LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 4(2), 7, 10, 11(2) straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-172

2021-05-12 Nr. 107-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas;

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai Simonas Gentvilas, ministras, Raminta Radavičienė, viceministrė, Vilma Slavinskienė, Atliekų politikos grupės vadovė, Neringa Paškauskaitė, Atliekų politikos grupės vyr. specialistė; Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakštienė, Vyriausybės atstovai Dalius Krinickas, ministro pirmininko patarėjas, Jurgita Gaižiūnienė, Ekonomikos politikos grupės vyr. patarėja; Konkurencijos tarybos atstovai Pavel Jacunskij, Živilė Variakojienė; STT atstovai Mindaugas Guščius, Gintas Kerbelis.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2021-04-29					1. *Dėl sutarčių tarp savivaldybės, gamintojų ir importuotojų* *organizacijų ir atliekų tvarkytojų sudarymo pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymą* *1.1.* *Šiuo metu galiojantis reglamentavimas* (1) Pagal šiuo metu galiojantį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą^{^[1]} numatyta, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos (toliau – Organizacijos) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti (toliau – Bendradarbiavimo sutartys). (2) Viename iš Siūlymų[2] nurodoma, kad savivaldybių praktikoje kyla problemų, susijusių su tinkamu komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu: nepakankamas pakuočių atliekų infrastruktūros (bendro ir individualaus naudojimo konteinerių) tinklas; neužtikrintas sklandus ir pakankamas, atitinkantis atliekų turėtojų poreikius, pakuočių atliekų infrastruktūros tinklo aptarnavimas; neužtikrintas pakankamas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių aptarnavimo dažnis ir jo keitimo pagal besikeičiančią situaciją galimybė; nepakankamas pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros, jos plėtros ir minėtos infrastruktūros eksploatavimo išlaidų finansavimas iš Organizacijas atstovaujančių įstaigų pusės; pakuočių atliekų surinkimo paslaugų sutarčių vykdymo kontrolės ir kokybės neužtikrinimas; nevaldymas duomenų apie pakuočių atliekas, susidarančias komunaliniame atliekų sraute ir šių atliekų surinkimą; paslaugų teikėjų, surenkančių ir tvarkančių pakuočių atliekas, atsakomybės nebuvimas, piktnaudžiavimas sutarties sudarymo laisvės principu ir kt. (3) Konkurencijos taryba, remdamasi iš ūkio subjektų gauta informacija pastebi, kad dabartinis reglamentavimas turi trūkumų. (4) Bendradarbiavimo sutartyse, kurios buvo pasirašytos tarp atitinkamų savivaldybių bei Organizacijų, buvo numatyta, jog iki 2013 m. pabaigos atitinkama savivaldybė priims sprendimą dėl pakuočių atliekų surinkėjo (vežėjo) (-ų) ir paruošėjo (-ų) savivaldybėje, kurie bus parenkami viešųjų pirkimų konkursų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, būdu (toliau – Konkursas) užtikrinant Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Bendradarbiavimo sutartimis savivaldybės įsipareigojo pagal Organizacijų pateiktus dokumentus ir informaciją parengti ir patvirtinti Konkurso dokumentus bei paskelbti Konkursą, jei pateikti dokumentai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. (5) Iš ūkio subjektų gaunamos informacijos matome, kad savivaldybėse dažnai susidaro tokios situacijos, kuomet Konkursai nėra skelbiami, nurodant, kad Organizacijų ir atitinkamos savivaldybės dėl skirtingų interesų nesusitaria dėl Konkursų sąlygų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės atveju, dėl Konkursų sąlygų deramasi daugiau nei 7 metus, t. y. kiek Vilniuje turi būti konteinerių, kaip dažnai jie turi būti aptarnaujami, plaunami ir t.t.^{^[3]} (6) Iš Bendradarbiavimo sutarčių savivaldybėms kyla pareiga konkurso būdu atrinkti paslaugų teikėją, o jo neatrinkus, susidariusios situacijos nėra sprendžiamos. Tokiu atveju, toliau lieka galioti Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutartys (toliau – Laikinosios sutartys) dėl pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti, kuriomis buvo siekiama trumpuoju laikotarpiu spręsti iškilusią problemą, t. y. kol savivaldybės su Organizacijomis, vadovaudamos Bendradarbiavimo sutartimis, susitars dėl Konkursų sąlygų ir bus atrinkti paslaugų teikėjai. Visgi, kaip rodo praktika, tokiu atveju Laikinosios sutartys lieka galioti ilgesnį laiko tarpą ir tokiu būdu atitinkamoje savivaldybėje yra galimai uždaroma rinka, neskelbiant konkurencingos atrankos. (7) Konkurencijos tarybos nuomone, Laikinųjų sutarčių tęstinis galiojimas, savivaldybei neorganizuojant konkurencingos procedūros paslaugų teikėjams atrinkti sudaro palankias sąlygas pažeisti skaidrumo reikalavimus ir riboti konkurenciją pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo rinkoje. *1.2.* *2021 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymas* (8) Siūlomu reguliavimu[4] siekiama nustatyti, kad savivaldybėms būtų suteikiama teisė savarankiškai vykdyti pakuočių surinkimo organizavimą sudarant sutartis. (9) Siūloma įtvirtinti pareigą savivaldybėms (arba savivaldybių įsteigtiems juridiniams asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) savarankiškai organizuoti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugų tiekėjų parinkimą ir su atrinktais tiekėjais sudaryti sutartis. Tuo tarpu Organizacijoms numatoma prievolė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugas finansuoti pilna apimtimi. (10) Konkurencijos tarybos vertinimu, tokiu reguliavimu teisės akte būtų numatoma pareiga savivaldybei sudaryti sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais, kas, tikėtina, lemtų ir greitesnį, sklandesnį atliekų surinkimo ir kitų paslaugų teikimo organizavimą parenkant atliekų tvarkytoją, nes nebūtų pagrindo sudaryti laikinąsias sutartis, kas, kaip minėta, šiuo metu yra įprasta praktika. Kita vertus, konkurencijos užtikrinimo požiūriu, esminis klausimas yra, kokiu būdų būtų parenkami pakuočių atliekų tvarkytojai. (11) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla) paslaugų teikimas laikytinas ūkine komercine veikla kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalį. Be kita ko, pažymėjo, kad „įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė) <...> pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo“[5]. (12) Atsižvelgiant į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Konkurencijos tarybos vertinimu, tokių paslaugų teikėjai turėtų būti atrenkami organizuojant konkurencingą procedūrą, išskyrus atvejus, kai konkurencingos procedūros būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pastaraisiais atvejais galėtų būti taikomas pavedimas. (13) Konkurencingos procedūros taikymo reikalingumą, parenkant paslaugų teikėjus, patvirtina ir Direktyva (ES) 2019/904 (toliau – Direktyva), kurios 8 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „išlaidos turi neviršyti tose dalyse nurodytoms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų ir jas turi skaidriai tarpusavyje nustatyti atitinkami subjektai“. Nors ši Direktyva dar nėra perkelta į Lietuvos teisę (perkėlimo terminas – 2021 m. liepos 3 d.) ir ateityje bus taikoma tik tam tikroms pakuotėms, Konkurencijos tarybos nuomone, joje numatyti reikalavimai dėl pakuočių išlaidų nustatymo tvarkos sistemiškai turėtų būti taikomi visoms pakuotėms, nes nebūtų racionalu taikyti skirtingus padengtinų išlaidų nustatymo kriterijus skirtingų pakuočių atžvilgiu, kadangi šie kriterijai susiję su atliekų tvarkymo paslaugų teikėjo atranka. Jeigu savivaldybės netaikys konkurencingos procedūros ir paslaugų teikimą paves vadovaudamosi vidaus sandorio išimtimi, bus iš esmės neįmanoma užtikrinti, kad teikiant atitinkamas paslaugas ūkio subjektai būtų skatinami veikti efektyviai, o išlaidos būtų nustatomos skaidriai. Nesant konkurencijos dėl atitinkamų paslaugų teikimo, nebus galima įvertinti, kiek išlaidų patirtų efektyviai veikiantis paslaugų teikėjas, nes savivaldybės kontroliuojamas ūkio subjektas, su kuriuo sudaromas vidaus sandoris, nepatiria konkurencinio spaudimo ir todėl neturi paskatų veikti kuo efektyviau. Taigi manome, kad savivaldybėms sudarius sąlygas nagrinėjamu atveju taikyti vidaus sandorio išimtį, ateityje galimai nebūtų tinkamai įgyvendinama Direktyva. (14) Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Konkurencijos komiteto sekretoriato pranešime[6] pažymėta, kad remiantis moksliniais tyrimais, atliekų šalinimo paslaugų teikėjų parinkimas organizuojant konkurencingas procedūras leidžia sumažinti tokių paslaugų teikimo sąnaudas. Tame pačiame pranešime paminėta, kad koncesininko parinkimas šiukšlių surinkimo srityje pasiteisino Jungtinės Karalystės praktikoje. (15) Primename, kad Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimo išvadose (toliau – Rinkos tyrimo išvados)Konkurencijos taryba taip pat pažymėjo^{^[7]}, kad „Iš atliktų palyginimų galima pastebėti tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms“. (16) Taigi, vertindami 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymą, manome, kad komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi atrinkti konkurencingos procedūros būdu. Išimtis gali būti taikoma tais atvejais, kai konkurencingos procedūros būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pastaraisiais išimtiniais atvejais galėtų būti taikomas pavedimas. Tik tokiais būdais savivaldybės galėtų pagrįstai teigti, kad atitinkamos paslaugos yra įsigyjamos adekvačia kaina ir yra geros kokybės, būtų atsižvelgiama į Direktyvos reikalavimus, Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veiklos dokumentus. *1.3.* *2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymas* (17) Seimo narių, S. Gentvilo, A. Gedvilienės, D. Asanavičiūtės pateiktame pasiūlyme nurodoma, kad, siekiant užtikrinti kokybiškos ir visuotinai prieinamos antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugos teikimą gyventojams, stabilų šios paslaugos finansavimą, stiprinant atsakomybę ir reikalavimus gamintojų ir importuotojų Organizacijoms siūloma numatyti, kad savivaldybės (ar jų pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) parenka atliekų tvarkytojus, kurie teiks pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą, vadovaujantis įstatymais ir aplinkos ministro nustatytais būtinaisiais reikalavimais tokios paslaugos teikimui, o gamintojų ir importuotojų Organizacijos finansuoja tokios paslaugos teikimą. (18) Pagal siūlomą reglamentavimą numatomos daugiašalės sutartys tarp savivaldybių, atliekų tvarkytojų ir Organizacijų. Pastebėtina, jog aptariamos daugiašalės sutartys, priešingai nei šiuo metu, būtų pasirašomos dėl atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo. O surinktų atliekų tvarkymo paslaugų teikėjus Organizacijos parinktų aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sudarytų su jais sutartis. (19) Taip pat nurodoma, kad „visos organizacijos pasirašo vieną bendrą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės pavedimu – su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi) ir savivaldybės (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) parinktu atliekų tvarkytoju“. (20) Pirma, siūlomu reguliavimu yra atskiriamos atliekų tvarkymo paslaugos nuo surinkimo ir vežimo. Konkurencijos tarybos nuomone, toks paslaugų atskyrimas vertintinas teigiamai. (21) Konkurencijos taryba Rinkos tyrimo išvadose[8] siūlė greta komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų į konkurso sąlygas neįtraukti kitų paslaugų. (22) Atskiriant tam tikras paslaugas, tikėtina, kad dėl atitinkamų paslaugų teikimo, atsirastų didesnė konkurencija, nes būtų sudaroma galimybė dalyvauti didesniam skaičiui ūkio subjektų galinčių teikti atitinkamas paslaugas. Dėl tokio sprendimo galima tikėtis veiksmingesnės konkurencijos ir jos nulemiamų žemesnių paslaugų kainų bei geresnės paslaugų kokybės. (23) Antra, atsižvelgiant į tai, jog yra siūloma visoms Organizacijoms pasirašyti „vieną bendrą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe <...> parinktu atliekų tvarkytoju“, papildomai siūlome įvertinti galimybę numatyti savivaldybėms teisę atrinkti ne vieną atitinkamos paslaugos teikėją toje pačioje savivaldybėje. (24) Toks siūlymas grindžiamas Rinkos tyrimo išvadomis, kuriame Konkurencijos taryba pažymėjo[9], kad „konkurencinis spaudimas ir jo teigiamas poveikis kainai paprastai yra tuo didesni, kuo daugiau įmonių varžosi dėl teisės teikti paslaugas. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklai nėra taikomi kokie nors ypatingi technologiniai ir (arba) kvalifikaciniai reikalavimai, Konkurencijos tarybos nuomone: (a) turėtų būti organizuojamos kiek įmanoma atviresnės konkurencingos procedūros – pavyzdžiui, atviras konkursas, o ne ribotas konkursas ar derybos; (b) iš potencialių paslaugos teikėjų neturėtų būti reikalaujama turėti ankstesnės tokių paslaugų teikimo patirties; (c) paslaugos teikimo teritorija turėtų būti tokio dydžio, kad varžytis dėl teisės ją aptarnauti galėtų ne tik didelės, bet ir mažesnės įmonės (pavieniui ar jungtinės veiklos sutarčių pagrindu) – pavyzdžiui, mažesnių savivaldybių atveju tai galėtų būti visa savivaldybės teritorija, o didesnių – savivaldybės teritorijos dalis; (d) atranka turėtų būti vykdoma tik komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų atžvilgiu, jų negrupuojant su kitomis paslaugomis“. (25) Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos nuomone, sudarant galimybę atitinkamą paslaugą vienoje savivaldybėje teikti keliems subjektams, pavyzdžiui, keliems surinkėjams ar vežėjams, būtų plačiau atveriama rinka ir sudaromos sąlygos atitinkamą paslaugą teikti ir mažesniems ir (ar) galimai naujiems rinkos dalyviams. Šį aspektą siūlytina įvertinti ir reglamentuojant su atliekų tvarkytojais sudaromų sutarčių skaičių (pavyzdžiui, teisiniu požiūriu gali nebūti galimybės sudaryti vieną sutartį su keliais atliekų tvarkytojais, kaip numatyta šiame siūlyme, su kiekvienu tvarkytoju numatant skirtingas paslaugų teikimo sąlygas). (26) Trečia, numatoma, kad atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjus atrinks savivaldybės organizuodamos konkursą, o juos atrinkus bus sudaromos sutartys. (27) Vis dėlto vien konkurencingos procedūros taikymas savaime negarantuos konkurencijos teikiamos naudos. Nesant konkretaus sutarties galiojimo termino, atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė veiks tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir be konkurencingos procedūros paskirta įmonė, nes bus apsaugota nuo konkurencinio spaudimo ir būtinybės varžytis su potencialiais konkurentais savo siūloma kaina ir kokybe. Panašias pasekmes gali turėti ir nepagrįstai ilgas sutarties galiojimo terminas, todėl manytina, kad sutarties galiojimo terminas neturėtų būti ilgesnis už įmonės negrįžtamųjų sąnaudų atsipirkimo laiką[10]. (28) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamame siūlyme bei naujausiame Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte[11] nurodoma, kad „Savivaldybės (arba jų pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) iki 2022 m. spalio 1 d. įstatymų nustatyta tvarka turi paskelbti viešųjų pirkimų konkursus parinkti atliekų tvarkytojams, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą. Savivaldybėms (arba jų pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams) iki nurodyto termino nepaskelbus viešųjų pirkimų konkursų šioje dalyje nurodytiems atliekų tvarkytojams parinkti, jos tampa atsakingomis už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos finansavimą, kol nebus paskelbti šioje dalyje nurodyti konkursai“. (29) Konkurencijos tarybos nuomone, pasibaigus pagal šią nuostatą sudarytoms sutartims, kyla rizika, kad savivaldybės galėtų sudaryti vidaus sandorius, todėl, manytina, kad numatomu reguliavimu problemos nebūtų išspręstos ilgalaikėje perspektyvoje. (30) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Konkurencijos tarybos nuomone, šiuo metu įtvirtintas reglamentavimas dėl Bendradarbiavimo sutarčių tarp savivaldybių ir Organizacijų yra ydingas, kadangi formuojasi praktika, kad arba Bendradarbiavimo sutartys yra neveikiančios, nes nėra išpildomos jų sąlygos, t. y. savivaldybėms nepaskelbus Konkursų nėra atrenkami pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir paruošimo paslaugų teikėjai, todėl Laikinosios sutartys nėra nutraukiamos. Konkurencijos tarybos nuomone, tokia susiklosčiusi situacija riboja konkurenciją. Pasiūlymas: (31) Pateikti Siūlymai galėtų spręsti susidariusias problemas, tačiau, atsižvelgiant į šiame rašte pateiktus argumentus, manome, kad: (a) tik konkurencingu būdu atrinkti paslaugų teikėjai užtikrintų geriausią paslaugų kainą ir kokybę, todėl siūlomu reguliavimu taip pat turėtų būti užkertamas kelias sudaryti vidaus sandorius ar kitais būdais be konkurencingos atrankos pavesti paslaugų teikimą ūkio subjektams (19 šio rašto pastraipa). (b) numačius savivaldybėms pareigą skelbti konkurencingas procedūras, turėtų būti užtikrinama, kad šių procedūrų sąlygos užtikrintų konkurenciją (be kita ko, kad paslaugų teikimo sutartys nebūtų sudaromos itin ilgam laikotarpiui) (27 ir 30 šio rašto pastraipos).	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įvertinus Konkurencijos tarybos išvadoje išvardintas rizikas, reikėtų nuspręsti, ar palikti esamas projekto 172(2) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas, numatančias, kad iki 2022-10-01 pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės parenka viešojo pirkimo konkurso būdu (nors pagal Viešųjų pirkimų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, galimi ir vidaus sandoriai), ar rengti atskirą pakeitimą kartu su Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimu, numatant, jog šios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos netaikytinos komunalinių atliekų, kurių tvarkymą finansuoja gamintojai ir importuotojai, atveju (tokiu atveju galiotų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos skelbti viešus konkursus paslaugų teikėjams parinkti). Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos išvados 23 punktą, patikslinti projekto Nr. XIVP-172(2) 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą taip: „2) savivaldybėms (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui (toliau – būtinieji reikalavimai paslaugos teikimui) parinkus atliekų tvarkytojus, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo šios dalies 3 punkte nurodytiems atliekų tvarkytojams paslaugą (toliau – pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslauga), pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis su visomis tokius atliekų tvarkytojus parinkusiomis savivaldybėmis (arba savivaldybių pavedimu su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais) ir jų parinktais atliekų tvarkytojais. Būtinuosius reikalavimus paslaugos teikimui ir būtinuosius reikalavimus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties sąlygoms, įskaitant reikalavimus rūšiuojamojo surinkimo priemonių tipui, dydžiui, išdėstymo tankiui, žymėjimui, šių priemonių ištuštinimo dažniui, surinkimo priemonėmis surinktų atliekų (pakuočių ir kitų atliekų) tvarkymo išlaidų apmokėjimo tvarkai, administravimo išlaidų, susijusių su atliekų tvarkytojų teikiamos pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės vykdymu, apmokėjimo tvarkai, tvirtina aplinkos ministras. Esant daugiau kaip vienai organizacijai, visos organizacijos pasirašo vieną bendrą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės pavedimu – su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi) ir kiekvienu savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) parinktu atliekų tvarkytoju.“
2.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-04-30					Dėl Projekto Nr. XIVP-172 pastabų ar pasiūlymų neturime.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-04-30					DĖL SEIMO NARIŲ 2021-02-03 D. PASIŪLYMŲ^{^[12]} PROJEKTUI NR. XIVP-172 Dėl pasiūlymų projektui Nr. XIVP-172 (toliau šioje dalyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinių antikorupcinių pastabų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos: Pasiūlymais siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, nustatančią „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties sąvoką“. Pasiūlymo priėmimo atveju savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) savarankiškai vykdytų komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo organizavimą, savarankiškai sudarytų sutartis su pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir tvarkymą vykdysiančiais paslaugų tiekėjais. Pagal pasiūlymus tokių paslaugų teikimo finansavimą organizacijos turėtų finansuoti pilna apimtimi. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti pasiūlymai svarstytini keliais aspektais: Pasiūlymu naikinama įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad sudaromoje pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje jas sudarančios šalys (viena iš kurių – organizacija) susitaria dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo. Taip pat minėtos straipsnio dalies nuostatos nustato reikalavimus sutarties sąlygoms^{^[13]} ir numato, kad pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad organizacijos neturėdamos teisės dalyvauti susitariant dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir jo įgyvendinimo sąlygų nustatymo, bus įpareigojamos finansuoti sąlygų, dėl kurių susitarė kiti asmenys, įvykdymą. Manytume, kad šiuo atveju gali kilti abejonių dėl minėtais siūlymais numatomų pareigų (t. y. finansuoti priemones, kurias nustatant asmuo nedalyvavo) pagrįstumo. Taip pat manytume, kad gali būti diskutuojama, ar galimybė savivaldybėms (arba jų įsteigtiems juridiniams asmenims, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir atliekų tvarkytojams (kurie vykdys pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimą, vežimą, perdirbimą ir naudojimą) vienašališkai susitarti dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir įgyvendinimo nedalyvaujant šias priemones finansuojančiam asmeniui nesudarys sąlygų šių asmenų nesąžiningam elgesiui ir neturės neigiamos reikšmės šių asmenų skaidrumu (pavyzdžiui, neaišku, kaip bus užtikrinama, kad šalys nustatys objektyviai pagrįstas ir adekvačias paslaugų finansavimo sąlygas). Pasiūlymo priėmimo atveju neliktų nuostatų, reglamentuojančių sutarčių dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir tvarkymo turinį. Taip pat nebūtų taikomas reikalavimas, kad sutartys būtų sudaromos laikantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtinto pavyzdinės sutarties formos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju įgyvendinant pasiūlymą kyla rizika, kad kiekvienoje savivaldybėje bus taikoma skirtinga sutarčių sudarymo ir (atitinkamai) įgyvendinimo praktika, neužtikrinamas pakuočių atliekų tvarkymu susijusių procedūrų skaidrumas. Pasiūlymu dėl prievolių organizacijai pilna apimtimi finansuoti su pakuočių atliekų tvarkymu susijusių paslaugų teikimą naikinamos Įstatymo nuostatos, nustatančios principą, kad pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų išlaidos ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros išlaidos finansuojamos proporcingai organizacijos dalyvių ar atitinkamas pareigas perleidusių ūkio veiklos subjektų užimamai rinkos daliai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis principas yra kertinis užtikrinant organizacijos dalyvių lygiateisiškumą ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, nediskriminavimo kitų organizacijos narių / dalyvių atžvilgiu), todėl antikorupciniu požiūriu šia apimtimi pasiūlymas vertintinas kaip ydingas. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti	Neaktualu, pagal AAK išvadą parengus naują projekto Nr. XIVP-172(2versiją).
4.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-04-30					DĖL SEIMO NARIO 2021-04-06 D. PASIŪLYMŲ^{^[14]} PROJEKTUI NR. XIVP-172 Dėl pasiūlymų Projektui Nr. XIVP-172 (toliau šioje dalyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinių antikorupcinių pastabų neturime. 2. Kitų antikorupcinių pastabų neturime. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Pagal pasiūlymus (dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto) nustatytų prievolių įvykdymui organizacijos turės pateikti užtikrinimą. Pagal pasiūlymus (dėl Įstatymo 7 straipsnio 1¹ ir 1² dalims) užtikrinimo pateikimo tvarka ir apskaičiavimo tvarka, kitos sąlygos būtų nustatomos Aplinkos ministro tvirtinamu teisės aktu. Organizacijai neįvykdžius bent vienos prievolės, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turėtų teisę pagal užtikrinimą gauti užtikrinimo sumą, kuri padengtų neįvykdytų prievolių įvykdymo išlaidas, būtinas apmokant pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir kt. išlaidas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, pasiūlymu nepakankamai atskleidžiami užtikrinimo lėšų naudojimo aspektai (pavyzdžiui, neaišku, kokius konkrečius veiksmus gavusi lėšas Aplinkos ministerija jomis padengtų išlaidas (ar pati organizuotų prievolių įvykdymą, ar tai atliktų savivaldybės; kaip būtų apskaičiuojama konkreti reikalinga lėšų suma ir kt.). Atsižvelgdami į tai, kad nepagrįsto užtikrinimo lėšų (pavyzdžiui, jeigu būtų paimama nepagrįstai didesnė negu reikia užtikrinti prievolės įvykdymą lėšų suma) gavimo (Aplinkos ministerijos įgaliotoje institucijoje) atvejai organizacijai ir jos dalyviams lemtų itin didelius finansinio pobūdžio nuostolius, galinčius turėti neigiamos reikšmės tolimesnei veiklai, manytume, kad minėti siūlymai prieš juos priimant turėtų būti išdiskutuojami išsamiau (pavyzdžiui: manytume, kad turėtų būti įvertinta situacija, kokie padariniai kiltų, jeigu būtų panaudojama maksimali užtikrinimo lėšų suma; ar tokiu atveju organizacijos turėtų galimybę toliau vykdyti veiklą, ar tai nesukeltų situacijos, kad organizacija pasibaigs (pavyzdžiui, bankrutuos), o jos dalyviai nebegalės kolektyviai užtikrinti pagal Įstatymą kylančių prievolių įgyvendinimo).	Pritarti	Neaktualu, pagal AAK išvadą parengus naują projekto Nr. XIVP-172(2)versiją.
5.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-04-30					DĖL SEIMO NARIŲ 2021-04-07 D. PASIŪLYMŲ^{^[15]} PROJEKTUI NR. XIVP-172 Dėl pasiūlymų Projektui XIVP-172 (toliau šioje dalyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Kritinės antikorupcinės pastabos. Dėl pasiūlymo Projektui, papildančio Projekto 5 straipsnį nauja 1 dalimi, pakeičiančia Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau šiame ir sekančiuose skirsniuose – Įstatymas) 10 straipsnio 3 dalį: Pagal pasiūlymą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų vienkartinių pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Minėtu pasiūlymu naikinamos galiojančio įstatymo nuostatos, pagal kurias gamintojai ir importuotojai atitinkamų pareigų vykdymą organizacijai gali pavesti sutartiniais pagrindais. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtas pasiūlymas svarstytinas keliais aspektais: Atkreipiame dėmesį, kad nei Projektu, nei pasiūlymu nekeičiamos Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² nuostatos, pagal kurias gamintojai ir importuotojai turi teisę savo pareigas organizacijoms pavesti sutartiniais pagrindais netampant pastarųjų dalyviais. Taigi, manytume, pasiūlymo priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos įstatyminių nuostatų kolizijai ir dviprasmiškumams. Tuo atveju, jeigu minėtu pasiūlymu pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimui siekiama nustatyti išskirtinius reikalavimus, minėtas pasiūlymas gali būti svarstomas tuo aspektu, kad atskiroms minėtą kriterijų jau atitinkančioms organizacijoms (o taip pat jų dalyviams arba ūkio veiklos subjektams, kurie pastarosioms organizacijoms sutartiniais pagrindais pavedė su atliekų tvarkymu susijusių pareigų įgyvendinimą), sukuriamos palankesnės veiklos sąlygos (lyginant su organizacijomis ir jų dalyviais, kurios šiuo metu šio kriterijaus neatitinka). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad pasiūlymas gali būti vertintini kaip naudingas atskiroms interesų grupėms ir iš esmės tokią pačią veiklą vykdančioms organizacijoms sudarantis nevienodas veiklos sąlygas. Pasiūlymo priėmimo atveju galima situacija, kad papildomų reikalavimų taikymas nulems šiuo metu Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčių organizacijų veiklos pasikeitimus: pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos turimus duomenis, pasiūlymų turinį atitinkančius kriterijus galimai atitinka tik viena (iš trijų) šiuo metų veiklą vykdančių organizacijų, kurios nariais yra „didieji“ gamintojai ir importuotojai. Minėtų narių buvimas pastarojoje organizacijoje gali reikšti, kad kitų organizacijų nariai arba joms sutartiniais pagrindais pavedimus davę ūkinės veiklos subjektai, norintys užsitikrinti galimybę kolektyviai įgyvendinti jiems taikomas pareigas, dėl dabartinės organizacijos nesugebėjimo užtikrinti atitiktį pasiūlymu numatomam kriterijui sieks tapti šios organizacijos dalyviais^{^[16]}, o tai reikštų, kad kitos organizacijos negalėtų atitikti licencijavimo sąlygų ir galimai netektų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų^{^[17]}. Manytume, kad ši situacija aktuali tuo aspektu, kad sudarytų sąlygas veikti tik vienai organizacijai, o tai reikštų esminį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo rinkos monopolizavimą eliminuojant konkurencijos principų įgyvendinimą. Be to manytume, kad tokia situacija gali turėti neigiamos reikšmės ne tik tokios organizacijos, bet ir kitų atliekų tvarkyme dalyvaujančių ir su organizacija bendradarbiaujančių asmenų veiklos skaidrumui. Šiuo atveju pasiūlymas gali būti vertinamas kaip galimai nepagrįstas ir perteklinis, kadangi riboja gamintojų ir importuotojų teises, taip pat galimai atskirų esamų organizacijų galimybes priimtiniausiomis sąlygomis kolektyviai organizuoti Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Aukščiau išdėstyta pastaba leidžia daryti išvadą, kad pasiūlymas gali būti naudingas tik konkrečiai interesų grupei (t. y. vienai organizacijai ir jos esamiems nariams), o tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Rinkoje veikiant tik vienai organizacijai, pastarosios pasibaigimo atveju gali susidaryti neigiama situacija dėl pareigų, susijusių su pakuočių atliekų tvarkymų, įgyvendinimo užtikrinimo: atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlymus papildyti Projekto 5 straipsnį 5¹ dalimi (numatančius Įstatymo 10 straipsnio papildymą 5¹ dalimi) atitinkami organizacijos įsipareigojimai užtikrinami (banko garantija ar laidavimo draudimo sutartimi) tik iš dalies^{^[18]}. Taigi, organizacijos veiklos nutraukimas turėtų neigiamos reikšmės ne tik jos dalyviams, bet ir įstatymu saugomų vertybių užtikrinimui. Kitų antikorupcinių pastabų neturime.. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Dėl pasiūlymų Projektui, papildančių Projekto 1 straipsnį nauja 15 dalimi, pakeičiančia Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį: Pasiūlymu siekiama papildyti Projekto 1 straipsnį nauja 15 dalimi, numatančia Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies pakeitimus, pagal kuriuos sąvoka „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“ būtų keičiama sąvoką „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties“. Pasiūlymu taip pat siekiama atsisakyti nuostatų, apibrėžiančių sutarties turinio privalomąsias sąlygas ir nustatančių reikalavimą, kad pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į pasiūlymus dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų, būtinuosius reikalavimus pagal šias sutartis numatytų paslaugų teikimui ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties sąlygoms, įskaitant reikalavimus rūšiuojamojo surinkimo priemonių tipui, dydžiui, išdėstymo tankiui, žymėjimui, šių priemonių ištuštinimo dažniui, surinkimo priemonėmis surinktų atliekų (pakuočių ir kitų atliekų) tvarkymo išlaidų apmokėjimo tvarkai, administravimo išlaidų, susijusių su atliekų tvarkytojų teikiamos pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės vykdymu, apmokėjimo tvarkai, tvirtintų aplinkos ministras. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, pasiūlyme numatyti „būtinųjų reikalavimų“ kriterijai atspindi tik pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sąlygų, bet ne jų finansavimo aspektus. Dėl minėtos priežasties siekiant teisinio aiškumo siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybę atskleidžiant būtinųjų reikalavimų finansavimo sąlygoms nustatymo principus ar jų kriterijus (manytume, kad tai yra svarbu, kadangi pagal minėtus pasiūlymus organizacijai nevykdant įsipareigojimo finansuoti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimas finansuojamas iš užtikrinimo lėšų). Dėl pasiūlymų Projektui, papildančių Projekto 5 straipsnį 5 dalimi, Įstatymo 10 straipsnį papildančius 5¹ dalimi: Minėtas pasiūlymas numato reikalavimą organizacijai turėti įsipareigojimų įvykdymo finansavimą užtikrinančią banko garantiją arba draudimo laidavimo sutartį. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į pasiūlyme naudojamą formuluotę, kad „<...> lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Minėtos nuostatos susijusios su pasiūlymais dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų, pagal kuriuos atvejais, kada organizacija nevykdo įsipareigojimo apmokėti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, tokių pakuočių atliekų sutvarkymo išlaidos apmokamos iš užtikrinimo lėšų. Atsižvelgdami į tai, kad pasiūlymai neatskleidžia užtikrinimo lėšų „kaupimo ir grąžinimo“ aspektų (pavyzdžiui, sąvoka „lėšų kaupimas“ vėliau gali būti, kad užtikrinimo lėšos ar jų dalis bus kaupiamos tiksliniuose fonduose) siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų (pavyzdžiui, pasiūlymais neatskleisto disponavimo užtikrinimo lėšomis aspekto reglamentavimo žemesnio lygmens teisės akte) siūlytume minėtą formuluotę arba tikslinti, arba atskleisti jos esmę.	Nepritarti	Dėl rinkos dalies 1) vienas pagrindinių organizacijų rinkos dalies reikalavimo tikslų – kooperuoti gamintojus, importuotojus organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, taip pat konsoliduoti jų skiriamas lėšas komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimui ir tolesniam tvarkymui, taip užtikrinant pakankamą šios veiklos finansavimą (išlaidų apmokėjimą). 2) Projekto Nr. XIVP-172(2) 5 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas orientuotas į gamintojų ir importuotojų atsakomybės didinimą, siekiant skatinti juos atsakingai pasirinkti organizaciją ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bei įsitraukti / dalyvauti organizacijos valdyme ir sprendimų priėmime, taip užtikrinant organizacijų tvarumą ir finansinis stabilumą. Taigi, pagrindinis Projekto Nr. XIVP-172(2) 5 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo tikslas – stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijas ir didinti gamintojų ir importuotojų pasitikėjimą organizacijomis. 3) Suteikiamas pereinamasis metų laikotarpis organizacijų pertvarkai / prisitaikymui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Projekto Nr. XIVP-172(2) 5 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas palankus kuriai nors iš esamų gamintojų ir importuotojų organizacijų. Neatmestina, kad įsisteigs visiškai nauja organizacija. Dėl būtinųjų reikalavimų 1) Kaip numatyta projekto 172(2) 5 straipsnio 2 dalyje, aplinkos ministras patvirtins, kokios būtinosios sąlygos turės būti numatytos visose sudaromose sutartyse. 2) Minėtose projekto 5 straipsnio nuostatose nurodyta, kad aplinkos ministro tvirtinamuose būtinuosiuose reikalavimuose bus numatyti šie pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo aspektai – surinkimo priemonėmis surinktų atliekų (pakuočių ir kitų atliekų) tvarkymo išlaidų apmokėjimo tvarka, administravimo išlaidų, susijusių su atliekų tvarkytojų teikiamos pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės vykdymu, apmokėjimo tvarka. Minėtose projekto nuostatose išvardintas ne baigtinis sąrašas būtinųjų reikalavimų, kuriuos tvirtins aplinkos ministras. Būtinųjų reikalavimų turinys bus detalizuotas įgyvendinamajame teisės akte. Dėl finansavimo užtikrinimo dokumentų Projekto 172(2) 5 straipsnio 5 dalyje pasiūlytos nuostatos dėl lėšų, gautų pagal finansavimo užtikrinimo dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos nustatymo, pasivadovavus analogiškomis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, taikomomis kitų atliekų srautų (pvz., elektros ir elektroninės įrangos) finansavimą užtikrinančių dokumentų atveju (Atliekų tvarkymo įstatymo 34² straipsnio 3 dalis, 2012 m. liepos 4 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-576 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijoms išduodamų dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“). Projekte minimų finansavimo dokumentų lėšų kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarka bus detalizuota įgyvendinamajame teisės akte.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Mindaugas Skritulskas Sergejus Jovaiša Andrius Bagdonas Arminas Lydeka Jonas Gudauskas Laima Nagienė Guoda Burokienė Domas Griškevičius Rima Baškienė Vilija Targamadzė Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Tomas Bičiūnas Liudas Jonaitis Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Orinta Leiputė 2021-05-03	8	7			Argumentai: Įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose turi būti numatomos labiausiai įgyvendinamo įstatymo tikslus atitinkančios, ekonomiškiausios ir efektyviausios priemonės. Tai Teisėkūros įstatymo nuostata, tuo tarpu Aplinkos ministro Simono Gentvilo, Seimo aplinkos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės ir Seimo narės Dalios Asanavičiūtės pasiūlymo dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 (toliau – Pakuočių įstatymas) 2, 4, 4(2), 7, 10, 11(2) straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-172 (toliau – Pasiūlymas) 8 straipsnio 7 dalimi siūloma nustatyti niekaip su svarstomais Pakuočių įstatymo pakeitimais nesusijusį reikalavimą savivaldybėms iki 2022 m. spalio 1 d. paskelbti viešųjų pirkimų konkursus parinkti atliekų tvarkytojams, kurie teiks surinkimo ir vežimo paslaugą ir numatoma, kad to nepadarius, savivaldybės tampa atsakingomis už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos finansavimą. Pačiame Pakuočių įstatyme, kaip ir Atliekų tvarkymo įstatyme yra reglamentuota nuostata, kad atliekų tvarkytojai, kurie teiks surinkimo ir vežimo paslaugą, parenkami teisės aktų nustatyta tvarka, o tai yra platesnė sąvoka nei Pasiūlyme įvardintas viešųjų pirkimų konkursas. Viešųjų pirkimų įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyta savivaldybių teisė išvardintoms konkrečioms viešosioms paslaugoms, tarp kurių yra ir atliekų surinkimas bei vežimas, pasirinkti efektyviausią, kokybiškiausią ir savivaldybei tinkamiausią viešosios paslaugos teikimo būdą, t. y. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka pirkti paslaugą rinkoje arba to paties Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pasirašyti sutartį dėl paslaugų teikimo su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkančia savivaldybės valdoma įmone. Vidaus sandorių institutas ir jo taikymo apimtis nėra nacionalinio įstatymų leidėjo sugalvojimas – tai yra Europos Sąjungos lygiu sukurtas institutas, kuris yra subalansuotas su kitais teisiniais gėriais. Minėtas Aplinkos ministro, Aplinkos komiteto pirmininkės ir Seimo narės Pasiūlymas nepagrįstai siaurina Įstatymais ir ES direktyva įtvirtintas savivaldos teises ir neatitinka aukščiausių šalies institucijų bei politinių partijų įsipareigojimų didinti savivaldos savarankiškumą. Tačiau šis Pasiūlymas labai atitinka ilgalaikius privačių atliekų tvarkytojų siekius perimti šiuo metu savivaldybių valdomų įmonių aptarnaujamą atliekų tvarkymo rinkos dalį. Šiuo metu savivaldybių valdomos įmonės pakuočių atliekas renka 1/3 savivaldybių (21). Dar 1/3 savivaldybių (20) pakuočių atliekas renka UAB „Ecoservice“, dar 9 savivaldybėse pakuočių atliekas renka UAB „Ekonovus“, o 10 savivaldybių – kiti privatūs vežėjai. Taigi 2/3 savivaldybių pakuočių atliekų surinkimui perka privačių įmonių paslaugas ir tik 1/3 tam pasitelkia savo valdomas įmones. Privačių atliekų tvarkytojų iniciatyva šiuo metu Konstituciniame teisme nagrinėjamas klausimas ar Viešųjų pirkimų įstatymu įteisintas vidaus sandorių tarp savivaldybių ir jų valdomų įmonių institutas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam teismui nustačius tokį prieštaravimą, vidaus sandoriams neliks vietos visoje viešųjų paslaugų teikimo sistemoje. Konstituciniam teismui nustačius, kad vidaus sandoriai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą, teisę, pagrįstai kils klausimas ar šis Aplinkos ministro, Aplinkos komiteto pirmininkės ir Seimo narės Pasiūlymas neprieštarauja šalies Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį svarbų viešųjų pirkimų sistemos pokytį siekiama įgyvendinti ne keičiant viešųjų pirkimų politiką, o paslepiant jį po įgyvendinamosiose įstatymo pakeitimo nuostatose įrašytu nauju reikalavimu savivaldybėms. Bandomas įgyvendinti pokytis neatskleidžiamas jokiame projekto lydinčiajame dokumente, nepristatomas Projekto svarstymo metu ir netgi atvirkščiai – įvardinamas kaip siūlymas nustatyti pakankamą terminą subjektams prisitaikyti prie naujų reikalavimų, nors pačiame Pakuočių įstatyme tokio reikalavimo net nesiekiama įtvirtinti. Siūloma išeliminuoti iš Projekto antrojo varianto per minėtą Pasiūlymą papildytą 8 straipsnio 7 dalį, kuri niekaip nėra susijusi nei su pateiktais įstatymo pakeitimais, nei su ES direktyvų įgyvendinimu ir sulaukti Konstitucinio teismo sprendimo dėl vidaus sandorių instituto teisėtumo. Jei Aplinkos ministro manymu, pakuočių atliekų tvarkymo tinkamam užtikrinimui vidaus sandoriai yra netinkama priemonė, šis klausimas turi būti keliamas atskirai, argumentuojant ir diskutuojant su visomis susijusiomis šalimis bei įgyvendinamas atskleidžiant tokį reikšmingą pokytį viešai, o ne paslepiant jį po su juo nesusijusio įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinamosiomis nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) iki 2022 m. spalio 1 d. Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka turi ~~paskelbti viešųjų pirkimų konkursus~~ parinkti atliekų ~~tvarkytojams~~ tvarkytojus, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą~~, parinkti~~. Savivaldybės, kurios (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) iki nurodyto termino ~~nepaskelbia viešųjų pirkimų konkursų~~ neparenka šioje dalyje ~~nurodytiems atliekų tvarkytojams parinkti~~ nurodytų atliekų tvarkytojų, tampa atsakingomis už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos finansavimą, iki bus ~~paskelbti~~ parinkti šioje dalyje nurodyti ~~viešųjų pirkimų konkursai~~ atliekų tvarkytojai.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad pakuočių atliekų surinkimas ir vežimas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje finansuojamas privačiomis gamintojų ir importuotojų organizacijų lėšomis, paslaugų teikėjai turėtų būti atrenkami organizuojant konkurencingą procedūrą, išskyrus atvejus, kai konkurencingos procedūros būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pastaraisiais atvejais galėtų būti taikomas pavedimas. Jeigu savivaldybės netaikys konkurencingos procedūros ir paslaugų teikimą paves vadovaudamosi vidaus sandorio išimtimi, bus iš esmės neįmanoma užtikrinti, kad teikiant atitinkamas paslaugas ūkio subjektai būtų skatinami veikti efektyviai, o išlaidos būtų nustatomos skaidriai. Nesant konkurencijos dėl atitinkamų paslaugų teikimo, nebus galima įvertinti, kiek išlaidų patirtų efektyviai veikiantis paslaugų teikėjas, nes savivaldybės kontroliuojamas ūkio subjektas, su kuriuo sudaromas vidaus sandoris, nepatiria konkurencinio spaudimo ir todėl neturi paskatų veikti kuo efektyviau. Be to, Seimo narių pasiūlymas, duodant nuorodą tik į Viešųjų pirkimų įstatymą, prieštarautų kitoms įstatymo nuostatoms, kuriose numatyta, jog pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės parenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.	Seimo narė Ligita Girskienė 2021-05-11	5	8			Argumentai: Pasiūlymu siekiama įvesti skaidrumą pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, taip pat taupyti vartotojų lėšas, kurie sumoka už pakuotės tvarkymą pirkdami produktą. Projektu siūloma Organizacijoms savo pirkimus vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir atsiskaityti už pirkimus visuomenei ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Pasiūlymas: Papildyti projekto 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Papildyti 10 straipsnį 12 dalimi : 8. Organizacijos yra perkančiosios organizacijos privalo visus pirkimus vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų Organizacijos savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas.“	Nepritarti	Perkančiosios organizacijos (PO) sąvoka apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme. Viešųjų pirkimų įstatymu vadovaujasi tik tie subjektai, kurie atitinka sąvokoje nustatytus kriterijus ir sąlygas. Pagal steigimo, valdymo ir kt. principus GIO nėra PO, todėl jai vykdant pirkimus galioja speciali ministro įsakymu patvirtinta tvarka. Gali nutikti taip, kad kažkuriais kalendoriniais metais (pvz., gavus valstybės finansavimą ar kt.) GIO pataps PO, tačiau jokių ATĮ pakeitimų tokiu atveju nereikia, nes paprasčiausiai joms tokiu atveju galios Viešųjų pirkimų įstatymas.

4. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė

Patarėjas Audrius Želvys

[1] Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 4 d. 1 p.

[2] 2021-02-03 pasiūlymas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-172.

[4] 2021-02-03 pasiūlymas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-172.

[5] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. KT9-N5/2015 „ Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

[6] Prieiga per internetą: https://one.oecd.org/document/DAF/COMP/GF(2019)7/en/pdf 17 psl. 64 punktas ir 35 psl. 115 punktas.

[11] 2021 m. balandžio 27 d. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 4(2), 7, 10, 11(2) straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas XIVP-172(2).

[12] Pateikė Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė ir kt.; Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/09ec4720661811eb9954cfa9b9131808?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=9e6407dc-ee9e-4225-8db6-a4456e21d3a0.

[13] Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

[14] Pateikė Seimo narys Andrius Palionis; Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/91bf6fc096c811eb998483d0ae31615c?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=2c66f427-73df-4c7b-84fa-905dd099344c.

[16] Šiuo atveju manytume, kad pasiūlymu numatomas kriterijus apsunkintų gamintojų ir importuotojų galimybes steigti naujas organizacijas ir jose dalyvauti palankesnėmis (negu sudaro šiuo metu veikiančios organizacijos) sąlygomis.

[17] Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁸ straipsnio ir 34²⁹ straipsnių nuostatas organizacijos licencijos galiojimas gali būti panaikintas, jeigu organizacija neatitiktų Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

[18] Sumai, lygiai ¼ komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamajam surinkimui, vežimui, paruošimui naudoti ir naudojimui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymui lėšų skirtos sumos, nurodytos organizacijos metinėje ataskaitoje apie praėjusių ataskaitinių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje ir visuomenės švietimo bei informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą.