LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹, 5², 10¹, 10², 10³STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2520

2015 m. gruodžio 9 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - Komitetas) pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė.

Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento patarėjas Marius Vainauskas, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus patarėja Jolita Vasiliauskaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys ir Administravimo skyriaus vedėjas Eugenijus Čerškus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Ryšardas Burda, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas Antanas Jatkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Taisytini tikėtini įstatymo priėmimo metai.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25				2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka.	Pritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į 19, 20, 21 Teisės departamento pastabas, į Europos teisės departamento 3 pastabą, į Vyriausybės 2 pastabą, Komitetas siūlo atsisakyti „asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas“. Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento 4 pastabą bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto pasiūlymus, kurioms komitetas pritarė, tobulinti „antikorupcinio požiūrio“ sąvoką bei keisti  „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ir tarnybinio nusižengimo“ sąvoką platesne „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvoka, atsisakant kai kurių jos elementų ir performuluojant naujai. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi: „6. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios, padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose.“ 2. Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi: „7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.“ 3. Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi: „8. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai.“ 4. Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi: „9. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje.“ 5. Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi: „10. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi: „11. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą.“ 7. Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi: „12. Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.“ 8. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi: „13. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.“ 9. Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi: „14. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas.“ 10. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi: „15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti.“ 11. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi: „16. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	1			3. Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo. Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 20 ir 21 pastabas, Europos teisės departamento 3 pastabą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 pastabą, atsisakyti Projektu siūlomo įtvirtinti naujo instituto – elgesio rizikos vertinimo. Komitetas mano, kad kitos Projekte vartojamos sąvokos yra būtinos siekiant aiškumo dėl normų turinio ir vienodo jų taikymo praktikoje. Be to, kai kurios sąvokos (pvz., korupcijos rizika) naudojamos apibrėžiant kitas sąvokas, todėl padeda neapkrauti jų turinio.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	1	3		4. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais.	Pritarti	Siūlytina vietoje sąvokos „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimas“ vartoti „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas“ bei atitinkamai keisti jos turinį. Pasiūlymas: 8. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi: „13. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	1	10		5. Projekto 1 straipsnio 10 dalimi įstatymo 2 straipsnis pildomas 15 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“.	Nepritarti	Argumentai: Komiteto įsitikinimu, veiklos sritis ir yra viena iš pagal teisės aktus pavestų funkcijų atlikimo procedūrų. Šis terminas yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų banke.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	2			6. Projekto 2 straipsnis turi dvi penktąsias dalis. Taip pat siūlytina pasirinkti vieną straipsnio pildymo punktais būdą (punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus).	Pritarti	Argumentai: Komitetas siūlo Projektu keičiamo Įstatymo 5 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Taip pat atsižvelgiant į Kazimiero Simonavičiaus universiteto 8 pasiūlymą, vietoje „su korupcija susijusių atvejų viešinimas“ naudoti „nustatytų korupcijos atvejų viešinimas“, prieš priemonę „visuomenės švietimas ir informavimas“ įrašyti „antikorupcinis“, atsižvelgiant į Teisės departamento 18 pastabą, taip pat 14 Kazimiero Simonavičiaus universiteto pastabą, Antikorupcijos komisijos pasiūlymą, pakeisti „pranešimo apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių“ sąvoką bei atsižvelgiant į Teisės departamento 20 ir 21 pastabas, Europos teisės departamento 3 pastabą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 pastabą, atsisakyti Projektu siūlomo įtvirtinti naujo instituto – elgesio rizikos vertinimo. Pasiūlymas: 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Korupcijos prevencijos priemonės Korupcijos prevencijos priemonės yra šios: 1) korupcijos rizikos analizė; 2) korupcijos rizikos nustatymas; 23) kovos su korupcija programos; 34) teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas); 45) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas; 56) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams; 67) antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas; 78) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešinimas; 9) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas; 810) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	3			7. Projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5^1 straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio.	Pritarti	Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei išvengti galimų subjektyviai vertinamų sąvokų, Komitetas siūlo tobulinti šią nuostatą. Pasiūlymas: „3) per pastaruosius dvejus metus Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolę įvertino silpnai kontrolės srityje nustatė pažeidimų;
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	3			8. Neaišku, kaip pagal projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5^1 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „pasitvirtinti“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių tyrimų duomenys.	Pritarti	Argumentai: Komitetas mano esant tikslinga pakeisti Projekto 3 straipsniu pildančio  5^1 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pasiūlymas: „4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų, sociologinių tyrimų duomenų ir pan.) apie galimą korupciją ir (arba) ši informacija (pranešimai, skundai,  sociologinių tyrimų duomenys ir pan.) pasitvirtino;“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	3			9. Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5^1 straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.	Pritarti	Pasiūlymas: „6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	3			10. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5^1 straipsnio 1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai. Pagal pateikiamą formuluotę korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose.	Nepritarti	Argumentai: Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos trečiame skirsnyje yra įtvirtintos viešojo ir privataus sektorių veiklos sritys, kur korupcijos paplitimo galimybė (rizika) yra didžiausia. Išvardintos viešojo sektoriaus sritys yra: politinė veikla ir teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga, teritorijų planavimas, valstybinė statybų priežiūra ir atliekų tvarkymas, ūkio subjektų veiklos priežiūra, viešasis administravimas, valstybės tarnyba ir turto valdymas. Komiteto įsitikimu Projekto  3 straipsniu įstatymą pildančio 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte išvardintos sritys yra tinkamos, jose egzistuoja didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė, o jų siaurinimas praktikoje galėtų kelti kliūčių pradėti korupcijos rizikos nustatymo procedūras.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	5			11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas kriterijus patenka į  2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę.	Pritarti	Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės būtinumą nagrinėja informaciją, susijusią su korupcijos rizika ir korupcijos valdymu, siūlo šią nuostatą panaikinti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	6			12. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nors Komitetas pritaria, kad šios nuostatos nebuvimas projekte neužkirstų kelio švietimo teikėjams vykdyti antikorupcinį švietimą pagal neformaliojo švietimo programas, tačiau atsižvelgiant į straipsniu reguliuojamus teisinius santykius bei siekį išlaikyti vientisą ir koncentruotą reguliavimą, mano tikslinga šią teisę palikti Projekte įtvirtintą.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25				13. Projekto 7 straipsniu įstatymą pildančio 10^1 straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.	Pritarti	Pasiūlymas: „3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turinį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;“.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	7			14. Projekto 7 straipsniu įstatymas pildomas 10^1 straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 5^1straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pažymėtina, kad pagal šiuo metu susiklosčiusią praktiką ir galiojančius teisės aktus, teisės akto projekto vertintojas, atlikęs teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir nustatęs teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą (Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243). Jei antikorupcinį teisės aktų vertinimą atlieka STT, tuomet, pagal STT DIREKTORIAUS ĮSAKYMĄ „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2013 M. BALANDŽIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 2-117 „DĖL TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ (2014 m. kovo 18 d. Nr. 2-78) IV dalį, STT pateikia ne pažymą, o išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų antikorupciniam vertinimui teisės aktuose numatytos skirtingos teisinės formos rezultatų įtvirtinimas, Projekte yra tikslinga palikti tiek „pažymas“, tiek „išvadas“. Nustatant korupcijos riziką priimama motyvuota išvada (LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS „DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ 2002 m. spalio 8 d. Nr. 1601). Tačiau Projekto formuluotė „užregistruotas“ brauktina, kadangi nei įstatymuose, nei įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose nėra užsimenama apie šių pažymų ar išvadų registravimą.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	7			15. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“. Pažymėtina, kad 10^1 straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo „įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“.	Pritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimai įsiteisėja, o Vyriausios tarnybinės etikos komisijos ar kitos valstybės įstaigos sprendimai įsigalioja, tikslintinos kai kurios Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoje žodžio „įsigalioja“ naudoti „įsiteisėja“, o 3 dalyje po žodžio „įsigalioja“ įrašyti „arba įsiteisėja“.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	7			16. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus.	Pritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į Kazimiero Simonavičiaus universiteto 8 pastabą, kuria siūloma palikti terminą „korupcijos atvejai“, projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai, 4 dalis, 5 dalies 5 ir 6 punktai brauktini, kadangi tai nėra „korupcijos atvejai“. Atitinkamai turi būti braukiama ir Projekto 10^1 straipsnio 8 dalis po žodžių „ištrinami arba nuasmeninami.“ Pasiūlymas: „8. Šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami. Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	7			17. Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse).	Nepritarti	Argumentai: Nors Komitetas sutinka su tuo, kad praktikoje tam tikrais atvejais gali kilti sunkumų ištrinant ar nuasmeninant duomenis, tačiau nesant teisinio pagrindo, šie asmenys apskritai neturėtų teisės reikalauti iš informacijos skleidėjų pašalinti informaciją. Todėl formuluotę siūloma palikti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	8			18.    Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 10^2 straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių: 1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre.“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų. 2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama. 3) Nėra aiškus santykis tarp 10^2 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (10^2 straipsnio 3 dalies nuostatos).	Pritarti iš dalies	Argumentai: 1) Dėl atsakomybės Pažymėtina, kad atsakomybė už pareigos pranešti apie nusikalstamą veiką nevykdymą galėtų būti realizuojama bendrais pagrindais, pvz., Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 2) Dėl atlyginimo už pranešimą Komiteto manymu, atlyginimas už pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra tinkama ir skatintina korupcijos prevencijos priemonė. O tai, kad pranešimas būtų pareiga, nereiškia, kad už pareigos vykdymą negali būti atlyginta. 3) Dėl anonimiškumo užtikrinimo Komitetas pritaria, kad Įstatyme turėtų būti įtvirtintas imperatyvas apsaugoti pranešėjo asmens duomenis nepriklausomai nuo prašymo pateikimo. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė neturi juridinio svarumo, kadangi ši teisė visais atvejais gali būti realizuojama, todėl papildomai jos tvirtinti Įstatyme, Komiteto manymu, nėra būtina. Be to, straipsnio 4 dalyje, kaip ir 1 dalyje, įtvirtinti subjektai, kuriems galima pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas. Siekiant pernelyg neapkrauti įstatymo, siūlytina 4 dalį inkorporuoti į 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kuomet informaciją atskleisti pranešimu draustų kiti teisės aktai (pvz., pagal Advokatūros įstatymą, advokatai negali atskleisti kliento paslapties, o teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet advokatai laikomi valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis). Komitetas taip pat mano, kad pareiga pranešti galėtų būti realizuojama ir bendrais pagrindais, nebūtinai nustatytais pranešimo tvarkose (pvz., perduodant informaciją pareigūnui susitikus „akis į akį“, skambinant į instituciją nebūtinai nurodytu tvarkoje telefonu ar pranešant nebūtinai tvarkoje nurodytu elektroninio pašto adresu ir pan.). Todėl siūlytina braukti 8 straipsniu pildomo 10^2 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei Vyriausybės 1 pastabą, Antikorupcijos komisijos pasiūlymą, Komitetas siūlo tikslinti Projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 10^2 straipsnio formuluotę. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10^2 straipsniu Papildyti Įstatymą 10^2 straipsniu: „10^2straipsnis. Pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos nusikalstamas veikos požymių veikas 1.   Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos nusikalstamą veiką požymių, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2.   Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5.   Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 64.   Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	9			19. Projekto 9 straipsniu teikiamas įstatymo 10^3 straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę.	Pritarti	Argumentai: Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	9			20. Pažymėtina, kad pagal projekto 9 straipsniu teikiamo įstatymo 10^3 straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos „švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis – atleidimas iš pareigų).	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-25	10			21. Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių: 1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos. 2) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo. Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 3^1 straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo. 3) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120, 191 ir kituose straipsniuose).	Pritarti	Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, atitinkamai pakeičiant 5 dalies numeraciją.
22.	Europos teisės departamentas 2014-11-28	7			Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5^1, 5^2, 10^1, 10^2, 10^3 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10^1straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju (kuris turėtų būti viešinamas) būtų laikomas atvejis, kai baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tokią tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvadą galėtų apskųsti, manytina, kad atitinkamo atvejo viešinimas kelia abejonių dėl suderinamumo su  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl siūlytume tokios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti taip, kad korupcija susijusiu atveju būtų laikomas tik toks aptartas atvejis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per atitinkamą laikotarpį nepasinaudoja galimybe tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvados apskųsti.	Pritarti	Siūlytina šią Projekto nuostatą tikslinti. Pasiūlymas: „2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turinį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia;“
23.	Europos teisės departamentas 2014-11-28	7			Teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10^1straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju laikomas toks atvejis, kai įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Siūlytume apsvarstyti galimybę šią nuostatą tikslinti taip, kad grynai procedūrinio pobūdžio šio įstatymo pažeidimai nebūtų laikomi su korupcija susijusiais atvejais (pavyzdžiui, tokį aspektą kiekvienu atveju galėtų nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priimantis sprendimą, kuriuo konstatuojamas minėto įstatymo pažeidimas).	Pritarti	Argumentai: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) savo svetainėje skelbia visus sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra procedūriniai, ar ne. Tačiau nuostata tobulintina, kadangi daugelis VTEK sprendimų gali neturėti nieko bendra su korupcija. Todėl, kartu atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, Komitetas siūlo tobulinti šią nuostatą ir formuluoti taip: Pasiūlymas: „3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;“
24.	Europos teisės departamentas 2014-11-28				Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu yra nustatomas platesnis asmenų, kurie turi duoti sutikimą tikrinimui poligrafu, ratas nei Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme įtvirtintas tikrinamų asmenų ratas, nes vadovaujantis įstatymo projekto 10^3 straipsnio 10 dalies pirmuoju ir trečiuoju sakiniais išankstinį sutikimą būti tikrinamam dėl elgesio rizikos vertinimo, kas remiantis elgesio rizikos vertinimo apibrėžimu apima ir vertinimą poligrafu, turi duoti bet kuris valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Pažymėtina, kad tos pačios dalies antrasis sakinys numato, kad tyrimo poligrafu metodas turėtų būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl manytume, kad įstatymo projekte yra netikslinga reikalauti išankstinio sutikimo bet kokiam elgesio rizikos vertinimui, įskaitant vertinimą poligrafu, jeigu Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme yra nustatytas siauresnis tikrinamų asmenų ratas, nei numatyta šiame įstatymo projekte. Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10^3 straipsnį numatant, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, taip pat pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas pateikiamas bendras sutikimas neapima tyrimo poligrafu metodo.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	6		Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas bendradarbiaudamas su Nacionalinė antikorupcijos asociacijos ekspertais Vytu Rimkumi ir Aida Martinkeniene apsvarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą „Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo NR. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5^1, 5^2, 10^1, 10^2 straipsniais įstatymo projektą“ (toliau - Įstatymo projektas) Nr. 14-10214 ir teikia šias pastabas. 1. Mūsų nuomone, Įstatymo projekto sąvokos  Korupcijos rizika ir Korupcijos rizikos veiksniai suformuluotos ydingai ir logiškai nenuosekliai, nes sujungus abi viena kitą paaiškinančias sąvokas gaunasi, kad „Korupcijos rizika priežastimis, sąlygomis, įvykiais ir aplinkybėmis, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika (t. y. korupcijos rizikos veiksniais) grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivialdybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija“. Tokiu būdu korupcijos rizikos sąvoka tampa visiškai nesuprantama. Siūlytume nekeisti rizikos definicijos esmės („Rizika – tai tikėtina galimybė patirti nuostolius, praradimus, sužalojimus, nenaudas ar sužlugdymus“; „Tam tikrų įvykių grėsmės pasireiškimo tikimybė tam tikrame procese ir yra rizika ir pan.) ir korupcijos riziką bei korupcijos rizikos veiksnius (faktorius) apibrėžti sekančiai: 1.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Korupcijos rizika – korupcinės veikos padarymo tikimybė/galimybė atskiruose valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos procesuose“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje išdėstytą Korupcijos rizikos veiksnių sąvoką koreguoti siūlome atsižvelgiant į kriminologijos moksle naudojamas ir plačiai išdiskutuotas sąvokas – nusikalstamumo veiksniai arba faktoriai, kurie apima savimi nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, o pastarosios apima ir aplinkybes ir įvykius ir daug ko kita, kas determinuoja nusikaltimų padarymą.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui dėl kelių priežasčių. Pirma, siūloma korupcijos riziką apibrėžti tik per korupcinių veikų pasireiškimo tikimybę. Paminėtina, kad korupcinių veikų sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta (skirtingai nei korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos). Taip pat manytina, kad korupcija yra platesnis reiškinys nei vien korupcinių nusikalstamų veikų (kurių sudėtys reglamentuojamos Baudžiamajame kodekse) vykdymas, o ir korupcinio pobūdžio administraciniai, darbo drausmės ar tarnybiniai nusižengimai. Pavyzdžiui, korupcinio pobūdžio pažeidimu būtų laikomas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, kai nėra padaroma didelės žalos valstybei (pagal Baudžiamąjį kodeksą „didelė žala“ yra vienas iš objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių).
2.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	8		2. panaikinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, kurioje išdėstyta „korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas“ sąvoka. Kadangi šia nuostata bus dirbtinai išplečiama korupcijos samprata. Korupcinių veikų baudžiamieji teisiniai požymiai formaliai perkeliami į administracinius ir darbo teisės pažeidimų santykius. Be to sukeliama painiava dėl sąvokų turinio apibrėžiant viešųjų ir privačių interesų pažeidimų ir korupcinio pobūdžio administracinių, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Baudžiamieji teisiniai požymiai nėra perkeliami į kitas teisės šakas, atvirkščiai, tik korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kurios jau yra apibrėžtos galiojančioje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje, turi nusikalstamas veikas kvalifikuojančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tačiau Komitetas siūlo keisti „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo“ sąvoką į platesnę – „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvoką, vartojamą šiuo metu galiojančioje Nacionalinėje kovos su korupcija 2015-2025 metų programoje.
3.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	9		3. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį, išbraukiant žodžius „nuostatos, užtikrinančios“ ir suformuluoti taip: „9. Antikorupcinis požiūris – antikorupcinio vertinimo subjekto nusistatymas korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo visuomeniniuose santykiuose atžvilgiu“. Visų pirma, požiūris yra kažkieno, todėl būtina nurodyti subjektą. Antra, pats požiūris nėra nuostatos (taisyklės, tvarkos ar teisės normos ir pan.). Požiūris negali užkirsti korupcijos rizikos veiksnių, bet gali padėti suformuluoti antikorupcines nuostatas ir paskatinti atlikti antikorupcinius veiksmus. Manytume, kad, nepritarus šiems pasiūlymams, tokios sąvokos reikia apskritai atsisakyti. Įdėkim šią sąvoką į sąvoką „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas“ (kur ji yra panaudota) ir „teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo“ sąvoka taps absoliutus loginis ir teisinis nesusipratimas: „10. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu „nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose“ ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas“. Koreguotina ir „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka“, ne tik atsisakant žodžių junginio „antikorupciniu požiūriu“, bet tikslinant ir kitą tekstą. Tam, kad parodyti šios sąvokos sukurtą alogišką prasmę, siūlome paskaityti sąvoką ją užpildant sąvokų turiniu: „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu, t.y. nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai, t.y. korupcijos rizikos veiksniais grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija ir jos veiksniai, t.y. priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika pasireikšti, nustatymas“. Siūlytume apmąstyti iš naujo siūlomą sąvoką ir pateikti išbaigtą variantą, kuriame būtų aiškiai suformuluota ką projekto rengėjai supranta kaip teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Komiteto manymu, „antikorupcinio požiūrio“ sąvokoje vartojamas žodis „nuostatos“ gali būti suprantamas dviprasmiškai (kaip įsitikinimas arba kaip juridinės normos). Sąvokos „nuostatos“ apibrėžiamos per žodį „užtikrinančios“, kuris ir lemia dviprasmybę. Todėl, Komiteto manymu, vietoje „užtikrinančios“ vertėtų naudoti požiūrį apibūdinančius žodžius „lemiančios, padedančios“. Pasiūlymas: 1. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi: „6. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios, padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose.“
4.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	11		4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje rengėjai sąvokoje „Korupcijos rizikos nustatymas“ aprašo ne korupcijos rizikos nustatymo (įvertinimo?) procesą, o nurodo subjektą, tiesiogiai jo neįvardijant. Ar tai reiškia, kad korupcijos rizikos nustatymui turės būti paskirtas įstaigos vidaus auditorius arba skirtas papildomas etatas ir ar tai yra svarbiausia, aktualiausia ką turi nustatyti įstatymas? Todėl siūlome šį punktą išdėstyti taip: „11. Korupcijos rizikos nustatymas (įvertinimas) – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla vertinant įstaigos vidaus tesės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, valdymo ir kontrolės mechanizmus, procedūras ir veiklos procesus, siekiant išaiškinti korupcijos rizikos veiksnius konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje“.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas nepritaria pasiūlymo teikėjo nuomonei, kad „korupcijos rizikos nustatymo“ sąvoka aprašo ne procesą, o nurodo subjektą. Komiteto įsitikinimu Projekto sąvokoje pakanka įtvirtinti, kad tai yra „vidaus kontrolės dalis“ ir kad tai atliekama „siekiant nustatyti korupcijos riziką“. Pažymėtina, kad „korupcijos rizika“ yra taip pat viena iš Projekte apibrėžiamų sąvokų. Komiteto įsitikinimu, sąvokų nedera pernelyg apkrauti, ypač kai sąvoka įtvirtinami procesai yra pakankamai detaliai reglamentuojami specializuotuose straipsniuose (Projekte įtvirtinamas naujas 5^1 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad korupcijos rizikos nustatymas nėra naujas institutas Lietuvos teisės sistemoje. Kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, „korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas“.
5.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	12		5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalies turinys prieštarauja šio straipsnio 6 dalies nuostatoms bei iškraipo viešojo valdymo sampratą. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: Korupcijos rizikos valdymas – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos valdymo proceso dalis, skirta korupcijos rizikos veiksnių nustatymui, jų pasireiškimo tikimybės įvertinimui, korupcijos prevencijos priemonių parinkimui, priėmimui ir įgyvendinimui, poveikio rizikos veiksniams vertinimui ir korekcijai (monitoringui).	Nepritarti	Argumentai: Komitetas nemano, kad Projekte įtvirtintas „korupcijos rizikos valdymo“ sąvokos apibrėžimas iškraipo viešojo valdymo sampratą. Siūlomas apibrėžimas ydingas tuo požiūriu, kad korupcijos prevencijos priemonės yra atskiriamos nuo kitų, savo esme taip pat priklausančių korupcijos prevencijos priemonėms (pvz., korupcijos rizikos nustatymas, korupcijos tikimybės įvertinimas).
6.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	13		6. Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis prieštarauja Audito įstatymui, iškreipia vidaus audito ir vidaus kontrolės sampratas. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: „Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – veiksmų, skirtų korupcijos rizikos veiksniams pašalinti ar sumažinti, analizė ir jų reikšmės korupcijos rizikai pasireikšti pateikimas, visuma“.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas neįžvelgia prieštaravimų Audito įstatymui.
7.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	1	14		7. Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ir jos veiksnių“ ir „ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu“ bei išdėstyti taip: „14. Korupcijos rizikos analizė – išorinis, nepriklausomas valstybės ar savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos valdymo vertinimas, o taip pat korupcijos rizikos valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) nustatymas (įvertinimas), motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar0 jos veiksnius, taip pat siūlymų kaip pagerinti korupcijos rizikos valdymą, pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai“.	Nepritarti	Argumentai: Komiteto įsitikinimu, korupcijos rizikos veiksniai ir antikorupcinis vertinimas yra būtini „korupcijos  rizikos analizės“ sąvokos elementai ir nėra pertekliniai. Be to, korupcijos rizikos analizės metu nėra daromas auditas. Šią funkciją atlieka STT.
8.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	2	3		8. Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto siūlomi pakeitimai: „7) nustatytų korupcijos su korupcija susijusių atvejų paviešinimas viešinimas“, sudaro sąlygas pažeisti asmens nekaltumo prezumpciją ir Specialiųjų tyrimų tarnybai manipuliuoti kriminalinės žvalgybos informacija ir įsivelti į politikavimą. Todėl siūlome grąžinti seną šio punkto redakciją ir išdėstyti taip: „7) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešinimas“.	Pritarti
9.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	3			9. Įstatymo projekto 5^1straipsnio 4,5,6 dalyse išbraukti žodžius „įstaigos vadovas“ ir įrašyti „įstaigos vadovo“. Kadangi įstaigos vadovas negali vertinti savo priimtų įsakymų ir tvarkų, negali vertinti savo paties atliktos korupcijos rizikos nustatymo išvados, taip jis pažeistų nešališkumo ir objektyvumo principus.	Pritarti	Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo 3 dalyje po žodžių „įstaigos veiklos srityje“ įrašyti „jo įgaliotas asmuo“.
10.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	4			10. Įstatymo projekto 5^2 straipsnio 1 dalį panaikinti, kadangi prieštarauja to paties straipsnio 2 daliai. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis atitinkamai pakeisti į 1, 2 ir 3 d.	Nepritarti	Argumentai: Komiteto manymu, korupcijos rizikos valdymą ir valdymo vertinimą, skirtingai nei korupcijos rizikos nustatymą įstaigų vadovai turi turėti teisę atlikti.
11.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	6			11. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje pakeisti žodį „programas“ į „socialinio ugdymo dalykų programas“ ir 2 dalį išdėstyti taip: „2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas socialinio ugdymo dalykų programas“. Šis pasiūlymas remiasi Švietimo ministerijos patvirtintais programų aprašais.	Nepritarti	Argumentai: Projektu siūloma bendresnė „formaliojo švietimo programų“ sąvoka, o ar tai bus socialinio ugdymo dalyko programa, ar ne, Komiteto nuomone, turėtų apsispręsti Vyriausybė, įgyvendinanti Švietimo ir mokslo politiką.
12.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	7			12. Įstatymo projekto 10^1straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus keisti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsnio 8, 11 punktų ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto pakeitimus.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siūlytina pakeisti „korupcijos rizikos nustatymo“ sąvoką nustatant, kad korupcijos rizikos nustatymą gali vykdyti tik vadovo įgalioti asmenys.
13.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	8			13. Įstatymo projekto 10^2straipsnio 1 dalies nuostatos siaurina valstybės tarnyboje dirbančio asmens teisę kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas (policiją, prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Muitinės departamento kriminalinę tarnybą ir kt.) ir sudaro sąlygas nepagrįstai konkurencijai tarp institucijų imunitetų tarnybų ir STT.	Nepritarti	Argumentai: Projekte įtvirtinama teisė kreiptis ir į kitas teisėsaugos institucijas, į prokuratūrą.
14.	Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2014-12-19	8			14. Įstatymo projekto 10^2straipsnio 2 dalies nuostatos nepagrįstai reikalauja iš visų valstybės tarnautojų būti baudžiamosios teisės žinovais ir puikiai išmanyti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių modelis išdėstytas Baudžiamajame kodekse reikalauja kvalifikuoto sugretinimo su įvykio aplinkybėmis ar jų elementais. Todėl tikėtina, kad gali kilti administracinės teisenos bylų, kuriose bus ginčijamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių vertinimas. Todėl siūlome įstatymo projekto 10^2straipsnyje žodį 2požymius“ papildyti konkrečių nusikalstamų veikų pavadinimais (papirkimas, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimas tarnyba).	Nepritarti	Argumentai: Įstatymo projektu iš valstybės tarnautojų (ar jiems prilygintų asmenų) nėra reikalaujama pateikti detalios informacijos, kurios pagrindu būtų atskleista visa nusikalstamos veikos sudėtis, t.y. iš valstybės tarnautojo nereikalaujama išmanyti kaltės formas, nusikalstamų veikų sudėčių aspektus (pvz., materiali ji ar ne) ir pan. Jie privalėtų pranešti tik tuomet, kai žinotų, jog tam tikri asmens veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos požymių (pvz., matant asmenį priimant ar duodant kyšį, tokiu atveju nusikalstamos veikos požymis būtų kyšio paėmimas/davimas). Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys turi ypatingą statusą visuomenėje, kadangi jie atlieka viešojo administravimo veiklą. Atitinkamai šiems asmenims keliami aukšti skaidrumo, atsakomybės reikalavimai, reikalaujama atitinkamos kvalifikacijos, valstybės tarnybos ir kitus santykius reglamentuojančių įstatymų žinojimo. Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys turi gebėti suvokti ne tik savo pareigas, tačiau ir atsakomybę už jų nevykdymą. Pažymėtina, kad pareiga pranešti pagal Projektą egzistuoja tik nusikalstamoms veikoms, įtvirtintoms Baudžiamajame kodekse, o ne kitiems korupcinio pobūdžio pažeidimams. Todėl manytina, kad pareigos pranešti (o ne pareigos kvalifikuoti veiką) nustatymas valstybės tarnautojams yra proporcingas, ypač turint omenyje tai, už tokių veikų padarymą jiems yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos teisėje galima aptikti pranešimo pareigos analogijų. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą (238 str.), visi asmenys yra baudžiami už nepranešimą apie jiems žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau ši nuostata nereiškia, kad asmuo turi gebėti kvalifikuoti veikas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12)				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5^1, 5^2, 10^1, 10^2, 10^3straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2520 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1. Įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 10^2 straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (toliau – valstybės tarnautojas) pareigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 48 valandas, pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) apie jo žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas šios priemonės teisinis reguliavimas keistinas dėl šių priežasčių: 1.1. Vienas iš šios pareigos elementų – valstybės tarnautojo žinojimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką Įstatymo projekte neapibrėžtas. Neaišku, kur yra kritinė faktų, informacijos visumos riba, kuri leistų neabejoti tuo, kad galbūt buvo padaryta ar yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Įstatymo projekte pasigendama aiškiai apibrėžtų kriterijų, nenustatytas konkretus ir aiškus atspirties taškas, nuo kurio būtų galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Informacija apie nusikalstamą veiką turi būti pakankama, patikima, paremta tam tikrais objektyviais faktais ir žiniomis (pavyzdžiui, asmuo gavo neginčijamų įrodymų, kurie rodo nusikalstamos veikos akivaizdumą, ar pats stebėjo neteisėtą įvykį ir pan.). Todėl, siekiant įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siūlytina aiškiai apibrėžti pagrindus (požymius), kuriems esant laikoma, kad valstybės tarnautojui ši veika buvo žinoma. 1.2. Įstatymo projekte nustatytas 48 valandų terminas, per kurį valstybės tarnautojas privalo pranešti apie nusikalstamą veiką, nėra objektyviai pagrįstas. Ši nuostata neproporcinga, palyginti su pranešimo apie labai sunkų nusikaltimą laiku (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnis). Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiejamas su konkrečiu terminu valandomis, per kurį asmuo privalo pranešti apie jam žinomą daromą arba padarytą labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kad būtina pranešti per kuo trumpesnį laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių ir neįveikiamų kliūčių, dėl kurių neįmanoma pranešti.	Pritarti	Komitetas, pritardamas šiai pastabai bei atsižvelgdamas į Antikorupcijos komisijos siūlymą, Teisės departamento 18 pastabą, siūlo Projekto 8 straipsnį tikslinti: 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10^2 straipsniu Papildyti Įstatymą 10^2 straipsniu: „10^2straipsnis. Pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos nusikalstamas veikos požymių veikas 1.   Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos nusikalstamą veiką požymių, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2.   Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5.   Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 64.   Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12)				2. Įstatymo projekte siūloma numatyti nauja korupcijos prevencijos priemonė – asmens elgesio rizikos vertinimas, naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus, turi šių trūkumų: 2.1. Jau dabar galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir mechanizmai, sudarantys galimybę vertinti valstybės tarnautojų elgesio riziką. Pirma, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 ir 13 straipsniai nustato kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą, kuris taikomas siekiant apginti valstybę ir visuomenę nuo nusikalstamo kėsinimosi. Taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Taip pat paminėtini Korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir 9^1 straipsniai bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3^1straipsnis, kurie leidžia gauti visą informaciją, atskleidžiančią asmens elgesio riziką. Būtent šis teisinis reguliavimas leidžia naudoti atitinkamus filtrus, kad valstybės tarnyboje dirbtų asmenys, kurie nekelia abejonių, taip pat suteikia galimybę sužinoti apie jų galbūt padarytas arba daromas korupcinio pobūdžio veikas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas įtvirtinti asmens elgesio rizikos vertinimą neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai vertinimas taikant situacijos imitavimo / modeliavimo metodą nėra įprastinė ar paplitusi praktika Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tik keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje) taikomas imitacinio pobūdžio polinkio korupcijai vertinimas. Šis metodas taikomas tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, tačiau ne visiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, siekiant įtvirtinti tokį modelį ir Lietuvoje, svarstytina, ar jis neturėtų būti orientuojamas tik į teisėsaugos institucijų pareigūnus. 2.2. Pažymėtina, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios nuostatos, subjektų, taikančių tikrinimo metodus, veiklos pagrindai turi būti reguliuojami įstatymų. Tačiau Įstatymo projekte elgesio rizikos vertinimo mechanizmas (metodų taikymas) paliekamas neišbaigtas, šiuos aspektus reguliuoti perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vis dėlto minėti aspektai yra susiję su asmens teisių ir laisvių ribojimu, todėl turi būti reglamentuojami įstatymo lygmeniu. Svarbu pabrėžti, kad įstatyme turi būti įtvirtintos situacijos imitavimą taikančių subjektų veiksmų ribos, nustatytas draudimas kurstyti, provokuoti atlikti priešingus teisei veiksmus, taip pat veiksmų ir sprendimų apskundimo procedūros, tačiau Įstatymo projekte to pasigendama. 2.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projekte, siekiant įvertinti elgesio riziką (t. y. tik galimą elgesio, nebūtinai nusikalstamo, tikimybę), siūloma naudoti situacijos modeliavimą, t. y. tikrinimo veiksmus, analogiškus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdams, kurie taikomi tik nusikaltimams. Įstatymo projekto nuostatos, nustatančios, kad visi valstybės tarnautojai privalėtų duoti sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo, priešingu atveju būtų atleidžiami iš pareigų kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kelia abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui. 2.4. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte (2 straipsnio 16 dalis) asmens elgesio rizikos vertinimas teisine prasme apibrėžiamas ydingai – idem per idem. Todėl lieka neaišku, kas laikytina elgesio rizika ir kas bus vertinama. Siekiant įtvirtinti aptariamą priemonę, siūlytina nustatyti aiškią jos teisinę apibrėžtį, kas konkrečiai bus tikrinama (valstybės tarnautojo atsparumas korupcijai, patikimumas ar kita). Įstatymo projekte pateikiamos aplinkybės, kurioms esant atliekamas asmens elgesio rizikos vertinimas (ypač Korupcijos prevencijos įstatymo 10^3straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose) nėra susietas su korupciniu elgesiu. 2.5. Įstatymo projekto rengėjai nepagrindė, kodėl būtina įstatyme nustatyti ir taikyti aptariamą korupcijos prevencijos priemonę, kurios įtvirtinimas ir įgyvendinimas siūloma apimtimi, be kita ko, pareikalautų nemenkų finansinių išlaidų, kurių pagrįstumo Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pasigendama.	Pritarti	Komitetas siūlo Projekte atsisakyti šio instituto, išbraukti Projekto 9 straipsnį bei tikslinti kitus straipsnius, susijusius su šio instituto įtvirtinimu ir taikymu.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12)				3. Įstatymo projekte pateikiamas siūlymas Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijos būtų tvirtinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. Pažymėtina, kad rekomendacijos savo forma tam tikriems subjektams nebūtų privalomas vykdyti dokumentas, todėl neįtvirtinus imperatyvaus mechanizmo gali kilti grėsmė, kad prioritetas bus teikiamas ne realiai, bet labiau formaliai korupcijos prevencijai.	Pritarti	Komitetas siūlo projekte įtvirtinti ne korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijas, o STT direktoriaus įsakymu patvirtinti korupcijos rizikos nustatymo tvarkos aprašą ir atitinkamai pakeisti Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 5^1 straipsnio 4 dalies nuostatą. Pasiūlymas: „4. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos nustatymą ir atsižvelgdamas į laikydamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinto nustatytas korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijas tvarkos aprašo, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12)				4. Siekiant kovos su korupcija tikslų, siūlytina plėsti teisės aktų projektų, kurie turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu, sąrašą – tikslinti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad antikorupciniu požiūriu turėtų būti vertinami visi bet kokią finansinę paramą (ne tik gaunamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) numatantys reguliuoti teisės aktų projektai.	Pritarti	Atsižvelgdamas į šią pastabą Komitetas siūlo į Projektą po 5 straipsniu keičiamo 6 straipsnio įtraukti naują straipsnį ir atitinkamai pakeisti Projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: 6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Antikorupcijos komisija 2015-05-07	8				Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo NR. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5^1, 5^2, 10^1, 10^2, 10^3 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2520 (toliau – projektas) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisija. Taip pat komisija siūlo pakeisti projekto 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip (pateikiamas lyginamasis variantas): 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10^2 straipsniu Papildyti Įstatymą 10^2 straipsniu: „10^2straipsnis. Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas , turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių,Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei  valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. 5. Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka praneštiSpecialiųjų tyrimų tarnybai apie korupcinio pobūdžio veikas , turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. 6. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“	Pritarti	Šis straipsnis taip pat tobulintinas pagal kitas subjektų pastabas, kurioms komitetas pritarė.
2.	Žmogaus teisių komitetas 2015-09-24					Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIP-2520 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Vyriausybės nuomonėje pateiktos pastabos dėl žmogaus teises ir laisvės ribojančių nuostatų  neišbaigtumo, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, Europos teisės departamento pastabos.	Nepritarti	Komiteto manymu, Projektas turi būti tobulinamas atsižvelgiant į subjektų pastabas, kurioms Komitetas pritarė.
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas					Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2520 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir įvertinant įstatymo projekte siūlomų korupcijos prevencijos priemonių proporcingumą siekiamam tikslui ir laukiamiems rezultatams – teigiamai įtakai vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pasiūlymai: įstatymo projekto nuostatas tikslinga suderinti su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 14,  20 ir 22  straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2925(2) nuostatomis.	Atsižvelgti	Komitetas siūlo keisti „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoką“ į „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvoką bei detalizuoti jos turinį, todėl į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 14,  20 ir 22  straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2925(2), kuriame įtvirtinama nauja „korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, suderinti su šiuo Projektu nebėra tikslinga.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto išvadai bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-12-01				Pasiūlymas: 6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“.	Pritarti	Siūlytina papildyti Projektą 6 straipsniu bei nustatyti, kad teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas atliekamas ne tik tiems teisės aktams ir jų projektams, kurie susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu, tačiau apskritai visiems, kurie susiję su finansinės paramos teikimu. Atitinkamai keistina ir Projekto straipsnių numeracija.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas