AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 IR 227 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalyje bausmė apibrėžiama kaip valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi būti tokia, kad ja būtų galima įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra vos 1 MGL dydžio (šiuo metu 37,66 Eur). Baudos minimalus dydis nekinta priklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies ar jos pavojingumo, nuo kaltininko turtinės padėties ar kitų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nepaisant to, ar padarytas baudžiamasis nusižengimas ar sunkus nusikaltimas, visais atvejais galimos paskirti baudos dydis skaičiuojamas nuo 1 MGL, t. y. net ir už sunkų nusikaltimą formaliai visada galima paskirti pačią mažiausią galimą baudą arba jos minimumui artimą dydį. Juridiniam asmeniui taikomos baudos bausmės minimalus dydis taip pat yra 1 MGL.
Statistiniai duomenys rodo, kad baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė paskirti pačią mažiausią galimą baudą praktikoje virto taisykle. Teismų skiriamų baudų dydžiai daugeliu atvejų yra artimi baudos minimumui ir dažniausiai net nesiekia baudos už atitinkamą nusikalstamą veiką vidurkio. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), atlikusi teismų paskirtų baudų už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas analizę (bylų, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT), nustatė, kad 2017 metais (I pusmetis), pavyzdžiui, už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus paskirtų baudų vidurkis buvo 86,6 MGL (3290,8 Eur), t. y. vos 6 proc. nuo galimos paskirti maksimalios baudos (1 500 MGL – apie 57 000 Eur). STT analizė parodė, kad kuo sunkesnė nusikalstama veika, tuo paskirtos baudos procentinė dalis mažesnė. STT duomenimis, panaši statistika, susijusi su baudų, skiriamų už korupcines nusikalstamas veikas, dydžiais, fiksuota ir ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2015 m. už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtos baudos vidurkis buvo 121 MGL (apie 4 559 Eur) – vos 8 proc. nuo galimos paskirti maksimalios baudos (didžiausia paskirta bauda už sunkius korupcinius nusikaltimus buvo 15 064 Eur, o tai nesiekė net trečdalio galimos paskirti maksimalios baudos). Apysunkių korupcinių nusikaltimų atveju paskirtos baudos vidurkis toks pats kaip ir sunkių korupcinių nusikaltimų atveju (tai sudaro 12 proc. galimos paskirti maksimalios baudos). Už nesunkius korupcinius nusikaltimus paskirtos baudos vidurkis buvo 51 MGL (apie 1 915 Eur) – vos 10 proc. galimos paskirti maksimalios baudos (didžiausia paskirta bauda už nesunkius korupcinius nusikaltimus buvo 5 649 Eur, o tai sudarė vos trečdalį galimo paskirti baudos maksimumo).
Nacionalinės teismų administracijos pateikti statistiniai duomenys apie 2016–2017 m. (2017 m. duomenys apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) pirmąja instancija išnagrinėtas baudžiamąsias bylas taip pat rodo, kad teismų paskirtų baudų vidurkiai yra neadekvatūs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ne tik korupcinėse, bet ir kitose nusikalstamose veikose. Pavyzdžiui, už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą (BK 165 str.) paskirtos baudos vidurkis 2016 m. – 941,50 Eur (5 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 750,97 Eur (4 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos (BK 1981 str.) 2016 m. – 1213,22 Eur (6 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 813,46 Eur (4 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už neteisėtą juridinio asmens veiklą (BK 203 str.) 2016 m. – 8187,5 Eur (43 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 1277,40 Eur (7 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.) 2016 m. – 887,83 Eur (2 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 1224,59 Eur (3 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (BK 216 str.) 2016 m. – 5586,23 Eur (10 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 1657,04 Eur (3 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 str.) 2016 m. – 2925,65 Eur (8 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 2802,68 Eur (7 proc. galimos paskirti maksimalios baudos) ir pan.
Pažymėtina, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, nediferencijuojančių minimalaus baudos dydžio priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai, nors ir pasižymi labai skirtingu baudos bausmės teisiniu reguliavimu, numato skirtingą baudos ribą už pačius pavojingiausius ir mažiau pavojingus nusikaltimus. Vienose valstybėse baudos dydis siejamas su minimaliu pragyvenimo lygiu ar darbo užmokesčio dydžiu (pavyzdžiui, Latvijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje), kitose šalyse įtvirtintas baudos institutas, pagrįstas dienpinigių sistema (pavyzdžiui, Kroatijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje). Panašiai kaip Lietuvoje, baudos institutas reglamentuojamas Latvijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje. Pavyzdžiui, pagal Latvijos baudžiamąjį įstatymą už baudžiamąjį pažeidimą numatyta minimali bauda – 3 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (MMA) (1 110 Eur), už nesunkų nusikaltimą – 5 MMA (1 850 Eur), už sunkų nusikaltimą – 10 MMA (3 700 Eur). Ukrainos Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju baudos dydį parenka teismas, tačiau priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko turtinės padėties bauda negali būti mažesnė nei 30 ir ne didesnė nei 1 000 neapmokestinamų pajamų dydžių. Priklausomai nuo dienos įkainių (nustatoma atsižvelgiant į nusikalstamą padariusio asmens pajamas ir turtą), Kroatijoje minimali bauda gali svyruoti nuo 80 iki 39 500 Eur, Ispanijoje nuo 20 iki 4 000 Eur, Austrijoje nuo 8 iki 10 000 Eur, Vokietijoje nuo 5 iki 150 000 Eur, Lenkijoje nuo 23 iki 4 500 Eur ir pan.
Su nusikalstamos veikos pavojingumo mastu ir kitomis nusikalstamą veiką apibūdinančiomis aplinkybėmis baudžiamajame įstatyme siejami tik viršutiniai baudos dydžiai, bet ne apatinė (minimali) baudos riba. Vis dėlto, nors baudžiamasis įstatymas sudaro galimybes fiziniams asmenims paskirti keliasdešimties tūkstančių eurų dydžio baudas už nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (apie 38 000 Eur), už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur) baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties. Kalbant apie baudų vidurkius už konkrečių nusikalstamų veikų rūšis (t. y. pagal konkrečius BK skyrius), mažų ir nusikalstamų veikų pavojingumo neatitinkančių baudų dydžių problema išlieka tendencinga. Pavyzdžiui, baudų už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai vidurkis 2016 m. – 1670,63 Eur, 2017 m. – 2052,89 Eur, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams 2016 m. – 1199,92 Eur, 2017 m. – 1463,61 Eur, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui 2016 m. – 588,75 Eur, 2017 m. – 967,75 Eur, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams 2016 m. – 1143,09 Eur, 2017 m. – 1506,20 Eur ir pan. Kaip minėta, didžiausia galima bauda fiziniam asmeniui, pavyzdžiui, už padarytą sunkų nusikaltimą – 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur). Tačiau užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti žymiai didesni baudų dydžiai. Pavyzdžiui, Prancūzijos baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė paskirti ir 100 000 Eur, ir 150 000 Eur dydžio baudą, Nyderlandų baudžiamajame kodekse už pačius pavojingiausius nusikaltimus numatyta galima maksimali bauda – 780 000 Eur ir pan. Atsižvelgiant į baudų skyrimo tendencijas praktikoje ir siekiant užtikrinti veiksmingą baudos bausmės poveikį, būtina kelti ne tik apatinę, bet ir viršutinę baudos ribą fiziniams asmenims. Būtent tokie pakeitimai sudarytų sąlygas adekvačių baudų skyrimui, nes, padidinus tiek apatinę, tiek viršutinę baudos ribas, padidės ir baudos vidurkis (mediana), nuo kurio skaičiuojamas galutinis skiriamos baudos dydis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praktikoje iš korupcinių nusikaltimų atsirandanti neteisėta turtinė nauda, šiais nusikaltimais padaryta turtinė žala ar nustatytas nusikalstamas veikos dalykas (pavyzdžiui, kyšis) gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų (ypač tais atvejais, kai vykdoma nusikalstama veikla yra sisteminga), todėl tokiais atvejais net ir maksimali baudžiamajame įstatyme nustatyta bauda neatrodo proporcinga. Lietuvą vertinusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertų nuomone, nacionaliniame baudžiamajame įstatyme numatytos maksimalios baudos yra per mažos ir daugeliu atvejų gali būti neproporcingos, pavyzdžiui, kyšio dydžiui ar iš nusikalstamos veikos gautai neteisėtai naudai. Būtent dėl šios priežasties baudų už korupcinius nusikaltimus dydžius tikslinga sieti su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, kaltininko padaryta turtine žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtine nauda sau ar kitam asmeniui. Toks baudos apskaičiavimo mechanizmas ne tik geriausiai atspindėtų skiriamos baudos už korupcines nusikalstamas veikas proporcingumą minėtų nusikalstamų veikų pavojingumui, bet ir taip pat būtų efektyvi ir adekvati atgrasymo priemonė. Pažymėtina, kad užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai numato, jog skiriamos baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo, pavyzdžiui, korupcinės ar finansinės nusikalstamos veikos dalyko dydžio, konkrečia nusikalstama veika padarytos žalos ir pan. Daugelio valstybių įstatymams būdinga tai, kad baudos bausmei už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtos turtinės naudos siekimu ar turtinės žalos padarymu, skiriamas kitoks vaidmuo negu „įprastinių“ nusikalstamų veikų atžvilgiu, t. y. tų nusikalstamų veikų, kurios paprastai nesusijusios su kaltininko siekiu neteisėtai praturtėti. Šiame kontekste užsienio šalims būdingas vieningas požiūris – kovoje su savanaudiškais nusikaltimais plačiąja prasme viena svarbiausių priemonių laikoma nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkanti baudos bausmė. Tiesioginės baudos ir nusikalstama veika padarytos žalos arba nusikalstamos veikos dalyko vertės sąsajos numatytos Italijoje. Austrijoje piniginės baudos, pavyzdžiui, už finansinio pobūdžio nusikaltimus gali būti apskaičiuojamos nustačius tam tikrą procentinę vertę nuo nusikalstama veika padarytos žalos dydžio. Griežta ir specifinė nuostata, susijusi su baudos paskyrimu, numatyta Estijos baudžiamajame įstatyme. Pagal Estijos baudžiamojo kodekso 53 straipsnį, jei teismas nuteisia asmenį dėl nusikalstamos veikos padarymo ir paskiria už tai ilgesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tuo pačiu teismas gali paskirti ir papildomą bausmę – piniginę, kuri lygi viso kaltininko turimo turto vertei. Kalbant apie finansinius ir korupcijos nusikaltimus Vokietijoje, pavyzdžiui, mokesčių nuslėpimo ir vengimo atvejais bausmė taip pat nustatoma atsižvelgiant į padarytos žalos dydį. Slovėnijos teisinis reguliavimas ypatingas tuo, kad nusikaltimų, kuriais siekiama naudos, atvejais bauda gali būti paskirta net ir tada, kai konkretaus straipsnio sankcijoje ji nėra numatyta. Danijoje galioja taisyklė, kad už stambius finansinius nusikaltimus bauda gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, tačiau akcentuojama tai, kad baudos paskyrimas siejamas būtent su padaryta finansine žala.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) baudų dydžiai už administracinius nusižengimus nustatomi remiantis kitais principais nei baudžiamajame įstatyme (tas pats pasakytina ir apie prieš tai galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą). ANK 25 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 ir ne didesnė negu 6 000 Eur bauda, o kiekvieno administracinio nusižengimo sankcijoje numatytas konkretus baudos dydis, numatant minimalią ir maksimalią ribas. Minimalaus baudos dydžio nustatymas leidžia užtikrinti, kad pažeidėjui nebus paskirta per maža ir padaryto nusižengimo pavojingumo neatitinkanti bauda. Pavyzdžiui, ANK 190 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinę atsakomybę už neteisėtą informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimą, numatyta bauda nuo 300 iki 1 450 Eur, už nepagrįstos ar neteisingos auditoriaus išvados pateikimą (ANK 197 str.) numatyta bauda nuo 600 iki 1 400 Eur, už pinigų nurašymo ir išdavimo iš mokėtojų sąskaitų tvarkos pažeidimą (ANK 207 str.) numatyta bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 208 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinę atsakomybę už kontrabandą, numatyta, kad už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai jų viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND), bet neviršija 250 BBND, gresia bauda nuo 2 700 iki 6 000 Eur. Tuo tarpu baudžiamajame įstatyme numatyta, kad, pavyzdžiui, už kontrabandą (sunkų nusikaltimą), nors viršutinė riba yra kur kas didesnė (1 500 MGL – apie 57 000 Eur), formaliai paskirta bauda gali būti mažesnė, nei numatyta ANK, nes skaičiuojama nuo 1 MGL. Pažymėtina, kad netgi už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, t. y. veikas, kurios savo pobūdžiu nesiekia nusikalstamos veikos lygio, ANK numato minimalią baudą nuo 90 Eur, kuri yra didesnė nei BK numatytas baudos bausmės minimumas. Visa tai rodo, kad pagal ANK, net ir paskyrus numatytos baudos minimumą, užtikrinama, kad baudos dydis nebūtų per mažas, kai tuo tarpu pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamas veikas (nepaisant jų pavojingumo) yra galimybė paskirti 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur) ar artimą šiam dydžiui baudą, kuri dažnai gali būti net mažesnė už numatytą ANK.
Teikiamos baudžiamojo įstatymo pataisos, susijusios su adekvačių baudų už nusikalstamas veikas nustatymu, ypač aktualios ir Lietuvos stojimo į EBPO kontekste. Lietuvos siekis tapti EBPO nare 2018 metais yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programos uždavinių. Viena iš sąlygų, keliamų valstybėms siekiant narystės EBPO, iš Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) išplaukiančių įsipareigojimų užtikrinimas. Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje I etapo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į baudų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, dydžių problemą. Tai vienas pagrindinių galiojančio teisinio reguliavimo trūkumų, kuris, jo nepašalinus, gali tapti kliūtimi Lietuvai stojant į EBPO. Dar 2016 m. birželio mėnesį vykusiame išsamiame Lietuvos vertinime buvo konstatuota, kad nors daugeliu aspektų Lietuva atitinka prisijungimo prie Konvencijos kriterijus, tačiau jos teisinė bazė dar nėra pakankama, ypač kiek tai susiję su baudų dydžių baudžiamajame įstatyme nustatymu. Š. m. liepos mėnesį Lietuvoje vykusio vertinimo vizito metu EBPO ekspertai taip pat pakartojo, kad už korupcinius nusikaltimus numatytos finansinės sankcijos yra akivaizdžiai per mažos, o teismų praktikoje pastoviai skiriami baudos minimumui artimi dydžiai. Taigi parengtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) taip pat siekiama užtikrinti iš Konvencijos išplaukiančius įsipareigojimus, kuriuos, įvertinus EBPO ekspertų išvadas, Lietuva privalo įgyvendinti, t. y. suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo nuostatas su Konvencijos reikalavimais ir Darbo grupės pateiktomis rekomendacijomis, susijusiomis su adekvačių baudų, atitinkančių bausmės paskirtį, proporcingų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, padarytai žalai, nustatymu baudžiamajame įstatyme. Siekiant įstojimo į EBPO Vyriausybės programoje nustatytais terminais, identifikuotas baudžiamojo įstatymo problemas būtina spręsti kuo skubiau.
Įstatymo projektu siūlomos nuostatos dėl baudos dydžių didinimo ir baudos dydžių tiesioginių sąsajų su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta turtine žala ir pan. atitinka ir Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, nuostatas – siekti proporcingų ir atgrasančių sankcijų už korupciją taikymo, pašalinant praktiką, kai bausmės už korupcinio pobūdžio veikas neturi nieko bendra su žala, kurią kaltininkas padarė valstybei, su kyšio, kurį paėmė, dydžiu ar net „teismų maratono“ sąnaudomis. Viena iš numatytų priemonių tokiam tikslui pasiekti – piniginių bausmių už korupcinio pobūdžio nusikaltimus didinimas (programos 288.1 punktas).
Taigi pateikti statistiniai duomenys rodo, kad teismų skiriamų baudų dydžiai neatspindi realaus nusikalstamų veikų pavojingumo, neatitinka nusikalstamu verslu užsiimančių asmenų pajamų ir jų gaunamo pelno, neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo, nes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims leidžiama „atsipirkti“ menkomis baudomis. Į per mažų baudų problemą, kaip minėta, dėmesį atkreipė ir EBPO ekspertai, šio klausimo sprendimas – ir vienas svarbiausių Vyriausybės programoje. Dėl šių priežasčių parengtas Įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti EBPO rekomendacijas, susijusias su adekvačių baudų, atitinkančių bausmės paskirtį, proporcingų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir padarytai žalai, nustatymu, taip užtikrinant sėkmingą Lietuvos stojimo į EBPO procesą. Įstatymo projektu siūloma numatyti didesnius minimalius baudos dydžius, kurie lygiai taip pat, kaip ir didinami maksimalūs baudų dydžiai, būtų tiesiogiai susieti su nusikalstamų veikų rūšimi ir jų pavojingumu. Manytina, kad siūlomi baudų dydžiai geriau atspindėtų padaryto pažeidimo esmę, efektyvų ir adekvatų padarytam pažeidimui paskirtos baudos dydį, nubaudimo per se principo įgyvendinimą, atitiktų bausmės paskirtį, būtų adekvatūs ir proporcingi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, daromai žalai. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad už nusikalstamas veikas, ypač korupcines, skiriama pernelyg švelni bausmė netaptų viena iš priežasčių, skatinančių daryti gerokai didesnes pajamas užtikrinančias nusikalstamas veikas. Efektyviai išnaudojus baudos potencialą, ši bausmė taptų veiksminga priemone kovoje su nusikalstamomis veikomis, ypač korupcinėmis.
Be jau minėtų baudų dydžių klausimo sprendimo ir pasiūlymo baudos bausmę už korupcines nusikalstamas veikas sieti su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, kaltininko padaryta turtine žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtine nauda sau ar kitam asmeniui, Įstatymo projektu siūlomos ir kitos kompleksinės priemonės, padėsiančios užtikrinti veiksmingesnę kovą su korupcija.
Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog nuosprendis, kuriuo bausmė už korupcines nusikalstamas veikas paskiriama juridiniam asmeniui, privalėtų būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, šiuo metu teismui palikta diskrecija nuspręsti, ar nuosprendis, kuriuo paskiriama bausmė juridiniam asmeniui, turėtų būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Siūloma antikorupcinė priemonė atitinka ir Vyriausybės programos nuostatas, nurodančias, jog su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi reikalinga kovoti viešumu (programos 294.4 punktas).
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują nuostatą, vadovaujantis kuria, už padarytą apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą viešosios teisės ir teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla būtų atimamos ne nuo 1 iki 5 metų (kaip numatyta dabar), o nuo 3 iki 7 metų. Tai aktualu dėl to, jog šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra aktualiausios korupcinių nusikalstamų veikų kontekste. Veiksmingas jų taikymas padėtų užkardyti tolesnį nusikalstamų veikų darymą ateityje, be to, užkirstų kelią susikompromitavusiems asmenims eiti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Ši Įstatymo projektu siūloma priemonė atitinka ir Vyriausybės programą, kurioje užsibrėžtas tikslas nustatyti ilgesnius draudimo eiti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims.
Galiojančio BK 63 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas skyrimo taisyklės, o BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo, kai, neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Baudžiamajame įstatyme numatyta taisyklė, jog subendrinant bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, galutinė paskirta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė (taip pat ir bauda), – baudžiamajame įstatyme nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Ši nuostata leidžia asmenims, nuteistiems, pavyzdžiui, baudos bausme už kelias nusikalstamas veikas, išvengti adekvataus nubaudimo poveikio. Jeigu už kelis sunkius nusikaltimus asmeniui paskirtų baudų suma sudarytų, pavyzdžiui, 80 000 Eur, galutinis paskirtos baudos dydis negalėtų viršyti 57 000 Eur, nes būtent toks baudžiamajame įstatyme numatytas baudos už sunkų nusikaltimą maksimalus dydis. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti taisyklės, neleidžiančios viršyti nustatyto baudos bausmės maksimalaus dydžio, kai keliais nuosprendžiais paskirtos baudos yra subendrinamos. Draudimas viršyti maksimalų baudos dydį negaliotų ir tais atvejais, kai bauda būtų skiriama už vieną korupcinę nusikalstamą veiką.
Pažymėtina ir tai, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tačiau įstatymas detaliau nepaaiškina, kokia bausmės dalis turi būti pridedama, taip pat neįpareigoja teisėjo pateikti motyvus dėl konkrečios pridedamos bausmės dalies. Iš teismų praktikos matyti, kad teismai dažniausiai prideda tik labai mažą dalį paskirtų švelnesnių bausmių, ir tokie sprendimai nėra motyvuojami. Manytina, kad teismo sprendime turėtų būti aiškiai išdėstomi kiekvienos pridedamos paskirtos bausmės dalies dydis ir nurodomi tokio parinkimo motyvai. Pavyzdžiui, teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-635/2017 pateikiamas toks vienam asmeniui už 19 padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (9 sunkūs nusikaltimai, 6 apysunkiai nusikaltimai, 1 nesunkus nusikaltimas ir 3 baudžiamieji nusižengimai) paskirtos subendrintos bausmės argumentavimas: „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes už baudžiamuosius nusižengimus subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, o šias bausmes tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 400 MGL (15 064 EUR) baudą.“ Griežčiausia paskirta bausmė siekė 170 MGL (6 402 Eur), tačiau neaišku, kokiu būdu buvo paskirta likusi 230 MGL (8 661 Eur) suma. Taip pat pažymėtina, kad iki subendrinimo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų baudų suma sudarė 88 124,40 Eur, t. y. realiai paskirta subendrinta bauda sudarė vos 17 proc. šios sumos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma įpareigoti teismą pateikti kiekvienos pridedamos dalies parinkimo motyvus, kai baudos bendrinamos iš dalies jas sudedant. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismo pridedamos bausmės dalies dydis neturi būti mažesnis nei tos bausmės minimalus dydis, išskyrus atvejus, kai pridedamos neatliktos bausmės dalis už šį dydį yra mažesnė.
BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Pastebėtina, kad šiame sąraše nėra numatyta nusikalstama veika padarytos žalos ir kaltininko turtinės padėties kaip aplinkybių, kurias imperatyviai būtina įvertinti skiriant bausmę. Teismas, skirdamas bausmę už vienodas nusikalstamas veikas, gali paskirti vienodo dydžio baudas tiek pasiturinčiam, tiek pajamų neturinčiam asmeniui. Asmenims, kurių finansinė padėtis yra skirtinga, paskirtos baudos bausmės turi skirtingą baudžiamąjį poveikį – turintis pakankamai išteklių asmuo gali sumokėti paskirtą baudą ir nenukentėti finansiškai (turint omenyje, kad praktikoje paprastai skiriami minimalūs baudų dydžiai), o asmuo, neturintis pakankamai pajamų, net ir sumokėjęs santykinai nedidelę baudą patirs didesnį nubaudimo poveikį. Akivaizdu, kad baudos efektyvumas skirsis dėl skirtingos asmenų turtinės padėties, todėl bauda turi būti skiriama atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad užsienio valstybių įstatymuose aiškiai įtvirtinta taisyklė, kad skiriant bausmę (baudos taip pat) už padarytą nusikalstamą veiką turi būti įvertintos kaltininko pajamos, jo realios galimybės sumokėti baudą, kitos materialinės aplinkybės. Kaltininko turtinės padėties įvertinimas skiriant bausmę numatytas Lenkijoje, Vengrijoje (įvertinama ne tik finansinė situacija ir pajamos, bet ir kasdieniai nusikalstamos veikos vykdytojo poreikiai), Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje (vertinami kaltininko skoliniai įsipareigojimai, išlaikomi asmenys), Austrijoje (įvertinamos nusikaltėlio individualios gyvenimo sąlygos ir jo ekonominis pajėgumas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu), Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt. Manytina, kad taisyklė, įpareigojanti įvertinti kaltininko nusikalstama veika padarytą žalą ir jo turtinę padėtį, padės užtikrinti proporcingos ir adekvačios baudos bausmės paskyrimą asmeniui, t. y. kaltininko materialinės padėties vertinimas leis įgyvendinti pagrindinius bausmės principus – atgrasymo, nubaudimo ir teisingumo, o teismą įpareigos motyvuoti skiriamos baudos dydį.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. <...> skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už teisės pažeidimą, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas ar kita institucija, skirdama nuobaudą už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytoji nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu keičiamas BK 62 straipsnis, reglamentuojantis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, t. y. numatoma galimybė teismui paskirti mažesnę bausmę negu nustatyta Įstatymo projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, taip pat BK 90 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į Įstatymo projektu teikiamus pasiūlymus, sistemiškai tikslinamos ir kitos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Nustatomas 5 MGL (190 Eur) minimalus baudos dydis ir penkiskart padidinamas maksimalus baudos dydis (iki 250 MGL – 9 500 Eur) nepilnamečiui asmeniui. Taip pat penkiskart didinamas ir maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių asmenų fondą – maksimalus dydis (iki 125 MGL – 4 750 Eur).
Šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos (75 straipsnis) numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tokiu būdu sudaromos sąlygos sunkius nusikaltimus, kuriais daroma didžiausia žala valstybei ir asmeniui, padariusiems asmenims išvengti realaus nubaudimo efekto. Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmę už sunkius nusikaltimus tapo populiariu būdu išsisukti nuo atsakomybės. Praktika, kai vis dažniau už sunkius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė yra atidedama, ne tik iškreipia teisingumo sampratą, bet ir diskredituoja teisinės valstybės principus. Manytina, kad paskirta bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi, t. y. laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne atidedama. Todėl teikiamu Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, vykdymą.
BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą asmens papirkimą ar prekybą poveikiu, kai pasiūlytas, pažadėtas, susitartas duoti ar duotas kyšis viršija 250 MGL dydžio sumą. Baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pažymėtina, kad š. m. liepos mėnesį Lietuvoje vykusio vertinimo vizito metu EBPO ekspertai viena iš reikšmingiausių pastabų Lietuvai nurodė tai, kad už kvalifikuotą papirkimą kaip alternatyva įkalinimui turėtų būti numatyta – veiksminga turtinė sankcija. Tik tokiu būdu bausmė už papirkimą būtų proporcinga, veiksminga ir atgrasinanti. Tik įvertinus tai, kad siūlomomis pataisomis baudos bausmės dydžiai didinami iš esmės, teikiamu Įstatymo projektu, įvertinus EBPO ekspertų pastabas, greta laisvės atėmimo bausmės siūloma numatyti baudos bausmės alternatyvą už BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Bausmės paskirtis nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui gali būti įgyvendinama tik paskyrus teisingą, adekvačią padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bausmę, kuri pakankamai paveiktų asmenį ir dėl jos švelnumo neskatintų naujų nusikaltimų darymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrintas efektyvus valstybės ir visuomenės gynimas nuo nusikalstamų kėsinimųsi, ypač korupcijos užkardymas. Siekiant įgyvendinti EBPO ekspertų Lietuvai pateiktas pastabas dėl adekvačių baudų, kurios būtų veiksminga nubaudimo ir atgrasymo priemonė, nustatymo, taip pat siekiant veiksmingesnės kovos su korupcija, Įstatymo projektu siūlomos kompleksinės priemonės, kurios, tikimasi, ne tik pasitarnaus sėkmingam Lietuvos stojimo į EBPO procesui, bet taip pat užtikrins efektyvų baudos bausmės poveikį, padės įgyvendinti teisingumo principą.
Įstatymo projektu siūloma:
1) diferencijuoti minimalius baudų dydžius priklausomai nuo nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. atsisakyti šiuo metu nustatytos minimalios 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur) dydžio baudos, kurią teismas gali paskirti už visas nusikalstamas veikas, nepaisant jų pavojingumo, taip pat padidinti baudžiamajame įstatyme nustatytus maksimalius baudų dydžius, taip užtikrinant galimybę už pavojingas, didelę žalą padariusias nusikalstamas veikas paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią baudą. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, atitinkamai didinami ir baudų dydžiai nepilnamečiams asmenims, taip pat sistemiškai keliamas ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis.
2) nustatyti papildomas teisines priemones siekiant veiksmingesnės kovos su korupcija, t. y.:
- nustatyti naują baudos skyrimo taisyklę skiriant baudos bausmę už korupcinius nusikaltimus, kurios dydis tiesiogiai priklausytų (t. y. negalėtų būti mažesnis) nuo nustatyto korupcinės nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydžio;
- pailginti baudžiamojo poveikio priemonių – viešųjų teisių atėmimo ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – terminus, jeigu padarytas apysunkis ar sunkus korupcinis nusikaltimas. Būtent šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas gali sėkmingai prisidėti užkardant korupcinių nusikalstamų veikų darymą;
- nustatyti privalomą nuosprendžių dėl juridinių asmenų padarytų korupcinių nusikalstamų veikų paskelbimą per visuomenės informavimo priemones;
- nustatyti taisyklę, jog baudos už korupcines nusikalstama sveikas dydis gali viršyti baudžiamajame įstatyme nustatytus maksimalius baudų dydžius. Ši taisyklė būtų taikoma ir tais atvejais, kai baudos, paskirtos už kelias nusikalstamas veikas, būtų subendrinamos;
- atsisakyti galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus. Ši priemonė ypač svarbi korupciniuose nusikaltimuose, už kurių padarymą teismų praktikoje reali laisvės atėmimo bausmė beveik neskiriama, o tai padeda kaltininkams išsisukti nuo atsakomybės;
- numatyti baudos bausmės alternatyvą už BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti teismų pareigą skiriant baudą įvertinti tiek turtinę kaltininko padėtį, tiek nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, siūloma nustatyti ir taisyklę, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalis neturi būti mažesnė nei tos bausmės rūšies minimumas, be to, teismas privalėtų motyvuoti pridedamos bausmės dalies dydį.
Tikimasi, kad, Įstatymo projektu suderinus baudžiamojo įstatymo nuostatas su EBPO pateiktomis rekomendacijomis Lietuvai, bus užtikrintas sėkmingas Lietuvos stojimo į EBPO procesas, taip pat adekvačių ir nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančių baudų taikymas nusikalstamas veikas, ypač korupcines, padariusiems asmenims, kova su korupcija bus veiksmingesnė, o siūlomos kompleksinės antikorupcinės priemonės atgrasys nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
BK 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.
Pagal šiuo metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra 1 MGL dydžio, t. y. tiek fiziniam asmeniui, tiek juridiniam asmeniui skiriamos baudos minimumas yra 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies, jos pavojingumo, sukeliamų padarinių ir kitų svarbių aplinkybių skiriamos baudos dydis visais atvejais skaičiuojamas nuo galimo jos minimumo. BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti maksimalūs baudų dydžiai (už baudžiamąjį nusižengimą numatyta iki 150 MGL (apie 5 600 Eur) dydžio bauda, už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL (apie 19 000 Eur) dydžio bauda, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL (apie 38 000 Eur) dydžio bauda, už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL (apie 57 000 Eur) dydžio bauda, už neatsargų nusikaltimą – iki 225 MGL (apie 8 550 Eur) dydžio bauda. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL (apie 1 900 000 Eur) dydžio bauda. Manytina, kad teisinio reguliavimo nuostatos, numatančios tą patį baudos minimumą, pavyzdžiui, tiek nesunkių, tiek sunkių nusikaltimų atveju, neleidžia tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos, neužtikrina adekvačios ir proporcingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui baudos paskyrimo.
BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę (pavyzdžiui, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija ir kt.). Tačiau skiriant bausmę nėra nurodyta, jog teismas taip pat atsižvelgia tiek į nusikalstama veiką padarytą žalą, tiek į kaltininko turtinę padėtį.
BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo tvarką. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena aplinkybė, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje (pavyzdžiui, kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis ir kt.). Esant šioms sąlygoms, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
BK 63 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas skyrimo taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tačiau įstatymas neįpareigoja teisėjo pateikti motyvus dėl konkrečios pridedamos bausmės dalies, įstatymas taip pat nedetalizuoja, kokia bausmės dalis turi būti pridėta. Be to, šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Taigi numatytos skiriamos bausmės (subendrintos) „lubos“. Ta pati taisyklė numatyta ir BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką.
BK 681 straipsnyje reglamentuojama viešųjų teisių atėmimo tvarka. Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų. BK 682 straipsnyje reglamentuojama kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Šią priemonę teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų.
BK 71 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą, o BK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL (apie 1 900 Eur) dydžio bauda.
BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą asmens papirkimą ar prekybą poveikiu, kai pasiūlytas, pažadėtas, susitartas duoti ar duotas kyšis viršija 250 MGL dydžio sumą. Už minėtas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Teikiamu Įstatymo projektu siūloma diferencijuoti minimalius baudų dydžius priklausomai nuo nusikalstamos veikos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, keičiamos BK 47 ir 90 straipsnių nuostatos. Nepriklausomai nuo nusikalstamų veikų rūšies ir jų pavojingumo, pagal galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas skiriamų baudų dydis visais atvejais skaičiuojamas nuo 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minimali bauda už baudžiamąjį nusižengimą būtų skaičiuojama nuo 15 MGL (apie 570 Eur), už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 MGL (apie 1 900 Eur), už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 MGL (apie 3 800 Eur), už sunkų nusikaltimą – nuo 150 MGL (apie 5 700 Eur), už neatsargų nusikaltimą – nuo 22 MGL (apie 836 Eur), juridiniam asmeniui – nuo 200 MGL (apie 7 600 Eur), o nepilnamečiui – nuo 5 MGL (apie 190 Eur). Įstatymo projektu taip pat didinami ir maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Siūloma nustatyti, kad maksimali bauda už baudžiamąjį nusižengimą būtų 500 MGL (apie 19 000 Eur), už nesunkų nusikaltimą – 1 000 MGL (apie 38 000 Eur), už apysunkį nusikaltimą – 2 000 MGL (apie 76 000 Eur), už sunkų nusikaltimą – 3 000 MGL (apie 114 000 Eur), už neatsargų nusikaltimą – 750 MGL (apie 28 500 Eur), o nepilnamečiui – 250 MGL (apie 9 500 Eur).
Įstatymo projektu siūloma nustatyti naują baudos skyrimo taisyklę už korupcines nusikalstamas veikas, t. y. numatyti, kad baudos dydis už korupcines nusikalstamas veikas negalėtų būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis būtų skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Skiriant baudą pagal šią specialią taisyklę, galutinis teismo paskirtos baudos dydis galėtų viršyti BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negalėtų būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.
BK 43 straipsnio pakeitimais siūloma numatyti, kad nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už korupcinius nusikaltimus, privalėtų būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Tai viena iš priemonių su korupcija kovoti viešumu, taip pat numatyta ir Vyriausybės programoje.
Teikiamu Įstatymo projektu siūloma papildyti BK 54 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu, pagal kurį skirdamas bausmę teismas turėtų atsižvelgti ir į nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat BK 54 straipsnis pildomas nauja 3 dalimi, pagal kurią, teismas, skirdamas baudą, turės įvertinti ir kaltininko turtinę padėtį. Šis pakeitimas įpareigos teismą tinkamai motyvuoti ir įvertinti situacijas, kad asmeniui, kuris niekur nedirba ir neturi jokių lėšų, nebūtų skiriama pernelyg didelė baudos bausmė (kiltų baudos išieškojimo problema arba tikimybė, kad bauda bus pakeista į viešųjų darbų ar arešto bausmę), taip pat išvengti tų situacijų, kai dideles turtines pajamas turinčiam asmeniui paskiriama per menka bausmė, nepadedanti įgyvendinti nei nubaudimo principo, nei atgrasymo nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Įstatymo projektu taip pat keičiamas BK 62 straipsnis, reglamentuojantis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodyta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas ne tik viršutinę, bet ir apatinę bausmės ribas, kartu turi numatyti ir galimybę skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, tikslinamas BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nustatant, kad, esant visoms BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms, teismas gali paskirti mažesnę bausmę ne tik negu nustatyta BK 56 straipsnyje, bet taip pat ir BK 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse bei 90 straipsnio 3 dalyje.
BK 63 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad, teismas, bendrindamas bausmes iš dalies jas sudedant, nurodytų kiekvienos pridedamos dalies parinkimo motyvus. Taip pat siūloma nustatyti taisyklę, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalis neturi būti mažesnė nei tos bausmės rūšies minimumas, išskyrus atvejus, kai neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei šis dydis. BK 63 ir 64 straipsniai atitinkamai pildomi nuostatomis, pagal kurias subendrinant baudos bausmes, nebūtų taikomas šios bausmės maksimalaus dydžio limitas, t. y. jeigu skiriamos baudos, pavyzdžiui, už kelis apysunkius nusikaltimus, galutinis baudos dydis galėtų viršyti baudžiamajame įstatyme siūlomą nustatyti baudos už apysunkius nusikaltimus maksimalų dydį – 2000 MGL (apie 76 000 Eur).
BK 681 ir 682 straipsnių pakeitimais siūloma įtvirtinti naują taisyklę, vadovaujantis kuria, už padarytą apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą viešosios teisės ir teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (dvi aktualiausios korupciniams nusikaltimams baudžiamojo poveikio priemonės) būtų atimamos ne nuo 1 iki 5 metų, o nuo 3 iki 7 metų.
BK 71 straipsnyje didinama maksimali įmokos į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą suma – iki 125 MGL (apie 4 750 Eur). BK 90 straipsnio pakeitimais numatoma minimali baudos, skirtinos nepilnamečiams, suma (5 MGL – apie 190 Eur) ir galiojantis maksimalus baudos dydis padidinamas penkis kartus (250 MGL – apie 9 500 Eur).
Siekiant, kad laisvės atėmimo bausmė, paskirta už sunkius nusikaltimus, būtų adekvati ar atgrasanti baudžiamojo poveikio priemonė, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo nebūtų galima atidėti, kai padaryti nusikaltimai yra sunkūs.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu baudos bausmės dydžiai didinami iš esmės, siūloma greta laisvės atėmimo bausmės numatyti baudos bausmės alternatyvą už BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Tikimasi, kad baudžiamajame įstatyme diferencijavus minimalius baudų dydžius priklausomai nuo nusikalstamos veikos pavojingumo, nustačius didesnę maksimalių baudų už nusikalstamas veikas ribą, taip pat įtvirtinus kovą su korupcija stiprinančias teisines priemones (pavyzdžiui, baudos dydį už korupcines nusikalstamas veikas siejant su šių nusikalstamų veikų dalyku, jais padaryta turtine žala ar iš šių nusikalstamų veikų gauta nauda, pailginus kai kurių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo terminus, atsisakius draudimo viršyti baudos maksimalią ribą, kai baudos už korupcinius nusikaltimus yra bendrinamos) baudos bausmė taps viena veiksmingiausių bausmių, padedanti įgyvendinti bausmės per se paskirtį, ji bus adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, taip pat efektyvi atgrasymo priemonė. Įstatymo projekto nuostatų priėmimas taip pat padės užtikrinti sėkmingą Lietuvos stojimo į EBPO procesą, prisidės prie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus Įstatymo projektą bus užtikrintas baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir teisingumo principai, bus sudarytos sąlygos paskirti proporcingas ir nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančias adekvačias baudas. Įstatymo projektas įgyvendins ir EBPO ekspertų Lietuvai pateiktas rekomendacijas, užtikrinsiančias sėkmingą Lietuvos stojimą į EBPO, taip pat Lietuvos Vyriausybės programos nuostatas dėl teisinių reguliavimo priemonių kovoje su korupcija.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes užtikrins galimybę taikyti efektyvias valstybės poveikio priemones nusikalstamas veikas darantiems asmenims, t. y. nustatys tokius baudų už nusikalstamas veikas dydžius, kurie ne tik atgrasytų nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir, tikėtina, sumažintų jų skaičių.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas turėtų didelę teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi didesni baudų dydžiai dažniausiai būtų taikomi turtinių, ekonominių, finansinių ir korupcinių nusikalstamų veikų padarymo atvejais, o būtent šios nusikalstamos veikos ir daro didžiausią žalą tiek legaliai veikiantiems verslo subjektams, tiek valstybės ekonomikai plačiąja prasme.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, šio projekto priėmimas sukurtų prielaidas biudžeto pajamoms padidinti iš surenkamų baudų ir sutaupyti biudžeto lėšų mažinant laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai ir pasiūlymai.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: bausmė, bauda, MGL.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė