Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 403
STENOGRAMA
2024 m. liepos 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Ir pradėsime vakarinį liepos 16 dienos posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-4034 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, mano rankose balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 120, rasta biuletenių 120, galiojančių 116, negaliojančių 4: už – 74, prieš – 32, susilaikė 10. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Sveikinimai Ž. Pavilioniui. (Plojimai) Gėlės bus po ERKʼo posėdžio. O gal jau yra? Yra. (Plojimai)
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIVP-4031 (svarstymas ir priėmimas)
O dabar darbotvarkės 2-1 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto tolesnis tvirtinimas. Pagal Statuto 193 straipsnį iš pradžių išklausomos frakcijų išvados, pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija, ir paskui rengiama diskusija.
Norėčiau pasitarti, gerbiami kolegos, gal mes galime laikyti, kad tiems, kurie yra užsirašę diskutuoti, čia yra ir frakcijos vardu, ir ne frakcijos vardu, duodama teisė pasisakyti diskusijoje. Jeigu dar kas nori užsirašyti diskutuoti, taip mes ir padarysime. Tada gal šiek tiek sutaupysime bendro laiko, nereikės kiekvienos frakcijos nuomonės, jeigu tokios nuomonės nenori pasakyti. Galime taip sutarti? Gerai.
Pradedame tada bendrąją diskusiją. Kviečiu į tribūną A. Vyšniauską, kuris kalbės frakcijos vardu. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jei leisite, tai aš čia tiek tą frakcijos išvadą pateiksiu, tiek diskusijoje dalyvausiu ir daugiau nekalbėsiu.
Mieli kolegos, esame iš tikrųjų laikotarpyje, kai bet koks svarbesnis klausimas sulaukia aršių diskusijų – neabejoju, kad šiandien tą patį matysime – susilaukia noro kažką aštriai, garsiai įvardinti, rėžti, tėkšti ir sukritikuoti. Tačiau esame ir laikotarpyje, kai sveikas protas turi nugalėti.
Noriu priminti jums du labai svarbius tokius gana techninius argumentus dėl premjerės ir Vyriausybės tvirtinimo. Pradėčiau nuo to, kad iki naujos Vyriausybės priesaikos liko 147 dienos, tik tiek. Antrasis argumentas – tam, kad šiandien susiformuotų kokia nors nauja Vyriausybė, turi būti alternatyvi valdančioji dauguma. Kitaip neįmanoma nieko kito padaryti, galima panirti nebent į chaosą. Neturiu abejonės, kad niekas šiandien nenori valstybėje to chaoso sukelti, niekas nenori konstitucinės ar dar kokios nors krizės, juo labiau kai nėra jokios aiškios alternatyvos I. Šimonytei ir šitai valdančiajai daugumai, šitam Ministrų kabinetui. Jeigu aš klystu, prašau kolegų, kurie toliau dalyvaus diskusijoje, pasakyti, tai kokia yra ta alternatyva, kokia alternatyvi dauguma Ministrų kabinetą suformuotų? Dėl to manyčiau, kad tai nenutiks, ir kviesčiau visus argumentuotai diskutuoti apie nuveiktus darbus ir rezultatus.
Apskritai klausimas, ar iš tikrųjų reikia kokios nors alternatyvos šiai premjerei ir šiai Vyriausybei, nes kai pasižiūrime į nuveiktus darbus, tai jų yra tikrai labai labai daug. Pavyzdžiui, šiai Vyriausybei kartu su Seimu pavyko šalies gynybos biudžetą padidinti iš esmės tris kartus. Pavyko rasti sprendimus ir baigti derybas dėl Vokietijos sunkiosios brigados dislokavimo Lietuvoje. Pavyko pritraukti „Rheinmetallo“ investiciją, kuri iš tikrųjų Lietuvos gynybą, na, daugybe atvejų modernizuos daugybei metų į priekį. Pavyko nubrėžti labai aiškias Lietuvos kariuomenės vystymosi gaires iki 2030 metų, kai pasieksime netgi divizijos lygį. Šiai Vyriausybei pavyko suvaldyti ir atremti neeilinę hibridinę ataką iš Rytų, o kad tai nesikartotų, pastatyti moderniausią Europoje sieną pasienyje su Baltarusija – galingą fizinį barjerą, kuris stabdo nelegalios migracijos srautus jau šiandien. Tai padaryta per rekordiškai trumpą laiką ir preciziškai laikantis suplanuoto biudžeto. Parodykite bent kitą vyriausybę Europoje, kuriai per tokį trumpą laiką tai būtų pavykę padaryti. Šiandien mes esame pavyzdys visoms kitoms šalims. Šiai Vyriausybei pavyko pasiekti ilgai lauktą proveržį ir energetikoje. Jį pradėjome 2008 metais, A. Kubiliaus Vyriausybės laikais, ir užbaigėme dabar. Puikus rezultatas, puikus to parodymas yra trys nuliai: nulis dujų, nulis naftos ir nulis rusiškos elektros, patenkančios į Lietuvą, – tai yra rezultatas, kurio siekėme daugybę, daugybę metų.
Kitas labai svarbus dalykas. Na, pažiūrėkime, kaip išaugo elektros, lietuviškos elektros, generacija iš atsinaujinančių išteklių mūsų šalyje. Pasiektas rimtas proveržis, kuriuo negalėtų pasigirti jokia kita Vyriausybė iki šiol. Tiesą pasakius, kitoms vyriausybėms tiesiog nepavykdavo to padaryti net ir labai stengiantis. Pažvelkime ir į ekonominius rodiklius: kai aplink esančios šalys gana giliai paniro į recesiją, Lietuva visą laiką sugebėjo išlikti virš vandens, visada sugebėjo išlaikyti gerus rodiklius. Tai lemia ir tikrai eksponentiškas gyventojų pajamų augimas: vidutinė alga, kiti rodikliai paaugo 50 %. To nebuvo jau ganėtinai seniai Lietuvos istorijoje, galime lygiuotis nebent į laikotarpį po įstojimo į Europos Sąjungą. Galiausiai pažvelkime ir į viešąsias paslaugas: ši Vyriausybė atėjo siekdama didžiulių švietimo ir ypač socialinės srities reformų, ir padaryta yra labai labai daug. Toje pačioje socialinės apsaugos srityje socialiniai rodikliai gerėja, yra įgyvendinta negalios reforma, minimaliosios algos augimas yra eksponentiškas, įgyvendinta daug kitų reikšmingų reformų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Ir švietime, nepaisant to, kad čia kažkas bando politizuoti visą švietimo politiką ir procesą, pasiekta daug – vien tai, kad 260 mokyklų yra atnaujinamos per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, yra didžiulis, didžiulis pasiekimas.
Kad ir kur būtume, kur žiūrėtume, iš tikrųjų yra padaryta daug gerų ir rimtų darbų. Todėl ši Vyriausybė yra ta, kuriai, mano nuomone, nėra alternatyvos. Jeigu jūs matote kitokią alternatyvą, kitokią Vyriausybę, kviečiu ją pristatyti. Deja, abejoju, ar tą pavyks padaryti. Dėl to kviečiu šiandien kartu pritarti I. Šimonytės kandidatūrai ir leisti šiai Vyriausybei dirbti iki kadencijos galo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar aš kviečiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kalbėti A. Norkienę. Pagal frakcijų dydį ruošiasi S. Skvernelis. L. Girskienė – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu sureaguoti į kolegos pranešimą: štai senelė užusnūdo ir jos pasaka baigta.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiama Aušrine Norkiene.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena, mieli kolegos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, prašau dėmesio salėje, šiek tiek pasiklausyti kolegų.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiama pretendente į Ministro Pirmininko pareigas, 2020 metų pabaigoje, po įvykusių Seimo rinkimų, priėmėme rezultatus kaip demokratinės valstybės laisvų piliečių pasirinkimą. Valdžia, Lietuvos žmonių pasirinkimu, suteikta jūsų valdančiajai koalicijai. Pripažinome kaip teisėtą jūsų suburtos komandos teisę vykdyti jūsų rinkimų programą, kuri, kaip tikėjomės, bus skirta Lietuvai stiprinti ir čia gyvenančių piliečių gerovei didinti.
Pripažįstame, kad valdžia jums į rankas nukrito tikrai ne pačiu lengviausiu momentu, kai pasaulį krėtė ir kovido pandemija, o ir vėliau iššūkių tikrai valstybėje netrūko – tai ir migrantų, energetikos kainų krizės, karas Ukrainoje. Tikrai kiekvienai Vyriausybei tokie iššūkiai būtų nemenkas išbandymas, todėl mes, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, atlaidžiau žiūrėjome į jūsų formuotos Vyriausybės ministrų kandidatūras, mažiau priekabiai narstėme jūsų Vyriausybės programos detales.
Dar daugiau. Jausdami atsakomybę valstybei, jos žmonėms, iššūkių akivaizdoje jautėme ir politinę pareigą ne kaišioti pagalius į Vyriausybės darbo ratus, bet priešingai – palaikėme ne vieną jūsų teikiamą sprendimą ir reformą tikėdami, kad sunkumai mus visus suvienys ir sutelks, o jūsų duota priesaika taikyti aukštesnius, nei iki tol buvę, politikos standartus sau ir savo komandai teikė vilčių, kad prisiimsite politinę atsakomybę, kai jos prireiks. Deja, šiandien turime pripažinti – buvome patiklūs ir naivūs.
Jums pavyko Lietuvą suskaldyti turbūt ne tik į dvi, bet greičiausiai jau į kokias penkias dalis ir šiandien ta pirmoji Lietuva jau yra tiek atitrūkusi nuo kitų Lietuvų, kad tai skirčiai panaikinti turbūt reikės dešimtmečio. Ar to tikėjomės mes, ar to tikėjosi Lietuva, jos žmonės, baigiantis šios jūsų vadovaujamos Vyriausybės kadencijai? Šiandien Lietuvą turime supriešintą ir krečiamą politinės korupcijos. Sveikatos apsaugos ministru pastatę asmenį, nieko nesuprantantį apie pačią sistemą, bet tiesiog savą, sugebėjote Lietuvos žmones įstumti į turbūt patį griežčiausią karantiną, kurio suvaržymus šiandien jau įvertino atitinkamos institucijos kaip ne tik nepagrįstus, bet ir pažeidžiančius žmonių teises.
Kalbant apie užsienio politiką, pasauliui ir Europai, netgi mūsų turbūt artimiausiems kaimynams, strateginiams partneriams dabar jūsų dėka esame neprognozuojami, šiek tiek isteriški, priešų ieškantys politikos pirmaklasiai. Sugebėjome sunaikinti dalį Lietuvos verslų dėl trumparegiškos politikos Kinijos atžvilgiu. Be abejo, ministrės Monikos skandalas įeis jau dabar į istorijos vadovėlius kaip šios Vyriausybės, šios valdančiosios koalicijos korupcijos, nepotizmo ir nebaudžiamo nusikalstamumo blogasis pavyzdys.
Ar sąmoningai naikinate valstybinę švietimo sistemą? Nežinau, čia retorinis klausimas, atsakysite turbūt jūs patys, bet šie metai tai tarsi ir švietimo griūties metai, mūsų moksleiviai tapo bandomaisiais triušiais. Aš kalbu apie tarpinius patikrinimus ir juos lydėjusius skandalus, kartu ir keičiamus švietimo, mokslo ir kultūros… ministrus. Šiuo metu kitos Europos Sąjungos valstybės, vyriausybės sėkmingai įsisavina Europos Komisijos Atsigavimo fondo lėšas, bando grįžti jau į prieškrizinį pragyvenimo lygį, deja, mes, Lietuva, dabar aiškinamės dėl neįvykdytų, bet jūsų Vyriausybės ministrų Briuseliui prižadėtų reformų. Užuot prisiėmę atsakomybę, jau dabar grasinate Europos Komisijai bylinėjimosi procesais.
Tad atsižvelgdami į tai, mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Lietuvos Respublikos Seime, šiandien nepalaikysime jūsų, gerbiama ponia Ingrida, kandidatūros.
PIRMININKAS. Kviečiu S. Skvernelį. Ruošiasi Socialdemokratų partijos atstovai, jeigu jie norėtų išsakyti tokią nuomonę.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiama Ministre Pirmininke, suprantu, Andrius saldžiai kalba ir jus užkalba, bet norisi kalbėti su pretendente, bet pretendentė užimta, matyt, A. Vyšniausko pagyrų išklausymu. Toks yra šitas žanras, įgaliojimų grąžinimo, kurį teko praeiti. Tikrai yra galimybė, prisimenu save, stovintį panašioje pozicijoje, pažiūrėti, kas buvo gerai padaryta, geri darbai, ir pažiūrėti į savo darbus savikritiškai. Kiek prisimenu, man tai pavyko padaryti, gal ir premjerė dar pasakys. Dabar, išklausius kolegą Andrių, natūralu, kad tikrai pasidarė visiems labai saldu, nes viskas buvo labai gerai arba puikiai. Bet galėčiau pakartoti tą mėgstamą frazę, kurią dešinėje pusėje minėjo, mano Vyriausybės veikloje, kad nepaisant visų Vyriausybės pastangų, vis tiek ekonomika auga, gyvenimas gerėja ir Vyriausybė nė prie ko. Visi mes esame prie ko, ir dėl gerų sprendimų, ir dėl blogų sprendimų, jie atsispindi kasdieniniame mūsų gyvenime.
Tas beveik ketverių metų laikotarpis tikrai nebuvo lengvas, turbūt nesiginčysime, kad teko lengva dalia. Bet Ministro Pirmininko ir Vyriausybės yra toks likimas – būti audros sūkuryje ir bandyti išlaviruoti su mažiausiais nuostoliais. Kada prieš ketverius metus buvo teikiamas I. Šimonytės ministrų kabinetas, ir buvo klausimai, kaip jūs su šiais ministrais dirbtumėte, aš tada pasakiau tokią frazę, galbūt nežinodamas, kas laukia Vyriausybės, kad net ir ramioje jūroje būtų sudėtinga plaukti, nekalbant apie audrą. Audros, deja, parodė, kad tikrai, nemaža dalis ministrų nebuvo verti to pasitikėjimo ir išbandymo ir tą naštą teko nešti I. Šimonytei ant savo pečių, o tai tikrai nėra geras, teisingas vadybine prasme ir labai lengvas dalykas.
Kalbant apie tuos pasiekimus, kurie buvo minėti, naudoti, tai taip, kalbant apie gynybą, turbūt nebuvo kito varianto ir būtume nesuprasti, jeigu nebūtų esminių pokyčių. Bet tie pokyčiai buvo daromi arba skolintais pinigais, arba pinigais, kurie įkrito, nepriklausomai nuo Vyriausybės valios, dėl infliacijos. Dabar yra iššūkis, ir tas iššūkis – uždirbti pinigus. Ir čia matome, kad investicijos į ekonomikos ateitį, kalbant apie tą patį atstatymo fondą, RRF’o fondą, kol kas tikrai nėra labai sėkmingos, mes vėluojame, ateisime su komisija. Reikia palinkėti ir tikėtis, kad likę mėnesiai leis padaryti proveržį, nes nieko nebus, jeigu negalvosime, kaip užsidirbti pinigų kaip valstybei, vien iš tų lėšų arba skolintų lėšų, su didele skolos aptarnavimo našta, toli neišjudėsime.
Mano kolega Andrius minėjo viešas paslaugas. Puiku, Andriau, deja, mes jų turime vis mažiau ir mažiau. Visos optimizacijos, vykdomos siekiant kažką sutaupyti, efektyvinti, dažniausiai tas viešąsias paslaugas atitraukia nuo žmonių, ypač regionuose. Tai tikrai nesinorėtų, kad taip būtų.
Buvo paminėtas švietimas, ir šiandien mes matome… Puiku, kad yra vykdomos atskiros programos, deja, turime įvertinti ir matyti regionus ir tas gimnazijas, kurios šiandien gyvena nežinioje dėl apribojimų ir galimybių formuoti gimnazijų klases. Lygiai tą patį galime pasakyti apie uždaromas mokyklas. Ir jūsų apygardoje, šalia, yra daromos mokyklų uždarymo šventės, kas tikrai turėtų mus visus neraminti.
Kalbant apie tą pačią sveikatos priežiūrą, ar tikrai per ketverius metus įvyko tai, ko mūsų žmonės tikėjosi, tai yra paslaugų kokybės pagerėjimo, ir svarbiausia, prieinamumo pagerėjimo, eilių sumažinimo. Deja, taip neįvyko. Atvirkščiai, yra duoti pinigai, dideli pinigai, pasakant, kad vėlgi optimizuokitės ir viskas bus ateityje gerai, nes mes pavėžėsime, nuvešime, padėsime. Realiai klausimas yra vienas iš aktualiausių. Jeigu mes, mažėjant gyventojams šalyje, mažėjant gimstamumui, nesugebame pailginti kokybiško gyvenimo trukmės, o tai susiję su senėjimu, su sveikatos priežiūra, ateitis laukia labai nekokia.
Požiūris į šeimas. Ir šiandien su premjere diskutavome dėl tokių elementarių dalykų kaip nemokamas maitinimas, kuris buvo, man atrodo, ir jūsų programose. Deja, sustojo prie antrokų. Ir turime paradoksą, pirmokai, antrokai gauna maitinimą, trečiokai, ketvirtokai – ne, nors tai yra labai simbolinis dalykas, kurį pripažįsta jau ir ne tik užsienio mūsų partneriai ir kolegos. Tai yra viena iš priemonių, kuri mažina patyčias, socialinę atskirtį mokyklose, kai visi vaikai gali pavalgyti, nepriklausomai nuo socialinės padėties, ir nebado pirštais į kažką, į tą nemokamą eilę. Sveikas maistas irgi mūsų ateitis. Mes verkiame, kad neturime iš ko šauktinių paimti, nes sveikatos būklė prasta, bet kita ranka nieko nedarome ir vėl darome Vyriausybės neigiamas išvadas dėl vadinamojo neformaliojo krepšelio. Negalime padidinti, palikdami 20 eurų tą mokestį.
Taigi, galima tikrai kalbėti ir apie pasiekimus, bet norisi ir tokios savikritiškos būklės, ką mano kolegė Aušrinė minėjo ir apie mums piešiamus labai aukštus standartus. Matome, kad iš to irgi nelabai kas pavyko.
Žinodama šitos procedūros esmę ir žinodama tai, kad tikrai liko nedaug laiko iki eilinių Seimo rinkimų, mūsų frakcija tikrai nedarys nieko, netrukdys, kad šita Vyriausybė, matyt, pabaigtų savo kadenciją. Mes tikime ir turime viltį, kad ministrus, kurie net ir tiems trims mėnesiams turėtų būti pakeisti, premjerė su Prezidentu suderins. Frakcija elgsis taip, kaip privalo elgtis opozicinė frakcija. Mes susilaikysime balsuodami dėl Ministrės Pirmininkės kandidatūros.
O baigdamas tikrai noriu Ministrei Pirmininkei pasakyti, kad šitas pareigybes ir šituos žmones, kurie dirbo, dirba ir dirbs Ministrui Pirmininkui, tikrai gerbiu. Galima dėkoti už pasiryžimą ir pasiaukojimą dirbti patį sunkiausią, mano galva, valstybėje darbą. Tai nieko bendro neturi su politika, su simpatijomis, antipatijomis. Tikrai gerbkime tą pareigybę ir gerbkime žmones, kurie ryžtasi šitą atsakomybę prisiimti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu R. Budbergytę į tribūną. Ruošiasi E. Gentvilas. Čia dėl vedimo tvarkos ar replika? Nes galima tik dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, jūs puikiai vedate…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). …bet buvo paminėta mano pavardė. Aš tik labai trumpą padėką gerbiamam premjerui S. Skverneliui už tikrai gerus išsakytus gražius žodžius. Labai jums ačiū. O jūs puikiai vedate posėdį.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, ačiū. Jeigu kas nori man padėkoti, kviečiame per šoninį mikrofoną. Prašau, gerbiama Rasa.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gal dar kas nori ateiti. Labai ačiū.
Gerbiami kolegos, aš nenorėčiau tuščiažodžiauti. Šiandien mes, visos frakcijos, susitikome su gerbiama dabartine kandidate į premjeres, kurią šiandien pateikė Respublikos Prezidentas. Girdėjome atsakymus. Daug buvo išsakyta ir labai viešai jau nuskambėjo kritikos žodžių iš opozicijos.
Jeigu premjerė I. Šimonytė būtų Vilniaus miesto Respublikos premjerė, socialdemokratai, žinokite, tikriausiai palaikytų jos kandidatūrą, bent jau nebalsuotų prieš, gal susilaikytų kaip opozicinė frakcija. Tačiau gerbiama I. Šimonytė yra teikiama kaip mūsų Lietuvos Respublikos kandidatė į Ministres Pirmininkes ir man tikrai, kaip sakoma, pakanka priežasčių, kurias jūs visi labai gerai suprantate, kaip supranta ir visi Lietuvos žmonės, kad šita Vyriausybė, šitas ministrų kabinetas, vadovaujamas Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės, tikrai nepadarė, kad Lietuva gyventų taip, kaip gyvena šiandien Vilnius ir kiti didmiesčiai.
Pagrindinis dalykas yra, kaip sakoma, dviejų greičių Lietuva, o gal net ir trijų greičių Lietuva. Atrodo, buvo ilgai vedama tuo keliu dabartinės Vyriausybės. Lietuvos regionų žmonės, kurie yra žemesnio išsilavinimo, mažiau uždirbantys, atvirkščiai, gavo tik daugiau nelygių galimybių ir jokių tų lygių prieigų ar prie švietimo, ar prie sveikatos apsaugos paslaugų, ar prie Lietuvos pašto paslaugų, ar transporto susisiekimo maršrutų tarp miestų. Niekas nebuvo padaryta. Atvirkščiai, visi rezultatai tik pagilino tą skirtumą tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, todėl socialdemokratai šiandien sako: tikrai ne kandidatei į Ministrus Pirmininkus I. Šimonytei. Nors liko nedaug laiko, bet šiandien, neišgirdę iš jos atsakymų per frakcijos susitikimą su ja, mes tikrai apgailestaujame, kad net ir pažadų nebuvo duota, kad per likusį laikotarpį būtų padaryti darbai, kurie galėtų ištaisyti jau padarytas klaidas ir žmonės pajustų iš tiesų, kad Lietuvoje yra įmanoma geriau gyventi. Todėl – ne I. Šimonytei.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E. Gentvilą. Ruošiasi K. Adomaitis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, esu užsirašęs čia ir kaip frakcijos atstovas pasakyti frakcijos nuomonę, ir diskutuoti, bet atliksiu viską vienu metu, skeldamas šį pasisakymą į dvi dalis.
Pirmiausia kaip frakcijos vadovas frakcijos poziciją noriu pasakyti. Man keistai atrodė A. Vyšniauskas, kuris kalbėdamas visą laiką žiūrėjo į opoziciją, lyg pavyktų įtikinti opoziciją žiūrint į juos. Kiekvienas dirbame savo darbą, opozicija dirba savo darbą, jis man visiškai suprantamas. Vieni griežčiau, kiti švelniau mes turime dirbti savo darbus, vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme 2020 metais. Ir aš, kaip valdančiosios frakcijos, pasirašiusios koalicinę sutartį, atstovas, vadovas, sakau: mes pritarsime premjerės I. Šimonytės kandidatūrai. Šituo pasakymu aš baigiu pirmąją pasisakymo dalį, o kad paskui nebereiktų eiti į tribūną, kalbėsiu likusias minutes apie tai, kaip vertinu ne Vyriausybės darbą apskritai, bet premjerės I. Šimonytės darbą.
Visi mes prisimename I. Šimonytę, dar 2009 metais atėjusią į A. Kubiliaus Vyriausybę ir akivaizdžiai pasireiškusią kaip finansų ekspertė, biudžetavimo ekspertė, ir tikrai palikusią gilų įspūdį daug kam, kas domėjosi politine veikla. Šita kadencija pasižymėjo tuo, kad gerbiamai Ingridai teko žymiai didesnio mastelio atsakomybė, tai yra prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybę. Čia aš pasakysiu tai, ką bandė pasakyti ir S. Skvernelis: pagarba visiems, kurie atiduoda savo pastangas, intelektinį potencialą, laiką, laisvalaikį, ir pagarba šiuo atveju I. Šimonytei, paaukojusiai valstybės reikalams labai daug visų savo asmeninių gėrybių, kurias galėjo pasiimti, neatiduodama savęs valstybei. Tai ačiū ir S. Skverneliui, kuris užvedė šią kalbą, už praėjusių ketverių metų kadenciją, ačiū Ingridai už šitą laikotarpį, kurį, tikiuosi, pavyks pratęsti iki šios Seimo kadencijos ir Vyriausybės įgaliojimų pabaigos. Tai visų pirma ir norėčiau pabrėžti – ne kiekvienam lemta atlaikyti tuos sunkumus, tą atsakomybės naštą, kuriuos tenka atlaikyti premjerui, šiuo atveju premjerei I. Šimonytei. Net ir opozicija pripažįsta, kad tikrai nepavydėtinai daug iššūkių teko šitai Vyriausybei, su kuriais pirmiausia teko tvarkytis premjerei Ingridai. Tai ir pandemijos pikai, ir migrantų krizė, nematyta hibridinė migrantų ataka, kas vėliau tapo Europos Sąjungos migracijos pakto sudėtine dalimi, tai yra Europa pasimokė, kas vyksta su nelegalia migracija Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kaip žinome, ten vyko tie patys dalykai, ir pradėjo peržiūrinėti savo migracijos politiką.
Energijos kainų, infliacijos krizė – vėlgi iššūkis šitai Vyriausybei, be jokios abejonės, ir karas Ukrainoje, perėjęs į aktyviąją, masyviąją karo fazę 2022 metų vasario mėnesį. Tai nepavydėtina aplinkybių visuma, kai teko dirbti, vėlgi kalbu ne apie visą Vyriausybę, o apie premjerę I. Šimonytę. Klaidos? Turbūt kas nors vardins tik klaidas, o aš visada sakau: nėra tų, kurie neklysta, neklydo, ir nebuvo taip, kad neklystų šita Vyriausybė, nebuvo taip, kad neklystų Ingrida. Manyčiau, nesuvaldyta sankcijų dėl baltarusiškų trąšų krizė. 2021 m. gruodžio 8 d. turėjo prasidėti rytu, kai nebevažiuoja „Belaruskalij“ vagonai, – jie važiavo. Tai reikia pripažinti kaip šitos Vyriausybės nesuvaldytą krizę, kuri, laimei, neturėjo kokių nors katastrofinių pasekmių, geopolitinių pasekmių Lietuvai. Manau, kad nesusipratimas ir kaip klaidą reikėtų pripažinti (jau pačios Ingridos klaidą) pirmalaikių Seimo rinkimų arba šito Seimo paleidimo velniop, kaip aš sakau, iniciatyvą. Nevykusi iniciatyva ne dėl to, kad negalima kalbėti apie tai, – nedraudžiama kalbėti apie nieką, bet jeigu mes siekiame tikslo, siekiame jo kitaip. Primenu, šiandien liepos 16-oji. Ingridos dar viena klaida – pernai liepos 14 dieną ji planavo atsistatydinti, jeigu nebus paleistas šitas Seimas. Gerai, kad persigalvojo, gerai, kad neatsistatydino, gerai, kad prisiėmė atsakomybę, dirba toliau ir, tikiu, dirbs dar iki šitos kadencijos pabaigos.
Tampant Ministre Pirmininke, aš premjerės klausiau (tada dar ne premjerės) dėl nuolat jai prikaišiojamos komunikacijos kaip jos silpnybės. Premjerė, nelabai pamenu, ką atsakė, bet kaip visada atsakė savo stiliumi, kad komunikacija bet kada gali būti bet kam prikišama kaip klaida. O aš pasakyčiau taip: man premjerės komunikacija patiko. Ministrė Pirmininkė ne turi veltis į detales, o turi kalbėti iš esmės. Tada, kai Šeimų maršas reikalavo šitos Vyriausybės atsistatydinti, premjerė, nors tai buvo tik kadencijos pradžia, pasakė: palaukite ketverius metus, ateis rinkimai, išsirinksite kitus. Galima piktintis tuo, bet, atleiskite, ar su chamais reikia kitaip šnekėti? Ar prisimename, ką tie chamai kalbėjo apie tai, kad mes jūsų nerinkome, lauk, šitas Seimas nelegalus ir taip toliau? Trampiški argumentai Baltųjų rūmų šturmo metu. Tai aš esu už tą kietą, atvirą, sąžiningą, nebūtinai mandagią komunikaciją. Tuo požiūriu Ingrida man patiko.
Ir dar vieną dalyką noriu pasakyti. Mes kartais kalbame apie komunikacijos stoką pačios koalicijos viduje – taip, yra, esama tokių problemų, bet dabar pasakysiu: Ingrida ir ilgametė frakcijos seniūnė Radvilė buvo tos dvi konservatorės, kurios tikrai mums padėjo susikalbėti koalicijos viduje, tai be jų ir be asmeniškai Ingridos indėlio tikrai būtų buvę sunkiau. Taigi jeigu kaltiname bloga komunikacija, aš pateisinu tokią komunikaciją, kokios ėmėsi premjerė per trejus su puse darbo metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K. Adomaitį. Ruošiasi J. Pinskus. (Balsai salėje) Vėl man padėkoti? Prašau per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, negalima vadinti Lietuvos žmonių chamais. Gali patikti nuomonė, gali nepatikti, bet laikykitės etikos normų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama premjere, iš tiesų galiu drąsiai sakyti ir, manau, frakcijos vardu tą galiu sakyti, kad remiame jūsų kandidatūrą, palaikysime visi, kaip ir palaikėme per šiuos bendro darbo metus. Manau, kad jeigu reiktų rinktis iš Konservatorių frakcijos žmogų, artimiausią pagal pažiūras, tai jūs turbūt ir būtumėte. Tačiau kalbėsiu trumpai. Norėjau balsuojant už jūsų kandidatūrą pateikti tam tikrus prašymus. Visų pirma tai kviečiu atblokuoti tam tikrus įstatymus, kurie yra užstrigę Vyriausybėje, kurie yra svarbūs verslui ir kurie padėtų sumažinti biurokratiją. Kalbu, pavyzdžiui, apie keliones į darbą ir iš darbo, kai verslas šiuo metu yra verčiamas ir persekiojamas susimokėti kelis euro centus nuo kiekvieno automobilio. Įstatymo projektas yra pateiktas, jisai yra užstrigęs Finansų ministerijoje. Reiktų tam tikros lyderystės, kad vis dėlto koalicijos partnerių projektai irgi galėtų judėti pirmyn ir iš to būtų rezultatas. Akcizus mes palaikėme, manau, iš to bus gynybai tikrai daug naudos. Toksai atskirų biurokratinių smulkmenų kėlimas verslui nėra reikalingas.
Kitas dalykas, tikrai vis dėlto palinkėjimas Konservatorių frakcijai dirbti vieningai. Negali taip būti, kad jūs nepalaikote, beveik visa Konservatorių frakcija nepalaiko, nepalaiko koalicijos partneriai, bet keli frakcijos nariai, susivieniję su opozicija, prastumia, pavyzdžiui, medikams ir medicinos įstaigoms baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį už menkus pažeidimus gali atimti licencijas iš tų įstaigų ir su visomis pasekmėmis, kylančiomis medikams, ir panašiai. Vis dėlto tokių projektų, tikiuosi, per likusius 3 mėnesius nebus.
Ir paskutinis palinkėjimas. Jeigu vis dėlto reikės keisti ministrus, nors tikrai nemanau, kad to reikia, tai yra, manau, šiuo atveju beprasmiška, ir šiaip linkėčiau visai Vyriausybei pabaigti savo darbą, kviečiu nepadaryti taip, kaip su krašto apsaugos ministru, kai politikas, kuris važinėja po migrantų stovyklas ir iš to daro politinį šou, staiga tampa atsakingas už krašto gynybą. Tikiuosi, kad visi ministrai gerbs žmogaus teises, jeigu atsiras naujų ministrų poreikis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu J. Pinskų. E. Gentvilas, prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pasakyti R. Šarknickui. Tie žmonės, kurie stato kartuves aikštėse, grasina pakarti Seimo narius, po to surengia riaušes, šiuo metu yra 90 įtariamųjų, tie žmonės, kurie sako, kad jūs, visi Seimo nariai, esate išrinkti neteisėtai, ir siuntinėja tokius laiškus, jie mano leksikone yra chamai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Jonai, prašom.
J. PINSKUS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš savo pranešimą pavadinau „Lietuvos Vyriausybė ir stringanti šalies ekonomika“. Prieš pradėdama dirbti premjerės I. Šimonytės Vyriausybė įsipareigojo pasiekti esminį ekonominį proveržį, skatinti augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plėsti skaitmenizaciją, įgyvendinti valstybinę atvirų duomenų politiką, sukurti draugišką aplinką, palankią naujoms darbo vietoms steigti ir verslui plėtoti. Labai daug buvo kalbėta apie atskirties mažinimą, atvirumą, skaidrumą ir aukštus moralės standartus. Tačiau iš viso to nieko taip ir nebuvo padaryta.
Lietuvos regionų partija nuolat kartoja, jog atskirtis šalyje tarp skirtingų regionų ir jų gyventojų yra didžiulė ir nuolat auga, nes regioninei politikai skiriama per mažai dėmesio ir neįsiklausoma nei į gyventojų, nei į specialistų nuomonę. Augančias atskirties problemas savo kalbose yra pabrėžęs ir Lietuvos Prezidentas G. Nausėda. Tą konstatavo ir Valstybės kontrolė.
Mūsų nuomone, dabartinę sudėtingą situaciją lėmė ne kas kita, bet šios Vyriausybės nekompetencija. Užsienio reikalų ministerija sugadino šalies santykius ne tik su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir su Kinija, taip pridarydama Lietuvai milijardinių nuostolių. Todėl žmonės toliau atleidžiami, o nuostoliai, neišnaudojant visų Klaipėdos uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ pajėgumų, auga. Pastarosios įmonės nuostolius, tikėtina, būtų galima sumažinti, tačiau valdantieji neleido atlikti nei jos, nei Registrų centro, nei „Igničio“ audito.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žadėtų Taivano investicijų taip pat nebuvo sulaukta. Maža to, praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos. Susisiekimo ministerijai buvo pateiktos veikiančios… lenkų pavyzdžiu paremtas pasiūlymas, kaip tvarkyti baigiančius subyrėti Lietuvos kelius, tiltus ir viadukus. Kelių atgaivinimas ne tik sukurtų naujų darbo vietų, bet ir pritrauktų žmonių į merdintį Lietuvos kaimą.
Deja, liko neišgirsta, o ministerija tęsia regionų gyventojams ypač svarbaus Lietuvos pašto naikinimą. Regionų gyventojai paliekami ne tik be spaudos, bet ir be švietimo įstaigų, vadinant tai optimizacija, nors privačioms ir valstybinėms mokykloms taikomi dvejopi standartai. Kita vertus, premjerės požiūrį į švietimą puikiai atspindi ir jos skuba teikiant jau trečią švietimo, mokslo ir sporto ministrą.
Regionuose nelieka medicinos priežiūros įstaigų, iškeliant jas į didžiuosius miestus. Tas lemia, jog netrukus dalis moterų turės gimdyti pakeliui į gimdymo namus, o žmonės mirs, laiku nesulaukę pagalbos.
Vyriausybė net nebandė spręsti su pareigūnų trūkumu ir jiems tenkančiu krūviu susijusių problemų, todėl šalyje ir ypač regionuose tragiškai jų trūksta.
Regionams numatytos lėšos vėluoja trejus metus. Aprašai parengti tik dabar, tačiau taip, kad didžioji dalis savivaldybių net ir norėdamos negalės atitikti kriterijų ir pasinaudoti šia parama. Keisti dalykai, neaiškūs sandoriai vyksta energetikos sektoriuje, tačiau tai premjerei nekliūna ir atsakomybėn už tai niekas netraukiamas. Nepaisant visų pažadų, I. Šimonytės Vyriausybė taip ir neišmoko girdėti kitaminčių. Todėl visi jos projektai faktiškai stumiami buldozeriu, o beveik visos ekonomikos gerinimo arba atskirties mažinimo iniciatyvos atmetamos. Problemas valdantieji mėgino spręsti paprasčiausiu būdu: didindami mokesčius ir skolindamiesi, taip stumdami šalį į dar didesnę prarają.
Akivaizdu, kad buvo padaryta daug klaidų, o visų minėtų veiksmų visumą lėmė, kad Lietuvos regionų partijos frakcija priėmė sprendimą susilaikyti balsuojant dėl I. Šimonytės skyrimo premjeru klausimo.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Gedvilą.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, turbūt sutiksite, kad vadovaujant premjerei Lietuvos situacija jau tampa hamletiška – būti ar nebūti? Nors ir visi su jumis suprantame, kad tai, kas šiandien vyksta šioje salėje yra labai simbolinis gestas dėl įvykusio premjerės mandagumo atsistatydinimo, tačiau pabandykime atsakyti sau į klausimą: ar dabartinėje situacijoje ir po beveik trejų su puse metų užsitęsusio I. Šimonytės režimo būtent tai yra tas žmogus, kurio šiandien reikia ar trūksta mūsų visuomenei ir valstybei? Prisiminkime kelis iškalbingus faktus, kurie jau tapo šios atsistatydinusios Vyriausybės vizitine kortele ir, be abejo, įeis į naujosios Lietuvos istoriją kaip blogos, toksiškos politikos pavyzdys.
Pirma – žmogaus teisių suvaržymai. Buki, neapgalvoti, žalingi veiksmai pandemijos metu, kurių pasekmes turime srėbti iki šiol, kuriuos jau nagrinėjo ir vis dar tebenagrinėja teisėsaugos institucijos.
Antra – nepaaiškinamai žalinga, akivaizdžiai Lietuvos verslui ir visai visuomenei kenkianti užsienio politika, atnešusi tiek finansinių, tiek reputacinių nuostolių mūsų valstybei.
Trečia – sužlugdyta ir toliau smaugiama sveikatos apsaugos sistema, negalinti tinkamai atlikti savo funkcijų. Eilės pas gydytojus, medikų trūkumas ir aibė kitų grėsmių žmonių sveikatai keliančių faktorių.
Ketvirta – į gryną pajuokos objektą virtusi švietimo sistema, žlugdanti jaunų žmonių pasitikėjimą mūsų valstybe jų svarbiausiu gyvenimo etapu.
Penkta – socialinė sritis, ypatingai vaikų teisių apsaugos srityje, vaikų apsaugą padariusi vaikų psichikos žalojimo ir tėvų smerkimo sistema.
Šešta – tiesiog tragiška padėtis energetikoje, po elektros rinkos liberalizavimo pavertusi šią sritį primityviu pasipinigavimo šaltiniu.
Septinta – vidaus reikalų sritis, išgarsinusi visą Lietuvą tuo, kad tapome šalimi, pažeidžiančia žmogaus teises.
Aštunta – bankų sektoriaus veikla, apskritai sunkiai suvokiama ir apibūdinama, toliau engianti mūsų gyventojus.
Devinta – aplinkosauga: miškų susitarimo nėra, Automobilių taršos patikrinimo įstatymas taip pat sukėlė didžiulį ažiotažą mūsų visuomenėje.
Dešimta – moralinės atsakomybės aspektas, kai kalbama apie konkrečias asmenybes, kurios net ir po visų paviešintų faktų toliau turėjo ir turi tiek premjerės užtarimą, tiek sėkmingai dirba šiame Lietuvos Respublikos Seime.
Ir dar, kokį rezultatą mes turime šiandien po tokio chaotiško ir viską griaunančio I. Šimonytės Vyriausybės pasirodymo. Nenuostabu, kad daug kur Lietuva tapo rekordininkė. Rekordiniai infliacijos šuoliai visos kadencijos metu, rekordinis nepasitikėjimas Vyriausybe ir Ministre Pirmininke, rekordinis visuomenės susiskaldymas ir susipriešinimas bei rekordiškai prastas, palyginti su ankstesniu, I. Šimonytės pasirodymas praėjusiuose Prezidento rinkimuose.
Gerbiamieji, šiuo sudėtingu Lietuvai ir visai Europai metu, kai gyvename ekonomiškai ir geopolitiškai neapibrėžtos bei staigiai besikeičiančios tikrovės sąlygomis, mūsų valstybei kaip niekada reikalingi žmonės, sugebantys telkti, kurti ir tartis, turintys ne tik stuburą, kuris kartais būna labai lankstus saviškių atžvilgiu, bet ir proto, o svarbiausia – širdį; širdį, sugebančią mylėti, mylėti kitus žmones, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, mylėti savo darbą, mylėti savo žemę.
Taip, gerbiamieji, suprantu, kad tai, kas šiandieną čia vyksta, yra tik formalumas, nes kalbame vos apie kelis likusius šios kadencijos mėnesius, tačiau pagalvokime, pridėję ranką prie širdies, ar dabartinėje situacijoje mes galime turėti tokią prabangą atiduoti valstybės vairą į netinkamo žmogaus rankas. Juk net Prezidentas G. Nausėda pasiuntė mums visiems signalą, kad šią kandidatūrą teikia tarsi avansu, išsukiotomis rankomis, neturėdamas kito pasirinkimo.
Tad šioje situacijoje, manau, yra akivaizdu, kad žmonės, turėdami sąžinės, proto ir išminties, supranta, jog pritarti I. Šimonytės kandidatūrai būtų per didelė prabanga ir mes to sau leisti dabartiniame etape niekaip negalime. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suteiksime galimybę visiems užsirašiusiems išsakyti savo nuomonę ir paskui judėsime toliau. Tai į tribūną kviečiu M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai, gerbiamieji kolegos, matyt, jeigu žinotume konstitucines procedūras, tiksliau galėtume apibendrinti tai, ką daro Prezidentas, ir savo pasirinkimus.
Būtent nuo Prezidento galbūt ir norėtųsi pradėti ir šiek tiek referuoti pasisakyme dar į tuos laikus, kai Prezidentas Seime užtrukdavo ilgiau ir būdavo kur kas kalbesnis. G. Nausėda, teikdamas I. Šimonytės kandidatūrą 2020 metų rudenį, be pandemijos suvaldymo, išskyrė kelias prioritetines sritis. Ilgalaikis šalies klestėjimas turi remtis į stiprų pagrindą, cituoju: „Nuosekliai augantį gynybos finansavimą, aktyvią užsienio politiką, energetinės nepriklausomybės stiprinimą, pagarbą teisės viršenybės principui“. Ir būtent visos šios sritys tapo I. Šimonytės ir šios valdančiosios koalicijos sinonimu, tai, kuo pakelta galva gali pagrįstai didžiuotis, pirmiausia, premjerė ir visa šios daugumos komanda.
Gynybos finansavimas dvigubėjo, o Gynybos fondas sukūrė pagrindą, kad ir toliau sparčiau augtų. Dėl užsienio politikos drąsos, vertybių ir aktyvumo Lietuva gauna tarptautinės bendruomenės pagarbą ir pagyras. „The Huffington Post“ (cituoju) ne taip seniai apibūdino Lietuvą: „Maža Lietuva prisideda keičiant Vakarų demokratijų politiką santykiuose su Kinija.“
O tai, kad politiką reikia keisti, abejojančių vis mažiau. Ateina supratimas, kad Kinijos diktatūra kelia didesnį pavojų nei žlunganti Rusija. Buvo minėta šitoje tribūnoje apie sužlugusią prekybą ir prarastus nuostolius dėl užsienio politikos. Prekyba su Rytų Azijos šalimis padidėjo 48 % šioje kadencijoje, kai prie praėjusios Vyriausybės augimas tesiekė vos 5 %.
Iš šios tribūnos skambėjo Lietuvos politikei pagyros iš U. fon der Lejen. Lietuvos parama Ukrainai rodo pavyzdį Europai ir yra įkvėpimas visiems europiečiams.
Energetikoje – istorinis proveržis, gaminant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, ir visiškas Rusijos išteklių atsisakymas taps tais istoriniais pasiekimais, kuriais galės pagrįstai didžiuotis ši Vyriausybė.
18 vieta pagal pasaulinį Teisės viršenybės indeksą, lenkiant nemažai gilias vakarietiškas demokratines vertybes puoselėjančių šalių, rodo ir pagarbą šiam principui, ir buvimą teisingame kelyje. Tarp kitų Prezidento lūkesčių buvo lūkestis didinti savivaldos finansinį savarankiškumą. Turbūt sutiksime, kad 76 % išaugę savivaldybių biudžetai nenuginčijamai rodo, kad šiai sričiai skirtas ypatingas dėmenys. Čia noriu klausti, žiūrėdamas į kairiosios pusės pasisakiusiuosius, referuodamas: ar 76 % išaugę savivaldybių biudžetai yra tai, kas kūrė ten jūsų skaičiuojamas keturias ar penkias, ar septynias Lietuvas? Kai šalies BVP augo 44 % per šią kadenciją, tai sudarė galimybę sparčiau mažinti tuos skirtumus prasmingai investuojant, atpalaiduojant skolinimosi galimybes, ir visa tai prisidėjo prie tos tolygesnės Lietuvos vystymo.
Prezidentas kalbėjo apie būtinybę naikinti neteisingas mokestines lengvatas. Dar vos prieš keletą savaičių jau pavyko keletą panaikinti, tikimės, kad dar yra galimybių tęsti šį darbą ir rasti sutarimą. Prezidentas kalbėjo apie būtinybę pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo – ne tik pasiektas, bet ir didelių pastangų pareikalavo įgyvendinantys sprendimai, papildomai kreipę apie 0,5 mlrd. vienų metų atlyginimams didinti. Ši procedūra, kai turime šiame etape, likus 4 mėnesiams iki kadencijos pabaigos, pertvirtinti Ministrę Pirmininkę ir Vyriausybę, politiniame kalendoriuje suteikia labiau galimybę ne tiek agituoti, bet labiau įsivertinti ir apibendrinti, kas ir dėl ko pavyko. O pavyko išbandymai: krizių suvaldymo, pandemijos, nuo nelegalios migracijos ir Ukrainos padarinių. Pavyko išbandymas finansine drausme – nepaisant krizių ir iššūkių, skolos lygis sumažėjęs beveik 7 %, labiau nepraskolinta šalis, vadinasi, mažiau mokėsime už pabrangusias skolinimosi lėšas. Pavyko išbandymas populizmu – valstybės biudžetas nebuvo naudojamas kaip rinkimų įrankis, o ne vien populistinė iniciatyva, smūgiuota iš opozicinės darbotvarkės, kurios bendrasis vardiklis – išlaidų didinimas mažinant pajamas, atlaikyta neišmušant šimtamilijoninių skylių biudžeto.
Ir visai pabaigoje, turbūt kaip ir pradėjau Prezidento citata, taip norisi ja ir užbaigti iš tų laikų, kai jis dar buvo kalbesnis. „Kalbant apie I. Šimonytę, tai yra šviesus, išmintingas, kryptingas ir tikrai labai racionalus žmogus, kuris, be kita ko, vaidins Lietuvos politikoje labai svarbų vaidmenį artimiausiais dešimtmečiais“, – taip kalbėjo išrinktasis Prezidentas G. Nausėda. Tad leiskime šioms Prezidento prognozėms pildytis ne tik dėl 4 mėnesių, kai prieš akis laukiantys dešimtmečiai.
PIRMININKAS. Kviečiu K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto norėtųsi, kad dešinioji pusė, žiūrėdama į kairiąją ir bandydama pamokslauti, pasižiūrėtų ir į savo, dešiniąją, pusę, į tą veidrodį turbūt tų darbų, kuriuos jie padarė. Ir norėtųsi keletą faktų pasakyti, ypač dabartiniam frakcijos seniūnui, kuris čia taip saldžiai kalbėjo apie visa, kas padaryta labai gerai, ir nuo to saldumo net šiek tiek pykina, kaip kartais būna. Vis dėlto paminėsiu tik tą, kuris daugiausia užėmė pareigų, nes dabar tai yra frakcijos seniūnas, – pirmus dvejus metus buvo Kaimo reikalų komiteto narys, arba, kitaip tariant, formalus žemės ūkio ministro viršininkas, ir darė tai, kas buvo žemės ūkyje vadinama įvairiais epitetais. Nors Vyriausybės programoje apie žemės ūkį buvo parašyta tikrai labai neblogų dalykų, kaip reformuoti, kaip padaryti gyvybingą kaimą, kaip pagerinti ir paslaugas priartinti, ir visa kita padaryti, kad ten žmonės gyventų jaukiau, geriau, gražiau, smagiau ir gausiau, bet vertinant Vyriausybės programą ir tai, kas įvyko per paskutinius trejus su puse metų, nenuostabu, kad frakcijos seniūno dabar net nėra salėje, nes jam turbūt gėda klausyti apie tai, kas yra parašyta Vyriausybės programoje ir kas įvykę realiai kaime, ypač kalbu apie žemės ūkį, apie ūkininkus, nes jie šiuos trejus su puse metų buvo palikti ne tik likimo valiai, bet buvo bandoma ir užpelkinti, ir užmeldinti, ir užnendrinti. Norėtųsi tikėti, kad dėl tų dviejų aplinkos ministrų įtakos žemės ūkis dar likusį pusmetį išlaikys galvą virš vandens ir kažkaip išplauks, pabaigs tų ketverių metų plaukimą per tas pelkes ir visus tuos iššūkius, kurie yra.
Vis dėlto turbūt jau Vyriausybės pirmasis sprendimas, kalbant apie žemės ūkį ir RRF’o lėšas, kurios turėjo būti numatytos, kurias XVII Vyriausybė planavo, kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, prie žaliojo kurso iššūkių, kur lyg buvo logiška, kad adekvatūs pinigai turi būti iššūkiams ir priemonėms, toms, kurios tikrai reikalauja pokyčių šioje srityje… Tai, kad iš RRF’o žemės ūkiui buvo skirta nulis eurų, tai yra nubrauktos visos priemonės, kurios buvo sutartos su žemdirbiais, turbūt buvo signalas, kad vis dėlto nėra geras sprendimas. Šiandien turbūt rezultatas yra akivaizdus: jau dvejus metus žemdirbiai, ypač auginantys pieninius gyvulius, esantys krizėje, ta pieno krizė verčia ūkius trauktis. Galime džiaugtis, kad vienas ar kitas didžiulis ūkis kuriamas ir statomas, bet, vertinant aplinkosaugine prasme, žaliojo kurso prasme, mažieji ūkiai ir yra žaliojo kurso turbūt pavyzdys, kad tik jie gali išlaikyti tas natūralias pievas, dėl kurių čia mes tiek ilgai kovojome, kad jie gali išlaikyti natūralią gamtą, buveines ir tas rūšis, kurios tenai gyvena. Tai vis dėlto pasirinkta pozicija ir priemonės atvedė prie tos situacijos, kai Vyriausybės programoje parašyti iššūkiai, tokie kaip žemės ūkis – vienas iš prioritetų, kad skatintų jaunimą ūkininkauti ar užsiimti kitais verslais kaime, tos priemonės iš viso buvo išbrauktos iš remtinų ir netgi nėra galimybės kurti kitus verslus be savo tiesioginės iniciatyvos. Taip pat turbūt tas paskutinis programos punktas, kad didintų junglumą tarp miestų, mažindami kaimo ir mažų bei vidutinių miestų atokumą. Galime tiktai konstatuoti, kad tas atokumas tik padidėjo.
Visgi turbūt nė vieno pliuso šitoje vertinimo skalėje negalime dėti. Norėtųsi palinkėti, kad vis dėlto po patvirtinimo, kai bus komplektuojamas Kabinetas, būtų įvertinta kompetencija ir reabilituotas profesionalumas. To ir linkiu premjerei bei Prezidentui – susitarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Targamadzę.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Čia prieš mane kalbėjo, tai į kairę, tai į dešinę žiūrėjo. Žinau, kad jeigu mes taip žiūrėsime, tai tikriausiai rezultatas bus labai aiškus: viena akis grybauja, kita riešutauja. Aš norėčiau tiesiog pasakyti, kad iš tiesų buvo tokių sprendimų, kuriems asmeniškai aš nepritariau, frakcija, opozicija nepritarė, gal nelabai norėjo pritarti ir iš valdančiųjų, bet visgi reikia pripažinti, kad tikrai premjerei Ingridai našta buvo didelė. Ji prisiėmė šitą naštą ir padarė ir gerų darbų, ir, aišku, buvo ir nesėkmės istorijų. Toksai yra gyvenimas ir visa tai gal galima dar ištaisyti, nes nėra taip paprasta dirbti Vyriausybėje. Na, ir turbūt ne visi ministrai buvo kompetentingi, kad galėtų tą naštą pakelti.
Aš norėčiau koncentruotis į tai, ką dar galima padaryti. Visų pirma, premjerė jau pažadėjo, kad pažiūrės dėl biurokratijos. Iš tikrųjų tai galima sutvarkyti, ypač dėl Finansų ministerijos ten tų teikiamų formų. Reikėtų prisiminti visą laiką linksniuojamą politinių partijų susitarimą dėl švietimo. Ten yra toks 18 punktas, kur sakoma, kad reikia didinti savivaldybių savarankiškumą. Deja, labai daug direktyvų, kurios kaip tik stabdo tą savivaldybių savarankiškumą. Pavyzdžiui, tas 21 vaikas 11 klasėje ir panašiai. Aš manau, nereikia būti užsispyrusiems. Mes su premjere ir lipdamos laiptais kalbėjome, kad situacijos yra labai skirtingos ir reikėtų jas įvertinti. O kas geriausiai gali įvertinti, jeigu ne pati savivaldybė? Tai duokime savivaldybėms irgi spręsti, nes nelogiška, jei paskui vaikų yra didesnis skaičius ir PUPP’a yra atšaukta, o vis tiek neleidžiama turėti 11 klasės – reikia būtinai steigti skyrių.
Be to, reikia įvertinti ir tai, kad nesutvarkyta infrastruktūra. Kas iš to, kad tu padidinsi konsultacijų skaičių po testų 4, 8 klasėse ir po 10-tos klasės, o vadinamieji geltonieji autobusiukai tai nelaukia. Aš mačiau ne vieną apsiverkusį vaiką ir dejuojantį mokytoją, kad negali teikti tų paslaugų, be to, dar yra ir švietimo pagalbos specialistai, ne kiekvieną vaiką gali tėvai atvežti ir parvežti. Šitą dalyką irgi reikia įvertinti. Kitaip tariant, reikia vykdyti ne antiregioninę politiką, ne uždarinėti mokyklas, o žiūrėti, kaip tas mokyklas galima sustiprinti. Netgi toms mokykloms, kurios pagal L. Stol ir D. Finką yra plaukiojančios, arba plūduriuojančios, mokyklos, irgi galima numesti pagalbos ratą.
Toliau. Reikėtų daugiau lankstumo. Aišku, naujų mokyklos modelių nebus ir vėl bus įsikibta į tą ekonominį, finansinį skaičiavimą, bet galima pasižiūrėti dėl aprūpinimo mokymo priemonėmis, nes mokymo priemonės tikrai labai svarbu. Dabar net nebaigtas nelyginių klasių aprūpinimas, o jau prasideda lyginės klasės. Bet svarbiausia, ką ir Švietimo ir mokslo komitete mes prašėme padaryti, ir yra protokolinis nutarimas, kad turi būti skaitmenos. Metai iš metų bandoma taisyti tai programas, tai vadovėlius, tai vėl kažkokias mokymo priemones, o iš tikrųjų būtų skaitmena ir mums gerokai mažiau kainuotų.
Dėl įtraukiojo ugdymo. Dar nėra tinkamai pasirengta šitam pokyčiui ir trūksta specialistų. Bet aš noriu paprašyti: jeigu aukštosiose mokyklose liks lėšų, kažkur nesuformuos grupių, kad daugiau būtų skirta švietimo pagalbos specialistams, kad jie galėtų persikvalifikuoti, nes, kiek aš žinau, yra nemažai žmonių, kurie norėtų arba įgyti šią profesiją, arba persikvalifikuoti ir tapti švietimo pagalbos specialistais. Nereikia pamiršti mokytojų padėjėjų, nes jų atlyginimas yra mažas. Mes kalbėjome ir aš ne kartą esu pabrėžusi ISCED’ą, penktą ISCED’ą, kelti atlyginimą, jiems nemokamai suteikti galimybę pasirengti, kad jie pedagoginį psichologinį pasirengimą turėtų. Dabar kartais būna labai geri ketinimai, bet negali šito darbo atlikti, nes ketinimai ketinimais, bet kai su realybe susiduri, yra ne taip paprasta.
Dėl neformaliojo švietimo. Iš tikrųjų reikia suprasti, kad dabar tas neformalusis švietimas faktiškai yra daugiau prieinamas tik tiems, kurie turi pinigų.
PIRMININKAS. Laikas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Bet 20 eurų tai yra labai mažai, todėl reikėtų pagalvoti apie krepšelio didinimą neformaliajam švietimui. Apskritai reikėtų pergalvoti ir aukštųjų mokyklų, aš turiu omenyje – universitetų ir kolegijų, ir taip pat mokslo institutų vertinimus, nes užgriūna tais pačiais metais ir institucinis vertinimas, ir kiti. Aš tik norėjau palinkėti, kad per tuos kelis mėnesius dar tikrai susitelktų ir būtų geri darbai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis kalbės A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Konstitucija mus įpareigoja atlikti šį procesą likus mažiau nei 5 mėnesiams iki galiojimo pabaigos. Tačiau nė viena Vyriausybė negali pasigirti, nors nežinau, ar reikėtų girtis tuo, kad teko itin daug iššūkių. Nedramatizuosiu situacijos, tačiau kaip 40 mėnesių dirbęs Vyriausybėje galiu pasakyti, kad pagal savo atsakomybės ribas ji padarė reikalingus darbus. Sąlygos nebūtinai buvo idealios. Čia jau minėta ir hibridinė migrantų ataka, ir Rusijos sukelto karo pasekmės, to pasekmė ir europinis kainų šuolis, ir dar reikėjo padaryti proveržį įgyvendinant pradėtus, bet nebaigtus krašto apsaugai būtinus projektus, pradėti naujus projektus, pradedant gynybos biudžeto didinimu ir baigiant Gynybos fondo įsteigimu, jau nekalbant apie agresoriaus ir jo talkininkų sankcionavimą. Rankų sankcijų apeidinėtojams išties nespaudėme ir nespaudžiame.
Beje, daugeliui Vyriausybės priemonių pritarė opozicija. Suprantu, kad galbūt užmiršote prieš rinkimus, bet taip buvo, ir rimta opozicija, manau, pajėgi tai suprasti. Užsiciklinimas savyje ir savo rinkiminiuose krepšeliuose niekam neduos jokios pridėtinės vertės. Vyriausybė vis tiek baigs savo kadenciją padariusi tai, ką reikėjo padaryti, nepaisant čia buvusių pašaipų ar ironiškumo varžytinių, ar manipuliavimo kai kuriais faktais, bet tokia jau demokratinio parlamento prigimtis, priimkime tai kaip neišvengiamumą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip baigėme Seimo narių pasisakymus. Pagal Statutą yra galimybė pretendentui į Ministrus Pirmininkus pasisakyti dar iki 20 minučių, o paskui yra galimybė jam dar kartą atsakyti į klausimus. Tokiu atveju premjerę ir kandidatę į premjeres kviečiu į tribūną, jeigu jūs norite pasisakyti, prašom pasisakyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai ilgai nepasisakysiu, tiesiog padėkosiu kolegoms iš opozicinių frakcijų už susitikimus, manau, kad su mažomis išlygomis visi klausimai, kuriuos gavau, buvo konstruktyvūs ir tikrai galėjome padiskutuoti. Faktas, yra klausimų, dėl kurių mes turime ir turėsime skirtingas nuomones, skirtingus požiūrius, galbūt skirtingus kelius, kaip tas problemas spręsti, bet, mano supratimu, tai nėra pagrindas kažkaip dėl to turėti kažin kokią didžiulę priešpriešą ar ką. Tiesiog į tai reikia žiūrėti kaip į natūralų politinį procesą ir tai, kad nesutarsime, irgi yra galimas to proceso rezultatas, bet visą laiką, aišku, geriau yra tada, kada galime sutarti.
Dėkoju už pastabas, dėkoju už pasisakymus ir tiems, kurie, nepriklausomai nuo susitikimo su manimi, jau buvo pasirašę pasisakymo tekstą, kur turbūt tas susitikimas nieko labai pakeisti negalėjo. Tikrai yra daugybė dalykų, kuriuos dabar Vyriausybė dirbo, prieš tai vyriausybės dirbo ir būsimos vyriausybės dirbs, nes tai yra projektai ir užduotys didesnės, negu mes patys sau dideli galime atrodyti. Tiesiog dėkoju už tuos momentus, kurių buvo dauguma ir kurie buvo konstruktyvūs. Jeigu yra dar kokių papildomų klausimų, galiu į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra papildomų klausimų. A. Gedvilas norėjo paklausti, bet jo salėje nematau, A. Norkienės taip pat nematau, E. Gentvilo nematau ir A. Palionio nematau. Labai ačiū už klausimus ir atsakymus. Taip mes pereiname prie motyvų. Priėmimo stadija. Yra norinčių kalbėti už. Šiuo atveju taip nėra. V. Semeška, prašau, šansas kalbėti už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui už šį šansą, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš vėlgi grįšiu prie to paties, kad noriu pasidžiaugti mūsų premjere. Vis dėlto, kaip ir minėjau anksčiau, tėvai mano pensininkai ir tikrai džiaugiasi tuo gyvenimu, kuris yra Lietuvoje, jaučia padidėjusias pensijas, taip, jie negyvena prabangiai, bet jų poreikiai yra kuklūs ir jie gana laimingi žmonės, džiaugiuosi dėl to.
Vaikai mano vieni mokykloje, kiti studijuoja, patenkinti Lietuva, ekonomika, išbridome iš krizių, gali sau leisti ir pakeliauti, ir užsidirba padoriai, pakankamai, Lietuva saugi šalis. Nežiūrint į tai, kad turėjome tikrai sudėtingų iššūkių, nežinojome, kas mūsų laukia, kai trūkinėjo visos tiekimo grandinės, augo energetinės kainos ir nežinia, kaip bus toliau, ši Vyriausybė, vadovaujama premjerės I. Šimonytės, laikėsi puikiai ir, matyt, Lietuva niekados taip gerai negyveno, kaip gyvena šiandien. Tai pastebi net ir opozicija, taip pasisakė ir Prezidentas savo kalboje po priesaikos. O kritikos niekados nebūna per daug, opozicijos darbas – kritikuoti ir tai yra suprantama. Tačiau kviečiu pasitikėti mūsų premjere, kurios visuomenė taip pat geidžia ir kitai kadencijai, palinkėti jai energijos ir sėkmės šitame nelengvame darbe ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kai girdi tas visas padėkas Ministrei Pirmininkei, tai atrodo, kad viskas, šiandien pabaiga, Ministrė Pirmininkė baigia savo darbą ir daugiau nieko nebus, bet taip iš tikrųjų nėra. Turės Seimas apsispręsti. Savo balso aš negaliu atiduoti. Žinote, kadencijos pradžioje, tuo metu dar kandidatavusios į Ministres Pirmininkes paklausiau, ar prisiims atsakomybę už visas tas nesąmones, kurias darys (galbūt darys) ministrai, tai Ministrė Pirmininkė atsakė, kad taip. O tų nesąmonių buvo, atsakomybės prisiėmimo nebuvo, buvo tiktai dangstymai tokių kaip, pavyzdžiui, žemės ūkio ministras, kuris savo darbą, manau, atliko tikrai nekokybiškai. Kaip ir minėjau, savo balso, nes pažadai buvo vienokie, jie buvo neįgyvendinti, už atiduoti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbėtų E. Gentvilas. Matau, grįžo į salę. Ar atsisako žodžio? Tada J. Razma. Ar J. Razma norėtų už premjerę pasisakyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, žinoma. Noriu pirmiausia pasidžiaugti, kad jau artėja į pabaigą tam tikro politinio gražbyliavimo konkursas. Nežinau, ką čia mes išrinksime nugalėtoju. Pagal aršiausią kritiką turbūt valstiečiai ir žalieji čia pirmautų. Tiktai aš pastebėčiau, kad reiktų vis dėlto kaltinimus reikšti šiek tiek politiškai sąžiningiau. Pavyzdžiui, kaltinimai korupcija yra visiškai netinkami šiai Vyriausybei. Reiks Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai turbūt nusiųsti „korupcijos“ apibrėžimą, kad atskirtų, kas tai yra.
Žinoma, buvo ir dalykiškų pasisakymų, kaip V. Targamadzės tam tikras rūpestis švietimo sritimi, bet buvo daugiau nepagrįstos kritikos. Pavyzdžiui, vienas buvęs premjeras kaltina, jog ši Vyriausybė daug ką padarė iš skolintų lėšų. Aš linkėčiau jam pasižiūrėti paskutinių savo valdymo metų skolos rodiklius, kai per vienus metus skola nuo BVP išaugo 10 %. Ši Vyriausybė, beje, gerokai tai sumažino ir beveik pasieksime 2019 metų lygį. Apskritai tokie skaičiai kaip minimaliosios algos padidėjimas per kadenciją 52 %, vidutinės pensijos ūgtelėjimas 60 %, mokytojų atlyginimų paaugimas 70 %, dvigubas krašto apsaugos biudžeto išaugimas. Labai linkėčiau kuriai nors būsimai Vyriausybei priartėti prie tokių rodiklių. Jeigu kas nors iš būsimų įsivaizduojančių Vyriausybės formuotojų norėtų su manimi lažintis, kad jie pasiryžę tokius rodiklius pasiekti ar viršyti, mielai galėčiau lažintis, kad to tikrai nebus. Taigi, kad čia turime tokią situaciją, tikrai vis dėlto didelė dalis nuopelnų priklauso premjerei I. Šimonytei.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad ir opozicija galėtų drąsiai balsuoti už jos kandidatūrą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prieš kalbės L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, aš tikrai pagyrų kalbų negaliu sakyti. Mano pirma kadencija ir įspūdis iš jos tikrai yra nekoks. Pirmas dalykas, ką galiu pastebėti, tai buvo visiškai sugriautas pasitikėjimas valstybe, sužlugdyta švietimo, sveikatos sistema. Matėme per mūsų valstybę nuvilnijusį ne vieną skandalą, susijusį su Vyriausybės nariais, tačiau principingo Ministrės Pirmininkės sprendimo nematėme nė vieno, nors kadencijos pradžioje buvo deklaruojamas kitoks darbo standartas ministrų atžvilgiu. Taip pat mačiau ypač nepagarbų, žeminantį elgesį tiek kolegų, tiek Lietuvos žmonių atžvilgiu. Mačiau ir matau visiškai užmirštus ir naikinamus regionus, ir vien tik Vilniuje koncentruojamas lėšas. Tiems, kas čia sakė pagyrų kalbas būtent apie labai gerą gyvenimą Lietuvoje, siūlau išvažiuoti už Vilniaus ribos ir pasižiūrėti, kaip ten gyvena Lietuvos žmonės.
PIRMININKAS. Už kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nenoriu nieko nei girti nei peikti, bet priminti mūsų atsakomybę. Man teko iš arčiau ir toliau stebėti daug Vyriausybių pasikeitimų. Man teko matyti, kaip G. Vagnorių keičia R. Paksas, R. Paksą keičia A. Kubilius. Man teko matyti, kaip atsirado vadinamasis 2K projektas, nes niekaip nepavyko suformuoti daugumos. Vadinasi, opozicija buvo labai atsakinga, elgėsi atsakingai, balsavo palaikydami premjerą, kuris neturi daugumos, ir paskui palaikė daugelį strateginių sprendimų, nes premjeras buvo strategiškas. Iš esmės buvo galima sutarti dėl strategijų. Tai dabar aš noriu paklausti: ar šita Vyriausybė nebuvo strategiška? Buvo labai strategiška daugeliu įvairių klausimų: energetikos, gynybos. Netgi tais klausimais, kurie čia buvo kritikuojami: švietimo, sveikatos apsaugos, buvo keliamos labai strateginės idėjos. Buvo galima dalyvauti, buvo galima nedalyvauti, buvo galima kritikuoti, bet jos buvo.
Dabar aš noriu paklausti tų didžiųjų kritikų, tarkime, socialdemokratų, iš jų matuojasi vienas kitas žmogus būsimo premjero kepurę. Aš negirdžiu jokių strateginių idėjų, girdžiu tik aiškinimus, kaip šita Vyriausybė blogai dirba. Pasiūlykite savo geresnes strategines idėjas, pakonkuruokite. Nematau. Ir valstiečiams tas pats pasakytina. Kolegos, vis dėlto yra atsakomybė ne sukelti chaoso, o paskatinti ir toliau šitą Vyriausybę dirbti, nes mes neturime kitos išeities, kaip tik paspausti mygtuką „už“.
PIRMININKAS. Prieš kalbės S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, tikrai nesiruošiau kalbėti prieš, bet kolegos paskatino pasisakyti. Gerbiamam Jurgiui noriu priminti, kad Vyriausybė, ištikus nematytai krizei, skolinosi už 0 %. Ir ta skola tikrai nebuvo akmuo po kaklu, kada skolinasi ir kada vien skolai aptarnauti reikia skirti milijardą ir daugiau. Tai toks yra esminis skirtumas. Bet ta Vyriausybė, kuri dirbo, pirma mūsų šalies istorijoje pasiekė 2 % BVP skyrimą šalies gynybai iš uždirbtų pinigų, ne iš skolintų pinigų, ne iš infliacinių pinigų. Toks yra esminis dalykas. Ir kada jūs nuogąstavote su jūsų garbės pirmininku, kad vai vai vai gali palikti su tuščiu iždu rinkimuose, tai jūs gavote labiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių popandeminiu laikotarpiu augusią ir geriausiai su krize susitvarkiusią ekonomiką. Tai tokia reakcija.
O gerbiamam Kęstučiui – tai taip, visos Vyriausybės tikrai stengiasi dirbti kuo geriau. Tikrai mes konkuruojame idėjomis ir matome ne priešus dešinėje pusėje, bet politinius oponentus. Ir koks rezultatas bus, ir kaip tas idėjas vertins žmonės, mes matysime artimiausiu metu, per kelis mėnesius. Sako, kad neturime tų idėjų. Turime daugybę idėjų ir čia buvo daugybė opozicinėse darbotvarkėse klausimų, kurie buvo pateikimo stadijoje atmesti, bet po to su mažu patobulinimu buvo registruoti kaip valdančiųjų. Ir tai yra gerai, nematau nieko blogo, kad geros idėjos yra paimamos, ir tuos laurus dalintis nėra didelės prasmės, jeigu mes dirbame visi sutartinai vardan Lietuvos. Tai siūlau tą ir ateityje daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir yra proga dar E. Zingeriui pasisakyti už, jis, beje, šiandien švenčia gimtadienį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad mes į visą šitą turime žiūrėti karo prieš mus laiku. Karas prieš mus pasakė mums, kad mes turime peržiūrėti mūsų biudžetus. Tai per tuos 34 nepriklausomybės metus ar buvo tokia situacija? Jos nebuvo. Todėl tvarkytis tokioje situacijoje, kai viską reikia permesti į karo pramonę, kurios, deja, mes neturėjome – nei rimtos kariuomenės, nei oro apsaugos, nei slėptuvių, iš viso nieko. Ir kai kiekvienas dalykas, kiekvienas karo vienetas, tankas, lėktuvas, kai bet kas, kariuomenės sukūrimas kainuoja beprotiškus pinigus, o be to nebus Lietuvos valstybės. Reikėjo išlaikyti modernų pilietinės visuomenės veidą, reikėjo tam, kad mūsų pramonininkai nesukiltų dėl vis griežtėjančių ir didėjančių mokesčių jiems, ir jie nesukilo, ir jų santykiai su mumis liko geri. Nebuvo jokio investitorių nusivylimo Lietuva. Niekas, investitoriai nebėga iš Lietuvos, netgi pasukus mums į karo pramonę, kuri mums yra būtina, turiu galvoje, plačiąja prasme. Aš manau, tie metai prabėgo, žiūrint į kontekstą tų 34 metų, sėkmingai – Lietuva yra patikimas partneris. Mūsų santykiai su Lenkija, mums labai svarbia valstybe, yra puikūs. Santykiai su Latvija, Estija – sinchronizuoti. Santykiai su Vokietija – „Rheinmetallas“ atvažiuoja į Lietuvą, nepaisant to, kad Rusijos žvalgyba bando nužudyti vadovus, o atvažiuoja. Tai mes, kitaip sakant, turime harmoningą vystymąsi tuo metu, kai prie mūsų galių pridėtas pistoletas iš Rusijos.
PIRMININKAS. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tai ačiū jums visiems ir aš manau, kad gana stabiliai įveikėme šį laikotarpį ypač sunkiomis sąlygomis, naujų iššūkių akivaizdoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai yra išsakyti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą 16 val. 50 min. Dar tik dėl priėmimo. Yra papildomas 2 straipsnis, Teisės departamento pastaba dėl papildymo, kad nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo. Iš dviejų straipsnių yra šitas projektas, galime galbūt tiems dviem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ir tada balsuosime… Negalime. Gerai, ir dėl dviejų straipsnių balsuosime, ir dėl viso balsuosime 16 val. 50 min.
16.22 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3892, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3893 (pateikimas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, liko dar kai kurie klausimai iš rytinės darbotvarkės. 1-4.2 klausimas. Tai Genocido ir rezistencijos tyrimo centro projekto lydimieji. Aš matau, kad P. Kuzmickienė yra salėje, galbūt jinai galėtų mums pateikti 1-4.2 ir 1-4.3 klausimus, tai yra Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo projektus, kurie įregistruoti prie jau apsvarstyto klausimo? Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kartu su kolegomis teikiu šiuos parengtus įstatymų projektus, reaguodama į tai, kad ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus darbo užmokestis buvo ne visai tinkamai įvertintas ir nurodytas Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projekte. Taigi noras yra… Ir atkreipiu dėmesį, kad, vis dėlto jūs matote, tarytum kalbame apie Totalitarinių režimų tyrimų centro generalinio direktoriaus darbo užmokestį, bet jau prieš tai šiandien apsisprendėme, kad vis dėlto kalbame apie pavadinimo išlaikymą. Taigi ir šis siūlymas yra skirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus atlygiui pateikti.
Gal verta pasakyti, kad priėmus įstatymo projektą būtų užtikrintas teisingas centro vadovo darbo užmokestis, atsižvelgiant į centro uždavinius, funkcijas, centro, kaip įstaigos, dydį. Centras vykdo svarbias funkcijas, nustatytas valstybės, o generalinis direktorius yra valstybės pareigūnas, todėl pagal šį įstatymą jam turi būti nustatytas bazinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, centro vadovo darbo užmokestis priklauso… nuo centro vadovo darbo užmokesčio priklauso ir visų centro darbuotojų darbo apmokėjimo politika ir jos nustatymas centre. Taigi, manau, kad reikėtų palaikyti šį pasiūlymą ir sutvarkyti tai, kas galėjo vis dėlto savo laiku būti sutvarkyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nėra norinčių. Dėl šių projektų dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuosime kiek vėliau.
16.25 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projekto svarstymas. Prašau Ž. Pavilionį pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas, susirinkęs praeitą savaitę, liepos 11 dieną, išklausęs visas institucijas, susijusias su šiuo sprendimu, bendru sutarimu visų partijų balsais pritarė sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Diskutuoti nori, pirmąjį kviečiu V. Semešką. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Lietuva sutartį dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo pasirašė 2008 metais, kai ji buvo sukurta, o Seimas, Prezidentės D. Grybauskaitės teikimu, sutartį ratifikavo 2011 metų kovą. Kokie metai 2011-ieji? Lyg ir ramybės metai Europoje, Rusija dar galbūt nebuvo tokia agresyvi, nors jau agresijos užuominų matėsi Sakartvele, 2014 metais buvo įžengta į Krymą ir galų gale 2022 metais mes turime plataus masto invaziją į Ukrainą. Ukrainai tenka gintis ir mes matome realų vaizdą, kokiomis žmogiškųjų resursų pajėgomis yra puolama nepriklausoma, laisva, demokratiška valstybė.
Taigi gintis, pasiruošti gintis privalome ir mes – Lietuva. Priminsiu, kolegos, kad tiek JAV, tiek pati Rusija, Ukraina ir dar 71 valstybė tokių šaudmenų naudoti nedraudžia. Dauguma Europos valstybių konvenciją yra ratifikavusios, tačiau mūsų sąjungininkės ir kaimynės Lenkija, Latvija, Estija, Suomija, Rumunija nėra ratifikavusios šios konvencijos. Konvencijos 20 straipsnis numato, kad kiekviena valstybė, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę pasitraukti iš šios konvencijos.
Svarbu pažymėti, kad Ukrainai perduotos haubicos šiuos šaudmenis gali naudoti virš 25 kilometrų atstumu, kartu reguliuojamas ir sprogmenų paplitimo plotas. Perduoti kasetiniai šaudmenys šaunami 155 milimetrų haubicomis, tokiomis kaip EM777, arba haubicomis „Panzer 2000“, kokių turi ir Lietuva. JAV pareigūnai teigia, kad Ukrainai perduotų šaudmenų sprogimo procentas siekia vos 2,35 % ar mažiau. O Maskva naudoja mažiausiai šešių tipų kasetinę amuniciją, tai yra „Uragan“, „Smerch“, „Tornado-S“, „Točka“ ir „Iskander“, raketų paleidimo sistemomis, tinkamus šaudmenis naudoja, deja, ir prieš civilius gyventojus. Per Rusijos smūgį į Kramatorsko geležinkelio stotį pernai balandį nuo kasetinių šaudmenų žuvo 50 civilių. Vis dėlto tokie šaudmenys yra veiksmingi prieš be priedangos besiveržiančius dalinius. Ukrainiečiai kariai leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad vienas iš pagrindinių tokios amunicijos privalumų – rusai bijo rengti masines naujas atakas.
Kolegos, labai tikiuosi, kad Lietuvai niekada nereikės naudoti tokių šaudmenų, bet vis dėlto savo arsenale, savo sandėliuose mes privalome jų turėti. Tai yra viena iš atgrasymo priemonių ir mūsų gynybinė priemonė, ypač tuomet, jeigu toks įsiveržimas iš Rytų pusės būtų. Narystė konvencijoje apribojo Lietuvos Respublikos ir dalies jos teritorijoje esančių sąjungininkų gynybinius pajėgumus. Todėl nors sprendimas nėra lengvas, tačiau egzistenciškai svarbus.
Visi mes gavome nemažą kiekį kreipimųsi iš didžiųjų valstybių, Kanados, įvairių organizacijų, tačiau reikia pažymėti, kad pirmiausia didžiosios valstybės turėtų susitarti su kitomis didžiomis valstybėmis, kad tokie šaudmenys nebūtų naudojami ir nebūtų puolamos silpnesnės, galbūt mažesnės, valstybės. Taigi, šiandien kalbame apie Lietuvos nacionalinį saugumą, apie mūsų kariuomenės apginamumą ir apie agresorių, tai yra ilgalaikę grėsmę Lietuvai, teroristinę Rusiją, kuri gali bandyti veržtis į Lietuvą ir būtent šios konvencijos denonsavimas užtikrins mūsų nacionalinio saugumo poreikius, todėl su giliu liūdesiu, kad reikia šiandien mums tokį sprendimą priimti, vis dėlto siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, kad kolegų J. Jaručio ir V. Ąžuolo salėje nematau. Kviečiu A. Anušauską į tribūną. Perduodu posėdžio pirmininko pareigas Seimo vicepirmininkui J. Sabatauskui. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kiekvienas mūsų prieš tris dienas gavome Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto notą, raginančią susilaikyti nuo šio žingsnio, tačiau, vis dėlto, kas keista, tarptautinės organizacijos praktiškai nepasisako prieš agresorių. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, pasidomėjus, ką gi darė 2022 metais, kai Rusija pirmą kartą panaudojo kasetinius šaudmenis, pasirodo, protestavo prieš Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą perduoti Ukrainai kasetinius šaudmenis, nors nė viena šitų valstybių nėra prisijungusi prie šios konvencijos. Ir dabar išties toje notoje parašyta, kad Lietuvos kariuomenė, naudodama šiuos šaudmenis, užminuos Lietuvos teritoriją, tačiau visiškai nekalbama apie potencialaus agresoriaus veiksmus prieš mus.
Nekalbėsiu apie šių šaudmenų efektyvumą. Iš tikrųjų tarptautinė humanitarinė teisė numato ribojimus, kuriuos Ukraina ir dabar, naudodama šiuos šaudmenis, įsipareigojusi gerbti, bet Rusija nei gerbia, nei ruošiasi gerbti, nei yra tų konvencijų narė. Manyčiau, visgi reikia… Jeigu jau Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas išreiškia savo protestą, tačiau pats Komitetas ir daro nepakankamai, ir darė nepakankamai, arba praktiškai nieko nedaro, kad paveiktų agresorę Rusiją nenaudoti ne tik kasetinių šaudmenų, bet ir cheminio ginklo, kuris yra naudojamas, nors pati Rusija yra pasirašiusi tai ribojančią konvenciją. Žodžiu, siūlau pritarti denonsavimui ir priminti, kad Rusijos agresijos padarinių ignoruoti negalima net ir tokioms garsioms organizacijoms, o Lietuva Ženevos konvencijos įsipareigojimų paisė ir paisys.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū kolegai. Kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų žiūriu į tokius atneštus projektų sprendimus ir kyla įdomių minčių. Dvejus metus niekam nereikėjo, konfliktas jau daugiau kaip dveji metai trunka, niekam tų denonsavimų nereikėjo, Lietuvoje nei gaminti, nei naudoti, nei prekiauti, nei pirkti, nei parduoti nereikėjo tų ginklų, viskas buvo gerai. Ir tada tokie labai gražūs, įdomūs sutapimai – atsiranda gamykla, kuri greitai pas mus atsiras, tada be pirkimo taisyklių, be projektų viskas eina. Klausimas, ar šis denonsavimas reikalingas šiai gamyklai, kuri nori gaminti šaudmenis, kurie kitose šalyse draudžiami? Juk apie tuos kasetinius ginklus yra labai seniai visiems aiški tiesa, nebėra nė dviračio, ką išradinėti. Labiausiai šie ginklai kenkia civiliams, daugiausia nuo jų nukenčia civiliai gyventojai, ir dabar mes sakome: taip, išeikime iš tos sutarties, pirkime, prekiaukime, naudokime juos Lietuvoje. Įdomu, kas toliau? Gal tada ir cheminį ginklą greitai reikėtų įsiteisinti, irgi gaminkime, kodėl ne, padės laimėti mūšį kam nors kur nors. Kur yra ta politikų riba atnešant tokius sprendimus?
Žinote, kiekvienas dažnai socialinėje erdvėje matome vaizdus, kai žmonės piktinasi, kai į maistą gyvūnams prikišama nuodų, išmėtoma gatvėse, kad tie gyvūnai, nežinodami, kas ten yra viduje, arba būtų sužaloti, arba žūtų. Baisimės tuo, piktinamės tuo, kad tai vyksta, kad yra tokių piktadarių, kurie taip daro, nes tai kenkia gyvūnams, žaloja, žudo, bet šiuo atveju, kai kasetiniai ginklai žaloja žmones, civilius, čia toje salėje bus daug balsuojančių už – puikūs ginklai. Tai iki kiek, kur mes nuėjome?! Iki kiek Seimas ir politikai… Aš nežinau, kur yra tas dugnas, kur dar galima griūti.
Žinote, aš savo šeimos rate turiu netgi tokią istoriją: prosenelis ganydamas karves žuvo ant tokių panašių ginklų. Civilis, nekovojo. Prieš du mėnesius aš toje pačioje vietoje radau dar keturis sprogmenis. Tai, aišku, dėl laimingo atsitiktinumo daugiau niekas nežuvo, išminuotojai juos išvežė.
Tai mes, vadinasi, norime, kad Lietuvoje tokių žūstančių žmonių nuo tokių ginklų būtų kuo daugiau. Aišku, kažkam juokinga. Karo partijai turbūt visada juokinga. Jiems tarsi, nežinau, žaidimu tampa kuo daugiau tokių dalykų pridaryti. Bet iš tikrųjų tas balsavimas todėl ir yra geras, kad žmonės pamatys tikrą veidą kiekvieno politiko, kuris baisisi slaptu gyvūnėlių žudymu, nuodus kišant į maistą, ir kuris sako: labai gerai, kai civiliai žus nuo tokių ginklų. Tai pamatysime tų politikų veidus.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Dabar dėl balsavimo motyvų. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tai siūlau išties nemanipuliuoti ir mums nepriskirti už denonsavimą tų dalykų, kurių mes nesakėme ir neteikėme. Dar kartą kartoju: ir Ženevos konvencijoje dėl humanitarinės teisės, ir visi kiti įsipareigojimai, prisiimti Lietuvos, kaip valstybės, galioja ir galios. Nė viena Rytų flango valstybė, NATO valstybė nėra prisiėmusi šitų įsipareigojimų. Tarptautinės organizacijos nutyli net šį faktą. Sako, nė viena neišėjo. Tai jos ir neįėjo į šią konvenciją. Aš siūlau nemanipuliuoti faktais ir neklaidinti žmonių.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, yra posakis: „Ne žodžiais ar darbais tėvynę mylime.“ Tai šiuo atveju mes ir pažiūrėsime, ką galvojame apie civilius žmones, kurie nuo šių ginklų žūna ir žus. Tos šalys, kuriose buvo panaudoti tie ginklai, tą ir pasakė, kad daugiausia nuo jų žūsta civiliai gyventojai netgi po visų veiksmų, kai jau viskas būna pasibaigę. Ar mes to norime ir Lietuvoje? Pabalsuokime, pamatysime, kas yra kas. Ir tada jūs nesakykite, kaip jums gaila gyvūnėlių, kurie nuodijami piktadarių, nes jūs labai norite, kad nuo tokių ginklų žūtų civiliai gyventojai. Pirmyn!
PIRMININKAS. Ačiū kolegos. Balsuosime, kai bus balsavimo langas.
16.38 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas yra Konsulinio statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872(3). Priėmimas pastraipsniui. Yra 12 straipsnių. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Ar galime pritarti visiems straipsniams? (Balsas salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Dėl įsigaliojimo taip pat galime pritarti? Ačiū. Taigi, dėl motyvų norinčių pasisakyti nėra. Tai balsuosime netrukus, truputį vėliau.
16.38 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873(2) (priėmimas)
Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873. Irgi priėmimas. Yra keturi straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuosime vėl per balsavimo langą, netrukus.
16.39 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmens tapatybės ir paso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874(2). Priėmimas. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Yra du straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuosime netrukus dėl viso įstatymo projekto.
16.40 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955(2). Irgi priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Taip pat balsuosime netrukus.
Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų – L. Nagienė už. Bet kadangi prieš nėra, tai atsisako kalbėti. Ačiū kolegei.
16.41 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2580 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(3). Jis yra prie projekto Nr. XIVP-3812(2), tai irgi priėmimo stadija. Šiuo atveju yra vienas straipsnis. Jam yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galima pritarti visam straipsniui ir komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Taigi daugiau straipsnių nėra. Balsuosime dėl viso projekto netrukus.
16.42 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo keleto straipsnių ir priedų, 2, 5 priedų pakeitimo, įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945(2). Priėmimo stadija. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
Yra vienas straipsnis, dėl kurio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū, pritarta. Balsuosime netrukus.
16.42 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925(2), taip pat jis prie projekto Nr. XIVP-3581(2). Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Pastabų, pasiūlymų dėl projekto dviejų straipsnių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tuoj balsuosime.
16.43 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956(2). Kviečiu pranešėją A. Kupčinską iš pagrindinio Ekonomikos komiteto. Svarstymo stadija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos. Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, kad jį reikia pataisyti ir patobulinti. Kaip minėjau, visi komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, sutarė bendru sutarimu. Ir kitas turbūt?
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsinaujinančių išteklių irgi?
PIRMININKAS. Ne, dabar tik Šventosios jūrų uosto.
Kolegos, užsirašę diskutuoti yra keturi Seimo nariai. Kviečiu pirmąjį Andrių… atsiprašau, Algirdą Stončaitį į diskusiją.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš pasistengsiu kalbėti žymiau mažiau, kad neužimčiau laiko, nes šiandien ir taip darbotvarkė ilga. Visgi tikrai mes Lietuvoje neturime daug vystymosi galimybių ir tas mūsų pajūris tikrai nėra didelis, bet mes turime išnaudoti tą, ką turime. Todėl, mieli kolegos, aš bet kokiu atveju kviečiau ir visada palaikiau, kviečiu dėti absoliučiai visas politines pastangas visų partijų sutarimu, kad Šventosios uostas įgautų pagreitį, visapusišką pagreitį vystytis, nes tai yra galimybė regionui, kuria, deja, nepasinaudojama. Visiškai neseniai, kai buvo kilusi tokia savotiška krizė dėl netoli Šventosios esančių Darbėnų, visuomenė lygiai taip pat kėlė klausimus, na, kodėl toks unikalių galimybių kampelis kaip Šventosios uostas nėra panaudojamas taip, kaip galėtų būti panaudojamas? Tai tų atsakymų, tiesą pasakius, matyt, nei bendruomenės, nei visuomenė iki galo ir negavo. Be abejo, suprantu, kad galbūt kažkas sako, kad nereikia suteikti kokių nors papildomų galimybių investuotojams, kurie ateina į teritorinę jūrą, tačiau čia yra, sakykime, patrauklumas, kad investicijos ateitų, o vertinimai gali būti patys įvairiausi. Visgi aš siūlau palaikyti šitą projektą ir vieningai, matyt, kad tai yra perspektyvu, kad tai yra didžiulė pridėtinė vertė Lietuvai ir ypač Lietuvos Vakarų kraštui, balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kalba V. Rakutis. Nematau. Ai, yra. Prašom į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, siūlomas projektas yra svarbus tuo, kad mes įrengtume savo Šventosios uostą taip, kad jis galėtų priimti tiek jachtas, tiek laivus, kurie reikalingi aptarnauti vėjo parkams. Tai ambicingas projektas, turintis daug sudėtingų elementų. Yra rizika šiokia tokia, mes atpiginome šiek tiek tą projektą, kad jisai galėtų būti įgyvendintas mūsų laikais. Todėl labai siūlyčiau pritarti šitam projektui. Turime turėti jį, kad nuo mūsų pakrantės galėtų išplaukti jachtos, nes dabar Klaipėda ir tai sunkiai priima, o dar kito uosto neturime, maždaug kas 30 kilometrų prie Baltijos turėtų būti tokie uostai. Tai yra labai svarbus investicinis projektas, siūlau pritarti. (Balsai salėje) Na, bet gal pavyks.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalba… kviečiame į tribūną diskutuoti A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Patikslinkite laiką? Gerbiami kolegos, taip lengvai viena ranka daliname: ką tik Vyriausybė kažkaip padalino Vilniaus tarptautinio oro uosto žemę už kažkokį juokingą mokestį – 500 litų per mėnesį, atsiprašau, eurų per mėnesį, už 55 eurus 45 metams, dabar Šventosios uosto žemę neatlygintinai panaudai ruošiamasi kažkam padovanoti 50 metų. Pretekstas neatlaiko kritikos – reikia aptarnauti vėjo jėgaines. Na, įsivaizduokite, iš Šventosios uosto vežios ten kokių 120 metrų sparnus, ar ne, į jūrą ir aptarnaus tas vėjo jėgaines. Tai Klaipėdos uoste yra rengiama visa infrastruktūra, investuota dešimtys milijonų (arba bus investuota) vėjo parkams montuoti ir aptarnauti.
Dabar Šventosios uostas. Sugalvojo Energetikos ministerija, skaičiau, kas yra teikėjai, kažkokie du klerkai iš Energetikos ministerijos pateikė projektą, neva jiems reikia Šventosios uosto. Ir tą uostą reikia neatlygintinai padovanoti kažkokiai bendrovei. Aš suprantu, kad uosto yra rekreacinė paskirtis, tas uostas, be abejo, turi būti atstatytas. Istorija rodo, kad turbūt XVI amžiaus pradžioje jau buvo pradėtas eksploatuoti ir naudoti tas uostas. Ir yra nusikaltimas, kad kažkada 2011 metais E. Gentvilas sukišo milijonus ir per vieną dieną tas uostas buvo užneštas smėliu. Tokia istorija, kai jis dar vadovavo Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. Dabar tas uostas priklauso Palangos savivaldybės įsteigtai įmonei. Ir tą žemę, uosto žemę, nemokamai kažkam 50 metų padovanos. Bandoma įtvirtinti įstatyme, kad savivaldybės įsteigta įmonė Šventosios uosto direkcija ir direktorius nuspręs – tau ar tau, ar tau, štai būsite šios žemės savininkas 50 metų. Nejuokinkite, kolegos, aš suprantu, kadencija baigiasi, bet negalima taip grubiai išdykauti, ką jūs dabar darote.
Kitas dalykas. Yra antroji paskirtis – to reikia buriavimo sportui. Kas prieštarauja, kad Šventosios uostas būtų naudojamas rekreacijai, buriavimui ir taip toliau? Visą laiką ta pati paskirtis buvo Šventosios uosto. Kad nėra investicijų, taip. 2016 metais, kai dar Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui priklausė Šventosios uostas, buvo suskaičiuota, kad įrengtų normalius molus, o ne iš kokios geotekstilės ir taip toliau smėlio maišus supiltus, reikia apie 70 mln. eurų, tokia reikalinga suma.
Gerbiamas Simonai Gentvilai, jūs tiesiog sekate savo tėčio pėdomis. Nemosikuokite ir nežiopčiokite čia atsistojęs, nevaidinkite, kad kažkuo prisidėjote prie to. Geriau pasakykite, kam jūs numatėte padovanoti šitą žemę 50 metų, tai yra padovanoti Šventosios jūrų uostą? Aš suprantu, jūsų tėveliui, kažkada vadovavusiam Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, nepavyko šio projekto įgyvendinti. Aš tikiuosi, kad gal jums pavyks, matydamas tokią plačią jūsų šypseną. Greičiausiai būsite patvirtintas dar kartą ministru, kad užbaigtumėte savo juodus darbus. Tai labai linkiu jums visiems sėkmės. Bet Lietuvos valstybės turto prašome neparceliuoti taip grubiai ir neatsakingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutavo visi, kurie norėjo. Dėl balsavimo motyvų už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties nepamirškime vienos aplinkybės. Kai mes kalbame apie kritinės infrastruktūros, tarp jos ir energetinės infrastruktūros, apsaugą, Šventosios uostas (tiesą sakant, tam gali būti panaudojamos ir uosto teritorijos) vaidins reikšmingą vaidmenį. Šalia yra Būtingės terminalas. Savo laiku teko pasižiūrėti tą infrastruktūrą. Išties ji yra daug arčiau ir iš ten galima veikti daug efektyviau saugant mūsų energetinę infrastruktūrą jūroje. Taigi, be abejonės, projektai, kurie su tuo susiję, yra būtini, o uostas turi vystytis visomis kryptimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš kalba A. Skardžius. Atsisakė. K. Mažeika dėl motyvų.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai atsiprašau, kolegos, ką prikėliau. Vis dėlto norėtųsi šiek tiek paprieštarauti. Ką tik buvęs krašto apsaugos ministras sako, kad tai bus labai svarbu krašto gynybai. Jeigu tai būtų svarbu krašto gynybai, tai kodėl išnuomoti privačiam verslui? Turbūt toks atviras klausimas. Galbūt jūs per šoninį mikrofoną galite atsakyti, koks privatus investuotojas ten sukurs kokią jėgos struktūrą, kuri apsaugos Būtingės naftos terminalą? Greičiausiai tai yra tik dūmų uždanga, nes man šis projektas labiau asocijuojasi su vėjo jėgainių parko aptarnavimu ir turbūt, atsiradus kokiai įmonei, įstaigai, operatoriui, kuris būtent labiau siejasi su tuo, nes kiek buvo dar ir praėjusioje Vyriausybėje, ir šioje, diskusijų, kad reikia plėtoti šį uostą ne tik dėl mažos laivybos, kuri Lietuvoje populiarėja, ne tik dėl privačių jachtų ir žvejų, ir taip toliau, priekrantės, bet labai svarbu, dėl aptarnavimo jūrų vėjo jėgainių parkui. Tai turbūt atiduoti valstybei tokį galimą pajamų šaltinį būtų tikrai nesąžininga, nes tų uostų neturime tiek daug, kad galėtume juos dalinti į kairę ir į dešinę. Todėl siūlau tikrai nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų, nuomonės išsakytos. Kolegos, jau yra balsavimo langas, tai iš karto dėl šito projekto ir balsuosime. Tai yra balsuosime dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3956(2), svarstymo stadijoje.
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 83, prieš – 5, susilaikė 29. Projektui pritarta po svarstymo. Kolegos, dabar turbūt balsuosime dėl… (Balsai salėje) Ne, kolegos, dabar balsavimo langas. Paminėjo repliką po balsavimo. Dabar replika po balsavimo, dėl vedimo tvarkos. Jūs norite mane nušalinti? Kol kas nėra pagrindo dėl vedimo tvarkos. Kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Kadangi buvo paprašyta atsakyti. Tai ten, jeigu pamatysite projektą, panaudai valstybės institucijoms yra numatyta galimybė.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Trumpas. Prašome skubos tvarkos. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną D. Griškevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Frakcijos vardu.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, tiesiog dėl protokolo. Kadangi kortelė tikrai nesuveikė, dar pasitikrinsime, bet mano balsas už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo, D. Griškevičiaus balsas (Balsai salėje) už. Frakcijos vardu buvo paprašyta skubos tvarkos, dėl šio įstatymo projekto. Kolegos, turėsime balsuoti.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 64, prieš – 36, susilaikė 22. Pritarta dėl skubos. Nieko naujo šiam pasaulyje, sesijos pabaiga.
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIVP-4031 (priėmimo tęsinys)
Kolegos, turbūt grįžtame prie pagrindinio šios dienos darbotvarkės 2-1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas. Turime 1 straipsnį, dėl kurio yra tokia norma, pritarti Respublikos Prezidento teikiamai I. Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Kolegos, turėsime balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. Kadangi yra Teisės departamento pastaba, kad turėtų būti papildytas projektas dar 2 straipsniu dėl jo įsigaliojimo. Taigi, balsuojame dėl nutarimo 1 straipsnio, kur būtų išreikštas pritarimas Ministrės Pirmininkės kandidatūrai.
Užsiregistravo 128, balsavo 121: už – 70, prieš – 28, susilaikė 23. Dėl 1 straipsnio pritarta.
2 straipsnis, kuriuo teigiama, kad nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo. Balsuojame, kolegos.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 70, prieš – 22, susilaikė 30.
Ir balsuojame dėl viso nutarimo. Dar nebaigėme balsuoti. Dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 69, prieš – 30, susilaikė 25. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Kviečiu Ministrę Pirmininkę. (Plojimai, šurmulys salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nespės net gėlės nuvysti iki kadencijos pabaigos. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną replika po balsavimo. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tai turbūt sveikinimas: sveikiname frakcijos vardu mažumos Vyriausybę – net 71 nesurinko.
17.03 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3892, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3893 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi ankstėliau, dar rytinėje darbotvarkėje balsuojant, tiksliau, nebuvo balsuota dėl dviejų lydimųjų įstatymo projektų, kurie lydėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, taigi turėsime balsuoti dėl Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 pakeitimo įstatymo projekto ir dėl Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo stadijoje.
Užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 102, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo projektams pritarta. Pagrindinis siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl abiejų projektų. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.04 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, kolegos, jau popietinės darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 99, prieš – 1, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
17.05 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Konsulinio statuto keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872(3). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 119, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.06 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 116, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 114, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.08 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2580 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(3). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 111, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.09 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3945(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 112, prieš 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.09 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925. Priėmimas. Balsuojame.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Repliką po balsavimo buvo galima ar ne? Gerai, po šito.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 109, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo per šoninį mikrofoną – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl prieš tai buvusio projekto, mieli valdantieji, per ketverius metus taip ir nesugebėjote e. tollingo įgyvendinti. Daugiau lėšų neturėsime keliams finansuoti.
17.11 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-8 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Kupčinską, nes yra Seimo narių pasiūlymų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tada paprašysime, kad Seimo narys K. Starkevičius pristatytų savo pasiūlymą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šis pasiūlymas yra pateiktas atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastebėjimus. Komitetas į tai atsižvelgė, tai mano pasiūlymuose atsispindi. Čia yra padidinamas dienų skaičius, per kurį galima pateikti paraiškas dėl dalyvavimo konkurse.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom pristatyti išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė, kad nuo 90 kalendorinių dienų iki 120 kalendorinių dienų būtų pailgintas konkurso terminas.
PIRMININKAS. Priverstas paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad mes svarstytume šitą pasiūlymą? (Balsai salėje: „Yra, yra.“) Kažkaip mažokai rankų. Pabalsuojame. (Balsai salėje) Yra, gerai. Kolegos, komitetas pritarė. Prieš pasiūlymą – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš, gerbiamas pirmininke, atsiprašau, aš dėl viso prieš.
PIRMININKAS. Dėl viso.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Ar šitam siūlymui galima pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. Visam 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamas pranešėjau, paskubėjote išeiti iš tribūnos, prašom pristatyti Teisės departamento pastabą ir komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Komitetas vėlgi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, galime pritarti visam 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai pagrindinis komitetas pritarė? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi, balsuojame dėl… Atsiprašau, dėl motyvų buvo A. Skardžiaus pageidavimas kalbėti prieš. Prašom, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolegos, kuo arčiau rinkimai, tuo turbūt įdomesnių projektų matome: tiek dėl Šventosios uosto, tiek dėl viešųjų pirkimų atsinaujinančios energetikos srityje. Na, kad viena atėjusi įmonė galėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, tai klausimas, su kuo jinai konkuruos? Kaip vienas dalyvis gali dalyvauti tokiame išties strateginiame projekte ir būti pripažintas nugalėtoju? Kalbama ne tik apie tai, kad ten 120 ar 140 hektarų jūrinės… atsiprašau, 120 kv. kilometrų jūrinės teritorijos bus patikėta 40 metų, bet ir 15 metų parama, dėl kurios čia buvo laužomos ietys. Pamenate, Ekonomikos komitetas pritarė siūlomai pataisai, kad apsieitų be 15 metų elektros vartotojų paramos, tada Seime energetikos ministras pasiūlė praversti šią pataisą.
Dabar ministras atėjo su kita pataisa, kad konkurso dalyviu gali būti vienas dalyvis ir jis gali būti skelbiamas nugalėtoju. Tai išties kuriamas naujas precedentas, skelbiant aukcionus, ir tai yra negeras precedentas. Pamenu, dar visai neseniai viceministrė įrodinėjo, kad dalyvaudamas vienas dalyvis nežinos, kad jis dalyvauja vienas. Tai blogi precedentai ir tikrai nieko gero nežada elektros vartotojams, todėl siūlau balsuoti prieš, nes vartotojų parama bus skirta Vokietijai. Kaip sako ministras, Vokietija susiduria su energetikos, elektros energetikos stygiumi, tai savo parama šelpsime vokiečius. Atsiprašau už šiek tiek ilgiau panaudotą laiką. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolega šiek tiek uždelsė. Taigi, kolegos, balsuojame dėl… Yra už. Atsirado už. Prašom, K. Starkevičius – už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, mes svarstymo metu diskutavome su kolega ir aš tada aiškinau, kodėl dabar reikalingas šis konkursas. Kaip čia sako, ypatinga skuba tikrai nėra skuba. Šiuo metu ne vienas projektas yra vykdomas arba bus vykdomas Šiaurės, Baltijos jūrose ir dabar yra konkurencija net dėl investitorių, kas ateis ir kas investuos į mūsų šį parką.
Dar viena. Įvertinkime geopolitinę situaciją ir pasižiūrėkime, kur mes esame. Tai kiekvienas investitorius yra brangus. O čia ar vienas bus, ar ne vienas, tikrai dar šiandien nėra aišku. Tai aš tikiuosi, kad iš tikrųjų laimės pats stipriausias, kuris pasiūlys geriausias sąlygas, ir mes už kelerių metų turėsime gerą, gerai išvystytą parką ir dar daugiau energetinio saugumo. Energetinis saugumas yra ir mūsų visų saugumas, kartu paėmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū diskutavusiems. Balsuojame. Priėmimo stadija. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 78, prieš – 5, susilaikė 29. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2823GR) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dabar Prezidento grąžintas įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2823). Svarstymo stadija. Komiteto išvada. Į tribūną prašome Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-2823). Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. birželio 30 d. dekretu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti teikiamiems siūlymams ir siūlyti Seimui priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai 7 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū pagrindinio komiteto pirmininkei. Kolegos, pagal Seimo statutą, kadangi nėra norinčių diskutuoti, kalbėti dėl motyvų, iš karto einame prie grąžinto įstatymo priėmimo procedūros. Taigi priėmimo metu, nes vėl dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, pirmiausia balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Pirmas balsavimas. Taip sakant tą įstatymą, kuris anksčiau buvo priimtas Seime.
Užsiregistravo 107, balsavo 103: už – 49, prieš – 29, susilaikė 25. Įstatymo projektas pakartotinai nėra priimtas. Taigi balsuojame dėl Prezidento pateikto įstatymo projekto varianto su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektas priimtas su visomis Prezidento pataisomis. (Gongas)
17.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4035, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4032, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4038 (pateikimas ir svarstymas)
Gerbiami kolegos, turime dabar svarstyti rezervinį 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4035. Pranešėjas – J. Razma, pirmasis Seimo Pirmininkės pavaduotojas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal neprieštarausite, kad aš pateikčiau tris susijusius projektus?
PIRMININKAS. Taip pat ir projektą Nr. XIVP-4032, ir projektą Nr. XIVP-4038.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Yra projektai, kurie susiję su tuo, kad mes palydėjome į Europos Parlamentą du Seimo narius. Vietoje jų turime šiandien prisiekusią vieną naują Seimo narę – J. Rojaką, dėl to buvę Seimo nariai išbraukiami iš atitinkamų komitetų, padaromi nedideli pakeitimai komitetų sudėtyje. J. Rojaka pageidauja dirbti Audito komitete, sudarydama galimybę Valstiečių žaliųjų frakcijos prašymu A. Kubilienei pereiti į Sveikatos reikalų komitetą. Tai tokie būtų siūlymai dėl pirmojo projekto.
Dėl minėtų pakeitimų keičiasi Ekonomikos komiteto narių skaičius, nes vietoje P. Saudargo mes čia nieko nebegalime įrašyti, tai Ekonomikos komitete būtų vienu Seimo nariu mažiau, tai yra projektas Nr. XIVP-4032.
Dėl minėtų pakeitimų keičiasi ir komiteto narių pavaduotojai. Pagal frakcijų pageidavimus surašyti pakeitimai projekte Nr. XIVP-4038.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti dėl visų trijų įstatymo projektų. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Projektų svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų galime pritarti dėl viso projekto? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4035 (priėmimas)
Priėmimo stadija. Dėl pirmojo Seimo komitetų sudėties projekto Nr. XIVP-4035 yra trys straipsniai. Pakeitimų, siūlymų nėra. Galima pritarti visiems trims straipsniams? Ačiū, pritarta. Balsuojame. Atsiprašau, keturi, dėl visų keturių galima pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo komiteto sudėties patvirtinimo pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4032 (priėmimas)
Kitas nutarimo projektas – dėl Seimo komiteto narių skaičiaus. Yra du straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų nėra, galima pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto narių skaičiaus“. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4038 (priėmimas)
Kitas nutarimo projektas – „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto narių pavaduotojų patvirtinimo“. Jame yra septyni straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Galima bendru sutarimu pritarti dėl visų straipsnių priėmimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Galime balsuoti dėl viso nutarimo projekto. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 93, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4036, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4037 (pateikimas ir svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4036. Prašom gerbiamą Seimo Pirmininkės pirmąjį pavaduotoją ir kartu galbūt dėl Seniūnų sueigos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tie du projektai yra susiję su tuo pačiu faktu, kad būtent šiandieną mes išrinkome Seimo Pirmininkės pavaduotoju Ž. Pavilionį. Pagal Seimo statutą jis turi būti įrašytas į Seimo Seniūnų sueigos sudėtį ir turi būti Seimo valdybos nariu. Tai tam ir skirti šie du nutarimų projektai.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Pateikimo stadijoje galima pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti svarstymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4036 (priėmimas)
Nutarimo priėmimas dėl Seimo valdybos patvirtinimo. Yra du straipsniai pastraipsniui, galima pritarti jų priėmimui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame dėl Seimo valdybos patvirtinimo pakeitimo nutarimo. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 99: už balsavo 96, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4037 (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Du straipsniai. Pritariame. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2760 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4022(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėja – P. Kuzmickienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Svarstymo stadija.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šį projektą svarstėme liepos 12 dieną ir Teisės departamento pastaboms pritarėme. Komitetas bendru sutarimu pritarė visam projektui – siūlome pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, prašyti Seimo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai pranešėjai. Nėra norinčių diskutuoti, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo taikyti skubos tvarką. Ar galime pritarti šio projekto skubos tvarkai? Nėra prieštaraujančių? Nėra, pritarta bendru sutarimu.
17.32 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 302, 305, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3776(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3). Svarstymo stadija. Per šoninį mikrofoną S. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašyčiau Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu pusvalandžio pertraukos šiuo kausimu.
PIRMININKAS. Ar kolegų teisėtas prašymas pagal Statutą? Ar yra prieštaraujančių dėl pertraukos? Nėra prieštaraujančių. Galima pritarti bendru sutarimu pertraukai. (Balsai salėje) Atliekų tvarkymo įstatymui nepritariate, norite balsuoti? Kolegos, kad ir pavėluotai, bet yra prieštaravimas. Taip, turime balsuoti dėl Atliekų tvarkymo ir drauge dėl Rinkliavų įstatymų projektų svarstymo pusvalandžio pertraukos.
Užsiregistravo 93, balsavo 92: už – 52, prieš – 29, susilaikė 11. Pertraukai pritarta.
17.34 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 7, 12, 16, 17, 18, 20, 22, 35, 36 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3991 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3991. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų tęsiame tam tikrus sprendimus, susijusius su mūsų valstybės tarnybos, kariuomenės ir žmonių, kurie dirba kitose labai svarbiose institucijose ir tarnybose, atsparumo didinimu. Todėl impulsas dėl šito projekto, aišku, yra atėjęs dėl geopolitinės situacijos, kai priešiškų žvalgybų tarnybos bando įvairiais būdais kompromituoti, verbuoti ir į rizikos zoną, sakykime taip, stumtelėti žmones, kurie eina svarbias pareigas.
Šio įstatymo projekto yra trys svarbūs dalykai. Pirmas dalykas, siūloma nustatyti apribojimą paslapčių subjektų darbuotojams vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose jų buvimas galėtų kelti Lietuvos nacionaliniam saugumui… Tai paliestų 56 tūkst. asmenų, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Reikia pasakyti, kad išimtiniais Vyriausybės nustatytais atvejais, pavyzdžiui, artimųjų mirties ir tam tikra tvarka, vykimas į nustatytas užsienio valstybes būtų galimas, turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą. Noriu pasakyti, kad mes jau kai kuriuos apribojimus esame kartu priėmę. Panašus apribojimas šiuo metu yra numatytas profesionalios karo tarnybos kariams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Tai vienas iš svarbių šito įstatymo pasiūlymų.
Kitas labai svarbus dalykas. Kadangi dabar stipriname mūsų karinį rezervą, ir aktyvųjį, ir parengtąjį, pastebėjome tokį labai įdomų dalyką, kad kai į atsargą išleidžiami kariai, iš tikrųjų jie tada įrašomi į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, jiems su tarnybos pabaiga nutrūksta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Ir tada, kai mes aktyvųjį rezervą norime kviesti į pratybas ir, pavyzdžiui, pratybose suteikti jiems teisę susipažinti su įslaptinta informacija, mes susiduriame su problema. Todėl norime pasiūlyti tam tikrą lankstesnį mechanizmą, kuris reikštų, kad paliktume galioti iki išleidimo į atsargą išduotus leidimus, kitaip tariant, nenaikinti jų, kai jau išeinama į atsargą, tiesiog numatyti leisti naudotis tais leidimais iki nustatyto termino pabaigos. Kitaip tariant, jeigu žmogus gavo leidimą penkeriems metams, po dvejų metų išeina į atsargą, tai ne nutrūktų, o ir toliau galėtų trejus metus susipažinti su įslaptinta informacija. Ir antras variantas, šaukiant į pratybas, mokymus ar vykdyti užduočių, jeigu bus dirbama su įslaptinta informacija, supaprastinta tvarka patikrinti, ar neatsirado aplinkybių, dėl kurių jiems negalėtų būti patikėta įslaptinta informacija. Tokia šiek tiek lankstesnė formuluotė. Ir nebūtų tikrinama, jeigu nuo paskutinio tokio patikrinimo nebūtų praėję 12 mėnesių. Tai dar vieno lankstumo įvedimas.
Ir trečias dalykas, sudaryti galimybę suteikti paslapčių subjekto statusą valstybės įmonėms, kurios yra pertvarkytos į akcines ir uždarąsias akcines bendroves, pavyzdžiui, tokias kaip „Oro navigacija“, „Lietuvos oro uostai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Priklausomai nuo to, ar šios įmonės buvo pertvarkytos į bendroves, dėl jų vykdomų funkcijų svarbos praktinis poreikis dirbti su įslaptinta informacija, turėti paslapčių subjekto statusą joms yra išlikęs. Tai norime sudaryti galimybę suteikti paslapčių subjekto statusą tokioms bendrovėms. Teisės departamento pastabos yra tikslinamojo pobūdžio, galėsime patobulinti komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, pateikusiam įstatymo projektą. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, keletas klausimėlių. Ar tai galiotų ir su slapta informacija susijusių asmenų šeimos nariams? Ar tai galiotų Seimo nariams, dirbantiems su slapta informacija, pavyzdžiui, NSGK? Ir ar yra koks nors limituotas terminas šitam draudimui? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėl termino tai, matyt, apsispręsime, kai pakeisime įstatymą, kai grąžinsime, kai pasikeis mūsų kaimynystė, tai galėsime, kai keisis priešiškų tarnybų veikla, galėsime persvarstyti. Seimo nariams – be abejo, be jokios abejonės, faktas, artimiesiems – ne. Tai yra personalinis apribojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs paminėjote, kad tai bus susiję ir su valstybinių įmonių pakeitimo forma, na, į akcines bendroves. Valstybinės įmonės turėdavo labai daug įvairių apsaugų, tai tos apsaugos iš šito įstatymo projekto pereis į tų įmonių pasikeitimus? Pavyzdys, valdybos atranka į tam tikrą svarbią įmonę, taip sakant, ar jiems bus tie patys reikalavimai dėl slaptos medžiagos, kitų dalykų, ar jie išsijungia, pakeitus vien tik tos valstybinės įmonės statusą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jie tikrai integruoti į bendrą paveikslą, be jokios abejonės. Jeigu valdybos nariai, turės atitikti reikalavimus.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai tos apsaugos pereis?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas ministre, jūs į pirmą dalį, ko norėčiau paklausti, tai ir atsakėte. Kadangi yra visiškai nemažai Teisės departamento pastabų, matyt, į jas bus atsižvelgta, bet jos nėra kažkokios kritinės. Tačiau jeigu galite, jūs man pasakykite. Yra numatyta tarp uždavinių, kad būtent bus uždrausta vykti į kai kurias trečiąsias valstybes. Tai yra kokiu teisės aktu bus nustatomos tos trečiosios valstybės, į kurias bus draudžiama vykti šiuo atveju?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vyriausybės nutarimu.
A. STONČAITIS (DFVL). Vyriausybės nutarimu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Bet žinote, kad jau yra kai kurios įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, dėl technologijų apribojimo, kai kur jau įrašyta ir įstatymuose.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų į mano klausimą jau beveik atsakėte. O šiandien, tarkime, koks būtų sąrašas valstybių, nevykti į trečiąją šalį?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu aš, pasinaudodamas proga, analizuočiau kitus sprendimus, kur yra apribojimų, tai iš principo yra trys šalys: Rusijos Federacija, Baltarusija ir Kinija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nors neužsirašęs, bet norėjau paklausti, ar tai galiotų jau išėjusiems į užtarnautą poilsį darbuotojams, kurie turėjo teisę susipažinti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, tik tie, kurie turi teisę.
PIRMININKAS. Draudimas išvykti, aš turiu omenyje.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, tik tie, kurie dabar turi teisę.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų V. Rakutis – už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau palaikyti šį įstatymo projektą dėl žmonių, išeinančių į rezervą, nes iš tikrųjų yra didelė formali kliūtis. Tarkime, reiktų pašaukti žmones į tokias pareigas, dėl kurių reikia turėti tas žymas, o procedūra užtrunka labai ilgai – 3 mėnesius ir panašiai. Realiai mes negalėtume tų žmonių pakviesti eiti pareigas. Tai palaikykime. Iš tikrųjų visas šitas įstatymas ištaiso tas klaidas, kokios buvo anksčiau šiame įstatyme, ir dėl to reikia šiomis sąlygomis rimtai žiūrėti tiek į rezervistus, tiek į formalius pasikeitimus valdant įmones. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, nes nėra norinčių kalbėti prieš? Matau purtančius galvą, tai balsuojame. Kolegos, balsuojame dėl Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIV-2434 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4026 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4026. Pateikimo stadija. Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū jums. Iš tikrųjų čia labai techninis pakeitimas. Pagal Europos Sąjungos Tarybos sprendimus keičiasi misijos Mozambike modalumai, todėl turime pakeisti ir pavadinimą. Tai yra užsienio reikalų ministro ir krašto apsaugos ministro siūlymu, Prezidento teikimu. Dabar yra ES karinė mokymo misija Mozambike, o siūlome keisti į ES karinę pagalbos misiją Mozambike, kuri atitiktų priimtus Europos Sąjungos Tarybos sprendimus. Pavadinimas būtų keičiamas nuo rugsėjo 1 dienos.
Nieko kito nekeičiama, nei ribiniai skaičiai, kiek ten Lietuva galėtų deleguoti. Galiu pasakyti, kad dabar ribinis skaičius yra 11, iš tikrųjų turime 2 karius. O iš esmės atsižvelgiant į tai, kad tiesiog keičiasi strateginis pačios misijos tikslas: nuo mokymo bus pereinama prie pagalbos teikimo, bus padedama Mozambikui plėtoti ir išlaikyti gebėjimą savarankiškai parengti ir naudoti greitojo reagavimo pajėgų padalinius, apmokytus ES karinės mokymo misijos.
Tai gal užteks.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jums veiklos Ukrainoje neužtenka, kas jus ten neša į tą Mozambiką?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Artūrai, matote, kai kitose Europos Sąjungos arba NATO šalyse jie turi labai stipriai išreikštą pietinę dimensiją, mums Rytai svarbu, jiems Pietūs. Norint sutarti, norint, pavyzdžiui, paprašyti indėlio, pagalbos dėl mūsų krypties, neišvengiamai valstybė turės savo indėlį ir kontribuciją į ten, kur reikia kitoms valstybėms, pietinėms Europos Sąjungos arba NATO valstybėms. Tokios misijos iš principo su tuo susijusios, be abejo, susijusios ir su pagalba, parama kitoms tautoms, kurios to prašo. Mozambikas to prašo, tai kodėl gi nepadėjus.
PIRMININKAS. Nebeliko daugiau norinčių jūsų klausti. Ačiū, gerbiamas ministre. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu nutarimo projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma svarstyti liepos 18 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.46 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3988 (pateikimas)
Kitas projektas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3988. Pateikimo stadija. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Šį pasiūlymą ir pristatymą norėčiau jums, sakykime taip, šiek tiek į kontekstą, taip, platesniame paveiksle, mūsų gynybos paveiksle, tai yra kontrmobilumo priemonių taikymo koncepcijoje, ir vadinkime tai Lietuvos gynybos linijos įgyvendinimu. Netrukus, per 2–3 savaites, mes pristatysime ambicingą Lietuvos gynybos linijos projektą, kuris integruojamas į Baltijos valstybių gynybos liniją ir koordinuoja savo visus modalumus, praktinius sprendinius kartu su Lenkijos įgyvendinama Rytų skydo koncepcija. Kai kalbame apie kontrmobilumą, Lietuvos gynybos liniją, tai yra kompleksas, tokie dalykai kaip minos, jų įsigijimas, nuotolinės minos. Tai nereiškia, kad iš karto fortifikuoti, terminuoti, bet tai reiškia būt pasirengus, turėti tokį pajėgumą, kurį mes kuriame, stipriname, augantį. Atvažiuos į kontrmobilumo priemonių bazes, į kontrmobilumo priemonių parkus fiziniai barjerai, jau rugpjūčio mėnesį turėsime drakono dantis, gelžbetoninius ežius, ispaniškus arklius, džiaugiuosi, kad ne iš Ispanijos, o Lietuvos gamintojų, užtvaras, kurios gali, esant žvalgybiniams indikatoriams padėti mums stabdyti dengiantis ugnimi galimą priešo judėjimą.
Šalia to ir kiti dalykai bus daromi, kaip tiltų parengimas esant indikatoriams, kad reikia juos, sakykime, neutralizuoti, kad priešas nepravažiuotų tam tikrose aiškiose vietose, prieštankinių griovių kasimas, tai yra melioracijos griovių transformacija į prieštankinius griovius tam tikrose srityse.
Dar viena labai svarbi priemonė – miškas, miškinimas, miško išnaudojimas mūsų valstybės gynybai. Ką mes čia dabar siūlome, tai yra mūsų kartu su kariuomene ir pirmiausia kariuomenės karinis patarimas taip, kaip jie mato, ką reikėtų padaryti, kokį reguliavimą sukurti mūsų valstybėje, kad miškas ilgainiui galėtų būti irgi, esant poreikiui, išnaudojamas gynybai. Tai susišaukia ir su žaliąja darbotvarke, noriu pasakyti, nes siūlome daugiau miško palikti. Tai va, kaip gražiai gynyba dera su žaliąja darbotvarke, labai džiaugiuosi žvelgdamas į valstiečius žaliuosius, matote, valstiečiai ir žalieji, ir gynyba. Mintis yra labai paprasta. Siūloma išsaugoti esamus miškus, plotus, draudžiant kirtimą miškuose 20 kilometrų atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija, Kaliningrado sritimi, ir antra, prie magistralinių ir krašto kelių kirsti medžių alėjas ir vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus 80 metrų pločio miškų juostose. Taigi priėmę projektą, jį nuosekliai įgyvendinę, galėtume sutelkti su miškinimu susijusias priemones, kurios galėtų būti naudingos ir kontrmobilumui, stabdant galimus priešo judėjimus. Be abejo, viskas pagal įstatymą būtų kompensuojama. Nedraudžiami ugdomieji, pagrindiniai, nepilnieji, sanitariniai, atrankiniai kirtimai, kurių reikia, kad mišką palaikytume. Būtų ribojamas tik plynųjų kirtimų būdas. Aišku, be jokios abejonės, čia mūsų, krašto apsaugos sistemos, žvilgsnis. Natūralu, kad, be abejo, komitetuose, kur jau susės sričių ekspertai, galima bus pasižiūrėti, kur kokia galbūt galima išimtis, įsivertinti, kaip tai dera su, sakykime, aplinkosauginiais, žemės ūkio reikalais ir taip toliau. Bet siūlau tikrai pritarti ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš norėjau paklausti. Minėjote, kad kompensacijoms reikės mokėti už apribojimus ir visa kita. Kompensacijas mokėsite, kiek suprantu, iš gynybos biudžeto? Nenusitaikysite iš kur nors kitur paimti?
Tada kitas klausimas. Jūs turbūt žinote, kad jūsų kolega atnešė kitą įstatymo projektą, kad reikia parduoti 60 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Ar jūs nepažiūrėjote, gal ir tie miškai ten įeina, kur jūs norite apsaugos tam tikras zonas daryti, kad jie bus parduodami? Gal jūs peržiūrėsite, atšauksite tuos dalykus, kad nebūtų parduodami? Dėkui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Valiau! Ąžuolai, tai liudija jūsų ryšį su mūsų miškais. Be jokios abejonės, jūsų klausime slypi, kodėl reikia šito sprendimo, reikia šito įstatymo projekto. Be jokios abejonės, mes atlyginsime. Tos kompensacijos, mūsų preliminariais skaičiavimais, apie 11 mln. eurų teoriškai galėtų kainuoti tokios kompensacijos. Be abejo, čia mūsų visų reikalas.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas panašus kaip kolegos Valiaus. Kadangi kalbate apie kompensacijas, tai, ko gero, gal šitą teisės aktą turėtų lydėti ir kokie nors lydimieji teisės aktai, kur tai būtų parašyta.
O žiūrint į valstybinius miškus, tai mes žinome, kad urėdijoje yra suformuotas kirtimų fondas ir kirtimų užduotys. Kai kurie urėdijų padaliniai gana sunkiai surenka dėl gausybės saugomų įvairiausių teritorijų ir čia dar atsiranda 20 kilometrų plotis. Tai, sutikite, didžiulis miško plotas.
Mano klausimas: tai visgi planuojate teikti kokius nors kitus teisės aktus, kad šitas įstatymas būtų įgyvendintas nepažeidžiant, taip sakant, lūkesčių ir nesuvaržant kitų juridinių asmenų teisių ir galimybių?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ką tiksliai žinau, kad reikės poįstatyminių teisės aktų. Priėmus šį įstatymą, reikės atnaujinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 metų įsakymą „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“. Matyt, jūs turbūt dar komitetuose kvalifikuotai įsivertinsite ir pasižiūrėsite, kaip tai dera su kitais teisės aktais.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas ministre, niekas net neabejoja šitų jūsų siūlomų priemonių reikalingumu, nes pats jau tų, sakykime, ir grėsmių pobūdis, ir šalies pasirengimo reagavimui pobūdis verčia imtis tų papildomų priemonių. Tačiau mano klausimas ir palinkėjimas būtų… Be ūkinių galimybių apribojimo, jūs pasakėte, bus kompensacijos, tai bus. Net neabejokime, kad bus ir kiti teisės aktai dėl kitų teisinių veiklos ribojimų šitose teritorijose. Matyt, tikrai nebus apsiribojama pasienio ruožu, 5 kilometrais ir pasienio juosta ar dar kai kuriais, kurie šiandien galioja, taip? Ir jie bus galbūt netgi daug, sakykime, griežtesni. Sakau, tai yra suprantama.
Bet pažiūrėjus į gyventojų nuotaikas, ir kartais kai dėl poligonų plėtros teikiama per mažai informacijos, taip ir šituo atveju, tiesiog norėtųsi, kad galbūt būtų diskutuojama su ūkio subjektais, su gyventojais, ko tikėtis, kad žinotų, kokius verslus vystyti, kokie apribojimai bus, kad tų tokių įtampėlių, jų tiesiog… Jos yra nereikalingos, arba jų būtų kuo mažiau. Čia daugiau palinkėjimas, o ne klausimas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, priimu. Kalbėtis visą laiką reikia daugiau. Pritariu.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai teisingai pasakėte, ministre, kalbėtis reikia daugiau. Kai prisiklausai apie Šilalę, kaip kalbasi… Sako, pirmą kartą išgirsta, kad čia yra visoje teritorijoje, kurioje negali būti, ar panašiai. Bet mano klausimas konkretus. Prašom pasakyti, jūs jau žinote, kiek miškų galimai gali būti, kiek privačių, kiek valstybinių turime miškų, nes čia bus irgi išpirkimas? Ar jūs jau kitų metų biudžete esate numatę lėšas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kokį skaičių aš turiu. Iš viso pagal Lietuvos ir Rusijos, ir Baltarusijos sieną, jeigu skaičiuotume 20 kilometrų, nuo jos yra 24,4 tūkst. hektarų privačių miškų. Mūsų skaičiavimais, jei metinė išmoka siektų 275 eurus už hektarą, tai tikėtina, kad tuomet kas metus reikėtų apie 11 mln. eurų. 11 mln. eurų. Iš tikrųjų, tikrai nebus problema, jeigu mes priimame šitą sprendimą, užsiprogramuoti tai kitų metų biudžete.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš istorijos žinomi tokie pavyzdžiai, kai gerai įtvirtintos priešo gynybinės linijos būdavo apeinamos. Tai Mažino linija ir garsieji Manerheimo linijos kai kurie įtvirtinimai, ir taip toliau. Dabar mano klausimas toks, čia turbūt NATO Rytinio flango stiprinimo kontekste: jeigu mes įsirengiame gerus įtvirtinimus, numatome ir miškų apželdinimus, ir taip toliau, ką ketina daryti mūsų kaimynai latviai arba lenkai? Ar yra derinami irgi analogiški planai, kad mes būtent kalbėtume vienodai, ta pačia kalba, ir būtent stiprintume visą NATO Rytinį flangą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke, už klausimą. Mes esame pasirašę Baltijos gynybos linijos bendradarbiavimo sutartį tarp trijų Baltijos šalių. Aišku, kiekviena šalis renkasi pati tokius sprendinius prie sienų, kokius renkasi. Estai renkasi bunkerizacijos strategiją, Latvijoje, žinau, dar reikia užbaigti fizinį barjerą, prieštankinių griovių koncepciją. Mes jau imamės minų pirkimų, kontrmobilumo priemonių, parkų, tiltų paruošimo, miškinimo, kai kur prieštankinių griovių parengimo tinklo. Lenkai, šalia viso to, turi dronus pasienyje, kurie labiau stebėtų bunkerius, jie irgi prisideda prie to, ką mes darome. Su lenkų ministru, kuris ką tik buvo Lietuvoje, sukirtome rankomis, kad mes glaudžiai bendradarbiausime šioje srityje, koordinuosimės ir netgi prašysime lėšų iš Europos Sąjungos, kad galėtų ta mobilumo programa, kuri bus numatoma kitai finansinei perspektyvai, atsirasti ir kontrmobilumo priemonėms pakankamos lėšos. Keturios valstybės parašė laišką prezidentų lygiu, kad būtų skirtas tas finansavimas. Taigi, įjungiame tikrai aukštesnę pavarą šitoje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Laurynai, išties džiugu matyti jus energingą. Rankovės paraitotos ir neatrodo, kad ruošiatės sustoti. Ir labai gerai, tiktai tiek, kad jūsų tie pasiūlymai, kuriuos atnešate, tiesiog byra kaip žirniai. Išties jų tiek daug, ir net neabejoju, kad pusė iš jų net neparemti biudžetu, kurį mes esame patvirtinę. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai, tie jūsų pasiūlymai sulauks tęstinumo ir tikrai mes tai įgyvendinsime. Tiktai sakau, matote, kiek daug klausimų sulaukėte, nes jie… iš visų dalių po kažkokį mažą pasiūlymą neša ir žmonėms sunku suvokti, kokia ta mūsų ateities strategija numatyta. Bet žiūrėkite, dabar kalbame apie kontrmobilumo priemones. Jūs man pasakykite: ką veikė kolega A. Anušauskas toje Krašto apsaugos ministerijoje trejus su puse metų, kad jūs per kelis mėnesius ištisai nešate ir nešate projektus? Ar išties tai yra teisybė, kad kai atėjote, jūs netgi neradote, kad būtų pradėti viešieji pirkimai paprastiems drakonų dantims gaminti, o ten tik betonas ir armatūra? Ar išties taip buvo? Ir palinkėsiu jums sėkmės toliau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Dainiau. Aš tiktai turiu teisybės dėlei pasakyti, kad biudžetas kontrmobilumo priemonėms buvo numatytas nuo šių metų, kitaip tariant, atsirado šiais metais. Dabar, kai priėmėme Gynybos fondo įstatymą, vienokį ar kitokį, tenai irgi yra kontrmobilumui numatyta tam tikra dalis. Tai tų pinigų šitiems dalykams tikrai yra, ir minoms, ir fiziniams barjerams, o kontraktai dėl fizinių barjerų, taip, jie buvo pasirašyti gegužės mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Matome, kad yra labai daug kertamų miškų, medžių Lietuvoje, būna įvairios akcijos, protestai ir panašiai. Jūs tikrai tiktumėte mūsų gretose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes esate už mišką. Ką dėl šio projekto mano aplinkos ministras Simonas? Ačiū. Tikriausiai tikrai esate kalbėję apie tai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, jeigu V. Ąžuolas balsuos už kasetinių šaudmenų denonsavimą, aš labai pasvarstysiu gerbiamojo siūlymą. Čia aš gal šiek tiek juokauju. Simonas, man atrodo, pozityviai žiūri, jam rūpi miškas ir rūpi Lietuvos gynyba. Man atrodo, mes čia sutariame.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Puikus atsakymas.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū, bendru sutarimu pritarta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
18.01 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3804 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3804. Pateikimo stadija. Kviečiamas pranešėjas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau keleto iš mūsų teikiamą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Europos Komisijos rekomendacija nurodo, kad leidimų išdavimo procedūros atsinaujinančios energetikos projektams yra per daug sudėtingos ir ilgos, tai kliudo greitai įgyvendinti būtinus pokyčius ir didina projektų kaštus. Taigi mūsų tikslas – šias procedūras supaprastinti ir sutrumpinti. Praktikoje pastebime, kad dažnai dideli atsinaujinančios energetikos projektai susiduria su administracinėmis kliūtimis, ypač kai reikia derinti projektus dėl valstybinės reikšmės kelių ir jų apsaugos zonų. Nesant aiškių taisyklių, šių projektų įgyvendinimas tampa sudėtingas. Šiuo įstatymo projektu siūlome nustatyti aiškius kriterijus, kada ir kaip galima tiesti inžinerinius koridorius šalia kelio ar po juo. Taip pat siekiame užtikrinti, kad leidimų gavimo laikas būtų ženkliai sutrumpintas, o valstybės žemė būtų naudojama racionaliai.
Teikiamas įstatymo projektas padėtų paskatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką. Pavyzdžiui, siekiant gauti leidimą vėjo jėgainei įrengti, būtina atlikti nemažai derinimų su daugeliu institucijų. Šis įstatymo pakeitimas bent iš dalies palengvintų šių projektų įgyvendinimą. Tikimės, kad priėmus šį įstatymo projektą leidimų išdavimo trukmė sutrumpėtų iki 12 ar 24 mėnesių, kaip ir numato Europos Sąjungos rekomendacijos. Šis įstatymas yra svarbus žingsnis mūsų šaliai siekiant energetinės nepriklausomybės ir tvarumo. Dėkoju už dėmesį ir laukiu jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti jūsų nori trys Seimo nariai. V. Ąžuolas – pirmasis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, klausimas, kokie lobistai paprašė šį įstatymą prastumti? Aš kiek suprantu, vėjo jėgainių lobistai, nes kas dabar realiai vyksta? Akmenės pavyzdys labai geras. Žemės savininkai paprašo tam tikro žalos atlyginimo tiesiant kabelius ir kitus dalykus, tada jie nuvaro į savivaldybę, sako, o jūs leiskite mums nemokamai pervaryti per savivaldybės kelius. Ir kas atsitinka? Sugadina, visokių dalykų, visko pridirba. Tai jūs dabar net iš savivaldybės norite atimti teisę tartis? Tartis, kokiomis sąlygomis, kas bus klojama, kaip daroma? Tai dabar jiems… Tai gal tada išvis iš savininko atimkime visas konstitucines teises ir pasakykite vėjo jėgainininkams, kad ko jie nori, turite viską leisti ir duoti. Kodėl tokiu keliu jūs einate? Tai yra privatus verslas. Čia ne geležinkelių tiesimas, ne kažkokių valstybinių strateginių objektų tiesimas, – tai yra privataus verslo santykiai su savininkais: kelio savininku – savivaldybe, žemės savininku – žmogumi. Kodėl jūs tai darote, galite paaiškinti? Kodėl atimate teises iš savininkų?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Na, gaila, kad jūs visiškai klaidinate tiek parlamente esančius žmones, tiek Lietuvos gyventojus, kurie dabar stebi. Visų pirma kalbame apie kelius. Tai yra valstybinės reikšmės keliai. Kalbame ne apie žemes. Jeigu šalia kelių būtų įrengta infrastruktūra, kuri prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, tai tie keliai… Energetinis nepriklausomumas yra šalies prioritetai, tokie yra užsibrėžti šios Vyriausybės. Jeigu jūs sakote, kad kažkam reikia uždirbti iš to, jeigu yra įrengiama vienokia ar kitokia vėjo jėgainė ar kitokia infrastruktūra, kuri gamina elektrą, tai aš nesutinku su tuo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Andriau, tai vis dėlto paaiškinkite plačiau. Būtent šio jūsų siūlymo esmė yra išnaudoti kelių infrastruktūrą, įjungti vėjo jėgainių parkus ar saulės jėgainių parkus. Ar čia jūs bandote tą infrastruktūrą, na, kažkokius sukurti servitutus prie kelių, nesvarbu, kokio pavaldumo, ar čia vis dėlto, kaip V. Ąžuolas minėjo, kėsinatės į privačią nuosavybę? Nei jūs atsakėte į šitą klausimą, nei iš jūsų pristatymo ne visai buvo aišku, todėl jeigu patikslintumėte, būtume labai dėkingi.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Pabandysiu dar kartelį atsakyti. Tie keliai, valstybiniai keliai, nėra kalbama apie jokią privačią nuosavybę. Yra kalbama, kad šalia kelio galėtų būti tiesiami vėjo jėgainėms kabeliai, arba po keliu, nepažeidžiant tiek viršutinės dangos, tiek apatinės. Jeigu prioritetas Lietuvoje yra ir keliai, ir atsinaujinanti energetika, vienas kitam čia netrukdo. Apie jokią privačią nuosavybę ar pasikėsinimą į privačią nuosavybę net kalbos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų paklausė visi norintys klausti. Dėl balsavimo motyvų už – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kolegos, čia kilo tokių keistų klausimų, todėl noriu truputį pasakyti, kad tie keisti klausimai turbūt kilo dėl nežinojimo. O šio projekto esmė yra tokia. Mes visada kalbame apie biurokratijos mažinimą, tai ir yra biurokratijos mažinimas. Kita vertus, jeigu „Via Lietuva“ arba kitas kelio savininkas, valstybės kažkuris subjektas, norėtų pasirašyti, tai tam, kad jis nebijotų pasirašyti, šitas projektas ir yra skirtas, kad jam būtų aiškus juridinis pagrindas, kad, norint po keliu pakišti kabelį, reikia jį paimti ir pakišti. Ir su vienu parašu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų reikia suprasti vieną dalyką: yra valstybės keliai ir savivaldybių keliai. Jėgainininkai dažniausiai varo per savivaldybių kelius ir pravaro visus kraštus, išrausia, išdirba, ten reikalų daug turi, bet dabar savivaldybė bent jau turi galimybę derėtis: sako, žiūrėk, mes tau leidžiame ten pakelėje, krašte išsikasti, pasikloti kabelį, bet tu (pavyzdys) suremontuok kelią, padaryk, sutvarkyk, kažką padaryk.
O dabar jūs sakote – leiskime, o jis ateis, pamojuos savivaldybei, sakys, va, aš leidimą turiu, atsikniskite su kelio remontais ir kitais dalykais. Ir jis tą gaus nemokamai dovanų. Kai tu kasi per savininko, turi sumokėti kompensaciją už kelio kabelio klojimą, o per savivaldybės – tada špyga, nė vieno euro ir sakys, ačiū, puiku, kad Seimas patvarkė reikalus. Sutaupys milijonus už kompensavimą dėl kabelio klojimo. Į Akmenės rajoną, kolega, atvažiuok, pasižiūrėk, vieni varo vienu kelio šonu, galu, kiti kitu. Nebereikės su niekuo derinti, kaip bus gerai. (Balsas salėje) Kelio kraštais.
PIRMININKAS. Nuomonės dėl balsavimo motyvų išsakytos. Kolegos, balsuojame dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 18, prieš – 6, susilaikė 50. Po pateikimo projektui nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, ką toliau su projektu daryti. Balsuosime alternatyviai, balsuojantys už pritars grąžinimui iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 78, balsavo 74: už – 38, prieš – 36. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Dėl balsavimo… Replika po balsavimo V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų dėkui kolegoms, kad išgirdote ir tokiam projektui nepritarėte, bet labai gaila, kad tokie projektai atkeliauja į Seimą.
18.11 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 302, 305, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3776(3) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Norinčių kalbėti daugiau nėra. (Balsai salėje) Mane informavo, kad jau praėjo pusė valandos po to, kai dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto ir Rinkliavų įstatymo projekto buvo paskelbta pertrauka. Kviečiu pranešėją A. Gedvilienę, Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3) (svarstymo stadija), kaip pagrindinio komiteto pirmininkę pateikti išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Liepos 10 dieną svarstėme projektą ir pritarėme jam bendru sutarimu, jeigu kalbama apie Atliekų tvarkymo įstatymą, bet 12 dieną svarstėme papildomą išvadą, nes buvo Seimo narių pasiūlymų. Apie juos turbūt kalbėsime jau svarstymo metu. Tai išvadai buvo pritarta. Lydimasis įstatymo projektas (Ar mes apie jį iš karto galime?) buvo Rinkliavų įstatymo projektas. Išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, išvados pateiktos. Diskutuoti užsiregistravo penki Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, ponia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, nežinau, kam čia prireikė didinti mokesčius ir rašyti tai, kad teršėjas moka. Už ką? Už tai, kad jisai pristato atliekas į stambiagabaričių atliekų aikštelę, kurią turėtų išlaikyti importuotojai ir gamintojai. Juk tos aikštelės ir buvo skirtos būtent pakuotėms, kurias importuotojai arba gamintojai paleidžia į rinką. Jos kur nors turi būti surenkamos, jie perka paslaugas, jeigu patys to dalyko negali padaryti, iš paslaugų teikėjų, kurie už juos atlieka šią paslaugą, paskui keliauja padangos perdirbti ar dar kur nors. Tačiau dabar visą tą naštą perkelti nuo verslo paprasčiausiems buitinių atliekų turėtojams tiesiog yra nesąžininga. Kodėl taip elgiamasi, aš šiandien tikrai negaliu pasakyti. Galbūt čia iniciatoriai, pats ponas S. Gentvilas, kaip šio projekto iniciatorius, ateis į šią tribūną ir pristatys, kodėl jis taip elgiasi, kodėl našta yra perkeliama buitiniams atliekų turėtojams, užuot privertus atsakingiau savo atliekas tvarkyti importuotojus ir gamintojus. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas. Nieko nėra pažengta dėl atliekų tvarkymo. Atliekų sudeginimas atliekų deginimo jėgainėse nėra atliekų tvarkymas. Nėra jokios motyvacijos buitinių atliekų turėtojams kažkaip prisidėti prie atliekų didesnio rūšiavimo, arba bent jau kiek jie gali prie to prisidėti, be savo entuziazmo. Nėra jokios normalios finansinės paskatos jiems atlikti tą pirminį rūšiavimą, kad iš to gautų apčiuopiamą naudą.
Yra kažkokia lygiava. Vienose savivaldybėse numatyta kažkoks solidarumo mokestis, vienose savivaldybėse tai skaičiuojama pagal gyventojų skaičių, kitose tai skaičiuojama pagal plotą. Juk plotas gi neteršia! Arba atsakingai tvarkantys atliekas gyventojai taip pat sugeba… Jau turbūt šiandieną visi puikiai suprantame tą daromą žalą, jeigu atliekos patenka į aplinką. Tiesiog jas atsakingai tvarko, bet iš to negauna jokios finansinės naudos. Tą visą naudą kas susižeria? Susižeria atliekų degintojai, kurie ten siekia savo tikslų su savo vartų mokesčiais, susikėlę iki sąvartynų vartų mokesčio, kai nebelieka jokio prioriteto.
Antra vertus, tai yra paslaugas teikiančios įmonės, tos, kurios stengiasi kuo daugiau pasididinti savo pajamas iš teikiamos paslaugos. O savivaldybė, kaip paprastai, – ne gyventojų pusėje, o būtent tų atliekas surenkančių įmonių pusėje. Konkursus savivaldybėse laimi jie ir greičiausiai laimi tie, kurie turi didesnį ryšį su administracija ir su miesto valdžia.
Tai aš vis dėlto pasisakau prieš papildomą apmokestinimą. Galbūt išgirsime, kodėl taip elgiasi šio projekto iniciatoriai, kai jie diskutuos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu A. Stončaitį diskutuoti.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų prisidedu prie dabar kolegos Artūro išsakytų minčių. Per šitą kadenciją, matyt, retą kurią sritį mes rasime, kur būtų taip negailestingai skriaudžiamas eilinis Lietuvos gyventojas. Niekas nesako… Be abejo, kad turime daryti viską, kad būtų kuo mažiau šiukšlių Lietuvoje. Reikia viską daryti, kad kuo labiau būtų perdirbamos, bet ar tikrai visą laiką einame šituo keliu? Bent jau šito įstatymo projekto, aišku, ne visos, mes negalime kalbėti absoliučiai, tačiau kai kurios nuostatos yra apie vieną ir pagrindinį: kad ir būtinas, ir nebūtinas išlaidas šiukšlių versle perkeltų ant gyventojų peties.
Keistokai čia atrodo, kad iš tikrųjų tas, kuris gauna naudas, pirmiausia, importuotojas ir gamintojas, verslas… Mes ne apie tai kalbame, kaip jis galėtų prisidėti ir būti galbūt vienu pagrindinių, arba bent jau didele dedamąja šitame procese. Mes einame paprasčiausiu keliu: yra paklusnus Lietuvos gyventojas ir visa mokesčio našta perkeliama ant jo. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, matyt, kad mes turėtume kalbėti apie procesų gerinimą. Įstatyme vėl yra daug kalbama apie kainodarą ir įmones, kurios perdirba vienaip ar kitaip atliekas ir kitas šiukšles, bet nekalbame mes čionai apie tai, kaip tai būtų efektyviau, kas yra daroma kitose šalyse. Vėl mes einame pačiu paprasčiausiu keliu – leidžiame viską: ir pagrįstas, ir nepagrįstas išlaidas už reikalingus ir nevisiškai reikalingus procesus perkelti ant gyventojų pečių. Taip elgtis paprasčiausiai negalima. Kada nors žmonės pasakys, kad su tokiais nepamatuotais mokesčiais gana yra gana.
Gerbiamas ministre, nežinau, jūs galbūt čia išsakysite savo argumentus, bet ar tas siūlomas kelias apmokestinti tik žmogų ir nežiūrėti į kitas galimybes, į kitus tobulinimus, į kitus procesus, yra teisingas kelias? Jeigu jau tik tokiu keliu einame, tada būkite mieli, siūlykite, kad prisidėtų visos pusės, o ne tik galutinis vartotojas. Taip nėra sąžininga prieš Lietuvos gyventoją. Tikrai mes už švarią, už žalią Lietuvą, tačiau galvokime kartu apie tą procesą, kad jį palaikytų ir visi gyventojai. Nes kitaip, žiūrėkime, ar neperlenksime lazdos, kai vėl bus pradedama viskas grūsti į miškus, į pamiškes, į tas atokias vietas, užkasinėti ar dar kaip nors. Mes gi ne šito siekiame. Procesus tikrai palaikome, esame už gerinimą tos aplinkos apsaugos, tačiau ieškokime galbūt ir kitų siūlymų, mieli kolegos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau į tribūną S. Gentvilą diskutuoti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, projekto iniciatoriai yra Lietuvos savivaldybių asociacija, RATCʼų asociacija, nes būtent jie susiduria su sunkumu Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje apibrėžti savo kainodarą. Šis sprendimas yra labai svarbus dėl Lietuvos miškų švaros, nes į Lietuvos miškus dažnai atvežama ir išvežama nemažai buitinių, remonto atliekų, statybinių medžiagų. Kodėl tai daroma? Todėl, kad dažniausiai nebepriimama arba nėra išvystytas stambiagabaričių atliekų aikštelių tinklas. Šiandien, nepriėmus šito įstatymo, savivaldybės stambiagabaričių atliekų aikšteles turės finansuoti iš savarankiško biudžeto. Iš savarankiško biudžeto, nors tai yra atliekų tvarkymas. Todėl įstatymu siūloma priskirti, kad statybinės atliekos, žaliosios atliekos būtų kompensuojamos ir įtraukiamos į vietinę rinkliavą, į visuotinę rinkliavą. Kai kažkada remonto metu pas kiekvieną atsiranda keli šimtai kilogramų atliekų, kad tai būtų galima nuvežti į išplėtoto stambiagabaričių atliekų tinklo aikšteles.
Čia gerbiamas A. Skardžius, gerbiamas A. Stončaitis daro klaidą, nes tai nėra pataikavimas verslui. Į vietinę rinkliavą nebus galima įtraukti gamintojo atsakomybėn, importuotojų atsakomybėn įtrauktų produktų: padangų, elektronikos, filtrų, akumuliatorių ir taip toliau, tų produktų, už kuriuos atsakingos gamintojų, importuotojų organizacijos. Jos ir toliau turės tiesiogiai finansuoti šių atliekų surinkimą ir tai nebus įtraukta. Bet kas norima padaryti? Kad statybines atliekas, žaliąsias atliekas ir pakartotinio naudojimo aikšteles, tokias kaip Vilniuje „Dėkui“, savivaldybės galėtų plėtoti už gyventojų surenkamą vietinę rinkliavą. Tai yra logiška, nes mes, kaip gyventojai, remonto metu arba sutvarkę savo sodą, arba nudėvėję kažkokį daiktą, kuris jau nebereikalingas, norime jį pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, bet savivaldybės jų negalėdavo išlaikyti už rinkliavų lėšas. Jos galėdavo tą daryti arba už savarankišką savivaldybės biudžetą, arba buvo trečioji alternatyva, tai yra imti mokestį iš gyventojų už pristatytą kilogramą statybinių atliekų. Bet mes patys puikiai suprantame, jeigu pradėsime imti mokesčius už statybines atliekas ar žaliąsias atliekas, ar nudėvėtą vežimėlį, jie greičiausiai dėl dalies gyventojų nebrandumo atsidurs gretimame miške. Tą matome aplink Vilnių, aplink visus kitus miestus, ypač aplink garažų arba sodų bendrijas. Todėl šitas įstatymas iš esmės leidžia plėtoti stambiagabaričių atliekų aikšteles. Kaip verslas mokėjo už jų išlaikymą, taip mokės už savo produktų priėmimą. Tuo tarpu savivaldai palengvėja ir administracinė našta, nes su VERT’u tvirtinant regionines kainas palengvinamas iš tikrųjų jų tvirtinimas. Tą būtina priimti jau dabar, tai yra iki rugsėjo, nes trejiems metams iki rugsėjo turi būti patvirtinta regioninė kaina. Tai kviečiu pritarti ir turėti omenyje, kad pats įstatymas išėjo iš savivaldybių, iš RATC’ų asociacijos ir iš VERTʼo prašymo, ne ministerijos iniciatyva. O verslui jokių čia nuolaidų nedarome, nes verslas ir toliau prisidės prie stambiagabaričių atliekų aikštelių išlaikymo.
PIRMININKAS. Kviečių į tribūną L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, teisingai pasakėte, kad su RATC’ais buvo diskusija ir jie teikė pasiūlymus, bet teko šiandien dar kalbėti irgi su vienu iš vadovų, tai realiai atsižvelgta gal į vieną pastabą. Tai vienas motyvas.
Dabar jūsų tikslas, buvo pasakyta, kad tikslas yra sąvoka „teršėjas moka“. Tai leiskite paklausti, ta močiutė, kuri gyvena daugiabutyje ir neturi nė transporto priemonės, jinai gal 20 metų jokio remonto nedarė, nieko neremontavo ir dabar kiekvienais metais mokės už tai, kad kažkas, sakysime, turi transportą, važiuoja su mašina, veža padangas, taip toliau? Tai galbūt reikėtų visiškai kitaip spręsti tuos klausimus ir apmokestinti galbūt tam, kuris į tą aikštelę atveža ar statybines atliekas, ar atveža žalieną? Faktiškai, man atrodo, kitas, kuris gyvena ir privačiame name, žalienos net neveža, žolę palieka pas save, o jeigu yra ten krūmų ir panašiai, tai yra ne kasmet, kas kelerius metus galbūt jis veža, gal jisai pats susitvarko, susmulkina ir ją kompostuoja. Taigi aš visiškai nesutinku su tuo, kaip jūs sakote, kad jūsų tikslas buvo, kad teršėjas mokėtų.
Toliau jūs sakote, kad visas sąnaudas sugrupuotume. Žodžiu, kompostavimo aikštelių reikia statybai, reikia savivaldybėms statyti ir įrengti kompostavimo aikšteles, reikia įrengti stambiagabaričių atliekų aikšteles, tai savivaldybė tą ir sprendžia. Leiskime savivaldybėms iš aplinkos lėšų, iš kitų lėšų susitvarkyti tas aikšteles ir visiškai normaliai bus. Neapmokestinkime du kartus žmogui, kur dar kitas ir sodą turi, – jis mokės lygiai taip pat. Jis gyvena daugiabutyje ir dar jisai moka pusę metų, kasmet sumoka už savo sode nešamas atliekas, lygiai taip pat jis irgi turi buitinių atliekų, tai du kartus jisai dar mokės.
Manau, kad šiandien apmokestinti mūsų vyresnės kartos žmones, kur, mes žinome, virš 65 metų net 36 % gauna išmokas, yra labai arti skurdo ribos, tai dar kartą pridėsime, kad ir 10 ar 5 eurai tam žmogui yra pinigai. Aš tikrai siūlau šitam projektui nepritarti, o galvoti ir kitaip spręsti tą klausimą, kaip savivaldybė galėtų irgi pagalvoti, išspręsti būtent tas sąnaudas ir kad tikrai neatsirastų miškuose padangų. Aš galiu pasakyti, dėl padangų perdirbimo buvo pateiktas projektas, tačiau agentūra atmetė, nes perdirbimas tai yra ne žiedinė ekonomika. Buvo pasakyta, kad neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Pats, ministre, žinote tą projektą ir jį antrą kartą atmetė. Apie ką mes kalbame? Mes galvokime, kaip apdoroti ir ką galėtume technologiškai padaryti, kad būtent atsirastų žiedinė ekonomika. Tai tikrai siūlau šiandien tam siūlomam projektui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu paskutinį diskutuoti K. Adomaitį.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, aš tiktai labai trumpai norėjau pasisakyti ne tiek dėl paties projekto, kuris, manau, atliepia ir savivaldybių prašymus šiek tiek pavėlinti, atsižvelgti į tai, kaip skaičiuojami atliekų tvarkymo įkainiai, bet dėl siūlymų, kurie yra įregistruoti dėl MBA gamyklų ir galimybės atsisakyti savivaldybėms tvarkyti savo mišrias atliekas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, o iš karto vežti jas deginti.
Labai suprantama, dėl ko tas siūlymas yra kilęs – dėl Kauno problemų, tačiau iš tiesų negalime sugriauti visos mūsų atliekų tvarkymo sistemos dėl vienos gamyklos, dėl vienų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, kurie yra Kaune, nes šiuo metu yra vienas iš siūlymų apskritai leisti visuose regionuose tą patį padaryti.
Aš visiškai sutinku su jumis, kad mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai Lietuvoje iki galo neatlieka savo paskirties, daug jų pagaminamo techninio komposto yra iš tiesų tinkama tik sąvartynui ir reikalinga reforma šiuo atžvilgiu. Tačiau norėjau kreiptis į Seimo narius, kad mes nepadarytume tokio aštraus žingsnio, kai vienu siūlymu sugriaunama visa sistema be jokios alternatyvos, nes deginti, kas buvo pasiūlyta kaip alternatyva, nėra sprendimas, deginimo gamyklos ir šiuo metu jau nebepriima komunalinių atliekų deginti, jos tiesiog pakels kainas ir mes pakliūsime į tokią padėtį be išeities. Todėl siūlau palaikyti Aplinkos komiteto alternatyvų įregistruotą pasiūlymą, kuris leistų atsisakyti mechaninių biologinių įrenginių tik tada, jeigu savivaldybė sutvarko, pasiekia jai keliamus perdirbimo tikslus kitais būdais, įgyvendinusi infrastruktūrą ir panašiai.
Tai toks mano kreipimasis, tikiuosi, kad būsiu išgirstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, po svarstymo pasisakė visi norintys, kurie buvo užsirašę. Dėl balsavimo motyvų už – S. Gentvilas. Atsisako. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties kolegos, dalyvavę diskusijoje, aiškiai išsakė savo motyvus. Dabar įsivaizduokime eilinę babytę, sėdinčią, gyvenančią ramiai sau daugiabutyje, ir staiga atsiranda kažkoks papildomas lygiavos mokestis už žaliąsias atliekas, už statybines atliekas. Kaip jaustis minimalias pajamas gaunančiam žmogui, greičiausiai gyvenančiam iš pensijos, kad jam dar prie tos šiukšlinės, kuri išveža tas šiukšles kas kartą, reikės dar mokėti už tas veiklas, kurias atlieka asmenys, kurie turi pievutę, kurie, sakykime, genėjimo kokias nors žaliąsias atliekas veža į stambiagabaričių atliekų aikšteles, remontuoja butus, o galbūt dirba pagal verslo liudijimą ir tas visas atliekas gabena sau nemokamai į stambiagabaričių atliekų aikštelę, už kurią sumoka visi lygiavos principu.
Galbūt paprasčiau būtų, kad teršėjas moka. Tai tas statybininkas, atvežęs savo senus dažus ar likusius nuo buto remonto, tiesiog sumokėtų pagal faktą arba atvežę žaliąsias atliekas sumokėtų pagal faktą toje stambiagabaričių atliekų aikštelėje ir tada nereikėtų padalinti visiems po lygiai, nes lygiava tikrai neskatina nei rūšiuoti, nei taupyti, nei kaip nors elgtis su atliekomis.
Geriausias pavyzdys, čia mes su kolegomis kalbėjome, kam teko keliauti Japonijoje, visi žinome, kaip yra tvarkomos atliekos. Galbūt kas nors galėtų išvažiuoti į komandiruotę, Seimas išsiųstų, pamatytumėte: šiukšliadėžių nerasite, kiekvienas savo tame mažame 18 kv. metrų butelyje, paprastai vidutiniame, gražiai moka susitvarkyti su visomis ir biodegraduojančiomis, ir visomis kitomis atliekomis. Taip gyvena atsakinga, brandi visuomenė. Siūlau nepritarti, ieškoti kitų būdų.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kad reikia judėti, tai reikia, tačiau dėl šio projekto man irgi yra tam tikrų abejonių, ir mūsų pasiūlymas, kurį šiandien užregistravome priėmimo stadijoje, galvoju, tai padės išspręsti. Mes daug kalbame apie savivaldą, savivaldai suteikiame teises, tačiau šiame projekte matosi daugiau toks ministerijos diktatas, nustato, ką daryti, kaip daryti, bet pati, galima sakyti, buitinių atliekų surinkimo tvarka ir priskyrimas, kas buitinės atliekos, kas ne buitinės, šiandien dar tikrai yra tam tikras klaustukas. Tai mes, noriu pasakyti, šalis, turime įsipareigojimų, kiek kiekvienais metais turime išrūšiuoti mūsų buitinių atliekų.
Vienos savivaldybės tuos planus, nustatymus vykdo, kiekviena savivaldybė turi savo planus. Čia daugiau reikėtų pasakyti apie Dzūkiją: Alytus, Druskininkai. Tačiau kitos savivaldybės, tai tikrai nuo to atsilieka, ir ateityje reikės mokėti baudas. Ministras yra pažadėjęs, kad ateis ruduo ir su juo ateis įstatymo pataisos, kurios numatys ir savivaldybių atsakomybę. Taip kad mūsų tas pasiūlymas, kuris bus, numato, kad savivaldybės pačios nusprendžia, kaip jos rūšiuoja, tačiau planus, kurie yra nustatyti, privalo vykdyti. Gal viename regione jos iš tikrųjų rajone pastatys daugiau konteinerių, kitame visos turi pradėti ir maisto atliekas rūšiuoti, ir taip nuspręsti, kaip tas atliekas, buitines atliekas, būtų galima panaudoti tikslingai ir sutaupyti tuos pačius pinigus. Čia iš kitos pusės visą laiką buvo kalbėta, kad štai didės mokesčiai. Jeigu tas projektas, kurį mes esame užregistravę, būtų įgyvendintas, tai tikrai mokesčiai nedidėtų. Jisai leidžia sutaupyti nuo 50 iki 70 mln. Bet, sakau, didesnis pasitikėjimas turėtų būti pačia savivalda.
Aš galvoju, šiandieną balsuosiu už, bet priėmimo stadijoje padiskutuosime apie didesnę savivaldos įtaką ir atsakomybę rūšiuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kadangi pagal darbotvarkę nustatytas balsavimo langas baigėsi, bet liko labai mažai projektų, aš pratęsiu balsavimo langą ir toliau balsuosime dėl kiekvieno projekto. Po šio liko dar trys projektai.
Kolegos, po svarstymo dėl Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo projektų turėtume apsispręsti balsuodami.
Užsiregistravo 75, balsavo 71: už – 43, prieš – 6, susilaikė 22. Po svarstymo projektams yra pritarta. Replika po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Belieka pasveikinti valdančiąją daugumą pakėlus atliekų tvarkymo mokestį. Liko priėmimo stadija. Gerbiamas komiteto pirmininke, ponas Kazimierai, problema yra ta, kad atliekos sudeginamos, priskiriamos kodui, kurios neva neperdirbamos, važiuoja į krosnis ir yra deginamos. Dėl to galbūt mokėsime baudas, nes Lietuva neina žiedinės ekonomikos keliu, ji eina barbarišku keliu, sudegindama atliekas, kurios galėtų būti perdirbamos. Tai tas pats, kas deginti pinigus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar viena replika po balsavimo – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėtas vardas, tai aš tik noriu, kad įsiklausytumėte, oponentai, kurie sakėte, kad einama tik deginimo keliu. Tikrai neinama tik deginimo keliu. Aš aiškiai pasakiau: pirmiausia savivaldybės turi prisiimti rūšiavimą, išrūšiuoti. O kas jau negalima išrūšiuoti, tai tik tas gali būti deginama. Savivaldybės galės ieškoti būdų: ar konteinerių daugiau pastatyti, ar iš to kaimo, ar rajono, kur individualūs namai, ar kur gerai rūšiuoja, tai galėtų tiesiai jau į perdirbimą jas vežti, o ne į deginimą. O liktų tas deginimas ar kiti būdai, tik kai jau iš tikrųjų nieko ten negalima padaryti. Taigi, įsiklausykite. Ir žmonės tada mažiau mokės, nes būtent… Na, įsiskaitykite.
PIRMININKAS. Kolegos, dirbame toliau.
18.39 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4008 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4008. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Pranckietis.
Dėl vedimo tvarkos – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl šito.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tik noriu pasakyti dėl deginimo. Padangos pas mus…
PIRMININKAS. Replika.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ekonomikos ministerija laiko, kad tai yra iškastinis kuras.
PIRMININKAS. A. Skardžius dėl… Repliką?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami aplinkos atliekų tvarkytojai, kada sertifikuosite mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, kurie veikia daugiau negu dešimtmetį, kietą atgautą kurą su tam tikra nustatyta energetine verte, tada mes gausime naudą iš to, nes jis atstos kitą kurą – medieną ir taip toliau. Bet jo specialiai nesertifikuojama, mechaninio biologinio apdorojimo įmonės veikia, tačiau niekam nėra naudinga, kad jisai būtų sertifikuotas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, liko mažai laiko, nuomonės jau išsakytos. Turime apsispręsti dėl pertraukos. Galime pritarti bendru sutarimu pertraukai? Pritarta bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Taigi, dėl Savivaldos infrastruktūros projekto – pertrauka iki kito posėdžio.
18.43 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4003, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4004 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – kompleksinis iš dviejų projektų: Veterinarijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-4003, Nr. XIVP-4004. Pranešėjas – V. Pranckietis. Pateikimas. Prašom, gerbiamas Viktorai. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labai ačiū. Labai paprastas projektas ir techninis. Tai yra… (Juokas salėje) Viskas gerai? Galiu tęsti?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, netrukdykite.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai. Projektas yra skirtas tam, nes… Projektu buvo siūloma atsisakyti Maisto veterinarijos tarnybos funkcijos, kuri dubliuotųsi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro funkcijomis, kuriam yra perduota funkcija tiek veterinarinių be biocidinių produktų autorizacijos liudijimų išdavimas, tiek ir šitos veiklos. Ačiū. Klausimų nėra.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ar Administracinių tą reikia kartu?
PIRMININKAS. Tai kartu, kartu jūs turite pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma atsisakyti Maisto veterinarijos tarnybos pareigūnams suteiktos teisės pradėti administracinių nusižengimų teiseną dėl to paties minėtos funkcijos perdavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, vis tiek klausiančiųjų neatsirado. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Tai, kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi: pagrindiniu komitetu dėl pirmojo Veterinarijos įstatymo projekto siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o svarstyti rudens sesijoje; dėl Administracinių nusižengimų kodekso pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o svarstytume irgi rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.45 val.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymo projektas Nr. XIVP-2784(6), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1053 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3058(2) (pateikimas)
Ir dar vienas įstatymų projektų paketas, dviejų projektų, tai yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymo projektas Nr. XIVP-2784, tai pat Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3058(2). Pateikimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIVP-3059 neteikiu…
PIRMININKAS. Tai aš jau pranešiau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tai ačiū, nes išbraukėme pataisę įstatymo projektą, jis nebeaktualus.
Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo, juos padariusių asmenų nubaudimo, kontrolės ir prevencijos. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus Lietuvoje skaičius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus išaugo net 28 %, tai yra per trejus metus 957 vaikai pripažinti nukentėję nuo seksualinės prievartos, 42 % šių vaikų – nuo artimų žmonių. Vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje: šeimose, mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, popamokinėje veikloje. Patirtos prievartos faktai vis dar slepiami ir laikomi šeimos gėda.
Šis iššūkis – vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo įgauna prioritetinį statusą. Viena iš tokių kontrolės ir prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registras. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad projektą rengiant dalyvavo įvairių ministerijų, valstybės institucijų, teisėtvarkos, prokuratūros, teismų, NVO atstovai, buvo surengtos apskritojo stalo diskusijos, konferencija, dalyvaujant Lenkijos teisingumo ministerijos atstovams, ten galiojančio Lytinių nusikaltėlių registro įstatymo rengėjams. Praeitais metais mes trys Seimo narės – aš, A. Norkienė ir R. Tamašunienė, Lenkijoje susipažinome su jau septynerius metus galiojančiu ir veikiančiu šiuo įstatymu ir jo poveikiu seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Dienraščio „Lietuvos rytas“ organizuotoje apklausoje, ar reikėtų Lietuvoje sukurti viešą Seksualinių nusikaltėlių registrą, į klausimą atsakė 3 tūkst. 595 skaitytojai: 73,05 % atsakė – būtinai, ne – atsakė tik 1,95 %. LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. birželio 14–29 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 tūkst. 20 Lietuvos gyventojų 18 metų ir vyresnių. Kaip parodė apklausos, ar Lietuva pribrendo kurti Seksualinių nusikaltėlių registrą, rezultatai, 91 % respondentų nurodė manantys, kad toks registras Lietuvoje turi atsirasti. Atsakymą „tikrai taip“ rinkosi 58,4 %, atsakymą „greičiau taip“ – 32,9 %. Kad seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registro neturėtų būti, atsakė tiktai 4 % respondentų. Didžiausią palaikymą tokio registro atsiradimui rodė didmiesčių gyventojai – 94 %, mažiausią – mažesnių miestų gyventojai – 89 %. Be to, ir ekspertai pasisako, kad visuomenei prieinama informacija apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusius asmenis galėtų sustiprinti saugumą bei turėtų prevencinį poveikį.
Įstatymo tikslas – sustiprinti kontrolės ir prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir jiems atlikus skirtas bausmes, tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ir saugantis socialiai žalingų veiksmų.
Įstatymo projekto uždaviniai: nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytas prieš vaikus, taip pat už padarytas nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją, vaiko pirkimo ir pardavimo registro steigimo ir jo veiklos pagrindus; antra, reglamentuoti seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapio viešo skelbimo sąlygas ir numatyti prevencijos priemones, skirtas pagalbai vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.
Registras kuriamas pertvarkant veikiantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, pertvarkant pastarąjį į du registrus, paliekant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir kuriant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą, siekiant sudaryti galimybę naujai sukurto registro vieną dalį padaryti prieinamą visuomenei. Registras bus sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: riboto naudojimo duomenų bazės ir viešosios duomenų bazės. Duomenis iš riboto naudojimo duomenų bazės registro nuostatų nustatyta tvarka galės gauti teismai, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, kai tai numato įstatymas. Registro informacinėje sistemoje bus tvarkomi šie viešai prieinami duomenys: priimtų nuosprendžių duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą, jeigu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei šie asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vieta, šalis, pavardė, vardas, nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data, nuteistojo asmens nuotrauka, aktuali asmens, įregistruoto registro informacinėje sistemoje, nuolatinė ir laikinoji gyvenamoji vieta. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši, atviri visuomenei.
Įstatymo projektu reglamentuojamas ir seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro patvirtintame Seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymo ir skelbimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Siūlomas reglamentavimas užtikrins nusikalstamų veikų, susijusių su asmens teistumu už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, skaičiaus sumažėjimą. Įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto reikės, iš viso yra apskaičiuota: 705 tūkst. eurų – metinėms veiklos išlaidoms ir 226 tūkst. eurų asignavimų, tarp jų ir seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapiui sudaryti ir palaikyti.
Manau, kad žmonės, žvelgdami į savo ateitį iš gyvenimiškos patirties pozicijos, intuityviai suvokia, kas yra iš tiesų svarbu ir kam reikia teikti prioritetą. Labai svarbu apsispręsti, kieno interesų pusėn stosime. Kažkodėl mūsuose į pirmą vietą iškeliamos nusikaltėlių ar pavojingų, liguistų potraukių turinčių asmenų teisės, dangstomasi asmens duomenų apsaugos skraistėmis, tačiau užmirštama tai, kas skaudžiausia, tai, ką patyrė seksualinių nusikaltimų aukos – vaikai, kokią traumuojančią patirtį jie išsineša į tolimesnį gyvenimą.
Todėl aš kviečiu, aš raginu į šitą skaudulį visus suinteresuotuosius pirmiausia žvelgti iš vaikų, iš aukų pusės. Tvirtai tikiu, kad sutelkus visų bendraminčių pastangas seksualinių nusikaltėlių registras bus sukurtas ir pradės tinkamai veikti. Tai nors nedideliu žingsneliu padės sumažinti vaikų kančias ir atgrasys piktavalius nuo jų užmačių.
Viskas. Kažkas sako – laikas. Pristatymą baigiau. Lydimasis dokumentas, tai yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo pakeitimas, tik numato, kad iš bendrojo registro už seksualinius nusikaltimus nuteisti asmenys perkeliami į specialųjį įstatymą. Atsiprašau, į specialųjį registrą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirma klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, praėjusią savaitę priėmėme įstatymą, ten kaip tik kalbama apie registrą, atsiranda QR kodas ir, kaip sako, visi tie, kurie turi nusižengimų, negalės dirbti su vaikais, negalės dirbti mokyklose. Ar nemanote, kad galėjo būti sujungtas jūsų projektas, eitų kartu, galbūt praplečiant ėjusį projektą?
Antras momentas, dar mano klausimas. Viešoji duomenų bazė jūsų yra numatyta kuriam laikui ir kokia institucija bus atsakinga būtent už visą šitą registrą, už duomenų bazę, už žemėlapį? Kas konkrečiai valdys visa tai? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Nuo antro klausimo atsakau jums, kad pagal įstatymo projektą atsakinga yra Vidaus reikalų ministerija ir būtent valdytoja šito registro bus Vidaus reikalų ministerija. O informaciją aš kartu papildau jums ir dėl seksualinių nusikaltimų žemėlapio. Šitą žemėlapį tvarkys Policijos departamentas ir turėtų būti jo interneto svetainėje.
Dabar tai, kad mes priėmėme Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad šito projekto yra jau šeštasis variantas. Pirmajame, antrajame, trečiajame variantuose buvo numatomos konkrečios prevencinės priemonės. Žinant, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, suaktyvinus veiklą, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, rengiami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, visa dalis iš šito įstatymo projekto yra išbraukta, paliktos tik bendrosios kontrolės ir prevencijos priemonės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimas tai yra ne registro klausimas. QR kodas tai yra tęstinumas to darbo, kuris buvo pradėtas daryti dar praeitoje kadencijoje. 30 straipsnis buvo daug siauresnis.
PIRMININKAS. Kolege, jūs jau viršijate atsakyti skirtą laiką.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Dabar jis praplėstas, tai yra prevencinės priemonės.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama kolege, žinant šios rūšies nusikaltimų aktualumą, jūsų teikiamas įstatymas, matyt, yra labai laiku. Bet pabandykite pažiūrėti į jį praktiškai. Štai mes turime vieną kolegą, kuris dabar relaksuojasi Italijoje po sunkių teismo procesų. Jeigu mes jūsų teikiamą įstatymą būtume turėję jau prieš kelerius metus, kokiu būdu jisai būtų suveikęs šiuo atveju? Gal tikrai būtume apsaugoję visą būrį vaikų, savo kolegą ir jo bendrapartiečių turbūt nuotaikos būtų kitokios. Kaip jisai būtų suveikęs?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Dainiau, pirmiausia tik noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų dėl mūsų kolegos padarytų veiksmų ir atsirado, buvo sugrįžta prie šito projekto rengimo iš naujo. Ketverius metus anksčiau buvo rengiama. Koks poveikis? Prevencinis ir užkardymo, ir kontrolės poveikis. Tikrai, kai mes, trys kolegės, susipažinome Lenkijoje… Jis yra veiksmingas tuo, kad nusikaltėliai arba tie potencialūs asmenys, kurie linkę nusikalsti, bijo pakliūti į šį registrą, į viešojo registro dalį, nes kai yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, jie atsidurs registre, beje, ir nuotraukos, kaip pabrėžiau. Pradiniame mūsų variante nuotraukų nebuvo, bet taip jau sutapo, kad per mūsų diskusiją, sukvietus visus pareigūnus, kai tiktai įvyko atvejis Kaune su Jakštu, kurio atvaizdą televizijoje pamatė žmonės, ir jis buvo sulaikytas, tada vienbalsiai, čia ne rengėjų, o mūsų iniciatyva, būtent dalyvavusių, buvo pasakyta, kad turi būti ir nuotraukos. Manau, poveikis toks: baimė atsidurti registre, baimė, kad tu visada būsi atpažintas ir tavo gyvenimas tikrai bus, sakykime, sugadintas, žvelgiant į perspektyvą ir ateitį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Rima Tamašunienė, Rita Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama kolege, pirmiausia noriu padėkoti už jūsų atliktą labai didelį darbą. Jis ne tik laiku, bet iš tiesų jūsų praeitos kadencijos gera idėja, kuri nesitransformavo į įstatymą ir turime tokias pasekmes, kad net ir čia, Seimo salėje, turėjome kolegą konservatorių, kuris dabar teisiamas už seksualinio pobūdžio veikas prieš pilnamečius. Labai svarbu, kad ir kitų valstybių patirtis yra įvertinta. Šis įstatymo projektas tikrai patobulintas, kad veiktų šiuolaikinėje visuomenėje, ir apklausos rodo, kad žmonės nori apsaugoti savo vaikus ir švietimo įstaigos, teikiančios įvairias paslaugas vaikams, nuo tokio pobūdžio nusikaltimų.
Aš noriu jūsų paprašyti, kad jūs pristatytumėte funkcionalumo privalumus tėvams ir visuomenei. Taip, paprastais žodžiais tariant, aš turiu vaikų, noriu leisti į vasaros stovyklą, noriu atiduoti į chorą dainuoti ar dar kaip, kas naudinga konkrečiam piliečiui, tėvui, mamai, kurie turi savo vaikų ir nori, kad jų vaikai popamokinėje arba net švietimo įstaigoje jaustųsi saugūs.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Rita. Mes, būdamos kartu Lenkijoje, išklausėme įvairios patirties. Manau, iš tikrųjų mes visi, visi Seimo nariai turime daugiau kalbėti ir nušviesti visuomenę, kokių dabar turime naujų priemonių, tiek praeitą savaitę priimtą įstatymą, tiek Registro įstatymą. Iš tikrųjų, ne vieną laišką esu gavusi po įvairių pasisakymų per radiją, televizijos laidoje ar spaudoje, kai yra klausiama, ar bus galimybė sužinoti, jeigu toks registras bus, ar mūsų kaimynystėje gyventi saugu, ar saugu yra vienoje ar kitoje vietoje ir taip toliau? Čia in corpore eina ir paties registro įstatymo projektas ir dalyje projekto dėl seksualinių nusikaltimų vietos žemėlapio. Kiekvienas žmogus, nuspaudęs nuorodą, galės matyti, kur, kokioje vietoje Lietuvoje pastaruoju metu, paskutinę dieną ar net šiandien įvykdyti seksualiniai nusikaltimai ir manau, kad šiame žemėlapyje turėtų būti visi seksualiniai nusikaltimai. Mūsų projekte nėra išskirta šitoje dalyje prieš vaikus, kad ir tėvai, kurie turi vaikų, galėtų žinoti, kas jų aplinkoje darosi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamoji kolege, išties dėkingumas už problemos jautrumą, jūsų požiūrį į šitą problemą, kad ją reikia spręsti. Ačiū, kad patikslinote, nes iš tiesų pirminis klausimas, kad priimtas įstatymas, jis jau turi registrą. Nieko panašaus.
Mes įvedę QR kodą turėjome kitą poziciją ir kitą tikslą, kad galėtų tie žmonės, kurie turi problemų… kad visi išsiimtų QR, kurie dirba su vaikais ir gali su jais kontaktuoti, ir kad apsaugotumėme vaikus. Tai pagrindinis dalykas.
Kyla daug, beje, klausimų ir dėl jūsų įstatymo projekto, šiek tiek ir dėl duomenų prieinamumo, bet labiausiai – dėl įtariamųjų. Jūsų pateiktoje informacijoje taip pat skelbiama apie tai, kad tyrimo rezultatai nutraukti. Tuo atveju vėlgi būtų neaišku, o kaip su nekaltumo prezumpcija? Mums reikėtų vėlgi pagalvoti, kad žmonėms nepadarytų žalos, jeigu jis yra tik įtariamas. Ir prie viso šito dar klausimas būtų, kaip jau priimtą įstatymą galėtumėme sujungti ir sąveikauti kartu su dabar jūsų teikiamuoju įstatymu, kad jie veiktų kaip visuma, bendra apimtimi? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tai pirmiausia, gerbiama Rima, todėl turbūt pirmas variantas ir buvo taisomas, nes buvo Teisės departamento išvada dėl nekaltumo prezumpcijos. Iš tikrųjų, tos Teisės departamento pastabos… Mes turėjome ir pastabų dėl konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimo, apskritai dėl prieštaravimo Konstitucijai. Vis su kiekvienu variantu atsirasdavo vis kažkokių naujų, na, tokių pastabų, kurias iš esmės reikėjo taisyti. Tai Įtariamųjų ir ten nebuvo, tai neliečia… Įtariamieji atsiranda tik ribotoje duomenų bazėje, kas ir čia šiandien yra. Visi šitoje bazėje yra, bet šita bazė prieinama tik teisėsaugos institucijoms. Jinai neprieinama nei darbdaviams, nes pats žmogus tik gali pasiimti pažymą arba QR kodą gauti, tik jis, pats pasikreipęs, gali turėti vat tokį dokumentą.
Taigi, čia jokių pažeidimų bent jau dabar. Galiu pasakyti, kad iš Teisės departamento paskutinių 53 pastabų 45 yra techninio pobūdžio su nuoroda, kaip pataisyti, ir kitos yra tokios pastabos, kurios reikalautų dar tam tikrų diskusijų. Aš manau ir labai tikiu, kad Seimo nariai šitam svarbiam projektui po pateikimo pritars. O tolimesnė eiga turėtų būti klausymai, pagrindinio komiteto organizuojami, diskusijos.
Tikrai dalyvavo visų institucijų, net Probacijos tarnybos vadovas, nors tiesiogiai kaip ir ten nelabai ką mes turėjome iš jo paimti žinių. Tada, kada jau bus suformuota tokia konkreti nuomonė ir tie pasiūlymai, kuriuos pateiks… Dalyvauti turėtų ypač nevyriausybinės organizacijos, nes pirminėje stadijoje prieš septynerius metus idėja buvo K. Mišinienės iš Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro, kuri susiduria nuolat su nukentėjusiais nuo seksualinių nusikaltimų ir tarp jų – vaikais. Tai iš tikrųjų turėtų visi dalyvauti ir išsakyti savo poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų A. Norkienė – už.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tai girdėjome pristatyme. Dėkoju dar kartą Rimantei tikrai už atliktą didelį darbą. Matome, kad įvairiose šalyse seksualiniai nusikaltimai iš tikrųjų tampa tikrai labai didele problema. Ne išimtis, žinoma, ir Lietuva. Tai iš tikrųjų mums tampa iššūkiu, kad vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo įgautų prioritetinį statusą. Aš manau, kad viena iš tokių prevencijų, prevencijos priemonių ir gali būti šiuo įstatymo projektu siūlomas registras, todėl prašau pritarti šiam pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIVP-2784 ir Nr. XIVP-3058. Taigi, pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Dėl komiteto per centrinį mikrofoną – T. V. Raskevičiaus.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Papildomu komitetu norėčiau paprašyti skirti Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas, taip? Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu dėl komitetų ir dėl svarstymo laiko.
Pabaigoje, gerbiami kolegos… Čia replika po balsavimo ar?..
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, dar siūlome kaip papildomą Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes vaikų klausimas, taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto kaip papildomo.
Užsiregistravo 62, balsavo 62: už – 45, prieš – 9, susilaikė 8. Pritarta įtraukti Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą. Dar dėl komiteto siūlymai?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Vieną sakinį.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš labai noriu padėkoti už supratimą. Dėkinga. Iš tikrųjų manau, kad šitas projektas taps toks, kuris tenkins visus, tuo labiau tikrai mes padėsime vaikams, kurie nukenčia nuo seksualinio išnaudojimo. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, paskutinis buvo rezervinis 2.3 klausimas, kurį mes priėmėme, tai yra nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“. Įvyko techninė klaida, deja, buvo registruotas pasenusios redakcijos variantas, todėl mes turime priimti sprendimą ir nutarimą (projektas Nr. XIVP-4038), kuris buvo priimtas, laikyti nepriimtu. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu, kad laikytume nepriimtu nutarimą (projektas Nr. XIVP-4038). Yra įregistruotas kitas variantas, antrasis variantas, jis jau turi teisingą redakciją. Mes turime pakartotinai dėl jo balsuoti.
19.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4038(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kas už tai, kad priėmimo stadijoje priimtume nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-4038(2). Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 63, balsavo 62, visi 62 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, liepos 16 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Ačiū, visiems. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.