PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. XIII-3158 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2914

 

2023-06-26

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2284 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2284) siūloma nuostata: „<...> Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. <...>“

Pažymima, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija, todėl kartu su Įstatymo projektu Nr. XIVP-2284  teikiamas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2914). Dėl šios priežasties atskiri pasiūlymai teikiami į abu įstatymo projektus.

Vyriausybės nutarime Nr. 408 (toliau – Nutarimas)[1] atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2021 m. gruodžio 22 d. atsisakyta reikalavimo nurodyti vidaus rinkai tiektos kombinuotosios pakuotės vyraujančią medžiagą (pavyzdžiui, plastiką). Po šio pakeitimo, mokesčio mokėtojai Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) nurodo tik kombinuotos pakuotės tipą. Dėl šių priežasčių Nutarime siūloma mokestį už aplinkos teršimą taikyti tik plastikinėms ir PET pakuotėms, o sprendimą dėl kombinuotų pakuočių – atidėti.

Pritariant Nutarime išsakytiems pastebėjimams, kad GPAIS vėl grąžinus atskirą pakuotės tipą, kuriame būtų išskirta vyraujanti kombinuotos pakuotės medžiaga, būtų sukurta papildoma administracinė našta ūkio subjektams ir tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, siūloma neatidėti sprendimo dėl kombinuotų pakuočių, o mokestį už aplinkos teršimą joms taikyti nuo viso į rinką patiekto kiekio.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kombinuotos ir plastikinės pakuotės gali būti viena kitos pakaitalai. Nustačius joms skirtingus principus taikant mokestį už aplinkos teršimą (t.y. neatsižvelgus į šį pasiūlymą), būtų kuriamos skirtingos verslo sąlygos, o tai galėtų paskatinti ne perdirbti daugiau plastikinių pakuočių, bet naudoti daugiau kombinuotų pakuočių, siekiant vengti mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.

Pastebėtina, kad viešojoje erdvėje buvo išsakyta abejonių, ar kombinuotos pakuotės apskritai teisingai pažymimos.[2] Be to, kadangi kombinuotoms pakuotėms iki šiol buvo taikomas didesnis taršos mokestis, dalis pakuočių tiekėjų galimai tiesiog rinkdavosi jas deklaruoti kaip plastikines pakuotes – pavyzdžiui, atsižvelgdami į vyraujančią medžiagą. Nepritarus šiam siūlymui ir atidėjus sprendimą dėl kombinuotų pakuočių, galima susidurti su atvirkštiniu procesu – dalis pakuočių tiekėjų rinksis deklaruoti savo pakuotes kaip kombinuotas, vietoje to, kad būtų investuojama į tvaresnes, lengviau perdirbamas pakuotes ir faktinį jų perdirbimą.

Antra, nuo 2021 m. Europos Sąjungoje yra nustatytas vienodo pareikalavimo tarifo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje susidarančių neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui.  Šis mokestis (nuosavas išteklius) taikomas tiek  plastikinei, tiek kombinuotoms pakuotėms, kuriose yra plastiko. Kaip pažymima Nutarime, nuo Pakuočių reglamente[3] nustatytos kombinuotųjų pakuočių apskaitos reikalavimų tiesiogiai priklausys ir nuosavo ištekliaus apskaičiavimo metodika. Metodika turėtų būti priimta iki 2025 m.

Nors vienas iš Įstatymo projekto Nr. XIVP-2284 ir Įstatymo projekto Nr. XIVP-2914 tikslų yra užtikrinti, kad minėtas mokestis būtų mokamas ne iš Lietuvos biudžeto, o iš pakuočių gamintojų ir importuotojų (t.y. įgyvendintas principas „teršėjas moka“), bet ne mažiau svarbus yra ir skatinimas perdirbti kuo daugiau pakuočių, keisti šių pakuočių sudėtis, didinant jų perdirbamumą ir mažinant žalą aplinkai. Pripažįstama, kad būtent kombinuotos pakuotės, nepaisant jų tipo (ar kombinuotos su plastiku, ar be plastiko), yra sunkiausiai perdirbamos, nes paprastai perdirbimo procese atsiranda technologinis poreikis iš pradžių atskirti sudedamąsias kombinuotos pakuotės dalis, o tik tada jas perdirbti. Todėl, siekiant skatinti kuo didesnį pakuočių perdirbamumą, žiedinę ekonomiką, būtų klaidinga taršesnėms, t.y. kombinuotoms, pakuotėms nustatyti mažesnius perdirbimo tikslus nei plastikinėms.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma visoms kombinuotoms pakuotėms taikyti mokestį už aplinkos teršimą už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris nebuvo perdirbtas. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje mokestis taikomas už tą pakuočių kiekį, kuris proporcingas neįvykdytos pakuočių atliekų  perdirbimo užduoties daliai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 2 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

„3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija:

„6 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais, skaičiuojant nuo faktinio, tačiau ne didesnio už nustatytą didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, kiekio, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį, kurį buvo atleidžiama nuo mokesčio, sumokamas šio įstatymo nustatyta tvarka arba išieškomas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:

1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;

2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, bioetanolį E85, atitinkantį standartą LST EN 15293, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.

3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.

4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, išskyrus kombinuotas, plastikines ir polietileno tereftalato (PET), kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų kombinuotų,  plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą, kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų perdirbimą.

5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamos biodujos, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biodujas.

6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.

7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:

1) šalintas fosfogipso atliekas;

2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);

3) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;

4) iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąvartyne saugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas pašalintomis po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.““

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                    Kasparas Adomaitis                )           


[1] „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2284“, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5fd88a4400a311eebc0bd16e3a4d3b97?jfwid=-cqr93lzv2

[2] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/243167/plastiko-perdirbimas-lietuvoje-es-perdirbame-daugiausiai-del-klaidingai-zymimu-pakuociu

[3] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB