LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029

69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-721

2021-07-13 Nr. 102-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė.

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, pirmininko patarėja Milda Treigė, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Šriubša, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos politikos grupės patarėja vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, patarėja Daiva Vežikauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, vyriausieji specialistai Mantas Griščenko, Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjos Simona Vilkelytė, Inga Girgienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-12	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti galimybę perduoti bylą nagrinėti kitam teismui ar kitiems teismo rūmams „atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes, susijusias su pagrįstu tolygaus darbo krūvio padalijimu“. Pažymime, kad skirtingai nei kiti galiojančiame įstatyme nustatyti objektyvūs bylų perdavimo pagrindai (pavyzdžiui, teisėjų nušalinimas arba šalies gyvenamoji vieta), šis pagrindas traktuotinas kaip nekonkretus, vertinamojo pobūdžio. Nėra aišku, nei kaip aplinkybės turi būti susijusios su darbo krūvio padalijimu, nei kaip tas krūvis turėtų būti nustatomas, nei kokiais principais vadovaujantis dalinamas.	Nepritarti	1) Pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) šiuo metu įtvirtintą teismingumo taisyklę skundai paduodami pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatas būtų skundžiami Migracijos departamento sprendimai, absoliučiai visi skundai koncentruotųsi Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT) ir pagal galiojančias ABTĮ nuostatas nebūtų teisinio pagrindo juos perskirstyti Regionų apygardos administraciniam teismui (toliau – RAAT). 2) ABTĮ 69 straipsnio nuostatos keitimas skirtas konkrečiai problemai, artėjančiam su tarptautinės apsaugos prašymais susijusiam bylų srautui, suvaldyti, bet galėtų būti naudojamas ir kitais atvejais, kai administracinius teismus pasiekia ginčų banga (galimi ginčų srautų padidėjimai po įstatymų pakeitimų skirtingose srityse, pvz., po Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, soc. apsaugos srities (pensijų, motinystės išmokų skaičiavimo ir skyrimo) pakeitimų). 3) Dėl galiojančių ABTĮ teismingumo taisyklių atsirandantys apygardos administracinių teismų krūvių skirtumai yra žinoma problema, bet išsamesni pakeitimai (pvz., ABTĮ įtvirtintos teismingumo taisyklės, kurias siūloma keisti kitais Seime svarstomais ABTĮ pakeitimo projektais) reikalauja platesnių svarstymų, ir netinkama juos priimti ypatingos skubos tvarka. 4) siūloma nuostata nėra itin konkreti, tačiau ABTĮ yra ir kitų vertinamojo pobūdžio formuluočių (operatyvumas, ekonomiškumas), kurios pritaikomos praktikoje. Siūlomos formuluotės bendras pobūdis reikalingas, norint veiksmingai reaguoti į skirtingą bylų pobūdį, kurį suponuoja administraciniams teismas priskirtas itin platus santykių ratas, ir tokių bylų sudėtingumą. 5) Pagal ABTĮ 69 straipsnio 2 dalį bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą spręstų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu; bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą sprendžia šio teismo pirmininkas. Tikslinga nurodytiems subjektams palikti diskrecijos teisę vertinti, ar konkrečiais atvejais taikytinas naujas siūlomas įtvirtinti bylų perskirstymo pagrindas. Taigi siūloma nuostata būtų įgyvendintina praktikoje, nes teismų sistemos viduje ir LVAT kaip išoriniam administratoriui būtų matomas krūvių skirtumas ir, esant būtinybei, būtų galima krūvį palyginti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Teismų įstatymo 36 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylų paskirstymo taisykles. Įstatymas numato, kad „bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, <...>“. Kitaip tariant darbo krūvio tolygumo nustatymą numato ir galiojantis Teismų įstatymas. Todėl, abejonės dėl to, kad neaišku, kaip turėtų būti nustatomas darbo krūvis, nei kokiais principais jis dalinamas, manytina, nėra pagrįstos, nes tam tikra darbo krūvio nustatymo praktika (gal ir reikalaujanti peržiūros) galioja ir dabar. (Teisėjų Tarybos 2015-09-25 nutarimas Nr. 13P-123-(7.1.2) „Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-12	1			2. Projektu siūloma nustatyti galimybę perduoti bylas kitam teismui ar kitiems teismo rūmams dėl darbo krūvio padalijimo tik „konkrečios kategorijos bylų srauto“ nagrinėjimo atveju. Diskutuotina, ar, objektyviai apibrėžus darbo krūvio nustatymo ir paskirstymo principus, jis turėtų būti siejamas tik su konkrečios kategorijos bylomis.	Nepritarti	Siūlomoje ABTĮ formuluotėje atsisakius nuorodos į „konkrečią kategoriją“, nebūtinai būtų pasiektas siekiamas efektas, nes jei, pvz., lygintume krūvį visų dviejų administracinių teismų turimų bylų kontekste, tai galėtų susiklostyti situacija, kad nepavyktų išlyginti krūvio tarptautinės apsaugos prašymų bylų kontekste, nes RAAT galėtų turėti panašų krūvį kaip ir VAAT kiekybine prasme, nors RAAT turimos bylos būtų sąlyginai mažiau sudėtingos nei VAAT (pvz., bylos dėl vietinių rinkliavų (atliekų)). Taigi tik kiekybinis kriterijus neleistų pasiekti norimo efekto.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė teismų administracija 2021-07-12				Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. liepos 13 d. šaukiamoje neeilinėje sesijoje teikiami svarstyti įstatymų projektai, kuriais siekiama tobulinti su nelegalia migracija susijusius procesus (XIVP-719-721). Atsižvelgdami į tai, siunčiame Teisėjų tarybos nuomonę dėl įstatymų projektų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu, teiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pridedama: Teisėjų tarybos 2021 m. liepos 9 d. raštas Nr. 36P-83-( 1.13.) „Dėl įstatymų projektų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu”. <.1.> dėl IUTP projekto 2. IUTP projektu taip pat siūloma koreguoti Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo (atsisakymo suteikti prieglobstį) bei papildomos apsaugos suteikimo (atsisakymo suteikti) nagrinėjimo ir apskundimo tvarką, įtvirtinant, kad skundas dėl Migracijos departamento sprendimo būtų skundžiamas Migracijos departamentui ikiteismine tvarka, o šis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos priimtas sprendimas sutrumpintais terminais galėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio priimta nutartis būtų neskundžiama. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio kontekste atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų, kuriuos siūlytume apsvarstyti: 2.1. Siekiant, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija būtų laikoma nepriklausoma, įstatyme (ar atsižvelgiant į padėties skubumą, kai kurie darbo organizavimo aspektai – poįstatyminiuose teisės aktuose) turėtų būti nustatyti reikalavimai tokius skundus nagrinėjantiems asmenims ir procedūrai – nagrinėjančių asmenų kolegialumas, jiems taikomi išsilavinimo, profesinės patirties ir nepriklausomumo reikalavimai (pvz., turėtų visais atvejais būti išvengta situacijų, kai asmens skundą dėl atsisakymo suteikti prieglobstį nagrinėja tas pats pareigūnas, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį, arba su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiu pareigūnu susijęs pareigūnas), poreikis asmeniui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir užtikrinti teisę į vertimą. 2.2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas yra pavedęs vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, siūlytume apsvarstyti galimybę ir šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, numatyti įstatymų pakeitimus, suteikiančius teisę asmenims su skundu kreiptis Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, o šio teismo teisėjų kolegijai įvertinti, ar tikslinga tokį skundą nagrinėti, t.y. nustatyti apeliacinių skundų atrankos mechanizmą, kai tai pateisina teisinis bylos sudėtingumas ar bylos svarba, ar ypatingos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi svarstyti įstatymų projektų paketą Nr. XIIIP-4251(3), kuriame tam tikrose administracinių bylų kategorijose siūloma įtvirtinti ikiteisminį bylų nagrinėjimo modelį privaloma tvarka ir skundų atrankos mechanizmą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Įstatymų projektų pakete nurodytą modelį siūloma naudoti bylose, susijusiose su leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimu (atsisakymu juos suteikti). Manytume, susiklosčiusiomis aplinkybėmis šis modelis galėtų būti pritaikytas ir byloms, susijusioms su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų tinkamos sudėties ir reikiamą patirtį turintis apeliacinis teismas, byloms, kuriose keliami nauji arba sudėtingi teisės klausimai, nagrinėti arba esamai jurisprudencijai pakeisti. Tai ypač svarbu atsižvelgus ir į tai, kad bylas dėl Migracijos departamento sprendimų, tikėtina, nagrinėtų ir Regionų apygardos administracinis teismas, kuris neturi anksčiau įgytos patirties šių bylų nagrinėjime. Dėl laiko stokos neturime galimybės pateikti išsamesnių pastabų dėl siūlomų įstatymų pakeitimų. Manytume, kad paminėtų klausimų papildomas įvertinimas padėtų sumažinti riziką dėl galimų Lietuvos Respublikos atžvilgiu supranacionalinių teismų konstatuotų pažeidimų ir užtikrintų tinkamą įvairių aspektų, dėl kurių neišvengiamai ir objektyviai kyla svarbios teisinės, ekonominės ir socialinės pasekmės, pusiausvyrą.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pastabas patobulintas projektas XIVP-719 ir atitinkamai papildytas projektas XIVP-722 naujais straipsniais, patobulintas, įvedant ribotą apeliaciją, susiejant visus ribojimus tik su specialiuoju rėžimu.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinė teismų administracija

2021-07-12

Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. liepos 13 d. šaukiamoje neeilinėje sesijoje teikiami svarstyti įstatymų projektai, kuriais siekiama tobulinti su nelegalia migracija susijusius procesus (XIVP-719-721). Atsižvelgdami į tai, siunčiame Teisėjų tarybos nuomonę dėl įstatymų projektų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu, teiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pridedama: Teisėjų tarybos 2021 m. liepos 9 d. raštas Nr. 36P-83-( 1.13.) „Dėl įstatymų projektų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu”.

<.1.> dėl IUTP projekto

2. IUTP projektu taip pat siūloma koreguoti Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo (atsisakymo suteikti prieglobstį) bei papildomos apsaugos suteikimo (atsisakymo suteikti) nagrinėjimo ir apskundimo tvarką, įtvirtinant, kad skundas dėl Migracijos departamento sprendimo būtų skundžiamas Migracijos departamentui ikiteismine tvarka, o šis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos priimtas sprendimas sutrumpintais terminais galėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio priimta nutartis būtų neskundžiama. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio kontekste atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų, kuriuos siūlytume apsvarstyti:

2.1. Siekiant, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija būtų laikoma nepriklausoma, įstatyme (ar atsižvelgiant į padėties skubumą, kai kurie darbo organizavimo aspektai – poįstatyminiuose teisės aktuose) turėtų būti nustatyti reikalavimai tokius skundus nagrinėjantiems asmenims ir procedūrai – nagrinėjančių asmenų kolegialumas, jiems taikomi išsilavinimo, profesinės patirties ir nepriklausomumo reikalavimai (pvz., turėtų visais atvejais būti išvengta situacijų, kai asmens skundą dėl atsisakymo suteikti prieglobstį nagrinėja tas pats pareigūnas, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį, arba su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiu pareigūnu susijęs pareigūnas), poreikis asmeniui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir užtikrinti teisę į vertimą.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas yra pavedęs vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, siūlytume apsvarstyti galimybę ir šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, numatyti įstatymų pakeitimus, suteikiančius teisę asmenims su skundu kreiptis Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, o šio teismo teisėjų kolegijai įvertinti, ar tikslinga tokį skundą nagrinėti, t.y. nustatyti apeliacinių skundų atrankos mechanizmą, kai tai pateisina teisinis bylos sudėtingumas ar bylos svarba, ar ypatingos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi svarstyti įstatymų projektų paketą Nr. XIIIP-4251(3), kuriame tam tikrose administracinių bylų kategorijose siūloma įtvirtinti ikiteisminį bylų nagrinėjimo modelį privaloma tvarka ir skundų atrankos mechanizmą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Įstatymų projektų pakete nurodytą modelį siūloma naudoti bylose, susijusiose su leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimu (atsisakymu juos suteikti). Manytume, susiklosčiusiomis aplinkybėmis šis modelis galėtų būti pritaikytas ir byloms, susijusioms su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų tinkamos sudėties ir reikiamą patirtį turintis apeliacinis teismas, byloms, kuriose keliami nauji arba sudėtingi teisės klausimai, nagrinėti arba esamai jurisprudencijai pakeisti. Tai ypač svarbu atsižvelgus ir į tai, kad bylas dėl Migracijos departamento sprendimų, tikėtina, nagrinėtų ir Regionų apygardos administracinis teismas, kuris neturi anksčiau įgytos patirties šių bylų nagrinėjime.

Dėl laiko stokos neturime galimybės pateikti išsamesnių pastabų dėl siūlomų įstatymų pakeitimų. Manytume, kad paminėtų klausimų papildomas įvertinimas padėtų sumažinti riziką dėl galimų Lietuvos Respublikos atžvilgiu supranacionalinių teismų konstatuotų pažeidimų ir užtikrintų tinkamą įvairių aspektų, dėl kurių neišvengiamai ir objektyviai kyla svarbios teisinės, ekonominės ir socialinės pasekmės, pusiausvyrą.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į pastabas patobulintas projektas XIVP-719 ir atitinkamai papildytas projektas XIVP-722 naujais straipsniais, patobulintas, įvedant ribotą apeliaciją, susiejant visus ribojimus tik su specialiuoju rėžimu.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms su komiteto pasiūlymais.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-07-13	1			N	Argumentai: Atsižvelgiant institucijų pastabas ir patobulintą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-719(2), projektas pildytinas naujais straipsniais, patobulintas, įvedant ribotą apeliaciją, susiejant visus ribojimus tik su specialiuoju rėžimu. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 1 straipsniu (buvusį projekto 1 straipsnį atitinkamai laikyti 2 straipsniu ir pakeisti įstatymo pavadinimą): „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 10¹ punktu: „10¹) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo; šio punkto nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio;“.	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-07-13	3				Pasiūlymas: Papildyti projektą 3 straipsniu: „3 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Papildyti 134 straipsnį 7 dalimi: „7. Kai apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas ar jo dalis, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai dėl šio įstatymo 138¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Šios dalies nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“	Pritarti
3.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-07-13	4				Pasiūlymas: Papildyti projektą 4 straipsniu: „4 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Nustatęs, kad apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas ar jo dalis, apygardos administracinis teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas apeliacinį skundą kartu su administracine byla, dėl kurios gautas šis apeliacinis skundas, išsiunčia į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą spręsti dėl apeliacinio skundo priėmimo; šios nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“	Pritarti
4.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-07-13	5				Pasiūlymas: Papildyti projektą 5 straipsniu: „5 straipsnis. Įstatymo papildymas 138¹ straipsniu Papildyti Įstatymą138¹ straipsniu: „138¹ straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas ribotos apeliacijos bylose 1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. 2. Apeliacinis procesas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies galimas tik tuo atveju, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) dėl ginčo yra susiformavusi aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ja pirmosios instancijos teismas nesivadovavo priimdamas sprendimą, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. 3. Apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies priėmimo klausimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio skundo ir administracinės bylos, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos išsprendžia šio teismo trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, nepriėmusi apeliacinio skundo, priima motyvuotą nutartį. Nutartis dėl apeliacinio skundo priėmimo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Praleistą apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies padavimo terminą apelianto prašymu gali atnaujinti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jeigu bus pripažinta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties. 5. Jeigu apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas apeliantui. 6. Apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies nepriimamas ir grąžinamas apeliantui nustačius bent vieną iš šio įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, taip pat kai nenustatoma bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą, kai nenustatoma bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų ar nustatoma šio įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta aplinkybė, nekliudo, nepraleidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu nustatyti trūkumai bus pašalinti. 7. Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė