LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-06-16 Nr. XIIIP-5001
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 9 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų, kurioms netaikomas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, sąrašas suformuotas remiantis Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių (Jungtinių Tautų 1968 m. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui bei Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto) nuostatomis. Visi galiojančios redakcijos BK 95 straipsnio 9 dalyje nurodyti nusikaltimai patenka į BK XV skyrių „NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI“, kuriame įtvirtintų nusikalstamų veikų grupė yra pati pavojingiausia lyginant su visomis kitomis nusikalstamų veikų grupėmis, įtvirtintomis paskesniuose BK Specialiosios dalies skyriuose[1]. Būtent BK XV skyriuje numatytų nusikalstamų veikų išskirtinis pavojingumas ir iš tarptautinių sutarčių kylantys įsipareigojimai lemia, kad juos padariusiems asmenims netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
Tuo tarpu BK 225 ir BK 226 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos patenka į BK XXXIII skyrių, t. y. įstatymų leidėjas jas laiko gerokai mažiau pavojingomis negu nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK XV skyriuje. Be to, Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi jokių tarptautinių sutarčių, kurios numatytų pareigą baudžiamajame įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų netaikymo dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nors kyšininkavimas ir prekyba poveikiu daro reikšmingą žalą BK saugomiems teisiniams gėriams, tačiau šių nusikalstamų veikų pavojingumas visame BK kontekste nėra toks išskirtinis, kad pateisintų tokį griežtą projekte numatomą teisinį reguliavimą. Pastebėtina, kad į BK 95 straipsnio 9 dalį nepatenka nusikaltimai, kuriais BK saugomiems teisiniams gėriams sukeliama žala yra gerokai didesnė negu kyšininkavimu ar prekyba poveikiu ir už kurių padarymą gresia net laisvės atėmimas iki gyvos galvos (pvz., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas taikomas netgi padarius BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą nužudymą).
Taip pat pažymėtina, kad BK 225 ir BK 226 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos varijuoja nuo baudžiamųjų nusižengimų (BK 225 straipsnio 4 dalis ir BK 226 straipsnio 5 dalis) iki sunkių nusikaltimų (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tai reiškia, kad priėmus projektu teikiamus BK 95 straipsnio 9 dalies pakeitimus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nebūtų taikoma, be kita ko, net ir dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, kurie iš visų BK įtvirtintų nusikalstamų veikų pasižymi pačiu mažiausiu pavojingumu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą būtų pažeistas BK sistemiškumas.
2. Įstatymo projektas prieštarauja BK sistemiškumui ir tuo aspektu, kad BK 225 ir BK 226 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos sudaro tik nedidelę dalį visų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų[2], tarp kurių yra ir tokių, kurios pagal pavojingumo pobūdį iš esmės yra itin panašios į kyšininkavimą bei prekybą poveikiu (pvz., papirkimas ar piktnaudžiavimas). Nėra jokios priežasties, kuri pateisintų nelygiavertį būtent šių dviejų nusikalstamų veikų traktavimą BK 95 straipsnio atžvilgiu.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]