LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Įstatymo PROJEKTO nr. XIIIP-4501

 

2020-05-06  Nr.109-P-16

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Projektu yra siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) savivaldybės taryba reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko, gavusi mokyklos tarybos pritarimą. Šios nuostatos ginčytinos keliais aspektais.

1.1.       Savivaldybių tarybų funkcijos mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų steigimo (taip pat ir reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo) srityje yra ne kartą aptartos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. liepos 2 d. sprendimai).

 Konstitucijoje expressis verbis yra apibrėžta savivaldybių kompetencija. Be kita ko Konstitucijoje ši kompetencija apibrėžta 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos. Tai, be kitų dalykų, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas.

 Savivaldybių kompetencija taip pat apibrėžta Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Savivaldybių įstaigų, įmonių steigimas neatsiejamas nuo savivaldybių konstitucinės kompetencijos sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą.

Sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai priskiriamais klausimais gali priimti tik savivaldybių tarybos.

Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs, jog savivaldybės gali steigti savo įstaigas (įskaitant Konstitucijoje išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtas ugdymo įstaigas), įmones, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus dėl šių įstaigų, įmonių steigimo priimtų ne savivaldybių tarybos.

Savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų  (leidimų, sutikimų ir pan.).

Savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą.

Taigi, įvertinus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną, svarstytina, ar savivaldybių tarybų teisės reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas ribojimas nustatant privalomą konkrečios mokyklos tarybos pritarimą, negalėtų būti vertinamas kaip ribojantis išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją steigti savivaldybės mokymo įstaigas, sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą ir nukrypstantis nuo savivaldybių veiklos savarankiškumo principo bei galimai neatitinkantis (ta apimtimi, kuria dalies teritorinės bendruomenės interesai galėtų būti aukščiau už visos savivaldybės ar valstybinės bendruomenės interesus) konstitucinio socialinės darnos imperatyvo.

Projektu siūlomos nuostatos savivaldybių tarybų kompetencijos kontekste taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kurio 6 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad biudžetinių įstaigų steigimas, o to paties straipsnio 8 punkte – vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas – priskirtini savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Atkreiptinas dėmesys į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktą savivaldybių savarankiškųjų funkcijų reglamentavimą – savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

 

 

 

1.2.       Projekto aiškinamajame rašte pateiktose projekto rengimą paskatinusiose priežastyse nurodomas argumentas, kad siūlymai teikiami, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, jog reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą, sprendimai priimami įvertinus tarybos nuomonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos savo statusu iš esmės skiriasi nuo kitų švietimo įstaigų, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje joms yra garantuojama autonomija, kuri ne kartą buvo apibrėžta ir Konstitucinio Teismo nutarimuose. Atsižvelgiant į tai, kitoms švietimo įstaigoms negali būti suteikiamos analogiškos teisės, kurios yra suteiktos aukštosioms mokykloms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslo ir studijų įstatyme, reglamentuojant valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą, sprendimą priimanti institucija turi tik įvertinti tarybos nuomonę, bet sprendimą priima pati atitinkama institucija. Tuo tarpu projektu yra siūloma nustatyti imperatyvą – sprendimui dėl keičiamo Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų švietimo įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo yra būtina gauti tarybos sutikimą (pabraukta mūsų). Taigi, projektu siūlomas reguliavimas riboja sprendimą priimančios institucijos valią dar labiau, negu aukštosios mokyklos, turinčios autonomiją, reorganizavimo atveju.

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

 

 

 

1.3.       Projektu siūlomos nuostatos nedera su keičiamo Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas gali steigti savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinių asmenų steigimo ir pabaigos procedūros turi būti suderintos tarpusavyje.

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

 

 

 

1.4.       Derinant projekto nuostatas su kitomis keičiamo Švietimo įstatymo nuostatomis, atkreiptinas dėmesys į keičiamo Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias mokyklos (bet ne mokyklos tarybos) sutikimas yra būtinas, tik kai reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma valstybinė neformaliojo švietimo mokykla, pagalbos įstaiga. Tuo tarpu valstybinių profesinio mokymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimui tokio sutikimo nereikalaujama.

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

1

 

 

1.5.       Atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „pritarimui“ įrašytinas žodis „pritarimo“.

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

1

 

 

2.   Derinant projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1544 nuostatomis, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje tikslintinas ministro pareigų pavadinimas – vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašytini žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

2

 

 

3. Projekto 2 straipsnyje turi būti nustatytos įstatymo taikymo nurodytųjų švietimo įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo procedūroms, pradėtoms iki įstatymo įsigaliojimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektą Vyriausybė turės pakeisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, projekto 2 straipsnis papildytinas pavedimu Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas. 

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

 

 

 

4. Vadovaujantis keičiamo Švietimo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada.

Pritarti.

LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 435

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-02

 

 

 

5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:

5.1. įstatymo projekto pavadinime vietoj skaičiaus „XI-1281“ įrašytinas skaičius „I-1489“;

5.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies tekstas dėstytinas kabutėse.

Pritarti.

 

10.

LR Teisingumo ministerija,

2020-03-02

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP­-4501 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Zbignev Jedinskij, 2020-03-12

 

 

 

Argumentai: siūloma, kad savivaldybės taryba gautų mokyklos tarybos pritarimą ne tik neformaliojo švietimo mokyklas bet ir ikimokyklines įstaigas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir ikimokyklines įstaigas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai  gavus mokyklos tarybos pritarimui,  bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, gavus mokyklos tarybos pritarimui,  pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Pritarti.

 

 

 

2.

LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas  Nr. 435

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SV-S-1605 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4501 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos, kad neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir profesinio mokymo įstaigas savivaldybės taryba reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko, tik gavusi mokyklos tarybos pritarimą, ribotų Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus formuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaryti sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, taip pat įgaliojimus inicijuoti, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuojamas neformaliojo švietimo teikėjų tinklas. Toks siūlymas ribotų ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 4 ir 8 punktuose nustatytų savivaldybių savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje įgyvendinimą, kurias savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio pirmoje dalyje (inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos) ir 41 straipsnio antroje dalyje (inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos) ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesams (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

3.

LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas  Nr. 435

 

 

 

2. Įstatymo projektu teikiami pakeitimai nedera ir su Konstitucijos 121 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta savivaldybės kompetencija sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą bei galimybe efektyviai naudoti savo biudžeto lėšas. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba. Savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra įpareigota skirti ūkio lėšas savo nustatyta tvarka mokyklos veiklai užtikrinti (Švietimo įstatymo 67 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

4.

LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas  Nr. 435

 

 

 

3. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neatitinka Švietimo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje mokyklos savivaldos institucijoms nustatytos kompetencijos. Pagal Švietimo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos taryba yra aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų (Švietimo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis), tačiau jai negalėtų būti suteikiami įgaliojimai, galintys apriboti savivaldybių tarybų teisę reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti Įstatymo projekte nurodytas mokyklas ir tokiu būdu riboti išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją.

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

5.

LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas  Nr. 435

 

 

 

4. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kuriant savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnis taip pat numato konsultavimąsi su visuomene, kad būtų užtikrintas teisėkūros atvirumas, skaidrumas, sužinoma visuomenės nuomonė apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus bei visuomenė turėtų galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetų, kurie sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai. Taigi įgyvendinant šių įstatymų nuostatas savivaldybėse (jų institucijose) turi būti laikomasi minėtų reikalavimų, konsultuojamasi su mokyklų bendruomenėmis dėl neformaliojo švietimo mokyklų (biudžetinių įstaigų), bendrojo ugdymo mokyklų (biudžetinių įstaigų) ir profesinio mokymo įstaigų (viešųjų įstaigų) reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo ir vadovaujamasi skaidrumo principu – mokyklų bendruomenėms priimami sprendimai turi būti vieši, aiškūs ir suprantami. Mokyklos tarybai, kaip ir kitiems gyventojams ar jų grupėms, įstatymais suteikiama teisė kiekvienu konkrečiu atveju pateikti savo nuomonę dėl mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo.

Atsižvelgti iš dalies.

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir komiteto siūlymams, kuriems komitetas pritaria.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės 6 d.

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo nario Zbignev Jedinskij siūlymą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir ikimokyklines įstaigas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai  gavus mokyklos ar ikimokyklinės įstaigos tarybos pritarimą (mokyklos ar ikimokyklinės įstaigos tarybos pritarimas nereikalingas, kai mokykloje ar ikimokyklinėje įstaigoje yra ugdoma mažiau nei 16 asmenų),  bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, gavus mokyklos tarybos pritarimą (mokyklos tarybos pritarimas nereikalingas, kai mokykloje yra ugdoma mažiau nei 16 asmenų),  pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

Pritarti.

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės 6 d.

2

 

 

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.    Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 15 birželio 1 d.

2.    Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarti.

 

3.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės 6 d.

 

 

 

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome tikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281  I-1489 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymas“

Pritarti.

 

4.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės 6 d.

 

 

 

Rekomenduoti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad būtų įvertinta, ar šis įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 neprieštarauja Konstitucijai.

Pritarti.

 

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –3, susilaikė –0.

 

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Gintarė Skaistė.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Seimo nariai – Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas ir Kęstutis Glaveckas siūlo nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4501, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės nuomonę bei jų išsakytas abejones dėl įstatymo projekto atitikties Konstitucijai.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Valius Ąžuolas

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė