PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Kolegos, liko lygiai 13 sekundžių. Galime kartu paskaičiuoti: 10, 9, 5, 3, 4, 2, 1, gerbiami kolegos, registruojamės. Vakarinį posėdį pradedame, registruojamės. (Gongas)

Kolegos, užsiregistravo 51 Seimo narys. Galime pradėti posėdį.

14.00 val.

Vyriausybės pusvalandis

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pranešimas „Lietuvos Respublikos bendrasis planas, esamos analizės etapo apžvalga“

Pirmas mūsų darbotvarkės klausimas yra Vyriausybės pusvalandis – „Lietuvos Respublikos bendrasis planas, esamos analizės etapo apžvalga“. Kviečiu aplinkos apsaugos ministrą gerbiamą K. Mažeiką. Prašau, kolega.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu trumpai pristatyti tarpinį rezultatą, nes rudenį turėsime galutinį Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projektą, tai noriu pristatyti, atsakyti į jūsų klausimus, priimti pasiūlymus. Galėsime apie tai pasikalbėti.

Kas yra Lietuvos teritorijos bendrasis planas? Tai nacionalinis kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuris sudaro sąlygas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo procesui. Jo sprendiniai apima strategiškai svarbius infrastruktūrinius objektus, tai yra uostus, oro uostus, „Rail Balticos“ vėžę, ką turime, magistrales bei erdvinius apribojimus ir galimybes, kaip šalies teritorija bus vystoma ateityje. Orientuodamiesi į mūsų šalies resursų tvarumą, ieškodami naujų inovatyvių būdų, kaip įdarbinti bei išsaugoti jau turimus išteklius Lietuvos teritorijoje, ir stengdamiesi prisitaikyti prie klimato kaitos bei kitų šaliai kylančių iššūkių, galime įgyti pranašumą ir savitą šalies teritorijos identitetą. Tik žinodami savo atspirties tašką, kartu sutelkę visus turimus resursus ir identifikavę visų šalyje vykdomų veiklų potencialą, galime nubrėžti ateities kryptį, vizijas ir projekcijas Lietuvos teritorijoje 2050 metams.

Tai nėra lengva užduotis, todėl stengiamės, kad plano rengimo procesas būtų atviras, įsitraukus visiems šalies piliečiams, suinteresuotiems asmenims. Keletas faktų, kaip Lietuva atrodo bendrame Lietuvos kontekste. Teritoriniai apribojimai, transporto ryšiai, ryšiai tarp miestų ir jų reikšmė Europos lygmeniu, taip pat geopolitinės ribos, kurios keičia ir koreguoja aplinkinių išorės teritorijų prioritetinius ryšius, atspindi mūsų vaizdą ir matome, kaip atrodo žemėlapyje.

Esame įsipareigoję vykdyti ne tik Teritorijų planavimo įstatymą, tačiau privalome atsižvelgti ir į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai ir Jungtinėms Tautoms: tai darnaus vystymosi tikslai, pasaulinė Jungtinių Tautų miestų darbotvarkė 2030 ir Europos Sąjungos miestų darbotvarkė, tai yra vadinamasis Amsterdamo paktas, bei Jungtinių Tautų tarptautinių miestų ir gyvenviečių teritorijų planavimo gairės.

Sudėtingas planavimo mechanizmas, integruojant būtent darnaus vystymosi tikslus, negalėtų suktis be tiesioginio projektinio finansavimo, egzistuojančios ir kuriamos teisinės bazės ir planavimo proceso, integruojant skirtingas suinteresuotas šalis.

Svarbus pasikeitimas – susitarimas Vyriausybėje, kad Nacionalinės pažangos programos ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano integralumo koncepcija bus tiesiogiai susijusios ir negalės būti naudojamos atskirai. Taigi, rengiant ir įgyvendinant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, turinčius erdvinę išraišką, abu šie dokumentai turės būti naudojami drauge planuojant valstybės biudžetą ir, kas svarbu, Europos Sąjungos fondų lėšas, skirtas Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti ateityje. Taigi naujoji Nacionalinė pažangos programa ir Lietuvos Respublikos bendrasis planas, integralumo koncepcija padės užtikrinti darnų Lietuvos teritorijos vystymąsi, tolygią fizinės infrastruktūros plėtrą ir efektyvų lėšų panaudojimą, kas labai aktualu ir vertinant praeitus etapus. Taigi kokie buvo planavimo proceso žingsniai?

2018 metais buvo atlikta esamos būklės analizė. Šiuo metu yra formuojama koncepcija, kuri rudenį, kaip ir minėjau, bus pateikta tvirtinti Seimui ir konkretūs koncepcijos sprendiniai bus rengiami patvirtinus koncepciją Seime ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2020 metų vasarą. Matome, kurioje vietoje esame šiandien, pažymėta rodykle.

Kas dalyvauja Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo procese? Taigi yra pasitelkti išoriniai rengėjai, planą rengia kompetentingi ekspertai (turime jau antrąją komandą), turintys didelę tokių dokumentų rengimo praktiką. Planas rengiamas, remiantis tiksliais statistiniais duomenimis. Tai leidžia įžvelgti tikrąsias problemas. Analizės rezultatai išsamiai pristatyti visuomenei. Su jais taip pat galima susipažinti ir nuolat atnaujinamame puslapyje bendrasisplanas.lt interneto svetainėje, taip pat duomenys naudojami ir Nacionalinės pažangos programos analizei rengti.

Koordinavimo komisijoje dalyvauja viceministrai, tačiau į procesą aktyviai įtraukiama ir visuomenė, visų ministerijų atstovai. Paskutiniame posėdyje pristatytos visų ministerijų strateginės sąsajos su Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos temomis, jos integruotos į koncepciją. Taip pat sudaryta konsultavimo ir informavimo grupė, joje dalyvauja visų ministerijų paskirti specialistai. Kas ketvirtį vykstantys forumai pritraukia daug dėmesio visuomenės, kuri yra įsitraukusi mūsų interaktyvioje platformoje. Tai galime matyti, kad vyksta tikrai platus aptarimas.

Kas jau yra padaryta? Tai planavimo kultūra ir tęstinumas. Jau yra įvykę penki vieši forumai, kiekviename iš jų dalyvavo iki 150 dalyvių. Aplankyta dešimt regioninių plėtros tarybų, buvo pristatytas Lietuvos Respublikos bendrasis planas, taip pat jau yra įvykę trys viceministrų komisijos susitikimai. Lietuvos Respublikos bendrasis planas pristatytas trims Seimo komitetams ir konsultuotasi su tarptautiniais ekspertais. Surengtos apskritojo stalo diskusijos su kultūros, verslo, akademine ir architektų bendruomenėmis. Galite matyti keletą nuotraukų.

Kur esame šiandien? Šiandien esame, matome, – vertybinis išeities pagrindas ir mūsų vertybiniai siekiai. Išsaugotas vaizdingiausias ir miškingiausias kraštovaizdis, tvariai naudojami ir prižiūrimi vidaus ir išorės vandenys, protingai naudojamos našiausios žemės, atidžiai prižiūrimas karstinis rajonas, saugomos teritorijos, taip pat darniai planuojamos ir kuriamos gyvenvietės ir gyvenamosios vietovės, prižiūrimos kurortinės vietovės ir susijusios teritorijos, kultūros paveldo koncentracijos arealai, etnografiniai regionai, UNESCO objektai, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros strateginiai objektai, o kas svarbu regionams – LEZ’ai ir pramonės parkai. (Čia kažkas neveikia. Ne, ne, kažkas užstrigo. Ai, va, atsiprašau. Viskas jau veikia.) Toliau. Vertinant situaciją, kaip ir minėjau, remiamasi statistika. Taigi savivaldybių esama demografinė situacija. Matome gyventojų skaičių ir virš 50 tūkst. ir daugiau gyventojų turime ten, kur žalsvi plotai.

Taip pat matome demografinę situaciją, tai yra traukimasis, stabilizacija ir augimas. Žalia – augimas, žalsva – stabilizacija, pilka yra traukimasis. Esamos būklės analizė buvo atlikta remiantis atrinktais darnaus vystymosi rodikliais, pagal kuriuos ir buvo sukurta koreliacijų metodika. Kadangi daugiausia duomenų Lietuvoje renkama savivaldybių lygmeniu, todėl atlikta kiekvienos savivaldybės analizė ir parengta prognozė. Galime matyti išvestinį rajonų savivaldybių esamos būklės indeksą ir prognozes.

Taip pat buvo remiamasi… Pagrindiniai šalies urbanistiniai centrai išsiskiria dideliu pajėgumu kitų regionų atžvilgiu, o pasienio savivaldybės susiduria su didesnėmis problemomis, stabdančiomis jų vystymąsi. Buvo atsižvelgta į aplinkos kokybės, ekonominės aplinkos ir įgyvendinimo kokybės indeksus. Matome lyginamąsias lenteles. Aplinkos kokybės rodikliai buvo geros būklės vandens telkiniai, saugomos teritorijos. Taip pat miškingumas, natūralių, pusiau natūralių teritorijų plotų santykis, įvertintas žemės ūkio naudmenų plotas, stipriai eroduojančio dirvožemio dalis, taršos pridėtinės vertės santykis, taip pat gyventojų aprūpinimo centralizuotai teikiama šiluma dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, taip pat oro taršos rodikliai ir kiti duomenys.

Taigi Lietuvos Respublikos bendrojo plano analizės išvados, kurias matome, tai yra didelio masto išorinė ir vidinė emigracija, didelė aplinkos tarša didmiesčiuose, nedidelis atstumas, bet prastas pasiekiamumas, prasta žemės išteklių kokybė, miestų struktūros išskaidymas. Ekonominis aktyvumas daugelyje savivaldybių yra užslopintas, skirtingų interesų takoskyra svarbiose šalies teritorijose, ribotas kultūros pasiekiamumas ir neišnaudojamas paveldo potencialas, prastėja kraštovaizdžio ir ekosistemų būklė.

Kur norime būti? Rengiamo plano vertybinis pagrindas buvo ekonominis tvarumas, aplinkosaugos tvarumas, socialinis tvarumas. Taigi aukštą gyvenimo kokybę šiandien ir rytoj lems gerovė, identitetas ir atsakingas vartojimas.

Pagrindinė šalies vizija ir pagrindinis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano uždavinys yra įgyvendinant darnaus vystymosi principus išsaugoti ir išryškinti šalies teritorinį tapatumą, identitetą Europos kontekste, sukurti konkurencingos valstybės pagrindus.

Pagrindiniai elementai pasiekti šį uždavinį turi būti gyvybingos urbanistinės struktūros, našios bioprodukcinės teritorijos ir, aišku, gyvybingos ekosistemos.

Pagrindiniai šalies teritoriniai elementai – jūra, miestai, gamta, žemės ūkis, jų išskirtinumas ir identiteto stiprinimas galimas tik per tarpusavio ryšius, tai yra per fizinius, socialinius, ekonominius, kuriant žaliąją infrastruktūrą, sveiką ir gyvybingą gamtinę aplinką, valdomą urbanizaciją ir visavertes gyvenimo sąlygas, tvarią ekonomiką, mobilumą, tvariai naudojamus resursus.

Seime rudenį teiksime Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Viskas, ministre? Taip, ačiū jums, ministre. Laikas baigėsi. Gerbiamas K. Glaveckas. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas ministre, išklausius pranešimą pradeda ašaros byrėti ir verkti norisi, kokia graži situacija. Bet tas žanras, kuriam jūs dabar atstovaujate – etapo analizės apžvalga, kiek aš atsimenu, per 30 metų niekada tokio žanro nebuvo. Jeigu tokį žanrą taikytume visoms ministerijoms, faktiškai mes daugiau nieko nedarytume, kaip tik klausytume, kokia situacija vienoje ar kitoje vietoje.

Avansu noriu pasakyti, kad Vyriausybės arba kitų ataskaitų mūsų svarstymai ir vertinimai yra antikonstituciniai, nes Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nustatė, kad Vyriausybės ataskaitų vertinimai yra antikonstituciniai, prieštarauja Konstitucijos straipsniams. Ačiū.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pirmas klausia K. Masiulis. Prašau, kolega.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų paklausti. Tas toks planas nelabai iki šiol buvo, nelabai veikė, nelabai kas jo paisė. Ką padarysite, kad jis veiktų, kad jis būtų realus? Jeigu tai popierinis planas, iš viso gaišinate mūsų laiką.

Kitas klausimas. Buvo tokios idėjos ir jos, man atrodo, labai tinkamos. Vilniaus–Kauno dvimiesčio idėja, oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno pastatymas, nes Vilniaus oro uostas negali plėtotis, Kauno irgi ne kažin kas ten tinka. Sakykim, tokios idėjos. Jos išnyko, dingo, kas yra?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą, kuris aktualus. Kad tas planas veiktų, ir dedami saugikliai, ką ir minėjau pranešime, galbūt nelabai girdėjosi per triukšmą salėje, bet iš tiesų orientuojamasi į tai, kad būtent tiek bendrasis planas, tiek nacionalinė pažangos programa būtų lygiagrečiai susieta vizija su biudžeto paskirstymu, ypač kalbant apie Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą ir tam tikrų projektų finansavimą. Iki šiol buvusi Baltoji knyga… Buvo išryškinamos tam tikros regioninės stiprybės, tam tikras potencialas. Taip, dalis informacijos paimta, buvo naudojama ir lydinama su Baltąja knyga, tačiau čia pagrindinė yra ateities vizija, remiantis dabartiniais skaičiavimais ir atlikta duomenų analize.

Kalbant apie tai, ką jūs paminėjote, dvimiesčio projektą, vėlgi mes kalbame ne apie tai, kad turėtų konkuruoti Vilnius ir Kaunas, bet kalbame, kad turėtų būti integracija daugiau vienas į kitą ir konkurencija turėtų būti iš išorės, tai yra Ryga, Varšuva, kiti miestai, su kuriais turbūt ir yra pagrindinė konkurencija. Kalbant apie tą suartėjimą, tai taip, kad ir kaip būtų, mes turime į tai atsižvelgti, juolab ir dėl infrastuktūros, ir dėl ateities projektų įgyvendinimo. Šiandieninė analizė rodo, kad į infrastruktūrinius projektus mes investuojame daug, bet jie neduoda maksimalaus efekto ir grąžos valstybei ir žmonėms, nes jų išlaikymas ir palaikymas, ir išsisklaidymas mums sukuria papildomus finansinius nuostolius ir investicijas į jų palaikymą. Ta koncentracija, įsivertinimas ir yra šito plano prioritetas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Prašyčiau labai trumpai, nes minutė klausti, dvi minutės atsakyti.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Varkalys. Prašau, kolega.

J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti tokio dalyko. Bendrajame plane kaip vieną iš svarbiausių uždavinių jūs keliate socialinį tvarumą, taip? Praeitame posėdyje jūs pripažinote, kad yra problema dėl „Natura 2000“ ir teritorinio planavimo dokumentų rengimo. Kokį numatome tos problemos sprendimą? Ar bus numatomi dalykai, ar yra suformuota užduotis projektuotojams? Ir kaip dalyvauja visuomenė, pavyzdžiui, Privačių miškų savininkų asociacija, kuri labai išgyvena dėl to, kad net 39 tūkst. hektarų, vienais duomenimis, kitais – daugiau, truputį mažiau, gali būti paimta ir padaryta „Natura 2000“, kur bus apribota ūkinė veikla? Ačiū už atsakymą.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tai yra dabarties, ne ateities, o dabarties problema, kurią mes turime išspręsti. Ir tas projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, būtent dėl jo mums lyg ir gresia tam tikros sankcijos ir pažeidimų procedūra. Bet mes žiūrime objektyviai, turime vertinti objektyviai ir tai, kas yra vykdoma ūkiniuose miškuose, ir tą finansinę žalą privatiems savininkams, kur valstybei pakankamai didelis iššūkis būtų susitvarkyti su pasekmėmis, mes turime tikrai objektyviai įvertinti ir pamatuoti.

Ir šiandien tas procesas nėra spurtuojamas, šiandien yra persvarstoma, skaičiuojama, kaip mažiausiai, kaip jūs ir atkreipėte dėmesį, būtų pažeistas žmonių socialinis interesas. Mes tai tikrai labai atsakingai vertiname, tie sprendimai tikrai turės būti pamatuoti kelis kartus ir tik tada priimtas sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti dėl jūsų dabar pristatyto tarpinio bendrojo plano varianto. Jeigu žiūrėtume į vieną iš pirmųjų skaidrių, aš taip suprantu, kad čia transporto intensyvumas yra pažymėtas. Noriu pasitikslinti dėl Vilniaus ir Kauno susiekimo, jūs minėjote konkurenciją su Ryga ir kitais miestais: ar mes esame numatę į tą bendrąjį planą kokį nors naują transportą ar naują liniją, kad neužkrautume autokelio ar to senojo geležinkelio, ar greito geležinkelio, ar kita? Kadangi vienas iš minusų yra didmiesčių užteršimas, ar jūs, kaip aplinkos ministras, dėl Vilniaus matote metro galimybę ar kitą, kad kaip nors mažintume taršą ir kamščius Vilniuje, viename iš didmiesčių.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, galiu pasakyti… Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti būtent dėl alternatyvaus transporto. Kaip žinote, pagal projektą „Rail Baltica“ vėžė ir greitasis susisiekimas yra numatytas rekonstruoti. Nors šiandien vyksta pakankamai efektyvus, patrauklus visuomenei susiekimas, aišku, reikia dar ir šviečiamosios veiklos. Tos priemonės, kurios yra iš Klimato kaitos programos numatytos dėl taršo mažinimo, tikime, taip pat prisidės įgyvendinant, būtent sumažinant taršą.

Ir kitas dalykas – dėl alternatyvių priemonių. Vyriausybėje yra, kiek žinau, Susisiekimo ministerijoje (čia turbūt jų daržas) priimtas sprendimas dėl vandens kelio. Čia kalbama apie atkarpą nuo pajūrio, nuo Klaipėdos iki Kauno, būtent vandens transporto atgaivinimą ne kiek žmonėms, kiek kroviniams, o tai leistų sumažinti magistralių srautus, nuimti tam tikrą nemažą krūvį.

Kalbant apie alternatyvius projektus – metro ir kitus, taip, mes esame pritarę ir komitete, jeigu prisimenate. Tikrai tai turės būti apsvarstyta, ir iki rudens mes tam tikras įžvalgas turėsime dėl šio projekto matyti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti T. Tomilinas. Prašom, gerbiamas kolega.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mano didžiausias rūpestis ir lūkestis yra, kad darnaus vystymosi tikslai, nustatyti Jungtinių Tautų ir lokalizuoti jau Lietuvoje Aplinkos ministerijos komandos iniciatyva, rastų deramą vietą būtent bendrojo plano koncepcijoje ir nacionalinėje pažangos programoje. Mes tam tikslui iš esmės net Seime sukūrėme atskirą komisiją (arba išplėtėme Energetikos komisijos kompetencijas), ji vadinama Energetikos ir darnaus vystymosi komisija. Ir labai tikiuosi, kad ta dvasia persikels į tuos dokumentus. Toks klausimas: ar Aplinkos ministerija tęs darnaus vystymosi tikslų integravimo į svarbiausius Lietuvos dokumentus lyderystę?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, mes tęsiame tuos darbus, kurie buvo pradėti. Laukia dar daug padaryti darbų. Matant iš tų diskusijų, aš pats nebuvau tuo metu, bet kolegos, kurie dabar intensyviai dirba su tuo projektu, tie susitikimai tiek savivaldybėse, tiek regioninės plėtros tarybose, kur merai ir regioninės plėtros tarybos mato potencialą ir galimybę planuoti, atsižvelgti būtent į darnaus vystymosi tikslus, juos pritaikyti, juos įgyvendinti ir turėti tam tikrą numatytą viziją planuoti, paskirstyti išteklius taip, kaip reikia, kad nereikėtų gręžiotis atgal ir po to kaltinti vieniems kitus. Tai tas planavimo etapas turbūt ir reikalauja daugiausiai įžvalgų, daugiausiai potencialo, kad mes tikrai padarytume produktą, kuris būtų veikiantis. Manau, stiprybė šio projekto yra būtent tai, kad jis kartu su Nacionalinės pažangos programa yra kaip ir neatsiejamas dokumentas ir pagal jį planuojama… džiugu, kad bus atsižvelgiama į tai planuojant ir biudžetą, biudžeto asignavimus, Europos Sąjungos investicijas. Manau, kad tie saugikliai leis tam planui realiai būti įgyvendintam.

PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, išties, kaip jūs minėjote, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano darna turi atsispindėti ir integruojamose dalyse, specialiuosiuose planuose. Aš turiu omenyje, specialiųjų planų pagrindu ir tokios svarbios magistralės kaip „Via Baltica“. Norėčiau, kad jūs šiek tiek pakomentuotumėte dabartinę situaciją ir galbūt jos poveikį, ką būtų galima nuveikti toje atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesiant šią magistralę, netiesiant trijų paralelių kelių su apvažiuojamaisiais keliais ir kuriant perteklinę infrastruktūrą, o turint modernų, europietišką, greitą, saugų kelią?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, iš tiesų ta patirtis tiek su „Rail Baltica“, tiek dabar su magistralės atkarpa, kur pirmasis etapas nuo Kauno iki Marijampolės įvyko gana sklandžiai, net viršijo lūkesčius, ir buvo atidarytas gerokai anksčiau, rodo tą darną ir tą tikslingą planavimą, kurie ir davė tą siekiamą rezultatą. Šiuo momentu vyksta intensyvios diskusijos su visuomene dėl projekto, tai yra viešas projekto pristatymas, diskusija su gyventojais.

Man asmeniškai taip pat kelia nemažą susirūpinimą tai, kad tikrai per mažai diskutuojama su žmonėmis. Projektai, į kuriuos investuojamos Europos Sąjungos lėšos, tikrai turi atliepti ir sukurti tą gerąją pridėtinę vertę, kad žmonės pasijustų naudos gavėjais, o ne tik nukentėjusiaisiais kai kuriais atvejais. Tai mes matėme būtent iš kai kurių žmonių pasisakymų. Tuos klausimus tikrai turės išanalizuoti projekto rengėjai. Ir tai, į ką jūs atkreipėte dėmesį, taip, turi būti, na, kaip ir mūsų… apskritai atsižvelgiant į tą darną, į efektyvų lėšų ir investicijų panaudojimą, tos perteklinės infrastruktūros kūrimas neturėtų būti toleruojamas. Manau, kad tas projektas turi būti apsvarstytas maksimaliai ir priimti patys moderniausi sprendimai, kokie šiandien yra Europoje. Neturėtume išsiskirti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia E. Pupinis, nes A. Bilotaitės nematau. Prašom, gerbiamas kolega.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų bendrasis planas – viskas gerai, bet jis vis dėlto turi būti įgyvendinamas sanglaudoje su savivalda. Jūs galite priplanuoti, kiek norite, bet jei savivaldybės priešinasi arba nevykdo tų planų, kaip vis dėlto sekasi bendradarbiauti? Pavyzdžiui, kas susiję su verslo plėtra, verslo zonomis, tai savivaldybės ne visada turbūt atsižvelgia į tuos valstybės reikalavimus. Ar nemanote, kad reikėtų kokių nors papildomų aktų, kad vis dėlto tie procesai dėl investicijų pritraukimo nebūtų vien savivaldybės reikalas, bet ir pačios valstybės? Ačiū.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, iš tiesų diskusija su savivaldybėmis, kaip minėjau, tikrai vyko ir vyksta. Kaip akcentavau, su regionų plėtros tarybomis buvo tikrai aktyviai diskutuota, atsižvelgta į jų siūlymus ir atsakyta į rūpimus klausimus. Projektai, kurie šiandien leidžia savivaldybėms ne tik kurti arba vystyti esamas LEZʼų teritorijas, bet taip pat, ką Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasiūlė – projektą, kuris leidžia savivaldybėms neskiriant žemės… nekuriant LEZʼų, bet kuriant žaliųjų koridorių principu verslo zonas ir pritaikant panašiu principu, kaip ir LEZʼų teritorijas, manau, yra papildomas akstinas, papildoma motyvacija savivaldybėms rodyti lyderystę ir pritraukti investuotojus. Manau, kad tai tikrai neturi kažkokios priešpriešos, kaip tik labai dera tai, kas ateityje vystysis. Mes savivaldybėms užduodame toną, kad jos atkreiptų dėmesį būtent į tuos socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus, kad ne tik darbo vietų kūrimas ir verslo plėtra būtų prioritetas, bet kad ir žmonių gyvenimo kokybė, atėjus toms investicijoms ir investuotojams, nepablogėtų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.

14.31 val.

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-3415 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos“ projekto. Tuojau, sekundėlę. (Balsai salėje) Negirdėti. Atsiprašau, kolegos. Pamėginsime tada. Dabar yra svarstymo stadija. Tuojau pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. Visi paklausė ar ne? Nebėra klausiančių.

Tada už, prieš. Diskutuoti yra?.. Nematau. Tuojau, sekundėlę. Yra kolega J. Razma. Prašau, kolega. (Balsas salėje: „Dešimt, dešimt…“) Diskutuoti skiriama 20 minučių. Užteks, kolegos? (Balsai salėje) Užteks. 20 minučių. Ačiū, kolegos.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žinoma, galima pasidžiaugti, kad mes priimsime vienokį ar kitokį dokumentą dėl Vyriausybės ataskaitos, bet vis dėlto aš, kreipdamasis į valdančiuosius, siūlyčiau visuomenei atskleisti, kuo buvo grįstas tas stabtelėjimas, kokie čia vyko užkulisiniai dalykai, kokius čia galbūt papildomus postus išsiderėjo pertraukos paprašę socialdarbiečiai, nes aš manau, kad visuomenė turi teisę žinoti, kas ten vyksta po kilimu, kai sprendžiamas santykis su Vyriausybe. Galbūt labiau taptų aišku, iš kur atsiranda tokios idėjos neva atiduoti valdžią po nesėkmingų rinkimų ir taip toliau.

Dabar kalbant apie santykį su pateikta Vyriausybės ataskaita, aš galiu suprasti, kad vargu ar mes galėjome tikėtis strategiškos, rimtos ataskaitos ir pačios buvusios veiklos perteikimo, kai jau ilgą laiko tarpą premjeras yra ne premjeras, o kandidatas į Prezidentus. Be abejo, ir pati ataskaita tokiu atveju yra tiesiog dirbtinai prikaišiota visokių teigiamybių, kurios neretai yra tiesiog sąlygotos objektyvių dėsningumų, kurie grįsti sėkmingai susiklosčiusiomis aplinkybėmis augti mūsų ekonomikai. Dėl to čia kažkaip vertinti tą pasigyrimų rinkinį labai teigiamai, matyt, neišeitų.

Vis dėlto norėtųsi, kad ir Vyriausybės veikla, ir atitinkama ataskaita būtų kitaip atrodanti, kad mes matytume tą ilgesnį kelią ir matymą, kurį Vyriausybė perteikia, tą strategiškumą, kur valstybė eina, kiek pažengta tuo keliu. Dabar, kai čia bandoma teigti, kad neva vyksta kažkokios reformos, kur tos reformos? Ypač keista, kai labai pabrėžiama sveikatos apsaugos kažkokia reforma. Aš tikrai nesugebėčiau įžvelgti, kur ji ten yra pasislėpusi. Kažkokie žmonių prievartavimai pirkti pigiausius vaistus, ar čia yra ta reforma? Ar yra aiškumas… Na, ministrui nepatinka, kad pasklido žinia, kad gali būti kažkiek uždarinėjamos rajonų ligoninės, bet pats ministras ir kaltas, kad aiškiai nesuformuoja tikslų, principų, kas bus daroma su tomis periferijos gydymo įstaigomis. Be abejo, tada ir sklinda įvairios kalbos ir nuogąstavimai.

Mes jau daug kartų kalbėjome apie nenusisekusią buhalterinę švietimo sistemos reformą, kai iš tikrųjų buvo galima bent pusmetį ramiai palaukti ir nebūtų mokytojų streikų, nebūtų susipriešinimo tarp įvairių kategorijų mokyklų ir mokytojų, viską buvo galima daug ramiau padaryti. Bet žūtbūt norima parodyti, kad štai biudžete numatyti tie pinigai lyg ir reiškia, kad atlyginimai didėja dėl tos reformos. Be abejo, tuos pinigus paskirsčius pagal ankstesnę atlyginimų skaičiavimo sistemą, mokytojams atlyginimai, kad ir pagal kitus principus, vis tiek būtų padidėję tokiu pat procentu. Aš manau, kad su pedagogų bendruomene reikia kalbėtis garbingai, nebandant taip primityviai apgauti, kad štai tie atlyginimų pokyčiai yra dėl reformos, o ne dėl to, kad biudžete nuo rugsėjo 1 dienos buvo numatyta papildomų pinigų.

Kai objektyviai žiūri, iš tikrųjų nedaug rasi vietų, kur Vyriausybę būtų galima pagirti. Krašto apsaugos finansavimas, viešųjų finansų daugmaž tvarkingas prižiūrėjimas, be abejo, tai yra svarbūs, geri dalykai, už tai galima ir gerą žodį pasakyti, bet tikrai negalima pritarti tai ataskaitai, kuri, kaip minėjau, yra tiesiog pasigyrimų rinkinys.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, spėjome lygiai per laiką. K. Masiulis. Prašau, kolega Kęstuti, lygiai penkios minutės.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiaip žanras būtų svarbus. Svarstome Vyriausybės ataskaitą. Čia yra parlamentas, kuris skiria Vyriausybę, Vyriausybė atsiskaito kas metai. Nieko naujo, mes turime daug įvairiausių valdybų. Dideli koncernai turi tokį patį žanrą, mokslo biurai, konstruktorių biurai turi tokį patį žanrą, kai konstruoja ką nors naujo, ko nebuvo. Reikia atsiskaityti tiems pagrindiniams valdytojams, kaip sekasi įvairūs procesai, vieni, antri, kiek jie susiderinę ir panašiai. Nemanau, kad tas svarstymas, kai svarsto kokiame nors koncerne ar konstruktorių biure, yra formalus fejerverkas. Aš įsivaizduoju, kaip valdyba pažiūrėtų, jeigu administracija pateiktų tokią naujametinio fejerverko ataskaitą, kurioje vien tik savigyra ir nėra nieko nubrėžta, nieko neaišku. Mestų lauk, varytų lauk.

Deja, šis žanras yra naujametinio fejerverko žanras. Daugiau nieko kito. Man kyla klausimas. Turime demografinę situaciją. Turime daug savivaldybių, kuriose šiais metais nė vienas žmogus negimė. (Balsai salėje) Ne savivaldybių, o seniūnijų, atsiprašau. (Balsai salėje) Klaida, sorry. Seniūnijų. Nė vienas žmogus negimė. Darome ką nors? Nedarome. (Balsai salėje) Kas bus daroma?

Regionų problema. Valstiečiai lyg ir atstovauja regionams. Turi ką nors, kaip šitą problemą spręs? Čia ką tik buvo susirinkę mokytojai. Sako, katastrofa, chaosas, nėra sprendimų. Yra galbūt visai normalių ir suprantamų sprendimo variantų. Kur jie yra? Kur tos strateginės linijos? Galiu vardyti ir brėžti. Daugybė problemų, kurias reikėtų spręsti.

Štai D. Kepenis sėdi. Jis kelia, sakykim, tam tikras strategines idėjas. Aš nepritariu jo idėjoms, bet diskutuojame ar nediskutuojame? Jo idėjos iš viso turi kokios nors vertės, sulaukia palaikymo ar yra tik dūzgimas? Aš matau dūzgimą. Dūzgia, dūzgia, šneka, jau daugiau kaip pusė kadencijos praėjo. Taip ir bus nudūgzta visą kadenciją. Nieko nebus, nulis, gerbiamas Kepeni, iš jūsų to dūzgimo. Padūgzkite, ir viskas. Daugybė įvairių būdų, idėjų, kurios galėtų tapti strateginiais proveržio keliais. Jos netampa.

Universitetų reforma. Kažkas yra pradėta daryti. Kurioje vietoje bus sustota? Nežinia. Sveikatos apsaugos reforma. Ministras aiškina, kad neuždaromos mažosios ligoninės. Tai gal jas reikia uždaryti? Ar nereikia uždaryti?

Švietimo tinklas. Turi toks būti? Mes galime išmaitinti tokį švietimo tinklą, koks yra? Ar mes čia kažką darysime? Kaip išspręsti savivaldos problemą, savivaldybių, jeigu yra spaudimas, aš matau tam tikrą Vyriausybės spaudimą, biurokratiją mažinti centriniu lygiu. Tai bus kas nors daroma savivaldoje? Ten tik didėja ir daugėja administracinių vienetų, administracinių pareigybių.

Savivaldumas. Bus einama savivaldos didinimo linkme ar nebus einama, kokia kryptimi ir kaip? Žiūrėkite, niekas neaišku, yra visiškas chaosas. O čia yra šaudomi fejerverkai ir dar bijoma diskusijos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarstome, man atrodo, labai svarbų dokumentą, turbūt priešpaskutinę, aš manau, šios Vyriausybės ataskaitą, bet, kaip dabar išgirdau iš valdančiųjų, galbūt net paskutinę. Taip pasakė, aš galvojau, kad priešpaskutinė, bet dabar girdžiu, kad galbūt paskutinė.

Man atrodo, kad reikia labai analizuoti, kokie skaičiai yra pateikti. Galbūt kai kurių skaičių trūksta. Čia dabar mano kolega baigė sveikatos reikalais, aš, pavyzdžiui, nematau tokių suminių, atspindinčių tokį dalyką kaip kūdikių mirtingumas, kaip jis keičiasi. Man atrodo, ministras žiūri į mane, kad būtų svarbu, jeigu mes visi žinotume, kaip toliau vyksta tie dalykai. Aš tikiuosi, kad jie vyksta gera kryptimi, ir būtų tam tikra parama. Bet žiūriu į skaičius, kurie yra. Pavyzdžiui, suminis gimstamumas gerokai mažesnis, negu buvo tikėtasi. Jau šios Vyriausybės užsibrėžti planai 2017 metais pasiekti rodiklį 1,75, o jis smunka nuo 1,69 iki 1,63. Aiškiai matome labai ryškią disproporciją. Žiūrime kitą dalyką. Kiek slaugytojų tenka gydytojui, kad suteiktų kvalifikuotą pagalbą. Ir vėl matome tam tikrą kritimą. Todėl aš galvoju, kad mes iš tikrųjų turėtume rimčiau paanalizuoti tuos dalykus, kaip jie atrodo, ne tik pamatyti vieną kitą pozityvų dalyką. Sakykime, būtų gražus rodiklis, skiepijimų rodiklis nuo tų dalykų, nes šiandien yra aktualus, diskutuojamas klausimas, kurį mes visada turėjome. Aš atsimenu savo pirmus darbo metus, dar 1990 metus, kai mes važiavome ir mes pirma ko prašėme, kokios pagalbos iš danų, būtent vakcinų, kad galėtume apsaugoti mūsų mažąją, jaunąją kartą nuo infekcinių ligų. Dabar mes tokių rodiklių neturime, todėl nelabai galime kuo pasididžiuoti vertindami tuos dalykus.

Be abejo, sutinku su tais, kurie sako, kad yra ir gerų dalykų, kurie yra padaryti, ir su tuo galima pasveikinti. Bet ką tik turėjome aplinkos ministro pristatymą ir, jeigu jūs, kolegos, atidžiai stebėjote ministro pristatymą, tai vienoje iš apibendrinančių lentelių dėl Lietuvos bendrojo plano štai ką ministras pateikia po tokios Vyriausybės ataskaitos. Problema: ekonominis aktyvumas daugelyje savivaldybių yra užslopintas, o mes girdime, kad atėjo valdančioji dauguma, kuri sako, kad pasirūpins regionais.

Kitas dalykas, ką ministras apibendrina, ribotas kultūros pasiekiamumas ir neišnaudojamas paveldas, prastėja kraštovaizdžio ir ekosistemų būklė. Linkiu ministrui sėkmės, nes jis naujai pradeda, bet išvados apie Vyriausybės darbą, ne šio naujo ministro, bet Vyriausybės darbą, yra labai aiškiai surašytos. Nedidelis atstumas, bet prastas pasiekiamumas. Tai kur čia ta regionų politika? Kur tas proveržis, padarytas per dvejus metus?

Dar vienas rodiklis, kuris labai aiškiai surašytas ataskaitoje, tai įgyvendinta daugiabučių namų atnaujinimo, arba modernizacijos, programa. Štai 90 puslapis iš ataskaitos. Ir ką mes matome? 2016 metais planuota renovuoti (ši valdančioji dauguma atėjo tik gruodžio mėnesį), tais metais buvo planuota renovuoti 500 daugiabučių ir, kolegos, mes jums palikome renovuotus 769, beveik dvigubai viršydami planuotus daugiabučių renovavimo rodiklius. Ką mes matome toliau? 2017 metais, jau jums darbuojantis, vietoj 500 renovuojama tik 403, o praeitais metais, už kuriuos ataskaitą mes svarstome, nežiūrint to, kad planas buvo toks pat neambicingas – 500 daugiabučių renovuoti, renovuota tik 224.

PIRMININKAS. Laikas!

J. OLEKAS (LSDPF). Tai čia net… (Balsai salėje) Taip parašyta jūsų pateiktoje ataskaitoje ir prašom pasižiūrėti, todėl vertinti gerai niekaip negalime tokio dalyko.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.

Gerbiami kolegos, nereplikuokime iš vietos. Paskutinę kviečiu G. Skaistę. Prašom, kolege.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo keistai, skaitant šią rezoliuciją, tas noras pašlovinti Vyriausybės ataskaitą, kai to net nereikalauja Seimo statutas. Man skaitant Vyriausybės ataskaitą, ji atrodo kaip kreivų veidrodžių karalystė, kur kiekvienas ministras ir Vyriausybės vadovas mato tai, ką nori matyti, o ne tai, kas yra objektyvi tiesa.

Žvelgiant į bendrą situaciją, reikia visą laiką atskirti, ką lemia Vyriausybė ir kas yra iš tiesų tiktai pasaulinės augančios ekonomikos rezultatas. Pažiūrėję į bendrąjį Lietuvos vidaus produktą ir jo augimą, į Lietuvos ir jos kaimynių šalių, matome, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas yra 3,5 %, tuo tarpu Latvijoje yra 4,8 %, estų – 3,9 %, lenkų – 5,1 %. Tai iš tiesų pasakyti, kad nuveikta kažkas labai ypatingo ir pasiekti rezultatai yra geresni, palyginti su mūsų kaimynais, mes negalime.

Dabartinis Vyriausybės vadovas ir kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus pabrėžia pensijų augimą ir kaip pažadą, kaip jos turėtų atrodyti. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetui prognozę, EUROMOT prognozę, kaip turėtų keistis skurdo rodikliai ir pajamų nelygybės rodikliai 2018 metais, kadangi oficialios statistikos dar nėra, bet prognozės yra gana tikslios. Tai tiesiog noriu nuliūdinti, kad pensijų augimas nespėja su kitų gerovės augimu, ir planuoja, kad pensininkų skurdas, vyresnio amžiaus žmonių skurdas, išaugs 2,4 %. Ir ką buvo galima dėl to padaryti? Galima buvo perkeliant bazinės pensijos mokėjimą į biudžetą nustatyti didesnę bazinę pensiją ir taip užtikrinti, kad pensijų augimas būtų adekvatus darbo užmokesčio augimui. Tačiau buvo nuspręsta įvykdyti mokesčių reformą ir sumažinti biudžeto pajamas, ir tai yra šios Vyriausybės pasirinkimas.

Matome jūsų pažadus mažinti skurdą, tačiau taip pat noriu nuliūdinti, nes skurdo rizikos rodiklis nuo 22,9 % 2018 metais išaugo iki 23 % ir nė kiek nesumažėjo.

Kalbant apie pajamų nelygybę, kurią buvo užsimota labai plačiai mažinti, ir tai matome Vyriausybės ataskaitoje, buvo planuojama, kad penktadalio didžiausias pajamas gaunančių žmonių ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių santykis keisis nuo 7,3 – 2018 metais turėjo būti 6,8, 2019 – 6, o 2020 metais planavote pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, tai yra 5,2. Noriu šioje srityje nuliūdinti, nes nuo 2017 metų dydis buvo 7,3, o 2018 metais šis santykis išaugo iki 7,4. Turbūt jums patiems vertinti, kiek yra teigiami jūsų pasiekimai.

Taip pat buvo kalbama apie regionų suartėjimą ir kad mažėtų dviejų Lietuvų fenomenas. Tai ir šiuo atveju situacija prastėja. Vidutinių atlyginimų atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir kaimų išaugo dar keliais procentais. Atotrūkis ne tik kad ne mažėja, o vis dar auga. Man atrodo, reikėtų labai gerai įvertinti, koks yra jūsų vykdomos politikos rezultatas, ar iš tikrųjų toks, koks buvo žadėtas per rinkimus, ar visai ne ta kryptimi buvo nuvažiuota.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, išdiskutavome visi. Laikas baigėsi. Žiūrime… Tuojau, sekundėlę. Iškart eina priėmimas. Dabar tiktai žiūrime, kas yra užsirašę. Tuojau, sekundėlę. Sistema nespėja.

Prieš – K. Masiulis. Prašom, kolega.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, gal užtenka tų tokių tuščių, deklaratyvių dokumentų ir ataskaitų. Aš manau, kad reikėtų pagaliau baigti su ta tradicija – tokiu tuščiu svarstymu. Jeigu Vyriausybė iš tikro neturi poreikio ir galimybės pateikti normalią ataskaitą, o mes nenorime reikalauti jos, gal iš viso tegul nebūna jokių ataskaitų? Geriau jokių negu tokios.

PIRMININKAS. Ačiū. Už – P. Gražulis. Prašom, Petrai, į savo vietą.

P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš nežinau, ko nori konservatoriai. Buvo pateikę ir savo rezoliuciją. Jinai buvo atmesta didele balsų persvara. Atrodo, akivaizdžiai galima pasakyti, jeigu nepritari jų rezoliucijai, kad nepasitikima Vyriausybe, tai galima suprasti, kad Vyriausybe ir jos veikla pasitikima. Deja, jie šiandien prašė, kad būtų įtraukta į darbotvarkę, šaukė ir trypė prie mikrofono, bet kai įtraukė klausimą, vis tiek nenustojo šaukti ir trypti. Prašo pertraukų atidėti šitą klausimą. Kada įtiksi konservatoriams? Niekada.

Jeigu kalbėsime apie Vyriausybės veiklą, ką norėsi, tą galima surasti, bet, gerbiamieji, vieną dalyką pasakysiu. Išgyvenau ne vieną Vyriausybę, ne vieną premjerą. Bet kada buvo A. Kubilius premjeras ir kiti, sakydavo – vagia. Vagia A. Kubilius, vagia A. Sekmokas, vagia kiti. Diegdamas saulės baterijų įvairiausius projektus, statydamas Suskystintųjų dujų terminalą pusę pavagia, uždarydamas atominę elektrinę vagia. Visi Seimo nariai tarpusavyje kalbėdavo, kad vagia. Ir šiandien S. Jakeliūno komisija, skolindama po 10 % metines palūkanas, vagia ir apiplėšinėja tautą. Milijardai pavogti, iš žmonių atimtos pensijos, sumažinti atlyginimai ir visa tai sukrito į bankų kišenes.

Gerbiamieji, bet niekas net tarpusavy Seimo narių šiandien nekalba, kad pono premjero S. Skvernelio Vyriausybė vagia ir kad ministrai vogtų. Kiek aš esu išgyvenęs premjerų, nė apie vieną šitaip nebuvo kalbama. Yra tarnaujama tautai.

O konservatoriams niekada neįtiksi ir neįtikai. Jeigu neįtinki konservatoriams ir jeigu jie kritikuoja, jau jūs žinokite, kad jūs dirbate gerai, gerbiamas Sauliau Skverneli. O jeigu jau girtų konservatoriai, tikrai turėtumėte mąstyti, ką jūsų Vyriausybė daro ne taip. Taigi sveikinu su jūsų veikla, su jūsų pristatytais darbais ir linkiu sėkmės. Neduok Dieve, kaip sako, kad reikėtų po rinkimų jums trauktis ir užleisti konservatorių kandidatams, kurie gali laimėti Prezidento rinkimus, jeigu laimės, atiduoti ir Vyriausybę, kad vėl toliau apiplėšinėtų tautą. Tikiuosi, tauta bus blaivi.

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

P. GRAŽULIS (MSNG). Jie supras.

PIRMININKAS. J. Razma – prieš.

Prašau, kolega.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų yra daug argumentų balsuoti prieš rezoliuciją, kuri siūlo teigiamai įvertinti Vyriausybės veiklą ir ataskaitą. Aš manau, kad pats R. Karbauskis netiesiogiai pagal dabartinę poziciją pasako, kad Vyriausybės veiklos nereikėtų vertinti kaip labai geros, reikšmingos. Jeigu būtų daromi svarbūs darbai, jeigu rūpėtų jų tęstinumas, turbūt nebūtų taip lengvabūdiškai švaistomasi grasinimais, kad, na, jeigu rinkėjai už mus blogiau balsuodami čia mus įžeis, tai mes mesime tą valdžią ir savo Vyriausybę, ir siūlome bet kam, kas tik kaip nori, tegul valdo. Matyt, jeigu rūpėtų rezultatai ir kokie nors darbai, taip nebūtų daroma.

Pagaliau ir prieš tai buvusi socialdarbiečių laikysena, kai buvo paprašyta pertraukos svarstant šią rezoliuciją. Gal tai irgi buvo grįsta tuo iš dalies, kad nelabai norima balsuoti palaikant tą rezoliuciją ir teigiamai vertinti Vyriausybės veiklą. Na, nežinau, galbūt dabar jau pažadėtas koks nors eurokomisaro postas ar kokių viceministrų papildomai ir dabar jau gal bus galima ir gerai balsuoti šios frakcijos atstovams. Matysime. Šiaip ar taip tikrai Vyriausybės ataskaita, jeigu ji būtų nuoširdi, objektyvi, neturėtų būti vien kažkokių dirbtinių teigiamybių rinkinys. Manau, nereikėtų vengti paminėti ir problemų, ir neišspręstų reikalų, tada už tokią nuoširdžią, objektyvią ataskaitą, aš manau, čia ir opozicijai nebūtų problemų balsuoti, o dabar, deja, taip nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už – R. Šarknickas. Prašau, kolega.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nežinau, iš esmės buvo labai gėda klausytis jūsų kalbų prie tribūnos. Nežinau, kaip jūs jaučiatės grįžę namo pas savo vaikus, anūkus? Prikaupę pilną maišą melo ateinate į namus ir kaip žiūrite vaikams į akis? Man buvo gėda klausytis jūsų. Tai nerimta, neprofesionalu ir veidmainiška. Godumas, patyčios aptemdė jūsų galvas. Aš tiesiog prašau, per tuos dvejus su puse metų vis prašau, bet jūs žiūrite vis tiek savo pirštais į save. Palinkėsiu vieno tokio dalyko. Tegul Vasario 16-oji kiekvieną dieną dega jūsų širdyse, ne tik vieną dieną aikštėje. Jūs patys kalbate kiekvienais metais (per metus kartą) aikštėje, bet kai išeinate iš aikštės, jūs visai kitaip elgiatės prieš Lietuvos žmones. Net broliai ir seserys, Latvija, Estija, taip pat pagaliau pripažino, kad ši Vyriausybė pagaliau padarė lemtingus didelius žingsnius. Sėkmės! (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai brolius latvius pripažinome iš broliukų konkurentais, tai čia turbūt tas esminis žingsnis, kuris buvo padarytas mūsų broliškuose santykiuose.

Gerbiami kolegos, svarstome ataskaitą, kuri iš tikrųjų remiasi labai objektyviais faktais. Mano paminėti žingsniai atgal būtent šios Vyriausybės, ypač dėl daugiabučių namų atnaujinimo, dėl finansinių projektų, kurie juodu ant balto parašyti jūsų pačių ataskaitoje. Negalima vertinti, kad tai yra žingsniai į priekį.

Jau mes kalbėjome apie sveikatos sektorių. Žmonės tikrai išgąsdinti, pacientai rajonuose ir medikai, nes jie nežino ateities. Jauni gydytojai, slaugytojos nesiruošia ten važiuoti, nes jiems kiekvieną kartą sakoma, kad nebeliks tų skyrių, kurie pasiruošę teikti žmonėms pagalbą. Bet tai gal būtų dar ne taip blogai. Mes iš valdančiųjų girdime užsipuolimus teismams ir grasinimus veikti teisėsaugą. Ataskaitoje turime vėl labai aiškų skaičių įrašyti – korupcijos suvokimo indeksą. Jeigu 2015 metais tas indeksas buvo 61 ir turėjome planų, kad jisai toliau kils, tai dabar turime faktą, kad nežiūrint tų pastangų ir nežiūrint to, kas yra kalbama, korupcijos suvokimo indeksas kaip įkaltas į kuolą, nukritęs bent per porą skaičių žemiau, jau nesiekia net 60 ir nejuda iš vietos. Todėl galvoti, kad čia mes padarėme kažkokį persilaužimą, tikrai negalima ir tai verčia mus nepritarti tokiam Vyriausybės darbo vertinimui.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Už – A. Gumuliauskas. Prašau.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Man kažkaip keista – žmonės, kurie nemato jokių pokyčių mūsų visuomenės gyvenime, kažkaip keistai vertintini. Susidaro toks vaizdas, kad galbūt jie tikrai nebendrauja su visuomene, gal nevažinėja pas rinkėjus ir tikrai nesidomi, kaip jie gyvena ir kokios permainos jau įvyko. Iš tikrųjų gąsdinimų yra labai daug. Pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje gąsdinimai, kad uždarys visas ligonines, bet nuvažiuoju, pavyzdžiui, į Šiaulių respublikinę ligoninę ir ligoninės direktorius tiesiog su pasididžiavimu kalba, kad atvyksta nauji medikai, kad jie rengiasi įsikurti Šiauliuose. Taigi iš tikrųjų žiūrime į Vyriausybės ataskaitą lygiai taip pat kaip į šią rezoliuciją – per kreivus veidrodžius. Deja, tie kreivi veidrodžiai yra dešinėje pusėje. Tad siūlau balsuoti už rezoliuciją.

PIRMININKAS. Prieš – M. Majauskas. Prašom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arūnas čia kalbėjo apie tai, kad opozicija gąsdina, bet aš priminsiu, kad jūsų partijos, jūsų frakcijos lyderis dabar gąsdina visą Lietuvą, sako, jeigu nepaklusime jo reikalavimui, jeigu nepaklusime jo nurodymui, jeigu nebalsuosime taip, kaip jis sako, tai jisai pames Lietuvą. Jis pasakė, kad šita Vyriausybė bus atstatydinta. S. Skvernelis, kaip jis pats ką tik įvardino, „geriausias Lietuvos premjeras“, toliau nebedirbs. Ar tai nėra šantažas, ar tai nėra gąsdinimas Lietuvos? Galbūt tai yra kažkoks bandymas mobilizuoti savo rinkėjus, bet aš manau, kad yra pakankamai nevykęs. Čia yra realus, praktiškas ir dalykinis būdas jums pasitraukti, kritiškai vertinant šios Vyriausybės darbą ir pasakant, kad stengiamės, darėme tai, ką galėjome, bet nepavyko. Tai būtų garbingas būdas. Ir aš siūlau taip ir padaryti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis už – A. Veryga. Prašau.

A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš matau, gerbiami kolegos, kad iš tikrųjų net ir komentuojant Vyriausybės ataskaitą dažniausiai naudojami tie patys sveikatos argumentai, ir jūs juos sėkmingai naudojote spekuliuodami ir savivaldybių rinkimuose. Čia jūs ir važinėjote, ir gąsdinote žmones. Aš turiu aiškias istorijas vyresnio amžiaus žmonių, kurie įtikinti vaikščiojo sunkiai paeidami, rinkdami parašus, kad išgelbėtų tai, ko niekas nesiruošia uždaryti, ir tai buvo jūsų darbas. Tai kalba žmonės, kurie nevengia naudotis privilegijomis ir važiuoja gydytis į universitetines ligonines, užuot gydęsi tose neva ginamose ligoninėse. Jeigu žinote, kad yra puiki kokybė, nekeliate klausimų, tai aš linkiu ten ir gydytis, ir nelakstyti, neieškoti kažkokio blato, ir nesigulti į ligonines, kurios yra universitetinės.

Kas dar yra labai svarbu. Jūs kalbate, kad niekas nepadaryta. Aš galvoju, kad apie sveikatos sistemos funkcionavimą geriausiai rodo ir kalba rodikliai. Pažiūrėkite, kaip keičiasi gyventojų vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė, kaip ilgėja sveiko gyvenimo amžius, kiek mažėja mirčių. Net ir tos priemonės, kurias jūs čia kalėte visi prie sienos ir prieštaravote, kad ir tos pačios visuomenės sveikatos priemonės, alkoholio kontrolė – keli šimtai per metus yra išgelbėta gyvybių, keli šimtai išsaugotų gyvenimų, viso šito nematyti gali tik akli žmonės. Žinoma, norint sukritikuoti, visą laiką galima rasti ką ir žinoma, kad yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti geriau. Bet, kaip ir sakiau, nematyti progreso reiškia užsimerkti net ir prieš tą progresą, kurį mato tarptautinės organizacijos. Kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Atsiprašau, kolegos, dar pagal mūsų Statuto 184 straipsnį, kas už tai, kad būtų priimta rezoliucija be pataisų, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame.

Šios rezoliucijos priėmimas

Ačiū, kolegos. Už balsavo 69, prieš – 37, susilaikė 10. Rezoliucijai pritarta. (Gongas) Priimta, atsiprašau, kolegos. (Balsas salėje) Tikrai, vieno balso persvara.

Per centrinės tribūnos mikrofoną – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai keista, kad konservatoriai kartu su D. Grybauskaite nuo pat pirmų dienų bandė sugriauti valdančiąją daugumą. Pati Prezidentė pasakė, kad ne tuos išrinko. Ir dabar, kai premjeras, gerbdamas tautą, ne konservatorius, jeigu tauta atmes jo kandidatūrą, nepateks į antrąjį turą, pasako: tada aš trauksiuosi, tai jūs, konservatoriai, džiaukitės, o ne išgyvenkite! Kodėl jūs čia nerimaujate? Ko jūs čia taip bijote? Matyt, bijote, kad tauta jūsų bijo. Jūs norėjote apgauti tautą. Jeigu išrinks jūsų kandidatus į prezidentus, norite pasakyti, kad paliks tauta šitą Vyriausybę. O premjeras S. Skvernelis ir R. Karbauskis pasakė: jeigu išsirinksite naują valdančiąją daugumą ir pasakysite mūsų partijos kandidatui ne, tai ir formuokite valdančiąją daugumą. Džiaukis, pone Gabrieliau Landsbergi, galų gale atėjo jūsų valanda. Tapsi premjeru. O ko, nenori?

PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis. Prašom, kolega.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų sekundę pagalvojau, kad jūs tiesiog nenustosite kalbėti, ir galvojau – čia bus baisiausia diena šių metų.

Iš tikrųjų aš noriu padėkoti garbingai balsavusiems socdarbiečiams. Mielieji kolegos, iš tikrųjų ačiū Dievui, kad baigėte šantažuoti šitą vargšę Vyriausybę, susitaikėte su tuo, kad negavote postų, kad jų negausite ir ateityje, ir esate tiesiog paklusnūs R. Karbauskio kareiviai. Nuoširdžiai ačiū visos Lietuvos, šiandien šantažuojamos R. Karbauskio, vardu už tai, kad išlaikėte valstybinę, pilietinę, politinę poziciją. Vo!

PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Matulas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasinaudodamas teise irgi replikuoti. Kolegos, buvo du kartus teikti įstatymų projektai, nustatyti aiškiai kriterijai. Pagal tuos kriterijus jau iš karto, pagal vieną kriterijų nelieka 15 ligoninių. Dabar vieną projektą vetavo Prezidentė, kitam nepritarė Seimas, tai kolega R. Karbauskis sako, aš turiu didesnį autoritetą, ir perregistravo tuos įstatymų projektus. Paskaitykite kriterijus – rajonuose lieka tik slauga. Bet kažkodėl iki Prezidento rinkimų tylima, neteikiama. Mes pusiau dirbame, pusiau ne, savaitėmis atostogaujame iš esmės, bet projektai yra. Kur matyta, kad ne Sveikatos ministerija, ne Vyriausybė, bet Kultūros komiteto pirmininkas registravo projektus ir laukė rinkimų. Žmonės tikrai turi būti budrūs, nes po rinkimų pamatysite – prasidės traukinys.

Dabar kalbama apie tai, kad PSO, kitos organizacijos sako, kad per daug lovų, per daug gydytojų, kaip ir ataskaitoje rašoma. Absoliučiai per daug gydytojų, kai periferijoje absoliučiai jų trūksta. Per mažai sesučių. Tai, kolegos, ar, mechaniškai pagal tuos registruotus projektus sumažinus lovų skaičių, gydytojų skaičių ir hospitalizaciją sumažinus, automatiškai kas nors pagerės žmonėms? Ne, tik pablogės dėl to, kad labai daug darbų reikia padaryti prieš optimizuojant įstaigų tinklą. O čia nebuvo padaryta visiškai nieko.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

15.09 val.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1851, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1852 (pateikimas)

Gerbiami kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1851. Kviečiu į tribūną R. Sinkevičių. Prašom. Pateikimas. (Balsai salėje) Ne, kitas projektas bus kolegos G. Vasiliausko. Dabar R. Sinkevičiaus. Prašom, kolega. Projektas Nr. XIIIP-1851.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, kuriant muitinės kovos su kontrabanda, vėliau tapo Muitinės kriminaline tarnyba, tarnybas ir žinybinės kontrolės, vėliau tapo Muitinės imuniteto tarnyba, tarnybas, iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros buvo kviečiami pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Nutarimus pradėti ikiteisminius tyrimus, baudžiamąsias bylas sankcionuodavo teritorinių muitinių viršininkai arba jų pavaduotojai. Vėliau kūrėsi muitinės mobiliosios grupės, kurių sudėtį sudarė patruliai, kinologai, rentgenologai, kurių veiklą taip pat organizavo, kontroliavo ir priimdavo reikiamus sprendimus Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai. Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai pagal gautą žvalgybinę informaciją iš Muitinės kriminalinės tarnybos, muitinės postų ir kitų įstaigų organizavo kontrabandos sulaikymus duodami konkrečius nurodymus mobiliųjų grupių, postų pareigūnams, taip pat nagrinėjo administracinių nusižengimų, administracinės teisės pažeidimų bylas.

Muitinė buvo ir yra viena iš atsakingų institucijų kovai su šešėline ekonomika, nelegalia akcizinių prekių apyvarta. Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai organizuoja pasitarimus su kitų statutinių institucijų vadovais, priima atitinkamus bendros veiklos sprendimus. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, teritorinių muitinių direktorių (viršininkų) ir jų pavaduotojų tarnybos specifika sudėtingumu, atsakomybės, pavojingumo gyvybei bei sveikatai ir ilgesnio darbo laiko ir įvairių su tarnyba susijusių apribojimų aspektais yra iš esmės panaši į kitų statutinių institucijų ir įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų tarnybos specifiką, o tam tikrais atvejais panaši ir į muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų, muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, tarnybos specifiką.

Pagal galiojantį teisminį reglamentavimą tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kiti muitinės sistemos pareigūnai, inter alia Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai, tokios teisės neturi. Tik muitinės sistemos pareigūnai, lyginant juos su kitais pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turinčius teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiais, yra diferencijuojami pagal jų tarnybos muitinės sistemoje pobūdį, pareigas ir atliekamas funkcijas. Aptariamas diferencijavimas vertintinas kaip nepagrįstas ir diskriminuojantis, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įvardintą lygiateisiškumo principą. Todėl siūlomu įstatymo projektu yra siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kad Muitinės departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, teritorinių muitinių direktoriai (viršininkai) ir jų pavaduotojai turėtų teisę į valstybinę pensiją ir papildomas socialines garantijas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Anušauskas. Prašau, gerbiamas kolega.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar gera praktika įstatymus siūlyti atgaline data, nes čia jūsų įstatyme yra daug siūlymų, kad pradėtume skaičiuoti atgaline data, nors šitie pareigūnai niekada nebuvo statutiniai iki naujo statuto įsigaliojimo. Buvo išimtis dėl statutinių pareigūnų padaryta būtent dėl operatyvinių grupių, kurios dirba lauko sąlygomis, ekstremaliomis, per lietų, pasislėpę krūmuose, prie sienos saugo ir visi kiti dalykai. Visi kiti sėdėjo kabinetuose ir statutiniai reikalavimai jiems nebuvo keliami. Ar nesutiktumėte, kad tie straipsniai, kuriuose kalbama apie praeitį, turėtų būti išbraukti iš šito įstatymo, žiūrėti tik į ateitį ir nuo naujo Statuto įsigaliojimo skaičiuoti jiems statutinę tarnybą? Ačiū.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū už klausimą. Nesu aš teisininkas profesionalas, bet iš principo sakau, kad įstatymo nuostatos galiojimas atgaline tvarka yra ydingas, jeigu toks yra priimamas Seime. Tačiau gal sulaukime Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų ir svarstydami komitetuose tai įvertinsime.

PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi A. Dumbrava.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šiaip tai skaitydamas aiškinamąjį raštą labai nustebau. Jūs rašote, kad generalinis direktorius, jo pavaduotojai dalyvauja muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminius tyrimus, atliekamuose veiksmuose. Tai ką, jie kišasi į kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, patys juose dalyvauja? Kas tai yra? Nes įstatymuose aš tokio žanro nesu girdėjęs, kad tie pareigūnai, kurie atsakingi, aukščiausio rango pareigūnai patys tiesiogiai dalyvautų vykdant kriminalinę žvalgybą, o ne ją kontroliuotų.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Turėčiau, kolega, su jumis sutikti, kad aukščiausio lygmens vadovai tiesiogiai nedalyvauja šituose veiksmuose, tačiau koordinuoja ir organizuoja veiklą, taip galima suprasti. Dėl to galbūt mano formuluotė nėra visai tiksli ir gal tai reikėtų vertinti kaip tam tikrą netikslumą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Dumbrava. Ruošiasi R. J. Dagys.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pritarsiu jūsų siūlymui, tačiau truputį į šoną nuo šio klausimo – vėlgi apie valstybines pensijas pareigūnams, kariams. Kaip jums atrodo, ar yra normalu, kad jau daugelį metų nėra kompensuojamos pensijos, nurėžtos dar 2010 metais, ir kariai, pareigūnai negali atgauti kompensacijų? Ką jūs manote? Ačiū.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Iš jūsų klausimo galima suprasti, kad mes šiuo atveju su jumis mąstome vienodai. Aš manau, kad tai nėra normalu.

PIRMININKAS. Taip, klausia… Jono nematau. J. Razma. Prašau, kolega.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar nemanytumėte, kad tokios pataisos dėl valstybinių pensijų vis dėlto turėtų būti pateikiamos sistemiškai ir būtent Vyriausybės būtų pateikiamos?

Kitas dalykas, aišku, svarbu, jeigu tai atsiranda Seimo narių iniciatyva, kad nebūtų kokių nors interesų konfliktų. Aš norėčiau paklausti, ar jūs asmeniškai nebendraujate su kuriuo nors iš buvusių Muitinės vadovų ar pareigūnų, pavyzdžiui, viename medžiotojų būrelyje ar panašiai? Konkrečiai paminėčiau A. Bražiūną.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Žinoma, būtų gerai, kad į tokius įstatymų projektus būtų žiūrima kompleksiškiau, su jumis tenka sutikti, kad būtų geriau, kad į tai žiūrėtų kompleksiškai ir Vyriausybė pateiktų. Aš visai ne prieš, kad dėl teikiamo įstatymo projekto mes gautume Vyriausybės išvadas, kad tai neatrodytų kokių nors privačių ir viešų interesų konfliktas.

Su jūsų paminėtu asmeniu nesu bendro medžiotojų klubo narys, tačiau galėjo būti tokių atvejų metų laikotarpiu, kai kartu tą hobį esame turėję bendrai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Paskutinis klausia E. Pupinis. Prašau, kolega.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų valstybės pinigus dalinti lengvoka, bet ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų galbūt kompleksiškiau žiūrėti į visą sistemą, ne tik į atskirus pakėlimus, bet, tarkime, sistemiškiau žiūrėti ir visas socialines garantijas, ir netampyti po vieną organizaciją, įrašinėjant į įstatymą? Ačiū.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Vėlgi pakartosiu, jūsų kolega ką tik uždavė panašaus pobūdžio klausimą pirmoje savo klausimo dalyje. Aš teigiamai vertinčiau, jeigu būtų pasižiūrėta kompleksiškiau ir apimtų ir kitas valstybės tiek statutinių, tiek valstybės pareigūnų kategorijas. Kadangi to nėra iš Vyriausybės pusės šiuo atveju, tai tenka rūpintis skaudžiausiais įvykiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi paklausė.

Prieš – A. Sysas. Prašau, kolega.

Ačiū, gerbiamas kolega.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad muitinėje yra daug problemų ir yra, kur naudoti pinigėlius. Šis įstatymo projektas sprendžia tik viršininkų, jų pavaduotojų valstybinių pensijų klausimą. Aš suprantu, kad nėra pas mus tokios kategorijos viršininkų, kuriais iš karto gimstama. Viršininku tampama, vadinasi, jeigu tu buvai muitininkas ir tikrai dirbai tam skirtą darbą, tau stažas eina. Ir jeigu tu, dirbdamas per ilgus metus užsitarnavai nuo eilinio muitininko iki viršininko, tau ta pensija bus garantuota. Bet kodėl mes dabar atgaline data norime suteikti privilegiją atskirai, nedidelei grupei žmonių? Aš manau, tai yra neteisinga ir amoralu.

Aš keliu kitą klausimą, o tie žmonės, kurie buvo ne statutiniai, kurie iš statutinių organizacijos kartu dirbo su šitais viršininkais, turi teisę į valstybinę pensiją ar neturi? Jie dirbo tą patį darbą arba dirbo šalia. Nesukurkime sau didelio galvos skausmo, ir visiškai sutinku su kolega, kuris sakė, kad reikia tokius klausimus spręsti kompleksiškai. Juo labiau kad ne viena Seimo komisija, o visai neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo užsakiusi užsienio ekspertų išvadas dėl valstybinių pensijų sistemos, jie irgi sukritikavo, nes mes vieninteliai iš Europos Sąjungos šalių turime labai išplėtotą valstybinę pensijų sistemą, kuri nuolat reikalauja vis didesnės pinigų sumos. Todėl aš siūlau nepritarti. Tegu Vyriausybė ateina kompleksiškai pasirengusi dėl valstybinių pensijų, ir tada šį klausimą spręsime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. A. Papirtienė norėjo. Prašom, kolege.

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, muitinės pareigūnai, kalbant apie visas šias institucijas ir pareigūnus, yra vienintelė išimtis – jie neturi teisės į valstybines pensijas, ir šį neteisingumą reikėtų atkurti. Nes dabartinis reguliavimas kaip tik pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus. Jeigu mes lauksime kokių nors kompleksinių įvertinimų, tie žmonės ir toliau bus skriaudžiami ir diskriminuojami. Todėl prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-1851, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Kitas mūsų darbotvarkės… (Balsai salėje) Kolegos, galima Vyriausybės išvados? Galima. Pritariate bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas… Atsiprašau Kęstuti, labai atsiprašau, tikrai nepamačiau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau repliką po balsavimo. Kolegos, jūs čia taip labai entuziastingai balsavote ne už ką nors kitą, o už privilegijų didinimą tam tikram labai siauram elito sluoksneliui iš muitinės srities, bet vis tiek. (Balsai salėje)

15.24 val.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, nesiginčykime, Vyriausybė pateiks išvadą. Kitas įstatymo projektas yra daug svarbesnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200 liečia eilinius, paprastus, muitinėje dirbančius darbuotojus. Kviečiu G. Vasiliauską pristatyti įstatymo projektą. Prašom, kolega, tribūna jūsų.

G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, noriu pristatyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo projektą. Jis truputį susijęs su prieš tai pristatinėjusio kolegos, tik mano siūlymas platesnis ir apima paprastus darbuotojus.

Daliai Lietuvos muitinėje tarnaujančių statutinių pareigūnų iki šiol taikomos išskirtinai pablogintos socialinės garantijos. Ir čia papuola apie 304 statutiniai pareigūnai. Jie neturi teisės į pareigūnų valstybinę pensiją ištarnavus 25 metus. Tai teritorinių muitinių, pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus pareigūnai. Dabar veikiantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas diskriminuoja, nuskriaudžia visus kitus Lietuvos muitinės darbuotojus, kurie nėra mobiliųjų grupių pareigūnai, atliekantys žvalgybą ar (ir) ikiteisminį tyrimą. Jokiai kitai institucijai, nei vidaus reikalų, nei prokuratūros, nei valstybės saugumo, toks pareigūnų skirstymas institucijos viduje netaikomas. Taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Ir šio teikiamo įstatymo projekto tikslas – panaikinti lygiateisiškumo principą pažeidžiančias ir skirtingas socialines garantijas nustatančias dabar galiojančias įstatymų nuostatas ir užtikrinti vienodas garantijas visiems Lietuvos Respublikos pareigūnams. Taip pat tai lems ir tarnybos muitinėje patrauklumą, pagerės karjeros sąlygos. Tad kviečiu, gerbiamieji kolegos, palaikyti šį įstatymo projektą ir laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Razma. Prašom, kolega.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, klausimas labai panašus kaip ir prieš tai buvusiam. Ar žmonėms, kurie neturėjo specialaus statuso, tai yra pareigūno, galima taikyti atgaline tvarka normas, kurias kėlėme kitiems pareigūnams, kurie turėjo būti sveiki, turėjo išlaikyti fizinį testą, visokius kitokius? Taikome tas pačias garantijas, norime taikyti valstybines pensijas visiškai be jokių reikalavimų, dėl ko atsiradę valstybinės pensijos. Kodėl mes negalime valstybinės pensijos skirti mokytojui? Pagal jūsų logiką visi atgaline data galėtų gauti. Kaip vadovaujatės, kokiu principu vadovaujatės, kad siūlote atgaline data pradėti skirstyti valstybines pensijas? Ačiū.

G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai atgaline data nesiūlau taikyti įstatymo. Šis įstatymo projektas įsigaliotų, jeigu pritartumėte, nuo 2019 m. liepos 1 d. Na, o mano dar, kaip ir minėjau, įstatymo projekto tikslas – užpildyti tą nišą, kur buvo socialinis neteisingumas 304 statutiniams pareigūnams. Ir jeigu būtų noro, aš galėčiau juos įvardinti. Tai yra 4 direktoriai, 14 direktorių pavaduotojų, 22 skyrių viršininkai, 15 skyrių viršininkų pavaduotojų, 6 poskyrių viršininkai, 196 vyriausieji inspektoriai, 44 vyresnieji inspektoriai ir 3 inspektoriai.

PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašom, kolega.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal pratęsiu kolegos klausimą. Gal jūs ir sumą pasakysite, kiek tada tokių pareigūnų paliestų? Čia vardijote atskiras kategorijas. Kokia bendra suma ir koks prognozuojamas lėšų poreikis būtų per metus?

Ir dėl to galiojimo atgal. Iš tikrųjų įstatymai atgal negalioja, bet gal galite patikslinti, ar įstatymas galios tik tiems, kurie, kaip jūs sakote, liepos 1 dieną eis dar tas pareigas? Ar jis galios ir tiems, kurie iš tokių pat pareigų anksčiau buvo atleisti? Ir tiems, kurie liepos 1 dieną dirbs, kaip jiems skaičiuosis stažas? Ar nuo liepos 1 dienos pradėsime skaičiuoti, ar, jeigu jis bus dirbęs prieš tai 20 metų, skaičiuosime – 20 plius dar kiek dirbs?

G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Įstatymas, dar kartą paminėsiu, įsigalioja nuo liepos 1 dienos ir atgaline data tikrai nebus taikomas.

Dabar – stažas. Stažas, be abejo, jeigu statutinis pareigūnas buvo, bus skaičiuojamas prieš tai dirbtas. Jeigu kas nors išeis į užtarnautą poilsį iki liepos 1 dienos, deja, jam jau nebus taikoma tai.

Jūs klausėte, kiek tai kainuotų ir kiek yra pareigūnų. Aš jau minėjau, kad iš viso yra 304 statutiniai pareigūnai, ir maždaug per trejus metus, skaičiuojant 2019, 2020 ir 2021 metus, reikėtų apie 380 tūkst. eurų.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gediminai, aš jūsų paklausiu taip labai rimtai, ar jūs sutiktumėte, kad vis dėlto būtų visai neblogai, kad Seimo nariai prieš pradėdami dirbti čia bent viešojo administravimo ir viešosios teisės pagrindų kokį nors minimumo egzaminą išlaikytų? Iš kitos srities truputį.

G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Čia, gerbiamas kolega, kaip pasiūlymas yra? Ačiū už pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolegos. Už – T. Tomilinas. Labai norite, kolega, kalbėti? Nematau, nėra.

Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.

Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 66, 2 – prieš, 15 susilaikė. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti kaip ir prieš tai buvusį įstatymo projektą (sekundėlę, kolega) birželio 11 dieną. Dėl Vyriausybės išvados pritariame, kolegos? Ačiū, pritariame. Gerai, kolegos.

Kitas darbotvarkės klausimas – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kolega R. Sinkevičius. Prašau. Pateikimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, gerbiami kolegos, 2-3, ne taip surašyta yra.

15.32 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3379(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 dėl Seimo sesijos darbų programos pakeitimo. G. Burokienė. Prašau, kolege.

Posėdžiui toliau pirmininkaus mano kolega J. Liesys. Prašau, kolega.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, Seimo nariai, norėčiau paprašyti įtraukti į šios sesijos darbų programą projektą Nr. XIIIP-3378 – Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Prašom. Jūsų nori paklausti… Prašau. A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, tiesiog norėjau… Kadangi jūs mažinate Vyriausybės įgaliojimus, o vis tiek esate visi valdančioji dauguma, šį projektą inicijuojate tik jūs, tie, kurie surašyti, su kolega A. Gumuliausku, bet su Vyriausybe čia jokio žodžio nėra?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne. Su jais nederinta?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne. Derinome su Genocido centru.

PIRMININKAS. Galime patvirtinti, kolegos, bendru sutarimu? Taip, pritarta. Ačiū.

Dabar svarstymas. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Ačiū.

Priėmimas.

Motyvai prieš, yra E. Pupinis. Prašau. Edmundai!

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Atsisakau.

PIRMININKAS. Gerbiamas Arūnai Gumuliauskai, gal irgi atsisakote?

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atsisakau.

PIRMININKAS. Balsuojame.

Užsiregistravo 92.

Šio nutarimo priėmimas

Balsavo 92: 80 – už, 4 – prieš, 8 susilaikė. Priimtas.

15.35 val.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3378 (pateikimas)

Tęsiame. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3378. Pranešėja – G. Burokienė. Prašau.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Šiuo įstatymo projektu keičiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro trečiojo skirsnio pavadinimą ir 6 straipsnį. Taip pat tai būtų svarbu valstybės valdymo aspektu, kad iš tiesų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų skyrimo ir atleidimo tvarka būtų vienoda, taip pat būtų reikalavimai dėl šių asmenų socialinių garantijų ir tai būtų aiškiai reglamentuota įstatyme.

Galiojančiame įstatyme nebuvo numatyti reikalavimai centro vadovui, neįtvirtinti jo atleidimo pagrindai ir socialinės garantijos, todėl, keičiant įstatymo projektą, siūlome nustatyti centro generalinio direktoriaus penkerių metų kadenciją ir numatyti, kad šias pareigas galima eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taip pat siūloma numatyti, kad centro generalinio direktoriaus kandidatūrą Seimui vietoj pagal dabar galiojantį reguliavimą teikiančio Ministro Pirmininko teiktų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, bei nustatyti reikalavimus centro generaliniam direktoriui: tai nepriekaištinga reputacija, Lietuvos Respublikos pilietis, humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupė, aukštasis universitetinis išsilavinimas, bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis ir ne mažesnis kaip penkerių metų darbo stažas srityse, susijusiose su centro uždaviniais ir funkcijomis.

Taip pat siūloma nustatyti išsamius centro generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir atleidimo tvarką, patikslinti centro tarybos sudarymo tvarką ir vadovavimo jai taisykles. Centro nuostatus Seimui tvirtinti teiktų Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti gerbiamas A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs, matyt, skaitėte Teisės departamento išvadas, nes vis dėlto, aš manau, Teisės departamentas pirštu parodė, kad surašytos sąlygos labai siauram asmenų ratui dalyvauti konkurse, konkurse – sąlyginai išeina, atrankoje dėl generalinio direktoriaus posto. Iš esmės gali pretenduoti tik asmuo, dirbantis centre, pagal tą apibrėžimą. Faktiškai siūloma ta ydinga praktika, kurią mes siekiame iš valstybės tarnybos išgyvendinti, kad konkurso sąlygos suformuotos konkrečiam asmeniui. Šiuo atveju kodėl vis dėlto ta iniciatyva gimė ir kodėl iš Vyriausybės norima atimti įgaliojimą skirti direktorių?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėjosi, kad vadovautų žmogus, kuris susipažinęs su centro veikla, žino, ką jisai veikia, ir tikrai turi tam tikrą išsilavinimą. Bet, žinoma, tai yra pateikimo stadija ir yra svarstytini Teisės departamento pasiūlymai.

Antra. Kadangi tai yra institucija, atskaitinga Seimui, nes Seimui teikia ataskaitas, tai norėtųsi perkelti visą galią į Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis J. Olekas. Jo nėra. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, galbūt aš suprantu dėl kadencijų, dėl vadovų, kaip čia pasakyti, funkcijų, dalykų tam tikrus pakeitimus, kaip suprantu, ir pats Genocido centras lyg ir norėjo kokių nors pakeitimų. Tačiau dėl kitų dalykų vis dėlto nelabai aišku, kam tie pakeitimai, ką jie labai pagerins, nes mes turbūt visi suprantame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra itin svarbi institucija, kalbant ir šių dienų kontekste apie kovą su dezinformacija ir kitais dalykais, apie mokslinius tyrimus. Mes ne sykį esame kalbėję apie tikrai sunkią ir apgailėtiną padėtį atlyginimų prasme tų žmonių, kurie dirba šiame centre. Tai gal tam, kad pagerintume jo veiklą, turėtume koncentruotis į didesnių resursų skyrimo klausimą, didesnį dėmesį ir atsakomybių suteikimą tyrimų prasme ir taip toliau, ir panašiai, bet ne perstumdymą valdymo struktūros, juolab kad, su visa pagarba Istorinės atminties komisijai, vis dėlto, aš manau, įsitraukimas…

PIRMININKAS. Taupykite laiką!

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …aukštesniu lygmeniu Vyriausybės ir kad Vyriausybė teikia nuostatus, kad tai yra vyriausybinio lygmens klausimas, mano galva, yra daug svarbiau nei vienos iš komisijų Seime įsitraukimas.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Žinoma, tai yra diskutuotina. Manau, kad pirmiausia buvo įstatymo projekto tikslas – jeigu jau įvedamos kadencijos, tai visur įvesti kadencijas ir suvienodinti visų Vyriausybės įstaigų veiklą. Taip pat buvo ir dabar yra svarstoma, kaip pagerinti paties centro veiklą. Kaip žinote, pernai metais mums pavyko pakelti būtent į grupę, ir aš manau, kad toliau taip pat bus galima dirbti ir žiūrėti gerėjimo linkme. Bet čia yra tik pateikimas ir manau, kad viską galima apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ir gerbiamas A. Gumuliauskas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi esu vienas iš autorių, tai nelabai klausiu. Aš noriu šiek tiek paaiškinti. Turiu pasakyti, kad šitos sesijos pačioje pradžioje aš buvau susitikęs su visais kolektyvais, tai buvo pirmas susitikimas per jų gyvavimo laikotarpį, ir jie iš tikrųjų išreiškė norą sudaryti bendrą darbo grupę tam, kad būtų optimizuota jų veikla. Šita darbo grupė veikia nuolat. Ta darbo grupė iš Genocido centro teikia pasiūlymus, kurie kažkaip atsitiktinai sutapo su G. Burokienės pasiūlymais. Štai kodėl mes teikiame dviese. Dar daugiau, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turi ir statuto pakeitimus, kurie taip pat bus pateikti gal šitoje sesijoje Seime. Taigi iš tikrųjų visi žingsniai žengiami kartu su šito centro kolektyvu.

Dėl padidėjimo. Iš tikrųjų mes pakėlėme į antrą kategoriją, bet algos padidėjo tik 12-ai žmonių, kurie yra valstybės tarnautojai, o visi kiti didesnių algų nesulaukia. Šiuo atveju mes iš tikrųjų dirbame ir tam, kad biudžete būtų surasti pinigai.

Dabar dėl Seimo ir Vyriausybės…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Arūnai.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš galiu pabaigti dėl Seimo ir Vyriausybės? Vis dėlto šita institucija pavaldi Seimui. O Vyriausybė atsakinga tik už vieną įamžinimo fondą, kuriam ir yra atsiskaitoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad buvo ne klausimas, o atsakymas ir komentaras. Goda, ar turite dar ką papildyti?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Už – A. Gumuliauskas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū dar kartą. Aš tikrai labai trumpai. Kadangi tai yra bendras mūsų projektas su darbo grupe iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, tai jie tikrai pritarė šitoms pataisoms. Aš labai kviesčiau visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieš – A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia tikrai taip ir nesupratau, kuo direktoriaus skyrimo tvarka pagerins centro veiklą. Vis dėlto atimant iš Vyriausybės įgaliojimus, o kaip buvo paminėta, prie centro veikia ir fondas, yra ir daugiau svarbių institucijų, vis dėlto reikėtų, aš sakyčiau, labiau pagrįstų argumentų, ne tik tokių, kad susitikau, mes sutarėme su centru. Vis dėlto tai yra politinis sprendimas, tai yra Vyriausybės įgaliojimai. Prie Seimo yra ir daugiau institucijų, kurių vadovai yra skiriami, tiksliau, siūlomi kitų valdžios grandžių, ar Prezidento, ar premjero, o mes tvirtiname. Jeigu komisija ieško veiklos, tai įsitraukti jai į centro vadovo skyrimo procesą tikrai jokių kliūčių nėra. Manau, pasiūlius vadovą, komisija gali ir turi įsitraukti į jo svarstymą. Bet aš visiškai pritariu išsakytai minčiai, kad Vyriausybės pozicija šiuo atveju yra tikrai aukštesnė ir svarbesnė skiriant vadovą. Jeigu būtų bent kokia nors pridėtinė vertė nuo šito įstatymo projekto centro veiklai keisti, tai būtų galima pritarti. Dabar jos, deja, bet aš asmeniškai nematau jokios.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl pateikimo.

Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 62, prieš – 4, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.

Svarstysime birželio 4 dieną. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariame? Ačiū.

15.46 val.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl pakartotinės UAB „Revolut Bank“ ir UAB „Revolut Payments“ patikros“ projektas Nr. XIIIP-3352(2) (priėmimas)

Kitas mūsų klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl pakartotinės UAB „Revolut Bank“ ir UAB „Revolut Payments“ patikros“ projektas Nr. XIIIP-3352(2). Pranešėjas – gerbiamas S. Jakeliūnas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Artėja paskutinė stadija, nesakau, kad „Revoluto“, bet šito nutarimo projekto, kuriuo Seimas kreiptųsi į komisiją, kad tos paaiškėjusios aplinkybės būtų dar kartą įvertintos, ir jau kokie sprendimai bus, tokie. Tuo tarpu per tą laiką nuo svarstymo paaiškėjo, kad Liuksemburgo parlamentas taip pat inicijavo kreipimąsi šiuo atveju į savo Vyriausybę, nes Vyriausybės deleguotos institucijos prižiūri komercines finansų įstaigas. Jiems taip pat kilo abejonių. Su vienu iš parlamentarų, kreipimosi iniciatoriumi vakar kalbėjau telefonu. Pasidalinome informacija, nuomonėmis ir didžiąja dalimi tos nuomonės sutampa. Taigi, manau, kad ne tik mes panašiai galvojame, bet ir kitose valstybėse tas susirūpinimas yra.

Tuo tarpu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas po paskutinio projekto svarstymo pateikė kelias redakcinio pobūdžio pastabas dėl pavadinimų, dėl formuluočių, dėl tam tikrų neesminių detalių išėmimo iš nutarimo projekto. Savo esme nutarimo projektas yra visiškai nepakitęs, o techniškai redakcine prasme sutvarkytas ir šiuo metu jis yra pateikiamas Seimui.

Biudžeto ir finansų komitetas įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir visoms joms pritarė. Ir dėl patobulinto, patikslinto nutarimo projekto balsavimo rezultatai Biudžeto ir finansų komitete buvo tokie: už pasisakė 7 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė 2. Kol kas dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės departamento redakciniai pataisymai. Preambulei bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.

1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.

Dėl viso kalbėti už yra užsiregistravęs S. Jakeliūnas. Prašom.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Aš tik pratęsdamas pridėsiu. Kadangi pats „Revolutas“ N. Storonskio vardu kreipėsi į tą pačią komisiją ir parašė tokį korektišką laišką, tai, aš manau, nėra abejonių, kad tas vertinimas turi būti atliktas. Įvertinus pačios įmonės ir jos įkūrėjo bei vadovo kreipimąsi, siūlyčiau pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu, tačiau jeigu bus kitų nuomonių, be abejo, siūlysiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamo A. Kubiliaus nėra. M. Majauskas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, jei negirdite kritikos, kuri skamba iš opozicijos, aš kviečiu tiesiog išgirsti tai, ką rašo „Ekonomistas“. Paskutinis „Ekonomisto“ leidinys labai aiškiai ir paprastai sako: pagaliau įsisenėję už užkerpėję komerciniai bankai sulaukė konkurencijos iš finansinių technologijų kompanijų. Pagaliau atsiskaitymas tampa lengvesnis, pinigų išsigryninimas pigesnis, pinigų pervedimas paprastesnis.

Technologijų kompanijos, apie kurias mes čia dabar kalbame, seniai pakeitė tai, kaip veikia taksi paslaugos, sveikatos paslaugos, maisto užsakymo paslaugos, pardavimai kaip veikia. Pasižiūrėkime kompanijas, kurios išdrįso mesti iššūkius tradicinei pramonei – „Tesla“, pažiūrėkime, kaip „Amazon“ dabar veikia, ji metė kažkada iššūkį, – taip, kaip veikia knygynai. Galų gale dabar feisbukas. Pats tas feisbukas siūlo atsiskaitymo paslaugas ir galimybę susimokėti mokesčius ar įsigyti bilietus. Priminsiu, kad feisbukas sulaukė tų pačių investuotojų, kurių sulaukė ir „Revolutas“. Gal dabar S. Jakeliūnas ims persekioti ir feisbuką?

Aš gal tiesiog imsiu ir pacituosiu dar kartą tai, ką sako ekonomistas: „Bankininkai ir politikai gali bandyti sustabdyti technologinius pokyčius bankiniame sektoriuje, bet tai būtų klaida, nes nauda finansinių technologijų piliečiams yra reikšmingai didesnė nei galimos rizikos.“ Tai yra klaida. Tai, ką mes darome šiandien, yra klaida. Jei netikite manimi, patikėkite tuo, ką rašo ekonomistas. Aš šitą leidinį, žurnalą mielai padovanosiu S. Jakeliūnui, kad jis pasiskaitytų, suprastų, su kuo jisai kovoja.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas J. Varžgalys.

J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamo kolegos Mykolo šitų postringavimų prisiklausėme labai daug, ir iš to aiškėja, kad vis dėlto jau keli posėdžiai vyko, ir kas kelintą posėdį mes matome, kad kuo daugiau posėdžių, tuo labiau gilėja tas reikalas, kad reikia papildomo įvertinimo. Aš tikrai už papildomą įvertinimą ir siūlau kolegoms balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Juozai, mano postringavimų tikrai buvo mažai šita tema, tai gal įsiklausysite į keletą argumentų. Prieš kokius aštuonerius metus žymus pasaulinis futbolininkas E. Kantona, norėdamas boikotuoti Prancūzijos bankus, paskelbė masinę pinigų atsiėmimo akciją iš Prancūzijos bankų. Bankai persigando, nes tai būtų sužlugdę pasitikėjimą bankais. Aš labai tikiuosi, kad aš klystu ir labai tikiuosi, kad S. Jakeliūnas turi kažką, kas tikrai nebuvo pamatyta, nebuvo įžvelgta tiek Europos Centrinio Banko, tiek Lietuvos centrinio banko, tiek kitų institucijų, kurios tikrino vieną ar kitą įmonę. Ir gerbiamas Stasys turi tokios informacijos, kurios tos įstaigos neturėjo išduodamos licenciją, nes kitu atveju, jeigu gerbiamas Stasys neturi šitos informacijos, daro milžinišką meškos paslaugą Lietuvos įvaizdžiui. „Revolut“ ir „Google“ atėjimas išreklamavo Lietuvą kaip vieną geriausių pasaulyje vietovių įkurti fintechų verslus. To mums pavydi skandinavai, Liuksemburgas, Šveicarija, net ir Estija, kurią lenkiame. Užuot didžiavęsi, mes viešai skalbiamės. Tie, kurie balsuos už šitą gerbiamo S. Jakeliūno idėją, aš labai labai nuoširdžiai noriu, kad suprastų riziką, kokią mes žinutę siunčiame pasauliui. Būdami antra pasaulyje vieta po Londono kuriant fintechą, turėdami 3,5 tūkst. darbo vietų, jau įkurtų čia, Lietuvoje, ir dauguma iš jų maksimalūs profesionaliai – tokie, kokie buvo apibrėžti ir apie kuriuos kalbėjo V. Sinkevičius ryte, didžiuodamasis emigrantais, kurie grįžta, mes siunčiame jiems žinią, kad kažkas, kas vyksta čia, bus nukreipta politikais, viešais laiškais centrinio banko vadovui ir kitais pareiškimais iš Seimo tribūnos. Mes taip neturėtume elgtis konkrečios įstaigos atžvilgiu, nes taip diskredituojame visą savo finansinių priežiūrų institucijų ekosistemą, valstybinę Finansų ministerijos politiką ir centrinį banką.

PIRMININKAS. Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, tai yra didelė rizika, jeigu mes balsuosime už šį nutarimą. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ž. Pavilionis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi kelis žodžius…

PIRMININKAS. Prašom, kolegos, tilpti į laiką. Žiūrėkite į savo laikrodį.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). …kritikuodamas šį siūlymą dalyvavau ne vienoje kelionėje ir su jūsų finansų ministru, ir su įvairiais kitais diplomatais, kur mūsų lyderyste finansinių technologijų srityje tikrai buvo žavimasi. Geriausiose pasaulio vietose, kurios turi kelias dešimtis metų ir tūkstančius specialistų finansinėje srityje, mūsų pavyzdys buvo keliamas kaip pagrindinis, įkvepiantis. Pas mus važiuoja žmonės, mūsų pavyzdį kopijuoja. Šiuo metu šiuo balsavimu jūs iš esmės išreiškiate nepasitikėjimą savo finansų ministru, savo Vyriausybe ir dar kartą pademonstruojate ne tik mums, opozicijai, bet ir visai tautai, kad jūsų laivelyje yra labai daug bėdų. Jūs faktiškai balsuojate šiuo metu patys prieš save. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ir E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt apie finansinius dalykus spręsti sudėtinga, kadangi mes nesame čia finansų specialistai, tačiau Seimo nariai ir kitų sričių ne visada būna specialistai, bet stengiamės įsigilinti. Finansų sritis gana sudėtinga. Mes faktiškai esame įveliami į tam tikrų finansinių jėgų tam tikrus interesus. Nežinau aš gerbiamo S. Jakeliūno interesų. Jis vieną kartą prieš bankus, dabar prieš kitus, naujuosius bankus ateinančius. Iš tikrųjų šiandien sunku susigaudyti, ir manau, kad yra manipuliuojama Seimo nariais. Manyčiau, kad institucijos, kurios atsakingos už tuos reikalus, tai turėtų išspręsti, tuo labiau kad komisijos kelis kartus pasisakė, kad vis dėlto čia jokių problemų nėra, tai leiskime jiems toliau dirbti. Manau, kad politikų įsikišimas į ūkio reikalus, ypač į finansinius reikalus, yra nepageidautinas. Ne vieną kartą jau buvo bandyta. Kai pareigūnai, politikai išeina su tokiomis iniciatyvomis, paprasčiausiai gauname tikrai didelį minusą, nes mes kišamės ne į savo reikalus. Siūlau tikrai nepritarti ir pasitikėti institucijomis. Jeigu nepasitikime institucijomis, tai galbūt keiskime vadovus ar panašiai, bet vis dėlto turime vadovautis atskyrimo principu. Mes esame politikai, o ne kokie nors ūkininkai, finansininkai ir taip toliau. Leiskime dirbti tiems, kam priklauso.

PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimas. Balsuojame.

Šio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 50, prieš – 29, susilaikė 13. Kreipimasis yra priimtas. (Gongas)

15.57 val.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1362(2) (svarstymas)

Kitas klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1362. Pranešėjas – gerbiamas G. Kindurys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas praėjusių metų kovo 14 dieną svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Patobulintas projektas ir lyginamasis variantas dabar yra ir pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra užsirašiusių. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.

15.58 val.

Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3264(2)VK (svarstymas)

Kitas – Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3264. Pranešėjas – V. Rinkevičius.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Yra gauta Teisės departamento pastabų. Kai kurioms pritarė, kai kurioms nepritarė. Čia reikia išvardinti?

PIRMININKAS. Ačiū.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Nereikia vardinti?

PIRMININKAS. Ačiū, nereikia. Nėra užsirašiusių kalbėti. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.

15.59 val.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3134(2) (svarstymas)

Kitas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3134. Pranešėjas – gerbiamas A. Palionis.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra užsirašiusių dėl motyvų, gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.

16.00 val.

Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 4, 6, 10, 10², 11, 12, 21, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 7¹, 7², 7³, 29¹, 29², 29³ ir 29⁴ straipsniais ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3346, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3347, Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3348 (pateikimas)

Kitas – Azartinių lošimų įstatymo 4, 6, 10, 10², 11, 12, 21, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 7¹, 7², 7³, 29¹, 29², 29³ ir 29⁴ straipsniais ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3346 ir yra du lydimieji. Kviečiame viceministrę gerbiamą L. Maskaliovienę.

L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena visiems. Teikiu Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir prieš tai patvirtinto įstatymo, dar neįsigaliojusio, lapkričio 1 dieną įsigaliojančio, šiek tiek techninio pobūdžio jurisdikcijos pakeitimo ir Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus. Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su pagalbos teikimu turintiems žalingų įpročių asmenims, pasiūlos ir paklausos mažinimu, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Priklausomybės prevencijos komisijos siūlymus dėl lošėjų apsaugos nuo lošimų neigiamo poveikio.

Projekto tikslas – sustiprinti lošėjų apsaugą nuo neigiamo poveikio, diferencijuoti ir griežtinti lošimų organizatorių bendrovių atsakomybę. Pagrindinės keičiamos nuostatos yra susijusios su baudomis už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims. Iki šiol galiojo baudos tik fiziniams asmenims. Reglamentuojamas baudų skyrimo dydis, tvarka. Iš esmės nustatomos ribos, didžiausios ribos, tai yra nuo 0,1 iki 3 % metinių pajamų, minimali – 6 tūkst., maksimali – 50 tūkst. eurų. Už pažeidimus, susijusius su lošėjų apsauga (draudžiamos lošimų reklamos skelbimą, skatinimą dalyvauti lošimuose, apribojusių savo galimybę lošti ir atitinkamo amžiaus asmenų grupių įleidimą į lošimų vietas) ir su reikalaujamo lošimų organizatorių įstatinio kapitalo dydžio neturėjimu, yra nustatoma bauda nuo 6 iki 30 tūkst. eurų.

Administracinių nusižengimų kodeksas nustato atsakomybę asmenims, neturintiems lošimų organizavimo licencijos pažeidimų, tačiau dalyvaujantiems organizuojant azartinius lošimus, pavyzdžiui, reklamos skleidėjams. Nustatomos licencijavimo sąlygos ir tvarka, perkeliant Vyriausybės nutarimu nustatytą dabartinę tvarką į įstatymu reglamentuojamas licencijų turėtojų teises ir pareigas.

Mažinant administracinę naštą, tenkančią lošimo organizatoriams, turintiems kelių skirtingų rūšių licencijas organizatorių azartinių lošimų, netaikomi patalpų izoliuotumo ir atskiro įėjimo reikalavimai. Azartinių lošimų įstatymu, kaip minėjau, anksčiau buvę pakeitimai… Tai parengtas teisės technikos aspektu, nes keičiamos tam tikros neįsigaliojusios įstatymo nuostatos, su dabar teikiamu įstatymo projektu suderinamas įsigaliojimas lapkričio 1 dieną. Tai tiek. Prašom svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai viceministrei, ji pristatė ir lydimuosius projektus Nr. XIIIP-3347 ir Nr. XIIIP-3348. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Gerbiamas M. Majauskas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Nežinau, kaip I. Degutienė pasakytų, kad tokio dalyko Seime dar nesu matęs. Kalbant rimtai, iš tikrųjų yra 30 Teisės departamento pastabų, ir pakankamai rimtų pastabų. Sunku patikėti, kad toks projektas atkeliavo tiesiai iš Vyriausybės. Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte bent jau kelias pagrindines Teisės departamento pastabas. Kaip viena iš jų yra Konstitucinio Teismo ne kartą dėstyta doktrina, kad viskas, kas yra susiję su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, turi būti išdėstyta įstatyme. Negali būti poįstatyminiuose teisės aktuose. Ir tai yra paminėta daugelyje pastabų. Ar mes vėl norime veltis į konstitucinės teisės ginčą ir dar neįsigaliojus įstatymui eiti ir diskutuoti Konstituciniame Teisme dėl šio įstatymo projekto?

L. MASKALIOVIENĖ. Ne, mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas, jų didžioji dalis yra teisinio techninio tikslinimo pobūdžio. Jos tikrai bus įvertintos ir turėsime galimybę tikslintis svarstymo komitetuose metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti gerbiamas A. Palionis.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti, kadangi Finansų ministerija kuruoja ne tik lošimus, bet ir finansų sektorių, konkrečiai apie baudas. Kodėl šitame projekte, lyginant su kitais įstatymų projektais, kuriuos kuruoja jūsų Finansų ministerija, nėra galimybės bausti įmonės vadovo, o atsako juridinis asmuo?

L. MASKALIOVIENĖ. Yra galimybė bausti įmonės vadovą ne pagal Azartinių lošimų, o pagal Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnį. Tai yra tie organizatoriai, kurie atsako, bet nelicencijuoti. O jeigu kalbėtume apie azartinių lošimų organizavimą, vis dėlto pati organizacija yra atsakinga už tai, kaip teisingai, teisėtai ir tvarkingai organizuojami azartiniai lošimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas S. Jovaiša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, ir jums tikriausiai teko girdėti, kad žmonės, kurie parašydavo pareiškimus, kad jų neįleistų, vis tiek ten patekdavo kažkokiais būdais, pralošdavo dideles sumas, kreipdavosi į teismus ir kartais teismai patenkindavo jų prašymus. Ar dabar pagal šitas jūsų siūlomas pataisas toks pilietis, jei jis bus per klaidą ar sąmoningai vis dėlto įleistas, atgaus tą, ką pralošė tarsi neteisėtai įleistas, ir ar tuo pačiu metu įstaigai bus nustatoma bauda pagal teisės pažeidimus, kuriuos jūs dabar siūlote? Tai yra ar bus dviguba finansinė nuobauda?

L. MASKALIOVIENĖ. Baudos yra numatomos ir dėl tokių pažeidimų, kai nelegaliai įleidžiami tie asmenys, kurie yra išreiškę norą, kad nenori lošti. Kaip minėjau, yra nuo 6 iki 50 tūkst. bauda organizacijai. Ar atgaus? Tai jau yra teismų sprendimai ir teisėti lūkesčiai tų, kurie skundžiasi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir gerbiamas J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jūsų pakete daug naujų nuostatų naujai gaunant licenciją. Gal galite koncentruotai pasakyti, ar jau veikiantiems lošimų namams ar automatų salonams kas nors svarbaus atsiranda, kokie papildomi reikalavimai, kurie galbūt ne visais atvejais bus lengvai išpildomi? Kokios čia gali būti pasekmės, priėmus tą įstatymo projektą, tiems, kurie jau šiandien veikia?

L. MASKALIOVIENĖ. Jeigu pažiūrėtume licencijavimo tvarką, tai tas, kas dabar galioja Vyriausybės nutarime, griežtinant tvarką ir skiriant didesnį dėmesį jiems, tos nuostatos perkeliamos į įstatymo raidę, tai yra aukštesnis teisės aktas. Esminių labai didelių pokyčių nėra. Yra tos pačios tvarkos, bet griežtinama jų priežiūra, jų kontrolė ir atitinkamai baudos.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai vicepirmininkei už atsakymus ir pateikimą. Yra motyvų prieš – M. Majauskas. Ačiū. (Balsai salėje)

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamą viceministrę L. Maskaliovienę aš pažinau kaip tikrai labai aukšto lygio profesionalę, jos projektų, kurie ateidavo, ir dokumentų kokybė būdavo nepriekaištinga. Aš nežinau, kas nutiko su ta Loreta, kurią pažinojau, bet šis dokumentas yra sulaukęs tiek pastabų, kad man tiesiog sunku suvokti, kokios čia strategijos Finansų ministerija imasi. Ar čia mesti bet kokį daiktą, projektą ar kokį raštelį į Seimą, o po to mes jau užridensime pataisas, kaip čia reikės, ir tą projektą sutvarkysime?

Jeigu yra toks planas, tai gal tada įsteikime Finansų departamentą čia, Seime. Jis padės derinti tuos projektus ir parengs tokius, kaip reikia. Kam reikia Finansų ministerijos, kuri yra atsakinga už tų dokumentų rengimą?

Pati idėja tikrai nėra bloga, kas čia surašyta, bet taip, kaip čia surašyta, ir jūsų komentavimas, kad mes sutvarkysime eigoje, man atrodo, tiesiog netinka tai Loretai, bent jau kurią aš pažinojau.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam M. Majauskui. Balsuojame. Gerbiama viceministre, ačiū. Gerbiama viceministre, galite… Ačiū.

Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 60, prieš nėra, 24 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Siūloma dėl projektų Nr. XIIIP-3346 ir Nr. XIIIP-3347 Biudžeto ir finansų komitetą skirti pagrindiniu, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime birželio 4 dieną.

Gerbiamas S. Jakeliūnas. Prašom.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Kadangi ir dar esminių pastabų išliko, ir diskusijos reikalingos, tai aš siūlyčiau svarstyti rudens sesijoje. Biudžeto ir finansų komitete tikrai panagrinėsime. Reikės pasikviesti ir galbūt daryti klausymus. Todėl jeigu Seimas pritartų, nėra čia ypatingos tokios skubos, kad reikėtų verstis per galvą, rudens sesijoje būtų, aš manau, tinkamesnis laikas svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Seime, kas balsuoja už rudens sesiją, balsuoja už, kas kitą turi nuomonę, balsuoja prieš. Už – už rudens sesiją, o kas balsuoja prieš, tai bus birželio 4 diena. Ačiū.

Užsiregistravo 85. Balsavo 83: už – 70, prieš – 13. Klausimas bus svarstomas rudens sesijoje.

16.11 val.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3354, Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3355 (pateikimas)

Kitas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3354. Pranešėja – gerbiama viceministrė D. Brasiūnaitė. Ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-3355, ir taip pat… Du. Prašau.

D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, teikiu Nekilnojamojo turto mokesčio ir Žemės mokesčio įstatymų pakeitimo projektus. Projektais siūloma atsisakyti prievolės savivaldybių taryboms kasmet tvirtinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifus, tai yra keisti tarifus tik esant poreikiui. Tais atvejais, kai savivaldybių tarybos kitiems mokestiniams metams nenustatytų mokesčių tarifų, toliau galiotų jau nustatyti mokesčių tarifai.

Taip pat atsižvelgiant į praktikoje iškylančius klausimus apmokestinant nekilnojamojo turto mokesčiu kolektyvinę investavimo subjektų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visas pareigas, susijusias su nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimu ir mokėjimu, atliktų kolektyvinio investavimo subjektą valdanti įmonė. Analogiškos nuostatos nuo 2013 metų jau yra įtvirtintos Žemės mokesčio įstatyme bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūsų nori klausti gerbiamas S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama viceministre, aš aiškinamajame rašte antrame sakinyje taip nudžiugau perskaitęs pirmą sakinį: įstatymų projektų tikslas – stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą suteikti joms teisę spręsti dėl mokesčių tarifų pakeitimo. Čia šitame įstatymo projekte nieko nekalbama apie savarankiškumo didinimą. Čia kalbama apie biurokratijos mažinimą. Kuo prisideda šitas įstatymo projektas prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo? Pavyzdžiui, tokios priemonės galėtų būti kaip prabangaus turto įskaitymas į savivaldybių biudžetų sąskaitą, o ne į valstybės biudžeto sąskaitą, prabangaus turto tarifo nustatymas savivaldybių taryboms, o ne Seimo nustatytame įstatymo projekte. Kaip jūs pagrindžiate šitą aiškinamojo rašto sakinį, kad stiprinsite savivaldybių finansinį savarankiškumą? Ačiū.

D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Šiuo metu galiojančiame tiek Žemės mokesčio, tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra nustatyta, kad savivaldybių tarybos kiekvienais metais iki birželio 1 dienos turi patvirtinti mokesčių tarifus kitiems metams. Jeigu nepatvirtina iki birželio 1 dienos, tuomet taikomas pats mažiausias galimas nekilnojamojo turto arba atitinkamai žemės mokesčio tarifas. Įsivaizduokime savivaldybę, kuri iki birželio 1 dienos nepatvirtino kitiems metams tarifų, tarkim, žemės mokesčio tarifas būtų 0,01 % arba, jeigu nekilnojamojo turto mokestis – 0,3 %. Su šiuo pakeitimu yra truputėlį apverčiama tvarka ir sakoma, kad jeigu tarifai nenustatomi kitiems metams, tai galioja tie, kokie buvo šiais metais. Tai yra nenumažėja atitinkamai tarifai, tai yra savivaldybių taryboms lieka daugiau savarankiškumo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia S. Jovaiša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, ar jums pačiai neatrodo, kad čia toks tuštokas projektėlis? Kiek jau čia savivaldybei užimtų laiko, jeigu ta pati kaina liktų? Net diskusijų nereikėtų. O diskusijos, kada ten keičiasi savivaldybės finansinė padėtis, sakykim, gauna mažiau iš biudžeto ar nesurenka mokesčių, tai tada, aišku, savarankiškai inicijuoja tą mokesčio peržiūrėjimą. Kur jau čia tas savarankiškumo padidėjimas ir darbo organizavimo pagerinimas?

D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šitas klausimas dėl tarifų nustatymo yra ypač aktualus savivaldybėms. Mes šitą pakeitimą darome atsižvelgdami į Savivaldybių asociacijos nevienkartinį prašymą, nes tikrai pasitaiko praktikoje atvejų, kuomet dėl tam tikrų priežasčių atitinkamos savivaldybių tarybos nesutaria dėl tarifų nustatymo kitiems metams ir dėl to kitiems metams yra taikomas itin žemas tarifas ir atitinkamai tų savivaldybių biudžeto pajamos iš tų mokesčių yra itin žemos.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai viceministrei. Motyvai. J. Razma. Ačiū, viceministre.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dažnai kalbu prieš, tai reikia nors kartą pasisakyti už, pagirti Vyriausybę. Nors čia kolegos šiek tiek skeptiškai vertino tą projektą, aš manau, savivaldybėms jis bus naudingas. Žinau ne vieną savivaldybę, kurios metai iš metų priima tuos pačius mokesčių nustatymų principus. Kad ir nedaug laiko gaišta, vis tiek tarnautojai rengia tuos projektus iš naujo, svarsto komitetai, susidaro šiek tiek to laiko. Jeigu savivaldybė nekeis tų principų, tai galės tie mokesčiai daug metų į priekį taip ir galioti. Ir iš tiesų apsidrausime nuo tų atvejų, kai savivaldybės tiesiog pražiopso tą laiko momentą, kai reikia priimti. Manau, kad tikrai projektas racionalus, ir kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū. (Balsai salėje: „Ne!“) Ne? Balsuojame.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 6.

Siūloma skirti pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą, papildomais – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei Kaimo reikalų komitetą. Pritariame? (Balsai salėje) Tik antram – Kaimo reikalų komitetui. (Balsai salėje) Kur yra žemės mokestis? 2 ir 6 straipsniai. Pritariame. Ačiū. Svarstysime gegužės 30 dieną.

16.18 val.

Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3395, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3396, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3397, Administracinių nusižengimų kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3398 (pateikimas)

Kitas klausimas – Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3395, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3396, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3397, Administracinių nusižengimų kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3398. Pranešėja – viceministrė. Prašome.

D. BRASIŪNAITĖ. Teikiamais projektais į nacionalinę teisę yra siūloma perkelti dviejų Europos Sąjungos Tarybos direktyvų nuostatas – tai dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų ir dėl privalomo informacijos apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus atskleidimo.

Kalbant apie pirmą direktyvą, jinai yra perkeliama Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektu. Jame yra nustatoma prievolė galutinai išspręsti dvigubo apmokestinimo ginčus ne tik sandorių kainodaros klausimais, bet ir visais kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojai apmokestinami pajamų ir kapitalo mokesčiais, kuriems taikomos dvišalės mokesčių sutartys bei Sąjungos arbitražo konvencija. Šiame įstatymo projekte nustatomos ginčų nagrinėjimo procedūros ir terminai.

Trumpai apie procedūrą. Asmuo, susidūręs su dvigubu apmokestinimu, turės teisę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitos valstybės narės kompetentingai institucijai skundą, prašydamas jį išspręsti taikant abipusio susitarimo procedūrą. Jeigu VMI ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija pasiekia susitarimą dėl ginčo sprendimo, toks susitarimas taptų privalomas. Jeigu vis dėlto dvi kompetentingos institucijos nesusitartų per tam tikrą laikotarpį dėl sprendimo, tuomet būtų taikoma ginčų sprendimo procedūra. Ji būtų vykdoma pasitelkiant patariamąją komisiją, kurią sudarytų VMI ir kitos valstybės narės kompetentingos institucijos atstovai bei nepriklausomi ekspertai.

Kiekviena valstybė narė į nepriklausomų ekspertų sąrašą turės paskirti bent po tris fizinius asmenis ir apie juos pranešti Europos Komisijai. VMI ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija priims galutinį privalomą sprendimą, remdamosi minėtos komisijos nuomone.

Kalbant apie kitą direktyvą, kuri yra perkeliama į nacionalinę teisę, tai Mokesčių administravimo įstatymo projekte bei lydimuosiuose projektuose yra nustatomas privalomas informacijos apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus, turinčius tarpvalstybiškumo požymių, atskleidimas. Praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu yra laikomas susitarimas, susijęs su keliomis valstybėmis narėmis arba trečiąja šalimi ir turintis potencialius mokesčių vengimo rizikos požymių. Tokią informacija Mokesčių inspekcijai privalėtų pateikti tarpininkai arba tam tikrais atvejais suinteresuoti mokesčių mokėtojai. Kas būtų tie tarpininkai? Tai būtų asmenys, kurie rengia tokius susitarimus, siūlo juos rinkoje, teikia juos įgyvendinti. Šia gauta informacija apie tarpvalstybinius susitarimus VMI apsikeis su kitų šalių mokesčių administratoriais, kurie leis mokesčių administratoriui greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų priemonių. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai viceministrei. Jūsų klausti niekas neužsirašė. Motyvai. Nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl pirmų trijų pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Ačiū.

16.21 val.

Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3117ES (pateikimas)

Kitas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3117. Pranešėjas – gerbiamas K. Mažeika.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šio projekto tikslas yra įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56, priimtą 2008 metais, nustatančią bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus bei pakeitimą, ir suteikti aplinkos ministrui įgaliojimus tvirtinti su vandenimis susijusių ekosistemų elementų antropogeninį pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientacinius sąrašus.

Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos priedai yra periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami ir direktyvos prieduose nustatytas normas įtvirtinus įstatyme, iš tiesų apsunkinamos jų keitimo galimybės ir direktyvos prieduose išdėstytus techninio pobūdžio reikalavimus įtvirtinus ministro įsakymu būtų užtikrinamas tinkamas jų įgyvendinimas per glaustus terminus. Ir taip pat Europos Sąjungos valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvos nuostatų, tačiau būdus ir priemones šalys pasirenka pačios. Tai iš tiesų tokia projekto esmė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori klausti S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, labai subtilus ir, atrodo, toks techninis dalykas. Gyvename prie labiausiai užterštos jūros pasaulyje. Kaip konkrečiai jūs, kaip ministras, įgavęs ministro pasirašymo teisę, galėsite pagerinti būklę? Nes mes Klaipėdoje dažnai su D. Kepeniu arba A. Kirkučiu kalbame apie žuvininkystės išteklių apsaugą, bet kartu tas pats aplinkos ministras reglamentuoja, kaip ir kur išpilamas smėlis iš gilinamo Klaipėdos uosto ir užpilamos žuviveisos vietos. Ar galite parodyti pavyzdį, kaip keisis reglamentavimas. Ačiū.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip konkrečias priemones galiu įvardinti tai, kad jos siejamos ypač su Oro taršos mažinimo planu, Aplinkos apsaugos įstatymu, būtent Nacionaline aplinkos apsaugos strategija. Taip pat yra Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas ir Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo pakeitimo galiojimo pakeitimo galiojimo panaikinimo taisyklės ir visi kiti susiję dokumentai, ką mes šiandien jau turime. Tik pagrindinis niuansas, tikriausiai galėčiau akcentuoti tai, kad įstatymu užtikrinti tuos pakeitimus yra pakankamai keblus ir ilgas procesas, kur mes turime reaguoti į direktyvos ir būtent Europos Komisijos rekomendacijas, nes tas laikas būtų pakankamai trumpesnis ir kokių nors šalutinių grėsmių nebūtų.

Ką jūs akcentuojate apie smėlio pylimą, tai čia yra mūsų vidaus dokumentai, kurie tikrai mažai siejasi, kalbant apie užterštą grundą. Jūs žinote, kad jis yra kaupiamas atskirai, tikrai nenaudojamas pilti paplūdimiuose. Tikrai tas yra atsakingai vertinama, tie procesai pakankamai kontroliuojami, ką daro Aplinkos apsaugos departamentas.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui. Skirtingų nuomonių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstysime birželio 13 dieną.

16.25 val.

Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3399 (pateikimas)

Kitas – įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3399. Pranešėjas – gerbiamas ministras K. Mažeika.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis projektas taip pat pakankamai siejasi su praeitu projektu. Skirtas būtent ratifikuoti ir įgyvendinti 2012 metais priimtus Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir požemio ozono mažinimo pakeitimus. Pagal šios direktyvos nuostatas Vyriausybės nutarimu patvirtintas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama įgyvendinti minėtus teršalų mažinimo įsipareigojimus.

Ir dar galiu paminėti, nauja tai, kad ateityje Protokolo priedų pakeitimų konvencijos šalims nereikės ratifikuoti, tokie pakeitimai joms įsigalios po vienų metų, išskyrus atvejus, kai šalis nustatyta tvarka raštu praneš, kad pakeitimų negali priimti dėl tam tikrų priežasčių. Tokiu atveju pakeitimai tai šaliai įsigaliotų tik po to, kai ji raštu praneš apie pakeitimų priėmimo šalyje faktą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Nėra klausimų.

Motyvai? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame? Svarstysime birželio 13 dieną.

16.27 val.

Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(6) (pateikimas)

Kitas – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277. Pranešėja – gerbiama A. Kubilienė. Prašom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiandien jums pristatau Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų projektą. Kad naujasis reguliavimas yra aktualus tūkstančiams Lietuvos piliečių liudija vien tai, kad šiuo metu sodininkų bendrijų teritorijoje yra daugiau kaip 228 tūkst. sklypų, suskirstytų į sodininkų privačius žemės sklypus ir valstybės žemės bendrojo naudojimo sklypus, kurie užima 21 tūkst. šalies ploto. Žiniasklaida nuolat nušviečia įvairias konfliktines situacijas, o Seimo nariai sulaukia sodininkų skundų ir prašymų padėti tobulinti teisinį reguliavimą. Todėl su kolegomis ir sodininkų bendrijų atstovais ilgai diskutavome ir ieškojome geriausių būdų, kuriais galėtume tai padaryti. Ir į Lietuvos Respublikos… Noriu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad buvo sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijų aktualioms problemoms išnagrinėti ir išspręsti, kurioje taip pat dalyvavo ir Aplinkos ministerijos atstovai, savivaldybių atstovai ir kiti. Taigi šios pataisos taip pat nugulė į šį projektą.

Projektu siekiama sureguliuoti santykius tarp sodininkų bendrijų ir joms nepriklausančių, bet sodo sklypus sodų bendrijų teritorijose įsigijusių, asmenų. Tai daroma sistemiškai. Paminėtina, kad priėmus Sodininkų bendrijų įstatymą, Aukščiausiasis Teismas suformulavo doktriną, kuri atskleidė, kad Sodininkų bendrijų įstatymu reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, bet ir sodininkų bendrijų nariai bei kiti asmenys, nuosavybės ar kitu teisės pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visgi, nepaisant to, dabartinis reguliavimas kelia nemažai ginčų teismuose. Pasitaikydavo atvejų, kad kai kurios sodo bendrijos reikalaudavo iš sodų bendrijai nepriklausančių sodininkų mokėti infrastruktūros mokestį, kuris būdavo didesnis nei sodininkų bendrijos narių mokami mokesčiai. Teismai pripažino, kad tokia praktika yra neteisėta. Neretai nupuolama ir į kitą kraštutinumą – sodininkų bendrijoms nepriklausantys asmenys atsisako mokėti įmokas, kurios susijusios su bendrąja daline nuosavybe ir jos priežiūros organizavimu. Todėl mūsų projekte yra aiškiai detalizuojama, kokias įmokas ir už ką sodo bendrijos gali rinkti.

Kitas reikšmingas mūsų projekto siūlomas pokytis yra susijęs su sodo teritorijose esančių kelių perdavimu savivaldybių žinion. Pastebėta, kad, leidus sodų teritorijose statyti gyvenamuosius namus, nemaža dalis sodų teritorijų, kurios taip pat yra miestuose, de facto tapo gyvenamaisiais kvartalais. Tokiu būdu vykstant miestų plėtrai reikalauja, kad savivaldybės perimtų soduose esančius kelius. Šiuo metu daugelio sodų kelių būklė yra labai prasta arba netgi kritinė ir sodų bendrijos nėra pajėgios pačios pasirūpinti jų priežiūra. Kelių perdavimas savivaldybių žinion yra reikšmingas žingsnis panaikinant iki šiol egzistuojančią ir vis labiau atskiriantį… dabartinius miestiečius, kurie gyvena sodų bendrijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad perduotinų kelių yra daug, lėšų paskirstymas turi būti pagrįstas ir efektyvus. Todėl mūsų siūlomame projekte numatoma ir konkreti kelių perdavimo savivaldybėms prioritetų eilė. Pirmiausia tai būtų keliai, kuriais naudojasi ne tik sodų mėgėjų teritorijoje gyvenantys žmonės, bet tai būtų tarsi tokie tranzitiniai keliai.

Kita grupė, kitas prioritetas būtų, kada kelias jungia kelias bendrijas.

Trečias prioritetas, kada sodų bendrijoje gyvena ne mažiau kaip 20 % sklypų savininkų ir jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Ši prioriteto eilė yra aptarta ir suderinta su Aplinkos apsaugos ministerijos specialistais. Visgi, gerbiami kolegos, jeigu jums atrodytų, kad šitie prioritetai nėra tinkami, iš tikrųjų galima siūlyti ir tobulinti po pateikimo.

Pažymėtina, kad daugelis sodų vis dar yra užmiesčiuose ir nemažai daliai Lietuvos piliečių jie yra ne nuolatinės gyvenamosios vietos, o priebėgos nuo miesto triukšmo, aktyvaus ir pasyvaus poilsio vieta. Deja, leidžiant laiką, kartu neišvengiamai kyla ir konfliktai. Todėl svarbu, kad įstatymas leistų efektyviai išspręsti įvairias problemas, nustatyti taisykles, kurios leistų užtikrinti saugų poilsį ir suderinti skirtingus interesus. Tuo tikslu mūsų projekte siekiama nustatyti, kad sodų teritorijose ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, poilsio, veiklos sąlygų bei sodų bendrijų vidaus tvarkos taisyklių.

Šiuo metu pateikiamas projektas jau yra kompromisinis variantas, jeigu atkreipėte dėmesį, tai yra šeštasis mūsų variantas, jam pritarė sodininkų bendrijos. Kiekvienas iš jūsų dar galėsite pateikti savo pastabas ir prisidėti prie jo tobulinimo. Todėl kviečiu palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai už pristatymą. Toks išsamus buvo pristatymas, bet jūsų vis tiek nori klausti 18 Seimo narių.

Gerbiamas J. Varkalys.

J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėjau klustelėti tokio dalyko. Numatyti pirmas, antras ir trečias prioritetai ir paskui parašyta: keliai, nepaminėti pirmame, antrame, trečiame prioritete. Tai būtų taip, kad visi likusieji. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, ko reikėtų klausti, tai, matyt, priimti ketinimų protokolu, kelius priimti tokiu būdu. Ar inventorizacija bus numatyta, ar nebus numatyta ir kada tai bus, ir kada jie paklius į registrą, nes Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymas reikalauja, kad jie būtų įteisinti lygiai taip pat? Ir ar turės savivaldybės teisę pačios nustatyti prioritetus, kuriuos sodus pirmiausia tvarkyti, kuriuos ne? Ačiū už atsakymą.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia noriu pasakyti dėl prioritetų. Iš tikrųjų jie buvo pasirinkti iš esmės dėl galbūt, sakyčiau, politinių preferencijų. Kaip jūs žinote, paskutiniu metu savivaldybėms yra suteikta daugiau galimybių iš Kelių fondo tuos pinigus skirstyti. Aišku, ten yra tam tikros taisyklės, bet daug mažiau tų taisyklių ir savivaldybės turi didesnę įtaką skirstant tuos pinigus. Mes ne vieną kartą diskutavome su Vyriausybe ir Vyriausybė iš Kelių rezervo jau yra numačiusi skirti šituos pinigus, o poįstatyminiai teisės aktai, apie ką jūs kalbate, įvairios tvarkos, jau yra parengti ir laukiama tik šito įstatymo, kad būtų galima tuos pinigus naudoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aišku, opi problema sodo bendrijų infrastruktūros tvarkymas ir visi kiti su tuo susiję dalykai. Vis dėlto turbūt yra skirtumas tarp tų sodo bendrijų, kurios yra rajoniniuose miestuose arba netoli jų, ir didmiesčiuose esančių, jos patenka jau į pačią teritoriją. Kai Vilniaus atveju žmonės kuriasi, jau turbūt ne tiek apie daržininkystę ar poilsį galvoja, bet mato tai kaip gyvenamąją vietą. Suprasdama infrastruktūros tvarkymą, kelių sutvarkymą ir visa kita, aš palaikau šitą projektą, bet man kyla klausimas dėl vadinamosios komercinės veiklos. Gal truputį nusistebėsiu, kad įstatyme įrašyta, kad komercinė veikla turi atitikti įstatymus, tarsi ir taip nebūtų aišku. Aš manau, kad ir šiaip steigdamiesi vieni ar kiti subjektai turi atitikti įstatymus. Ką jūs turite mintyje?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome atsakyti į klausimą. Jūs viršijote laiką.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tuoj pat tiksliai jums nepacituosiu, bet iš tikrųjų komercinė veikla būtų leidžiama ir vadovaujamasi vidaus taisyklėmis, tik, kaip žinome, vidaus taisyklės yra žemesnis teisinis reglamentas negu įstatymas. Buvo norima pabrėžti, kad vadovaujantis įstatymais. Pavyzdžiui, jeigu pagal Statybų įstatymą negalima statyti didesnių namų kaip dviejų aukštų, tai ir negalima, ir tose vidaus taisyklėse negali būti kokių nors kitokių (…). Bet tos nuostatos į vidaus taisykles gali būti perkeliamos. Taip pat gali būti, kad bendrija gali nustatyti vietas, kur statyti automobilius, nes tai iš tikrųjų yra didžiulė problema, gatvės yra siauros ir ne bet kur ten galima statyti, o galbūt yra koks nors laisvas plotelis ir ten būtų galima juos statyti. Tai tik dėl to.

PIRMININKAS. Gerbiamas D. Kaminskas.

D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų palaikydamas jūsų projektą norėčiau paklausti, ką jūs atsakytumėte tiems, kurie teigia, kad atėjo apskritai laikas naikinti sodus ir tada jokių problemų neliktų?

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų Sodininkų įstatymas yra vienas, bet sodininkų bendrijų yra labai įvairių: tų, kurios jau yra integruotos į miestą, ir visiškai apleistų, kur žmonės atvažiuoja tiktai pasisodinti daržovių. Reikia suprasti, kad panaikinę tą įstatymą, kaip kartais sako oponentai, mes problemos neišspręsime. Tai yra procesas ir tam, kad jisai būtų valdomas, įstatymo pokyčiai yra būtini, kad galėtume valdyti tuos visus iššūkius ir nebūtų didesnių problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A. Gumuliauskas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau paliesti sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms problemą. Tai pareikalaus tikrai didelių kaštų. Aš norėčiau sužinoti, ar vis dėlto, rengiant šitą projektą, jau šeštą projektą, buvo ir kaip buvo konsultuojamasi su Vyriausybe?

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų mes ne vieną kartą buvome susitikę su Vyriausybe. Aš noriu priminti, kad buvo sudaryta darbo grupė prie Vyriausybės, jai vadovavo Aplinkos ministerijos viceministras. Kaip minėjau, poįstatyminiai teisės aktai yra parengti ir iš kelių rezervo yra numatoma skirti nuo 4 iki 7 mln. eurų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas S. Tumėnas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, kaip jūs sakėte, pristatote jau šeštą įstatymo variantą ir turbūt pamatėte, kiek daug sodininkų bendrijose yra netvarkos, tiesiog anarchijos – neįteisintos gatvės, keliai neįregistruoti. Didžiulė miestų ir rajonų savivaldybių konfrontacija. Kaip jūs manote spręsti rajonų ir miestų savivaldybių konfrontaciją, nes rajonų merai, savivaldybės nenori prisidėti, nes ten gyvena miesto žmonės. Ar tai derinote ir ar derinote su Savivaldybių asociacija? Pirmas dalykas.

Ir, antra, čia aš pasiklydau tarp terminų. Ar nemanote, kad tuos terminus įstatyme reikia suvienodinti? Jūs vartojate „sodininkų bendrija“, „mėgėjų sodas“, „sodininkai mėgėjai“ ir dar keli variantai yra. Ar čia yra oficialiai tokie terminai, ar suvienodinsite visa tai?

PIRMININKAS. Ačiū.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu atsakyti, kad Savivaldybių asociacijos atstovai dalyvavo darbo grupėje ir su jais taip pat suderinta. Šita priešprieša iš tikrųjų buvo dar ir dėl to, kad savivaldybės, kurios ir norėdamos perimti tam tikrą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, sakydavo, kad nėra nustatytos tvarkos. Kadangi nėra prioritetų, nėra nustatyta perėmimo tvarka, jos negali to padaryti. Kaip minėjau, šiuo metu poįstatyminiai teisės aktai yra sutvarkyti ir aš manau, kad problemų bus mažiau. Žinoma, nesklandumų yra, bet ten, kur stiprios bendrijos, jos aktyviai dalyvauja diskusijose ir susitaria. Bet pagrindinė kliūtis savivaldybėms – finansavimo trūkumas. Kaip minėjau, jis šiuo metu yra skirtas. Aišku, jis yra per mažas, bet tai yra pirmas žingsnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia I. Haase.

I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, įstatymo projektu jūs siūlote pačioms bendrijoms savo vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti draudžiamąsias veiklas. Bet pačiame įstatymo projekte visiškai nėra sąvokos, kas yra draudžiamosios veiklos, ir visiškai nėra konkrečiai nurodyta, kokios tai draudžiamosios veiklos. Todėl manau, kad suteikdama teisę pačioms bendrijoms jūs sudarysite tokią situaciją, kad kiekviena bendrija savaip interpretuos draudžiamąsias veiklas, pati nustatinės savo nuožiūra tas veiklas, ir gali būti taip, kad vienoje bendrijoje tos veiklos yra draudžiamos, kitoje nedraudžiamos. Ar jūs nemanote, kad tai prives prie neskaidrumo, prie piktnaudžiavimo?

Ir kitas klausimas. Ar permetant draudžiamąsias veiklas nusistatyti pačiai bendrijai…

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą.

I. HAASE (TS-LKDF). …ar tai neprieštarauja Konstitucijai?

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. Prašom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kaip jau minėjau, yra šiame punkte… Aš nežinau, kurį jūs variantą skaitėte, nes Teisės departamento išvada yra dėl (labai keista) penkto projekto. Bet mes parašėme, kad vidaus taisyklės negali prieštarauti kitiems teisės aktams, kitiems įstatymams. Remiantis tuo, negalima į vidaus taisykles įrašyti to, kas prieštarauja.

Antra vertus, reikia pažymėti, kad sodų bendrijos yra labai įvairios. Kai kurios jų yra visiškai integravusiosios į miestą ir tikrai ten yra plačios gatvės, gali pravažiuoti kelios mašinos ir ten gali vykti kažkokia vienokia ar kitokia veikla. Kai kur jose faktiškai negalima net prasilenkti ir todėl ten kažkokia komercinė veikla negalėtų būti vykdoma. Bet mūsų įstatymo projekte įrašyta, kad vidaus taisyklėse negali būti kokių nors veiklų, kurios pažeidžia kitus įstatymus, ar tai būtų Statybos įstatymas, ar kokių nors kitokių įstaigų įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mūsų laikas klausti baigėsi. Noriu atsiklausti, ar tęsiame klausimus, ar baigiame? (Balsai salėje) Baigiame. Ačiū.

Motyvai. R. Šalaševičiūtė. Prašom.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, dauguma iš jūsų turbūt negyvenate sodų bendrijose ir nežinote, nesusiduriate su tomis problemomis, su kuriomis tenka susidurti gyvenantiems. Aš pati gyvenu sodų bendrijoje, kurioje yra 400 sklypų, virš 100 nuolat gyvenančių šeimų. Iš tiesų nesutvarkytos gatvės, nors kitą infrastruktūrą mes įsirengėme. Yra kilę daug ginčų su tais asmenimis, kurie nepageidauja būti sodų bendrijų nariais, su kuriais teko bylinėtis, iš sodų mokesčių mokėtojų pinigų dengti advokatų išlaidas.

Šis projektas sukonkretina santykius, ko nėra ankstesniame, dabar galiojančiame, sukonkretina sodų bendrijų narių, ne sodų bendrijų narių tarpusavio santykius, supaprastina valdymo organų skyrimą, sukonkretina jų darbą. Aišku, šiandien jūs užduodate tokius klausimus, kuriuos norėčiau papildomai paaiškinti kaip Seimo narė, dalyvavusi rengiant šį projektą.

Pirmiausia dėl ūkinės komercinės veiklos. Prieš įrašant, kad dėl to turi apsispręsti visuotinis susirinkimas, aš pati asmeniškai konsultavausi su teisininkais, ir būtent tik visuotinis susirinkimas gali priimti ir pakeisti vidaus darbo tvarkos taisykles. Kaip nusprendžia sodo bendrija, taip ji ir gali gyventi, kaip gerbiama Asta sakė, nepažeisdama kitų įstatymų nuostatų. Įregistravus pirmą variantą, man teko labai daug dalyvauti įvairiose televizijos laidose, kai sodų bendrijų savininkų nuomonės išsiskyrė.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė prieš – Paulius Balsys.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prašau palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Paulius Balsys, prašau. Linas Balsys, atsiprašau.

L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Taip, Linas Balsys, pirmininke. Pauliaus Saudargo nėra.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Pauliaus nėra, todėl… Atsiprašau.

L. BALSYS (LSDPF). Bet aš ir už jį pasakysiu turbūt, jei jis prieš. Gerbiami kolegos, tikrai siūlau balsuoti prieš ir neįsileisti į šitą nesibaigiančią sovietinio relikto kaip kolektyviniai sodai reanimaciją. Nuo tos akimirkos ir nuo tos dienos, kai kolektyviniai sodai, kuriuos tarybų valdžia buvo dosniai atrėžusi gamykloms, institutams ir dar kam, kad turėtų po sklypelį ir pagerintų maisto programą, apsirūpintų pomidorais ir bulvėmis, nuo tos akimirkos, kai tie sklypai tapo privatizuoti, tai yra privati žmonių nuosavybė. Sklypas kokiame nors buvusiame kolektyviniame sode niekuo nesiskiria nuo sklypo, kurį jūs nusiperkate kur nors kitur, bet kur – Zujūnuose ar Pilaitėje, ar dar kur nors. Tai yra tiesiog privatūs žmonių sklypai ir privati nuosavybė, kuria jie turi teisę konstituciškai disponuoti taip, kaip, jiems atrodo, derėtų.

Kolektyvinių sodų statusas yra reliktas, kuris, deja, kelia įstatyminę sumaištį. Užuot dabar čia gaivinę kažkokią sodininkų mėgėjų kategoriją, užuot įvedę kažkokius nesuprantamus draudimus, kaip antai informuoti sodų bendriją apie savo sklypo pardavimą arba disponavimą savo turtu, turėtume pagalvoti apie pirmą žingsnį – panaikinti sodų bendrijas ir kolektyvinę sodininkystę kaip tokią, įpareigoti arba kreiptis į savivaldą, kad įtrauktų į savo bendruosius planus buvusias kolektyvinių sodų teritorijas, jas civilizuotai plėtotų, investuotų, o žmones, kurie ten gyvena, paraginti burtis į normalias nuosavybės turėtojų bendrijas, ne kažkokių sodininkų mėgėjų bendrijas. Ir kaip bet kokią kitą bendriją įstatymai reguliuoja, ten spręsti kelių, infrastruktūros ir kitas problemas. Tai čia būtų tas kelias, kuriuo reikia eiti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Linai. Ačiū.

L. BALSYS (LSDPF). O čia yra absurdas, sovietinis reliktas ir reikia nepalaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės žiauriai išsiskyrė. Balsuojame.

Užsiregistravo 69, balsavo 67: už – 53, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai. Pritariame? Svarstymas bus birželio 27 dieną. Prašom. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas… Prašom.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, visų pirma pagrindiniai sodininkų bendrijų klausimai yra Aplinkos ministerijos kuruojama sritis, tad pagrindinis turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, o ne papildomas.

Kartu norėčiau pagiriamąjį žodį pranešėjui pasakyti. Vis tiek kito komiteto pirmininkė ir giliai įsigilinusi. Matau, kad tarp teikėjų yra bent du iš Sveikatos reikalų komiteto, tad siūlyčiau papildomą ir Sveikatos reikalų komitetą, nes akivaizdu, kad nebuvo pasitelkta Aplinkos apsaugos komiteto kolegų, tai gal būtų įtraukta. Siūlau sukeisti pagrindinius komitetus ir dar papildomą – Sveikatos reikalų komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra siūlymas keisti komitetus: pagrindinį į… Prašom, gerbiama Burokiene.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau prieštarauti savo kolegai, nes čia jau nebe sodininkai, o yra šnekama apie gyventojų bendriją. Tai, ką ponas Linas pasakė, tikrai būtų galima padaryti. Manau, kad mūsų komitetas yra tam tinkamiausias.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu, kad dar papildomas būtų Sveikatos reikalų komitetas? Prašom, Kubiliene. (Balsai salėje) Prašom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, kad gerbiamas kolega pašmaikštavo, nes medicininių klausimų ten nėra, tad tikriausiai nebūtų tikslinga gaišinti komitetą.

PIRMININKAS. Komitetas atsisako. Dabar alternatyvus balsavimas. Aplinkos apsaugos komitetas, jeigu pagrindinis, balsuojame už, jeigu papildomas, balsuojame prieš. Alternatyvus. Kartoju. Jeigu Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojame už, jeigu papildomas, balsuojame prieš. Ačiū.

Balsavo 65: 20… už – 27. Komitetai lieka tokie, kokie paskelbti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Taip, taip. Kaimo reikalų komitetas yra papildomas. Taip. Ačiū. (Balsai salėje)

16.54 val.

Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. sesijos VI (pavasario) darbų sesijos pakeitimo programos Nr. XIIIP-3381. Gerbiamas A. Palionis. Kol Andrius ateis, prašom, Simonai.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Asta, aš tikrai be ironijos sakiau, nes tikrai atrodėte įsigilinusi į klausimą ir teisingų pasiūlymų yra. Aš tiesiog noriu apgailestauti. Toks parodomasis dalykas: tai įrodo, kad Aplinkos apsaugos ministerija penkis mėnesius neturėjo ministro, tai įrodo, kad pusantro mėnesio neturime pirmininko. Teritorijų planavimo klausimai neturi būti sprendžiami Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Aš nežinau, jeigu norite toliau kompromituoti aplinkosaugą, galima tai daryti, bet man atrodo, kad pagrindiniai komitetai turi būti aplinkosauga ir tokiais klausimais užsiimti bent kas nors iš Aplinkos apsaugos komiteto.

A. PALIONIS (LSDDF). Pranešėjas jau stovi.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpa replika. Pirmiausia dėl komitetų. Imant, kas kuruoja vykdomoje valdžioje sodininkų klausimą, tai visuomet buvo, yra ir bus Aplinkos apsaugos ministerijos jurisdikcija. Ne kažkokio, o Aplinkos apsaugos.

Antras klausimas. Noriu patikslinti, ar Kaimo reikalų komitetas paskirtas kaip papildomas, ar ne?

PIRMININKAS. Taip, paskirtas kaip papildomas komitetas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Aš dar kartą kartoju, kad pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – birželio 27 diena.

Prašom, gerbiamas pranešėjau.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau pritarti Seimo nutarimui papildyti mūsų, Lietuvos Respublikos Seimo, VI (pavasario) sesijos darbų programą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra užsirašiusių. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Svarstymas. Nespėjame, nėra. Ir priėmimas.

Balsuojame. (Šurmulys salėje)

Šio nutarimo priėmimas

Užsiregistravo 65, balsavo 64: už – 61, prieš nėra, susilaikė 3. Darbų programai pritarta.

16.56 val.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3373 (pateikimas)

Ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3373. Prašom. A. Palionis.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra vienintelė išimtinai mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra pripažinta teismine institucija. Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje praktikoje mokestiniai ginčai yra priskiriami sudėtingų bylų kategorijai. Bylų pobūdis ir sudėtingumas lemia ir ilgesnį teisės aktuose įtvirtintą bylų nagrinėjimo laiką – iki 60 dienų. Vis daugiau sprendimų, susijusių su tarptautinėmis apmokestinimo situacijomis, holdinginėmis ir dirbtinėmis struktūromis, PVM sandorių grandinėmis, turinio, viršenybės prieš formą principo taikymu, kai naudojami intelektualūs mokesčių vengimo būdai – šių situacijų nagrinėjimas reikalauja žinių ne tik mokesčių, civilinės, tarptautinės teisės, bet ir finansų apskaitos, ekonomikos srityse. Nagrinėjant sprendimus neapsiribojama nacionalinių teisės aktų analize ir taikymu, o nagrinėjami ir taikomi Europos Sąjungos reglamentai, direktyvos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai. Komisijos nariai yra priskiriami pareigūnams, kuriems taikoma speciali darbo apmokėjimo tvarka, nustatyta Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos nariai gali gauti tik priedą už stažą, vienkartinę priemoką už viršvalandžius, neviršijančią darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nariams negali būti skiriami kiti priedai, priemokos ar vienkartinės išmokos už labai gerą vertinimą taip, kaip specialistams valstybės tarnyboje. Komisijos nariams negalima užsiimti jokia kita veikla, išskyrus pedagoginę ar mokslinę, taip pat yra keliami aukšti tarnybinės etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti tokius pareiginės algos koeficientus: komisijos pirmininkui – 18, komisijos nariams – 17. Tokie koeficientai pasirinkti atsižvelgiant į kitiems panašiems viešojo sektoriaus darbuotojams nustatytus atlyginimų koeficientus. Kadangi komisija veikia toje pačioje srityje kaip ir teismai, komisijai ir jos nariams keliami panašūs nepriklausomumo ir profesinės kompetencijos reikalavimai kaip teismams bei teisėjams, manome, kad komisijos nariams turėtų būti nustatyti teisėjams artimi pareiginės algos koeficientai. Siūlomi pareiginės algos koeficientai panašūs į Lietuvos administracinių ginčų komisijos algas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti gerbiamas M. Majauskas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš suprantu norą būti geram, paprastai kalbant, apie ką šis įstatymo projektas. Aš tik norėčiau paklausti procedūriškai, kodėl ne Vyriausybė teikia šį projektą, o jūs? Kaip čia nusprendėte, kad jūs būsite geras, pasiūlysite padidinti atlyginimus ir čia valdančioji dauguma pritars po pateikimo? Kodėl nedaromi tokie dalykai sisteminiu būdu? Jūs juk esate valdančiosios daugumos vienas iš lyderių, vienas iš koalicijos svarbiausių žmonių, kodėl nesiimate sistemiškai spręsti atlyginimų didinimo klausimo?

A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma noriu pasakyti, jeigu žiūrėtume pagal sistemiškumą, tai Mokestinių ginčų komisija ir buvo pamiršta, kai buvo keliami koeficientai. Administracinių ginčų komisijai buvo pakelta, teisėjams pakelta, o Mokestinių ginčų komisijai nebuvo pakelta. Kodėl aš teikiu, ne Vyriausybė? Reikėtų paklausti Vyriausybės, kodėl ji neteikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai. Nėra užsirašiusių, Galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, gerbiamas Jurgi. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu čia taip sureikšmintai rengiamos ir ilgiausiai svarstomos Vyriausybėje strategijos dėl bendros viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemos, mes patys neturime rodyti blogo pavyzdžio, kad dabar pradėsime lenktyniauti, kas čia kokiai kategorijai viešojo sektoriaus darbuotojų pasiūlys didesnius atlyginimus. Tai aš manau, kad čia kaip tik netinkamas tokio veikimo pavyzdys. Vis tiek kažkokie koeficientų keitimai, matyt, būtų projektuojami nuo kitų metų. Palaukime Vyriausybės teikimo, ką jie gali pasiūlyti nuo kitų metų. O dabar aš siūlau nepritarti tokioms fragmentiškoms iniciatyvoms, nors galiu sutikti, kad Mokestinių ginčų komisijos narių galbūt tų atlyginimų koeficientų ir yra tam tikra disproporcija.

PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas – už.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal tik pratęsdamas tai, ką kalbėjo J. Razma, kad iš tikrųjų toks ad hoc atlyginimų sprendimas valstybės tarnyboje yra nesolidus, nerimtas ir kelia labai pagrįstą klausimą, o kada bus keliama ir kokiais būdais bus keliama kitoms įstaigoms ir institucijoms, jų darbuotojams atlyginimai? Ar dabar jiems reikia kreiptis ne į Vyriausybę, o į A. Palionį ar galbūt į kitą Seimo narį, kuris turi įgaliojimus valstybėje padidinti atlyginimus? Man atrodo, kad reikia kažkokio sisteminio požiūrio. Šiandien, matyt, galima sutarti, kad tuos atlyginimus reikia padidinti, bet aš labai kviečiu pažiūrėti atsakingai ir nuspręsti, kas valstybėje priima sprendimus didinti atlyginimus, kas teikia sisteminius projektus, ar Vyriausybė, ar Seimas, ar Seimo narys A. Palionis? Ačiū, kviečiu palaikyti tą kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsavo 61 Seimo narys: už – 50, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną.

17.03 val.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3350 (pateikimas)

Popietinės darbotvarkės paskutinis klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3350. Pranešėjas – gerbiamas A. Gumuliauskas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Dar 2013 metais buvo įsteigta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Jam vadovauja kontrolierius, kuris yra valstybės pareigūnas. Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydis ir apmokėjimo sąlygos taikomos pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Jo pareiginės algos koeficientas yra 12. Deja, šio kontrolieriaus pareigoms keliami labai aukšti reikalavimai. Šių pareigų negali eiti asmuo, neturintis mokslo daktaro laipsnio. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Palyginus pareiginės algos koeficientą su kitais kontrolieriais, pavyzdžiui, su vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus, lygių galimybių kontrolieriaus, jų koeficientas yra aukštesnis – 13. Todėl šio įstatymo projektu siūloma padidinti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą iki 13 ir taip atkurti socialinį teisingumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra klausiančiojo A. Syso. Motyvai.

J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš šiek tiek pasikartosiu, bet tai vėl yra nesisteminis siūlymas, nes jeigu štai mes taip elgiamės, tai tikrai nereikia tada tų strategijų. Pradėkime lenktyniauti, kas čia kokiam viešojo sektoriaus sluoksniui atstovaujame. Tuo labiau keista, kai visai neseniai skyrėme žmogų į šias pareigas, buvo fiksuotas atlyginimo koeficientas. Jam, matyt, kaip ir tiko. Jei koeficientas būtų buvęs didesnis, gal būtų buvęs platesnis spektras pretendentų ir galimybė iš didesnio skaičiaus rinktis. Manau, kad tikrai yra ydingi sprendimai fragmentiškai kam nors šiek tiek pagerinti padėtį, o ne spręsti klausimą iš esmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Gumuliauskas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš nelabai sutikčiau su gerbiamu Jurgiu. Vis dėlto reikalavimai yra didžiausi tarp analogiškas pareigas užimančių kontrolierių. Aš manau, kad čia nėra koks nors pagerinimas. Paprasčiausiai, sakyčiau, tai yra teisingumo atkūrimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.

Užsiregistravo 55, balsavo 54: už – 42, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, gerbiamas A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegos, jeigu teikia Seimo narys, o tai yra pinigai, būtinai reikia Vyriausybės išvados ir dėl to projekto, ir dėl prieš tai teikto, nes be to…

PIRMININKAS. Ar galime siūlymui pritarti? Pritarta. Ačiū.

Gerbiami kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės, liko neįveiktų keletas projektų.

17.07 val.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹, 9² straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2986(2), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 36⁴ ir 36⁸ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2987(2) (svarstymas)

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹, 9² straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2986(2). Pranešėjas yra E. Gentvilas. Aš jo nematau. R. Sinkevičius gal gali padėti?

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-2987 taip pat.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Dėl lydimojo taip pat pastabų nebuvo gauta, pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulio nėra. Motyvai. Nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.

17.09 val.

Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3164(2) (svarstymas)

Kitas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3164(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas. Nėra. Kas mums gali iš Ekonomikos komiteto padėti? Gal Rimantas vėl mums pagelbės?

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavome bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl motyvų net nėra užsirašiusių. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.

17.10 val.

Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1642(2) (svarstymas)

Kitas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1642. Pranešėjas – Z. Streikus. Nėra. Prašau, gerbiamas G. Kindurys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė šį projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas atsižvelgė į visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nepabėkite, reikės pakomentuoti. Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas. Komiteto nuomonė buvo pritarti.

G. KINDURYS (LVŽSF). Pritarti.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū.

2 straipsnis. Vėl buvo S. Šedbaro pasiūlymas. Komiteto nuomonė.

G. KINDURYS (LVŽSF). Pritarti.

PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.

Dėl viso. Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, po svarstymo pritarta.

17.11 val.

Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(5) (svarstymas)

Kitas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199. Pranešėjas – A. Palionis.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pateikė dvi išvadas. Pirmą kartą svarstė 2018 m. lapkričio 21 d., komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Papildoma išvada yra balandžio 24 dienos ir sprendimas lygiai toks pats – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar papildomas komitetas buvo Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiame L. Matkevičienę.

L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, iš esmės pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A. Palionio buvo 10 straipsnio pakeitimas. Komiteto nuomonė. 1 straipsnis – 10 straipsnio pakeitimas. Komiteto nuomonė.

A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė – pritarti.

PIRMININKAS. Pritarti. Ar mes galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.

Toliau S. Jakeliūno ir A. Palionio.

A. PALIONIS (LSDDF). Mes komitete su Stasiu atsiėmėme šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kaip?

A. PALIONIS (LSDDF). Mes šitą pasiūlymą su Stasiu atsiėmėme, nes…

PIRMININKAS. Atsiėmėte. Ačiū, tai nereikia.

Toliau K. Masiulio. Gerbiamas K. Masiulis pristatys savo nuomonę, komitetas nepritarė…

A. PALIONIS (LSDDF). Pasiūlymą pristatys… (Kalba abu kartu)

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad žaidimai, loterijos ir panašūs dalykai yra lygiai tokie pat azartiniai dalykėliai kaip ir bet kokie kiti azartiniai žaidimai, lošimai ir panašiai. Tai neturėtų būti niekaip transliuojama, o tokios transliacijos yra ne kas nors kita, kaip ir savotiška reklama Lietuvos radijuje ir televizijos ekranuose. Štai visa idėja.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamas Kęstuti, norite, kad balsuotume dėl jūsų pasiūlymo?

A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas nepritarė, kadangi Loterijų įstatymas reglamentuoja… Šitas pasiūlymas įregistruotas ne dėl to įstatymo. Turėtų būti įregistruotas Loterijų įstatyme, kuris reglamentuoja loterijų žaidimus.

PIRMININKAS. Motyvai. Prašau. S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamam Kęstučiui visiškai pritariu, kad loterijos yra tie patys azartiniai lošimai, tik kitos rūšies, ir irgi turi priklausomybę, ir mes čia juos turėtume vienodai traktuoti. Dalis Seimo narių vakar irgi kažką sportiško veikė su vienos asociacijos vadovais. Tai prieš šito įstatymo pasiūlymą.

Turėtume vienodai traktuoti šituos įstatymus, bet, kita vertus, aš visiškai nepritariu K. Masiulio pasiūlymui uždrausti reklamą, nes turėtume leisti reklamą, ir čia jau yra labai daug nueita. Esame viena iš Europos valstybių, kuri griežčiausiai traktuojame reklamą, todėl turėtume lengvinti, o ne dar labiau sunkinti. Kviesčiau atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritaria Kęstučiui – taip, kas ne – kitaip.

A. PALIONIS (LSDDF). Balsuojame už išvadą, už komiteto?

PIRMININKAS. Balsuojame už Seimo nario Kęstučio pasiūlymą. (Balsai salėje) Kas pritaria Seimo nario pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. (Šurmulys salėje) Komitetas nepritarė, taip.

Užsiregistravo 57, balsavo 55 Seimo nariai: už – 15, prieš – 21, susilaikė 19. Seimo nario K. Masiulio siūlymui nepritarta.

Seimo narys J. Sabatauskas siūlė. Komiteto nuomonė?

A. PALIONIS (LSDDF). Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymui irgi nepritarta. Argumentai, kad atsisakius draudimo, asmenims nepateikus asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimų automatų ar bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenį patvirtinančio dokumento.

Taip pat buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, kurioje buvo siūloma, kad draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento… neįleisti ir aiškiai nustatyti.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas nepritarė, Seimo nario nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.

Kitas pasiūlymas yra J. Sabatausko ir…

A. PALIONIS (LSDDF). Visi trys pasiūlymai yra susiję ir argumentai yra tie patys.

PIRMININKAS. Tie patys. Dėl visų trijų komiteto nuomonė yra nepritarti, gerbiamojo Seimo nario nėra. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.

Seimo narys A. Palionis.

A. PALIONIS (LSDDF). Čia redakcinis, įsigaliojimo datos.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė – pritarti.

PIRMININKAS. Jūs neprieštaraujate? Bendru sutarimu galime nuomonei…

Dabar – P. Gražulio du pasiūlymai. Komiteto nuomonė?

A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.

PIRMININKAS. Nereikia balsuoti, nes ne dėl to įstatymo yra pasiūlyta, taip?

A. PALIONIS (LSDDF). Taip, ne šio įstatymo projekto objektas yra.

PIRMININKAS. Ačiū.

Po svarstymo motyvai už – A. Vinkus. Iš vietos, gerbiamas Antanai.

A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, džiaugiuosi, kad Seimo narių grupė atkreipė dėmesį į vis didėjantį aktyvumą, drįsčiau pasakyti, siekiant privilioti kuo daugiau žaidėjų į azartinių lošimų erdvę. Šis susirūpinimas tikrai yra laiku ir būtinas, todėl sveikinu Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengusius autorius. Ypač pagirtina kalbant apie griežtesnį reglamentavimą informacijos, kuri šiuo metu prieinama vaikams ir paaugliams.

Pabaigai. Nesunku suvokti, kad šiuo metu vaikai iki 18 metų, turintys galimybę lošimų automatų ir bingo salonuose, totalizatorių ir lažybų punktuose tiesiogiai stebėti lošimų procesus, gali labai lengvai apsikrėsti, tapti tų žaidimų dalyviais. Siūlomas draudimas neįleisti asmenų iki 18 metų į azartinių lošimų patalpas ir uždrausti šio amžiaus jaunimui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, tikėtina, tam tikru laipsniu amortizuos įsitraukiančių į azartinius lošimus dalyvių skaičių. Siūlau pritarti pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir gerbiamasis K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš dalies nepritariu, bet tos srities varžymai yra tikrai geras dalykas. Nieko čia blogo neatsitiko, kad yra uždrausta azartinių lošimų reklama. Buvo keliama daug triukšmo, ypač iš liberalesnių komentuotojų, kaip čia bus negerai, kad tai yra verslas, visas verslas turi reklamuotis. Nieko neįvyko, pasaulis neapsivertė. Lošimų namai vis tiek gyvuoja, klesti ir panašiai. Lygiai tą patį siūlyčiau padaryti, bent jau pirmą minimalų žingsnį, išvyti tai, ką mes matome kiekvieną vakarą, prieš žiūrėdami „Panoramą“, tas loterijų transliacijas iš mūsų valstybinės televizijos. Valstybinei televizijai neleidžiama nieko reklamuoti. Tačiau gauna pinigus, transliuodama šias loterijas.

Pirmame kurse, studijuodamas fiziką, studijavau tikimybių teoriją ir aš labai gerai atsimenu, kaip tada, dar sovietmečiu, buvo pasakyta, kad loterijos bilietai yra mokestis kvailiams, mūsų dėstytojas taip pasakė, mokestis kvailiams, jį kvailiai patys savanoriškai susimoka. Žiūrėkite, yra žmonių, ne visi tą tikimybių teoriją studijavo. Moka daugybė žmonių. Pats savo akimis mačiau, dešimtimis perka, ir pagal išvaizdą žmogus nelabai jau ten solidus. Jūs nepritariate, tegu transliuoja Lietuvos televizija. Jeigu būtų mano valia, aš pasiūlyčiau, kad visai nebūtų transliuojama, visai nieko, bent jau tikrai ne per Lietuvos televiziją. Jums atrodo, kad čia gerai. Aš girdėjau iš jūsų kuluarų, kad jūsų valdžia…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Kęstuti, už nuomonę. Nuomonės išsiskyrė, balsuojame dėl svarstymo. Pritarti arba ne.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsavo 55 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.

17.22 val.

Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 19 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1123(3) (svarstymas)

Rezervinis 1 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 19 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Z. Streikus. Nėra. Prašom, gerbiamas G. Kindurys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis apsvarstė šį Viešojo administravimo įstatymo 19 ir 31 straipsnių pakeitimo projektą ir nutarė siūlyti projektą atmesti, atsižvelgus į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktus argumentus. Komitetas pritarė departamento ir Vyriausybės išvadoms ir mano, kad Viešojo administravimo institucijų ar įstaigų vadovų pareiga organizuoti įstaigos veiklą jau yra nustatyta įstatymuose, o siūlymas pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, sutrumpinant administracinės procedūros terminą nuo 20 iki 10 darbo dienų, nėra pagrįstas, kokias kriterijais remiantis siūlomas būtent 10 dienų terminas administracinei procedūrai baigti ir šios procedūros sprendimui priimti. Pritarta bendru sutarimu. Siūlau pritarti tokiam komiteto sprendimui.

PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.

17.23 val.

Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34²⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1795 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3188 (pateikimas)

Kitas – Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1795 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3188. Gerbiamas P. Nevulis.

P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia yra redakcinis pakeitimas, tik todėl, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė įstatymo numeracija.

PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti. Mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.

Atsiprašau. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstysime gegužės 16 dieną.

17.24 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3434. V. Rinkevičius. Prašom.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3277.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra klausiančių. Galima bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū, pritarta.

Svarstymas. Nėra užsirašiusių. Bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Pritarta.

Priėmimas. Balsuojame.

Šio nutarimo priėmimas

Balsavo 52: už – 49, prieš – 2, susilaikė 1. Programai pritarta. (Gongas) Tai yra priimta programa.

17.26 val.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277 (pateikimas)

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vienas svarbiausių mūsų valstybės prioritetų – kokybiški keliai. Tam kiekvienais metais skiriame apie 700 mln. eurų, įskaitant savivaldybes ir Kelių direkciją. Tai yra didžiuliai pinigai. Kelių kokybė, jų būklė turi didelę reikšmę ir valstybės nacionaliniam saugumui, turi reikšmę valstybės ekonomikai ir žmonių gerovei, todėl mes turime užtikrinti, kad tie 700 mln. eurų, skiriamų kelių priežiūrai, statybai, remontui, rekonstrukcijai būtų tinkamai panaudoti, jų gautas produktas užtikrintų gerą kokybę ir nebūtų švaistomos be reikalo lėšos.

Kelių statybos, remonto darbų kontrolei užtikrinti buvo sukurta valstybės valdoma akcinė bendrovė „Problematika“, kuri turi suformuotą visą reikalingą brangią įrangą. Yra specialistai, dirba apie šimtas žmonių. Valstybė turi turėti svertus, savo įrankį tokiai didžiulei masei pinigų, už tuos pinigus atliekamų darbų kokybei kontroliuoti. Tačiau ta valstybės valdoma įmonė dabar įtraukiama į privatizuojamų įmonių sąrašą, nutarta kažkodėl privatizuoti. Susisiekimo ministerija mano, kad šias kokybės, kontrolės paslaugas galima pirkti rinkoje iš privačių juridinių asmenų ir taip toliau. Aš manau, kad valstybė turi turėti ir savo, ne vien tik pasitikėti privačiais subjektais, kurie galėtų atlikti tuos darbus. Jie atliks darbą, praeis 10 metų, o gal išryškės po penkerių metų kažkokie… Nėra atsekamumo, nėra tęstinumo tų darbų. Siūlau išbraukti iš privatizuojamų įmonių sąrašo ir įtraukti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, kad būtų užtikrinta valstybinių kelių statybos kokybės kontrolė. Taip pat užtikrinti ir mūsų nacionalinį saugumą.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar jūs nebandėte, vis tiek esate valdantieji, kalbėtis su Vyriausybe, kad tiesiog šios įmonės neįrašytų į privatizuojamų įmonių sąrašą. Toks turbūt būtų paprasčiausias sprendimas. Dabar jos įrašymas į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą neatrodo taip labai įtikinamai.

Ir ar tiesiog negalvotumėte, kad galėtų būti galbūt atskiru įstatymu patvirtintas neprivatizuotinų įmonių sąrašas, na, nebūtinai dėl nacionalinio saugumo aspektų? Mes ne tik šią įmonę, ir kai kurias kitas esame įrašę gana dirbtinai kaip nacionaliniam saugumui svarbias, bet galbūt manome, kad jų nereikia privatizuoti dėl pačių įvairiausių svarbių priežasčių.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš dalies jūs teisus, taip. Bet šiuo metu, deja, nėra tokio mechanizmo sukurta. Kurti naują įstatymą yra didelis procesas, užima laiko, o dabar tos akcijos jau atiduotos Turto fondui parduoti. Tiesiog tas procesas jau įsuktas. Vyriausybėje, žinote, kaip… Ministerija pateikė savo poziciją, nuomonę, įtikino, kad galbūt taip bus geriau. Aš manau, tikrai, kaip jūs sakėte, esame įtraukę į tą sąrašą galbūt ir įmones, kurios… kad ir miškus, ir taip toliau, bet tai vis tiek, jeigu pažiūrėtume platesniu mastu, strategiškai, visos valstybės, tai šitie visi ir keliai, ir miškai, ir kiti dalykai turi reikšmę mūsų nacionaliniam saugumui. Negali sakyti, kad tai neatitinka mūsų valstybės nacionalinio saugumo poreikių. Aš manau, dėl to ir įtraukėme, ir ta įmonė turėtų būti valstybės rankose.

PIRMININKAS. Nori klausti S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, aš giliai susimaišęs dėl jūsų logikos esu. Jūsų ministras 2017 metais padarė tyrimą kartu su Kelių direkcija ir nustatė reikšmingus pažeidimus dėl kelių kokybės techninės priežiūros, dėl asfalto storio. Po to buvo atleistas AB „Problematika“ vadovas iš esmės dėl to, kad blogai prižiūrėjo valstybinių kelių techninę priežiūrą. Po to Vyriausybė ėmėsi likviduoti šitą įstaigą. Susisiekimo ministerijos puslapyje šių metų kovo 6 dieną yra pranešimas spaudai, kuriame teigiama, kad yra dešimtys kitų techninės priežiūros įmonių privačiame sektoriuje, ir jos gali atlikti techninę priežiūrą, o kokybe rūpinsis konsoliduota Kelių direkcija.

Dabar paklauskite, kodėl jūs norite išsaugoti tą blogai techninę priežiūrą atlikusią, skandalingai veikusią (ir po skandalingo tyrimo iš dalies yra atsisveikinta su vadovu) įmonę? Kam jos reikia valstybei?

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kaip jūs ir minėjote, kad buvo įmonėje tam tikrų problemų. Galbūt ir buvo kažkokių darbų, atliktų gal ne visai kokybiškai, ir trūko, matyt, ir vadybos. Dėl to buvo pakeistas vadovas. Dažnai pas mus būna, kad, deja, vadovai ir vyriausybių, ir ministerijų, ir visų lygių kartais nevisiškai tinkamai atlieka savo pareigas. Tiesiog juos tenka pakeisti kitais kompetentingais vadovais. Rinkoje, aišku, galima viską nusipirkti. Tačiau valstybė vis tiek turi turėti… Kelių direkcija neturi, tai yra administravimo institucija, jokių įrankių, jokios įrangos, kurios mes nupirkome, tarkim, iš Švedijos. Mes nepirksime visąlaik iš Švedijos.

Antras dalykas. Ten buvo sukelta daug tokio triukšmo ir buvo galbūt viešųjų ryšių akcija, kad čia labai… Ir kuo tai baigėsi? Tai tyliai nutilo, iš tikrųjų tokių ryškių, kad būtų parodyta, kur ir kiek tas kainavo, ir kas už tai atsakė, atsakomybės iš konkrečių ar kelių statybos įmonių, ar ko taip, niekas nieko ir nutilo. Galbūt daugiau čia buvo viešųjų ryšių akcija. Aš manau, kad tikrai reikėtų turėti valstybei tokią įmonę, tuo labiau kad lėšos vis tiek jos kelių statybos remonto kontrolei bus išleidžiamos. Tiesiog reikia stiprinti vadybą ir kontrolę šitos įmonės, kad jie atliktų tinkamai savo pareigas, tuo labiau kad yra nupirkta didžiulė gera, moderni įranga.

Iš kitos pusės, kas gali žinoti, o gal čia irgi yra kokių nors nežinomų mums susitarimų, kad kažkas jau gal ir laukia to, kad įsigis, ir po to sunku pasakyti, ar nuo to kelių kokybė dar nepablogės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, nemanote, kad vis dėlto tai yra klaidinantis įstatymas, Teisės departamentas to nepastebėjo, bet iš esmės aiškinamajame rašte jūs neaiškinate net pagrindinės problemos, dėl ko jūs teikiate įstatymo projektą. Negalima buvo netgi susidaryti pradinės nuomonės. Jūs rašote tiktai apie saugumą, apie tai, kad kokybė turėtų būti gera, kad galbūt tankai pravažiuotų. Bet žiūrint iš tos pozicijos, kad saugumui galbūt Maisto ir veterinarijos tarnyba daugiau turėtų… reikėtų saugoti, nes per maistą galima užkrėsti visus, tai taip pat nacionalinio saugumo, arba Miškų urėdija, nes gali įvykti koks nors konvencinis karas miškuose ir panašiai. Ar vis dėlto nemanote, kad reikėtų aiškinamuosius raštus rašyti ganėtinai tiksliai, kad mes iš anksto žinotume, kur čia problema? Ačiū.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Na, vis tiek pirmas dalykas yra nacionalinis saugumas. Pasitaisysime ateityje. Gerai, kolega, priimu jūsų pastabą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. V. Ąžuolas, prašau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Išgirdus nuogąstavimų, kad įmonė dirbo blogai ir vadovas blogai, iš tikrųjų esant tokiai situacijai reikėtų ne įmonę parduoti ar uždaryti, o vadovą pakeisti. Turbūt būtų paprastesnis sprendimas.

Kita vertus, mes turime suprasti ir kitą medalio pusę, kuri gali atsitikti. Sakykim, yra kelių tiesimo įmonė ir ji įsigytų šitą įmonę, kuri vykdo priežiūrą. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip tai turėtų atrodyti? Patys nutiesiame, patys save įvertiname ir pasakome, kad viskas gerai. Deja, bet Lietuvoje tokių dalykų atsitinka, o valstybė sau turbūt negali leisti taip atsainiai žiūrėti į šituos visus dalykus. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš daugiau pritarčiau J. Razmos siūlymui, kad reikėtų atskiro įstatymo, kuriuo valdantieji arba pritariant opozicijai, arba ne sudarytų tam tikrą sąrašą, ko negalvoja privatizuoti. O šiuo metu yra kiti veikimo būdai. Jūs esate valdantieji, valdančioji dauguma, galite kviesti ministrą, pareikšti ministrui nepasitikėjimą, jeigu nepasitikite, ir priimti taip sprendimus, o ne kokiu nors kreivu būdu įrašydami kai kurias įmones, kurios, manote, turi būti neprivatizuojamos, prie nacionaliniam saugumui reikšmę turinčių įmonių.

Tikrai nematau problemos dėl nacionalinio saugumo, jeigu asfalto sluoksnis bus storesnis ar plonesnis. Jeigu Vyriausybė nusprendė, kad tą funkciją galėtų atlikti privačios įstaigos, kaip ir automobilių techninės būklės priežiūrą arba kitas funkcijas (jos buvo privatizuotos), galbūt tai yra teisinga. Vis dėlto susitarkite, valdantieji, ir nereikės keisti įstatymo ir trukdyti viso Seimo. Todėl nepritariu tam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė po pateikimo. Balsuojame.

Užsiregistravo 55, balsavo 55: už – 43, prieš – 3, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 28 dieną.

17.38 val.

Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aurelijaus Kino ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-76) priėmimas

Paskutinis – rezervinis 4 klausimas – tai Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aurelijaus Kino ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas. Pranešėjas – gerbiamas E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar vienas Peticijų komisijos sprendimas. Peticijų komisija šių metų kovo 27 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. Kino ir kitų pareiškėjų siūlymą pakeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnį. Gavusi papildomos informacijos, komisija balandžio 25 dienos posėdyje priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnį ir nustatyti, kad po vandeniu esančio kultūros paveldo apsaugai gali būti nustatomos aplink saugomą objektą esančios apsaugos zonos, kuriose draudžiama laivyba, žvejyba, inkaravimas ar nardymas, pažeidžiant nustatytą objekto lankymo tvarką.

Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento pateiktą nuomonę ir informaciją, komisijos posėdyje pateiktus paaiškinimus ir dėl to, kad, siekiant patenkinti pareiškėjų peticijoje pateiktą pasiūlymą, reikėtų pakeisti ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnį, kaip siūlo pareiškėjai, o visai kitus straipsnius.

Noriu pažymėti, kad departamentas, kuris yra paskirtas atsakingas už šios konvencijos nuostatų vykdymą, šiuo metu atlieka analizę ir rengia povandeninio paveldo apsaugos, stebėsenos ir nardymo greta povandeninio kultūros paveldo objektų ir leidimų išdavimo tvarkos aprašą.

Be to, 2018 m. lapkričio 30 d. departamentas, Lietuvos transporto saugos administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos kariuomenė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl povandeninio kultūros paveldo apsaugos. Pagal ją susitarė sutartyje nustatytomis ir atskirai šalių suderintomis priemonėmis ir būdais tarpusavyje bendradarbiauti, užtikrinant povandeninio kultūros paveldo apsaugą.

Atsižvelgiant į tai, siūlau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą siūlymą pakeisti minėto įstatymo 21 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiami kolegos, mes galime pritarti komisijos nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.

Registruojamės. Skaityti Seimo pareiškimus ir pranešimus niekas neužsiregistravo.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Šios dienos popietinį posėdį baigiame. (Gongas)

* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.