LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-354)

 

2017 m. liepos 5 d.

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Leonard Talmont;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;  Jūratė Mikulskienė; Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

1

1

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

 1.    Nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški. Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina.

 

Pritari

 

2.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

1

1

2

 

2.   Įstatymo 1 straipsnio pavadinime bei jo 1 ir 2 dalyse minimi įstatymo paskirtis ir tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus. Dėl tos priežasties keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis.

 

Pritarti

 

3.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

1

3

 

3.    Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą – „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“

 

Pritarti

 

4.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

1

5

 

4.    Įstatymo 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose).

Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu „galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“) nėra aišku, ar įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

 

Pritarti

 

5.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

 

 

5.   Svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“. Įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atvejo vadybininką skiria savivaldybės administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti.

 

Pritarti

 

6.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

6

 

6.   Svarstytina, ar įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“, „vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra „atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama. Galima preziumuoti, kad atveju laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų. Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Siūlytina aptariamą reguliavimą tikslinti, o terminiją keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją.

 

Pritarti

Nauja terminija reikalinga, atsižvelgiant į atsirandantį naują teisinį reguliavimą.  Būtina tikslinti ir derinti terminus.

7.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

3

 

7.   Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje reikia įvardyti kokia bendruomenė turima galvoje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas– savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt.  

Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje vartojama daugiskaita (tai kelia klausimą ar kalbama apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius. Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį.

 

Pritarti

 

8.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

4

 

8.    Nėra aiškus įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu. Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų).

              Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra „bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti konkretizuotas. Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją.

Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 13 straipsniu,  pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip „fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo.

Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“.

Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr. 80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“).

Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“

 

Pritarti

 

9.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

5

 

9.    Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis tobulintina kalbiniu požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama.

 

Pritarti

 

10.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

6

 

10.   Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas – „veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:

 

Pritarti iš dalies

 

 

11.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

10.1.   Sąvokos turinys (formuluotė „garbės ir orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo 3 straipsnio ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis

 

Pritarti

 

12.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

6

 

10.2.   Teikiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti.

 

Iš dalies  pritarti

Šiame įstatyme vartoti nustatyti  derantį su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu išaiškinimą, tačiau, atsižvelgiant į vaikui dėl jo amžiaus būdingą nebrandumą, atitinkamai papildyti ir išplėsti smurto aiškinimą ir  smurto formas. (Žr. komiteto siūlymą) 

 

13.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

6

 

10.3.   Svarstytina, ar apibrėžime pateikiamas smurto būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“.

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į ANAAĮ, vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje ž, kurioje smurtaujama, laikomas smurto auka. Tai yra netiesioginis smurtas tačiau nėra neveikimas.

14.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

24

 

2

2

10.4.    Psichologinio smurto sąvoka, pateikiama šiame apibrėžime, taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu „psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas „psichinės prievartos“ (past. – ne „psichologinės“) terminas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina teikiamame projekte vartojamą „psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu.

 

Pritarti iš dalies

Vartotinos abi sąvokos, nes tiek psichinis smurtas tiek psichologinis smurtas daro neigiamą įtaką vaiko raidai. Šis įstatymas nustato vaiko teisių pažeidimų įvertinimą ne tik baudžiamosios teisės aspektu, tačiau ir prevenciškai siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, atkreipiant dėmesį į vaiko interesų neatitinkantį veikimą ar neveikimą ir laiku suteikiant pagalbą šeimai ar kitiems asmenims, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo. 1.

Skiriasi psichinio ir psichologinio smurto turinys. Psichinis smurtas pasireiškia grasinimu ar kitaip išreikštu ketinimu kitą asmenį sumušti, sužaloti, nužudyti. Tuo tarpu psichologinis smurtas – tai įžeidžiantys žodžiai, pastabos, draudimai, gąsdinimai, jausmų ignoravimas, baudimas orumą žeminančiomis bausmėmis,  siekiant asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti jį paklusti. Todėl Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatyme nustatytas bendrasis smurto apibrėžimas, kuriame akcentuojamas psichinis smurtas kaip dažniau tarp suaugusiųjų pasireiškiantis veiksnys. Vaikas, tikėtina, dažniau patiria psichologinį smurtą, kurį dėl savo amžiui būdingo nebrandumo, ne visada gali paaiškinti, todėl šio įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, normos akcentuoja vaikui būdingus smurto potyrius, kurie ne visais aspektais  turėtų sutapti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis. Būtina

įvertinti, kad šiame, kaip specialiame vaiko įstatyme reikia nustatyti smurto apibrėžtį, įvertinant vaiko pažeidžiamumą, jo  priklausomumą nuo suaugusiųjų valios, vaikui būdingus vaiko vystymosi, brandos ir žalos ypatumus. Todėl vaiko atveju, terminas „psichologinis“ labiau taikytinas kaip tęstinio, ilgalaikio poveikio vaikui apibrėžtis, o „psichinis“ – kaip padarinys, sukeliantis vaikui tiesioginį psichinį skausmą ar žalą.

15.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

4

10.5.   Teikiamame smurto prieš vaiką apibrėžime nustatoma, kad smurtas gali būti tik tyčinis. Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko „nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma.

 

Pritarti

Žr. komiteto siūlymą.

16.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

10.6.    Teikiamame apibrėžime smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.)

Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“.

 

Pritarti

Žr. komiteto siūlymą.

17.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

8

 

11.    Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis tikslintina atsisakant neaiškaus žodžio „iki“ ir vietoje jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu.

 

Pritarti

 

18.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

9

 

12.    Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis.

 

Pritarti

 

19.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

10

 

13.   Svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste.

 

Pritarti

 

20.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

1

14.    Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte apibrėžiama fizinio smurto prieš vaiką forma, kur numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes. Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“.

Pritarti iš dalies

Siekiant neginčytino aiškumo, kad bet kokios tėvų naudojamos fizinės bausmės, kaip drausminimo priemonė,  net nepaliekančios aiškios žalos vaiko fizinei sveikatai, yra neleistinos,  pritarti tuo tik atveju, jei bus pritarta komiteto siūlomam smurto prieš vaiką apibrėžimui.

21.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

 

15. Akcentuotina, kad įstatymo 3 straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:

 

Atsižvelgti

 

22.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

6

 

15.1.   Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje akcentuojamos penkios smurto formos, o įstatymo 3 straipsnyje tik keturios (past. – neapibrėžiama, kaip šio įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vaiko garbės ir orumo nepaisymas).

 

Pritarti

 

23.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

6

 

15.2.   Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje akcentuojama, kad smurtas gali būti daromas „veikimu ar neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“. Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis „tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto apibrėžimu.

 

Pritarti iš dalies;

 spręsti pagr. komitetui.

Pvz. vertimas klūpėti ant žirnių, ar pačiam vaikui liepimas atlikti kokį kitą veiksmą, keliantį fizinį skausmą ar žalojantį – ar tai tiesioginis veiksmas?

24.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

 

16.   Įstatymo 3 straipsnyje pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini:

16.1.   Apibrėžiant fizinį smurtą, nėra aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“.

 

Atsižvelgti

 

25.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

16.2. Apibrėžiant fizinį smurtą, „fizinių veiksmų prieš vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė – „fizinės jėgos naudojimas“. Svarstytina, ar „fizinių veiksmų“ ir „fizinės jėgos“ formuluotės savo turiniu sutampa, o jeigu ne, koks yra jų tarpusavio santykis.

Pritarti

 

26.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

1

16.3.  Apibrėžiant fizinį smurtą, turėtų būti akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita. Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu.

 

Pritarti

 

27.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

1

16.4.     Teikiamame fizinio smurto apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.).

 

Pritarti

 

 

28.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

1

16.5.    Teikiamame fizinio smurto apibrėžime atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – žala garbei ir orumui. Tai yra įstatymo spraga, nes normos dalis traktuojama plačiau už visumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui.

Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“.

Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė „<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“.

 

Pritarti

 

29.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

2

16.6.     Apibrėžiant psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas.

 

Pritarti iš dalies

Vartoti psichinio ir (ar) psichologinio smurto sąvoką.

30.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

2

16.7.   Apibrėžiant psichologinį smurtą, nėra aiškus jame vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

Siūlytina žodį nuolatinis keisti žodžiais „kelis kartus ar nuolat pasikartojantis“ (Žodis sisteminingas suponuoja į tam tikrą aiškiai nusakomą  sistemą, vargu ar šiuo atveju tinkamas žodis. Bet kuriuo atveju terminas, kalbant apie smurto pakartotinumą, turėtų būti vienodas visame įstatyme.

31.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

2

16.8.  Apibrėžiant psichologinį smurtą, jo sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų.

 

Atsižvelgti

 

32.   

 

 

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

16.9.   Apibrėžiant seksualinį smurtą, svarstytina, kuo šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR“ (OL 2011 L 335, p.1).

 

Spęsti pagrindiniam komitetui

 

33.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

3

16.10.   Apibrėžiant seksualinį smurtą, tikslintinas terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“.

 

Pritarti

 

34.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

3

16.11.    Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojami terminai turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui, „seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus.

 

Pritarti

 

35.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

3

16.12.   Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojama formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 1511 straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių.

 

Pritarti

 

36.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

3

16.13.     Apibrėžiant seksualinį smurtą, šio apibrėžimo antrasis sakinys yra lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“.

 

Pritarti

 

37.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

3

16.14.     Seksualinio smurto apibrėžimo antrasis sakinys yra kazuistinio pobūdžio. Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai. Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. 

 

Pritarti

 

38.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

3

 

4

16.15.   Apibrėžiant vaiko nepriežiūrą, jos sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų.

 

Atsižvelgti

 

39.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

4

 

 

17.   Įstatymo 4 straipsnio pavadinime po žodžių „vaiko teisių“ įrašytinas žodis „apsaugos“.

 

Pritarti

 

40.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

4

 

1

18.    Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“.

 

Pritarti

 

41.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

4

 

4

19.     Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“.

 

Pritarti

 

42.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

4

 

6

20.   Svarstytina, ar įstatymo 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis.  

 

Nepritarti

JT Vaiko teisių konvencijos nuostata. Preambulėje siūloma visoms valstybėms – dalyvėms atsižvelgti į vaiko fizinį ir psichinį nebrandumą, suteikiant jam ypatingą apsaugą ir priežiūrą tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Pagal šią formuluotę vaikas iki gimimo nėra pripažįstamas vaiku.

Ši sąvoka įtvirtinta galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, kuris nepadaro negimusio vaiko teisės subjektu, nesuteikia jam teisių ir neuždraudžia daryti abortų, o tik kalba apie vaiko galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis.

Tačiau „galimybė būti sveikam iki gimimo“ gali tapti vienintele priemone leidžiančia gydyti negimusį tais atvejais, kai jo motinos gydymas nereikalingas. Tokiu atveju gydomas negimęs vaikas, o ne jo motina, kuriai tokia operacija nėra indukuotina ir intervencija daroma ne į jos organizmą, nes priešingu atveju, tokia operacija motinai-pacientei keltų tam tikrą riziką. Todėl nesant šiame įstatyme nuostatos dėl „galimybės būti sveikam iki gimimo“, tokia intervencija galimai netektų teisinio pagrindo. Be to,

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas straipsniuose 2.2, 3.143 vartoja “negimusio vaiko sąvoką” nustatant teisių, kurias įstatymai pripažįsta negimusiam vaikui atsiradimo momentą (2.2),  tėvystės pripažinimo negimusiam vaikui sąlygas (3.143 ). Darytina išvada, jog Civilinis kodeksas taip pat pasisako, dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. 

 

43.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

5

 

 

21.   Įstatymo 5 straipsnis pradedamas žodžiu „Kai“. Toks teisės nuostatos formulavimo būdas neatitinka teisės technikos taisyklių. Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje.

Pritarti

 

44.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

5

 

 

22.   Įstatymo 5 straipsnyje pateikiama nuoroda ne į tą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“.

 

Pritarti

 

45.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

5

 

 

23.    Įstatymo 5 straipsnio, kuriuo siekiama aprašyti pagrindines normų konkurencijos ir kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti. Teikiamame projekte nustatoma: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai <...>“. Iš šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje.

Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip. Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais.

 

Pritarti

 

46.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

5

 

 

24.   Įstatymo 5 straipsnio formuluotės „<...> išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis. Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių.

 

Pritarti

 

47.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

5

 

 

25.    Įstatymo 5 straipsnyje numatytai antrajai bendrosios taisyklės išimčiai („<...> arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas „kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus, atitinkamai suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui. Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų. Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas.  

 

Pritarti

 

48.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

26.    Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“ ar pan.

 

Pritarti

 

49.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

8

1

 

27.    Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių.  

 

Pritarti

 

50.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

8

14

16

18

21

22

25

26

2

3

2,5

3

2

 

3

3

 

28.     Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti.

 

Pritarti

 

51.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

9

1

2

 

29.   Svarstytina ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti

 

52.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

10

 

 

30.   Įstatymo 10 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko  atstovą pagal įstatymą“.

 

Pritarti

 

53.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

11

1

 

31.    Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata “Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala.

 

Pritarti

 

54.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

16

2

3

5

 

32.    Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės.

 

Pritarti iš dalies

Projektą tikslinti, tačiau svarstyti atsisakyti tik šio straipsnio 3 ir 4 dalių.

55.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

19

1

 

33.   Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“.

Pritarti

 

56.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

19

20

22

24

30

4

 

 

2

6

 

34.    Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies ir 20 straipsnio antrojo sakinio, 22 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios.

 

Pritarti iš dalies

Projekto 24 straipsnio 2 dalį galima jungti su seksualinio smurto sąvokos apibrėžimu, tačiau neatsisakyti 19 str. 4 d., 22 str. ir 30 str. 6 d. nuostatų, kaip specialiajam įstatymui aktualių nuostatų.

57.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

22

25

 

3

 

35.   Įstatymo 22, 25 straipsniuose reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse.

 

Pritarti

 

58.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

22

4

 

36.    Siekiant teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, įstatymo 22 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo.

 

Pritarti

 

59.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

22

5

 

37.   Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki 18 metų“ brauktina kaip perteklinė.

 

Pritarti

 

60.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

22

10

 

38.    Įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje rašoma, kad „nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina.

 

Pritarti

 

61.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

23

 

 

39.    Įstatymo 23 straipsnio pavadinimas – „Vaiko teisių naudojimas“ – tikslintinas, nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas. Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį). Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas.

Šiuo konkrečiu atveju keičiamo įstatymo 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu.

 

Pritarti

 

62.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

1

 

40.    Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti “kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą pareigą.

 

Pritarti iš dalies

24 str. neatsisakyti, tačiau atsisakyti žodžio „privalo“.

63.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

2

 

41.    Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas:

 

Atsižvelgti

 

64.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

41.1.   Neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo.

 

Pritarti

 

65.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

2

 

41.2.   Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata yra klaidinanti, informuojanti, jog baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį.

 

Pritarti

 

66.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

41.3.   Be to, atkreiptinas dėmesys, kad smurto demonstravimas vaikams pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

 

Pritarti

 

67.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

3

 

42.    Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma: „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“.

 

Pritarti

 

68.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

3

 

43.    Atsižvelgiant į BK terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“.

 

Pritarti

 

69.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

4

 

44.    Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims informuoti policiją ir (ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina, kad jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas.

 

Pritarti

 

70.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

5

 

45.    Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje siūlomas reguliavimas dėl bendrininkavimo, jo nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan.

                   Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui.

Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti.

Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo.

Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.

Ketvirta, BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai.

Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas.

Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje po žodžių „žinančio apie smurtą prieš vaiką“ brauktini žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“.

Pritarti

 

71.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

24

6

 

46.    Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad „Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“.

Pritarti

 

72.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

25

 

 

47.    Įstatymo 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas.

 

Pritarti

 

73.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

25

 

 

48.    Įstatymo 25 straipsnyje po žodžio „bei“ įrašytinas žodis „kitų“.

 

Pritarti

 

74.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

25

2

 

49.    Įstatymo 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus.

 

Pritarti

 

75.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

25

3

 

50.    Įstatymo 25 straipsnyje 3 dalyje minimas jau nebegaliojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

 

Pritarti

 

76.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

 

 

25

3

 

51.    Įstatymo 25 straipsnyje 3 dalyje įtvirtinama klaidinanti ir teisinei logikai prieštaraujanti nuostata – „<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas.  

Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas.

 

Pritarti

 

77.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

26

2

 

52.    Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis („Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė.

Pritarti

 

78.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

27

1

 

53.    Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įvedamas Baudžiamojo kodekso trumpinys, nors šis pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį).

Pritarti

 

79.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

27

1

 

54.    Svarstytina, ar nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus.

 

Pritarti

 

80.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

27

2

 

55.    Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (past. – baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – BK), dėl to turi būti išbraukta.

 

Pritarti

 

81.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

27

3

 

56.    Svarstytina, ar įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nusikalstamų veikų sąrašas išsamus. Be to, rekomenduotina, nurodyti ne veikų pavadinimus, o tikslius BK specialiosios dalies straipsnius bei jų dalis. Tokiu būdu būtų išvengta galimų nuostatos taikymo problemų.

                   Manytina, kad įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

 

Pritarti

 

82.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

28

 

 

57.    Keičiamo įstatymo 28 straipsnio pavadinime formuluotė „pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Atitinkamai ši formuluotė koreguotina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio bei kitų straipsnių tekstuose.

 

Pritarti

 

83.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

28

1,3

1

 

1

58.    Įstatymo 28 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“.

 

 

84.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

28

1

 

59.    Svarstytina ar įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui.

 

Pritarti

 

85.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

28

1

 

60.    Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, siekiant kad nekiltų normos taikymo problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis. Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“.

 

Pritarti

 

86.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

28

5

 

61.    Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, ar kitur projekto tekste, nurodytina kaip ir kas kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui.

 

Pritarti

 

87.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

28

6

 

62.    Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti.

 

Pritarti

 

88.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

29

 

1

63.    Įstatymo 29 straipsnio 1 punkto nuostatos dėl tėvų pareigų neatitinka šio straipsnio pavadinimo.

 

Pritarti

 

89.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

30

4

 

64.    Įstatymo 30 straipsnyje vartojamos formuluotė „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė „vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes.

 

Pritarti

 

90.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

30

4

 

65.    Įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostata: „įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio.

 

 

 

91.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

30

5

2

66.    Įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 2 punkte žodis „straipsnio“ keistinas žodžiu „dalies“.

 

Pritarti

 

92.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

31

2

 

67.    Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatos diskutuotinos.

            Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“

Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti. Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte.

Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu. Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį <...>“. 

Pritarti

 

93.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

32

1

 

68.       Teigtina, jog įstatymo 32 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>,  nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama.

Pritarti

 

94.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

32

1

 

69.      Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tėvų“ įrašytina formuluotė „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“.

 

Pritarti

 

95.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

32

2

 

70.      Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje po formuluotės „nurodytas šio įstatymo“ įrašytina nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį.

Pritarti

 

96.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

33

1

 

71.      Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „vaiko atstovų“ įrašytinas žodis „kitų“.

 

Pritarti

 

97.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

34

1

 

72.      Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies tiek pirmame, tiek antrame sakiniuose parinktinas tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis.

 

Pritarti

 

98.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

34

35

1

2

 

73.     Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio, 35 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas.

Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė.

 

Pritarti

 

99.   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

34

2

 

74.     Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo „pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas.

Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra.

 

Pritarti

 

100.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

34

3

 

75.      Įstatymo 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų.

 

Pritarti

 

101.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

36

 

 

76.      Įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinama, kad „Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“. Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo 40 straipsnyje nustatytu reguliavimu) ir procesai bei bendruomeninės paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt.

 

Pritarti

36 str. išbrauktinas, atsižvelgiant į SN siūlomą 40 N str.

102.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

36

4

 

77.      Įstatymo 36 straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje.

 

Pritarti

 

103.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

37

 

 

78.      Tikslintinas įstatymo 37 straipsnio pavadinimas, po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis „teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir suprantamas.

 

Pritarti

 

104.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

37

1

 

79.      Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“. Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį. Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje.  Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių.

Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį.  

Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.

 

Pritarti

 

105.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

37

2

 

80.      Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas.

 

Pritarti

 

106.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

38

1

 

81.      Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko situacijos grėsmės lygis įvertinamas ir nustatomas „socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti nustatyti įstatyme. 

 

Pritarti

 

107.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

38

 

39

 

21

2

1

1

82.      Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 39 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „bendrojo pobūdžio paslaugos“. Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis. Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalis dubliuojasi tarpusavyje. Projektas tobulintinas šiais aspektais.

Pritarti

 

108.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

38

2

4

83.      Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos tikslintinos, nurodant, koks „pavojus vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos (vaiko atstovų pagal įstatymą).

Be to, po formuluotės „jo atstovais“ įrašytina formuluotė „pagal įstatymą“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, 44 straipsniui.

 

Pritarti

 

109.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

38

6

 

84.      Įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostata tobulintina, nes iš jos neaišku, kas ir kokiu būdu „pateikia“ vaiko nuomonę.

 

Pritarti

 

110.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

38

7

8

 

85.      Įstatymo 38 straipsnio 7 ir 8 dalies terminologija derintina tarpusavyje, nes 7 dalyje kalbama apie priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą

 

Pritarti

 

111.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

39

1

 

86.      Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kas priima sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas.

 

Pritarti

 

112.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

40

2

 

87.      Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti formuluotės „kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio.

 

Pritarti

 

113.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

40

4

 

88.      Iš įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aišku, kas konkrečiai turi imtis skubių veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma.

 

Pritarti

 

114.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

41

51

1

3

 

89.      Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje būtina apibrėžti ką reiškia sąvoka “užmegzti pagalbos santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas.

Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyti aiškūs įgaliojimai atvejo vadybininkui telkiant bendruomenės narius ir specialistus. Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu. Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie “specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko. Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt.

Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata “Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”, “stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas.

 

Pritarti

 

115.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

41

2

1

90.      Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato atvejo vadybininko teisę reikalauti informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka.

 

Pritarti

 

116.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

41

5

5

91.      Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punktas taisytinas. Laikinoji vaiko globa gali būti nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą.

 

Pritarti

 

117.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

42

 

 

 

 

 

 

 

 

42

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

92.       Įstatymo 42 straipsniu siūloma reguliuoti kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką teisinį institutą. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, o Civiliniame kodekse.

Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės. Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y.  dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose.

 

Pritarti

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

118.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

43

44

1

 

93.      Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į šios nuostatos turinį, vartojama sąvoka „policija“ keistina į sąvoką „policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44 straipsnio.

 

Pritarti

 

119.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

43

2

 

94.      Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant. Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti.

 

Pritarti

 

120.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

43

4

 

95.      Nėra aišku kaip įstatymo 43 straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas.

 

Pritarti

 

121.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

43

5

 

96.      Kelia abejonių įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai.

Pritarti

 

122.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

44

 

 

97.      Įstatymo 44 straipsnyje esanti nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalis keistina nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį.

 

Pritarti

 

123.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

45

 

 

98.      Įstatymo 45 straipsnyje numatyti subjektai, pas kuriuos (kuriuose) vaikas laikinai gali būti apgyvendintas. Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia.

 

 

 

124.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

46

1

 

99.      Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies 1 punkte pateiktos institucijos - Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą.

Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti.

 

Pritarti

 

125.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

47

 

 

100.     Įstatymo projekto 47 straipsnio punktų tekstas neišplaukia iš pirmosios pastraipos, todėl pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys.

 

Pritarti

 

126.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

48

5

1

101.     Įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas tikslintinas, jog šiame punkte siekiama reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas.

Pritarti

 

127.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

49

4

1

4

5

102.     Svarstytinas įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne. Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte.

 

Pritarti

 

128.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

50

1

 

103.     Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui, „Taryba“, kuris vartotinas tolesniame straipsnio tekste.

 

Pritarti

 

129.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

50

0

 

104.     Įstatymo 50 straipsnio 5 dalis tikslintina, nustatant, jog „Tarybai patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

Nepritarti

Pritarti VTAKĮ pasiūlymui.

130.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

105.     Kaip matyti iš siūlomo teisinio reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan.

 

Atsižvelgti

 

131.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

106.     Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 6 d. Įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas.

Atsižvelgti

 

132.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

 

 

107.     Teikiamo projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojamas“ keistinas žodžiu „įsigaliojimas“.

 

Pritarti

 

133.    

 

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

2

 

108.     Projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 dalį“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 dalį“.

 

Pritarti

 

134.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

2

3

 

109.     Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo.

 

Pritarti

 

135.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

110.     Koreguojant šį įstatymą, atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 – XIIIP-360)

 

Pritarti

 

136.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

(2017-02-14)

 

 

 

111.     Įstatymas tikslintinas kalbos požiūriu.

 

Atsižvelgti

 

137.    

Europos teisės departamentas

Prie LR Teisingumo ministerijos

(2017-02-24)

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos  pagrindų įstatymo Nr.  I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos  su  seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų  pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau –  Direktyva  2011/93/ES), nuostatas.    Vis     dėlto    pažymime,    kad    pagal    Lietuvos     Respublikos    Seimo    Statuto

135 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi būti parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

 

Str.

Str. d.

P.

 

 

 

 

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

(2017-03-14)

 Toliau – VTAKĮ

 

1

1

1

1

 

1

2

3

4

 

1. Įvertinant tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turėtų būti pagrindinis teisės aktas vaiko teisių apsaugos srityje, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko teisės ir laisvės, jų turinys bei įgyvendinimo, užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinį bei juo reglamentuojamus teisinius santykius, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių formuluotės, jas suderinant tarpusavyje.

Pritarti

 

VTAKĮ

1

1

 

2. Tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotę, atsisakant nuostatos, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti vaiko pareigų gynimo pagrindus, nes Įstatymo projekte neatskleista kaip bus ginamos vaiko pareigos ar užtikrinamas pareigų vykdymas, taip pat abejotina ar vaiko pareigų reglamentavimas galėtų (turėtų) būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas.

Svarstytina galimybė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą, nuostatas, Lietuvoje.“

Pritarti

Jungti su SN D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu.

VTAKĮ

1

4

 

3. Tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant tai, kad pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas, o šiame Įstatymo projekte įtvirtintos tik bendrosios nuostatos bei, atsisakant atskirų vaiko teisių išskyrimo (pvz., „reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos“), išdėstyti jį taip:

„4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato pagrindines vaiko teises ir laisves, jų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo principus bei garantijas, reagavimo į vaiko teisių pažeidimą bei pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą organizavimo ir teikimo pagrindines sąlygas, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas bei vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“

Nesutinkant su pasiūlyta formuluote, tikslinga 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio „konvencija“ įrašyti žodžius „ir jos fakultatyviniais protokolais“; išbraukti žodžius „bei pareigas“ (argumentas – pareigos yra nustatytos kituose, konkrečios srities teisės aktuose, tarp jų ir tuose, į kuriuos projekto rengėjai daro nuorodas).

Pritarti iš dalies

Pritarti pasiūlymo esmei, tačiau siūlymus išdėstyti 1 str. 1 dalies formuluotėje, atsižvelgiant SN D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymus.

VTAKĮ

2

2

1

2

 

4. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas sąvokas „atvejo vadyba“ ir „atvejo vadybininkas“, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nuoseklumo ir turint omenyje tai, kad kompleksinės pagalbos teikimas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant ir atitinkamai suderinant Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas su atitinkamomis Įstatymo projekto Antrojo skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatomis.

Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas yra „atvejis“ bei koks yra atvejo vadybininko vaidmuo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, ir jo santykis, įgalinimai kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.

Sąvoka „atvejo vadyba“ turėtų būti tikslinama, išplečiant ją. Manytina, kad atvejo vadybos tikslas – negali būti vienintelis ir išimtinis, t. y. tik vaiko atstovų pagal įstatymą įgalinimas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba yra apibrėžiama kaip koordinuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ir turint omenyje Įstatymo tikslą, manytina, kad praktikoje yra daugybė įvairių vaiko teisių pažeidimo atvejų, kai visų pirma vaikui (taip pat ir vaiko atstovams pagal įstatymą) turi būti suteikta visa reikalinga pagalba tam, kad jis galėtų sugrįžti į socialinę aplinką ir joje pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje.

Formuluotė tikslintina ir atsisakant žodžio „ilgalaikės“, nes iš Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinio nėra aišku kas laikytina ilgalaike, kas trumpalaike pagalba (nustatytas tik maksimalus 12 mėnesių pagalbos teikimo terminas, Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 5 punktas). Be to, neretai paslaugų (pagalbos) teikimo trukmę lemia jos efektyvumas.

Pritarti iš dalies

Diskutuotina, ar reikia atsisakyti ilgalaikės pagalbos sąvokos, siekiant išvengti formalios vienkartinės pagalbos teikimo.

VTAKĮ

2

3

 

5. Tobulinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, prieš žodžių junginį „bendruomenėje teikiamos“ įrašant žodžius „gyvenamosios vietos“. Formuluotė tikslintina ir turint omenyje tai, kad ne visi vaikai auga (savo) šeimoje, šeimos aplinkoje, tačiau jiems, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, gali būti reikalingos paslaugos bendruomenėje (t. y. kuo arčiau jų gyvenamosios vietos).

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

VTAKĮ

2

5

 

6. Tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą mobiliosios komandos sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, ar tai bus komandos, sudarytos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar iš jos teritorinių padalinių savivaldybėse, specialistų, taip pat neaišku kokią pagalbą, pagal šiai tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams priskirtą kompetenciją, teiks šios komandos.

Įvertinant tai, kad jog šios normos bei Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinys suponuoja, kad bus sudaryta ne viena mobilioji komanda, vietoj žodžio „kuri“ įrašyti „kurios“.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos turint omenyje ir tai, kad mobilios komandos paslaugos ir pagalba gali būti reikalinga ir jų teikimas turėtų būti užtikrintas ir tais atvejais, kai vaikas negyvena savo šeimoje (su savo tėvais), o gyvena su kitais atstovais pagal įstatymą ar kitais teisėtais atstovais.

Pritarti

 

VTAKĮ

2

6

 

7. Svarstytina galimybė tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoka „Pagalbos planas“, atitinkamai trumpinant ir konkretizuojant šios dalies nuostatas, pvz., svarstytina, ar pateiktas pavyzdinis asmenims būtinų priemonių sąrašas nėra atitinkamų paslaugų dalis. Taip pat svarstytina, ar kriterijai, į kuriuos privalomai turėtų būti atsižvelgiama sudarant pagalbos planą, plano turinys ir kitos aplinkybės neturėtų būti išsamiau reglamentuoti atskirame Įstatymo straipsnyje (pvz., individualus pagalbos planas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius ir kt.; pagalbos plane turėtų būti nustatyti pagalbos tikslai, konkrečios priemonės, situacijos pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka, atsakingi asmenys ir kt.).

Siekiant vieningo teisės normų supratimo, aiškinimo ir taikymo, siūlytina Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti kartu su vaiku gyvenančių asmenų sąvoką.

Pritarti

 

VTAKĮ

2

7

 

8. Siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje išbraukti žodį „tai“.

Pritarti

 

VTAKĮ

2

8

 

9. Siūlytina Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį papildyti nauju sakiniu: „Jeigu asmens amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.“

Pritarti

 

VTAKĮ

2

9

 

10. Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 punktą suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko atstovavimą pagal įstatymą ir svarstyti tikslingumą įtvirtinti dvi sąvokas: „vaiko atstovai pagal įstatymą“ ir „kiti teisėti vaiko atstovai“.

Pastebėtina ir tai, kad Įstatymo projekte sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“ yra vartojama, siekiant reglamentuoti išimtinai vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) atitinkamus santykius, asmenines tėvų teises ir pareigas, todėl neužtikrinus sąvokų atskyrimo ir tikslaus jų vartojimo, praktikoje gali kilti nesklandumų.

Pritarti

 

VTAKĮ

2

10

 

11. Siūlytina tikslinti ir išplėsti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad kuriamas centralizuotas vaiko teisių apsaugos institucijų modelis ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus pavaldūs šiuo metu savivaldybių administracijų sudėtyje esantys vaiko teisių apsaugos skyriai.

Atitinkamai Įstatyme turėtų būti atskirtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (centrinės nacionalinės institucijos) ir jos teritorinių padalinių – vaiko teisių apsaugos skyrių ar pan. funkcijos, įgaliojimai ir t.t.

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

1

12. Siūlytina tobulinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkto formuluotę ir išdėstyti ją taip:

„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;“

Pritarti

Su TD pastaba

VTAKĮ

4

1

3

13. Tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkto formuluotę ir ją išdėstyti taip:

„3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti atsižvelgiama;“

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

4

14. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 punkto nuostatas suderinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir išdėstyti ją taip:

„4) nediskriminavimo. Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos teisės ir laisvės.“

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

5

15. Tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkto formuluotę, po žodžio „savybes“ įrašant žodžius „bei poreikius“.

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

6

16. Tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punkto formuluotę, kadangi neaišku, kodėl ir kokiais argumentais vadovaujantis viena iš vaiko teisių (teisė į sveikas ir normaliam vystymuisi reikalingas sąlygas) yra išskirta kaip principas.

Nepritarti

SADM paaiškinimas

VTAKĮ

4

1

8

17. Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

„8) bendradarbiavimo. Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga grindžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir kitų šiame procese dalyvaujančių asmenų koordinuotu ir nuosekliu bendradarbiavimu su vaiko atstovais pagal įstatymą ir tarpusavyje, reikalingos informacinės ir kitokios pagalbos teikimu.“

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

9

18. Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 punktą siūlytina išdėstyti taip:

„9) prieinamumo. Vaikui reikalinga pagalba ir paslaugos organizuojamos ir teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus) ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą poreikius bei interesus;“

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

10

19. Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip:

„10) efektyvumo. Vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos paslaugos ir pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, organizuojama ir teikiama, ekonomiškai ir racionaliai naudojant turimus išteklius;“

Pritarti

 

VTAKĮ

4

1

11

20. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 11 punkto formuluotę, nes nėra aiškus šios normos turinys ir tikslas – kokios priemonės turimos omenyje, taip pat neaišku kaip sveikatos priežiūros paslaugų visuma gali būti derinama su sveikatos priežiūra, kokios yra specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės, ir išdėstyti jį taip:

„11. visapusiškumo. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamam vaiko teisių įgyvendinimui ir jų apsaugai, įvertinamas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos pagalbos, paslaugų poreikis ir užtikrinamas suderintas jų teikimas.“

Pritarti

 

VTAKĮ

5

 

 

21. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį, įtvirtinant, kad Įstatymui teikiama pirmenybė, kai kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip arba kai konkretūs vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti (galimai paliekant galiojančią 5 straipsnio redakciją). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos principai išdėstyti 4, ne 3 straipsnyje, kaip nurodoma Įstatymo projekte.

Pritarti

 

VTAKĮ

II

 

Y

22. Įvertinus Įstatymo projekto II skyriaus turinį, pastebėtina, jog vaiko teisių ir laisvių spektras yra platesnis, nei pateiktas projekte. Todėl siūlytina atitinkamai keisti skyriaus pavadinimą, taip pat, įvertinant aplinkybę, jog vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, siūlytina svarstyti galimybę šiame skyriuje įtvirtinti vaiko teisių įgyvendinimo, užtikrinimo bei gynimo mechanizmus ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje.

Pritarti

 

VTAKĮ

7

1

2

23. Tikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkto formuluotę, išbraukiant žodį „tėvų“, kadangi šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir neturėtų reglamentuoti vaiko tėvų teisės į sveikatos priežiūrą ir šios teisės įgyvendinimo.

Pritarti

 

VTAKĮ

7

1

3

24. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:

„3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“.

Pritarti

 

VTAKĮ

8

8

 

1

T

25. Įvertinant Įstatymo projekto 8 straipsnio turinį ir žodžio „individualumas“ lingvistinę reikšmę (psichinių asmenybės savybių savitas derinys; asmenybės unikalumas), siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime žodį „individualumą“ pakeisti žodžiu „identiškumą“. Ta pati pastaba taikytina ir 8 straipsnio 1 dalies formuluotei.

Pritarti

 

VTAKĮ

9

 

 

26. Keisti iš esmės Įstatymo projekto 9 straipsnio pavadinimą bei straipsnio dalių formuluotes, kadangi jame nurodytos kelios savarankiškos vaiko laisvės, kurios negali būti sutapatinamos bei susiaurinamos ir kurias tikslinga dėstyti atskiruose straipsniuose ar atskirose straipsnių dalyse (atitinkamai keičiant straipsnio pavadinimą): vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę negali būti sutapatinama su vaiko žodžio, minties, religijos ir sąžinės laisve (9 straipsnio 1 dalis) ir vaiko teisė dalyvauti visuomenės gyvenime, teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę negali būti sutapatinama su teise reikšti savo pažiūras, juo labiau šios laisvės negali būti laikomos vaiko laisvės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę sudėtinėmis dalimis (9 straipsnio 2 dalyje).

Siūlytina svarstyti tikslingumą šį straipsnį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas socialines teises

1. Vaikas turi teisę į privatų asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę.

2. Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę laisvai pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko gebėjimus.

3. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

5. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, kitų asmens pagrindines teises ir laisves.“

Pritarti

 

VTAKĮ

10

 

 

27. Įstatymo projekto 10 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras

Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir jam turi būti suteikta galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriamas deramas dėmesys.

Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, visą būtiną informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

Pritarti

 

VTAKĮ

11

1

 

28. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, keistinas 11 straipsnio pavadinimas, po žodžio „gyventi“ įrašant žodžių junginį „ir bendrauti“.

Pritarti

 

VTAKĮ

11

1

 

29. Iš esmės tobulinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies formuluotę, suderinant ją su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis ir atskleidžiant vaiko teisės gyventi su abiem tėvais turinį, nes neaišku kaip ir kokių veiksmų įpareigotos imtis valstybės ir savivaldybių institucijos, užtikrindamos vaiko teisę gyventi su abiem tėvais tėvų skyrybų atvejais, taip pat tais atvejais, kai vaikas gimsta tėvams nesudarius santuokos ir gyvenant skyrium.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Klausti TTK nuomonės

VTAKĮ

11

38

2

2

 

4

30. Tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotę, vaiko skubaus paėmimo iš tėvų pagrindus (sąlygas) suderinti su Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais bei Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis.

 

 

VTAKĮ

11

 

 

31. Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį vaiko teise gauti informaciją apie tėvus, gyvenančius atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus.

Pritarti

 

VTAKĮ

12

 

 

32. Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą, prieš žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio turiniui.

Pritarti

 

VTAKĮ

12

 

 

33. Keltina abejonė dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio formuluotės korektiškumo, kadangi Įstatymo projekte nėra nurodytas valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, mechanizmas. Todėl siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip:

„12. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas

Vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka padeda tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę“.

Pritarti

 

VTAKĮ

15

 

 

34. Įstatymo projekto 15 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją

1. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi.

2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo neigiamą poveikį jam darančios informacijos.

3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą.“

Pritarti

 

VTAKĮ

17

 

 

35. Įvertinant Įstatymo projekto 17 straipsnio turinį, siūlytina keisti jo pavadinimą, papildant vaiko teise į saviraiškos laisvę ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje

1. Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę bei poreikius.

2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vaiko teisių įgyvendinimui.“

Pritarti

 

VTAKĮ

18

 

 

36. Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos, lyginant su dabar galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina neįgalaus vaiko teisių užtikrinimo garantijas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį nuostatomis dėl darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su neįgaliais vaikais, specialaus rengimo (galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnis) ir nuostatomis dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų teikimą jų gyvenamosios vietos bendruomenėje.

Pritarti

 

VTAKĮ

19

1

 

37. Tobulinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotę, tikslinant frazę „užtikrinti vaiko apsaugą“.

Pritarti

 

VTAKĮ

20

 

N

38. Siūlytina svarstyti galimybę papildyti Įstatymo projektą nauju 20 straipsniu, įtvirtinančiu vaiko teisę į mokslą, ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Vaiko teisė mokytis

1. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir padėti juos nuolat tobulinti, ugdyti pilietiškumą, pagarbą tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms bei įgyvendinti kitus švietimo tikslus, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

2. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę.

3. Kiekvienas vaikas turi į teisę valstybės paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus.

4. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis.

5. Valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokinių palikusių mokyklą, skaičių.

6. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“

Pritarti

 

VTAKĮ

 

 

*

39. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnyje įtvirtintos drausmės ir auklėjimo poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos vaikui, tarp jų ir mokykloje. Šių nuostatų nėra Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto nuostatos arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 59 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintos nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą, nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui).

Atsižvelgti

 

VTAKĮ

2

 

P

40. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas dėstomas nauja redakcija ir jo nuostatos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos garantijas įvairiose situacijose, aplinkose iš esmės keičiasi, svarstytina, ar Įstatymo projekte neturėtų būti numatyta pareiga Vyriausybei peržiūrėti ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų sričių įstatymų pakeitimus, įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos garantijas.

Atsižvelgti

 

VTAKĮ

23

 

T

41. Įstatymo projekto 23 straipsnio pavadinimas derintinas su šio straipsnio turiniu ir svarstytinas tokio turinio normų įtvirtinimo tikslingumas.

Atsižvelgti

 

VTAKĮ

24

3

2

 

 

42. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su 3 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis visas smurto formas. Priešingu atveju lieka neaiškūs argumentai, kuriais remiantis numatyta atsakomybė tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą. Svarstytinas tikslingumas frazę „įskaitant fizines bausmes“ perkelti po žodžio „fizinio“ arba jos atsisakyti kaip perteklinės, nes 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta fizinės bausmės apibrėžtis apima ir fizines bausmes.

Pritarti iš dalies

Pritarus komiteto siūlomam smurto prieš vaiką apibrėžimui.

VTAKĮ

24

3

1

43. Siūlytina Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 1 sakinį patikslinti, nurodant, kad kiekvienam vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos ar tapusiam jos liudytoju, turi būti užtikrintas nuoseklus, sisteminis reikalingos pagalbos ir paramos teikimas bei apsauga. Minėtos 3 dalies 2 sakinį siūlytina patikslinti, numatant, kad pagalba, parama ir apsauga teikiama tol, kol yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir (ar) užtikrinti vaiko saugumą.

Pritarti

 

VTAKĮ

24

4

 

44. Įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalyje po žodžio „privalo“ įrašyti žodį „nedelsiant“.

Pritarti

 

VTAKĮ

24

5

 

45. Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių junginio „suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ įrašyti „užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę“.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgti į TD pastabą (gal būt tikslinga tokiais atvejais nustatyti atsakomybę ir ANK, kai vaiko teisių pažeidimas nevertintinas kaip nusikalstama veika?

VTAKĮ

24

6

 

46. Svarstytina galimybė Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „formų, įskaitant fizines bausmes“ įrašyti žodžius arba kitų jo teisių pažeidimo“ bei po žodžio „amžių“ įrašyti žodį „brandą“.

Pritarti

 

VTAKĮ

24

7

 

47. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 24 straipsnio 7 dalyje neturėtų būti nurodytas platesnis priemonių sąrašas, skirtas ne tik apsaugoti vaiką nuo smurto, bet ir nuo kitų jo teisių pažeidimo, taip pat garantuojančios galimybę gauti informaciją apie jo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo galimybes.

Pritarti

 

VTAKĮ

25

3

 

48. Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalyje teiktina nuorodą ne į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą

Pritarti

 

VTAKĮ

27

27

35

1

3

2

 

49. Nepaneigiant svarbos apsaugoti vaiką nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai, vaiko pirkimo ar pardavimo, diskutuotina, ar neturėtų būti užtikrinama vaiko apsauga ir nuo kitų nusikalstamų veikų (27 straipsnio 1 dalis), o Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams įtvirtinta pareiga informuoti apie galimas nusikalstamas veikas vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (ar) policiją. Taip pat keltinas klausimas kodėl nenumatyta pareiga pranešti apie kitas galimas nusikalstamas veikas prieš vaiką ir nenumatytas pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo kitų nusikalstamų veikų. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Jeigu nebūtų atsižvelgta į pateiktą pastabą, siūlytina tikslinti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą pranešti gavus pagrįstos informacijos apie galimai padarytas išvardytas nusikalstamas veikas. Manytina, jog nuostata „gavus pagrįstos informacijos“ yra netiksli ir ribojanti pranešimo pareigą, turint omenyje Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas.

Paminėtina, jog minėtos Konvencijos 12 straipsnyje  įtvirtinta, kad dirbti su vaikais pakviestiems specialistams taikomos konfidencialumo taisyklės turi neriboti jų galimybės pranešti už vaiko apsaugą atsakingoms tarnyboms apie visus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos auka; taip pat, kad kiekvienas asmuo, žinantis arba sąžiningai įtariantis, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas ar seksualiai prievartaujamas, būtų skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms.

Taip pat minėtos Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad tam tikriems specialistams, kurių pagrindinis darbas susijęs su vaikais, taikomos konfidencialumo taisyklės turi netrukdyti jiems teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo atitinkamų nusikalstamų veikų; taip pat, kad kiekvienas asmuo, kuris žino arba pagrįstai įtaria, kad padaryta atitinkama nusikalstama veika, būti skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms.

Be to, paminėtina, jog Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatyta pareiga informuoti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jos teritorinį padalinį pagal nukentėjusio vaiko buvimo vietą.

Siekiant užtikrinti informacijos, duomenų apie galimai nukentėjusius vaikus kaupimo ir sisteminimo, atsakingo reagavimo į nurodytus atvejus bei pagalbos ir paramos vaikams užtikrinimą, siūlytina įtvirtinti pareigą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padaliniams ir policijai, prokuratūrai apie galimai nuo atitinkamos nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką ar tapusį jos liudytoju, nedelsiant informuoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Pritarti

 

VTAKĮ

27

2

4

8

2

50. Siūlytina išbraukti 27 straipsnio 4 dalies 2 sakinį, atitinkamą (bendrą) nuostatą įtvirtinant 2 straipsnio 8 dalyje (vaiko sąvokoje).

Pritarti

 

VTAKĮ

28

3

 

51. Įstatymo projekto 28 straipsnio 3 punkte siūloma įtvirtinti draudimą „teikti paslaugas vaikui“. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra susiaurinamas asmenų, kuriems taikomas šis draudimas ratas, turint omenyje tai, kad galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 571 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas „vertis individualia veikla“ (ne „teikti paslaugas“).

Pritarti

 

VTAKĮ

29

1

 

52. Siekiant suderinti Įstatymo projekto 29 straipsnio pavadinimą ir jo turinį, 29 straipsnio 1 punkte brauktinas žodis „pareigas“.

Nepritarti

Tikslintinas straipsnio įrašant žodį „pareigos“

VTAKĮ

30

4

 

53. Siūlytina Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 ar naujoje dalyje įtvirtinti nuostatą, kad priimant sprendimus bet kokiu su vaikus susijusiu klausimu turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais bei turi būti išklausoma vaiko nuomonė ir į ją atsižvelgiama, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą bei jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams.

Pritarti

 

VTAKĮ

31

2

 

54. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys įstatymai nenumato galimybės tėvams pasirinkti kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir Įstatymo projekto autoriai tokių pakeitimų neteikia, taip pat į tai, kad paskyrus kitą vaiko atstovą pagal įstatymą vaiko tėvai netenka galimybės įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su vaikų atstovavimu ir toks atstovavimas netenka prasmės, įvertinant tai, kad 31 straipsnio 2 dalies nuostatos „suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju“ prieštarauja projekto 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintina 31 straipsnio 2 dalies formuluotė.

Pritarti

 

VTAKĮ

32

1

 

55. Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių „vaiko tėvų“ įrašytini žodžiai „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“.

Pritarti

 

VTAKĮ

32

2

 

56. Patikslinti 32 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodą į konkretų Įstatymo projekto straipsnį. Taip pat svarstytina, jog būtų tikslinga neapsiriboti vien tik nesunkiais ar apysunkiais nusikaltimais prieš nepilnametį, nes vaiko teisių užtikrinimo požiūriu gali būti reikšminga informacija apie asmens teistumą ir padarytas nusikalstamas veikas ir kitų asmenų atžvilgiu (pvz., smurtas artimoje aplinkoje).

Pritarti

 

VTAKĮ

34

1

 

57. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytina suderinti su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir išdėstyti ją taip:

„1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kiti vaiko teisių pažeidimai), privalo apie tai nedelsdami informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“.

Pritarti

 

VTAKĮ

34

3

 

58. Papildyti Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalį, prieš žodį „vaikas“ įrašant „Įstatymų nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

VTAKĮ

36

2

 

59. Įvertinant tai, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja prevencinės pagalbos teikimo, tikslintina Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies formuluotė arba turėtų būti pateikti atitinkami lydimųjų teisės aktų ar kitų svarstomo įstatymo straipsnių nuostatų pakeitimai ir įtvirtintos bendros prevencinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir organizavimo nuostatos (pagrindai, principai, institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų koordinavimas ir kt.).

Pritarti

 

VTAKĮ

37

34

1

1

 

60. Papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalį nuoroda į šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, taip pat po žodžių junginio „jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą“ įrašyti „ir (ar) kitais kartu gyvenančiais asmenimis“.

Pritarti

 

VTAKĮ

37

37

1

2

 

61. Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus reiškia pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką, todėl manytina, kad visais atvejais duomenis apie šias aplinkybes turėtų patikrinti ir įvertinti teisėsaugos pareigūnai, kurie, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėtų priimti sprendimus dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu turėtų būti taisytina 37 straipsnio 2 dalies formuluotė.

Pritarti

 

VTAKĮ

37

 

 

62. Svarstytinas tikslingumas papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnį, įtvirtinant bendrą nuostatą dėl teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus ir centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos reagavimo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (nenurodant konkretaus Įstatymo straipsnio). Taip pat būtų tikslinga įtvirtinti vaiko teisių apsaugos skyriaus (ir tarnybos) specialistų teisę įeiti į patalpas, siekiant užtikrinti jiems pavestų funkcijų, pareigų vykdymą.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

 

 

63. Tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio pavadinimą, po žodžio „vaiko“ įrašant „teisių pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio bei įstatymo nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vaiko atvejo“.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

1

 

64. Vertinant siūlomą pagalbos organizavimo reglamentavimą (Įstatymo projekto antrasis skirsnis), neesant argumentų kodėl atvejo vadybos tvarka ir vaiko situacijos grėsmės lygiai nustatomi skirtingo lygmens teisės aktuose, siūlytina Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „įgaliotos institucijos“.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

1

 

65. Siūlytina svarstyti tikslingumą Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „vaiko situacijos grėsmės“ naudoti sąvoką „grėsmės vaikui“. Ta pati pastaba galioja ir kitoms šio straipsnio dalims bei kitiems įstatymo straipsniams, kuriose vartojama sąvoka „vaiko situacijos grėsmės lygis“.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

2

2

1

66. Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „bendrojo pobūdžio paslaugas“ pakeisti į teisės aktuose vartojamas sąvokas, kadangi neaišku kokios paslaugos turimos omenyje arba šios sąvokos apibrėžimą įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje. Ta pati pastaba taikytina ir kitiems šio Įstatymo projekto straipsniams, kuriuose ši sąvoka vartojama.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

38

38

38

 

2

2

2

2

4

1

2

3

67. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti pagrindai (aplinkybės), kuriems esant grėsmė vaikui priskiriama konkrečiam (trečiam) lygiui, siūlytina tobulinti šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų formuluotes, jose taip pat nustatant skirtingo lygių grėsmių nustatymo kriterijus.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

2

4

68. Papildyti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą, po žodžių „vaiko gyvybei“ įrašant žodį „sveikatai“.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

2

4

69. Tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotę, nes neaiškus mobiliosios komandos santykis su savivaldybių teritorijose paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių per nustatytą laiką vykti į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę ir teikti vaikui ir jo šeimai paslaugas. Taip pat įstatyme turėtų būti nurodyta, kokias paslaugas, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, specialistų kvalifikaciją, galės teikti ir teiks vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų komanda.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

5

1

70. Tobulinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę, nes neaišku kokiu tikslu vaiko atvejo nagrinėjimo susitikime, kuriame atskleidžiamos vaiko, jo atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu gyvenančių asmenų privataus gyvenimo detalės ir asmens duomenys, dalyvauja bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (pagal siūlomą formuluotę – nebūtinai susiję su vaiku ir paslaugų jam teikimu).

Pritarti

 

VTAKĮ

38

6

 

71. Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 6 dalies formuluotę, nurodant, kas pateikia vaiko nuomonę ir kaip ji išklausoma tais atvejais, jei vaikas nedalyvauja nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejį.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

7

 

72. Tobulinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 7 dalies formuluotę, atsisakant teisėkūroje nevartojamų sąvokų „pasidalinama informacija“ „aplinkos situacija“, taip pat nurodant konkretų subjektą, priimantį sprendimą dėl atvejos vadybos taikymo.

Pritarti

 

VTAKĮ

38

38

8

7

 

73. Tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 8 dalies formuluotę, ją suderinant su 38 straipsnio 7 dalyje vartojamomis sąvokomis, t. y. vietoj žodžio „sutarus“ įrašyti „Priėmus sprendimą“, vietoj žodžio „esančiais“ įrašant „nurodytais“.

 

 

VTAKĮ

38

 

 

74. Atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 38 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

VTAKĮ

39

 

 

75. Tobulinti Įstatymo projekto 39 straipsnio nuostatas, įtvirtinant galimybę gauti bendruomenines paslaugas ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui, taip pat įvertinant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Pritarti

 

VTAKĮ

39

38

1

2

 

1

76. Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalies nuostatos dalyje dėl paslaugų rūšies skyrimo suderinti su 38 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, taip pat nurodyti subjektą(-us), kurie priima sprendimą dėl bendruomeninių paslaugų teikimo.

Pritarti

 

VTAKĮ

39

39

39

1

2

3

 

77. Siūlytina tobulinti iš esmės Įstatymo projekto 39 straipsnio 1–3 dalių formuluotes, kadangi neaiški takoskyra tarp bendruomeninių ir kompleksinių paslaugų, taip pat bendruomeninių ir naujos rūšies – bendrojo pobūdžio – paslaugų. Taip pat neaišku, kodėl paslaugos bendruomenėje (t.y. arti vaiko ir jo teisėtų atstovų gyvenamosios vietos) teikiamos tik nustačius nulinį grėsmės lygį, o esant didesnėms grėsmėms (grėsmės lygiui) jos „gali būti“ skiriamos.

Pritarti

 

VTAKĮ

40

2

 

78. Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „akcentuota“ siūlytina įrašyti žodį „orientuota“, išbraukti kaip perteklinius, pasikartojančius ir neturinčius teisinio krūvio (nes neaišku kokia „įvairi pagalba“ turima omenyje) žodžių junginį „įvairios pagalbos taikymą“. Taip pat neaišku, kodėl atvejo vadybą numatyta orientuoti ne į rezultatą (vaiko ir šeimos problemų išsprendimą), o į procesą (paslaugų ir pagalbos teikimą).

Pritarti

 

VTAKĮ

40

2

 

79. Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja, kad atvejo vadybos tikslas – organizuoti ir užtikrinti įvairių rūšių pagalbos ir paslaugų (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) teikimą, todėl keltinas klausimas dėl atvejo vadybininko santykio ir siūlomų nuostatų dermės su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir jo funkcijomis.

Pritarti

 

VTAKĮ

40

40

3

2

 

80. Siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektus, atsakingus už 1-4 punktuose nurodytų veiksmų (priemonių) atlikimą, taip pat patikslinti šios dalies 2 punkte nurodyto pagalbos plano santykį su socialinio darbo su šeima planu.

Pritarti

 

VTAKĮ

41

1

 

81. Tobulinti Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalies formuluotę, atsisakant nekonkrečių ir teisiškai neapibrėžtų formuluočių „užmezga pagalbos santykį su šeima“, „telkia bendruomenės narius“, „ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo“, „prevencinio“ (nes įstatymo projekto nuostatos suponuoja, kad atvejo vadyba taikoma esant vaiko teisių pažeidimui).

Tobulinant minėtą teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendruomenės įtraukimas į šeimos problemų sprendimą turėtų būti išsamiau reglamentuotas, siekiant vaiko ir šeimos privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos ir dermės su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio dalims ir kitiems šio įstatymo projekto straipsniams.

Taip pat paminėtina, kad asmens ir šeimos socialinių paslaugų poreikis yra įvertinamas pagal patvirtintą metodiką, todėl lieka neaišku koks atvejo vadybininko santykis su socialiniu darbuotoju, vertinančiu minėtų paslaugų poreikį (kokiais atvejais socialinių paslaugų poreikį vertins atvejo vadybininkas, kokiais – socialinis darbuotojas, kokiu teisiniu pagrindu atvejo vadybininkas koreguos socialinio darbo procesus ir pan.), kokias kriterijais ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis atvejo vadybininkas (ar kitas subjektas) vertins kitų (švietimo, sveikatos priežiūros ir pan.) paslaugų poreikį. Manytina, kad reglamentuojant pagalbos teikimą ir atvejo vadybą turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis metodikomis, tvarkomis ar kitais teisės aktais, kad periodiškai turi būti vertinamas teikiamų paslaugų ir pagalbos efektyvumas ir vadovaujantis vertinimo rezultatais gali būti priimamas sprendimas dėl paslaugų keitimo, kokie subjektai vertina paslaugų poreikį ir teikiamų paslaugų efektyvumą, taip pat nustatyti tokio vertinimo periodiškumą.

Pritarti

 

VTAKĮ

41

2

2

82. Svarstytinas tikslingumas tikslinti Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 dalies 2 punktą, įgalinant atvejo vadybininką sudaryti pagalbos planą (įvertinant aplinkybę, kad jis vertins paslaugų ir pagalbos poreikį).

Pritarti

 

VTAKĮ

41

5

5

83. Suderinti Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, susijusias su globos vaikui nustatymu, su Civilinio kodekso 3.524 straipsnio nuostatomis.

Pritarti

 

VTAKĮ

43

1

 

84. Tikslinti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies formuluotę, kadangi ne visais atvejais gali būti (bus) reikalingas policijos pareigūnų dalyvavimas vaiko paėmimo procese.

Pritarti

 

VTAKĮ

43

43

43

 

2

4

5

 

85. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies formuluotę, įvertinant aplinkybes dėl kurių vaikas gali būti paimamas iš šeimos, taip pat tai, kad turėtų būti nustatyta galimybė vaiką grąžinti į šeimą grėsmei išnykus (kai vieno iš tėvų ligos, suėmimo, dingimo ir kt. Civiliniame kodekse nustatytais atvejais, vaiku gali pasirūpinti kitas iš tėvų). Ši pastaba taip pat aktuali ir šio straipsnio 4, 5 punktuose nurodytiems terminams.

Pritarti

 

VTAKĮ

43

4

1

86. Patikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotę, nurodant kokį konkrečiai komandinį darbą atlieka mobilioji komanda (įvertinant vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jos specialistų pareigines funkcijas).

Pritarti

 

VTAKĮ

43

4

3

87. Patikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, atskleidžiant motyvacinės, konsultacinės, korekcinės pagalbos turinį.

Pritarti

 

VTAKĮ

43

38

4

2

 

4

88. Suderinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą su 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu terminu.

Pritarti

 

VTAKĮ

43

42

6

 

89. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 43 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra aktualios ir šio įstatymo 42 straipsnio kontekste (esant planuotam globos vaikui nustatymui) ir, ar neturėtų būti dėstomos atskiru įstatymo straipsniu.

Pritarti

 

VTAKĮ

44

43

45

 

 

90. Įvertinant tai, kad Įstatymo projekto 44 straipsnio normų reguliuojami santykiai patenka į Įstatymo projekto 43 straipsnio reguliavimo sritį, siūlytina juos sujungti, atitinkamai koreguojant 43 straipsnio 2 dalies formuluotę pagal aukščiau pateiktus siūlymus, taip pat 45 straipsnio formuluotes

Pritarti

 

VTAKĮ

45

 

 

91. Įstatymo projekto 45 straipsnyje vartojamą socialinio globėjo sąvoką suderinti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-293 ir Civilinio kodekso  3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-288(2)  vartojamomis sąvokomis.

Pritarti

 

VTAKĮ

VI

 

Y

92. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad vienas iš šio projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką, tačiau projekto VI skyriaus nuostatos šio tikslo ir jam įgyvendinti skirtų priemonių neatskleidžia. Dėl fragmentiško reglamentavimo lieka neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų.

Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema. Todėl siūlytina iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, kt.

Įstatyme tikslinga nustatyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai veiks jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaps su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas), teritoriniai skyriai bus pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Ši pastaba dėl teritorinių skyrių kompetencijos ir veiklos teritorijos yra aktuali viso Įstatymo projekto, jo lydimųjų teisės aktų bei galiojančio teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontekste, kadangi priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją liktų neaišku, kas atstovaus vaiko interesus teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir atliks kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinio padalinio, ar teritorinių padalinių tarnautojai.

Paminėtina, kad iniciatyvos pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą kyla ne pirmą kartą, buvo parengti ir svarstyti su tuo susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (pvz., įstatymo projektas Nr. IXP-3637), todėl būtų tikslinga įvertinti galimybę pasinaudoti anksčiau teiktomis teisėkūros iniciatyvomis ir jų pagrindu tobulinti įstatymo projekto VI skyrių.

Pritarti

 

VTAKĮ

46

46

1

1

1

2N

93. Be aukščiau pateiktų bendro pobūdžio pastabų dėl Įstatymo projekto VI skyriaus nuostatų tobulinimo, siūlytume:

93.1. Įvertinant Įstatymo projekto 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų institucijų funkcijas ir jų paskirtį, jas nurodyti skirtinguose šios dalies punktuose, atitinkamai papildant šią straipsnio dalį nauju 2 punktu, o esamus 2–7 punktus laikant 3–8 punktais;

Pritarti

 

VTAKĮ

46

 

 

93.2. Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnį nuostatomis dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų dalyvavimo užtikrinant vaiko teisių apsaugą;

Pritarti

 

VTAKĮ

46

1

5

93.3. Įstatymo projekto 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;

Pritarti

 

VTAKĮ

 

 

N

93.4. Apibrėžti Vyriausybės vaidmenį ir kompetenciją vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje;

Pritarti

 

VTAKĮ

47

 

 

93.5. Keisti Įstatymo projekto 47 straipsnio nuostatų dėstymą, juos dėstant atskiromis dalimis (po dvitaškio nurodytos veiklos iš esmės susiaurina ministerijos funkcijas vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje, nurodytas ministerijos nuostatuose) ir įžanginį normos sakinį papildant žodžiu „įgyvendina“;

Pritarti

 

VTAKĮ

48

5

1

93.6. Įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „jiems“ įrašyti „jų atžvilgiu“;

Pritarti

 

VTAKĮ

49

1

 

93.7. Papildyti Įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalį, prieš žodį „įgyvendinimo“ įrašant „politikos“;

Pritarti

 

VTAKĮ

49

2

 

93.8. Papildyti Įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalį nuostata, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo.

Pritarti

 

VTAKĮ

49

4

2

93.9. Tobulinti Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, sukonkretinant normos formuluotę, nes lieka neaišku kokioms institucijoms apie nustatytus (t.y. atliktas veiksmų vertinimas) vaiko teisių apsaugos pažeidimus informuoja, ar ši teisė nesutaps su Civiliniame kodekse nustatyta ir šios įstatymo projekte numatyta pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie vaiko teisių pažeidimą ar nusikalstamą veiką prieš vaiką, taip pat neaišku kodėl tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidžia savivaldybių institucijos ar įstaigos (susiaurinamas subjektų ratas);

Pritarti

 

VTAKĮ

49

 

 

93.10. Papildyti Įstatymo projekto 49 straipsnį nuostatomis apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių (skyrių) funkcijas, nurodyti kas tvirtina šios tarnybos nuostatus (suderinant su kartu pateikto Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 13 straipsnio 2 dalimi). Pažymėtina, kad šiame įstatyme nustačius baigtinį funkcijų sąrašą, lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose (Civilinis kodeksas ir kt.) ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka šiuo metu.

Pritarti

 

VTAKĮ

50

1

 

93.11. Įstatymo projekto 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių junginio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;

Pritarti

 

VTAKĮ

50

3

 

93.12. Įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių junginio „socialinės apsaugos ir darbo ministras“ įrašyti „Vyriausybė“;

Pritarti

 

VTAKĮ

50

5

 

93.13. Įstatymo projekto 50 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių junginio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“.

Pritarti

 

VTAKĮ

51

 

 

93.14. Svarstyti tikslingumą tobulinti 51 straipsnio normas, sukonkretinant subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos, nes projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant savivaldybės institucijų ir įstaigų daugėtą ir skirtingas jų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan.

Pritarti

 

VTAKĮ

 

 

N

93.15. Siūlytina svarstyti galimybę Įstatymo projekte reglamentuoti savivaldybių vaiko gerovės komisijų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą. Pastebėtina, kad šiuo metu savivaldybių vaiko gerovės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, tačiau šių komisijų veikla yra susijusi ne tik su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros klausimų svarstymu, o yra platesnė, nukreipta į vaikų gerovę.

Pritarti

 

VTAKĮ

 

 

*

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu, teikdama nuomonę dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos, ją centralizuojant, norėtų pažymėti, kad pertvarkos sėkmė, centralizavimo pranašumai ir galimi reformuotos sistemos trūkumai didžiąja dalimi gali būti susiję su pačios pertvarkos esme ir numatytomis jos kryptimis, tinkamu pasirengimu įgyvendinti pertvarkos priemones ir jų įgyvendinimu. Tačiau manytina, kad institucinės sistemos pertvarka išspręstų centrinės, valstybės ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir veiksmus koordinuojančios institucijos klausimą, aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, būtų išvengta funkcijų dubliavimo, įtvirtintos konkrečios atsakomybės ribos, kt.

Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijų sistema laikoma suformuota ir esama institucinė sistemos sandara veikia pakankamai ilgą laiką, tačiau tenka pripažinti, kad esama sistema veikia neefektyviai ir neretais atvejais negeba apsaugoti, užtikrinti ar apginti konkretaus vaiko teisių ir (ar) jo interesų.

Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos problemų - valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimai nustatyti (įžvelgti) vaiko teisių apsaugos problemas ir galimybės jas spręsti, skirtingas suteiktų įgaliojimų interpretavimas ir aiškinimas, taip pat ribotas gebėjimas pasinaudoti suteiktomis teisėmis ar kartais - vengimas įgyvendinti pavestas funkcijas.

Ypač aktualios visų vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų funkcijų įgyvendinimo, veiklos damos, koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumo problemos bei institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą.

Efektyviam bei realiam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui yra būtina pasiekti, kad:


·         vykdomoji valdžia skirtų reikalingą dėmesį vaiko teisių apsaugai;


·         nuosekliai ir pilna apimtimi būtų įgyvendinamos numatytos priemonės, o priemonių įgyvendinimui skiriamas deramas finansavimas;


·         užtikrinama vieninga teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei tų pačių klausimų sprendimų praktika;


·         būtų suformuota kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų grandis;


·         būtų vykdomas nuoseklus ir nuolatinis priemonių įgyvendinimo ir jų veiksmingumo stebėjimas bei vertinimas.

Teigtina, kad kalbant apie vaiko teisių užtikrinimo efektyvumą, didžiausias dėmesys tenka (turėtų tekti) arčiausiai vaiko ir jo šeimos esančiai institucinės sistemos grandžiai —savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams. Tenka pripažinti, kad daugelį metų nesikeičia pagrindinės priežastys, sąlygojančios vaiko teisių apsaugos problemas ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nepakankamą efektyvumą, t.y.:

·         skirtinga tų pačių klausimų sprendimo praktika savivaldybėse;

·         nepakankama specialistų kvalifikacija;
• dideli specialistų darbo krūviai;


·         metodinio vadovavimo trūkumas;

·         neproporcingas funkcijų ir galimybių jas įgyvendinti santykis;


·         nepakankamas specialistų skaičius ir finansavimas;


·         kitos.


Apie aukščiau nurodytas vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos efektyvumo problemas

diskutuojama daugelį metų, buvo svarstomi įvairūs jų sprendimo būdai, pasirenkamos įvairios problemų sprendimo priemonės, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia.

Vienas iš pirmųjų žingsnių, būtinų sprendžiant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos efektyvumo ir vaiko teisių apsaugos problemas, yra pirminės ir arčiausiai vaiko esančios bei privalančios būti grandies - savivaldybių teritorijose veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių stiprinimas:

1) priimant politinį sprendimą dėl vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo, t.y. šių skyrių vietos vaiko teisių apsaugos sistemoje;

2) sudarant galimybes vaiko teisių apsaugos skyriams kompetentingai vykdyti pavestas funkcijas;

3) įtvirtinant vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei formuojant skyrius (parinkti specialistus), atsižvelgiant įjiems pavestas funkcijas (atstovauti vaiko teises teismuose, išklausyti vaiko nuomonę, teikti išvadas dėl ginčo ir kt.);

4) suformuojant savivaldybėse vienodą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo pasibaigus savivaldybės administracijos darbo laikui ir darbo apmokėjimo vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams už viršvalandžius, darbą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, praktiką.

5) atskiriant vaikų irjaunimo apsaugos funkcijas (kai kuriose savivaldybėse šias funkcijas vykdo VTAS);

6) išsamiau reglamentuojant atskirus vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir užtikrinimo apsektus;

Siekiant veiksmingo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimo bei metodinio vadovavimo šiems skyriams, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši tarnyba turi atitikti paskirtį, kuri buvo numatytąją steigiant ir tapti „centrine vaiko institucija, kuri spręsdama vaiko ir šeimos problemas ne tik įgyvendintų vaiko gerovės stebėseną, analizuotų, koordinuotų įvairių žinybų šioje srityje veiksmus, teiktų metodinę pagalbą specialistams, bet ir turėtų realius veikimo svertus“1.

Kalbant apie institucinę pertvarką būtina pabrėžti, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Neabejotinai, paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų) plėtra ir jų kokybės

užtikrinimas yra vienas iš vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veiksnių ir garantų, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, įstaigos ir organizacijos, teikiančios paslaugas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Tačiau manytina, jog stipri, nepriklausomas nuo kitų savivaldybės struktūrinių padalinių ir efektyviai veikianti vaiko teisių apsaugos institucijų grandis turėtų turėti teigiamą įtaką ir paslaugų, būtinų vaikui ir šeimai, plėtrai ir jų kokybės bei efektyvumo užtikrinimui.

Centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos santykio ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis modelių galėtų būti įvairių.

Pagal anksčiau teiktus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus, turėtų būti sukurta iš esmės nauja vaiko teisių apsaugos institucijų sistema - centrinė institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir jos teritoriniai struktūriniai padaliniai (skyriai). Manyta, kad centrinė įstaiga turėtų vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais nuostatais, įstaigai vadovautų socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas irjam tiesiogiai pavaldus direktorius.

Vaiko teisių apsaugos įstaigos skyriai turėtų veikti jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaptų su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas). Siūlyta, kad teritoriniai įstaigos skyriai būtų pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybinės (centrinės) vaiko teisių apsaugos institucijos veikla apimtų valstybės politikos vaiko teisių apsaugos srityje užtikrinimo koordinavimą ir įgyvendinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduotų funkcijų, numatytų vaiko teisių apsaugos srities tarptautiniuose tiesės aktuose, vykdymą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų, Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuostatų įgyvendinimą, kitų tarptautinių sutarčių pagal priskirtą kompetenciją bei vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, vaiko teisių irjo teisėtų interesų gynimą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus matymu, institucijų sistemos pertvarkos tikslas nėra (ir neturėtų būti) išeliminuoti savivaldybių dalyvavimą vaiko teisių apsaugos srityje ar vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime, nes būtinas bendradarbiavimas tiek su savivaldybių administracijomis, tiek su savivaldybių teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių įgyvendinimu (socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kt. paslaugos). Valstybės ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pertvarkius institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą liktų privalomas, ir, manytina, pagrindiniai bendradarbiavimo principai turėtų būti įtvirtinti įstatymuose.

Tačiau manytina, kad šiuo metu yra aktualesnis klausimas ir diskusijos kokį centralizavimo ir bendradarbiavimo modelį bei centrinės institucijos ir savivaldybių santykį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimo įstatymo projektą, kokiomis kryptimis, priemonėmis ir terminais ketina atlikti pertvarką, kokių veiksmų ir priemonių (iki pertvarkytos sistemos funkcionavimo pradžios) ketina imtis (išskyrus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo pakeitimą) nurodytoms problemoms šalinti. Todėl tikslingiausia būtų analizuoti ir nagrinėti šiame projekte pristatomą modelį, jį tobulinti ir ieškoti optimaliausio ir geriausiai mūsų šaliai tinkančio varianto.

Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių patirčių vaiko teisių institucinės sandaros kontekste, pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje nėra atlikta kitų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, pasirinktų modelių (centralizuota, decentralizuotas ar kt.) privalumų ir trūkumų analizė. Tačiau remiantis informacija, gaunama tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, kiekviena šalis pasirenka sau tinkamiausią modelį. Manytina, jog aktualia informacija apie užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, įgaliojimus ir pan., gali disponuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas.

Remiantis viešai skelbiama informacija, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra (European Union Agencyfor Fundamentai Rights, FRA), Europos Komisijos prašymu surinko ir 2014 metais paskelbė duomenis apie 28 Europos Sąjungos valstybių nacionalines vaiko teisių apsaugos sistemas ir kt.

Pagal ES Pagrindinių Teisių Agentūros paskelbtus duomenis:


1.      Dėl atsakomybės, įsipareigojimų vaiko apsaugos srityje decentralizavimo:

1)      Taip, regioniniu lygmeniu, atsakė 3 šalys - Austrija, Prancūzija ir Kroatija.

2)      Taip, vietos lygmeniu, atsakė 12 šalių —Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Suomija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė.

3)      Taip, tiek regioniniu, tiek vietos lygmeniu, atsakė 9 šalys - Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

4)      Ne, atsakė 4 šalys - Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta.


2.      Dėl centrinės valdžios institucijos, turinčios koordinavimo funkciją, vaidmenį:

1)      Atskira institucija, koordinuoti ir dažnai stebėti nacionalinės politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, yra įsteigta 13 šalių - Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovakija.

2)      Koordinavimo atsakomybė, įskaitant stebėseną, tenka ministerijai, turinčiai pirminę vaiko apsaugos atsakomybę (ministerijoje šiam tikslui įsteigtas departamentas-sekretoriatas), 10 šalių - Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Slovėnija.

3)      Abu atvejus, nurodė 1 šalis - Graikija.

4)      Kita, nurodė 1 šalis - Jungtinė Karalystė. Nacionaliniame lygmenyje trūksta koordinavimo. Pagrindinės ministerijos specializuoti departamentai įsteigti kiekviename regione, pavedant koordinavimo pareigas.

5)      Nėra informacijos 3 šalių - Austrija, Liuksemburgas, Lenkija.

Siekiant įvertinti pasirinktus užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos modelius, turėtų būti atlikta gilesnė ir išsamesnė teisinio reglamentavimo bei institucijų veiklos analizė.

Atsakant į Jūsų suformuotus klausimus, paminėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nereglamentuoja vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, tačiau įpareigoja ir reikalauja, kad kiekviena valstybė dalyvė imtųsi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti.
Paminėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos įžanginę (CRC/C/15/Add.146, 2001 m.), antrąją (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m.) bei trečiąją ir ketvirtąją (CRC/C/LTU/CO/3-4, 2013 m.) periodines ataskaitas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje teikė pastabas, rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos koordinavimo tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu.

2001 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktose rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta centrinės institucijos (focal point) vyriausybiniame (centriniame) lygmenyje bei koordinavimo mechanizmo tiek centriniame, tiek vietiniame lygmenyse, kuris koordinuotų politiką susijusią su vaikais, prižiūrėtų bei vertintų Konvencijos įgyvendinimą.

Komitetas rekomendavo valstybei svarstyti galimybę įsteigti centrinę vaikų instituciją vyriausybiniame lygmenyje, kuri būtų atsakinga už įvairių ministerijų veiklos, centrinės ir vietos valdžios veiklos koordinavimą, siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuojamai politikai ir veiksmams vaiko teisių įgyvendinimui, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

2006 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į priemones, kurias priėmė valstybė, siekdama pagerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, įskaitant Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkūrimą. Vis dėlto Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl koordinavimo ir damos stokos, įgyvendinant Konvenciją tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, ypač vietos savivaldos institucijose.

Komitetas rekomendavo ir toliau stiprinti pastangas siekiant gerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas atitinkamas centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikais, jaunimu, tėvais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

2013 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo pažymėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių tarnybų veiklos tarpinstitucinį koordinavimą. Tačiau Komitetui rūpestį kėlė tai, kad ši įstaiga neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų tinkamai atlikti šias pareigas, ir jos veikla apsiriboja tik metodiniais patarimais.

Komitetas rekomendavo valstybei dalyvei imtis būtinųjų priemonių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sustiprinti ir aprūpinti ją pakankamais įgaliojimais ir žmogiškaisiais, techniniais bei finansiniais ištekliais, kad užtikrintų efektyvų su vaikų teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmeniu.

Atsižvelgti

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -.

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

 

Str.

Str. d.

P.

1.1.

Seimo narės:

 

Monika Navickienė ir

Dovilė Šakalienė

2017-03-01

 

 

 

Argumentai:

Teikiamame pasiūlyme yra įtraukiamos teritorinių padalinių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas straipsnio pavadinimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir jos teritorinių padalinių savivaldybėse prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.“

 

Pritarti iš ėmės

Derinti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

1.2.

Seimo narės:

 

Monika Navickienė ir

Dovilė Šakalienė

2017-03-01

 

 

 

Argumentai:

Akcentuojama ne tik valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, bet ir jos teritorinių padalinių atsakomybė įgyvendinant vaiko teisių užtikrinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai  vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.“

 

Pritarti iš esmės

Derinti su D Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

1.3.

Seimo narės:

 

Monika Navickienė ir

Dovilė Šakalienė

2017-03-01

49

2

1

Argumentai:

1) Stebint susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl vaikų teisių gynimo užtikrinimo, matomas poreikis nepertraukiamam vaiko teisių apsaugos specialistų darbui ištisą parą. Šiandien teritoriniai vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai savivaldybėse dirba tik iki 17:00 valandos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba  organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:

1)      Gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teritoriniuose padaliniuose savivaldybėse  ištisą parą;“

 

Pritarti iš esmės

Derinti su D Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

1.4.

Seimo narės:

 

Monika Navickienė ir

Dovilė Šakalienė

2017-03-01

49

3

 

Argumentai:

Trečiąja dalimi apibrėžiama teritorinių padalinių funkciją.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 49 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:

„3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai gina ir užtikrina vaiko teises, atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais nuostatais.“

Pritarti

 iš esmės

Derinti su D Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

2.

Seimo narys

Darius Kaminskas

2017-03-23

32

2

 

Argumentai: Pagal 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, žinodamas vaiko teisių pažeidimą, bet nepranešęs asmuo, atsako įstatymų nustatyta tvarka, bet jo anonimiškumą nuo pat pranešimo pradžios, įstatymai negina. Pagal siūlomą 34 straipsnio  2 dalį reikia sulaukti teismo, kur ir sprendžiama, ar taikyti jam anonimiškumą, ar ne. Asmenims už melagingos informacijos pateikimą, galiojančių įstatymų tvarka, yra taikoma atsakomybė, tad baimintis piktnaudžiavimo dėl piktybinių ar melagingų pranešimų, nėra pagrindo. Siekiant apsaugoti pranešėjo anonimiškumą, tikslintina Projekto 32 straipsnio 2 dalis.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „2. Asmenimss, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis turi būti užtikrintas iki išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismusas priims atitinkamą sprendimą dėl anonimiškumo išlaikymo. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje  nurodytų institucijų darbuotojams. Už pateiktą melagingą informaciją asmuo atsako įstatymų  nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

 

3.1.

Seimo nariai:

Rimantas Jonas Dagys;

Agnė Širinskienė;

Algimantas Dumbrava; Egidijus Vareikis; Eugenijus Jovaiša; Darius Kaminskas; Vanda Kravčionok; Paulius Saudargas; Povilas Urbšys;

Raimundas Martinėlis;

Edmundas Pupinis;

Stasys Tumėnas;

Kazys Starkevičius;

Sergejus Jovaiša;

Stasys Šedbaras;

Leonard Talmont;

Michal Mackevič;

Irina Rozova;

Jaroslav Narkevič;

Česlav Olševski;

Zbignev;  Jedinskij

Kęstutis; Bartkevičius;

Kęstutis Pūkas;

Rimas Andrikis;

Juozas Imbrasas;

Vytautas Kamblevičius;

Remigijus Žemaitaitis;

Petras Čimbaras;

Viktoras Rinkevičius;

Laurynas Kasčiūnas;

Rita Tamašunienė;  (pasirašė 2017-04-11)

Toliau – Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

1

1

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus.

 

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.

Pritarti

 

 

3.2

Seimo nariai: Rimantas Jonas Dagys ir kt.

2017-03-23

1

2

 

Argumentai: Teisinį subjektiškumą turi visi žmonės. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose. Vaiko teises ir galimybę pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės. Nė vienas asmuo, net tėvai, negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau  dėl  objektyvių  priežasčių,  t.y.  dėl  psichinio  ir  fizinio nebrandumo vaikas negali pats pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti tikrovės.

Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti, kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Be to, išskyrus išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas, tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui suteikia šeimos apsaugą.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumaą.“

Nepritarti

Nežiūrint šeimos instituto pilnatvės reikšmės kokybiškam vaiko gyvenimui, vaikas yra teisės subjektas, kuriam galioja prigimtinės žmogaus teisės, ir vaiko teisių ir teisėtų interesas visuomet turi būti ginamas. Vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai negali būti  dangstomi šeimos privatumo kontekste. Šeima yra tas institutas, kuris pirmasis atsakingas už vaiko, kaip teisių subjekto apsaugą.

 

3.3

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

1

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau Projekto priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl  siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktaisu, nurodytaisu šio įstatymo priede“.

Pritarti

 

 

3.4

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

1

5

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad  Projekto 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose).

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 5 dalį:

„5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“.

Pritarti

 

 

3.5

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

2

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimas įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas.

Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba, išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti atsižvelgiant į Projektu  planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko funkcijas. Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę. Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai:

‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą;

‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą;

‒  inicijuoti Pagalbos plano sudarymą;

‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių įvertinimą;

‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai šeimai suteikti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atvejo vadybininkas – asmuo valstybės tarnautojas, koordinuojantis įgaliotas koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis šiuos reikalavimus:

1)     turi universitetinį socialinio darbo, pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;

2)     turi ne mažiau kaip tris metus darbo su vaikais ir šeimomis patirties;

3)     yra pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą;

4)     yra deklaravęs privačius interesus;

5)     kartą per metus kelia savo kvalifikaciją specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka;

6)     yra nepriekaištingos reputacijos“.

Pritarti iš dalies

Atvejo vadybininkui keliami reikalavimai turėtų būti proporcingi pareigybei ir funkcijoms.  derinti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu.

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

N

 

Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija nekeltų jokių abejonių.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 21 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija 

Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:

1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;

2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;

3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;

4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;

5) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;

7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;

8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis; 

9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“.

Nepritarti

Reikalavimai su vaikais dirbantiems asmenims apibrėžti kituose teisės aktuose, reikalavimai neturi būti neproporcine pareigybei ir atliekamoms funkcijoms.

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas: savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka „bendruomeninės paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia bendruomenė turėtų atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios priežasties siūlomas dalies patikslinimas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, savivaldybės, vietos ir (ar) religijos bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

8

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu.

 

Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Vaikas – žmogus iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

9

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai.

 

Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, nepilnametį įvaikinus – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti teisėti vaiko atstovai“.

Nepritarti

Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui 11N str.

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

10

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

N

 

Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“ įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos. Vis dėlto ši sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką apibrėžti.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios kyla iš vaiko prigimtinių poreikių ir yra reikalingos pasirengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma, užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

2

N

 

Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Tikslingiau vartoti sąvoką „vaikui nesaugi aplinka“

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

1

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

2

Argumentai: Projekto 4 straipsnio 2 punktą siūloma patikslinti atsižvelgiant į tai, kad vadovautis privaloma tik ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojantys.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais“. 

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

4

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

9

Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte numatytais atvejais. 

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius bei geriausius interesus“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

N

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.

2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:

„3) privataus gyvenimo neliečiamumo. Teikiant paramą ir pagalbą šeimai bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą, užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

N

Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:

„2) tėvystės ir motinystės papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.

Nepritarti

Neneigiant abiejų tėvų svarbos normaliai vaiko raidai, geriausi vaiko interesai ir vaiko dvasinis ir fizinis saugumas turėtų būti prioritetu. Ar mirus vienam tėvų būtų svarbu rasti vaikui įmotę ar įtėvį? Ką reiškia „Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną? Pvz. jei tėvas smurtautojas, jis neturės būti atskirtas nuo vaiko, kol jo elgesys nesikeis?

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

4

 

N

Argumentai: Tai, kad vaiko teisės yra įgyvendinamos per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai. Civilinio kodekso 3.155 straipsnis teigia, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas). Šios ir kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros, teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:

„N) vaiko atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu ir pagalba šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“.

Pritarti iš dalies

Žr. Komiteto siūlymą

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

5

 

 

Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai nuneigti jų galiojimo vaikams.

Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje.

Trečia, negali būti prievolės taikyti neratifikuotas tarptautines sutartis.

Ketvirta, konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą

Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“.

Pritarti

 

 

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

 

 

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant, kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“.

Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„PAGRINDINIŲ VAIKO TEISĖSIŲ, IR LAISVĖSIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMAS“

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

6

1

 

Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos preambule.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienas vaikas – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“.

Nepritarti

Siūlymas nekorektiškas, nes JT Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama vaiko tiek iki gimimo, tiek jam gimus, ypatinga apsauga ir priežiūra, Tačiau vaiku yra laikomas žmogus nuo gimimo iki 18 metų (išskyrus įstatymu nustatytus atvejus dėl viršutinės amžiaus ribos).

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

6

2

 

Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai (kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas, dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas. Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip, kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

8

1

 

Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“

Pritarti iš dalies

Atsižvelgti į SN D. Šalalienės ir T. Tomilino bei VTAKĮ siūlymą.

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

8

2

 

Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnio 2 dalį:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

9

N

 

Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4 straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę auklėti vaikus.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos teisės negali būti savavališkai ribojamos, išskyrus atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos, galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

10

 

 

Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 10 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“.

Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės jį atstovauti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam

Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

11

 

 

Argumentai: Siūloma patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais

1. Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

13

1

 

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai.

Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio straipsnio dalis.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vaikaso, negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai“.

Nepritarti

Tai turėtų būti vaiko pinigai ir apsauga, siekiant išvengti šeimos narių piktnaudžiavimo, paramą naudojant su vaiko interesais nesusijusiems dalykams.

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

14

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 14 straipsnio 3 dalį:

„3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

16

2

3

4

5

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio 2-5 dalis:

„2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises.

4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

17

2

3

 

Argumentai: Projektu nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnio terminais.

Taip pat siūloma papildyti Projekto 17 straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2. Vaikui Vaikas turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

18

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio 3 dalį:

„3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

19

1

 

Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“, kitaip lieka neaišku, nuo to turi būti užtikrina apsauga.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

20

 

 

Argumentai: Siūloma papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės

Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

21

2

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio 2 dalį:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

22

 

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją:

„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose

1. Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas.

5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

8. Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai.

10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

23

 

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas  „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas, nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio.

Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas. Teisės departamento teigimu, tarp vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas

1. Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises.

Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:

2. Pagrindinės vaiko pareigos yra šios:

1) gerbti savo tėvus, ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;

2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;

3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;

4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę.

3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“.

Pritarti iš dalies

Nuostata dėl tėvų globojimo senatvėje nėra skirta vaikui – šio įstatymo subjektui, o pilnamečiui vaikui palikuoniui. Jos būtina atsisakyti. Siūlytina Jungti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

24

2

 

Argumentai: Teisės departamento nuomone, neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors Projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad  atsakomybė būtų nustatyta už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą.

Trečia, Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip:

„2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems subjektams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.

 

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

24

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti.

Antra, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir susijusius terminus.

Trečia, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

24

4

5

 

Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis pokyčių. Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui, už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai, kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis asmuo. 

Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. 

Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma performuluoti.

Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“.

Bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais, „bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių“ pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:

1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti.

2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo.

3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.

4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai.

Taip pat, neteisinga „nepranešimą“ traktuoti kaip „aplaidų pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“. Todėl siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:

„4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai.

5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“.

Spręsti pagr. komitetui

Reikėtų nustatyti privalomą pranešimą ne tik apie nusikalstamas veikas prieš vaiką, tačiau ir kitus vaiko teisių pažeidimus bei atitinkamą atsakomybę apie juos nepranešus.

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

24

6

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo.

Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

24

7

 

Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24 straipsnio 7 dalies patikslinimas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

25

1

2

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas.

Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bei“ įrašytinas žodis „kitų“.

Trečia, Projekto 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų

1. Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu.

2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“.

Pritarti iš esmės

Derinti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

25

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas.

Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 25 straipsnio 3 dalį:

„3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.

Pritarti iš dalies

Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlomam 25 str. pakeitimui (atspindi ir šių pakeitimų esmę).

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

25

N

 

Argumentai: Projekto 25 straipsnio 2 dalyje suformuluota norma, jog „Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.

Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 25 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje nurodyti apribojimai netaikomi tais atvejais, kai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“.

Pritarti iš dalies

Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlomam 25 str. pakeitimui (atspindi ir šių pakeitimų esmę).

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

26

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio 3 dalį:

„3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

27

2

3

 

Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis kodeksas), dėl to turi būti išbraukta. Atsižvelgiant į tai ir tam, kad nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti.

Antra, valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas.

Trečia, remiantis Teisės departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka.

3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

27

N

 

Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų užkardymą.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie šio straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

28

1

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“.

Trečia, Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai turėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui.

Ketvirta, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:

1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;

3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“.

Pritarti iš esmės

Pritarti LRV formuluotėms

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

28

3

 

Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“  brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje“.

Pritarti

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

29

 

 

Argumentai:  Siūloma Projekto 29 ir 30  straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės,  pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat siūloma papildyti.

Projekte numatyta, kad „Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu, užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės

Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės yra šios:

1). Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;

2). Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.

3. Vaiko atstovų pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus yra nevaržoma.

4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti.

5. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.

6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo vaikui mokymą.

7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui.

8. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu.

9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

10. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad:

1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;

2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą nepriklausančias aplinkybes

11. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.

Pritarti iš esmės

 

Sujungti su

D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymu

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

30

 

 

Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės,  pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai.

Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ‒ į 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 9 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒ į 29 straipsnio 11 dalį,

 

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį „Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“:

„30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė

1. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.

2. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu.

3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.

4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

5. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:

1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;

2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu.

6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.

Pritarti iš esmės

Sujungti su

D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymu

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

31

 

 

Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga „rūpintis vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams apribojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis.

Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Taip pat neaišku, kas nuostata konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti, siūloma nuostatos atsisakyti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui

1. Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka.

2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai)“.

Nepritarti

Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

32

1

2

3

 

Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir užtikrinta duomenų apsauga.

Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus.

Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie kurias Vako teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką.

Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas.

Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens reabilitaciją.

Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio 3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę gauti informaciją apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų teistumą ir (ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai ar gyvybei. Vyriausybė nustato sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo bei taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo.

3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“.

Pritarti iš emės

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

34

 

 

Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas. Taip nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau įpareigos.

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė.

Taip pat siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. 

Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus, kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka.

34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo anonimiškumo priimtų teismas.

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą,  Projekto 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. 

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą

1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Sprendimą dėl Aasmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams.

3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas, sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai kreiptis į teismą“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

 

Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.

2017-03-23

35

 

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios“. Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra perkeltinos į Projekto pabaigą.

 

Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir parinkti atitinkamą numeraciją:

„35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė

1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

 

4.1.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr. XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 14 d. įstatymu Nr. XIII-204 priimtas galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau - Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį).

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas paskirtis – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus ,vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas.

2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma.

3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede.

4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.

5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. „

 

 

Pritarti iš esmės

Jungti su VTAKĮ siūlymu (Žr. komiteto pasiūlytą formuluotę)

 

4.2.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

 

1N

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias  1-5 dalis laikant 2-6 dalimis,  naują  1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip:

 

„1. Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui grėsmės lygmuo nustatytas pagal šį įstatymą.“

Pritarti

 

 

4.3.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

1

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą „Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

„1 2. Atvejo vadyba - kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, koordinuojamos atvejo vadybininko, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas beiteikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaiko interesus.“

Pritarti

 

 

4.4.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

2

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

 

„2 3. Atvejo vadybininkas – asmuosavivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar  savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

Pritarti

 

 

4.5.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

3

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

 

„3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugossavivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“

 

Pritarti

 

 

4.6.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

4

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

 

„3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugossavivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“

Pritarti

 

 

4.7.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

5

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

„5 6. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų komandosgrupė, kuri teikia gebanti skubiai suteikti intensyvią individualią ir grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką., patekusiai į krizę. Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

Pritarti

 

 

4.8.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą „Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip:

„68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto siūlymą.

Atsisakyti „tyčios“ bei nubrėžti sąsają su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. atsižvelgiant į TD išvadą ir siekiant, kad vaikai, kurie gyvena smurtaujančioje aplinkoje, būtų laikomi smurtą patiriančiaisiais  galėtų laiku gauti pagalbą.

 

 

4.8.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

7

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“

Pritarti

 

 

4.10

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

9

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą,  įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip:

„9. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“

 

Pritarti

 

 

4.11.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

8

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip:

„810. Vaikas – žmogus, iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas,  ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku  iki bus nustatyta priešingai.“

 

Pritarti

 

 

4.12.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

9

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą „Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip:

„9. 11. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“

 

Pritarti

 

 

4.13.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

10

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir  vietoje jos šioje dalyje apibrėžti „Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip:

 

„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

12. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka, kurioje gerbiamos žmogaus laisvės bei orumas, ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius pagal jo amžių, raidą, gebėjimus ir brandą, bei užtikrinančios tinkamą vaiko fizinį, protinį, dorovinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, vaiko nuomonės gerbimą.“ 

Pritarti iš dalies

Tikslinti, atsižvelgti į SN R.J. Dagio siūlymą.

 

4.14.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

2

13

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip:

„13. Vaikui nesaugi aplinka  -  vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“

Pritarti

 

 

4.15.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

3

1

1

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“

 

Nepritarti

Tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad fizinė bausmė turi sukelti tiesiogiai nustatomas akivaizdžias  pasekmes, kad būtų laikoma smurtu. Tuo tarpu visų fizinių bausmių pasekmė yra pažemintas vaiko orumas. Tokia formuluotė, kurioje yra nurodytos tyčia ir konkrečiai įvardintos sukeltos žalos suponuoja į baidžiamąją atsakomybę, kuri buvo nustatyta ir iki „nemušimo įstatymo priėmimo“, tačiau fizinės bausmės be tiesioginių pasekmių ir įrodytos tyčios nebuvo draudžiamos. Fizinės bausmės draudimas turi būti siejamas ne tik su baudžiamąja atsakomybe, tačiau ir su atvejais, kai tėvams pasiūloma pagalba mokant juos kitų, pažangių auklėjimo būdų. Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

 „1) fizinis smurtas –neteisėtas tyčinis fizinis veiksmas prieš vaiką, tai pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai  bei arba padaryta žala jo garbei ir (ar) orumui.

 

4.16.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

3

1

2

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“

 

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į tai, kad psichinio ir psichologinio smurto reikšmė ir apimtis skiriasi,  vartoti Psichinio ir (ar) psichologinio smurto sąvoką. Diskutuotina, ar reikalingas žodis „tyčinis“. Vaikas gali patirti nuolatinį žeminimą ir psichinį smurtą, keliantį didelę žalą normaliai jo raidai, iš tėvų, ar mokytojų ar kitų asmenų „norint gero“.

 

4.17.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojamaapgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Seksualiniu smurtu Taip taip pat laikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymasarba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“

 

Pritarti iš dalies

Nepritarti „tyčiai“,

 

4.18.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„4) nepriežiūra – nuolatinis sistemingas vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.“ 

 

Pritarti

Abejotina dėl žodžio sistemingas. Gal vartoti „kelis kartus pasikartojantis ar nuolatinis“

 

4.19.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai

Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:

1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumoprioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;

2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;

3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikaisyra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;

5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;

6) vaiko sveikatoso ir vystymosi užtikrinimo.Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikami ir normaliai vystytis;

7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;

8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliaibendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;

10) efektyvumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius;

11 10) visapusiškumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu. Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo,teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti.

11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Vaiko nuomonė išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“

Pritarti iš dalies:

 

 

Nepritarti 11 punktu siūlomai formuluotei – ji gali stipriai riboti vaiko dalyvavimo principą.

 Taisytinas 11 punktas. Žr. komiteto siūlymą.  Ar visais atvejais vaikų nuomonė turi būti išklausoma būtinai dalyvaujant vaiko atstovams, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams?

2017-05-31 d. Seime vyko konferencija „Lietuvos vaikų balsas“, kurios metu vaikai atvirai kalbėjo juos liečiančiais klausimais – apie patiriamą pedagogų nepagarbą, nepakeliamus mokslo krūvius, ribotas galimybes užklasinei veikai. Pagal išdėstytą formuluotę, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, vaikai šiais klausimais negalėtų pasisakyti. Taip pat mokykloje vaikams nebūtų suteiktos tam tikros jų interesus atitinkančios laisvės išreikšti nuomonę ir savarankiškas priimti sprendimus, kuriuos jie galėtų priimti atsižvelgiant į jų brandą, nedalyvaujant atstovams pagal įstatymą. Tokia formuluotė iš esmės prieštarauti siūlomai 9 str. 4 dalies formuluotei.

 

4.20.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

5

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„5 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių vaiko teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas

Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai.

2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“

 

Pritarti

 

 

4.21.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

 Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

Pasiūlymas:

Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 „VAIKO TEISĖS IR LAISVĖS PAGRINDIŲ VAIKO TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR NAUDOJIMOSI LAISVĖMIS UŽTIKRINIMAS“

 

Pritarti

 

 

4.22.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

6

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip:

 

„6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis

1. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis.

2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.

7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikami vystytis

1. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis.

2. Vaiko teisė būti sveikam garantuojamasveikai vystytis įgyvendinama:

1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;

2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju;

2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra;

3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;

4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų  gamybai sudarymu ir jų prieinamumu;

5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;

6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.

3. Prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas  tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

Sujungti su SN A. Širinskienės pasiūlytu 7N punktu

 

4.23.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

7

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis

1. Vaiko teisę mokytis garantuoja Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

2. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti.

3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.

4. Vaikui iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka.

5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus.

6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis.

7. Likusiam be tėvų globos ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“

 

Pritarti

 

 

4.24.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

8

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumąidentiškumą, ir jo išsaugojimą ir atkūrimą

1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“

Pritarti iš dalies

Sujungti su SN R.J. Dagio siūlymu, atsisakyti 2 dalies.

 

4.25.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

9

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę

1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.

2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas.

2. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, organizacijose ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

5. Šiame straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai.

6. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“

Pritarti

 

 

4.26.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

10

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam

1. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę,atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis.

2. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“

 

Pritarti

 

 

4.27.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

11

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais bei giminaičiais

1. Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę.

2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus.

2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šio įstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą.

4. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“

 

Pritarti

 

 

4.28.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

12

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip:

 

„12 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas

1. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.

 

13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą

1. Vaikas, negaunantis pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai.

2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas

1. Vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinisCivilinis kodeksas.

 

15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją

1. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi.

2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti.

 

16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės

1. Vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinisCivilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises.

4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus.

 

17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį

1. Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, brandą, sveikatos būklę bei poreikius.

2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų,  stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti.

 

18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės

1. Neįgalūs vaikai Vaikams su negalia užtikrinamos galimybės turi lygias teises lygiai su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą.

2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:

1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;

2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;

3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;

4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams.

3. Vyriausybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos deda pastangas, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai.

3. 4. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“

Pritarti iš esmės

 

 

4.29.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

19

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto

1. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.

2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą.

3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.

4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir (ar) orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųės bausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.30.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės

Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. 

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.31.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

rgumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės

1. Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančiųir kitų teisės aktų nuostatos.“ 

 

Pritarti iš esmės

Atsižvelgti į SN. R.J. Dagio ir k.t. siūlymus, atsisakyti 2 dalies

 

4.32.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

22

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose

1. Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

            2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatosSveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

            3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas.

4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitos paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas.

5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

            7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

            8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

            9. 8. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai.

10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“

 

Pritarti iš esmės

Atsižvelgti į SN. R.J. Dagio ir k.t. siūlymus, atsisakyti nuorodų į kitus įstatymus.

 

4.33.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

23

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„23 straipsnis. Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas

Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:

1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;

2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;

3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;

4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris  gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“

 

Pritarti

 

 

4.34.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

24

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai

5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas.

6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.

7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas.

3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“

Pritarti

 

 

4.35.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių bendrosios nuostatos

1. Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu.

2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo,  jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo.

3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

2. Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus),  taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose.

3. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“

Pritarti iš esmės

Sujungti su SN R.J. Dagio ir k.t. siūlymu

 

4.36.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

26N

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:

 

„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą

1. Asmeniui, įtraukusiam vaiką girtauti ar nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė.

3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:

1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;

2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;

3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“

Pritarti

 

 

4.37.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:

 

„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą

1. Asmeniui, įtraukusiam vaiką girtauti ar nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė.

3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:

1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;

2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;

3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.38.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

rgumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:

 

„27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo  pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo

28 straipsnis. Vaiko apsauga ir atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus

1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.

2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė.

2. Draudžiama trukdyti vaikui įgyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų  smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje.

3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją.

3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

4. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako  Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

4. 5. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.

6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.“

Pritarti iš esmės

 

 

4.39.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

28

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:

 

„2829 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais užpadarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai

1. Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 1521straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkiusnusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:

1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais  (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;

3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę 14 metų, o jiems sulaukus 14 metų – nepadarė naujų nusikaltimų.

2. 3. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme.

3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.

4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę ar priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:

1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;

2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai.

6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save.

7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama  savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“

Pritarti iš esmės

Įvertinti LRV siūlymą

 

4.40.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„IV SKYRIUS

PAGRINDINĖS VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

PAGRINDINĖS VAIKO TĖVŲ AR KITŲ VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ“

 

Pritarti

 

 

4.41.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės

   Vaiko tėvai turi:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;

2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.

 

30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.          

12. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.

23.  Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:

1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;

2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metų sudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;

3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;

4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.

4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą  turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu.

4 5. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu.

5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;

2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu.

7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas.

68. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“

 

 

 

4.42.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip:

 

„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui

1. Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.

2. Tuo atveju, kai vaiko tėvai ar kiti joatstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“

Pritarti iš esmės

Derinti su SN R.J. Dagio ir k.t. siūlymu

 

4.43.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

VAIKŲ, PAŽEIDUSIŲ TEISĘ, TEISIŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

32 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo.

3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui.

4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.

 

33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti.

3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:

1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;

2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims.

 

32 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Taikant teisinės atsakomybės priemones teisę pažeidusių vaikų atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės.

2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.

3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones.

 

33 straipsnis. Pagalba teisę pažeidusiam vaikui

1. Su vaiku, pažeidusiu teisę, visose teisinės atsakomybės taikymo proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą.

3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje.

4. Vaikui, kurio atžvilgiu atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu.

5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju.

 

34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai

1. Priemonės ir bausmės teisę pažeidusiems vaikams turi būti taikomos ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui.

2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą.

 

35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė

1. Bet kokia su laisvės atėmimu susijusi poveikio priemonė (suėmimas, laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui.

2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir (arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje.

3. Taikant su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę vaikas resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai.

4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos teikimą.“

Pritarti iš esmės

 

 

4.44.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio „BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36 straipsniu:

 

„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą

1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 

3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo.

 

35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė

1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas

1. Savivaldybė atsako už kompleksišką pagalbos vaikui ir šeimai teikimą organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia  paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.

3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje.  

4. Savivaldybės administracija, seniūnai, seniūnaičiai pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas.

5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti  ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis.

6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą. Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo.

     7. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“

 

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.45.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

rgumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

PAŽEISTŲ VAIKO TEISIŲ GYNIMAS“

 

 

 

4.46.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio „PAGALBOS ORGANIZAVIMAS“ 36 straipsnį:

 

„36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas

1. Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas.

2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis.

4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.“

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.47.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

37,38

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą.

 

38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės.   

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:

1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;

2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;

3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;

4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kaivaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.

5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:

1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;

2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama.

7. Nagrinėjant vaiko atvejį pasidalinama turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų.

8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas.

 

37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą

1. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė.

3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepranešę apie jiems žinomą vaiko teisių pažeidimą pažeidžia vaiko teises. 

4. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje  nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams.

5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju,  taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui.

 

38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą

1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, žodžiu ar raštu gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, reaguodama į pranešimą apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.

3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai  ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį.

4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą.

5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu).

6. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:

1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;

3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;

4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą.

7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“ 

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.48.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

39

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas

1. Nustačius nulinį grėsmės lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė.

2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane.

3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu.

39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai

1. Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmo ir antro lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

                        2. Grėsmės vaikui pirmas lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, ir esama vaiko aplinka tinkamai neužtikrina vaiko teisių ir vaiko interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

3. Grėsmės vaikui antras lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, kuri yra susijusi su vaiko funkcionavimo ir rizikos veiksniais susijusiais su vaiko tėvais,  jų santykiais su vaiku arba nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, kai nėra objektyvių prielaidų leidžiančių spręsti, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.“

 

Pritarti iš esmės

 

 

4.49.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

N40, N41

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip:

 

„40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį

1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą.

2. Atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:

1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;

2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu.

4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 42 straipsnio ir 43 straipsnio nustatyta tvarka.  

5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei  - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai.

6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą.

               

41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį

1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi antrą grėsmės vaikui lygį nedelsdama:

1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;

2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo.

2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą.

3. Gavus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:

1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;

2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;

3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;

4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

4. Mobiliai komandai baigus intensyvų komandinį darbą su šeima ir pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka.

5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo 40 straipsnio 4–6 dalyse numatyti veiksmai.“

 

 

 

4.50.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

40

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:

 

„40 42 straipsnis. Atvejo vadyba

1. Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius.

2. Atvejo vadyba turi būti akcentuotaorientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo.

3. Atvejo vadybos procesą sudaro:

1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;

2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;

3) pagalbos plano įgyvendinimas;

3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;

4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte.

4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui.

4. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo bet kuriame atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu.

5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

Pritarti iš esmės

 

 

4.51.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

41

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:

 

„41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas

1. Atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.

2. Teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai Nustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygiuslygį per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo:

1) atlieka šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbosšeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;

2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais.

3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime.

4. Pagalbos plane gali būti numatytas komandinis darbas su vaiko atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 

5. Pagalbos plano įgyvendinimo metu, atvejoAtvejo vadybininkas:

1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;

2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;

2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;

3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;

3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimusnagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;

4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;

5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“ 

 

 

 

 

4.52.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

42

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:

 

„42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą

1. Teritorinė Vaiko vaiko teisių apsaugos tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarkatiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys.

   3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Teismo nutartis  atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo.

24. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją)  nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams.

3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą.

   5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.

4. 6. Paaiškėjus Nustačius, kad patikslintos pagalbos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:

1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;

2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;

2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;

3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

4.53.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

43-44

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius:

 

„43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos.

3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis.

4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:

1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;

2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;

3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;

4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo.

5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas.

6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:

1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;

2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

 

44 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

4.54.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

45

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas

1. Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką.

1) vaiko artimuosius giminaičius,  kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo (kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;

3) šeimynoje;

4) vaikų socialinės globos įstaigoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:

1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;

2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje.

4. Vyresnis kaip trejų metų vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.

   3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“ 

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

4.55.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

46-52

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip:

 

„46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos

1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:

1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;

2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;

4)  Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;

3) 5) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijosLietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija,  Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija.

4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;

                     5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

                     7) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra)  ir jos teritoriniai padaliniai;

  8) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigossavivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje,kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;

10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinėsorganizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

2. Šio straipsnio  1 dalyje nurodytos  institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti.

2. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

 

47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką,formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:.

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:

1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;

2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;

3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;

3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programasgerovės užtikrinimui;

5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.

 

48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo.

2. Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:

1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;

2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;

3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;

4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas.

3. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:

1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasiužtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybekokybę;

2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų,rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;

3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;

3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;

4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka.

4. Sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:

1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;

2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;

3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;

4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;

5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą.

5. Vidaus reikalų ministerija formuojadalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;

2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;

3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami  tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;

4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;

5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos.

 

49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugosįgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje:

                      2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:

                      1) vykdo tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;

1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;

2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimoteisinio reguliavimo tobulinimo, rengia  teisės aktus pagal savo kompetenciją;

4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;

3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;

4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;

5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;

6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;

7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;

9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;

8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;

9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;

10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;

11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;

14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos yra pavaldžios ir atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:

1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;

2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;

3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;

4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;

5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką  iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;

6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;

7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;

8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;

9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;

10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;

11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;

12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;

13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisęšias teises ir pareigas:

1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;

2)  neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;

3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos  (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;

4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;

2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamomsatsakingoms institucijoms;

3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.

4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.

 

50 straipsnis. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba

1. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba) yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje.

2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų.

3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos Tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus  tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

4. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:

1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo;

2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;

3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas.

5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybos posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje

1. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje.

1. 2. Pagal kompetenciją analizuojaAnalizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;

2. 3. Pagal kompetenciją dalyvauja Dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje;

3. 4. Užtikrina vaikui ir šeimai intensyviąpirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu.

4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą  organizavimą. Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje.

5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimutinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu.

7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje.

8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.

10. organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

9. 11. Organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;

12. Užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo (ugdymosi) poreikių, teisių įgyvendinimą.

                      10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčiųsutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą.

                      11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką.

                      15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

 

52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:

1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;

2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;

3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinimenagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;

4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus  socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;

5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;

6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę  pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“

Pritarti iš dalies

Atsižvelgti į LRV siūlymus

 

4. 56.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas

(2017-06-08)

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas

1. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:

1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;

2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų,  dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;

3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;

4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia.

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti ir ne mažiau kaip 3 metų darbo stažą turintys savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų.

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus.

            2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo  nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d.

            3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarti

 

 

5.

Seimo narė

Agnė Širinskienė

(2017-06-27)

7

 

 

Argumentai:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje yra numatyta skatinti atsakingą požiūrį į negimusio vaiko gyvybę, kad šeimos ir nėščios moterys kuo rečiau atsidurtų tokiose krizinėse situacijose, kuriose svarstomas nėštumo nutraukimas; užtikrinti, kad šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo.

 Kad pagalbos krizinėse situacijose priemonės adekvačiai veiktų ir būtų vienodai taikomos, reikalinga parengti ir patvirtinti valstybinę Krizinio nėštumo programą, kuri nustatytų krizinio nėštumo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, turėtų tinkamą finansavimą bei būtų centralizuotai koordinuojama.

Pasiūlymas:

Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam

1. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:

1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui ir nėščiai moteriai sveiką ir saugią aplinką;

2) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra;

3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;

4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu;

5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;

6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Krizinio nėštumo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis.“

Pritarti

 

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo
Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

 

 

 

 

6.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

 

 

 

<...> 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354 (toliau – Įstatymo projektas
Nr. XIIIP-354), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tobulinti pagal šias pastabas:

 

 

 

 

6.2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

5

 

 

2.1. 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679). Pagal Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalį fizinių asmenų (tarp jų ir vaikų) pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą, bus saugomos vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  5 straipsnį, kuriame kartu su valstybės tarptautinėmis sutartimis ir ratifikuotomis konvencijomis nurodyti ir Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose santykiai gali būti reguliuojami kitaip nei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-354.

 

Atsižvelgti

 

 

 

 

 

 

 

2.2. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  3 straipsnio 3 punkte vartojamą seksualinio smurto sąvoką suderinti su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 18–23 straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriaus bei 162, 307, 308 ir 309 straipsnių nuostatomis.

Pritarti

 

 

6.3

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

9

 

 

2.3. Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  9 straipsnį – nurodyti, kad vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, nes ši teisė įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

 

Pritarti

 

 

6.4

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

9

3N

 

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas dėl savo amžiaus ir nepakankamos brandos nėra pajėgus tinkamai įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir pavojus, kylančius dėl neriboto ir nekontroliuojamo naudojimosi teise bendrauti, susirašinėti ir panašiai, kas tam tikrais atvejais net gali pakenkti jo geriausiems interesams, siūloma numatyti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  9 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti.“

 

Pritarti

 

 

6.5

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

51N

 

 

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad, centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, savivaldybės visa apimtimi nebeįgyvendins valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos, siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti, kad savivaldybė užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, koordinavimą.

Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  51 straipsnį – papildyti jį nuostata, kad savivaldybės organizuoja prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai ir koordinuoja švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą jos teritorijoje, teikimą, taip pat įtvirtinti savivaldybės administracijai pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybės įstaigoms ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui bendradarbiauti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), savivaldybės teritorijoje esančiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu padaliniu (toliau – teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilios komandos specialistais, kai vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą reikalinga koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos.

 

Pritarti

 

 

6.6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

24

 

 

2.6. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo, susijusio su nepranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuris suprantamas kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas, siūloma atsisakyti kaip perteklinio, nes atsakomybė už nepranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą jau nustatyta galiojančiame teisės akte – Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, o bendrininkavimo sąvoka apibrėžta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje.

 

Pritarti

 

 

6.7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

27

1

 

2.7. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  27 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  27 straipsnio 1 dalį – nurodyti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso
149–1511, 1521, 153, 162, 307, 308 ir 309 straipsniuose, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.“

 

Pritarti

 

 

6.8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

28

1

 

2.8. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  28 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  28 straipsnio 1 dalį – nurodyti atitinkamus straipsnius ir jų dalis ir šios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„1. Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 149–1511, 1521, 153, 162, 307, 308, 309 straipsniuose, ir (ar) kitas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu, pornografija ar prostitucija, t. y. už išnaudojimą pornografijai, pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už tyčinius nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:“.

 

Pritarti

 

 

6.9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

28

7N

 

2.9. Siekiant nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  28 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama ir šio straipsnio 1 dalies laikymosi kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

 

6.10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

34

3

 

2.10. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kokio amžiaus vaikas, o tik sukakęs 14 metų, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą dėl jo teisių pažeidimų.“

 

Pritarti

 

 

6.11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

*

 

 

2.11. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 19 straipsniu, fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Europos Sąjungos teisės aktu. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą, pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89), reikalavimus.

 

Atsižvelgti

 

 

6.12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

30

 

 

2.12. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  30 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą“ įrašyti žodžius „vaikas iki 6 metų“, nes netikslinga vaiko amžių, iki kurio jis negalėtų likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, sieti su ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžia.

 

Pritarti

 

 

6.13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

32,33, 49

 

 

2.13. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  32, 33 straipsniai ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms. Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita) ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą, kuri laikoma konfidencialia, gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas, bet ne vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  32, 33 straipsniuose ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl siūloma atsisakyti šiuose straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo.

 

Nepritarti

Pritarti TD išvadai (68) dėl konkretesnio atvejų apibrėžimo.

 

Atsižvelgiant į galimus vaiko interesus, kai vaiko teisių skyriui svarbu žinoti kartu gyvenančių asmenų duomenis, siekiant užtikrinti vaiko apsaugą, svarstyti galimybę tokią VTAS‘o teisę, kai būtina vaiko interesams apsaugoti, numatyti minimuose įstatymuose.

 

6.14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

36

1

 

2.14. Siekiant stiprinti bendro darbo su šeimomis organizavimą savivaldybėje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

 

 

 

6.15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

37

 

 

2.15. Siekiant, kad siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  37 straipsnio 1 dalimi būtų išvengta nepagrįsto tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisių apribojimo ir suvaržymo, kai teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai visais atvejais siūloma su vaiku bendrauti nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pareiškimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, prireikus nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.“

 

Pritarti

 

 

6.16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

38-34

 

 

2.16. Siekiant sudaryti prielaidas šeimai ir joje augančiam vaikui gauti socialinę ir švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros ir kitas reikalingas paslaugas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  38–44 straipsnius – įtvirtinti prevencinės pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui teikimo pagrindus, apibrėžti grėsmės vaikui lygius ir pagrindinius institucijų veiksmus nustatant šiuos lygius.

 

Pritarti

 

 

6.17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

41

2

1

2.17. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku).

 

Pritarti

 

 

6.18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

45

5

1

2.18. Siekiant, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su juo tvarkos nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“.

 

Pritarti

 

 

6.19.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

42

2

 

2.19. Siekiant įtvirtinti prašymo dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teismo tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos arba nustačiusi, kad yra pagrindas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 1 dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir kiti įstatymai nenustato kitaip.“

Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  42 straipsnio 2, 3, 4 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis.

 

 

 

 

6.20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

42

6

 

2.20. Siekiant numatyti galimybę teismo nutartį leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  42 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Teismo nutartis leisti ar atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sustabdo šios nutarties vykdymą.“

 

Pritarti

 

 

6.21..

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

45

1

 

2.21. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje, įtrauktose į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. Prireikus ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“

 

 

 

 

6.22.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

46

1

 

2.22. Siekiant aiškiau apibrėžti vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų kompetenciją ir jų atribojimą, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, ir Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatą, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip atskirą vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 46 straipsnio 1 dalį – papildyti nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vyriausybės funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje:

 

Pritarti

 

 

6.23.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

 

 

 

2.22.1. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius gerina vaiko teisinę apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje.

 

Pritarti

Jungti su SN narių D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu

 

6.24.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

 

 

 

2.22.2. Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

Pritarti

 

 

6.25.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

47

4

 

2.23. Siekiant užtikrinti visapusišką vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  47 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.“

 

Pritarti

 

 

6.26.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

48

2

4

2.24. Siekiant gerinti teisėjų, nagrinėjančių bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją, tikslinga nuolat organizuoti teisėjų mokymus, susijusius su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  48 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus.“

 

Pritarti

 

 

6.27.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

48

5

3

2.25. Siekiant, kad baudžiamojo proceso veiksmus, susijusius su vaikais, tirtų pareigūnai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su nepilnamečiais, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  48 straipsnio 5 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:

„3) užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų teisines ir administracines prielaidas tam, kad policijos pareigūnai, pagal savo kompetenciją vykdantys vaiko teisių apsaugą, turėtų specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.“

 

Pritarti

 

 

6.28.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

48

6

 

2.26. Siekiant užtikrinti veiksmingą viešojo intereso gynimą vaiko teisių srityje, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  48 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos Respublikos prokuratūra, vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, atlieka ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir viešąjį interesą gina prokurorai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais. Generalinė prokuratūra bendradarbiauja pagal pasirašytą susitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru, vykdo kitas pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugos srities funkcijas.“

 

Pritarti

 

 

6.29.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

49

 

 

2.27. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu. Atsižvelgiant į tai, siūloma nurodytas nuostatas išdėstyti viename punkte ir papildyti – numatyti, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms atlikti.

 

Pritarti

 

 

6.30.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

49

4

1

2.28. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354  49 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomą įtvirtinti nuostatą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, siūloma vietoj žodžių „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ įrašyti žodžius „asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“.

 

Pritarti

 

 

6.31.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-28

 

 

 

<...> 6. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte.

 

Pritarti

 

 

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą ir parengti projekto naują redakciją, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Žmogaus teisių komitetas

 

 

 

Parengti įstatymo projekto naują redakciją, kurioje aiškiai įtvirtinti prevencinius   šio įstatymo prioritetus, orientuojant nuostatas ne į bausmes bei teisių ir pareigų ribojimą, o į ankstyvąją prieinamą pagalbą šeimai, auginančiai vaikus, kuri susiduria su sunkumais auklėjant ir/ar išlaikant vaiką, siekiant išvengti gilių krizinių situacijų.  Sprendžiant smurto ir jo formų apibrėžimus, siūlytina išeiti už policinės-teisinės sistemos ribų. Orientuotis ne tik į bausmę ar administracinę atsakomybę, bet visų pirma į ankstyvąjį smurto užkardymą ir smurtinio elgesio prevenciją, PASIŪLANT pagalbą tėvams renkantis vaiko nežeminančias,  drausminimo priemones.

Pritarti

 

2.

Žmogaus teisių komitetas

1

1

 

Argumentai: Patikslinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirties nustatymą, įsijungiant D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymą ir VTAKĮ siūlymą bei atsižvelgiant į TD išvadą.

 

Pasiūlymas: Siūloma 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) paskirtis – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus  vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas.

Pritarti

 

3.

Žmogaus teisių komitetas

2

6

 

Argumentai:

1.  Siekiant užtikrinti smurto prevenciją dar ankstyvose jo apraiškose, suteikiant pagalbą šeimai renkantis tinkamus vaiko auklėjimo būdus, siūlytina  smurtą prieš vaiką vertinti ne tik baudžiamosios ar administracinės teisenos aspektu;

2. Atsisakyti „tyčios“ ir „žalos“ kriterijų kalbant apie fizines bausmes, atsižvelgiant, kad fizinės bausmės negali būti taikomos netyčia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad lengvomis fizinėmis bausmėmis sukeliama žala yra latentinė, dažniausiai ji nesusijusi su žala vaiko fizinei sveikatai, o yra neigiamai veikianti vaiko savivertę bei jo socialinę elgseną – vaikas perima suaugusiųjų elgesį ir kilusius nesutarimus sprendžia smūgiais;

3. Atsižvelgti į Teisės departamento pastabas (10.2.) dėl smurto apibrėžimo, ypač suderinamumo su apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu;

4. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad nagrinėjant smurtą, būtina išeiti už policinės-teisinės sistemos ribų. Todėl smurto prieš vaikus analizės objektas turėtų išeiti už kriminalinės justicijos ribų ir apimti kur kas platesnį probleminių sričių ratą,  būti orientuotas ne tik į bausmę, bet visų pirma į ankstyvąjį smurto užkardymą ir smurtinio elgesio prevenciją.  Todėl vertintina ir latentinė, tiesiogiai nepamatuojama žala – psichosocialinė, kultūrinė, etinė ir k.t.

Pasiūlymas:

           6. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis  tyčinis fizinis, psichinis ir (ar)  psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas, ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.

           Smurtu prieš vaiką taip pat  laikoma ir vaiko nepriežiūra, fizinė bausmė, taip pat bet koks  smurtas vaiko atžvilgiu artimoje aplinkoje, taip, kaip jis suprantamas pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą“

          Smurtu prieš vaiką nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“

 

Pritarti

 

4.

Žmogaus teisių komitetas

4

11N

 

SN D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlyta formuluotė naujam 4 str. 11 punktui ribotų vaiko dalyvavimo teisę, užkertant kelią pasisakyti jam aktualiais vaiko teisių įgyvendinimo klausimais mokykloje, viešuose renginiuose, jeigu  tėvai ar kiti teisėti atstovai nedalyvauja. Siūlytina tikslinti šią formuluotę:

Pasiūlymas:

11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Esminiai vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo sprendimai priimami ir jo nuomonė šiais klausimais išklausoma dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: 3  - „už“; „prieš“ - nėra; 1 - susilaikė.

            8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė, Justas Džiugelis.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Valerijus Simulik

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Eglė Gibavičiūtė, Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja