PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-1164
2022-03-
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
30 |
13 |
9 |
Argumentai: Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos ūkis paremtas biokuro naudojimu, iš biokuro pagaminama 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Pažymėtina, kad Lietuvos nacionaliniai šilumos ūkio sektoriaus politikos planavimo ir strateginiai dokumentai (Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategija, Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas) numato, kad biokuras yra ir iki 2040 metų išliks svarbiausiu šilumos gamybos energijos ištekliu. Lietuvoje biokuras gaminamas didžiąja dalimi iš miško kirtimo atliekų, t. y. tos biomasės, kuri kitu atveju būtų palikta miške supūti kaip netinkama jokiam kitam panaudojimui. Miškai nėra kertami biomasės kurui gaminti, priešingai – miško biomasė biokuro gamybai gaunama kaip antrinis produktas ir tai yra tvarus biokuro gamybos būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungoje griežtinami biokuro gamybos tvarumo reikalavimai, skatinamas ekologiškai ir tvariai gaminamo ir tiekiamo biokuro naudojimas, reikalaujama užtikrinti tvarumą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje. Neatmestina, kad ateityje griežtėjant biokuro tvarumo ir CO2 taršos mažinimo reikalavimams bus leidžiama deginti išimtinai tik prastos kokybės biokurą, t. y. miško kirtimo atliekas kurių neįmanoma panaudoti jokiai kitai aukštesnės pridėtinės vertės produkcijai gaminti. Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m[1]., kaip viena iš žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus (toliau – ŽNŽNKM) planuojamų priemonių iki 2030 m. – skatinti naudoti biomasę energijai gaminti, papildomai skatinant medienos biokuro gamybą iš miško kirtimo liekanų. Tiek teikiama parama biokurą deginantiems įrenginiams, tiek Europos Sąjungos žaliasis kursas skatina biomasės kuro gamybą ir vartojimą iš miško kirtimo liekanų ir medienos pramonės liekanų, tuo tarpu biokuro gamybą iš kitos medienos siekiama kuo labiau riboti, kuo didesnį jos srautą nukreipiant kitiems panaudojimo tikslams, pvz., baldinių plokščių gamybai ir t. t. Jei ateityje dėl biokuro poreikio didesnė dalis šalyje iškertamos medienos bus vienaip ar kitaip panaudota energijai gaminti ir mažiau medienos bus naudojama gaminiams gaminti, tai turės įtakos nukirsto medžio produktų kategorijoje absorbuoto ŠESD kiekio mažėjimui. Atsižvelgiant į tai, biomasės kuro gamyba iš miško kirtimo liekanų yra skatintina. VĮ Valstybinių miškų urėdijai (toliau – VMU) patvirtintų 2022 metų pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų likvidinis kirtimo liekanų tūris yra 400 tūkst. ktm (2021 m. buvo 400 tūkst. ktm, 2020 m. – 400 tūkst. ktm, 2019 m. – 300 tūkst. ktm). 400 tūkst. ktm kirtimo liekanų sudaro 857 GWh biokuro, vertinant, kad VMU valdo tik 50 proc. Lietuvos miškų, bendras miško kirtimo liekanų skaičius iš pagrindinių ir tarpinių kirtimų Lietuvoje 2021 m. turėjo sudaryti apie 800 tūkst. ktm – t. y. apie 1714 GWh. Pažymėtina ir tai, kad pagal viešai skelbiamus duomenis VMU 2021 m. laikotarpiu pardavė 261,94 tūkst. ktm kirtimo liekanų. Tuo tarpu 2021 m. tiekimo laikotarpiu Energijos išteklių biržoje pagal sudarytus sandorius buvo nupirkta ir pristatyta tik 1299 GWh SM3 kokybės biokuro (21 proc. viso pristatyto biržoje biokuro) į kurio sudėtį gali įeiti ne tik miško kirtimo liekanos, bet ir medienos pramonės šalutiniai produktai, trumpos apyvartos mediena, nelikvidinė mediena, ne miško mediena (laukų valymo mediena) ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad VMU 2021 m. pardavė tik apie 261 tūkst. ktm kirtimo liekanų ir tokią pačią prielaidą taikant privatiems miškams, net nevertinant aukščiau nurodytų kitų galimų SM3 produkto žaliavų, Lietuvoje 2021 m. galimai buvo nepanaudota 595 GWh biokuro iš miško kirtimo liekanų (pagrindinių ir tarpinių kirtimų), t. y. nepanaudota biokuro už 8,6 mln. Eur . 2021 m. energijos išteklių biržoje iš 75 pirkėjų tik 26 pirkėjai pirko miško kirtimo liekanas (SM3 biokuro produktą), iš jų 3 pirkėjai nupirko 58 proc. viso 2021 m. parduoto miško kirtimo liekanų. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti šilumos ūkio sektoriuje veiklos licencijavimo sąlygas ir nustatyti, kad licencijos turėtojas, t.y. šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, vykdydamas licencijuojamos veiklos sąlygas, privalo užtikrinti, kad bendrame kuro balanse ne mažiau kaip 30 proc. sudarytų biokuras, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos.
Pasiūlymas: 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 13 dalį 9 punktu: „9) šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, turi užtikrinti, kad bendrame kuro balanse ne mažiau kaip 30 proc. sudarytų biokuras, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. “ |
|
2. |
32 |
3 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, bei įvertinant, kad miško kirtimo liekanos yra vietinis kuras, kurio naudojimo skatinimas ne tik užtikrintų, kad šilumos sektorius galėtų didesnę dalį kuro apsirūpinti vietine žaliava, bet ir užtikrintų sektoriaus pasiruošimą lengvai įgyvendinti tiek RED II, tiek galimai būsimą RED III direktyvą, kuri, kaip matoma iš esamų reguliavimo siūlymų, vienareikšmiškai skatins biokuro gamybai naudoti tik tokią žaliavą, kuri negali būti panaudota jokiais kitais tikslais. Šis reikalavimas būtų taikomas apie 12 šilumos tiekėjų, kurie realizuoja ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. 8 energijos išteklių biržos dalyvių SM3 biokuro produkto nupirktas kiekis sudarė daugiau negu 30 proc. viso įsigyto biokuro kiekio, t. y. jie jau šiuo metu atitinka siūlomo pakeitimo reikalavimus. Kuras, kurio gamybai gali būti naudojamos miško kirtimo liekanos (SM3), statistiškai yra apie 10% pigesnis nei kitos kuro rūšys. Todėl siūlomas reguliavimas, tikėtina, turės teigiamą įtaką galutinėms šilumos kainoms, taip pat didesnis tvariai pagaminto vietinio SM3 tipo biokuro (miško kirtimo liekanų) naudojimas skatintų vietinį verslą ir mažintų miško biomasės importą iš trečiųjų šalių (ypatingai Baltarusijos), tuo pačiu ir Baltarusijos sprendimų įtaką šilumos kainoms Lietuvoje. Priežiūra galėtų būti vykdoma kartu su reikalavimu, įsigyjant biokurą, nepažeisti Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų. Atitinkamai, siekiant sumažinti šilumos gamintojų administracinę naštą, Operatorius elektroninėje prekybos sistemoje kiekvienam šilumos gamintojui teiktų informaciją, kokią jo biržoje sudarytų sandorių biokuro kiekio dalį sudaro biokuras, kurio gamyboje kaip žaliava gali būti naudojamos miško kirtimo liekanos. Pasiūlymas: 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų, ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kaina neribojama. Kitoms biokuro rūšims, kuriomis neprekiaujama biržoje, arba buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą, vidutinę metinę biokuro kainą arba vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą, arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos kainą, kurias vadovaudamasi savo nustatyta tvarka nustato Taryba.“
|
Teikia