LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XIIIP-435 (3)
2018-06-30 Nr. 107-P-25
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė.
Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
2 |
1 |
|
|
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinime po žodžio „vienijančių“ įrašytinas žodis „medžiotojų“. |
Pritarti |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
3 |
|
|
|
2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1116(2)) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir šis mokestis teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 3 punktas nustato, kad Specialiosios programos lėšos naudojamos „finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti - įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktą“ (medžioklės plotų naudotojų mokesčiai, mokami įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, būtų skiriama visoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytoms priemonėms (t. y., prevencijos priemonėms, vilkų ūkiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, kartografinei ir kitai medžiagai, reikalingai parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus) finansuoti, ar vis dėlto teikiame projekte siūlomas nustatyti lėšų dydis būtų siejamas tik su medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“ |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
4 4 |
1 4
|
|
|
3. Projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti kad „Medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl šių priežasčių: Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos“ turinys, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuojamas medžioklės plotų vienetų sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalį medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektus savo sprendimu tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl, visų pirma, minėtų projektų įsigaliojimas turėtų būti siejamas su šio sprendimo įsigaliojimu. Be to, nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „medžioklės sezonas“, todėl, nėra aišku, koks laikotarpis turimas omeny. Analogiško turinio pastaba dėl sąvokos „medžioklės sezonas“ taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose siūloma nustatyti, kad „išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos“. Antra, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant“ turinys, nes keičiamo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose medžioklės plotų vienetų sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektų rengimą, nėra nustatyta, kad, keičiant medžioklės plotų vieneto ribas, reikalinga būtų gauti medžioklės plotų naudotojų sutikimą. Be to, nėra aiškios ir tos projekto nuostatos, kurios nustato, kad minėtas sutikimas turėtų būti gaunamas nedelsiant. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalis nustato 3 mėnesių terminą, per kurį suinteresuoti asmenys (įskaitant medžioklės plotų naudotojus) pateikia savo pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą, gali susidaryti situacija, kai medžioklės plotų naudotojams būtų naudinga neduoti sutikimo „nedelsiant“, ypač tuo atveju, kai jiems išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galiojimas būtų ilgesnis nei kito medžioklės sezono pirma diena, nes pagal projekto nuostatas tokiu atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projekto įsigaliojimas būtų siejamas su minėtų leidimų galiojimo pasibaigimu. Svarstytina, ar, toks projektu siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: 1. Dėl medžioklės sezono Medžioklės sezonas ir jo pradžia bei pabaiga apibrėžti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatomis. 2. Dėl medžioklės plotų naudotojų sutikimo, kai šių plotų ribos keičiamos įgyvendinant 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Šiuo atveju, t. y. kai medžioklės plotų ribos keičiamos iš esmės dėl pačios komisijos padarytų klaidų juos sudarant ir nustatant šiuo metu esamas ribas, tokių medžioklės plotų naudotojų sutikimas iki išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tuose medžioklės plotų vienetuose yra būtinas, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti šių medžioklės plotų naudotojų teisėti lūkesčiai dėl tokių plotų naudojimo pilna apimtimi iki leidimo juos naudoti galiojimo pabaigos.
3. Siūlome nekeisti įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto, paliekant kaip yra aktualioje redakcijoje, kadangi siūlomos nuostatos pakartojamos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje. Pasiūlymas:
Atitinkamai įstatymo projekto 4 straipsnio buvusias 2-4 dalis laikyti 1-3 dalimis.
Pasiūlymas: 4. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju sprendimo dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų patvirtinimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
5 |
2 |
|
|
4. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo“ turinys, nes nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sprendimą turėtų priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas vienintelis sprendimas, kuris priimamas medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų keitimo metu, yra savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju sudarytam naujam medžioklės plotų vienetui medžioklėtvarkos projektas turi būti parengtas per vienerius metus nuo šio Įstatymo 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka parengto ir atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo. Parengus medžioklėtvarkos projektą, tikslinamos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos, nurodytos pagal šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytą tvarką išduotame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
8 |
1 |
|
|
5. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu ne mažesnės kaip 15 ha privačios žemės sklypo, įeinančio į medžioklės plotų vienetą, savininkas atsisakytų tapti tokį medžioklės plotų vienetą naudojančios asociacijos nariu, jis neturėtų teisės sudaryti su medžioklės ploto vieneto naudotoju sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo ir medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai suvaržyta aukščiau minėtų savininkų teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir tokios žemės sklypų savininkai neatsidurtų skirtingose padėtyse su tais savininkais, kurie nebūtų priimti į atitinkamą asociaciją, bet jie turėtų teisę medžioti sudarę su tokia asociacija medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutartį. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad asociacija, į savo narius nusprendusi nepriimti atitinkamų žemės sklypų savininkus, su jais medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties galėtų ir nesudaryti (neparengtų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties, nepateiktų siūlymo tokią sutartį sudaryti). Tokiu būdu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu žemės sklypų savininkų, nesančių medžioklės ploto vienetą naudojančių asociacijų nariais, teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose ir į atitinkamą medžioklės plotų vienetą įeinančiuose žemės sklypuose nebūtų užtikrinta. Be to, nuostata ,,atsisako tapti medžioklės ploto naudotojo (asociacijos) nariu“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad į asociacijas paprastai yra stojama laisva valia, savanoriškai. Minėtoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypo savininkas yra kviečiamas įstoti į medžioklės plotų vienetą naudojančią asociaciją, tačiau kvietimo nepriima. Šiame kontekste pastebėtina, kad asmenis į asociacijos narius priima atitinkami asociacijos organai, todėl žemės sklypo savininkui ir priėmus kvietimą stoti į asociaciją, nėra garantijų, kad bus priimtas atitinkamo asociacijos organo sprendimas jį priimti į asociacijos narius. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir
konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau
kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė
neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra
asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu,
prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o
medžioklės plotų naudotojas (asociacija)
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
8 |
1 |
|
|
6. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 13 dalies 1 dalies nuostata ,,medžioklės plotų naudotoja (asociacija) gali priimti šį savininką į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos“ diskutuotina. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti 30 dienų žemės savininkų priėmimo į asociacijos narius terminą. Projekto nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad pasibaigus minėtam terminui, vėliau asociacija žemės savininkų į asociacijos narius jau negalėtų priimti. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka į medžioklės plotų vienetą įeinančių žemės sklypų savininkų interesus bei būtų pasiekti įstatymo tikslai bei minėto priėmimo termino nereikėtų atsisakyti. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: 30 dienų laikotarpis yra įprastai taikomas priimant sprendimus arba pateikiant atsakymus tiek viešojo administravimo atvejais, tiek civiliniuose santykiuose tarp privačių subjektų. Į pastabą dėl asociacijos galimybės priimti sprendimą pasibaigus minėtam terminui žr. į komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento 5-tos pastabos projekto 8 straipsnio 1 daliai. |
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
8 |
2 |
|
|
7. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pirmojo ir antrojo sakinių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes pirmajame sakinyje nurodoma, kad ,,juridinį asmenį įsteigusį grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta“ gali pateikti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. Tuo tarpu antrajame sakinyje nurodoma, kad komisija privalo įsitikinti, ar medžiotojų grupės įsteigtas juridinis asmuo nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus. Taigi abiejuose sakiniuose nurodyti skirtingi aukščiau minėtų žemės sklypų savininkai: pirmajame – grupė medžiotojų, antrajame – juridinis asmuo. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų vienodai apibrėžti jose siūlomą nustatyti susisiekiančių žemės sklypų bendro ploto dydį, nes vienose nuostatose numatoma „daugiau kaip 1 000 ha“, kitose – „ne mažiau kaip 1 000 ha“. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė
medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto
susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti
šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise
valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija,
įsitikinusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar |
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
8 |
1, 2 |
|
|
8. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies penktajame sakinyje brauktini žodžiai „šio straipsnio“. |
Pritarti |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-30) |
8 |
2 |
|
|
9. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „esamo gretimo medžioklės“ įrašytinas žodis „plotų“. |
Pritarti |
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika
Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė