios nuostatos patobulinimui.

PIRMININKĖ. Klausia V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau savo klausimu jums priminti tokį neoficialų jūsų įsipareigojimą šiek tiek papildyti Vaiko globos įstatymą nuostatomis, kurios įpareigotų griežčiau vaiko teisių apsaugos tarnybas ir kitas atsakingas institucijas dėti pastangas, kad globojamas vaikas galėtų grįžti į šeimą, t.y. darbas su biologine šeima. Kol kas mes daugiausia savo įstatymais reglamentuojame vaiko, kaip atskiro individo, teises ir problemas. Ar galime tikėtis, kad svarstymo metu dar tie papildymai galėtų atsirasti?

Palikit mane dėl balsavimo motyvų, jeigu galima.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, iš tiesų mes vakar tą klausimą aptarėm. Mes jums pažadėjom, kad pabandysime papildyti Vaiko globos įstatymo projektą dar tokiomis nuostatomis, apie kurias jūs dabar kalbėjot. Tikiuosi, kad iki svarstymo šis įstatymas bus papildytas tomis nuostatomis, kurios leis vaikui greičiau grįžti į normalią šeimą.

PIRMININKĖ. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš noriu pranešėjo pasiteirauti dėl 108 straipsnio keitimo, apie kurį jūs lyg ir neužsiminėt pateikdamas, o jame apibrėžtas jaunesnių vaikų įvaikinimas užsienyje. Sakyčiau, gana keista nuostata dėl vaikų su negalia, kuriuos atseit galima labai greitai įvaikinti ir išvežti iš Lietuvos. Nelabai aiškūs motyvai. Manyti, kad neatidėliotinos pagalbos negali suteikti Lietuvos medikai, nes jei neatidėliotina, jinai turi būti iškart suteikiama… Antra, tos negalios apibrėžimas. Jeigu ten kas nors turės oficialiai nustatyti, kada pripažinta negalia, tai mes, man atrodo, turėsime didelių spragų.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Aš manau, iš tiesų sąvoką reikėtų gal truputį patobulinti, kad ji būtų aiškesnė.

Dabar dėl vaikų su negalia yra tokia problema. Mes domėjomės, kaip yra praktiškai. Pasirodo, kad praktiškai, jei vaikas su negalia, tai mūsų Lietuvos piliečiai nenori įvaikinti. Tokių atvejų yra vienas kitas. Daugiausia vaikus su negalia įvaikina užsienio valstybių piliečiai. Todėl darbo grupei siūlant yra numatyta tokia nuostata, kad vaikus su negalia, jeigu jo nenori įvaikinti Lietuvos pilietis, gali įvaikinti užsienio pilietis. Aš dar tik norėjau, gerbiamasis Seimo nary, atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką, kad vis tiek ir dabar, ir pagal mūsų pataisas prioritetas yra teikiamas Lietuvos piliečiams. Tiktai tuo atveju, jeigu Lietuvos pilietis nenori įvaikinti to vaiko, atsiranda teisė tą vaiką įvaikinti užsienio valstybės piliečiui. Bet aš sakau, iš praktikos žinot, situacija tikrai yra tokia, kad, deja, vaikų, kurie turi fizinių arba psichinių tam tikrų trūkumų, mūsų piliečiai labai nenori, labai mažai įvaikina.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl vaikų globos įstatymo 34¹ straipsnio, dėl atsakomybės. Sąvoka “piktnaudžiavimas vaiko globa” labai neapibrėžta. Tikriausiai sutiksite, kad atsakomybės reglamentavimas tik tokia bendra nuostata nelabai ką reiškia. Ar nereikėtų nurodyti piktnaudžiavimo tam tikrų kriterijų ar panašiai? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, gerbiamasis Seimo nary, ačiū už jūsų klausimą. Šis klausimas buvo nagrinėjamas vakar komisijoje. Mes nusprendėm, kad šita atsakomybė bus detalizuota kituose teisės aktuose. Aš visiškai su jumis sutinku, kad šiuo atveju esant tokiai nuostatai realios atsakomybė nebus. Tai todėl mes vakar nusprendėm, kad čia yra bendra nuostata, bendras principas, o jau konkrečias veikas, už kurias bus numatyta atsakomybė, mes numatysime, formalizuosime kituose įstatymuose, konkrečiai, aš manau, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Baudžiamajame kodekse. Ši nuostata dar bus pildoma, tobulinama.

PIRMININKĖ. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, man labai keistai atrodo šitie visi įstatymai, lyg ne nuo to galo pradėti kurti. Čia daugiausiai kalbama apie tuos vaikus, kuriuos tėvai pragėrė, ant kampo iššlapino savo ir jų gyvenimus. Ir tiktai kalbama apie jų teisės apribojimus. O tuo tarpu tiems žmonėms, kurie nori tuos vaikus priglausti, globoti, išauginti juos piliečiais, yra numatytos visokios sankcijos, kad atrodo, lyg tiems vaikams jie norėtų ką nors bloga padaryti. Man atrodo, kad mes ne tuo keliu einam.

Dar vienas toks man labai neaiškus niuansas. Apie tą prigimtinę teisę. Jeigu teisė yra prigimtinė ir neliečiama, kaip valgymas, giminės pratęsimas, tai kodėl ji yra apribojama, jeigu ji neliečiama. Apribojimas taip pat…

PIRMININKĖ. Laikas.

V.ČEPAS. (Tuoj pat.) …apribojimas taip pat yra kišimasis į šitą šventą procesą. Tai ar nereikėtų eiti kitu keliu – bandyti taikyti tam tikras baudas tiems tėvams girtuokliams ir kitiems, o ne riboti teises, kurios faktiškai nieko nelemia. Atsiprašau ir ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Į jūsų pirmą klausimą aš jau iš dalies atsakiau, kad šiuo atveju tikrai niekas nesikėsina į įvaikintojų ir į globėjų, kurie sąžiningai, dorai ir garbingai atlieka savo pareigą, teises. Šiuo atveju mes kalbam apie tuos, kurie įvaikinę arba būdami globėjais, piktnaudžiauja tomis teisėmis, elgiasi žiauriai, šiurkščiai su vaikais, pasinaudodami gaunamomis už vaiką pašalpomis, tuos vaikus išnaudoja ir panašiai. Šiuo atveju reikia skirti dvi globėjų ir įvaikintojų kategorijas. Viena kategorija tai tie, kurie tikrai yra padorūs, sąžiningi žmonės, kurie tikrai rūpinasi vaikų auklėjimu, rūpinasi jų interesais. Bet, deja, pasitaiko tokių atvejų, kai yra piktnaudžiaujama. Jūs gal ir pats girdėjote. Ir per televiziją, ir visuomenės informavimo, kitose priemonės dažnai yra minimi tam tikri faktai. Šios pataisos dėl atsakomybės yra skirtos būtent tiems asmenims, kurie nesąžiningai ir prieš vaiko interesus atlieka tam tikrus veiksmus.

O dabar dėl jūsų antro klausimo. Matot, jūs labai teisingai paminėjote tą klausimą, kad tėvystė yra prigimtinė teisė, kad tėvas yra tėvas. Tai yra prigimtinė jo teisė. Todėl mes ir sakom, kad kaip tu gali atimti iš vaiko tėvą, jeigu jis yra. Bet apriboti galima. Pavyzdžiui, teisės teorijoje prigimtinės teisės gali būti ribojamos. Nuosavybės teisė gali būti ribojama tam tikru aspektu ir valgymo teisė gali būti ribojama, jeigu kenkia sveikatai, ir panašiai. Bet šiuo atveju mes ir kalbam apie apribojimą, o ne apie atėmimą, nes prigimtinės teisės atimti negalima. Tai plaukia tiek iš Hagos konvencijos, tiek iš mūsų Konstitucijos.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau, ačiū už pateikimą.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKĖ. Tuoj pat atliksim visas reikalingas procedūras. Ar galima, gerbiamieji Seimo nariai, bendru sutarimu pritarti šiems abiem pateiktiems Prezidento projektams? Pritariame. Ačiū. Registruojamės. Kol registruojamės, V.Aleknaitė norėtų tarti repliką.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dar dėl pagrindinio ir kitų komitetų. Man atrodo, būtų logiška, kad pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos. Jeigu mums pavyks gerai padirbėti su šiais siūlomais projektais, jie taps naujojo Šeimos kodekso dalimi. O kadangi ponas J.Olekas taip įdomiai kalbėjo, manau, ko gero, papildomu komitetu galėtų būti Sveikatos komitetas. Tai būtų visai logiška.

PIRMININKĖ. Ačiū. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi kaip ir siūloma, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar pritartumėt V.Aleknaitės siūlymui, kad papildomas komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas? Pritariam. Numatoma svarstyti birželio 13 d. Ačiū. Dar vieną repliką, prašom, ponai Seimo nariai, tačiau jau Vyriausybės valanda prasideda. Prašyčiau labai trumpai.

S.DAUBARAITĖ. Dėl ponios V.Aleknaitės. Norėčiau reaguoti į ponios V.Aleknaitės pasakymą. Antrasis komitetas tikrai turėtų būti Žmogaus teisių komitetas.

PIRMININKĖ. Niekas nedraudžia komitetams svarstyti projektų.

S.DAUBARAITĖ. Tai yra visiškai nelogiška.

PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. Gerbiamieji Seimo nariai, turėtų prasidėti Vyriausybės valanda. Kviečiu mūsų Vyriausybės narius užimti jiems prideramas vietas. Ar ponas V.Dudėnas atstovaus vienas visai Vyriausybei šiandien? Ponas A.Saudargas. Prašom užimti, ponai ministrai, vietas.

Vyriausybės valanda

Ką gi, pradedame mūsų tradicinį ketvirtadienio 16 valandos darbotvarkės klausimą – Vyriausybės valandą. Klausia frakcijų atstovai. R.Ozolas. Nėra. Č.Juršėnas. Č.Juršėnas klausia LDDP frakcijos vardu.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke, mano klausimas, kaip paprastai, premjerui.

PIRMININKĖ. Premjeras Vokietijoje.

Č.JURŠĖNAS. Tada socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Mūsų turimais jūsų ministerijos, gerbiamoji ministre, duomenimis, per šių metų pirmąjį ketvirtį realus darbo užmokestis šalyje krito 8%, o reali vidutinė senatvės pensija sumažėjo 1,2%. Vidutinė senatvės pensija, kiek mums žinoma, nesikeičia jau dveji metai, nedarbas ir kainos auga, mažinamos įvairios lengvatos. Tai lyg ir neatitinka gerbiamojo premjero entuziastingų kalbų apie atsigaunančią pramonę ir BVP išaugimą per pirmąjį šių metų ketvirtį net keturiais punktais. Jeigu vis dėlto premjeras kalba tiesą, tai galbūt atėjo laikas padidinti bazinę pensiją, neapmokestinamąjį minimumą, valstybės remiamas pajamas ir sustabdyti realios senatvės pensijos ir gyvenimo lygio mažėjimą? Ačiū, ministre.

PIRMININKAS. Primenu visiems – minutė klausti.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą, tačiau šiek tiek norėčiau patikslinti. Jūs turbūt vadovavotės tuo, kas šiandien paskelbta spaudoje, bet ne visai tiksliai turbūt buvo suprasta. Senatvės pensija nesumažėjo. Draudžiamosios pajamos sumažėjo, tačiau senatvės pensija ir toliau išlieka tokia pati, nežiūrint, kad yra sumažėjusios po šio ketvirčio draudžiamosios pajamos. Tačiau tiems, kurie gaus naujai pensijas, jos bus skaičiuojamos pagal dabar patvirtintas draudžiamąsias pajamas už šį ketvirtį. Jeigu draudžiamosios pajamos kitą ketvirtį didės, tai atitinkamai ir tiems naujiems pensininkams apskaičiuotos pensijos taip pat didės. Jeigu atvirkščiai, jeigu draudžiamosios pajamos dar mažės, jeigu jie taip kaip šiandien gaus, tai ir po kito ketvirčio gaus tą pačią. Vadinasi, ta tendencija, nežiūrint, kad draudžiamosios pajamos mažėja, pensijų mes nemažinome dar nė karto nuo to laiko, kai draudžiamosios pajamos pradėjo mažėti nuo 1999 metų.

Kitas dalykas, jūs visiškai teisingai pacitavote, kad vidutinis darbo užmokestis už pirmąjį ketvirtį yra sumažėjęs. Be abejo, tai skaudžiau atsiliepia ir “Sodros” biudžeto surinkimui, nes sumažėjo dirbančiųjų skaičius per pirmąjį ketvirtį, lyginant su 1999 m. paskutiniuoju ketvirčiu yra daug daugiau paskelbta bankrotų. 1999 m. pabaigoje buvo paskelbtas bankrotas 298 įmonėms, o šiandien, susumavus pirmojo ketvirčio rezultatus, tas skaičius jau siekia iki 526 įmonių. Taigi tai yra rodikliai, kurie neigiamai atsiliepė Socialinio draudimo fondo biudžetui.

Dėl to, ką aš pasakiau, kad jeigu Socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas didėja, tokiais atvejais negalime didinti bazinės pensijos, nes tai dar daugiau padidintų socialinio draudimo deficitą. Kitas dalykas -neapmokestinamasis minimumas ir kiti indeksuojami socialiniai rodikliai. Šiandien jūs puikiai suprantate, jog esant dar nepalankiai valstybės biudžeto situacijai, jeigu mes indeksuosime visus kitus rodiklius, be abejo, yra nepajėgu didinti ir minimalią mėnesinę algą – tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiose įstaigose tai padaryti realiai bus tikrai neįmanoma.

PIRMININKĖ. Klausia J.Olekas Socialdemokratų frakcijos vardu.

J.OLEKAS. Gerbiamoji ministre I.Degutiene, aš norėjau prisiminti mūsų paskutinę diskusiją dėl nedarbo. Ten vienas iš siūlymų kaip tik buvo padidinti neapmokestinamąjį minimumą kaip realiąsias pajamas. To posėdžio metu atsakymo neišgirdome. Gal čia jums padės finansų ministras, kuriam aš norėčiau padėkoti už išsamius Finansų ministerijos atsakymus, gautus į ankstesnius paklausimus. Ir finansų ministro norėčiau pasitikslinti, kadangi nėra premjero, kuris praeitą Vyriausybės valandą žadėjo atkreipti dėmesį, kad naujai besisteigiančioms savivaldybėms, ypač Marijampolės rajone, kur buvo panaikintas rajonas ir dalis darbuotojų yra atleidžiama, neperkeliama į naujas savivaldybes, kad toms dviem naujoms savivaldybėms reikėtų padėti paremiant žmones, netenkančius darbo, nes jų yra išskirtinė padėtis. Ar galėtume mes sulaukti tokios pagalbos iš Finansų ministerijos dabar? Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašom atsakyti.

V.DUDĖNAS. Ar jūs turėjote omenyje neapmokestintą minimumą pagal dabar kuriamą struktūrą? Tas būtų 430 Lt, taip pat, žinoma, tarifai yra keičiami ir atsižvelgiama į šeimos sudėtį: kiek vaikų, kiek išlaikytinių. Aš galiu šiek tiek apibūdinti tą sistemą. Siekiama sumažinti gyventojų mokesčių naštą ir išspręsti tam tikras socialines problemas.

Numatoma, kad už kiekvieną vaiką neapmokestinamosios pajamos bus padidinamos 25–30% ir tiek, žinoma, sumažės iždo pajamos, bet, kita vertus, šis mechanizmas tada sumažina išmokas dėl socialinės padėties. Žinoma, yra tik principai kuriami. Mes vieną kartą svarstėme šį pirminį projektą ministrų kabinete, po dviejų savaičių laukiame iš ministerijų komentarų ir tada teiksime principus. Patys įstatymų projektai bus taip pat rengiami šiais metais. Tik aš nežinau, ar pasiseks juos priimti, nes yra rinkimų metas ir aš nežinau, kaip Seimas palankiai žiūrės į tokius pagrindinius struktūrinius pokyčius. Pelno mokesčio įstatymas taip pat bus koreguojamas. Po kokių ketverių metų bus siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį su tam tikrom “lubom”. Jis turėtų atnešti didelę naudą savivaldybėms. Čia yra tik principinis dalykas, nes norint įvesti turto mokestį, reikia sutvarkyti rejestrą. Kiek mes žinome, tai nebus užbaigta taip greitai, tik po kokių trejų ketverių metų. Tik tada bus galima įvesti turto mokestį. Dėl naujų savivaldybių. Žinoma, yra biudžeto lėšų perskirstymas pagal tam tikras proporcijas. Nepakoregavus biudžeto nebus įmanoma pateikti priedų žmonėms, kurie netenka darbo vietų, bet taip pat bus koreguojamas ir šių metų biudžetas maždaug metų vidury. Mes tikimės, kad tada bus pagrindas padidinti jau numatytas įplaukas. Kol kas to pagrindo dar neturime, bet yra tam tikrų ženklų, kad situacija gerėja. Mes, žinoma, kai koreguosime biudžetą, reaguosime į visus poreikius, ir tai bus Seimo nutarimas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, minutė klausti, dvi minutės atsakyti. K.Glaveckas klausia Centro frakcijos vardu.

K.GLAVECKAS. Pirma, aš norėjau padėkoti už negautą atsakymą apie “Lietuvos dujų” valdybos visuomeninį darbo pobūdį. Man buvo žadėta atsakyti, bet yra neatsakyta.

Klausimas turbūt finansų ministrui. Pone ministre, jūs žinote, kad per artimiausius du mėnesius Lietuvos valstybė, pardavusi “Telekomo” akcijas, gaus daugiau kaip milijardą litų pajamų. Bus 1,2 mlrd. ar 1,3 mlrd. Lt. Žinant beveik visų fondų ir biudžetų deficitą, akivaizdu, kad tuos pinigus labai norėsis naudoti visiems tiems įsipareigojimams dengti.

Kita vertus, yra Tarptautinio valiutos fondo reikalavimas, kad tie pinigai turėtų būti rezervuoti specialioje sąskaitoje, bet toje sąskaitoje taip pat paliekama daug skylučių, kad tuos pinigus būtų galima panaudoti kitų biudžetų deficitui dengti. Ar, jūsų nuomone, nereikėtu visus tuos pinigus, kuriuos gausime privatizavę “Telekomą”, rezervuoti specialioje sąskaitoje ir naudoti išimtinai pensijos reformai, kaip vienai iš Lietuvos reformų, baigti? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Mes tikimės, kad už “Telekomo” akcijas iš tikro gausime 1,2 mlrd. Lt, gal net ir daugiau. Pagal dabar galiojančius įstatymus, visi tie pinigai turi įplaukti į Privatizavimo fondą. Ten, kaip žinote, tų pinigų padalijimas jau yra numatytas: 2/3 indėliams atkurti, 1/3 kitiems reikalams. Yra sukurtas vadinamasis (…) rezervas, kurio paskirtis nėra visai apibrėžta. Bet dabar numatome, kad iš to rezervo reikės tvarkyti ir “Sodros” deficitą, nes “Sodros” deficitas irgi susidarė per daugelį metų. Kelerius metus buvo atidėliojama ir perstumiama į kitus metus, todėl dabar yra susikaupusi nemaža suma. Mes kaip tik numatome, kad reikės atkurti “Sodros” būklę. Taip pat tikimės, kad dalis tų pinigų teks ir investiciniams projektams, kurie, žinoma, turėtų pagerinti ekonominę būklę.

PIRMININKĖ. M.Šerienė klausia Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos vardu.

M.ŠERIENĖ. Tačiau mūsų klausimas adresuotas žemės ūkio ministrui. Palauksime, gal jis atsiras.

PIRMININKĖ. Ačiū. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos vardu klausia J.D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Klausimas užsienio reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, klausimas toks. Kaip žinome, J.Urka teigia, kad susitikimas su R.Rajecku įvyko gegužės 20 d. Skolos raštelio, kaip matome iš pateiktos informacijos, data yra gegužės 25 d. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad R.Rajeckas Lietuvoje buvo nuo kovo 26 d. iki birželio 4 d., tačiau oficialiuose Užsienio reikalų ministerijos dokumentuose yra informacija, kad R.Rajeckas iš Londono buvo iškviestas tiktai gegužės 26 d. Klausimas būtų toks: kodėl Užsienio reikalų ministerijos Spaudos tarnyba nepateikia tikros informacijos ir kodėl neatsako į prokuratūros paklausimą? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Ačiū už klausimą, bet aš nemanau, kad klausimas tikrai yra man, gal greičiau prokuratūrai. Aš būtinai pasistengsiu patikslinti, nes bent jau man nežinoma, kad buvo koks nors prokuratūros prašymas patikslinti datas. Jeigu bus reikalas, be abejo, mes viską, kas yra užfiksuota ministerijos archyvuose, patikslinsime. Reikia pasižiūrėti į archyvus, kada ambasadorius kur buvo, kur skrido, kada paskrido. Ta informacija turėtų būti. Dabar aš negaliu jums atsakyti, nes šio klausimo mūsų ministerija netyrė. Tai turbūt prokuratūra tiria.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J.Valatka.

J.VALATKA. Ačiū. Norėjau paklausti finansų ministro. Nors mūsų statistikai dabar jau ima guosti, kad ekonomika pradėjo kilti, tačiau žiūrint į Lietuvos banko ataskaitas aiškiai matyti, kad bendras pinigų kiekis, tarp jų pinigų apyvartoje, mažėja. Kaip jūs komentuotumėte šią situaciją ir gal trumpai galėtumėte paaiškinti, tiesiog mus supažindinti su paskutinėmis biudžeto naujienomis, kaip vyksta surinkimas? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Žinoma, mes vadovaujamės Valiutos valdybos principais, nes tai yra formulės dalykas. Aš negaliu atsakyti, ar iš tikro pinigų kiekis atitinka mūsų rezervus, ar tas kiekis yra sumažintas. Aš nesekiau tų duomenų, aš jums negaliu atsakyti. Tai vis dėlto yra Lietuvos banko reikalas. Žinoma, tai taip pat priklauso nuo apyvartos. Pati apyvarta yra labai sumažėjusi, žmonės vis dėlto yra atsargūs ir kontroliuoja savo išlaidas. Tikiuosi, kad surinkimas į biudžetą padidės. Dabar, gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis, yra tam tikrų požymių, kad įplaukos jau didėja ir kad gegužės mėn. 1–3 d. jau pastebimai viršijo praėjusių metų įplaukas. Kiek tai pasiteisins, sunku pasakyti, bet mes žinome, kad BVP didėja, kad krovinių Klaipėdos uoste daugėja ir gamyba didėja. Nors mokesčių surinkimo rezultatai atsilieka nuo tų pagrindinių duomenų, tai suprantamas dalykas. Yra mažiausiai dviejų – trijų mėnesių atsilikimas. Tai matyti iš mokesčių surinkimo rezultatų. Jau yra pagrindas reikalams gerėti, žinoma, kaip ir visada, ne visiems. Kai kurios sritys dar vis kenčia nuo Rusijos krizės pasekmių.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas – Krikščionių demokratų frakcija.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau paklausti finansų ir sveikatos apsaugos ministrų, tačiau sveikatos apsaugos ministro nėra. Gal finansų ministras galėtų atsakyti.

Šiuo metu Lietuvoje labai daug individualių įmonių savininkų likviduoja savo individualias įmones dėl nepakeliamos mokesčių naštos. Užregistruoja Mokesčių inspekcijoje, tačiau Mokesčių inspekcija sprendimą likviduoti tą įmonę priima labai vėlai, faktiškai labai uždelstai svarsto tą klausimą ir tęsiasi net iki metų. O per tą laiką vis tiek Mokesčių inspekcija reikalauja, kad jis vykdytų įvairių finansinės apskaitos dokumentų pateikimą, ketvirtines ir t.t., nors jokios veiklos nevykdo. Jeigu nepateikia, jis tuoj pat baudžiamas.

Malonu, kad Socialinių reikalų ir darbo ministrė jau pateikė Seimui…

PIRMININKĖ. Prašom klausti, jau praėjo minutė.

K.KUZMINSKAS. …dėl socialinio draudimo dėl pensijų… atleisti tas įmones, kurios nevykdo ūkinės veiklos. Bet per sveikatos draudimą vis tiek šiuo metu reikalaujama, kad tokių įmonių savininkai mokėtų sveikatos draudimo 2%. Kaip daryti, kaip išspręsti tą klausimą? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Taip, įmonės likvidavimo procesas iš tikrųjų yra ilgas. Galima sakyti, per ilgas. Pagal priimtas senas tradicijas vyksta auditai, patikrinimai. Žinoma, Mokesčių inspekcijos darbo krūvis yra gana didelis. Čia yra elgiamasi pagal seną tvarką. Tą tvarką reikėtų keisti.

Finansų ministerija, kadangi kuruojame Mokesčių inspekciją, dabar planuoja įsteigti administracinės metodikos priežiūrą. Kol pasirodys rezultatai, tai užims šiek tiek laiko. Galiu, žinoma, dėl to klausimu ir dabar tartis Mokesčių inspekcijoje, kokiu būdu pagreitinti tą procesą. Bet žlugusių įmonių skaičius praėjusiais metais ir šiais metais padidėjo. Taigi tenka dar didesnis tikrinimo krūvis. Šis tikrinimas gal yra per skrupulingas. Gal būtų galima apsieiti mažesnės apimties auditais.

Dėl baudų uždėjimo. Dabar yra tam tikras procesas, kai galima jas sumažinti pagal finansinę įmonės padėtį. Tas yra daroma. Ta sistema bando išvengti piktnaudžiavimo. Norint sumažinti baudas, pirmiausia reikia įsitikinti, ar įmonė neturėjo galimybių laiku sumokėti mokesčius. Yra metodas, kaip sumažinti tas baudas.

K.KUZMINSKAS. Ministre, noriu papildyti. Aš ne apie tai kalbėjau, bet dėl to, kad įmonė, faktiškai jau likviduota, tos įmonės nėra. Savininkas atleido buhalterę iš darbo, o Mokesčių inspekcija vis tiek reikalauja, kad jis vykdytų finansinės apskaitos ataskaitas mokesčių inspekcijai. Štai dėl ko. Ir dėl to gauna baudas, kad nevykdo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Seimo nary, ar galima pasiaiškinti po Vyriausybės valandos, nes klausimas platus.

K.KUZMINSKAS. Bet labai aktualus, visi žmonės laukia.

PIRMININKĖ. Aš suprantu, jūs iškėlėte klausimą, ir tai jau yra labai aktualu. Ar, ministre, norėtumėte dar ką nors pridurti?

V.DUDĖNAS. Aš tik pridursiu, kad vis tiek mokesčių inspekcija turi įsitikinti, kokia yra padėtis, ar yra tas atsilikimas, nieko nepadarysi. Bet tada baudos gali būti panaikintos už tokius pažeidimus.

PIRMININKĖ. Klausia K.Skrebys.

K.SKREBYS. Mano klausimas būtų adresuotas finansų ministrui. Oficialios statistikos duomenimis, per šių metų sausio-vasario mėnesius eksportas išaugo per 30%. Tačiau biudžeto įplaukos, deja, buvo labai mažos. Norėčiau patikslinti. Kiek pastarųjų dviejų mėnesių planas buvo mažesnis nei praėjusių metų faktinės biudžeto pajamos? Kiek mažiau gauta realiai pajamų palyginti su praėjusiais metais gautomis pajamomis?

PIRMININKĖ. Aš visiems ministrams primenu, kad pagal Statutą į Seimo narių pateiktus klausimus galima atsakyti raštu kitame Seimo posėdyje arba kita tvarka. Bet jeigu galite atsakyti, prašome ir dabar.

V.DUDĖNAS. Kadangi minėjote eksportą ir eksporto padidėjimą, tai tas siejasi su muitinės mokesčiu, muitų surinkimu. Tie duomenys yra maždaug 20% mažesni negu praėjusiais metais pagal teiktą planą. Mes taip pat šiandien turėjome progą kolegijos posėdyje svarstyti muitinės planą, kuris atsispindi biudžete. Pagal praėjusių metų padėtį gal jis nebuvo realus. Taip pat reikia prisiminti, kad pasikeitė importo santykis. Praėjusiais metais, pavyzdžiui, buvo didelis naftos produktų importas. Šiais metais “Mažeikių naftos” įmonė veikia labai gerai, maždaug viršija praeitų metų mokesčių įplaukas. Vien iš “Mažeikių naftos” maždaug 20%, bet nėra naftos produktų importo. Tai tas atsispindi renkant muitinės mokesčius.

Jeigu jums reikėtų specifinių duomenų, prašom kreiptis raštu ar asmeniškai, galėsiu juos pateikti.

PIRMININKĖ. Klausia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Mano klausimas buvo parengtas premjerui. Kadangi jo nėra, tai paklausiu gerbiamosios I.Degutienės. Priminsiu, kad šių metų kovo 28 d. Seimo protokoliniu nutarimu Nr.11446 Vyriausybei buvo pasiūlyta pateikti Akcinių bendrovių, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektus bei Įmonių bankroto įstatymo pataisų projektą, kurie užkirstų kelią analogiškoms “Inkaro” gamyklos atvejo situacijoms atsirasti bei numatytų prioritetus atsiskaitant su darbuotojais. Praėjo daugiau nei mėnuo, vėl nuvilnijo kitų “Inkaro” darbininkų nepasitenkinimo akcijų banga. Todėl noriu paklausti, kada konkrečiai minėti projektai pasieks Seimą? Jeigu negalite atsakyti, tai priimkite mano klausimą kaip priminimą ir paraginimą Vyriausybei. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų ir Akcinių bendrovių įstatymas, ir naujasis Bankroto įstatymas Vyriausybei buvo pateikti. Bet Vyriausybės posėdyje buvo pareikšta daug pastabų ir abu įstatymų projektai buvo grąžinti Ūkio ministerijai. Dabar jie yra dar kartą derinami su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija ir kitomis suinteresuotomis ministerijos. Artimiausiu metu vėl turi grįžti Vyriausybei stvarstyti. Po to bus pateikti Seimui.

PIRMININKĖ. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū. Norėčiau pateikti klausimą dviem ministrams: socialinių reikalų ir darbo ir finansų. Pagal teisės aktus nuo gegužės 1 dienos savivaldybės turi mokėti socialines pašalpas bedarbiams, kurie registravosi šešis mėnesius, bet jų biudžetuose nustatant pagrindinius rodiklius šiems metams tokių lėšų nebuvo numatyta, o išlaidas daryti reikia. Kaip bus užtikrinamas teisės aktų vykdymas, ar bus skiriami papildomi asignavimai savivaldybėms peržiūrint biudžetą, ar kokiu nors kitu būdu? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų buvo priimtas sprendimas Vyriausybės nutarimu nuo gegužės 1 dienos pratęsti šį mokėjimą, ypač tiems bedarbiams, kuriems yra vieneri metai iki pensijos. Kadangi esant priešpensiniam amžiui ypač sunku rajonuose surasti darbą, per pusmetį žmogus praranda galimybę ir pensija išeina dar mažesnė, todėl buvo priimtas šis sprendimas. Priimant šį sprendimą buvo derinta su, aišku, dabar jau buvusia Savivaldybių asociacija ir buvo prašoma numatyti savivaldybių biudžete tam skirti lėšų. Aišku, aš šiandien irgi tą informaciją jau gavau, kad kai kurios savivaldybės yra nepatenkintos tuo, kadangi neturi lėšų. Gal mane dar galėtų papildyti finansų ministras.

PIRMININKĖ. Klausia Alg.Butkevičius. Atsiprašau.

V.DUDĖNAS. Iš tikro mums tiesiog neįmanoma surasti lėšų, kurios nėra įtrauktos į biudžetą. Galėsim atkreipti dėmesį į tą padėtį, kai biudžetas bus koreguojamas. Ir, žinoma, koreguojant biudžetą irgi bus daug poreikių. Bet čia vienas iš pagrindinių. Tikrai atkreipsim dėmesį.

PIRMININKĖ. Klausia Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti finansų ministro. Nuo šių metų savivaldybės turi mokėti žalos atlyginimą savo rajono gyventojams. Šie asignavimai yra skirti valstybės biudžete. Bet yra reikalavimas (man atrodo, jūsų įsakymu), kad savivaldybės žalos atlyginimą išmokėtų pirmiausia iš savo biudžeto, paskui pateiktų ataskaitą Finansų ministerijai ir po to Finansų ministerija perveda savivaldybių biudžetams tuos išmokėtus asignavimus. Bet juk reikia suprasti, kad savivaldybių biudžetai tikrai yra labai kuklūs, jos tikrai neturi savo biudžetuose pinigų, todėl tų funkcijų, deleguotų valstybės, jos neturėtų vykdyti iš savo biudžetų. Mano manymu, reikėtų, kad jos pateiktų ataskaitą, jūs pervestumėt pinigus ir tuos pinigus savivaldybės galėtų išmokėti. Nes tikrai yra didelis savivaldybių nepasitenkinimas, jos šiuo metu po du, po tris mėnesius gyventojams nemoka žalos atlyginimo. Kokia jūsų nuomonė būtų?

V.DUDĖNAS. Pirmiausia, kaip biudžetas numato, per pirmąjį ketvirtį kiekvienas asignavimų valdytojas turi bandyti padengti savo įsiskolinimus, įsipareigojimus iš praeitų metų. Duomenys buvo renkami, bet galutinis rezultatas dar nėra visai aiškus. Šio mėnesio maždaug dešimtą dieną žinosim tikrą padėtį. Visa problema buvo, kad praeitais metais biudžetas nebuvo koreguotas iki lapkričio mėnesio. Tai lyg ir buvo išlaidos pagal buvusį planą, o pajamos – pagal realybę. Dabar mums vėl atrasti lėšų ir atlyginti (ar būtų pašalpos bedarbiams, ar ankstesni įsiskolinimai) tiesiog nėra galimybių. Taip pat yra tokių atvejų, kai asignavimų valdytojai viršijo savo įgaliojimus ir prisidarė skolų. Tai irgi reikėtų spręsti, gal net ir keisti įstatymą. Tiesiog reikalauti atsakomybės iš asignavimų valdytojų.

PIRMININKĖ. Ar užsirašę Centro sąjungos žmonės sutiks, jeigu R.Melnikienė vietoj R.Ozolo klaus? Tie, kurie užsirašė? Čia jūsų reikalas. R.Melnikienė klausia. Palaukit vieną minutėlę, kompiuterį pabandysiu dar kartą… Bandykit kalbėti. Iš savo kalbėkit.

R.MELNIKIENĖ. Mano klausimas būtų premjerui arba ministrui V.Milakniui, bet kadangi nei vieno, nei kito nėra, vis tiek, aš tikiuosi, kas nors iš Vyriausybės atsakys.

PIRMININKĖ. Abu Vokietijoje.

R.MELNIKIENĖ. Taip, gaila. Mes labai dažnai girdim apie teigiamas privatizacijos pasekmes. Bet aš manyčiau, kad tai nėra visai taip, kaip yra pateikiama. Turiu omeny “Alytaus tekstilę”. Investuotojai nevykdo įsipareigojimų dėl investicijų, kuriuos yra davę pasirašydami sutartį. Tuo tarpu darbuotojai yra atleidinėjami ir situacija iš tikrųjų darosi grėsminga. Aš norėčiau paklausti (nežinau, kam tiksliai adresuoti šį klausimą), kas iš tikrųjų Vyriausybėje yra atsakingas už to proceso kontrolę? Kokių bus imtasi sankcijų, kokie bus priimti sprendimai nelaukiant, kol žmonės pradės protestuoti, badauti, streikuoti ar dar ką nors daryti? Negi neįmanoma įvesti tvarkos?

PIRMININKĖ. Ponia Seimo nare, jūs galit raštu suformuluoti klausimą ir jums bus raštu ir žodžiu atsakyta artimiausiame Seimo posėdyje. Prašom, ponia…

I.DEGUTIENĖ. Mes galėtume su ponu V.Dudėnu pabandyti atsakyti, nes šį klausimą iš tiesų pirmiausia aš kėliau Vyriausybėje, nes į mane kreipėsi “Alytaus tekstilės” darbuotojai, ir tai nėra naujiena. Šį klausimą yra pavesta išsiaiškinti Turto fondui, nes būtent Turto fondas ir yra pasirašęs sutartį su “Alytaus tekstilės” investuotojais. Visa esmė yra ta, kad per dvi savaites Turto fondas turi pateikti ataskaitą, kaip vykdoma sutartis ir ar nėra tos sutarties pažeidimų iš investuotojų pusės. Kitas dalykas, kad ten yra ir daugiau problemų, t.y. kad nepagrįstai yra atleidinėjami darbuotojai, nors buvo įsipareigojama iki tam tikros datos iš viso tam tikruose cechuose neatleisti darbuotojų. Taigi per porą savaičių mes turėtume Vyriausybėje šį klausimą iš naujo svarstyti, nes ataskaitą mums turi pateikti Turto fondas. Gal ponas V.Dudėnas dar…

V.DUDĖNAS. Žinoma, kai kurie investuotojai irgi turi ribotas finansines galimybes. Kiti gali net ir piktnaudžiauti, bet Turto fondo atstovai mums tvirtino, kad bent iki šiol (dabar negaliu šnekėti apie praeitą kokį nors mėnesį ir tuos atleidimus)… buvo ir prieš tai pažeidimų. Ir savininkai mokėjo numatytas sankcijas už tuos pažeidimus, dabar tie atleidimai gal yra dar didesnės sankcijos. Sunku pasakyti, ar pirkėjas bus pajėgus mokėti, kai nėra produkcijos ir nėra pajamų. Bet, kaip ministrė I.Degutienė aiškino, tas klausimas yra užduotas ir Turto fondas turės į tai atsakyti.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas. Ruošiasi D.Paukštė.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Viena iš esminių sąlygų, keliamų šaliai stojant į Europos Sąjungą, yra valstybės sienos tinkama kontrolė ir apsauga. Suprantant, kad anksčiau ar vėliau Lietuvos valstybinė siena su Baltarusija taps Europos Sąjungos rytine siena, būtina iš esmės pagerinti rytinės sienos apsaugą. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kaip sekasi sienos demarkavimo darbai ir kokia nelegalių migrantų judėjimo dinamika šiuo metu? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Na, turiu pasakyti, kad rytinės sienos įrengimo darbai iš mūsų pusės vyksta normaliai. Netgi sienos demarkavimo darbų grafikai viršijami. Iš mūsų pusės siena yra visiškai demarkuota. Tam, kad ji būtų visiškai demarkuota, reikia ir kaimyninės valstybės, t.y. Baltarusijos, pastangų, darbų, bet iškyla problema dėl finansinių priežasčių. Baltarusijos pusė šiuo metu aktyviai ieško tarptautinių organizacijų paramos ir, kiek turime informacijos, artimiausiu metu tikisi jos gauti, tada bus iš esmės išspręsta dėl sienos demarkavimo darbų. Mūsų pusė jau vykdo darbus, t.y. mūsų pusė ženklina ir Baltarusijos atsakomybės ruožą.

Šiais metais iš esmės buvo užbaigtas projektas, vykdytas su tarptautinių organizacijų parama, dėl techninių įrengimų sienai stebėti. Su Prancūzų firma “Tompson” pradėta statyti 10 modernių stebėjimo bokštų, kurie apima didelę sienos dalį. Liepos mėnesį turėtų būti užbaigtas projektas su “Siemens” firma dėl sienos kirtimo kontrolės kompiuterizavimo. Tai bus dvi didelės programos, kurios iš esmės leis laikyti, kad mūsų rytinė siena iš tiesų tampa saugesnė. Darbai atitinka keliamus reikalavimus, jie ne kartą inspektuoti tam tikrų Europos institucijų. Iš esmės sienos stiprinimo, sienos kontrolės gerinimo eigai pritariame.

PIRMININKĖ. Klausia D.Paukštė. Ruošiasi A.Bartkus.

D.P.PAUKŠTĖ. Mano klausimas būtų dviem ministrams – gerbiamajai I.Degutienei ir ponui V.Dudėnui. Seime vis dėlto gana ilgai nepriimami patentininkų apmokestinimo, individualių įmonių savininkų įstatymai, tuo tarpu “Sodros” padėtis blogėja. Balandžio mėnesį deficitas padidėjo dar 50 mln. Lt, todėl mano klausimas ministrei. Kaip bus su gegužės mėnesio pensijomis, ar bus jos išmokėtos laiku?

Pone Dudėnai, aš praeitą kartą jūsų klausiau, ar pasirengusi Finansų ministerija apmokėti palūkanas už “Sodros” imamus kreditus, nes tai, kad “Sodra” skolinasi, dabar yra ne “Sodros” problema, tai yra valstybės problema. Aš kalbu apie palūkanas. Jeigu pažiūrėtume, praeitais metais palūkanos sudarė arti 20 mln. Lt, o šiemet per pirmąjį ketvirtį sudaro jau 6,4 mln. Lt. Vis dėlto mokėti už palūkanas socialinio draudimo lėšas iš tiesų yra nelogiška. Tą turėtų daryti valstybė. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip jau klausė ir ponas Č.Juršėnas, Socialinio draudimo fondo biudžeto padėtis yra nekokia ir už pirmuosius keturis mėnesius mes turime deficitą, siekiantį iki 165 mln. Lt. Yra ir objektyvių priežasčių, kurias jau minėjau, tai ir dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas, tai ir vidutinio darbo užmokesčio sumažėjimas.

Tačiau jūs paminėjote vieną sritį, kuri “Sodros” deficitui irgi turėjo reikšmės, tai yra nepriimti pateikti įstatymai. Vienas iš jų – Individualių įmonių savininkų socialinio draudimo įstatymas, kuris Seimui buvo pateiktas dar 1999 m. gruodžio pradžioje. Aš puikiai suprantu ir individualių įmonių savininkus, jų kreipimąsi į Seimo narius, ir aktyvią Seimo narių veiklą, būtent individualių įmonių savininkų palaikymą, kad jie iš viso nemokėtų socialinio draudimo įmokų arba toliau būtų draudžiami tik bazine pensija. Tačiau, viena vertus, Seimo nariai, gindami individualių įmonių savininkus, visiškai negalvoja arba turbūt nenori suprasti, kad “Sodros” deficitas mažėja dėl to, kad paprasčiausiai mokančių socialinio draudimo įmokas žmonių mažėja, o pensininkų skaičius lieka tas pats arba didėja.

Aš dar kartą norėčiau priminti, kad šiandien santykis dirbančiųjų su tais, kurie gauna socialinio draudimo išmokas, yra 1:1. Tų žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip milijonas, t.y. pensininkai, tie, kuriems mokamos ligos, motinystės pašalpos, mokamos bedarbio pašalpos, jiems išmokami pinigai pervedami į sveikatos draudimą. 1991–1992 m. buvo 1 pensininkas ir 4 dirbantieji. Dabar yra pateiktas patobulintas Individualių įmonių savininkų socialinio draudimo įstatymas, kuriame iš tiesų pripažinta, reglamentuota, kad iš tų įmonių, kurios nevykdo veiklos, nebus imamos socialinio draudimo įmokos. Yra parengta ir individualių įmonių savininkų iš įmonės veiklos faktiškai gaunamų pajamų nustatymo metodika. Vadinasi, išties tie, kurie šiandien yra nemokūs, ir neturėtų mokėti. Tačiau vėl grįžti į pirmykštę situaciją, kaip šiandien kalbėjo per spaudos konferenciją ponia B.Visokavičienė, kai individualių įmonių savininkai turėtų draustis tik bazine pensija, vadinasi, yra lyg ir vėl grįžti į praeitus metus ir užpraeitus metus. Vėl yra siūlymų, kad neturėtų individualių įmonių savininkai, pensininkai, invalidai iš viso mokėti socialinio draudimo įmokų. Todėl dar kartą noriu priminti, kad socialinio draudimo įmokos šiandien mokamos, remiantis solidarumo principu ir nepaisant to, ar tu esi individualiosios įmonės savininkas pensininkas ar pensininkas, dirbantis ligoninėje, nes nuo kiekvieno gaunamų pajamų šiandien mokama socialinio draudimo įmoka. Be to, tie pinigai niekur nedingsta, kiekvieną ketvirtį perskaičiuojant draudžiamąsias pajamas atitinkamai tam dirbančiam pensininkui didėja pensija. Taigi aš norėčiau tikrai agituoti, kad nereikėtų kalbėti vien tik apie vieną kokią nors žmonių grupę pamirštant kitas grupes, konkrečiai pensininkus.

PIRMININKĖ. Dar kartą primygtinai prašyčiau visų laikytis reglamento. 1 minutė – klausti, 2 minutės – atsakyti. Klausia A.Bartkus. Ruošiasi V.Vilimas. Prašom atsakykit.

V.DUDĖNAS. Seimo narys D.Paukštė teisingai pasakė, kad ar tai būtų valstybės biudžetas, ar “Sodros” biudžetas tai yra valstybės reikalas. Tas yra pripažinta. Pavyzdžiui, praeitais metais buvo pripažintas 200 mln. “Sodros” įsiskolinimas, kuris buvo padengtas iš valstybės biudžeto, nes iš tikro čia yra valstybės reikalas. Gaila, kad mes negalėjome padengti viso įsiskolinimo ir dalis jo buvo permesta į šiuos metus. Todėl vėl auga tie įsiskolinimai dėl nepalankių santykių tarp dirbančiųjų ir pensininkų.

Taip pat jūs teisingai pasakėte, kad skolinimasis valstybės vardu būtų pigesnis, procentai būtų mažesni negu “Sodros”. Bet mums iškilo tokia struktūrinė problema, kadangi yra du atskiri biudžetai ir įsiskolinimo limitas valstybės biudžetui jau yra nustatytas. Taigi čia atsiranda tokia struktūrinė problema, mes jau pripažinome ją, kad turime iš tikro tokią problemą, kurią dabar reikės ją spręsti. Bandysime. Palūkanos, žinoma, yra didesnės negu “Sodros”… Bet taip pat yra skolinimasis, kai “Sodrai” reikia, kai jie surenka ir pasiskolina mažiau negu reikia išmokėti, o paskui kartais gauna net ir daugiau, tai išlygina tą skolą. Taip pat yra tam tikra disciplina, kai “Sodros” biudžetas atskirtas nuo valstybės biudžeto, bet tas sutaupymas procentų, palūkanų, jūs teisingai pasakėte, yra struktūrinė problema, kurią mes imsimės spręsti.

PIRMININKĖ. Klausia A.Bartkus.

A.BARTKUS. Mano klausimas taip pat finansų ministrui, nors jis šiandien turbūt daugiausia atsakinėjo. Premjero nėra. Aš norėjau vis dėlto paklausti. Per pastarąsias dvi, tris dienas šiek tiek pagerėjo mokesčių surinkimas, tačiau per pirmą ketvirtį valstybės biudžetas 17,5% pajamų gavo mažiau negu pernai ir nevykdomi šių metų įsipareigojimai. Kas vis dėlto numatoma siūlyti ir ką darysime su biudžete numatytų priemonių finansavimu? Iš kokių lėšų tai darysime? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Taip, biudžeto atsilikimas per pastaruosius keturis mėnesius pagal mūsų statistiką yra 178 mln. Lt, bet taip pat šiais metais atsiras tam tikras sutaupymas. Yra labai didelė suma, skirta paskolų aptarnavimui, ji viršija milijardą. Dabar, kai krito vertybinių popierių procentai, taip pat išleistų euro, mes tikimės, kad vien dėl to iki metų pabaigos bus sutaupyta apie 120 mln. Lt iš skolų aptarnavimo.

Taip pat, kaip anksčiau minėjau, “Mažeikių nafta”, kuri pagal statistiką visada teikdavo apie 10% viso iždo įplaukų, dabar kur kas geriau dirba. Mes tikimės, kad per metus tai irgi duos mums tam tikrus priedus dengti tą atsilikimą.

Taip pat nereikia pamiršti, kad yra numatyta ir deficito finansavimo suma – 800 mln. Lt, kuri yra naudojama pagal tam tikrą paskirstymą kiekvieną ketvirtį. Galų gale tikimės, kad mokesčių surinkimas pagerės, kai ekonomika šiek tiek pasitaisys. Čia, žinoma, yra kol kas dar tik viltis.

PIRMININKĖ. Klausia V.Vilimas.

V.VILIMAS. Ačiū. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministrą, bet jo nėra. Kadangi klausimas gana specifinis, aš jo paskui raštu paklausiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Karosas. Ruošiasi V.Čepas.

J.KAROSAS. Noriu klausti, matyt, šiandien varginamo finansų ministro, nes valdymo reformų ir savivaldybių ministro nėra. Kaip žinote, vyksta tam tikra savivaldybių ir vadinamųjų administracinių vienetų reforma. Aš kalbu konkrečiai apie tai, kad įvyko tam tikri pokyčiai Druskininkų, Lazdijų, Varėnos savivaldybėse. Reikalas tas, kad ši reforma nėra lydima sureguliuotų infrastruktūrinių pinigų perskirstymo. Aš noriu konkrečiai klausti, kaip turėtų elgtis savivaldybė, kuri šiandien perima ar priima vykdyti balandžio mėnesio finansines prievoles: mokėti atlyginimą, pašalpas, nes šiandien vyksta kivirčai tarp savivaldybių? Tas reikalas kabo ore. Tuo tarpu auga kreditiniai įsiskolinimai.

V.DUDĖNAS. Žinoma, Finansų ministerija ir Vyriausybė patenka į tam tikras pinkles, nes asignavimų valdytojai sprendžia tuos klausimus. Ypač, kai yra kuriamos naujos savivaldybės ir asignavimų valdytojai nesutinka, visi, žinoma, kreipiasi į Vyriausybę ar Valstybės valdymo ir savivaldybių ministeriją, ar Finansų ministeriją spręsti šiuos reikalus. Mums, žinoma, irgi yra sudėtinga. Pinigai, kurie numatyti biudžete, turėtų būti pasidalinti pagal tam tikrus principus. Kiekvienos savivaldybės padėtis, ar tai būtų Marijampolė, ar Lazdijai, ar Plungė ir Rietavas, vis dėlto yra skirtinga ir mes negalime pritaikyti vienos taisyklės. Mes, žinoma, bandome šiek tiek teisėjauti tame procese, bet pinigų kiekis yra apribotas biudžeto. Kaip juos padalyti, čia vis dėlto yra problema.

PIRMININKĖ. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Noriu kreiptis į krašto apsaugos ministrą. Visi mokesčių mokėtojai turi kad ir nedidelę, bet vis tiek teisę paklausti, kaip ir kur yra panaudojamos iš jų paimtos lėšos. Jūsų vadovaujamoje žinyboje veikia antras departamentas, apie kurio veiklą jau, vaizdžiai tariant, iš po kilimo senokai šnabždamasi ne tik Seime, bet ir visuomenėje. Būtų labai įdomu sužinoti, kokias funkcijas ir kieno labui jis atlieka, kiek ten dirba žmonių ir kiek tai kainuoja valstybės biudžetui ir ar tai nekenkia mūsų valstybės demokratiniam plėtojimuisi bei integracijai į Europos Sąjungą ir NATO? Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kas, kur, ką šnabždasi aš negirdžiu, bet departamentas atlieka savo funkcijas, kurios yra visiems žinomos ir ypač Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Viena iš pagrindinių funkcijų yra informacijos apsauga. Naujas įstatymas tą darbą dar padidina pagal NATO principus. Tai yra pagrindinis darbas. Kitas darbas yra užtikrinti ryšių sistemos saugumą ir visa tai, kas yra susiję ir apskritai sukasi apie informacijos apsaugą. Bendro žmonių skaičiaus, kiek dirba, aš negaliu viešai sakyti, tačiau mūsų finansavimas yra ribotas ir toms funkcijoms, kurios pagal įstatymus ir nuostatus reikalingos, tiek žmonių išlaikyti šiuo metu dar negalime, bet tos funkcijos yra įprastinės, kaip ir visose Vakarų valstybėse, kuriose yra gynybos žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybos ir yra bendros žvalgybos tarnybos. Funkcijų pasidalijimas yra labai aiškus. Net įstatymais įtvirtintas.

PIRMININKĖ. Klausia E.Kunevičienė ir tai jau paskutinis klausimas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš vis tiek finansų ministro prašyčiau informuoti. Tikrai labai geros pajamos į biudžetą įplaukė per paskutines tris dienas. Gal pasakytumėte, kokių mokesčių sąskaitą po 40 mln. įplaukė? Ar ne dėl to, kad PVM neužskaitomas įmonėms ir lieka įmonėms Finansų ministerijos įsiskolinimas?

V.DUDĖNAS. Čia, žinoma, turite omeny jūsų užskaitų projektą. Finansų ministerija, kaip žinote, prieštaravo jūsų projektui, nes mes manėme, kad vien darant užskaitas vis tiek dingsta realūs pinigai, ypač jeigu ta užskaita nėra vienas su vienu. Kaip mes anksčiau minėjome, šis metodas tikrai nepasiteisino nei Moldovoje, nei Rusijoje, nes yra duota tokia laisvė, kad kartais ja piktnaudžiaujama. Finansų ministerijoje mes bandėme svarstyti, kodėl dabar iš tikro yra daugiau surinkta pinigų. Spėliojant, kadangi neradome tokios aiškios priežasties, buvo pasakyta, kad, ko gero, mūsų surinkimas metų pradžioje buvo paveiktas jūsų projekto, kuris užregistruotas Seime ir gana plačiai paskelbtas spaudoje. Kai tai neįvykdyta, tai gal iš tikrųjų buvo laukiama užskaitų. Aš negaliu aiškiai atsakyti, kokia priežastis. Mes svarstėme įvairias priežastis ir kol kas dar nežinome, nes čia yra trijų dienų rezultatai, todėl negalime tvirtinti, kad mums seksis rinkti mokesčius visą mėnesį tokiu tempu, bet tikėkimės.

PIRMININKĖ. Bet kokiu atveju tuo reikia džiaugtis. Ačiū Seimo nariams, ačiū Vyriausybės nariams. Pereisime prie kito darbotvarkės klausimo.

Kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Norite registruotis? Gerai. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, posėdis dar nebus baigtas ir po pareiškimų dar turėsime svarstyti rezervinius klausimus. Mane informuoja, kad nėra pareiškimų. Kažkas naujo mūsų gyvenime. Užsiregistruosime ir bus pateikta kitos savaitės darbotvarkė, po to – rezerviniai klausimai, jų yra trys.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Dagį, kuris pateiks kitos savaitės darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2000 05 08) darbotvarkės projektas

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, pateiksiu labai trumpai. Jūs turite kitos savaitės darbotvarkę. Jeigu nėra pastabų (Seniūnų sueigoje didelių pastabų nebuvo), galėtume ją patvirtinti.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. A.Stasiškis klausia.

A.N.STASIŠKIS. Aš ne klausti, aš noriu paprašyti.

PIRMININKĖ. Prašom kalbėti per mikrofoną.

A.N.STASIŠKIS. Atsiprašau, mano mikrofonas nulūžęs. Aš ne tiek paklausti, o norėčiau paprašyti iš ketvirtadienio rezervinį 7 klausimą perkelti į antradienį. Nemanau, kad būtų problemų, tai daugiau techninis ir labai trumpas klausimas.

R.J.DAGYS. Atsiprašau, kurį rezervinį?

A.N.STASIŠKIS. Septintą. Ketvirtadienio 7 rezervinį reikėtų perkelti į antradienį, nes ten terminai yra labai svarbūs.

R.J.DAGYS. Čia jūs turite omeny Atmintinų dienų įstatymą, taip?

A.N.STASIŠKIS. Taip, Nr.P-2501.

R.J.DAGYS. Ar čia yra kokių datų, kad mes turime suspėti pagal svarstymo terminą?

A.N.STASIŠKIS. Taip, nes čia yra kalbama apie pakeitimą atmintinos dienos, kuri turėtų būti trečias gegužės sekmadienis, t.y. turėtume priimti ar nepriimti.

R.J.DAGYS. Manau, kad tai galima padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš peržiūrėjau, bet nerandu Karo būklės įstatymo. Kodėl jis vėl nebus nagrinėjamas kitą savaitę?

R.J.DAGYS. Seniūnų sueiga karo būklės niekam nenorėjo skelbti.

V.ČEPAS. Jau du kartus buvo įrašytas.

R.J.DAGYS. Jau anksčiau buvo jis įrašytas? Aš nežinau. Ar yra komiteto išvados? Man atrodo, kažko trūksta pagal formalumus. Bet kuriuo atveju, jeigu formalumai sutvarkyti, manau, kad nebus problemų įtraukti, bent jau į ketvirtadienio rezervinius.

PIRMININKĖ. Ačiū klausėjams, ačiū ponui R.Dagiui. Mes turbūt bendru sutarimu galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Ačiū.

R.J.DAGYS. Ačiū.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2480 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Taigi keletas rezervinių klausimų. Pirmiausia rezervinis 3 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-2480. Pateikimas. Pranešėjas – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke! Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymą dėl to, kad dvi naujai kuriamos savivaldybės susidūrė su unikalia situacija, nes vienintelė Marijampolės rajono savivaldybė, vykstant administracinei reformai, buvo panaikinta. Naujoms Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėms tenka įdarbinti arba išmokėti pagal mūsų priimto įstatymo numatytą normą išeitines pašalpas tiems žmonėms, kurie negauna darbo naujose savivaldybėse arba atsisako vykti į kitus miestelius. Tai yra papildomos išlaidos, kurios nenumatytos šių savivaldybių biudžete.

Mano teikiamame projekte, kadangi jis buvo teiktas dar balandžio viduryje, siūliau, kad tos apskaičiuotos lėšos būtų atskirai pervestos Marijampolės rajono savivaldybei. Dabar jau reikėtų patikslinti, nes nuo gegužės 1 dienos Marijampolės savivaldybės neliko, tai būtų Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės. Todėl siūlyčiau pritarti šiam įstatymo po pateikimo ir toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete apsvarstyti galimybę finansuoti šį išskirtinį atvejį.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių.

J.OLEKAS. Mielai atsakysiu į klausimus.

PIRMININKĖ. S.Slavickas klausia pirmasis.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų mintis labai šauni, tačiau karjeros tarnautojams išmokėti 6 mėnesių minimalų atlyginimą ir dar išeitinę kompensaciją… Noriu paklausti, kuo remiantis nustatytas šešių mėnesių atlyginimas? Ar pagal darbo įstatymus? Ačiū.

J.OLEKAS. Nevisiškai pagal darbo įstatymus. Dabar yra atskiras specialus įstatymas tam įvykiui, nes, kaip minėjau, Lietuvoje buvo panaikinta vienintelė savivaldybė – Marijampolės rajono. Kai turėsime gerą precedentą, galbūt ir kitur padarysime. Šiuo atveju tie žmonės prieš pat darbo nutraukimo sutartį sužinojo apie tą mūsų sprendimą. Tai būtų vidutinės kompensacijos ten dirbusiems žmonėms. Manau, mes galėtume pasvarstyti, gal bus pasiūlytas kitas, geresnis variantas. Bet tiems žmonėms, kurie taip staiga sužinojo apie savo darbo netekimą ir jo neteko, turėtų būti išmokėtos kompensacijos.

PIRMININKĖ. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Mano klausimas labai panašus į ką tik klaustąjį. Aš tik noriu patikslinti. Ten yra Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybės. Rajono nebeliko. Bet panaši situacija, tarkime, yra Trakų rajono savivaldybė ir Elektrėnų savivaldybė; Plungės rajono savivaldybė ir Rietavo savivaldybė. Ar nereikėtų mums globališkiau pažiūrėti į šitą reiškinį? Gal lygiai tokios pat problemos yra ir tose savivaldybėse? Gal reikėtų priimti ne tik jūsų siūlomą lokalinį sprendimo būdą, bet globališkiau žiūrėti ir priimti bendrą šioms savivaldybėms reikalingą įstatymą?

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų sutikčiau su jūsų pasiūlymu, kad svarstydami galėtume pasidomėti situacija kitose savivaldybėse ir praplėsti šį mano pateiktą įstatymą, kad būtų ir kitoms savivaldybėms panašiai kompensuojama. Mano teikiamu atveju išskirtinumas buvo tas, kad neliko bazinės savivaldybės, žmonės buvo paskirstyti į kitas savivaldybes, jiems ten neliko vietos arba jie patys negalėjo vykti tokius atstumus. Bet sutinku su jūsų pasiūlymu. Manau, kad mes galėsime papildyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, padėsiu jums šiek tiek atsakyti į pirmojo klausėjo klausimą. Tos socialinės garantijos, pusės metų išmokos, yra numatytos Valstybės tarnybos įstatyme karjeros tarnautojams ir valdymo reikalų ir savivaldybių ministro įsakyme.

Klausimas būtų toks. Darant šių metų savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių pakeitimus ryšium su reorganizavimu buvo siūloma iš Vyriausybės rezervo fondo ar iš kitų šaltinių numatyti lėšas ir kompensuoti tiems tarnautojams, kurie neįsidarbins, tačiau ta nuostata nebuvo priimta. Kaip dabar Finansų ministerija galėtų rasti lėšų, iš kokių šaltinių? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą ir atsakymo papildymą. Aš iš tikrųjų prisimenu tuos svarstymus, bet dar kartą priminsiu, kad per praeitą Vyriausybės valandą Ministras Pirmininkas gana palankiai įvertino tokį sprendimą, kad mes turėtume papildomai skirti lėšų reformai (…) savivaldybėse įgyvendinti, todėl gimė šis įstatymo projektas. Vienas iš neskausmingiausių variantų, iš kur mes galėtume rasti lėšų, tas, jog mes žinome, kad Vyriausybės rezerve šiuo metu dar yra tam tikras lėšų kiekis, kurį, man atrodo, būtų galima panaudoti šalies administracinei reformai įgyvendinti.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone pranešėjau, jūs atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Bus norinčių kalbėti kitaip. Tada mes turėtume registruotis ir pasirengti kalbėti diskusijose. Vienas – už, vienas – prieš.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Taigi prieš pradėdami balsuoti mes… Už nori kalbėti P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, pateiktas įstatymo projektas vertas dėmesio, reikalingas. Galbūt pritarus po pateikimo būtų galima jį tobulinti. Iš tikrųjų problema yra. Vyriausybės teikimu Seimas priėmė sprendimą reorganizuoti savivaldybes, kitaip tariant, reorganizuoti Marijampolės rajono savivaldybę ir steigti dvi naujas savivaldybes, tuo tarpu biudžete nenumatyta lėšų. Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą Seimas, priimdamas sprendimus didinti savivaldybių išlaidas (šiuo atveju neįsidarbinusių tarnautojų kompensacijoms išmokėti), turi priimti sprendimą ir skirti lėšas. To reikalauja Biudžetinės sandaros įstatymo, man atrodo, 32 straipsnis, todėl reikėtų pritarti idėjai spręsti šį klausimą, o toliau, žinoma, svarstyti ir ieškoti šaltinių. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš kalbės R.Survila.

R.R.SURVILA. Iš tiesų naujosios savivaldybės turi problemų ir yra nelabai turtingos, bet vis dėlto suvalkiečių iniciatyva daryti Marijampolei tokią išimtį skaičiuojant valstybės pinigus, kurių tikrai nėra per daug, turbūt nepriimtina. Manyčiau, kad jeigu jau bandoma spręsti šią problemą, tai taip spręsti labai drąsu. Aš niekaip negalėčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi pasiruošiam balsuoti. Tie, kurie pasisako už pateiktą projektą, balsuos už, tie, kurie prieš privilegijas suvalkiečiams, balsuos prieš.

Už balsavo 9, prieš – 13, susilaikė 10. Deja, įstatymo projektui po pateikimo nepritarta, bet, aš manau, tas problemas spręsime kompleksiniu būdu ir artimiausiu metu. Taigi po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, po to, kai nepritarta po pateikimo, mes turėtume dar kartą apsispręsti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar projektą atmesti. Gal galėtumėte diskusijose, matau, kad bus skirtingų nuomonių, pasisakyti už tobulinimą ar dėl atmetimo. A.Stasiulevičius. Nenorite kalbėti? Gerai. Alg.Butkevičius nori kalbėti? Palaukite minutėlę. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto siūlyčiau šį įstatymo projektą tobulinti. Gal reikėtų išanalizuoti, kokia padėtis yra ir kitose savivaldybėse, kuriose buvo atlikta reforma, ir balsuoti už to įstatymo projekto tobulinimą.

PIRMININKĖ. R.Survila norėtų taip pat.

R.R.SURVILA. Manyčiau, kad yra tas atvejis, kai lengviau pastatyti naują namą, negu rekonstruoti seną ir netikusį. Manyčiau, reikia atmesti.

PIRMININKĖ. Mums turbūt nėra kitos išeities, kaip balsuoti alternatyviai. (Balsai salėje) Na, pabandykime. Nėra tiek žmonių? Ar ponas R.Survila ir visi kiti sutiktų bendru sutarimu dėl objektyvių aplinkybių, nes neturime tiek Seimo narių salėje, kad šį projektą atiduotume iniciatoriams tobulinti? Nesutinkate? Turime balsuoti? Gerai, balsuojam. Prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Ar tie, kurie reikalauja atmesti įstatymą, žinodami, kad užsiregistravo 35 Seimo nariai, dar reikalauja balsuoti? Taip, be abejo. Siūlote atidėti balsavimą kitai savaitei. Galutinį apsisprendimą. (Balsai salėje) Gerai, galime daryti pertrauką. Galbūt galime bendru sutarimu padaryti pertrauką iki antradienio? Balsuojam. Gerai, balsuojam. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki antradienio? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar tie, kurie siūlo padaryti pertrauką, gali oficialiai per mikrofoną suformuluoti savo siūlymą? Tai tada ir nesiūlykite. Gerai, tada teikiu balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Vieną minutėlę! Formuluoju balsavimą: tie, kurie spaudžia mygtuką “už”, balsuoja už tai, kad šis projektas būtų atiduotas tobulinti iniciatoriams, tie, kurie pasisako už tai, kad projektas būtų atmestas, spaudžia mygtuką “prieš”. Ar aiškus balsavimo būdas? Prašom balsuoti.

Už balsavo 13, prieš – 17, susilaikė 4. Be abejo, projektas be galo tobulintinas, nes tai yra finansinis projektas, tačiau šiandien Seimas priėmė sprendimą projektą grąžinti tobulinti, taip išeina pagal mūsų balsavimą. Gerai, ačiū. Ačiū už patikslinimus.

Mokesčių ir įmokų mokėtojų reikalavimų ir įsipareigojimų valstybės ir savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams įskaitymo laikinasis įstatymo projektas Nr.P-2266(2) (pateikimas)

Penktasis rezervinis klausimas Nr.P-2266(2) – Mokesčių ir įmokų mokėtojų reikalavimų ir įsipareigojimų valstybės ir savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams įskaitymo laikinasis įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėja – E.Kunevičienė. Prašom į tribūną.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laikinasis įstatymas, faktiškai jo projektas, buvo parengtas darbo grupės ir buvo tikėtasi, kad praeitais metais jis bus priimtas ir bus padaryta įsiskolinimo valstybei ir valstybės įmonėms vienkartinė užskaita. Tai turėjo padėti ir įmonėms, kad atleistų nuo įsiskolinimų, kad pagerėtų rodikliai ir galėtų gauti kreditus, o kita vertus, turėjo palengvinti naštą biudžetams, nes padarius užskaitą galima buvo įskaityti valstybės įsiskolinimus net įmonių ne tik mokestinėmis skolomis, bet ir delspinigiais, baudomis. Tokiomis sumomis. Tikrai labai maža tikimybė, kad valstybė jas surinks. Kadangi Seimas neleido pateikti, dabartiniu metu to įstatymo projekto datas reikės keisti. Bet tai yra vienkartinės reikšmės įstatymo projektas. Dabar, man atrodo, jau ir Finansų ministerija suprato, kad jie, nevisiškai supratę to įstatymo esmę, prieštaravo, nors jų darbuotojai dalyvavo rengiant šį įstatymo projektą, ir pajamų, ir kitus. Kalbėjau su finansų ministru. Jis sako, kad jie nevisiškai buvo supratę, kad tame įstatymo projekte yra užtikrinama kontrolė. Įmonės pačios padaro tą užskaitą, bet yra numatytos nuobaudos. Jeigu jos pažeis reikalavimus, jeigu koks nors piktnaudžiavimas, iš karto dideli delspinigiai, trigubi, dvigubi, viskas yra numatyta. O kad biurokratinis aparatas nenori, kad pačios įmonės padarytų tą darbą, aš juos suprantu, nes kai įmonės vaikštinėja ir prašo tos užskaitos, tai čia yra vienas dalykas, o kai pačios įmonės pateikia informaciją ir lieka tik kontroliuoti, jau įmonės nebetampa prašytojomis, jau nereikia. Tas įstatymas tuo tikslu ir buvo parengtas.

Dabar jūs patys girdėjot, kad savivaldybės nedengia įsiskolinimų įmonėms, praeitą kartą buvo sakyta. Šiandien ministras dar kartą pakartojo, kad jie nežino, dėl ko per tris dienas buvo gauta pajamų po 40 mln. Jis turėtų žinoti, kad paprasčiausiai čia, tikriausiai padidėjus eksportui, įmonėms negrąžintas PVM. Dėl to įmonės ir toliau žlugdomos, nes sąskaitose liks valstybės įsiskolinimas, bet įmonės turės dar didesnį valstybės įsiskolinimą. O tas vidaus įsiskolinimas maždaug tolygus. 3 mlrd. valstybei yra skolų per visus fondus, per viską, ir 3 mlrd. valstybė skolinga visoms įmonėms ir visiems.

Tą įstatymą įgyvendinant nesitikima, kad jis leis padengti visus tuos 3 mlrd. Netiesa, šito neįvyks. Iš karto tegul pasidengia 500 mln. Bet vienų įmonių, kurios skolingos kitoms, pajudės tas procesas. Ir biudžetui skolintomis lėšomis, kai dabar dengia 800 mln., kuriuos pasiskolinę, jie dabar malonę daro, kad dengia praeitų metų skolas, kad tų pinigų, duok Dieve, užtektų šiemetiniams įsipareigojimams. Galima padaryti praeitų metų vienkartinę užskaitą ir nereikės tų skolintų lėšų naudoti, kaip aš sakau, tam, be ko galima išsiversti. Dabar pasitarėme su finansų ministru, praeitą savaitę pas J.Listavičių mes tarėmės, jis irgi dabar pritarė, kad reikia daryti to įstatymo projekto pateikimą, reikės pataisyti datas, bet vis tiek prašytume, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis, papildomas turėtų būti Ekonomikos komitetas, kadangi čia biudžetai, kiti fondai, socialiniai ir visi, ir savivaldybės, ir tada siųsti oficialiam Vyriausybės pritarimui. O Seime baigti svarstyti tik po to, kai gausim Vyriausybės oficialų pritarimą. Taip tarėmės su finansų ministru. Todėl prašyčiau pritarti pateikimui, o komitete pradėję svarstyti darysime svarstymo pertrauką ir siųsime Vyriausybei oficialiam pritarimui. Todėl, kad čia ne moldaviškas variantas ir ne rusiškas variantas. Čia yra vienkartinis lietuviškas variantas, be kurio vis tiek nelabai išsiversim, nesvarbu, kas bus valdžioje.

PIRMININKĖ. Ačiū, ponia pranešėja, dar yra norinčių paklausti jūsų. V.Dudėnas klausia.

V.DUDĖNAS. Ačiū. Taip, vienu metu aš kalbėjau su ponia E.Kunevičiene, bet, mano nuomone, ji ne visai tiksliai pateikė mano reagavimą į tai. Aš tiktai sutikau, kad Finansų ministerija dar kartą peržiūrės tą įstatymą, bet…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes kitaip negalim pateikti.

V.DUDĖNAS. … kažkodėl tai buvo iškreipta. Man įdomu, kodėl tai buvo padaryta, šiandien atsakydamas į jos klausimą aš tą aiškiai pareiškiau. Mano klausimas yra, kodėl viskas yra taip iškraipoma?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone ministre, jūs nevisiškai supratot. Kaip tik nieko neiškreipiama, nes mes negalim kitaip nukreipti Vyriausybei, ne Finansų ministerijai, o Vyriausybei. O Finansų ministerijos nuomonę išklausys Vyriausybė, nes kai įregistruotas projektas, niekas kitas negali nukreipti Vyriausybei be komiteto. Todėl mes ir siūlom patį priimtiniausią jums variantą, kad pateikimui reikia pritarti, komitetas… Mes ir su J.Listavičiumi tarėmės, čia yra ir kiti, ir ponia R.Melnikienė. Mes komitete pradėsim svarstyti ir darysim pertrauką, siųsim Vyriausybei. O Vyriausybė, žinoma, Finansų ministerijai. Ten be jūsų neapsieis tokį klausimą nagrinėjant. Kito kelio nėra. Todėl aš nieko neiškreipiau.

O dabar dėl to klausimo, kuris buvo pateiktas per Vyriausybės valandą. Aš klausiau jus ne apie užskaitas, o klausiau, kokio mokesčio sąskaiton gautos padidintos pajamos? Ar pelno mokesčio už pirmąjį ketvirtį, ar akcizų? Tada labai gerai. O jeigu PVM, tai gaila įmonių, kurioms jūs negrąžinat. Čia niekas nepainiojama. Todėl prašyčiau pritarti po pateikimo ir tada mes galėsim įvykdyti finansų ministro norą, kad jis galėtų tą įstatymą gauti svarstyti. Kito kelio nėra.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš diskusijos tarp finansų ministro ir ponios E.Kunevičienės supratau, kad dėl pateikimo bendro sutarimo tikrai nebus. Vadinasi, mes turėsim apsispręsti ir kviečiu… (Balsai salėje) Atmesti? Yra siūlymų, finansų ministras ir Seimo narys V.Dudėnas nesutinka to daryti, kaip ir… Ar sutinkat? Siūlot atmesti. Gerai. Prašom pasisakyti už ir prieš. Ponas V.Dudėnas turbūt norės kalbėti. R.Survila. Gerai. Prašau, ponia R.Melnikienė kalba už. Č.Juršėnas, girdžiu, irgi.

R.MELNIKIENĖ. Ponia pirmininke, neverskit kalbėti finansų ministro. Gal jis ir nenori kalbėti.

PIRMININKĖ. Ponas R.Survila užsirašęs.

R.MELNIKIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad, manau, iš tikrųjų verta šį projektą svarstyti, galbūt ne tokiu pavidalu, kaip jis yra pateiktas, bet su tam tikromis korektyvomis galima būtų jį ir priimti. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitete iš tikrųjų visada atsižvelgiama ir į Finansų ministerijos, ir į Mokesčių inspekcijos nuomonę, ir į Muitinės departamento nuomonę kalbantis su specialistais. Ir baimė, kad projektas bus neracionalus ir jų nuomonė bus ignoruojama, mano nuomone, nėra pagrįsta. Aš kviesčiau pritarti po pateikimo, nes problema yra labai opi. Mes negalime jos ignoruoti.

PIRMININKĖ. Ponas R.Survila yra prieš. Tai bus vieninteliai už ir prieš, o kiti… Jūs žinote Statuto reikalavimą: vienas – už, vienas – prieš. Ponas R.Survila. Prašom.

R.R.SURVILA. Problema yra aktuali. Turbūt būtų labai gerai ir net geriau, jeigu Finansų ministerija, kuri gvildena tą klausimą, pateiktų savo projektą. Tai būtų pakankamai gyvenimiškas ir vertas dėmesio projektas. Todėl manyčiau, kad šio projekto nereikėtų priimti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašome pabandyti registruotis. Prašom registruotis. Žinoma, visi turbūt balsuodami prisimins Vyriausybės valandą, kur buvo paminėta, kas įvyksta, kai Seimas pradeda svarstyti mokesčių projektus, teikiančius vilties kai kam nemokėti mokesčių. Atsiprašau už komentarą.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atsakingai balsuoti dėl šio projekto. Aš noriu, kad būtų kuo geriau. Balsuojantys už palaiko, balsuojantys prieš mano, kad nereikia pradėti svarstyti šio projekto. Pone Juršėnai, balsavimo metu prašom neagituoti balsuoti už. (Balsas salėje)

Už balsavo 8, prieš – 20, taigi pateiktam projektui nepritarta. Mes vėl turime eiti prie tos pačios procedūros: arba grąžinti projekto iniciatoriams projektą tobulinti, arba apskritai jį atmesti. Aš siūlyčiau prieš pradedant balsuoti ar prieš siūlant kaip balsuoti dar kartą užsiregistruoti ir pasitikslinti, kiek mūsų yra. Prašom registruotis. Visos replikos vėliau. Dėl vedimo tvarkos norite? Minutėlę, užsiregistruosime, tada pakalbėsime. Šiandien turime daug laiko.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai, bet jaučiu, kad vis tiek bus reikalaujama balsuoti dėl abiejų variantų. Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl vedimo tvarkos – ponas V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, nebežaiskime tų žaidimų, eikime namo. 34 balsai. Vis tiek nepavyks atmesti, trūksta 2 balsų. Iš karto atidėkime, tegul tobulina, ir eikime namo.

PIRMININKĖ. Pone Čepai, turiu labai tiksliai atlikti visas procedūras. Tikrai labai nenorėčiau atsidurti Etikos ir procedūrų komisijoje.

V.ČEPAS. Čia tik formalumas.

PIRMININKĖ. Todėl kviečiu balsuoti pirmiausia pagal Statutą dėl to, ar mes grąžiname iniciatoriams tobulinti. Kitas balsavimas bus dėlto, ar mes iš viso atmetame šį projektą. Todėl prašyčiau dar kartą atsakingai balsuoti. Manantys, kad verta grąžinti tobulinti, balsuoja už. Tie, kurie mano, kad neverta šio įstatymo projektą grąžinti tobulinti, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau nelaidyti replikų ir neagituoti vieni kitų.

Už balsavo 10, prieš – 14, susilaikė 10. Akivaizdu, šis siūlymas nesurinko balsų daugumos. Todėl dabar prašom balsuoti dėl kito pasiūlymo. Diskusijų turbūt… Ar norite kalbėti dėl to? Nepaklausiau pirmą kartą. Nematau norinčių, todėl prašom balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuojantys prieš arba susilaikę mano kitaip.

Už – 22, prieš – 10, susilaikė 1, bet dėl galutinio sprendimo mes 36 balsų vis dėlto nesurinkome. Todėl neišvengiamai šis projektas… (Balsai salėje) Taigi procedūra iki galo nėra baigta. Šią pateikimo procedūrą atidedame kitam kartui. Dėl to reikės tartis ir Seniūno sueigoje, ir įprasta tvarka. Ačiū.

Seimo posėdžio protokolinio nutarimo dėl projektų svarstymo komitetuose terminų pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų projektas

Gerbiamieji kolegos, liko vienas vienintelis rezervinis 6 klausimas, kurį pati pateiksiu, nes tai yra labai formalus protokolinio nutarimo dėl svarstymo komitetuose termino pratęsimo ir preliminarių svarstymo Seimo posėdžiuose datų projektas. Jūs jį turite, jums jis išdalytas. Ar kas nors norėtų paklausti dėl šio projekto? Nėra norinčių paklausti. Ar galima bendru sutarimu pritarti šiam protokoliniam nutarimui? Ačiū, gerbiamieji kolegos, už jūsų bendradarbiavimą.

Šiandien posėdis baigtas.