PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-4284)

2016 m. birželio 22 d. Nr. 103-P-42

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: K. Miškinienė (Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), A. Dolmantienė (patarėja), I.Kuodienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Pukanasytė (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), A. Laurinavičiūtė (Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto patarėja), L. Jurgelaitienė (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija padėjėja), I. Šambaraitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja), N. Istomina (švietimo ir mokslo viceministrė), L. Čeledinienė (Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyr. specialistė), D. Urbonaitienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė), D. Bernackienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja).

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (TD), 2016-04-19	2	2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje.	Pritarti.
	TD	6	2		2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „vienių“ įrašytinas žodis „vienų“.	Pritarti.
	TD	6	4		3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis.	Pritarti.
	TD	6	4		4. Projekto 6 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siekiama nustatyti, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia. Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės išlikti tas pats.	Pritarti.
	TD	7 1212 12 12 12 12 19 19 21 21 22 22	2 6 7 7 12 13 15 1 2 1 3 1 4	4 3 7 11	5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 6-8 bei 12, 13, 15 dalyse, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalies 11 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Vaiko teisių apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką (t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas.	Pritarti.
	TD	8 8	1 2		6. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi. Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai „paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“.	Pritarti.
	TD	10	2		7. Siekiant aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžio „priemonės“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus“.	Pritarti.
	TD	10	4		8. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „(ultima ratio)“.	Pritarti.
	TD	10 12 12 12 12 12 12 13 22	5 4 6 8 13 14 15 4 4		9. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centrą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 4, 6, 8, 13-15 dalims, 13 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 4 daliai.	Pritarti.
	TD	12	3		10. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 10 dalyje nurodytam sprendimui priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti.
	TD	12	5		11. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nelogiška savo turiniu nuostata, nustatanti, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą.	Pritarti.
	TD	12	9		12. Nėra suprantamas projekto 12 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos išimties „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku, kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to, šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“.	Pritarti.
	TD	12	9	3	13. Projekto 12 straipsnio 9 dalies 3 punkte turi būti įtvirtinta nuoroda ne į įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, o į 13 straipsnio 4 dalį.	Pritarti.
	TD	12	9	6	14. Projekto 12 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūlytina išbraukti žodžius „prašymą ir (ar)“, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne pareiškėjo prašymo, o Vaiko gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis.	Pritarti.
	TD	12 12	14 15		15. Derinant projekto 12 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatas, siūlytina projekto 12 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodžius „nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos“.	Pritarti.
	TD	13	6		16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo.	Pritarti.
	TD	17	1	1	17. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“.	Pritarti.
	TD	18 24	3 3		18. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai.	Pritarti.
	TD	21 22 23 24 28 29 30			19. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 9 punkte, 22 ir 23 straipsnio pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir 4 punktuose, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 ir 4 punktuose, 30 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 7 dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“.	Pritarti.
	TD	21	4		20. Projekto 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centras atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys.	Pritarti.
	TD	22	1		21. Projekto 22 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo administracijos direktorius perduoda vaikų socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar 3 darbo dienų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo yra pakankamas švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą.	Nepritarti.	Manytina, kad nustatytas terminas pakankamas.
	TD	22	3		22. Projekto 22 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti, nurodant kokie subjektai pasirašo nurodytą mokymo sutartį.	Pritarti.
	TD	24	2	4	23. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte nėra aišku kuo skiriasi sąvokos „svečiavimosi“ ir formuluotės „buvimo pas juos“ turinys.	Pritarti.
	TD	26	1	6	24. Projekto 26 straipsnio 6 punkte po žodžių „minimalios ir vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonių“.	Pritarti.
	TD	29 30	1 7	7 8	25. Projekto 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 30 straipsnio 7 dalies 8 punkte po žodžių „teritorine policijos“ įrašytinas žodis „įstaiga“.	Pritarti.
	TD	29 29	2 3	3 1	26. Projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 1 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“.	Pritarti.
	TD	30	4	4	27. Projekto 30 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto 22 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad minėtą informaciją vaiko gerovės komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.	Pritarti.
2.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-05-12				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4284, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-06-10 Nr. G-206-5858	6	1	5	Lietuvos savivaldybių asociacija, pakartotinai išanalizavusi Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą, teikia šiuos savivaldybių siūlymus: 1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą išbraukiant žodžius -„~~jeigu vaikas sutinka~~“ nes vaikas, turintis psichikos ar elgesio sutrikimų, negali adekvačiai įvertinti jam reikalingos pagalbos poreikį. O Savivaldybės vaiko gerovės komisija, jog siekiant vaiko gerovės pagalba būtina, sprendimą priima atsižvelgdama į specialistų siūlymus.	Pritarti.
	Lietuvos savivaldybių asociacija	17	2	4	2. Papildyti 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą po žodžių „gerbti mokytojus“ įrašyti žodžius „minimalią priežiūrą vykdantį asmenį“.	Pritarti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, 2016-05-31	6	1	2	1. Argumentai: Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį. Siūlau minimalios priežiūros priemonę, įpareigojančią vykdyti naudingą veiklą bendruomenėse, praplėsti naudinga darbine veikla ugdymo ar kitose viešojo sektoriaus institucijose. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą NVO, švietimo, kultūros, ar sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią, ar darbinę veiklą vykdančią bendruomenėje įstaigą ar organizaciją;“	Pritarti iš dalies.	Manytina, kad santrumpos „NVO“ įrašymas yra perteklinis, todėl siūloma jį išbraukti.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	6	1	4	2. Argumentai: Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir galima teigiamai veikti vaiko elgesį;	Pritarti.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	6	1	5	3. Argumentai: Vaikai iki nepilnametystės dar nepilnai suvokia, kas jiems yra gerai, tuo labiau negali nuspręsti, koks gydymo metodas jiems yra tinkamas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: 5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus~~, jeigu vaikas sutinka~~;	Pritarti.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	6	1	7	4. Argumentai: Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlikti bendruomenei arba ugdymo ar kitai viešojo sektoriaus institucijai naudingą darbinę veiklą.	Pritarti iš dalies.	Vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis, vietoj žodžio „ugdymo“ siūlytina rašyti žodį „švietimo“. taip pat siūlytina braukti žodį „darbinę“, nes susiaurinama veiklų rūšis. Įstatymo projekte yra pateikta sąvoka „Bendruomenei naudinga veikla“, kuri apibrėžia, kad tai gali būti edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla. Be to, tai dubliuojasi su Seimo narės pateiktu siūlymu 6 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kurį siūloma praplėsti ir įrašyti vaikui įpareigojimą lankyti darbinę veiklą vykdančią instituciją.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	7	1		5. Argumentai: Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai turi būti viena iš kompleksiškai teikiamų pagalbos šeimai priemonių. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai kompleksiškai teikiama švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos ir pozityviosios tėvystės kursai tėvams švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.	Nepritarti.	Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes teikiamo įstatymo projekto 9 str. 1 d. 2 punkte jau yra nustatyta pagalbos tėvams priemonė – lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, o 9 str. 1 d. 3 punkte – dalyvauti pozityviosios tėvystės ugdymo mokymuose.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	9	1		6. Argumentai: Būtina dirbti ne tik su vaiku, bet ir su tėvais, nes dažnu atveju vaiko delinkventinio elgesio priežastys glaudžiai susijusios su netinkamu tėvų gyvenimo būdu, tėvų turimų žinių ar įgūdžių stoka, nepalankia vaiko vystymuisi aplinka, sunkumais ar krizėmis, kurias šeima išgyvena. Tėvams ar vaiko įstatyminiams atstovams siūlau sudaryti sąlygas gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų; dalyvauti reabilitacijos programose; dalyvauti reintegracijos programose; integruotis į darbo rinką. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės: 1) lankytis pas specialistą; 2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; 3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos ir kitose programose ar mokymuose; 4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese; 5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas; 6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų; 7) dalyvauti reabilitacijos programose; 8) dalyvauti reintegracijos programose; 9) integruotis į darbo rinką. 6) 10) kitos pagalbos priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko elgesio pokyčiams.“	Pritarti.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	12	1	1	7. Argumentai: Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė yra perteklinė. Tiek mokyklose, tiek socializacijos centruose labai trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, specialiųjų pedagogų, todėl manytina, kad daug efektyviau būtų steigti papildomus šių specialistų etatus, o ne tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatus. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atitinkamai išbraukti žodžius „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius“ ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. 1. Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl: 1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo ~~(toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius)~~, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);	Nepritarti.	2015 m. atliktoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje (pabrėžiama, kad savivaldybėje turi būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip vaikas vykdo paskirtą priemonę, vertinti jos vykdymo veiksmingumą, konsultuoti priemonės vykdytoją, vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Labai svarbu, kad savivaldybėje vyktų glaudus visų tarnybų bendradarbiavimas, tačiau šis procesas turi būti tikslingai koordinuojamas, numačius konkrečiam asmeniui funkcijas ir atsakomybę šioje srityje. Manytina, kad koordinatoriaus atsiradimas sudarytų galimybę veiksmingiau koordinuoti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, vaiko integracijos į bendruomenę procesus.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	12	11		8. Argumentai: Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tuomet siūlau, sprendimo dėl priežiūros priemonės skyrimo terminą sutrumpinti iki 5 darbo dienų. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: 11. Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.	Pritarti.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	12	13		9. Argumentai: Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką, o vaikų ir paauglių psichiatro išvada padėtų teismui objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir ~~tari~~ raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.	Nepritarti.	Pažymėtina, kad vaikų sveikatos pažymėjime bus integruota ir vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama tarpinstitucinio veiksmų plano (patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2015-12-22 įsakymu Nr. V-1325) 4.1.4 priemonę, reglamentuos vaiko sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 027-1/a) išdavimo tvarką, kai vaikas siunčiamas į socializacijos centrą, kurioje bus nustatytas privalomas gydytojo ir vaikų ir paauglių psichiatro išvados pateikimas.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	17	2	7	10. Argumentai: Nepilnamečiai vaikai dar neturi finansinių pajam, kad atlyginti padarytą žalą, todėl siūlau žalą atlyginti atliekant naudingą darbinę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atliekant naudingą darbinę veiklą.	Nepritarti.	Siūlymas apsiriboti tik darbine veikla atlyginant padarytą žalą susiaurina įstatymais nustatytos žalos atlyginimo būdus ir formas. Naudinga darbinė veikla gali būti tik viena iš padarytos žalos atlyginimo formų.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	19	2	2	11. Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fiksuoti elektroniniame registre su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti jų stebėseną;“	Nepritarti.	Neaišku, kokiu teisės aktu yra reglamentuojamas elektroninis registras, jo turinys, kas yra jo valdytojas ir duomenų tvarkytojas, kaip minimalios priežiūros priemonę vykdantys asmuo galės juo naudotis ir pan.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	21	1	5	12. Argumentai: Socializacijos centruose siūlau palikti tik ikiprofesinį mokymą, o profesinio mokymo – atsisakyti. Profesinį mokymą apsunkina tai, kad vaikai į socializacijos centrą atvyksta įvairiu mokslo metų laiku (ištisus metus), todėl vaikas atvykęs pvz., gruodį ar sausį jau nebespėja išmokti visos programos. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: 5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, ~~mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius~~, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;	Nepritarti.	Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas plėtoti ne tik ikiprofesinį ugdymą, kuris yra skirtas vaikams nuo 14 iki 16 metų, bet ir sudaryti profesinio mokymo galimybes vaikams nuo 16 metų, ypač tiems, kurie nesimokys pagal vidurinio ugdymo programą. Pažymėtina, kad vaikų socializacijos centrams siūloma įgyvendinti ne profesinio mokymo programą, o atskirus jos modulius, kurie sudaro galimybes lanksčiai taikyti turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiri centrai jau keleri metai sėkmingai tai įgyvendina.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	21	3	7	13. Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną elektroniniame registre, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;“	Nepritarti.	Argumentai, kaip dėl Seimo narės pasiūlymo Nr. 11.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	22	4		14. Argumentai: Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką ir galėtų objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, ~~jeigu buvo atliktas įvertinimas,~~ pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir ~~tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus~~ raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada, vaiko charakteristika. Jeigu vaikui buvo taikyta vaiko minimalios priežiūros priemonė, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens ataskaita.“	Nepritarti.	Nėra aišku, kokiu pagrindu išbraukiami žodžiai „jeigu buvo atliktas įvertinimas“, nes praktikoje yra nemažai atvejų, kai vaiko specialieji ugdymosi poreikiai nebuvo įvertinti, nes tėvai nesutinka. Argumentai dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus svarbos ir reikalingumo pateikti prie Seimo narės pasiūlymo Nr. 7. Argumentai dėl vaikų ir paauglių psichiatro išvados pateiktos prie Seimo narės pasiūlymo Nr. 9.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	22	5		15. Argumentai: Siūlau atsisakyti nuostatos, kad vaikas, kuriam yra paskirta vidutinė priežiūros priemonė galėtų atvykti į socializacijos centrą neturėdamas visų reikalingų dokumentų. Teismas priimdamas sprendimą skirti vidutinę priežiūros priemonę, turėtų būti nuodugniai išnagrinėjęs visas pažymas ir dokumentus, nurodytus 22 straipsnio 4 dalyje, todėl yra nesuprantama, kodėl Vaiko gerovės komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo organizuoja reikiamų dokumentų surinkimą. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį: 5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.	Nepritarti.	Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 22 straipsnio 5 dalyje kalbama ne apie vaikui paskirtą vidutinės priežiūros priemonę, o apie auklėjamojo poveikio priemonę, kai vaikas į centrą patenka vadovaujantis Baudžiamojo kodekso nuostatomis.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė	32	2		16. Argumentai: Kuomet vaikas yra nukreipiamas į socializacijos centrą, jo krepšelis lieka tos teritorijos savivaldybės, kurioje yra registruotas vaikas, mokymosi įstaigoje. Socializacijos centrų veikla yra finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamų asignavimų. Vaiko krepšelio pervedimas socializacijos centrui, užtikrintų šios įstaigos papildomą finansavimą. Teismas, priimdamas sprendimą skirti vaikui vidutinę priežiūrą, galėtų įpareigoti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją tvirtinant ir perskaičiuojant tų metų savivaldybės biudžetą vaiko, kuriam skiriama vidutinė priežiūra, moksleivio krepšelį perduoti socializacijos centrui. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį: „2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose papildomai finansuojamas iš savivaldybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, biudžeto lėšų.	Nepritarti.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-02 nutarimu Nr. 202 yra pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centrų finansavimo ir pateikusi išsamius argumentus. Siūloma įtvirtinti nuostata sudarytų prielaidas dvigubai finansuoti vaikų, besimokančių vaikų socializacijos centruose, ugdymą ir išlaikymą, nes vaikų socializacijos centrams, kaip valstybės biudžetinėms įstaigoms, lėšos skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės, kaip vaikų socializacijos centro savininkės, teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Be to, atsižvelgiant į vaikų patekimo į vaikų socializacijos centrus specifiškumą, t. y. kad mokinių, atvykstančių iš savivaldybių mokyklų į vaikų socializacijos centrus, skaičius nuolat kinta, būtų sudėtinga dažnai vykdyti mokinio krepšelio lėšų perskirstymą.
2.	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, 2016-06-14	21	1	5	Argumentai: Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo, sporto veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;“	Pritarti.
	Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, 2016-06-14	23	1	3	Pasiūlymas: Pakeisit 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyt taip: „3) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, sporto užsiėmimuose, ikiprofesiniame ugdyme, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;	Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės V. V. Margevičienės bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti vaikų socializacijos centrų veiklos dalinio finansavimo galimybes savivaldybių, iš kurių į šiuos centrus atvyksta vaikai, biudžetų lėšomis.

7. Balsavimo rezultatai: 6 – už; 0 – prieš; 2 – susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė.

Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė