LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 373
STENOGRAMA
2016 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2016 m. birželio 30 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Galime toliau tęsti darbą.
15.02 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3481(2) (priėmimo tęsinys)
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas. Ir dabar keliaujame į 6 straipsnį. Kviečiu į tribūną A. Stancikienę.
Yra Seimo nario N. Puteikio pataisa. Projekto 6 straipsnio 3 dalį keičia… 3 straipsnio 8 dalį, ir komitetas pritarė. Gerbiamasis Nagli, pristatykite savo siūlymą, ir mes žiūrėsime, ar galime svarstyti, ar bus 29 palaikantys.
N. PUTEIKIS (MSNG). Čia komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pranešėja turi tikrai racionalų pasiūlymą, ir aš į jį įsiklausau. Jeigu mes visi vienbalsiai tam pritarsime, kad dėl tų pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė, mes nežiūrime, ar yra 29 balsai, visi vienbalsiai pritariame ir einame toliau. Jeigu jūs tam pritariate…
N. PUTEIKIS (MSNG). Būtų labai gerai.
PIRMININKĖ. …aš irgi su tuo sutinku ir nesiūlyčiau daugiau balsuoti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Būtų puiku.
PIRMININKĖ. Sutinkate su tokiu siūlymu? Dėkoju. 6 straipsnis. N. Puteikio siūlymas. Kaip sakiau, komitetas pritarė pirmajam siūlymui ir antrajam siūlymui. Ar galime 6 straipsnį priimti su dviem N. Puteikio siūlymais, kur komitetas pritarė? Priimta.
7 straipsnis. N. Puteikio siūlymas. Pritarta iš dalies. Jūs sutinkate, kadangi iš dalies? Naglis sutinka iš dalies. Yra Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Dar vienas N. Puteikio siūlymas dėl 7 straipsnio 3 dalies. Pritarta iš dalies. Jūs irgi sutinkate. Dar vienas siūlymas dėl 7 straipsnio 4 dalies. Čia nepritarta.
N. PUTEIKIS (MSNG). Prašyčiau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom pateikti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tiesiog išplečiame įstatyme išvardintus variantus, prie meno srities architektūros krypties ir panašiai pridėdami dar ir frazę „bet kurios kitos susijusios studijų srities ar krypties“.
PIRMININKĖ. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mes manome, kad tai yra iš viso nelogiška, nes tada jūs man pasakykite, kažkokią mechaniką baigęs žmogus galės vykdyti su nekilnojamuoju kultūros paveldu, ypatingai daug žinių ir specifikos reikalaujančia sritimi, susijusius darbus? Kaip jis galės gauti tuos atestatus? Čia logikos… Tada iš viso su visu įstatymu niekas nesusisieja ir su pačia idėja, kad žmogus turi turėti bent tam tikrą architektūros arba meno studijų, nes jeigu tai yra tapyba, polichromija, nežinau, žodžiu, sritys, su kuo konkrečiai susijęs kultūros paveldas, tai būtent tų sričių specialybę turi būti baigęs. Čia yra absurdas.
PIRMININKĖ. Trumpiau tariant, gerbiamoji kolege, jūs turite tik pasakyti, kad komitetas tam nepritaria, argumentus jūs išsakėte. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys N. Puteikio siūlymą? (Balsai salėje) Ne, ten, kur yra nepritarimas, tai tada mes turime atsižvelgti į Seimo narių pozicijas. Ten, kur pritarta, viskas gerai.
Nėra. Nesvarstome šito. Toliau yra N. Puteikio siūlymas dėl 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto. Komitetas irgi nepritarė. Gerbiamasis Nagli, kaip šioje srityje?
N. PUTEIKIS (MSNG). Sutinku su komiteto argumentu, kad čia yra perteklinis.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate balsavimo?
N. PUTEIKIS (MSNG). Ne, nereikalauju.
PIRMININKĖ. Gerai. Nebalsuojame. Toliau Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė ir mes pritariame. Toliau gerbiamojo N. Puteikio siūlymas dėl 7 straipsnio 4 dalies 3 punkto. Pritarta iš dalies. Ar sutinkate?
N. PUTEIKIS (MSNG). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka. N. Puteikio siūlymas dėl 7 straipsnio 5 dalies. Nepritarta.
N. PUTEIKIS (MSNG). Čia buvo anksčiau balsuojama dėl analogiško dalyko.
PIRMININKĖ. Atsiėmėte, nereikia.
N. PUTEIKIS (MSNG). Negalima balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, nereikia. Toliau. Naglio siūlymas dėl 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto, tai yra tas pats.
N. PUTEIKIS (MSNG). Analogiškai.
PIRMININKĖ. Analogiškai, nereikia balsuoti. Dėl 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto, išdėstant atitinkamą redakciją, bet irgi apie ardomuosius mokslus, kur buvo anksčiau. Nereikia balsuoti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Analogiškai.
PIRMININKĖ. Toliau dėl 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto. Pritarta iš dalies. Sutinkate?
N. PUTEIKIS (MSNG). Sutinku.
PIRMININKĖ. Toliau dar vienas jūsų siūlymas dėl 7 straipsnio 6 dalies. Komitetas pritarė, mes irgi pritariame. Toliau. Dėl 7 straipsnio 6 dalies 1 punkto yra komiteto nepritarta.
N. PUTEIKIS (MSNG). Irgi balsuota, atmesta.
PIRMININKĖ. Mes jau ten balsavome, vadinasi, viskas gerai. Dėl 7 straipsnio 6 dalies 2 punkto pritarta iš dalies. Sutinkate.
N. PUTEIKIS (MSNG). Sutinku.
PIRMININKĖ. Dėl 7 straipsnio 6 dalies 3 punkto iš dalies pritarta.
N. PUTEIKIS (MSNG). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate. 7 straipsnio 1 punkte pakeičiame žodžius. Komitetas tam pritarė ir mes tam pritariame.
Toliau. 7 straipsnio 3 punktas keičiamas. Pritarta jūsų siūlymui iš dalies.
N. PUTEIKIS (MSNG). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Toliau Teisės departamento redakcinis siūlymas dėl papildymo 7 straipsnio, kuriam yra pritarta komiteto. 7 straipsnio papildymo 9 dalies antrajame sakinyje. Irgi yra komiteto pritarta.
Yra N. Puteikio siūlymas dėl 7 straipsnio 9 dalies. Komitetas tam pritarė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl 7 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 15 dalies papildymo. Pritarta iš dalies. Ir Teisės departamento dar vienas siūlymas, kuriam irgi pritarta iš dalies. Ir paskutinis Teisės departamento siūlymas: „Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 231 straipsnio 17 dalyje nereikėtų nurodyti, per kiek laiko po kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo panaikinimo asmenys galėtų kreiptis dėl naujo dokumento išdavimo.“ Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime visą 7 straipsnį su minėtais pataisymais ir komiteto redakcija priimti? Priimta.
8 straipsnis. Teisės departamento 8 straipsnio 1 dalies redakcijos patikslinimas. Komitetas tam pritarė.
Toliau Seimo nario N. Puteikio 8 straipsnio redakcija, tai yra „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Komitetas nepritarė.
N. PUTEIKIS (MSNG). Prašyčiau balsuoti. Mano pasiūlymas, kad niekada nebūtų bloginama padėtis tų, kurie jau turi galiojančius atestatus. Todėl prašyčiau…
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys N. Puteikio siūlymą?
Nėra 29. Taigi nesvarstome.
Ir dar Seimo nario A. Salamakino įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi. Komitetas tam pritarė. Ar galime tada 8 straipsnį su A. Salamakino pataisa priimti? Priimtas.
Dėkoju A. Stancikienei, išnagrinėjome viską pastraipsniui.
Dabar keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 1, susilaikė 10. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIIP-3481(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamasis Nagli Puteiki, jūs esate užregistravęs protokolinį nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto, paskirto svarstyti įstatymo projektą Nr. 34811 ir Nr. 3482 pakeitimo. Prašom jį pristatyti, ir Seimas dėl to turi balsuoti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kadangi Seimas įstatymą priėmė, tai šis protokolinis nutarimas nebereikalingas.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate protokolinį nutarimą?
N. PUTEIKIS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jis tapo neaktualus.
15.14 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3488(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymas – Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3488(2) priėmimas. Aurelija, jus kviečiu į tribūną. Nematau jokių pataisų, tad galite ir neiti.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Architektų rūmų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 78, prieš – 1, susilaikė 7. Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3488(2) priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3482(2) (priėmimas)
Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiama Stancikiene, dabar jau reikia ateiti.
1 straipsnis. Dėmesio! Teisės departamento siūlymas, kuriam komitete pritarta iš dalies. Dar vienas Teisės departamento siūlymas, kuriam yra pritarta. Teisės departamento siūlymas – pritarta. Dar vienas 40 straipsnio 3 dalies Teisės departamento redakcinis siūlymas, komitetas tam pritarė.
Komitetas pritarė ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies redakcijai, 40 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakcijai komitetas taip pat pritarė. Pritarė komitetas ir 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto redakcijai, kurią siūlė Teisės departamentas.
Seimo narė A. Stancikienė siūlė pakeisti 40 straipsnio 4 dalies 2 punktą, ir komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs, kaip autorė, su tuo sutinkate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Daugiau jokių pokyčių nematau. Dėkoju kolegei.
Dabar dėl viso: keturi – už, keturi – prieš. Nėra…
Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, galvojau, kad vienas straipsnis, bet yra du straipsniai.
1 straipsnis. Galime priimti su Teisės departamento ir A. Stancikienės pataisomis iš dalies?
2 straipsnis – be jokių pokyčių, kokia buvo komiteto redakcija.
Dabar jau dėl viso galime balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 76, prieš – 1, susilaikė 4. Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3482(2) priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3, 9, 10, 11, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3841(4) (priėmimas)
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2, 3, 9, 10, 11, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3841(4) priėmimas.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis (Teisės departamento redakcinis siūlymas, kuriam komitetas pritarė) priimtas.
4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnyje Teisės departamento redakcinis siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Aplinkos apsaugos komiteto galutinė redakcija. Ar galime naujai redaguotą 6 straipsnį priimti? Priimtas.
7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Aplinkos apsaugos komiteto galutinė redakcija. Komiteto žmonių vienbalsiai pritarta.
Taigi pastraipsniui išnagrinėjome. Dėl viso įstatymo balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2, 3, 9, 10, 11, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIIP-3841(4) priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4203(2) (priėmimas)
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo priėmimas.
1 straipsnis. Priimtas. Dėl 2 straipsnio Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Teisės departamento siūlymai, kuriems komitetas pritarė, – ir pirmam, ir antram. Ir yra galutinė Aplinkos apsaugos komiteto šio straipsnio redakcija. Ar galime priimti 3 straipsnį, redaguotą Aplinkos apsaugos komiteto? 4 straipsnis. Priimtas su Teisės departamento siūlymu, kuriam komitetas pritarė. 5 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento siūlymai, kuriems komitetas pritarė, – ir pirmam, ir antram, ir trečiam, ir ketvirtam. Ar galime priimti 5 straipsnį su Teisės departamento siūlymais ir patikslinta redakcija? Ir 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 3. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Civilinio kodekso 6.696, 6.697 ir 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3486(2) (priėmimas)
Civilinio kodekso 6.696, 6.697 ir 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas su Teisės departamento siūlymu, kuriam komitetas pritarė, 4 straipsnis, priimtas.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikė 4. Projektas Nr. XIIP-3486 priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4204(3) (priėmimas)
Civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl 3 straipsnio Teisės departamento vienam siūlymui komitetas pritarė, antram siūlymui komitetas nepritarė. Taigi mes priimame 3 straipsnį su komiteto redakcija. 4 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 4. Civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1969(3) (priėmimas)
Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas. 1 straipsnis. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas. Gerbiamas Zasčiurinskai, gal atsiimate? Neatsiimate. Prašau pristatyti. Tada kviečiu A. Salamakiną į tribūną.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia su šituo 29 straipsniu yra susidariusi paradoksali situacija. Kokia yra situacija? Jeigu yra gyvenamasis pastatas arba apskritai pastatas ir jis yra šildomas (pabrėžiu), teisėtai šildomas iš kelių šaltinių, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje yra pastatas, kuris turi centrinio šildymo įvadą, ir dalis to pastato naudojasi centriniu šildymu. Kita dalis, pavyzdžiui, parduotuvė, esanti pirmame aukšte, yra teisėtai atsijungusi nuo centrinio šildymo sistemos ir šildosi, pavyzdžiui, dujomis arba elektra. Yra kita dalis, kuri šildosi, pavyzdžiui, saulės baterijom. Pagal dabartinę Lietuvoje galiojančią tvarką visi šitie, kurie šildosi dujomis, elektra ir kitais šildymo būdais, privalo atiduoti tam tikrą duoklę centrinio šildymo vartotojams. Tai yra centrinio šildymo vartotojams sunaudotos šilumos energijos kaina yra mažinama ir ta pačia dalimi padidinama kaina, mokestis tiems, kurie naudojasi dujomis ir kitais būdais.
Kodėl taip yra daroma? Todėl, kad nuo neatmenamų laikų, kada buvo priimtas tas įstatymas, buvo preziumuojama, kad tie žmonės, kurie teisėtai atsijungia nuo centralizuotos šilumos sistemos, nesišildo, laiko savo patalpas šaltas ir tada centrinio šildymo sistema šildo ir jų patalpas. Bet kada valstybė skatina tokius atsijungimus, man atrodo, yra teisinga, kad kiekvienas mokėtų…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …už jų tiesiogiai sunaudotą šilumą. Prašau palaikyti mano siūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko M. Zasčiurinsko siūlymą? (Balsai salėje) Balsuokite. Taip, yra net 56. Taigi dabar komiteto nuomonė. Prašom argumentuoti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes nelabai įmanoma ir įsivaizduojama, kaip bus galima apskaičiuoti tą šilumą, apie kurią ponas Mečislovas kalbėjo. Tiek Kainų konkurencijos komisija, tiek ministerija neįsivaizduoja, kaip tai padaryti. Mes priimsime tokį sprendimą, bet jo visai negalėsime įgyvendinti. Kaip jūs paskaičiuosite, kiek jūs atiduodame šilumos kaimynui, jeigu šildotės pats? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dabar…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas bendru sutarimu nepritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. …vienas – už, kitas – prieš M. Zasčiurinsko pataisą. Už pataisą – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš žiūriu į kolegą A. Salamakiną. Arba kai visas komitetas in corpore nepritaria tokiai pataisai ir negalime paskaičiuoti… Gerbiamas Algimantai, aš noriu pasakyti, kad šiandien tie žmonės, kurie yra atsijungę, ir ta dalis vamzdynų, kuri yra… Jie taip pat tą mokestį sumoka ir jiems yra puikiai suskaičiuota. Dabar prašau pasakyti, praėjus tiek laiko nesuskaičiuoti elementaraus dalyko? Aš suprantu, kad čia tiktai galbūt, aš taip švelniai vadinu, yra nenoras suskaičiuoti. Aš manau, Mečislovo pataisa tinka. Komiteto nariams ir jums, mano gerbiamam kolegai, nevertėtų arba nederėtų taip daryti ir tų žmonių lūkesčius mes, matyt, turime atkovoti. Aš šiandien, gerbiamas Algimantai, raginu tiek save, tiek kitus balsuoti už M. Zasčiurinsko pataisą.
PIRMININKĖ. K. Daukšys prieš pataisą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, man atrodo, visi čia jau šiek tiek per daug įsitempę laukia sesijos pabaigos, nes kalba ne apie tuos dalykus, apie kuriuos iš viso turime kalbėti. Jeigu nors viena namo dalis atsiskaito pagal įvadinį šilumos skaitiklį, nėra ko kitiems butams dalinti, nes jau viskas būna apmokėta. Visa bėda yra ta, kad pastate dažnai atsitinka taip, kad butai turi savo skaitiklius, pavyzdžiui, kas elektra šildosi – yra elektros skaitiklis, kas dujomis – dujų, o kas nuo šilumos ūkio, irgi tik buto skaitiklis, ir tada visi šilumos nuostoliai nuo įvadinio skaitiklio turi pasiskirstyti per visus butus. Jeigu nors vienas butas prisiims atsakomybę mokėti pagal įvadinį šilumos skaitiklį, kuris yra įvadinis namo skaitiklis, niekam kitam neliks jokios pareigos mokėti už šilumą daugiau, nes tos šilumos daugiau niekas neprisuka. Nekalbėkime mes vienas kitam tų dalykų, kurių realiai nėra.
Didžiausia bėda yra ta, kad niekaip nepripažįstama, kad namas yra viena inžinerinė sistema ir kad šilumos sistema čia negali būti nesubalansuota ir sumaišyta kokiu nors būdu, o jeigu jau kurie nors žmonės atsijungia, jie vis tiek turi susimokėti savo dalį už visos konstrukcijos šildymą, nebūna kitaip. Būkime biedni, bet teisingi, ir supraskime, ką mes darome. Nes tuoj priimsime tokį sprendimą, kad liks du trys butai ir jie mokės už viską, o visi kiti kažką vaidins.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas palaikote M. Zasčiurinsko pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 41. Lygu. Gal perbalsuojame? (Balsai salėje) Kaip tik dar kartą balsuojame. (Triukšmas salėje) Dėmesio! Balsuojame iš naujo. (Triukšmas salėje) Susikaupkite! (Triukšmas salėje)
Balsavo 94: už – 42, prieš – 2, susilaikė 50. Nepritarta pataisai. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, toliau Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Vienam, antram pritarė, trečiam pritarė. Yra patobulinta Aplinkos apsaugos komiteto redakcija dėl 1 straipsnio. Ir dar vienas Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.
2 straipsnis. Aplinkos apsaugos komiteto redakcija dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuo 2017 m. sausio 1 d. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dabar balsuojame dėl viso įstatymo. Yra motyvų, ne visi pritaria. K. Daukšys – už.
Atsiprašau, kol K. Daukšys kalbės, noriu N. Puteikiui pasakyti. Jūs tik birželio 30 d. registravote dar du savo siūlymus dėl 1220, tačiau jie neišlaiko statutinio reglamento, todėl mes šiandien per priėmimą jų svarstyti ir teikti nebegalime.
O dabar K. Daukšys kalbės už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų siūlau balsuoti už šį įstatymą, nes jame daugmaž sureguliuoti dalykai, kurie susiję su šildymu. Džiaugiuosi, kad nepavyko visiškai išreguliuoti šilumos sistemos dalykų ir nepadaryti taip, kad tie žmonės, kurie prisijungė prie šilumos sistemos, mokėtų brangiau negu tie, kurie atsijungė. Todėl prašau visų balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad sudėtinga pripažinti, kad tu nesupranti vieno ar kito proceso. Dėl šito klausimo, šito pasiūlymo, kurį aš pateikiau, aš konsultavausi ir dirbau su KTU profesoriais, jie nustebę, kad mūsų Lietuvos Respublikos įstatyme dar yra išlikusi tokia archajiška nuostata. Aš suprantu, kad kiaušinis ir arbūzas yra panašūs dalykai, ir kada mes sakome, kad tuo atveju, jeigu yra vidinis, įvadinis skaitiklis ir reikia atlikti perskirstymą tarp centrinio šildymo atskirų butų, tai yra visiškai taip, kaip sako Kęstutis.
Bet aš keliu visiškai kitą klausimą, kad jeigu yra keli įvadiniai skaitikliai, tai yra dujoms, elektrai, centriniam šildymui, ir aš teigiu, kad kiekvienas iš šitų trijų skaitiklių… vartotojai turi mokėti pagal savo skaitiklį. Šiandien yra kita situacija – tie, kurie turi skaitiklius ir patalpas šildo dujomis arba elektra, jie turi sumokėti, priklausomai nuo laiptinių skaičiaus, jeigu laiptinė yra viena, tai koeficientas taikomas 0,2, kitaip sakant, 20 % sumokėti centrinio šildymo vartotojams kaip kompensaciją reziumuojant, kad šitie nesišildo ir vagia šildymą. Čia yra visa esmė.
Aš suprantu, dar kartą pasikartosiu, kiaušinis ir arbūzas yra ne tas pats, tai yra skirtingi dalykai, todėl aš negaliu palaikyti šito įstatymo projekto. Aš noriu pasakyti, kad Kaune visa Laisvės alėja susiduria su šita problema, nes Laisvės alėjoje 96 % parduotuvių yra atsijungusios nuo centrinio šildymo, jiems užkraunami mokesčiai, nors jie šildosi patys, nesinaudoja centriniu šildymu, bet jie privalo mokėti 20 % daugiau. Jie, aišku, tai įtraukia į savikainą, kelia kainą ir taip toliau, ir taip toliau. Todėl šis sprendimas iš principo yra neteisingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad priėmę tokį įstatymo pakeitimą mes užkirstume kelią daugiabučių namų gyventojams, norintiems atsijungti nuo bendros centrinės šildymo sistemos. Pagal siūlomas nuostatas, keičiant šildymo būdą, pavyzdžiui, šešių butų daugiabutyje, net jeigu penkių butų savininkai norėtų atsijungti, pakeisti šildymo būdą, vienintelio likusio buto savininkas galėtų tai uždrausti. Manyčiau, toks principas dėl visų savininkų būtino sutikimo yra ydingas, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. S. Bucevičius – prieš.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dar keletą argumentų arba ką kalbėjo K. Daukšys. Iš tiesų, jeigu mes kalbame apie šilumininkus, aš suprantu jų norą arba jų intenciją turėti šimtaprocentinį šimtabutį ir neišbalansuoti, ir tas kainas suderinti. Bet ką daryti tiems žmonės, kurie nori, apie ką kalbėjo M. Zasčiurinskas, išgirskime visi dar kartą! Alternatyvūs trys skaitikliai, dujų ir taip toliau, ir taip toliau, ir dabar mes nebesudarome jiems jokių galimybių. Truputėlį stabtelėkime ties ta vieta ir priėmimo fazėje, tokioje fazėje, ką mes pasakysime visiems? M. Zasčiurinskas dabar kalba vien tik apie Kauną, bet, Mečislovai, tai susiję su visais gyventojais, kurie šiandien turi tokius skaitiklius. Mes juos skatinome – atsijunkite, darykite ir taip toliau, jeigu nematote kitų alternatyvų. Šiandien žmonės pasiekė, o mes jiems atimame visą galimybę. Išgirskime – surinkti 100 % daugiabučio namo parašų, jeigu nori atsijungti. Ar toks įstatymas iš tikrųjų yra liberalus gyventojams? Aš manau, ne.
PIRMININKĖ. N. Puteikis – prieš.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš pacituosiu, ką galbūt, man atrodo, Seimas tiesiog per skubėjimą… nebuvo galimybės perskaityti svarbiausios šio įstatymo dalies. A. Salamakino vadovaujamas komitetas siūlo gauti visų daugiabučio namo savininkų rašytinį pritarimą, jeigu nors vienas nori keisti šildymo rūšį. Išverskime į žmonių kalbą. Tai reiškia, kad jeigu Prezidentė šį įstatymą pasirašys, nuo to momento Lietuvoje nė vienas žmogus negalės gauti sutikimo, nes jūs žinote, kokie būna santykiai tarp kaimynų. Ar tikrai Seimas nori tokią valią parodyti, ar tikrai Seimas nori šitą pataisą priimti, ar tikrai mes, Seimas, norime uždrausti Lietuvoje keisti šildymo rūšį daugiabučiame name nors vienam gyventojui?
Kolegos, aš siūlau nepritarti šiam įstatymui, mes čia paskubėjome, būtent dėl skubos galime privirti nereikalingos košės. Balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas – už.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Išties įstatymo projekto autorius yra N. Puteikis. Komitete mes ilgai svarstėme, bandėme ieškoti variantų. Bet jeigu iš tiesų nenorime suteikti galimybės atsijungti, tai nepriimkime šito įstatymo. Aš jus palaikau, nebus jokios galimybės, taip dabar yra. O čia bent suteikiamas kažkoks žingsnis link šito proceso. Balsuokime prieš N. Puteikio projektą ir atmeskime jį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 29, prieš – 13, susilaikė 49. Įstatymas nepriimtas.
Dabar reikia balsuoti alternatyviai: ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame? Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriui tobulinti, balsuojate už, o kas… (Balsai salėje) Teisingai, priėmimas, atmesta ir viso gero.
N. Puteikis, replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamasis Salamakinai, jeigu jūs juokaujate, tai pasakykite, kad juokaujate. Šitą sakinį, kuriame buvo užrašyta, kad reikia gauti kaimynų 100 % sutikimą, įrašėte jūs, ne aš. Kodėl jūs viešai sakote, kad aš esu šito sakinio autorius? Jūs esate šito sakinio autorius. Aš taip nesiūliau, aš siūliau kitaip. Aš siūliau gerai.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas. (Triukšmas salėje) Vyrai, gal paskui išsiaiškinsite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš privalau pasakyti tokį dalyką. Kai valstybė skatina taupyti šilumą, ieškoti alternatyvių šilumos šaltinių, drausti žmogui atsijungti, teisėtai atsijungti, kaip priklauso pagal įstatymą, yra neteisinga, nereikia drausti. Bet yra dar vienas aspektas. Jeigu mes leidžiame žmogui pasirinkti ir leidžiame atsijungti, ir jis tai padaro, yra visiškai nesąžininga jam uždėti duoklę, kad tas žmogus kam nors mokėtų duoklę todėl, kad jis atsijungė. Tai iš principo prieštarauja valstybės politikai. Šis sprendimas, kuris dabar buvo padarytas – nepritarti šiam siūlymui, kaip tik ir nukreiptas į tai. Kitaip sakant, sakoma, tu atsijunk, bet centrinio šildymo vartotojams mokėk duoklę. Ar tai yra teisinga?
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Baikime vieną kartą vienas kitam pasakoti pasakas, kurių nėra. Pirmiausia kiekvienas namas, kaip ir kiekviena mašina, yra vienas organizmas, automobilis negali važiuoti dviem ratais, o du ratai nesisukti. Taip ir name – yra aiškus šilumos pasiskirstymas tarp butų ir aiški sistema. Išardydami tą sistemą padidiname sąnaudas visiems likusiems. Aš suprantu Mečislovą, kalbate apie parduotuvę Laisvės alėjoje, bet aš galvoju apie tuos žmones, kurie gyvena virš tų parduotuvių, o ne tas parduotuves, kurias parduoda. Apie tai reikia galvoti.
PIRMININKĖ. Broniau, jūs paskutinis kalbate.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nelaužykime iečių. Mečislovai, jeigu jis atsijungęs, tai per kur jis, per langą lips į savo butą? Jis naudojasi bendromis laiptinėmis, kurios yra šildomos, ir visa kita. Už tai turi mokėti. Turi mokėti visi, kas naudojasi laiptine, o ne, kaip tamsta siūlai, dar primokėti jam, kad jis atsijungė. Kažkokia nesąmonė.
PIRMININKĖ. Aš siūlau, kai baigsis posėdis, apie šį klausimą padiskutuoti už durų.
15.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 356, 357, 360, 361, 362, 363, 364, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3561, 3562, 3641 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3842(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar dirbame toliau. Administracinių nusižengimų kodekso 356, 357, 360, 361, 362, 363, 364, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3561, 3562, 3641 straipsniais įstatymo projektas. Svarstymas. J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Aplinkos ministerijos nuomonę ir papildomo Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę, pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aplinkos apsaugos komitetas projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Juliau, ateikite, Teisės departamento yra visokių siūlymų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, po svarstymo komitete atsirado Teisės departamento pastabų. 1 straipsnis. Komitetas pritarė ir atitinkamai patobulino, pakeitęs 1 straipsnio nuorodą, 5 dalyje išbraukė nuorodą į 2 dalį, o vietoj to pridėjo 4 dalį. Taip pat pakeitė pavadinimą bendru sutarimu. Toliau bendru sutarimu pritarė Teisės departamento antrai pastabai dėl 2 straipsnio, pakeitėme žodį, tiksliau, įrašėme žodį – šalia „statytojui“ dar skliausteliuose „užsakovui“. 5 straipsnis. Pritarė, kad pakeičiame formuluotę: vietoj „statinio savininkas“ – „statinio naudotojas“.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs komitete pritarėte Teisės departamento siūlymams?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, pritarėme visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visiems, jau matau. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pirmininkė siūlė ypatingą skubą, mes jai pritarėme. Todėl pradedame priėmimo procedūrą.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento siūlymai, kuriems pritarėme. 1 straipsnis priimtas su Teisės departamento siūlymais.
2 straipsnis. Priimtas su Teisės departamento siūlymais. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas su Teisės departamento dviem siūlymais. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, ir mes priimame. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3842(2) priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3748 (svarstymas)
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu V. Gapšį į tribūną, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Triukšmingieji socialdemokratai, kreipiamės asmeniškai į jus prašydami ramybės ir tylos! Juliau, gal jūs tada ateikite? Išvada dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio. Bet atėjo jau V. Gapšys, gerai.
V. GAPŠYS (DPF). Sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Argumentų gal nesakyti?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, komiteto siūlymas atmesti. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai atmesti projektą? (Balsai salėje) Kas reikalauja balsuoti? Aš privalau klausyti. Juozas?
Balsuojame. Kas už tai, kad atmestume Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 10. Projektas Nr. XIIP-3748 atmestas.
15.51 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3778(2) (priėmimas)
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3778(2) priėmimas. Yra vienas straipsnis. Ir yra to straipsnio Teisės departamento redakcinis pataisymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime ir mes priimti 1 straipsnį ir visą įstatymą? Priimta.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3778(2) priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3779(2) (priėmimas)
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3779(2) priėmimas. Vienas straipsnis. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė.
Dabar dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio papildymo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3779(2) priimtas. (Gongas)
15.54 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3874(2) (svarstymas ir priėmimas)
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3874(2) svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Salamakiną pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aplinkos apsaugos komitetas 8 balsais už, 2 susilaikius projektui pritarė.
PIRMININKĖ. J. Vaickienė, Audito komitetas.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 ir bendru sutarimu pritarė iš esmės įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Grybauskas, Kaimo reikalų komiteto išvada.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas šių metų birželio 8 dieną bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3874 ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Be to, pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad visi valstybinio miško valdytojai, nepriklausomai nuo jų statuso, valstybinių miškų vertę privalėtų nustatyti pagal šiuo metu galiojančią bendrą metodiką ir numatyti šio įstatymo įsigaliojimą nuo 2017 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, likite tribūnoje, nes jūs užsirašęs dalyvauti diskusijoje.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės kontrolė ne pirmus metus įpareigojo valstybinius ir kitus miškininkus, kurie valdo patikėjimo teise, šiuos miškus įtraukti į apskaitą. Ir tai, kadangi šiais metais kaime baigiasi žemės reforma, kaip planuojama ją užbaigti šių metų trečiąjį ketvirtį, ir virš 60 tūkst. miškų, skirtų rezervuotų… nuosavybės teisėms atkurti, lieka dar be gaspadorių. Iš šitų miškų, mažesnių kaip 5 hektarai, yra 38 %, nuo 5 iki 20 hektarų – 29 % ir didesnių kaip 20, iki 50 hektarų yra 33 %. Mažesni kaip 5 hektarų, jeigu nesiriboja su valstybiniais miškais, turėtų būti parduoti aukcionuose. Iš pradžių tai turėtų įvykti uždaruose aukcionuose, gretimų miškų savininkai galėtų nusipirkti šiuos miško sklypus, o po to atviruose aukcionuose.
Aš tikrai labai norėčiau, kad Seimo nariai pritartų šiam įstatymui. Mes išspręstume galų gale rezervuotų miškų likimą ir sudarytume galimybes juose ūkininkauti, nes praradimai šiuose miškuose kasmet sudaro apie 9 mln. eurų. Tai tikrai nedovanotina valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Algimantai, kviečiu jus į tribūną. Nagrinėjame.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. 1 straipsnis. Aplinkos apsaugos komitetas. Nesupratau, kaip čia jūs patys sau?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pavadinimas.
PIRMININKĖ. Ne, ne, pavadinimas, aš suprantu, bet dėl 1 straipsnio yra Aplinkos apsaugos komitetas ir komitetas pritaria. Tai jūs čia redakciją kažkaip pataisėte?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, čia pridedami žodžiai „ir įrenginiai“, nes jų trūko. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Yra A. Salamakino siūlymas. Komitetas pritarė ir mes turbūt pritarsime.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, čia yra sąvokos „valstybiniai miškai“ papildymas, kas tai yra.
PIRMININKĖ. Gerai. Toliau. Teisės departamento siūlymui pritarta. Dar vienas A. Salamakino siūlymas, komitetas pritarė.
Toliau – K. Grybausko siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamasis Kazy, sutinkate? Sutinka. Vadinasi, nereikia balsuoti.
Audito komitetas. Siūlymas. Pritarta iš dalies. Ar sutinkate? Sutinka.
Dar vienas Audito siūlymas dėl 3 straipsnio. Sutinkate? Irgi pritarta iš dalies. Sutinka.
Toliau – G. Mikolaitis, D. Ulickas. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate? Sutinka turbūt. Gerai, sutinka.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). O kitą G. Mikolaitis atsiima, kiek žinau.
PIRMININKĖ. G. Mikolaitis ir D. Ulickas. Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį. Ir jūs nepritarėte, tai jie atsiėmė, taip? Teisingai supratau? Kodėl tylite? Na, gerai, atsiėmė.
Toliau – dar vienas Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, dėl 4 straipsnio.
Ir dėl 5 straipsnio Kaimo reikalų komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate?
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Tinka.
PIRMININKĖ. Sutinka. K. Grybausko siūlymas. Komitetas nepritarė. Čia dėl datos. Ar jūs sutinkate?
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Kadangi Kaimo reikalų komitetui buvo pritarta iš dalies, o po to buvo pasiūlytas kitas terminas – 2018 m. sausio 1 d., šitas siūlymas yra suderintas, kiek žinau, su Generaline urėdija, departamentu, miškininkų atstovais, ir aš savo siūlymą atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlymą atsiima. Audito komitetui irgi yra įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminas. Pritarta iš dalies. Jolita, ar sutinkate?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jolita sutinka.
PIRMININKĖ. Sutinka? Gerai. Toliau A. Salamakino dar vienas siūlymas dėl 5 straipsnio 3 dalies. Irgi pritarta. Ar galime mes pritarti?
Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – K. Daukšys. (Balsai salėje) K. Daukšys nekalba. Negalime bendru sutarimu, jeigu vienas buvo prieš? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Miškų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 76, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi po svarstymo pritarta Miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Seimo Pirmininkė siūlė ypatingą skubą. Ar galima tam pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis su tomis redakcinėmis pastabomis, kurias komitetas apsvarstė, t. y. Aplinkos apsaugos komiteto, A. Salamakino, Teisės departamento ir dar A. Salamakino. Atsiprašau, iki A. Salamakino, nes atsirado 2 straipsnis, t. y. 4 straipsnio pakeitimas. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas su pokyčiais, kuriuos įvertino Aplinkos apsaugos komitetas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Pastraipsniui baigėme.
Dabar balsuojame dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 9. Miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3875(2) (svarstymas ir priėmimas)
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. J. Vaickienė, Audito komitetas. Svarstymas.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3875 ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektui Nr. XIIP-3875(2).
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. 1 straipsniui yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritaria. Ar galime po svarstymo pritarti? Gal galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu. Ypatingos skubos tvarka siūlau priėmimą. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.06 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4231(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymas. A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Projekto autorius yra kolega R. Žemaitaitis. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė visoms pataisoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti minėtam įstatymo projektui? Pritarta. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą.
Priėmimas. 1 straipsnis ir vienintelis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 7. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1, 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3981(2) (svarstymas ir priėmimas)
Valstybinių pensijų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas. Kviečiu L. Kazlavicką, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Įstatymo svarstymas. (Balsai salėje)
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Atsiprašau, yra S. Jovaišos pastabėlių. Prašom, Sergejau, pristatyti savo siūlymą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš tikriausiai atsiimsiu, nes komitetas įtikino, kad ten nelabai ir būtina. Nesvarbu būti gera vyro žmona, svarbu, kaip vyras elgiasi.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. S. Jovaiša atsiima. (Balsai salėje) Toliau yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė, ir yra komiteto pirmininkės K. Miškinienės siūlymas dėl 4 straipsnio, įsigaliojimo data – 2016 m. rugpjūčio 1 d. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Gerai. Tada po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu su minėtomis pataisomis? Galime. Ypatinga skuba.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 6. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymas priimtas. (Gongas)
16.12 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1901(2) (svarstymas ir priėmimas)
Azartinių lošimų įstatymo 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. A. Palionis – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1901. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 5.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pateikė savo siūlymus, kad būtų išbrauktas iš 1 straipsnio žodis „fizinis“; taip pat siūlo patobulinti tvarką, išbraukti žodžius „neleisti atsiimti pateiktą prašymą“ arba sutrumpinti tą laikotarpį, išklausęs psichologų, psichiatrų nuomonę, kad jeigu atsiranda priklausomybė ir jeigu vėl atnaujini tą procesą, vėl tos pačios problemos, todėl bet kokio ilgio laikotarpis nepadeda, turi būti visam likusiam gyvenimui atsisakoma to žalingo įpročio.
Taip pat pasiūlė įstatymo įsigaliojimą – kadangi komitetas svarstė 2014 m. lapkričio 19 d., ta data jau yra nereikšminga. Už išvadą pasisakė 4, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Andriau, truputį palaukite, dar diskusijoje dalyvauti užsirašė du žmonės. J. Sabatauską kviečiu. (Balsai salėje) O gal jau viskas? Tai vienu sakiniu apibendrinkite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, birželio mėnesį sukako dveji metai šiam įstatymo projektui. Buvo dvi Vyriausybės išvados. Abi išvados teigiamos, kad iš tikrųjų reikia spręsti tą problemą. Beveik 5 tūkst. žmonių laukia šito įstatymo, tie, kurie dalyvauja tame savanoriškame projekte, kad atsisako, tiksliau, prašo neįleisti jų lošti, bet neveikia tas savanoriškas projektas, nes ne tik kad jų neįleidžia, juos įleidžia ir net nekreipia dėmesio, kad jie ateina vėl lošti, kad jie pralošia savo ir savo šeimos pinigus. Negana to, atsimenate tautos išmintį? Barė tėvas sūnų ne todėl, kad lošė, o kad bandė atsilošti. Kai jie bando atsilošti, ima paskolas, pardavinėja šeimos turtą, lieka šeimai skolos, galų gale baigiasi baisinėmis depresijomis, dar prisideda narkotikai, alkoholis ir pagaliau savižudybės. Mes turime spręsti šitą problemą. Man labai keistai atrodo, kad tie, kurie lyg ir oficialiai dalyvauja tame savanoriškame projekte, visais būdais priešinasi šio įstatymo priėmimui, tarsi Lietuvoje loštų tik šitie nabagai, kurie turi priklausomybę, ir tik iš jų jie pelną pelnosi. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai būtinas įstatymo projektas ir siūlau balsuoti už, nesinervinkite, turbūt gavote lošimo ligonių šeimų prašymus, kad būtų įteisintas šitas įstatymas. Bet aš turiu abejonių ir iki šiol, tarkim, tie žmonės, kurie buvo pasirašę prašymus jų neįleisti, silpnumo valandėlės momentu įeidavo ir, tarkim, tiek B grupės, tiek A grupės lošimo automatų prižiūrėtojai vėl įleisdavo juos. Ar šį kartą šitas įstatymas veiks, pamatysime. Aš siūlyčiau griežtesnes sankcijas. Aišku, pirmas žingsnis labai teigiamas – siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Andriau, dabar prašome į tribūną. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės redakcinis siūlymas. Komitetas pritarė. J. Sabatausko siūlymas, irgi komitetas pritarė vienam siūlymui. Kitam siūlymui, Juliau, pritarėte? Komiteto nuomonei?
A. PALIONIS (LSDPF). Ir kur iš dalies, ir kur nepritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Taip, jis atsiima tą, kuriai nepritarė. Gerbiamasis Juliau, jūs visus kitus atsiimate, kur nepritarė? (Balsai salėje) J. Sabatausko siūlymas, jų čia yra ne vienas, tai yra pritarta komiteto nuomonei ir komiteto redakcijai. Labai ačiū.
Dar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto vienas siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, bet jūs irgi nereikalaujate balsuoti? Gerai. Dabar dėl viso po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. R. Tamašunienė – už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Priklausomybę azartiniams lošimams turintys asmenys, ypač jų šeimos nariai, laukia šio įstatymo, kuris sugriežtins asmenų patekimą į tokias įstaigas, ir visus raginčiau palaikyti, nes problema yra didelė, mechanizmas visai neveikia, ne tik neįleidžiami, bet jie elektroniniais laiškais ir žinutėmis raginami dalyvauti įvairiose akcijose ir viliojami atgal grįžti lošti.
Taip pat labai problema nemaža yra ir kazino. Iš šių įstatymo pataisų teikėjo laukiame sugriežtinimo ir kazino veiklos, nes ten taip pat reikėtų pagalvoti apie kasos aparatus ir kitokias priemones, ir taip pat apriboti šios azartinių lošimų rūšies veiklą. Aš raginu balsuoti už, nes tai tąsa to, ką jau pradėjome, elektroniniams lošimams jau taip pat yra taikomi tam tikri apribojimai ir griežtinama jų tvarka ir jų kontrolė. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Markauskas – prieš. (Balsai salėje) Tai balsuojame.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1.
Po svarstymo Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui pritarta.
Siūloma ypatinga skuba. Ar galime priimti?
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas su visais minėtais pataisymais, kurie buvo įvardinti svarstymo metu. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas su visais pataisymais, kuriuos aptarėme svarstymo metu. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas su visais apsvarstytais pataisymais.
Ar visi labai norite kalbėti už? Tai gal iš karto balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Azartinių lošimų įstatymo 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3184(2) (svarstymas ir priėmimas)
Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo svarstymas. J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ilgokai svarstė šį projektą, svarstymas užsitęsė nuo praeitų metų, buvo surengta keletas klausymų. Vis dėlto galų gale pritarėme patobulintam galutiniam projekto variantui, kuriuo, manau, sporto visuomenė tikrai apsidžiaugs. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Atsiprašau, čia yra daug apie ką kalbėti. Tai yra kai kurie Teisės departamento siūlymai. Į vienus komitetas atsižvelgė, į kitus neatsižvelgė. Gal galime sutarti, kad pritariame komiteto pateiktai redakcijai ir į tai, į ką jie atsižvelgė? Teisingai, pirmininke? Gerai. Dabar galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo projektui.
Ypatinga skuba. Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas su visais pataisymais ir redakcija, kaip išdėstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
2 straipsnis. Taip pat priimtas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakciją.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3185(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgęs į kai kurias pastabas, pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Ypatinga skuba. Priėmimas.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, ponia posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos du įstatymus, kadangi sutartos varžybos yra tokia pati rykštė sportui ir Lietuvos jaunimui kaip dopingas… Asmeniškai norėčiau padėkoti J. Sabatauskui, kuris įrodė, kad tikrai myli sportą. Ačiū.
16.27 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4492(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar yra darbotvarkės 1-15 klausimas, tai yra šito viso paketo lydimasis, nes mes buvome padarę pertrauką, buvo tik pateikimas, tai dabar svarstymas. Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, komitetas svarstė šitą įstatymą ir, atsižvelgęs į daugelį Teisės departamento pastabų (kai kurioms iš dalies), pritarė patobulintam įstatymo projekto variantui bendru sutarimu. Ačiū.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šio projekto neturėjo pastabų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Ypatinga skuba. Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai priimti.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu galima, mano balsą pridėkite už. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Zingeris – už.
16.29 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4201 (priėmimas)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Vienas straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl viso įstatymo. Balsuojame. Primenu. Agronomo diena.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 9. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas) Dar atsiranda Agronomo diena.
16.30 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4501 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Gerbiamieji kolegos, J. Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau, vėl jus kviečiu į tribūną, labai reikalingas. Dėl ko? Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4501 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Statuto nustatyta tvarka Teisės departamento pastabas, kuriose buvo išreikšta abejonė, ar minėtos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Komitetas pripažino, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 daliai bei 2 straipsnio nuostatos – 700 straipsnio 1 daliai. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti balsuodami. Alternatyvus balsavimas. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, jog šis projektas prieštarauja Konstitucijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 71: už – 47, prieš – 24. Taigi pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, todėl kito klausimo, projekto Nr. XIIP-4501, nebesvarstome ir negalime pateikti.
16.33 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4372(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau projektas Nr. XIIP-4372, taigi jau popietinė darbotvarkė. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ruošiasi R. Žemaitaitis, Ekonomikos komitetas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama pirmininke, kolegos, birželio 29 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir vieningai bendru sutarimu pritarė, kad Giraitės ginkluotės gamykla būtų įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, paliekant sprendžiamąją galią valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis, Ekonomikos komiteto išvada.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ekonomikos komitetas birželio 29 dieną svarstė (9 – už, 1 susilaikė). Pagrindiniam komitetui tobulinti.
PIRMININKĖ. E. Šablinskas nori diskusijoje dalyvauti. (Balsai salėje) R. Juknevičienė atsisako, gerbiamasis Eduardai. Tai abu atsisakote. Ačiū už supratingumą. Taigi ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Irgi siūloma ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate? Pritarta.
1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4372(2) priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasiruošimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869 priežasčių išvados“ projektas Nr. XIIP-4396 (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dar yra likę keli priėmimai, tad neišsivaikščiokime. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasiruošimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869 priežasčių išvados“ projekto Nr. XIIP-4396 priėmimas. Jokių pasiūlymų nėra.
Ar galime pastraipsniui? Vienas straipsnis.
Ir dėl viso balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 2, susilaikė 6. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4396) priimtas. (Gongas)
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3677(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-3677(2) priėmimas.
Yra tik Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Vienas straipsnis.
Taigi dėl viso balsuojame su Teisės departamento siūlymu ir komiteto pritarimu.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3677(2) priimtas. (Gongas)
16.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIIP-4496(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projekto Nr. XIIP-4496(2) svarstymas. V. Kamblevičius, Audito komitetas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektui Nr. XIIP-4496(2) pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Sargūnas, Energetikos komisija.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, 2016 m. birželio 21 d. Energetikos komisija papildomo komiteto teisėmis svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4496 ir nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-4496 ir siūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti nutarimo projektą atsižvelgiant į komisijos pateiktą pasiūlymą.
Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskusijai kolegą A. Skardžių. Ruošiasi K. Daukšys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasisakyti frakcijos vardu, gerbiamoji pirmininke. Ačiū.
Valstybės kontrolei buvo pavesta įvertinti valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ ir privačios įmonės sutartį dėl naujos mokyklos statybos. Aišku, Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia audito institucija, pažvelgė globaliai, dėkojo Seimui, kad štai atkreipė dėmesį į sisteminius dalykus, kurie dedasi „Lietuvos energijos“ sektoriuje, visame energetikos sektoriuje, ir pasidalino savo įžvalgomis.
Turbūt didžiausias „Lietuvos energijos“ atradimas, kuris nustebino visus, buvo tas, kad valstybės valdomų įmonių dukterinėms įmonėms, daugiausia „Lietuvos energijoje“, netaikomi skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo kriterijai, ir pasiūlė valdžios institucijoms tobulinti teisinį reglamentavimą. Žinote, turbūt ne vieną dirbantį valstybiname sektoriuje ar politiką, kuris Seime ne pirmi metai, nustebino toks sprendimas.
Aš nepatingėjau, atsiverčiau vieną dokumentą – Valstybės kontrolės 2011 metų ataskaitą. Ataskaitoje buvo kalbama apie 2009 ir 2011 metais vykdomą valstybės energetikos sektoriaus pertvarką, neva perkeliant III energetinį projektą… direktyvos III energetinį paketą. Tačiau jis nebuvo perkeltas, bet sukurta nauja energetikos sistema. Elektros energetikos sektoriaus pertvarka vykdyta Europos Sąjungos direktyvos nuostatas perkeliant į nacionalinę teisę, tai yra nepriėmus Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimų, elektros energetikos sektoriaus pertvarkos veiksmų planas nebuvo patvirtintas net Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Štai buvo sukurtas tas IV blokas, kurio nekontroliuoja nė Valstybės kontrolė. Taip pat Valstybės kontrolė dar 2011 metais pastebėjo, kad elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu sukurta nauja įmonių struktūra – iš anksčiau egzistavusių įmonių atskirtas ir suformuotas naujas aptarnavimo paslaugų įmonių blokas, kurio teikiamų paslaugų kainos nepatenka į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo sritį, o šių paslaugų sąnaudos įskaičiuojamos į elektros energijos kainą.
Štai, gerbiamieji, dabar, po šešerių metų, niekas nepasikeitę, ir Valstybės kontrolė sako, yra tikimybė, kad galėjo patekti tos kainos. Pasižiūrėkime į tas įmones – į TIC’ą, kuris aptarnauja išimtinai buvusio energetikos ministro pono A. Sekmoko vadovaujamos įmonės „DocLogix“… Iki šiol net sutartis veikia, daugiausia „Alnos“ produktai perkami.
Kur iškeliauja pinigai? Kur iškeliauja pinigai iš „NT Valdų“, kurios visą laiką dirbo nuostolingai, neuždirbo jokio pelno ir staiga ėmėsi projekto – pastatyti infrastruktūrą kažkokiam naujam verslui, tegul tai būna ir pono G. Landsbergio, Konservatorių partijos pirmininko, šeimos verslas, bet įmonė neturi pinigų. Valstybės kontrolė rašo, kad 60 % iš 7 mln. eurų būtų nuosavų. Kaip jie bus uždirbti?
Štai šioje vietoje atsakymo Valstybės kontrolė nepateikia. Ji nutyli tą procesą, kad įmonė neturėjo pinigų. O kaip ji galėjo vertinti kito partnerio patikimumą? Rašo – įsipareigojimai buvo lygiaverčiai. Ponios A. Landsbergienės verslas buvo naujas. Jokių draudimo garantijų nebuvo pateikta. Verslas priklausomas nuo vieno asmens. Ir labai makabriškai skamba Valstybės kontrolės išvadoje tai, kad šimtamilijoninį valstybės turtą valdanti „Lietuvos energija“, uždirbanti 0,0 % kapitalo grąžą, staiga 12 % užtikrins grąžą, kai pastatys mokyklą poniai A. Landsbergienei. Tai geriau statyti „Maximos“ prekybos centrus, nes Konkurencijos taryba irgi maždaug, preliminariais vertinimais, kaip teigiama ataskaitoje, neįžvelgė konkurencingumo problemų, t. y. valstybės pagalbos privačiam verslui. Tai yra akivaizdi valstybės pagalba. Šiuokart Valstybės kontrolė pasirodė bedantė. Ar reikia mums bedantės Valstybės kontrolės?
Aš palyginau dvejų metų – 2011 ir 2016 metų – ataskaitų išvadas. Tada, nors vadovavo ponia G. Švedienė, kuri buvo uždraudusi Valstybės kontrolei kištis į „Lietuvos geležinkelius“, į „Lietuvos energiją“, ta išvada buvo aiškiai suformuluota nedviprasmiškai. Šiuokart tas politinis žongliravimas neįžvelgiant problemų, kad buvo ketinama pasisavinti valstybės žemę, kuri išnuomota garažui. Ta žemė turėjo būti grąžinta, nes jos paskirtis buvo aptarnauti, t. y. tam garažui eksploatuoti reikalingas žemės kiekis. Ji turėjo būti grąžinta į NŽT.
Svarstant Valstybės kontrolės ataskaitą Audito komitete (pirmininkas, komiteto nariai neleis sumeluoti), NŽT įsipareigojo tą žemę susigrąžinti į savo fondą. O ką mes matome? 2016 m. liepos 12 d., kada yra paskutinė diena, kada toliau tas projektas stumiamas parduoti. Ar galioja „Lietuvos energijai“ Lietuvos įstatymai, ar negalioja? Štai aš matau didelę problemą. Turbūt šiuo tyrimu niekas nesibaigs, ir akivaizdu, kad konservatoriai valstybės sąskaita norėjo lobti, lobsta ir toliau lobs.
Tuo aš, kolegos, ir baigiu. Manau, kad reikėtų priėmimo stadijoje patobulinti nutarimą ir sugriežtinti sąlygas, kad ir dukterinės „Lietuvos energijos“ įmonės būtų kontroliuojamos Kainų ir energetikos komisijos. Ačiū, gerbiamieji. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. K. Daukšys. (Replika iš salės: „Klausyk, komuniste Rasa! Pirmininke, ar leisite gerbiamai Rasai ir A. Kubiliui įžeidinėti Seimo narius?“) Gal jau neįžeidinėkite čia vieni kitų.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Atsiliepdamas į tą Maskvos mafijos šūkį galiu pranešti paprastą dalyką. Mano senelis sakydavo taip: geriausi komunistai išėjo iš buvusių klapčiukų. Bijausi, kad didžiausi Maskvos mafijos atstovai yra tie, kurie labiausiai rėkia apie mafiją.
Dabar pašnekėkime apie šitą konkretų atvejį. Aš suprantu, kad daug šnekant apie tai, kokie mes geri ir gražūs ir kokie visi kiti blogi, bandoma paslėpti dalykus, kurie yra kur kas rimtesni. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, ar nors vienoje normalioje demokratinėje Europos valstybėje rastumėte tokį ramų problemos sprendimą, kada vienos iš politinių partijų vadovo šeima gauna iš valstybinės įmonės turtą išsinuomoti už kainą, kuri du kartus mažesnė negu rinkos? Nė vienoje normalioje valstybėje nebūtų taip, kaip dabar čia atsitiko: Valstybės kontrolė nieko neranda, Kainų ir konkurencijos taryba nieko neranda. Gerbiama R. Juknevičienė rėkia baisiu balsu, nes jai labai nesmagu, ir visi kiti dalykai darosi. Aš jums noriu pranešti – 13 litų už kvadratinį metrą patalpų, kurios yra Senamiesčio zonoje, kai tuo metu kainos buvo mažiausiai 30 litų. Jums paprastas palyginimas. O už 13 litų buvo galima išsinuomoti sandėliavimo patalpas. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kur jūs matėte, kad vėlgi būtų (…) faktas, kad tos patalpos, kurios naudojamos politikų šeimos verslui, staiga būtų išbraukiamos iš Senamiesčio zonos ir pasidarytų lyg ne senamiesčio. Pakeitė vietą. Kilnojamas sklypas. Atsiprašau, kaip iš Anykščių į Nemenčinę persikeldavo, taip dabar iš Senamiesčio į Lentvarį persikelia. Tai antras dalykas, kuris kelia nerimą.
Trečias dalykas. Pagalvokite apie tai, kas viską padarė ir dėl ko? Aš suprantu, kodėl Andrius čia dėl Bulgarijos taip labai verkia. Andriau, aš nekalbu apie vienuolynus, aš nekalbu apie kitus dalykus, vieną kartą sustokite, nes galiu apie tai irgi priminti, kaip buvo su Konservatorių partija visą gyvenimą. Linkiu šiuo atveju kolegoms atkreipti dėmesį, gerbiamoji posėdžio pirmininke, arba jūs nuraminkite gerbiamąjį opozicijos lyderį, arba tikrai tada aš nežinau, ką čia šnekėti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal iš vietos nešnekame!
K. DAUKŠYS (DPF). Aš suprantu, kad labai nesmagu kai kuriems žmonėms girdėti teisybę, todėl jie bando visaip tą dalyką numuilinti ir padaryti kitaip.
Šiuo atveju aš noriu pasakyti taip: komitetas, nagrinėdamas tą atvejį, net negavo tikrųjų atsakymų, kaip iš tikrųjų yra gyvenime. Ir bet kuriam iš mūsų – ar vienam, ar kitam, ar trečiam, kurie nepriklauso Konservatorių partijai, čia seniai būtų jau kaklas nusuktas, bet kadangi tai Konservatorių partijos reikalas, jis bus marinamas tol, kol tik bus galima, nes tai vienintelė šventa partija pasaulyje. Todėl aš manau, kad mes turime labai rimtai į tą dalyką pažiūrėti – tai yra visų mūsų Lietuvos gyventojų lėšos, kurios buvo nukreiptos, kad praturtėtų viena šeima, ir tokiems dalykams reikia užkirsti kelią. Tai ir linkiu Seimui padaryti.
PIRMININKĖ. E. Šablinskas. Taip, prašau gerbiamoji. (Balsai salėje) R. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja, prašau jūsų reaguoti į salėje esančių kolegų garsius pasisakymus iš vietos, nes kai kuriuos jau atsibodo svarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai prašau. (Balsai salėje)
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pavaduotoja, pone Kubiliau, valdykite žodžius, nes, supraskite, galiu iš karto pradėti nuo gerbiamojo A. Kubiliaus. Senamiestyje vargau su jo buvusia ir dabar ten esančia mokytojų seminarija, už kurią aš gaudavau baudų, o ten kai kas darė netvarką ir iki šiol panašiai vyksta.
Dabar gi man ta teritorija pažįstama faktiškai nuo 1972 metų, dirbau kartu, po to kaip vykdomasis vyr. energetikas, žinojau tuos Gervėčius, pradėsiu nuo to. Tuo metu ten buvo tikrai didelė bazė. Statinys, kur priimdavo (dabar yra mokykla) gyventojus su knygelėmis, peržiūrėdavo ir bausdavo. Tekdavo siųsti. Šalia buvo sandėliai, kur buvo kabelių, avarinių mašinų ir panašiai. 1989 metais ta didžioji dalis išvažiavo. 1990 metais faktiškai ten buvo netvarka. Didžiulis sklypas, kurį dabar nori pasisavinti gerbiamieji iš štai tos pusė, buvo paliktas likimo valiai. Ir dabar pereiname prie dabartinės istorijos, kai energetika (dabartinė „Gilė“), užuot padėjusi žmonėms aptarnauti tos pusės gyventojus, kaip ir priiminėjo išties nuostabiose patalpose, suvarė visą Vilnių į vieną vietą, kur sunku atrasti. Už savo pinigus tu turi atvažiuoti ir po to bartis su jais. Iš tikrųjų tokiu būdu yra taupoma.
Šiuo atveju, likus tam nekilnojamajam turtui, pirmasis dalykas, kas buvo padaryta, atėjo mergaitė (paprasčiausiai tarsi per firmą surado) ir ten įregistravo savo įstaigą. Įsivaizduokite, jūsų bute ateičiau ir įregistruočiau savo firmą. Tik po savaitės vėlgi valstybinė įmonė, kad ir kaip būtų, leidžia, t. y. išnuomoja jai patalpas. Tai jau rodo absurdą arba visišką sutarimą. Pagaliau buvo manoma, kad niekas nieko neatkas, ir už kapeikas. Dėl ko sakau už kapeikas? Tas statinys (kadaise vis tiek teko susitikinėti) bent tris kartus buvo rekonstruotas. Vietoj sienų atsirado stiklas, žodžiu, perdarė ir rūsius, ir viršų taip, kad ten iš tikrųjų būtų saldainiukas. Pagaliau, kad būtų aiškiau, prieš įvažiuojant į tą sklypą, ten, kur buvo lyg ir netvarka valstybei priklausanti, atsirado mašinų stovėjimo aikštelių, priskirtų kažkodėl tikrai tuo metu jiems nepriklausančiai žemei. Čia paprasta istorija.
Toliau. Žinant situaciją, išnuomotas tik statinys, o šalia atidalinta didžiulė lauko teritorija, maždaug 1/5 tos teritorijos, kur įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, viskas gražu vaikučiams, bet veltui.
Kita gi pusė, čia pereinu ne tam, kad barčiausi su konservatoriais, kurių dėka visa tai buvo daroma per nesąžiningą politiką, stovi iki šios dienos niekam tikusi ir čia… Šiuo atveju NŽT visiškai neatlieka savo vaidmens. Seniai turėjo atimti. Tuo metu valdžioje buvo, kur tas ponas A. Kubilius, nematau blizgančio… Štai, prašau. Jūsų valdžioje kas padaryta, tuo tarpu mes Vilniuje šaukiame, ypač mano mylimi lenkai, kad jiems trūksta žemės, kurią turėtume atiduoti. Štai kur bėda, ir jie iš tikrųjų turi teisę šaukti, kai šalia – jų teritorijos, o žemė yra paliekama kažkodėl prichvatizavimui. Pagaliau, jeigu skaitėte išvadas, vidinio audito išvada sako, kad nenugalima jėga sutrukdė jiems pasirašyti sutartį, ta jėga ir yra.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas!
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ir mūsų komisija, ir ponas A. Skardžius, dar šiek tiek ir aš. Šią esmę ir turime suprasti, dabar pradėtas antras prichvatizacimo, kaip ir sakėte, aukcionas, kurio metu NŽT davė nurodymą…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš turėsiu išjungti.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Tuoj, minutę. Baigiu.
PIRMININKĖ. Jau per penkias…
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Manau, kad vėl reikės steigti komisiją ir spręsti dėl tų sąžiningų kolegų arba jų pirmininko šeimos verslo. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kviečiu gerbiamąjį V. Kamblevičių į tribūną, nes yra Seimo nario R. Sargūno siūlymas papildyti 1 straipsnį 6 punktu. Komitetas pritarė iš dalies. Ar R. Sargūnas tam pritarė? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū.
Lygiai toks pat yra Energetikos komisijos siūlymas, tai suprantu, kad ir Energetikos komisija sutinka pritarti?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Iš dalies. Gerai. Dabar balsuojame dėl viso Seimo nutarimo po svarstymo. Kas pritariate Seimo nutarimui? (Balsai salėje) Dar norite kalbėti? Gerai. K. Daukšys – už Seimo nutarimą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dar kartą sakau, kad šitas Seimo nutarimas yra labai svarbus, jį reikėtų dar ir sugriežtinti, nes tai, kas padaryta šiuo atveju, yra konkretus visų Lietuvos gyventojų turto švaistymas ir pataikavimas vienai politinių šeimų. Tas yra negalima, to niekada daryti nereikėtų, nesvarbu, kokiai partijai tos šeimos priklausytų ir kokiai partijai tos šeimos vadovautų. Kai mes šitą dalyką įsisąmoninsime ir suprasime, daugiau neturėsime tokių neaiškių santykių, kada už 13 litų arba už 14 litų miesto centre būtų išnuomojamos patalpas, kai visas miestas ima po 40–50 litų už kvadratą. Aš manyčiau, kad tai yra didžiausia netvarka, kokia tik galėjo būti Lietuvos valstybiniame sektoriuje, ir kai valstybinių įmonių vadovai darė politines nuolaidas tam tikroms partijoms ir tam tikrų partijų atstovams.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, čia linksmai atrodo, kai K. Daukšys, kuris negali paaiškinti, iš kur Darbo partijoje juodoji buhalterija surinko 24 mln. arba kaip ten su tomis žemėmis Bulgarijoje, A. Skardžius draugų žemes pardavęs Maskvos mafijai aiškina, kaip čia viskas turi būti skaidru ir švaru. Bet pereikime prie dalykinių dalykų. Ką nustatė Valstybės kontrolė? Nustatė tai, kad valstybinė įmonė buvo sudariusi naudingą valstybės įmonei sandorį, ir tai buvo padaryta tuo metu, kai valdžioje buvo A. Butkevičiaus vyriausybė.
Dabar čia girdime daugybę pareiškimų, koks blogas sandoris, tai galite su savo premjeru aiškintis.
Antras dalykas, valstybės įmonė, kaip žinoma, pagal OECD standartus turi veikti savarankiškai, nei ministrai, nei politikai neturi kištis į kasdieninę įmonės veiklą, kad įmonėms dėl politinių priežasčių nebūtų trukdoma veikti pelningai ir naudingai. Noriu pabrėžti, kad Valstybės kontrolė labai aiškiai pasakė, kad planuotas sandoris, kuris dabar jau yra nutrauktas, įmonei būtų buvęs tikrai pelningas. Bet, kaip žinoma, kai įsikišo A. Skardžius, K. Daukšys ir visa valdančioji koalicija ir ėmė daryti spaudimą valstybės įmonei, valstybės įmonė pasakė, kad dėl neįveikiamo, taip sakant, dėl force majeure, valstybės įmonė nutarė nutraukti sutartį, taip, su konservatorių lyderio žmonos gerai veikiančia mokykla. Tai šitoks veikimas, kai yra daromas politinis spaudimas dėl to, kad oponentų lyderio žmonos mokykla yra gerai veikianti, niekuo nesiskiria nuo Maskvoje vykstančių reiškinių, kai V. Putinas taip pat persekioja opoziciją.
Aš noriu paklausti, kodėl ponas A. Skardžius ir visa kompanija, pavyzdžiui, netyrė premjero žento veiklos? Valstybės įmonė neatlaikė tokio spaudimo ir nutraukė sutartį. Todėl įmonė, be abejo, negalės gauti tos naudos, kurią būtų gavusi. Klausimas, kas atsakys už tai, kad po kelerių metų tas laisvas plotas taip ir nebus išnuomotas, ir nebus gauta nauda? Ponas A. Skardžius laukia savo komisijos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi gerbiamasis A. Kubilius ir visi kiti į jį panašūs konservatoriai nuolatos šmeižia ir kartoja melą, tai aš noriu pasakyti visiems atvirai ir dėl stenogramos: nei A. Skardžius, nei A. Skardžiaus šeima, nei susiję asmenys Dauguose neturėjo nė vieno kvadratinio metro žemės! A. Skardžiaus šeima pardavė akcijas įmonės, kuri valdė keletą pastatėlių. Viskas. Tai yra nuosavybė, nuosavybė neliečiama pagal Konstituciją, ir jūs baikite tas nesąmones šnekėti! Dabar mes kalbame apie valstybės turto užvaldymą, mes kalbame apie vagystę iš, tarkim, nekilnojamojo turto, iš senamiesčio, suteikiant savo uošvienei, kalbame apie valstybės sąskaita privataus turto atidavimą, kuriant infrastruktūrą privačiam verslui. Tai jūs atsipeikėkite, eikite į bažnyčią, žegnokitės ir atgailaukite! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 63, prieš – 13, susilaikė 10. Po svarstymo yra pritarta.
Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti. Nereikia priėmimo? (Balsai salėje) Yra Seimo Pirmininkės nurodymas, jūs turite apsispręsti. (Balsai salėje) Ar pritariate visi, ar reikia balsuoti?
Gerbiamieji kolegos, kadangi yra toks šurmulys ir neaiškumas, man būtų geriau, kad jūs balsuotumėte. Kas už tai, kad dabar būtų priėmimas, t. y. kad būtų įvykdyta ypatinga skuba, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 59, prieš – 2, susilaikė 19. Priėmimas turi įvykti dabar.
Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi opozicijos lyderis nesigėdindamas minėjo mano pavardę, tai noriu pasakyti, gerbiamasis Kubiliau, kad mano šeima, skirtingai negu jūsų, niekada valstybinių patalpų neužiminėjo, negavo dykai ir nesinaudojo už dyką. O jeigu jūs įpratę tai daryti ir nemanote, kad išnuomojimas dvigubai pigau negu rinkos kaina yra apiplėšimas Lietuvos gyventojų, tada balsuokite, kaip jūs norite. Bet šiuo atveju, sakyčiau, kad turėkite garbės ir bent jau patylėkite.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad 1 straipsnis priimtas pagal komisijos redagavimą, su Energetikos komisijos siūlymu ir R. Sargūno tokiu pačiu siūlymu. Balsuojame dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Motyvai dėl viso. E. Šablinskas – už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, aš tik trumpai, kad neišgyventų gerbiamasis A. Kubilius ir jo pirmininkas. Jau kalbėjome ir su Vyriausybe, kad tą pastatą iš energetikų galima perduoti Vilniaus savivaldybei ir tikrai padaryti tą mokyklėlę, kad jiems netektų vargti ir nerimauti, kad jis stovės tuščias. Dėkui. Balsuokite už.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prieš tokią politinę kultūrą, kur net kraujai tykšta iš burnos dabartinei valdžiai, kaip jai negerai, jeigu sekasi opozicijos lyderių žmonų geram projektui, geroms mokykloms. Yra pavydas dėl to, kad dirba skaidriai, dirba gerai, dirba pagal tarptautinius standartus. Iš to pavydo negalite jau net susiturėti ir susilaikyti. Pažiūrėkite į save, pažiūrėkite į veidrodį, pažiūrėkite į savo premjero žento veiklą, į dukros veiklą Birštone – už vieną litą išsinuomoja ir už 50 centų išsinuomoja patalpas iš socdemų mero. Jūs patys į save galite pažiūrėti? Mes tai sėdime, žiūrime, matome, žmonės mato, bet mes nelakstome čia kas antrą dieną šaukdami, kaip jūs viską prisidirbote.
Su jūsų valdžia iš tikrųjų yra taip, kad mums galvoti apie europietiškus standartus, net ne politikoje, o valdant valstybinių įmonių, dar yra labai ir labai toli. Nes parodėte labai aiškiai, kad nesiskaitysite su jokiom priemonėm, užsiundysite viską, prokurorus, ką tik sugalvosite. Ponas A. Skardžius pats aiškina, kaip jis vaikšto į prokuratūras po jo komisijos garsių išvadų ir kaip jis tyrėjams nurodinėja, ką jie turi daryti. Čia yra europietiška valstybė, čia yra nepriklausomumas teisėsaugos, čia yra politikų nesikišimas į teisėsaugą?
Gerbiamieji, atsikvošėkite pagaliau, jūsų laikas baigiasi. Lietuva, nepaisant visų europinių „Brexito“ ir kitų problemų, darosi europietiška valstybė ir jums artimiausiu metu rinkėjai pasakys, ką apie jūsų tokią valdžią galvoja. Ačiū ir su Dievu.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, man keista stebėti tą diskusiją, nes mes kalbame apie nutarimą, kurio pavadinimas yra Mortos mokykla, bet pačiame nutarimo turinyje iš tikrųjų, man atrodo, turėtų būti nuostatos, kurioms pritartų ir kairieji, ir dešinieji, nes yra faktas, kad su valstybinių įmonių turto valdymu yra problemų, tai įžiūrėjo Valstybės auditas. Aš manau, kad už šitą nutarimą tikrai balsuotų G. Landsbergis, nes jis yra už tai, kad viskas būtų daroma skaidriau, nes dabar jūsų, konservatoriai, yra tokia pozicija, kad jūs lyg ir manote, kad kažkas yra negerai ir reikia slėpti. Aš manau, kad tikrai, jeigu mes sugriežtinsime tvarką… Pavyzdžiui, ką galime pasakyti dėl punkto: „siūlyti Žemės tarnybai nedelsiant imtis priemonių, susijusių su valstybinių žemės sklypų naudojimu, užtikrinti tų sklypų panaudojimą, kontrolės organizavimą ir vykdymą.“ Ar čia yra blogai? Aš manau, kad jeigu įsiskaitytumėte į turinį, pamatytumėte, kad tikrai jūs patys dirbtinai politizuojate šitą nutarimą, savo nenaudai.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė – prieš.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, balsuosime prieš būtent ne dėl turinio, o dėl formos. Dėl to, kad čia išėjo kalbėti padugnės, kurie pjudo politinę visuomenę, žmonės, kurie pardavinėja turtą Maskvos armėnų mafijai, susijusiai su V. Putino aplinka, ir už tai atidirbinėja pjudydami Lietuvą su Norvegija per LNG terminalą. Žmonės, kurie išeidami iš ministrų nuslepia savo turtus Bulgarijoje. Žmonės, kurie įrašo į strateginių įmonių sąrašą Gariūnus ir niekas iki šiol nežino, ką galbūt gavo už tai. Visi šitie žmonės visai nekaltą nutarimą padaro paskutinę Seimo sesiją bjauriu mūšiu šioje salėje. Gal todėl Seimo socialdemokratų ir kitų vadovai sėdi nuleidę galvas, nes net ir jiems nepatogu eiti į tribūną ar klausytis, ką šneka šitie žmonės, kurie šitaip čia mus pjudo? Vyksta baisus pjudymas ir mes balsuosime prieš arba susilaikysime dėl šito pjudymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man labai nemalonu, bet necenzūriniais žodžiais ir nederamais epitetais kitų Seimo narių atžvilgiu nedera elgtis. Aš kaip posėdžio pirmininkė esu nešališka ir privalau būti nešališka. Tikrai yra nemalonu klausyti.
Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Tai dabar, gerbiama Seimo Pirmininke, mums klausimas, ar mums išeiti iš salės, ar išeis tie, kurie šneka apie tai, kas… Iš tikrųjų čia ne šiaip sau pasakymas. Aš suprantu, kad R. Juknevičienė labai susijaudino, kad jai labai nemalonu, kad apie jos partiją taip yra šnekama, bet juk negalima apkaltinti žmonių tuo, ko pati nežinai! Nes jeigu tik emocijos šiuo atveju užvaldo, gerbiama Rasa, tai kartais galime ir mes ką nors papasakoti apie jūsų partiją daugiau. Nebijote šito dalyko?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege Rasa, aš, kaip jaunas kolega, tikrai nesitikėjau iš jūsų, kad jūs galėsite sau leisti tai pasakyti. Čia gal emocijos užvaldo, gal tiesiog atsiprašykite tų trijų kolegų, kurie pasakė. Kiekvienas mes turime nuomonę, kiekvienas turime savo poziciją. Aišku, galime vienas kitam už nugaros gal ką nors pasakyti, bet dabar sakyti „padugnės“ ar dar kažką tai nėra etiška. Dabar jauni kolegos mus žiūri, žiūri kandidatai, kurie yra jauni, ir mato, ką mes kalbame. Šiandien galų gale ir himną giedosime. Nekultūringa. Jeigu galite, trise susėskite kambaryje, vienas su kitu pasišnekėkite, atsiprašykite. Tikrai tai nėra gražu. Tikrai, Rasa, aš nesitikėjau, kad iš jūsų galima tai išgirsti, esu šokiruotas.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atsiprašyti medikų vardu už tokių žodžių vartojimą, nes, man atrodo, mokėmės ir gyvenome panašiomis sąlygomis. Atsiprašau visų kolegų, kad mano kolegė, profesijos sesė, taip kalba.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, jūs visas tas batalijas matėte, kad keli, kurie pasisakė… ir visą intrigą iš nuostabios, kad ir kaip būtų, Konservatorių partijos, ten yra labai daug gerų žmonių. Bet mes paliečiame tik keleto žmonių skaudžias vietas. Aš nesitikėjau, kad gerbiama Raselė nusivažiuos žemiau Gariūnų lygio.
Kolegos, norėčiau, kad visų akivaizdoje… nes jūs žeminate ne tik mus, žeminate ir savo šalia sėdinčius kolegas. Išties tai šiek tiek nepadoru. Manyčiau, kad jūs šiandien pat visų akivaizdoje atsiprašysite, nes peržengėte Rubikoną. Po jo jau jums gali būti nesaldu. (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Kubilius, jau matome, kad išvestas iš pusiausvyros, bet kaip nuostabaus proto žmogus jis vis tiek turėtų kaip nors susivaldyti ir ne okinti, ne ūkinti. Juk netaktiška! Mūsų neišvesite. Mes deklaravome tik faktus! Nepykite. Ir nesakome, kur kitos bėdos. Šiandien nagrinėjame gerbiamojo G. Landsbergio žmonos esamus turtus, teisėtai ar neteisėtai gautus iš valstybės. Taigi nepykite. To, kas akivaizdu, negalima slėpti ir kartu žeminti kitus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Už – A. Skardžius. Bet, gerbiamieji kolegos, neįžeidinėkite vieni kitų.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Sako, kaip klausi, taip ir atsilieps. Aš manau, kad konservatoriai jau pasiekė kubilo dugną. Absoliutus dugnas yra. Manęs nenustebino šis R. Juknevičienės pasisakymas, žinant, kokioje šeimoje ji užaugo. Man teko nelaimė mokytis toje mokykloje, kuriai vadovavo jos tėvas – ateistas, komunistas, karjeristas. Tai štai tokioje aplinkoje negali užaugti krikščionis žmogus. Nesvarbu, kaip jis išverstų kailį, bet vis tiek, sakykime, tas pratrūksta.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ne apie tėvus kalbame!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, prašau netrukdyti, aš turiu dar minutę laiko. Todėl aš manau, kad ginant visokiomis priemonėmis… nors mes 2007 metais šią partiją buvome pripažinę teroristinės organizacijos požymių turinčia organizacija, buvo sudaryta specialioji komisija, bet kažkodėl visi ramiai – apginkluokime, duokime šautuvus, duokime tą ir tą. Aš matau, kas čia darosi parlamente. Ir tuos pseudopatriotus mes galų gale sutiksime tuoj kur nors Pakaunės miške prie Bražuolės tilto ar panašioje situacijoje, kaip žuvo J. Abromavičius.
Štai šie klausimai liko neatsakyti. Aš manau, kad tikrai žmonės pasižiūrės į tokį valstybės turto grobstymą. Galų gale ištirs Bermudus, kaip ten pinigučiai keliauja, ištirs sutartis su „General Electric“ ir visa kita. O taip vidury dienos apvoginėti tautą, kaip jūs dabar bandėte savo pirmininkui sukurti verslo infrastruktūrą, privataus verslo infrastruktūrą valstybės sąskaita, negalima, gėda ir nekrikščioniška!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų Seime, kaip sakoma, nagrinėti tėvų biografijas ir neturint galimybių… Gerbiamasis kolega, galima kalbėti politines kalbas, tam ir yra skirtas Seimas, bet tėvai mums visiems yra šventi ir niekieno teisė juodinti tėvus. O jūs šiuo atveju tikrai R. Juknevičienės tėvo adresu pasakėte daug tokių dalykų Seimo salėje, kur visiškai netinka, neetiška ir aš siūlyčiau atsiprašyti Rasos tėvo šioje pat Seimo salėje. Aš jūsų neauklėju, aš jums tiesiog primenu. Tėvai yra šventa. Galite čia politiškai draskytis visi, kiek norite. V. A. Matulevičius – prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš po pateikimo balsavau už nutarimą. Kadangi įdėmiai skaičiau Valstybės kontrolės išvadas, man atrodo, jos apolitiškos, bešališkos, konstatuojami tam tikri faktai, kurie atspindi reiškinį, ir tiek. Tačiau kuo tai virto dabar čia, Seimo salėje, tai aš daugiau nebalsuosiu už šitą nutarimą. Mane, kaip Seimo narį, žeidžia, kad šioje situacijoje pirmu smuiku groja K. Daukšys ir čia visus moko ir moralizuoja. Tam, kad visus moralizuotum, reikia turėti visų pirma tą moralinę teisę. Tamsta dar nepasiaiškinai visuomenei, iš kur ir už kokius pinigus nusipirkai Bulgarijoje sklypus. Pirmiau paaiškink žmonėms, iš kokių pinigų, kaip įsigijai ir kodėl nuslėpei tai nuo visuomenės, o tada mokyk kitus gyventi.
PIRMININKĖ. Už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, čia daugelis iš mūsų pasakė, kad nesitikėjo iš Rasos tokių žodžių. Aš ją stebiu nuo nepriklausomybės metų, tai ji man primena Marytę Melnikaitę, ir kada tokios kalbos eina iš jos burnos, tai faktiškai reikia pritaikyti tuos žodžius pačiai. Kadangi tai susiję ir su manimi, nes aš kalbu prieš.
Būkime atviri, visas šis klausimas, Mortos problemos, sakyčiau, yra paskutinių metų didžiausia afera, kur buvo numatyta prichvatizuoti pastatą, dar 7 mln. būtų paėmusi iš banko „Lietuvos energija“ ir faktiškai pastatas būtų perėjęs už kažkiek laiko nemokamai.
Todėl, mielieji kolegos, norėčiau visus pakviesti tiesiog susimąstyti. Reikia pasimokyti iš konservatorių, kaip apdairiai jie viską daro. Matyt, pasisamdę geriausius ekspertus, teisėjus, ir faktiškai taip gudriai viską paima į savo rankas, kad net šuo nesuloja. Taip reikia dirbti! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Miela kolege, ačiū. Aš tikrai noriu prisidėti prie pačios pasakymo ir paprašyti, kad visi mes pakalbėtume šiek tiek ramiau. Tikrai ir apie tėvus, ir apie buvusius komunistus. Gal visokių tarp jų buvo. Tiek to. Pabandykime priimti tuos nutarimus, kurių šiandien iš mūsų žmonės nori.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, registracijos Nr. XIIP-4496(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 59, prieš – 21, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4496(2) priimtas. (Gongas)
17.21 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750ES, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas Nr. XIIP-3751, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 241, 25, 26, 31, 32, 44, 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3754, Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3755, Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3756, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3757, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3758, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3759, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3760, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3761, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3762, Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3763, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3764 (svarstymas)
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir daug lydimųjų projektų Nr. XIIP-3750, Nr. XIIP-3751, Nr. XIIP-3754, Nr. XIIP-3755, Nr. XIIP-3756, Nr. XIIP-3757, Nr. XIIP-3758, Nr. XIIP-3759, Nr. XIIP-3760, Nr. XIIP-3761, Nr. XIIP-3762, Nr. XIIP-3763 ir Nr. XIIP-3764. Kviečiu į tribūną R. Žemaitaitį, Ekonomikos komitetas. Dėl visų, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolegos, čia nelabai karštas projektas, koks prieš tai buvo. Ekonomikos komitetas birželio 29 dieną svarstė daug įstatymų projektų ir nusprendė (7 – už, 2 susilaikė) grąžinti iniciatoriams juos tobulinti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu visus projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Vadinasi, visi projektai, pradedant Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3750 (ir kuriuos prieš tai vardinau), grąžinami iniciatoriams tobulinti.
17.23 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 34, 43, 54 straipsnių pakeitimo, 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4502 (pateikimas)
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 34, 43, 54 straipsnių pakeitimo, 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu viceministrą G. Klimavičių.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas…
PIRMININKĖ. Kalbėkite į mikrofoną.
G. KLIMAVIČIUS. …Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 34, 43, 54 straipsnių pakeitimo, 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu siekiama dviejų tikslų. Jie yra daugiau techninio pobūdžio.
Pirmas. Į galiojantį Pensijų įstatymą perkelti vadinamąją sezoninių darbuotojų direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir darbo sezoniniais darbuotojais sąlygų. Pagal šią direktyvą Lietuva privalo suteikti vienodas teises pensijų srityje į Lietuvą atvykstantiems dirbti sezoninį darbą trečiųjų šalių piliečiams ir jiems gyvenant Lietuvoje.
Antras tikslas būtų suderinti Pensijų įstatymą su nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nauja redakcija. Naujoje redakcijoje neliko Lietuvos gyventojų apibrėžimo, apibrėžiama gyvenamoji vieta Lietuvoje ir nustatoma prievolė visiems teisėtai čia gyvenantiems deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Todėl Pensijų įstatyme siūlome atsisakyti nuolatinio gyventojo apibrėžties nustatant, kad teisę gauti pensiją Lietuvoje turi visi čia teisėtai gyvenantys deklaravę gyvenamąją vietą ir turintys reikalaujamą stažo metų skaičių.
Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2016 m. rugsėjo 30 d., nes sezoninių darbuotojų direktyva įpareigoja valstybes nares nuo šios dienos turėti galiojančius įstatymus, perkeliančius šią direktyvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų niekas nenori klausti.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Ar galime pritarti skubai? (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar pritariate? (Balsai salėje) Gerai.
17.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4536 (pateikimas)
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“. Pranešėjas – R. Paliukas. Pateikimas. (Balsas salėje) Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš siūlau racionalizuoti toliau visą darbotvarkę. Jūs tik perskaitote pavadinimus, pranešėjai gali atsistoti ir nusilenkti, kad jie yra. Mes sutariame, kad neklausiame, jokių motyvų, tik bendru sutarimu pritariame, skubiai baigiame ir giedame himną.
R. PALIUKAS (DPF). Man atrodo, gerbiamas Kubiliau, čia jums bus labai įdomus nutarimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš viską perskaičiau, viskam pritariu.
PIRMININKĖ. Aš procedūriškai viską atliksiu tiksliai, jeigu jūs visi mažiau kalbėsite.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, kad iš trečio karto su šiuo nutarimu patekau į tribūną. Noriu pateikti Seimui svarstyti nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“. Čia visi kalbėjome apie praeitį. Aš noriu pakalbėti apie ateitį, nes šis nutarimas yra orientuotas į ateitį.
Jis siekia užtikrinti valstybės pažangą, ekonomikos augimą, veiksmingą švietimo sistemą. Šį nutarimą Prezidentės iniciatyva parengė ir Seimui patvirtinti siūlo darbo grupė, kurią sudarė daugiau negu 50 akademinės ir verslo bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ekspertų, ministerijų atstovų. Tai gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti greitesnį ekonomikos augimą ir šalies konkurencingumą.
Šių gairių tikslas – pradėti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos atnaujinimą, nustatyti esmines kryptis ir iškelti uždavinius, kurie yra būtini, kad būtų įgyvendinti valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyti tikslai.
Kadangi visi jau pavargę, aš čia plačiau nekalbėsiu, tik pristatau patį nutarimą.
Nutarimo 1 straipsnis – patvirtinti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires. 2 straipsnis, labai svarbus, – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą iki 2016 m. spalio 1 d.
Iš karto paaiškinu dėl datos. Jau dabar, nepaisant, kad nutarimas dar pateikimo neperėjo, ministerijos informuotos apie jį ir ta kryptimi jau dirba. Ir Vyriausybė žino. Manau, kad spalio 1 diena yra realus terminas.
3 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Taip trumpai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Labai ačiū jums. Žinote, skaičiau šias gaires ir ten yra vis dėlto tam tikrų neaiškumų. Jūs minite tokią organizaciją, kuri vadinasi Europos bendradarbiavimo ir prekybos organizacija. Žinokite, ieškojau Vikipedijos enciklopedijose – nėra tokios organizacijos. Pasakykite, kokia čia kontora, jeigu jos niekur nėra?
R. PALIUKAS (DPF). Čia gal neteisingai buvo žodis pavartotas. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Negali oficialiame nutarime, kurį jūs atnešėte į Seimą…
R. PALIUKAS (DPF). Gerai. Mes pataisysime redakciją. Mūsų komitetas rimtai pasirengęs svarstyti. Dar aš nebaigiau pasakyti, kad jau turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurias mūsų komitetas jau neoficialiai nagrinėjo ir pasirengęs atsižvelgti. Aš manau, kad kai tik Seimas susirinks rugsėjo pradžioje, iš karto mes pradėsime tą nutarimą svarstyti.
Gerbiamas Vareiki, į jūsų pastabą iš karto bus atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš labai trumpai. Jūs paminėjote, kad po gairių bus priimtas Vyriausybės parengtas gairių įgyvendinimo planas, bet kartu vis tiek, man atrodo, valstybiškai galvojant, labai svarbu ir finansinis parėmimas, tiksliau, finansinė argumentacija. Ir vis dėlto ateityje turbūt reikėtų žinoti. Aš suprantu, kaip svarbu čia inovacijos ir tolesnis aukštojo mokslo ir švietimo reformavimas, bet vis tiek, kiek tai gali kainuoti ir iš kur tie ištekliai šiai, tarkime, reformai arba gairėms įgyvendinti bus sutelkti? Ačiū.
R. PALIUKAS (DPF). Aš jau atkreipiau dėmesį į datą – spalio 1 diena. Tai ir rodo, kad tą priemonių planą Vyriausybė kartu su savo ministerijomis turi parengti, kad būtų galima iki biudžeto svarstymo numatyti kai kurias lėšas. Dabar, aišku, sunku, nesant priemonių plano, numatyti, koks čia būtų lėšų lygis. Aš manau, kad čia gairės yra ne vieniems metams, iki 2030 metų, tos lėšos pagal tą priemonių planą turės būti išdėstytos.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Jūs atsakėte į klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. Valentinai, norite kalbėti? (Balsai salėje) Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu po pateikimo pritarta Seimo nutarimui. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Numatomas svarstymas – rudens sesijoje.
17.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ projektas Nr. XIIP-4251 (pateikimas)
Dabar – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ projektas Nr. XIIP-4251. Pateikimas. Kolega R. Paliukas. Kolega, prašom greitai, trumpai, aiškiai.
R. PALIUKAS (DPF). Labai trumpai. Aš tik noriu pasakyti, kad 2018 metais bus minimos pasaulyje žinomo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, žymiausio šiuolaikinės semiotikos atstovo, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės. Pabrėšiu, kad tos metinės yra įtrauktos į 2015 metais, kai buvo Paryžiuje UNESCO generalinė konferencija, patvirtintą UNESCO ir valstybių narių 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui ir mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Yra žinoma, kad A. J. Greimo šimtmetis bus minimas Prancūzijoje ir netgi kai kuriose egzotiškose Lotynų Amerikos šalyse.
Čia labai trumpas 1 straipsnis: paskelbti 2017 metus A. J. Greimo metais. Ir 2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti A. J. Greimo metų komisiją, kuri iki šių metų gruodžio 1 dienos parengtų A. J. Greimo metų programą; taip pat 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Numatomas svarstymas – rudens sesijoje.
17.34 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651, 67, 68 ir 772 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4513, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4514 (pateikimas)
Toliau – visas paketas. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4513 ir lydimasis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4514. Pranešėjas – J. Olekas. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai pristatysiu, kad šie pakeitimai susiję su siekiu nustatyti mechanizmą, pagal kurį kariniai specialistai būtų rengiami kartu su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir Lietuvos karo akademija, kad galėtume suteikti žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotį pasinaudoti Lietuvos kariuomenės pagalba, numatyti galimybę Lietuvos kariuomenei vykdyti jai numatytus uždavinius taikos metu, bendrauti su NATO institucijomis, tiesiogiai numatyti konkrečias jungtinio štabo viršininko pavadavimo pareigas, pavaduojant Lietuvos kariuomenės vadą, taip pat kario žūties atveju nustatyti kompensaciją, kada žūtis nėra susijusi su tiesiogine karo tarnyba. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių paklausti. Ar galime šiems dviem įstatymų projektams pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo projektams Nr. XIIP-4513 ir Nr. XIIP-4514. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas – rudens sesijoje.
17.35 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4380 (pateikimas)
Toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4380. Pateikimas. A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jeigu manęs niekas neklaustų, aš sutrumpinčiau savo pristatymą.
Kalbama apie karius, kurie atliko tarnybą ir buvo aprūpinti tarnybiniais butais. Tačiau 2012 metais priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą buvo atsisakyta šitų tarnybinių butų ir tarnybiniai butai kartu su gyventojais atiduoti viešajai įmonei Turto bankui. Dabar Turto bankas iškeldina tuos žmones, nors suteikiant šituos butus 1992 metais, iki 2001 metų pagal galiojantį įstatymą, kodeksą, jiems buvo suteikta galimybė ir baigus tarnybą toliau gyventi tuose tarnybiniuose butuose, bet, kaip minėjau, pakeitus įstatymus pasikeitė ir jų teisinė aplinka. Šiandien daugelis šitų žmonių yra solidaus amžiaus ir įpirkti tų butų neturi galimybės, todėl jie būtų iškeldinti iš butų į gatvę.
Paskutinis argumentas. Administracinis… Apeliacinis teismas jau tokią bylą nagrinėjo ir pasakė: kai konkuruoja du valstybės interesai – kuo brangiau parduoti valstybinį turtą ar žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybės apsauga, nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas antrajam, t. y. žmogaus teisei į būstą ir jo neliečiamybę.
Todėl prašau mano projektui pritarti. Čia yra sudaromos galimybės kariams, ištarnavusiems daugiau kaip penkerius metus, įsigyti gyvenamąsias patalpas 2001 m. sausio 1 d. galiojančia Vyriausybės tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Dumčius. Neišeikite!
A. DUMČIUS (MSNG). Labai paprastą klausimą. Kadangi labai pritariu šitam įstatymui, pažįstu nemažai mūsų ištarnavusių karininkų, kurie labai laukia to vadinamojo žinybinio butelio, klausimas būtų toks. Matyt, turi būti vienintelė sąlyga, kad neturėtų kito buto, taip? Nuosavybės.
A. PAULAUSKAS (DPF). Sąlygos yra trys: kad būtų panaikintas tas statusas, kad priklausytų Lietuvos Respublikai ir karys nėra pasinaudojęs Privatizavimo įstatymu privatizuoti gyvenamą turtą. Ketvirta – karys neturi jam nuosavybės teise priklausančios nuosavybės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek žmonių liečia šis įstatymas?
A. PAULAUSKAS (DPF). Su manimi buvo susitikę turbūt kokie 20 žmonių, aš jų klausiau, kiek tokių gali būti. Apie 200 žmonių atlikę karo tarnybą ir dabar gyvenantys tuose butuose. Gal jų yra ir daugiau, bet man sakė, kad apie 200.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritariame po pateikimo bendru sutarimu Nr. XIIP-4380. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Gerbiamieji kolegos, Kelių įstatymo 8 straipsnio įstatymo negalime pateikti, nes nėra surinkti 29 parašai.
Toliau. Dar negalėsime pateikti Energetikos įstatymo, R. Žemaitaitis irgi nesurinko 29 parašų. Bet R. Žemaitaitis pristatys dabar Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą, nes nori į programą įrašyti Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
17.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4494 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, mes Lietuvoje turėjome problemą su dviem bankais, dabar turime keletą kredito unijų. Kada buvo priimtas Įmonių bankroto įstatymas, tokios problemos nebuvo numatyta, kad būtų galima parduoti esamą paketą ne konkurso būdu.
Čia yra iš tikrųjų banko inicijuotas šitas dalykas, kai mes savo Ekonomikos komitete pamatėme problemą, todėl prašau įtraukti būtent į pavasario darbų programą Įmonių bankroto įstatymo pakeitimą ir leisti jį pristatyti vėliau. Iš tikrųjų čia labai reikėtų skubos, nes labai degantis dalykas.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu priimti Seimo nutarimą po pateikimo? Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl šio Seimo nutarimo papildyti pavasario sesijos darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4494) priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4493 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi kolega jau pristatė Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, o jūs neturėjote klausimų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas per rudens sesiją.
Ir dar dėl protokolo. Noriu grįžti prie Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4380, krašto apsaugos ministras prašo, kad papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar tam pritariate? Pritariate. Dėkoju.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu R. Žemaitaitį. Nėra parašų. Atsiprašau, nėra.
17.42 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3800 (pateikimas)
Toliau – Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. V. Gapšys. Pateikimas.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimo nariai, projektu yra siūloma sutvarkyti vieną niuansą: dabar galėdavo gauti lengvatą įsigydami automobilį tik prižiūrintys neįgalius vaikus, kuriems yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Tačiau vaikai užauga, ir tie prižiūrintys asmenys toliau negali gauti lengvatos, todėl siūlome išplėsti. Aišku, tam reikės Vyriausybės pritarimo, tam tikros išvados, bet manau, kad tai būtų sąžininga žmonių atžvilgiu, nes tiek vaikus, tiek jau vyresnius, kurie turi visišką negalią, prižiūrintiems transporto reikia turbūt vienodai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta po pateikimo Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas numatomas per rudens sesiją.
17.43 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4467(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 2 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4467. Iš esmės yra likęs tik balsavimas. Eikite prie šoninio mikrofono, gerbiamasis Albinai.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Šiuo klausimu frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašoma pertraukos iki kito posėdžio, vadinasi, iki rudens. Ar sutinkame? Gerai. Dėkoju.
Toliau rezervinis 3, klausimo irgi negalime svarstyti, nes nėra surinktų parašų.
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas Nr. XIIP-4485 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas. V. Vasiliauskas. Pateikimas.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, ponia posėdžio pirmininke. Simboliška, kad paskutinę dieną beveik paskutinis klausimas yra pats svarbiausias klausimas, nes pabėgėlių krizė ir iššūkiai Europai užgožė mums svarbiausią klausimą, problemą, t. y. emigraciją, tautos mažėjimą. Tą klausimą ir problemą užgožė, tačiau jos neišsprendė. Norėčiau pasakyti, kad šitą nutarimą rengė mūsų Migracijos komisija, valdančiosios daugumos atstovas M. Zasčiurinskas ir opozicijos atstovas profesorius K. Masiulis. Šito nutarimo esmė yra (galbūt ir M. Zasčiurinsko šios kadencijos, ir galbūt viso gyvenimo credo), kad migracijos strategijos negalima išspręsti be integracijos problemos. Šiuo nutarimu tai yra realizuota. Kviečiu visus balsuoti už, nes iki šiol mes visi kalbame apie emigraciją, tačiau nieko konkrečiai nesame padarę, tai būtų įpareigojimas mūsų Vyriausybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Nors laikas baigėsi, gerbiamasis kolega, ko dabar turėtų imtis valdžia, daliai mūsų tautiečių pajudėjus iš Jungtinės Karalystės, kad jie pasirinktų šitą kryptį, namus? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Šio nutarimo ir yra esmė, kad sutelkusi visą visuomenę, pabrėžiu, Vyriausybė imtųsi atsakymo į šitą klausimą. Kaip jūs pastebėjote, šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į visuomenę, prašydama patarimo iš visuomenės, kaip sustabdyti šitą nelaimę.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildoma Migracijos komisija. Numatomas svarstymas per rudens sesiją. Tinka? (Balsai salėje: „Tinka!“) Tinka. Gerai. Ačiū.
Dabar rezerviniai 6a ir 6b klausimai ir 7 klausimas, ministro R. Sinkevičiaus nėra. Šitie klausimai atkrinta.
17.47 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2826(2) (pateikimas)
Matau, yra K. Bartkevičius, kviečiu į tribūną pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Teikiamos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis siūloma padidintą nekilnojamojo turto tarifą taikyti tik apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkams, skatinant juos kuo greičiau apleistus pastatus ir statinius susitvarkyti, ir išvengti situacijų, kad padidinus nekilnojamojo turto mokesčio tarifą būtų apmokestinimai tvarkingi ir prižiūrimi nekilnojamojo turto savininkai.
Teikiamas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką, nes padidės teisinis aiškumas tarifo nustatymo klausimais. Veiklą vykdantys ir nekilnojamuoju turtu besirūpinantys ūkio subjektai bus apmokestinti adekvačiu vieno procento neviršijančiu nekilnojamojo turto tarifu, o neprižiūrimų ir apleistų pastatų savininkai bus skatinami greičiau susitvarkyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, suteikiant teisę savivaldybių taryboms atitinkamų reikalavimų nesilaikantiems mokesčių mokėtojams taikyti didesnį nei 1 % nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas per rudens sesiją. Tinka? Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas komitetas. Papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Kokio dar norite? (Balsai salėje) Gal užteks? Gerai.
17.49 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3897 (svarstymas)
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Kas paskaito? K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitetas susirinko į posėdį ir svarstė minėtą projektą, dalyvavo ministerijų atstovai.
Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo atmesti minėtą projektą dėl šių argumentų: pirma – dar nebaigtas pradėtas kompensavimas neįgaliesiems, senatvės pensininkams, taip pat pradėjome dirbusiems asmenims. Dar reikia daugiau negu 300 mln.
Kitas labai svarbus argumentas, kad įstatymo projektu siūloma kompensacija vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei, tai yra pareigūnams ir karių valstybinių pensijų gavėjams, kompensuoti valstybines pensijas, kas iškreipia teisinį reguliavimą ir nepagrįstai išskiria vieną gavėjų grupę iš kitų.
Gauta Seimo Teisės departamento pastaba dėl galimai prieštaravimo net Konstitucijai. Komitetas nori atkreipti dėmesį, kad, remdami minėtą asmenų grupę, mes negalėsime įgyvendinti lygiateisiškumo principo, o valstybės pensijos turėtų būti grąžinamos pagal papildomus komitetus ir kitoms asmenų grupėms, kurioms jos buvo sumažintos, taip pat rentų, pašalpų, našlių, našlaičių tikslinės kompensacijos kitiems išmokų gavėjams, kas sudarys valstybės biudžetui…
PIRMININKĖ. Kolege, jūs gal sutrumpintai pasakykite, kokia yra komiteto išvada?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš tik noriu pasakyti, kad tai pareikalaus papildomai apie 500 mln. eurų, ir komitetas siūlo gyventi jau į ateitį, o ne praeitį, todėl siūlo nepritarti ir atmesti minėtą projektą.
PIRMININKĖ. Trumpiau tariant – komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. Teisingai supratau? Ačiū.
R. Markauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Nebereikia, nes čia yra jau atmetimas. Nebereikia.
Gerbiamieji kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. R. J. Dagys – palaikantis komiteto išvadą, t. y. atmetimą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju išeina geri norai, bet ne taip realizuojami. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą visos skiriamos išmokos yra lygiavertės. Jos mokamos iš valstybės biudžeto ir tai nėra tas pats, kaip socialinio draudimo pensijos, kurios turi teisėtus lūkesčius. Tiek, kiek valstybė gali mokėti, tiek ji moka. Ji gali imtis kompensuoti, bet tokiu atveju ji negali diskriminuoti kitų išmokos gavėjų. O jų yra ir reikalauja pinigų. Be pareigūnų karių valstybinių pensijų, kur 60 mln. reikėtų, dar yra nukentėjusių asmenų, t. y. tremtinių pensijos, – 40 mln., mokslininkų pensijos – 7 mln., I ir II laipsnio – 21 mln., artistų kompensacijos, teisėjų kompensacijos, signatarų renta, valstybinės signatarų našlių, našlaičių, taip pat lygiai patektų ir šalpos tikslinės kompensacijos, profesinių susirgimų, teisėjų, mokslininkų ir kitos išmokos, iš viso 500 mln.
Mes turėjome eiti kitokiu keliu. Jei mes norime, kad karių ir pareigūnų pensijos būtų didesnės, tai mes galime didinti pensijas, jeigu manome, kad tą reikia daryti, tą valstybė gali daryti, ir tada jau galima taikyti išskirtinumus kiekvienai rūšiai, priklausomai kiek mes esame… Aš kalbėjau su kolegomis, tikrai rudens sesijoje tą būtų galima registruoti, tai kainuos mažiau, bet kartu spręs ir tą pačią problemą, kad kariai galėtų gauti didesnes valstybines pensijas. Bet toks ėjimas, tai yra 500 mln., pažeidžia finansinės tvarkos įstatymus. Iš karto visa ši suma atsidurs kaip skola į mūsų deficitą ir pažeis…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …visus fiskalinius įsipareigojimus. Aš nežinau, aš tiesiog išdėsčiau Vyriausybės poziciją.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Iš tikrųjų šis įstatymas nekalba apie tai, ką kolegos minėjo, 500 mln., kalba apie kur kas mažesnę sumą, dešimt kartų mažesnę sumą. Iš tikrųjų tie kariai ir statutiniai pareigūnai, bent nemaža dalis jų, neturėjo kito pragyvenimo šaltinio ir taip, kaip socialinės pensijos yra taip pat ne visos iš karto ir tam tikroms grupėms kompensuojamos, todėl galima pradėti ir valstybinių pensijų… Be abejo, yra pasiūlymas, ką Rimantas kalbėjo, toks kelias, kaip… Aš manau, kad jis gali būti alternatyva, bet šiuo atveju aš siūlau nepritarti atmetimui. Galbūt galėtų kiti komitetai pasvarstyti, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir galbūt prieisime prie tos išvados, kurią teikią kolega, kad gal reikia didinti. O galbūt dar kartą siūlysime šį variantą, kuris yra pateiktas. Tai siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 15, susilaikė 27. Atmetimui nepritarta.
Siūlau komitetą – arba Biudžeto ir finansų, arba Nacionalinio saugumo ir gynybos. (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gerbiamas P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jeigu neprieštarauja kolegos, manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis būtų teisinga.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal tada taip ir darome? Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Gerai, pritariate tam. Visas procesas numatomas jau rudens sesijoje.
Dar noriu grįžti prie Nekilnojamojo turto įstatymo projekto. Aš padariau klaidą pasiūlydama pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą, jūs manęs nepataisėte, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pataisė. Pagrindinis komitetas turi būti Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar sutinkate dabar? (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – gerbiamas V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėjau prieš balsavimą, bet nebuvo suteiktas žodis. Esu vidaus reikalų sistemos pensininkas, todėl dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto nedalyvavau balsavime, svarstyme ir per priėmimą nusišalinau nuo šito projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai bus fiskuota protokole. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau šitą klausimą perbalsuoti, nes iš tikrųjų įvyko nesusipratimas ir dalis mūsų frakcijos narių nesuprato, kaip balsuoja šiuo atveju. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. O kas čia neaiškaus? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tai yra ne argumentas, jeigu jūs neatidžiai klausotės. Man atrodo, aš pakankamai aiškiai kalbu.
17.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4592 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezerviniai 10a, 10b ir 10c klausimai – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas ir turėtų būti įtraukti, jeigu tam pritarsime, du klausimai – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo ir Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektai. Prašau į tribūną V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Posėdžio pirmininkė jau pristatė klausimą, iš esmės nieko nebereikia sakyti. Tik gal vieną argumentą pasakysiu, kad šituos įstatymų projektus teikia beveik visų frakcijų atstovai, jie pasirašė. Tai jau antroji redakcija po Teisės departamento pastabų. Keičiamos, tikslinamos funkcijos, įvertinant UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, tikslinamos sąvokos, patikslinamos šiek tiek funkcijos ir, be abejo, sykiu ir patys nuostatai. Jokių finansinių išteklių šitie įstatymų projektai nereikalauja. Tikrai prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Taigi Seimo nutarimui po pateikimo pritarta. Po svarstymo pritarta, po svarstymo pritarta. Seimo nutarimo priėmimas.
Balsuojame. Čia dėl darbų programos. Už balsuoti… (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
18.01 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-585(3), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-584(3) (pateikimas)
Pasakau iš karto Dokumentų skyriui informaciją, kad reikia sujungti prieš tai ir lygiai tokį pat Seimo nutarimą „Dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo“. Ar dabar galime po pateikimo pritarti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymui ir Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“? Galime pritarti? Dėkoju. Po pateikimo pritarta abiem projektams. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Abu projektai bus svarstomi rudens sesijoje.
18.02 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4088 (pateikimas)
Dabar kviečiu kolegą A. Palionį, kuris jau surinko parašus, – Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu labai trumpai. Iš esmės šiuo metu keliai yra projektuojami ir keliuose dirbama vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo norminiais dokumentais. Visų nevardinsiu, bet tai kelio dangos konstrukcijos, asfalto dangos plyšių, siūlių, jungčių ir su defektais taisymo rekomendacijos ir gyva galybė visų kitų projektų.
Šiuo įstatymo projektu mes siūlome papildyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir parengtus normatyvinius statybinius, techninius kelių dokumentus turės teisę tvirtinti susisiekimo ministras arba (ir) Kelių direkcijos direktorius. Visi kvalifikuoti normatyviniai statybos techniniai dokumentai bus sujungti į vientisą kelių srities valdymo sistemą, nes ta pati Kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja kelių atkūrimą, priežiūrą ir jų plėtrą. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Nebenori. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti rudens sesijoje.
18.03 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aido Senvaičio peticijos“ priėmimas
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aido Senvaičio peticijos“ projektas. Kviečiu V. M.Čigriejienę, Peticijų komisija.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke ir Seimo nariai, birželio 29 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo A. Senvaičio peticiją „Dėl nuteistųjų asmenų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą ir kitus teisės aktus taip, kad nuteistieji sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes, turėtų tiek pat ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kaip ir nuteistieji, kurių artimieji nėra nuteisti laisvės atėmimo bausme. Vadovavomės Teisingumo ministerijos pateikta nuomone. Prašau šitai peticijai pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu atmesti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu atmesti.
18.04 val.
Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gedvilo kalba VIII (pavasario) sesijos pabaigos proga
Šiaip tai būtų Seimo narių pareiškimai. Be abejo, Seimo narys, bet vis dėlto šiandien mūsų vadas, pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Gedvilas. Prašom į tribūną.
V. GEDVILAS (DPF). Mieli bičiuliai, mieli kolegos, sesija artėja prie pabaigos. Sugiedosime Lietuvos himną ir tuo baigsime sesiją.
Noriu padėkoti visiems – tiek opozicijai, tiek pozicijai, tiek savo bičiuliams, kolegoms, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams, valdybai už darbą, už pastangas, už idėjas. Visko buvo, ir ypač šiandien mes tokį audringą posėdį turėjome, bet mes visi esame žmonės, visi esame lietuviai, gyvename Lietuvoje. Visi norime, kad Lietuvai būtų geriau, kad Lietuva būtų gražesnė, kad Lietuva būtų išmintingesnė. Šiandien atmeskime visus pykčius ir ambicijas. Esame sveiki, esame gyvi, energingi. Šiandieninis posėdis tai parodė.
Laukia vasara. Geros nuotaikos, gero poilsio ne tik dirbti, bet ir rasti laiko pailsėti, rasti laiko sau, savo šeimos nariams, savo artimiesiems, savo bičiuliams. Tiesiog pasidžiaukime vienas kitu. Gyvenimas bėga, bus vėl nauji rinkimai. Noriu palinkėti visiems geros sėkmės, kad vėl susitiktume kartu, kad visiems gerai baigtųsi spalio 9 diena.
Vietoj pabaigos noriu pakviesti visus į Seimo restoraną. Užsakiau kavos, arbatos, šiek tiek užkąsti. Yra proga, galima ir atsiprašyti vieni kitų. Aš manau, kad čia kokio nors vieno kalto šiandien nebuvo, vis tiek buvo šiek tiek pykčio. Palinkėkime vieni kitiems ramybės. Susitikime restorane ir išsiaiškinkime, jeigu dar liko viduje kokio nors pykčio. Visiems sėkmės! Ačiū. (Plojimai) Kanceliarijos žmonėms ačiū.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKĖ. Mielieji, pavasario sesija ir šios dienos posėdis baigtas. Visų vardu dėkoju mūsų kanclerei, kanclerio pavaduotojui ir visai kanceliarijai už pagalbą, nes mes be jūsų kaip be rankų. Ačiū visiems. Gerų atostogų! (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.