Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 224
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame lapkričio 17-osios vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, girdžiu, kad salėje nuotaika tvyro gera, man atrodo, bus nepalyginamas kontrastas su rytiniu posėdžiu.
14.01 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2148(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes svarstysime tai, dėl ko buvo paimta pertrauka, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, bet dar man nepradėjus pirmininkauti dėl vedimo tvarkos stovi du kolegos. Pirmasis – A. Vyšniauskas. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi pradėjome tą šaunų PVM lengvatų klausimą svarstyti, aš norėčiau pusvalandžio pertraukėlės paprašyti frakcijos vardu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Prašymas frakcijos vardu registruotas.
V. Fiodorovas norėtų. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš Andriui žadėjau, kad mes tikrai neprašysime pertraukos, bet jis, matyt, iš savo patirties nepasitikėjo kolegomis, nes tikrai tokio dalyko nedarysime. Kadangi čia pradėjo kalbėti, kad registruoti, neregistruoti, tai norėjau pasakyti, kad užregistravome projektą. Tuo labiau kad dabar ir žiniasklaida smaginasi, kad Laisvės partija už savo pasiūlymą nebalsavo. Tai padarėme už jus, gal už mūsų pabalsuosite ir jau šį kartą tikrai suprantamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, Viktorai. Bijau, kad mes užregistravome pirmi jūsų. Prašau, Jonai. (Triukšmas salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tiktai jūs pasakėte, kad pertrauka, bet dėl ko, tai nepasakėte. Šiaip tai paprastai reikia įvardyti projekto numerį ir tiktai tada… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, labai ačiū visiems už pastabas. Buvo prašymas frakcijos vardu daryti pusvalandžio pertrauką dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymo. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria dėl pusvalandžio pertraukos, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už – 69, prieš – 20, susilaikė 27. Pusvalandžio pertrauka.
Replika – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš gal tik norėčiau atkreipti gerbiamos Laisvės frakcijos dėmesį, taip pat Darbo frakcijos dėmesį, kad jums beskubant registruoti siūlymus dėl dar nepatvirtinto projekto reikėtų atidžiai pasiskaityti ir Statutą, kad šie siūlymai negalės būti svarstomi. Todėl kviečiu kuo greičiau apsispręsti svarstymo stadijoje ir tuomet jau registruoti siūlymus dėl naujojo projekto, kurį labai atidžiai apsvarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mums žemas startas.
14.04 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Gapšio, V. Fiodorovo ir kitų pasiūlymas, jam komitetas siūlė nepritarti. Dėl šito, aš suprantu, rengėjai prašys balsuoti. Taip? Tai spręsime dėl šio siūlymo balsuoti numatytu laiku, tai įvyks šiek tiek vėliau.
14.05 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 5 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių R. Baškienės, L. Nagienės ir kitų pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Dėl jo rengėjai turbūt taip pat prašys balsuoti. Dėl to apsispręsime taip pat balsuoti numatytu laiku.
14.05 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime taip pat pritarti straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio taip pat pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio klausimo nematau norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.07 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.3 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 7 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.07 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Prieš kalbės A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atrodytų, geras biudžetas, turėtume džiaugtis, auga Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, bet, kaip ir minėjau šiandien pasisakydamas per Seimo narių pareiškimus, su tuo augimu Vyriausybė neturi nieko bendro. Jis auga, nes žmonės tiesiog sumokėjo daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įmokų. Deja, bet 0,5 mlrd. šio žmonių sunešto biudžeto keliauja į rezervą. Vadinasi, medikams darbo užmokestis didėja daug mažiau, negu yra fiksuojama infliacija. Realiai jų pajamos nuvertėja. Britanijoje girdime medikus, slaugytojus protestuojant dėl to, kad yra tokia tvarka. Lietuvoje, gaila, mes tokių dalykų negirdime, nematome. Nežinau, ar bendruomenei tai tiesiog nerūpi, bet manau, kad turėtų rūpėti, nes kai žmonės pajus tikrai realiai mažėjančią perkamąją galią, tai pradės rūpėti tikrai visiems. Nesinorėtų, kad tai taptų nauju medikų migracijos iš Lietuvos pretekstu.
Ir kiti dalykai yra svarbūs. Jau esu minėjęs, kad išaugę energetikos išteklių kaštai yra dengiami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o ne iš valstybės biudžeto, kaip yra dengiama kitoms sritims. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus negaliu balsuoti už šitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Raginu arba balsuoti prieš, arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų neplanavau kalbėti, nes, man atrodo, akivaizdu, kad bent jau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas perkopė 3 mlrd. Tokio niekada neturėjome. Sutinku su gerbiamu buvusiu ministru, kad, matyt, daugiausia taip yra dėl to, kad žmonės moka mokesčius, dėl to turime irgi džiaugtis.
Dėl ko nesutinku – dėl kritikos rezervo fondui. Niekas kitas geriau už buvusį ministrą nežino, kaip svarbu turėti pagalvę ir kad tą rezervą galėtum panaudoti, kai ištinka kritinė situacija. Aš labai džiaugiuosi, kad per praėjusius metus rezervą pavyko grąžinti į buvusį lygį, jisai irgi niekaip nėra išskirtinis, tiesiog įvykdytas įstatyminis reikalavimas. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu neištiks mūsų tokios krizės, kai vėl reikės išeikvoti šitą rezervą.
O už patį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą labai kviesiu balsuoti. Tikrai. Turime daugiau nei 3 mlrd. tam, kad mūsų valstybės žmonės gautų sveikatos priežiūros paslaugas ir kad pagal šakos sutartį būtų įgyvendinti įsipareigojimai ir medikų bendruomenei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų sveikatos draudimas yra vienas toks įdomus atsitikęs nonsensas. Premjerė jau visiems aiškiai pasakė, kad kovidas yra gripas ir jį reikia laikyti gripu, taip su juo ir tvarkytis – kaip su gripu. Bet mes niekada gripo vakcinoms neskirdavome 77 mln. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o šiuo atveju bus skiriama. Tai gal palikime kelis, 2–3 mln., socialinėms grupėms, kad kompensuotume tas vakcinas, o kitus 70 mln. galime skirti medikų algoms didinti, širdies stimuliatoriams. Žmonės dabar nuo metų iki pusantrų metų laukia stimuliatorių ir kai kurie nesulaukia jų, o valstybė sako – mes neturime pinigų. Nesulaukėte – patys kalti. Kai žiūri į tokius prioritetus ir tokį pinigų skirstymą, skirstymą žmonių, kurie sunešė tą Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kurie nori gauti paslaugų…
O žinote, ką išgirstu iš ministro? Šiandien ministras per Vyriausybės posėdį labai gerai pasakė, bet, žinote, kai kurie žmonės pakliūna pas daktarus ir tuo džiaukimės. Na, taip valdydami pinigus tikrai toli eisime. Bet iš tikrųjų tai parodo vieną dalyką, kad tas pinigų kišimas į farmacijos rankas nenutrūko ir eina toliau, ir farmacija toliau bus laiminga. Žinoma, juk labai lengva mums išmesti tuos pinigus ir išpilti tas vakcinas, nes žiūrint į skiepytis nuo kovido dabar norinčius žmones – jų realiai beveik neliko. Na, tai išmesime 70 mln. farmacijai į rankas. Tikrai negalima už tokį projektą balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš taip pat kalbės R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš antradienį apie tai kalbėjau. Keista, kad premjerė I. Šimonytė šitoje vietoje A. Dulkį kaip ir pakiša. Nes specialiai padaro rezervą būtent 511 mln., taip išpučia valstybės finansus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad valstybės fiskalinė drausmė iš karto automatiškai didėja. Jeigu būtų sveikatos draudimas 10 %, tai šiandien fiskalinė drausmė pas mus Lietuvoje būtų grubiai 7,4–7,6 %. Ką tai reiškia? Aš įsivaizduoju, tikiuosi, kad Europos Komisija, Europos tarnybos, Lietuvos bankas ir kitos institucijos galų gale kitais metais pasakys, kokias aferas daro šita Vyriausybė ir kaip negražiai jie bando pakišti.
Antras dalykas. Rezervas – 511 mln. Iš šitų 511 mln. didžiąją dalį A. Dulkys galėjo skirti draugams: E. Jakilaičiui, A. Tapinui ir visiems kitiems. Taip nėra, kad kolega kalbėjo apie vakcinas, petys už petį, laisvė už laisvę ar grotos už kitas kokias nors groteles. Klausimas yra tik kitas, kiek mes turime moralės kaip Seimas, kaip parlamentinė institucija, kuri tiesiogiai pagal Konstituciją atlieka parlamentinę kontrolę, vykdo ir atlieka biudžeto priežiūrą? Mes duodame vienam žmogui ir jo politiniam biurui kaip kokiems CK sekretoriams priimti sprendimus.
Kitas įdomesnis dalykas yra. Kaip aš jau sakiau, jie sako, kad nori sumažinti eiles. Tačiau nei magnetinis rezonansas, nei gydytojų priėmimas visiškai nėra išsprendžiama. Šiandien mes kalbėjome su kolege J. Sejoniene, kalbėjome apie licencijavimą, kalbėjome apie langelių panaikinimą, kalbėjome apie e. sveikatą. Bet, kaip ir matai, Jurgita, niekas nesikeičia. Mes kalbame, o šitas ministras, šita valdančioji dauguma ir jos politbiuras toliau važiuoja. Patikėkite jūs manimi, kolegos, ir po mėnesio, ir po pusės metų, ir po metų jūs taip pat kentėsite ir klausysite tų pačių skundų, tų pačių problemų, kaip žmonės nepatenka. Todėl, kad jūs finansavimą skiriate ne eilėms mažinti, ne prieinamumui didinti, priešingai, jūs sukeliate labai didelį chaosą šiuo sveikatos draudimo biudžetu ir ypač rezervu. Todėl tikrai, kolegos, kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. O. Leiputė kalbės prieš.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Nepaisant to, kad PSDF biudžetas yra didesnis apie 9 % negu praėjusių metų, jis toli gražu neatliepia visų reikalingų poreikių, sveikatos reforma priimtų pokyčių, kurie nepadengti pinigais, ir iš to iškylančių naujų problemų sprendimo. Taigi tikrai nerimą kelia ir Rezervo fondas, ir tai, kad išlieka beveik tokio paties lygio įmokos už valstybės draudžiamus asmenis, ir tai, kad energetiniai ištekliai bus kompensuojami iš PSDF biudžeto lėšų. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
14.16 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Penki straipsniai. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų šiuo klausimu nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo laiku.
14.16 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pataisa, jai komitetas pritarė. Galime bendrai su pataisa pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 2 iki 5 nėra pastabų, pasiūlymų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Balsuosime balsavimo metu.
14.16 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų dėl jų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu.
14.17 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.3 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime nustatytu balsavimo laiku.
14.17 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.4 klausimas – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos, visoms komitetas pritarė. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Galime jam pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 6 iki 8 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.18 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.5 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2, 3 straipsnių pastabų nebuvo. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime numatytu balsavimo laiku.
14.19 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.6 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Komitetas pritarė. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos. Galima su jomis pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 7, 8, 9 straipsnių nėra pastabų. Galime jiems pritarti? Pritarta. Ir iki pabaigos daugiau pasiūlymų nėra.
Dėl naujos redakcijos 23, 32 straipsnių taip pat pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.20 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.7 klausimas – Statybos įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.20 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 301, 32, 34, 37, 372, 40, 42, 45, 47, 471, 51, 56 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1854(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo projektas. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš suprantu, kad ir daugiau yra siūlymų. Nėra dabar Seimo nario salėje, matyt, kad apsispręsime balsuoti numatytu laiku dėl šių siūlymų ir šio įstatymo.
14.21 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektas.
Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 2 iki 4 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.21 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2126(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas. Yra keičiami du straipsniai, dėl jų pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso kalbėti nėra norinčių. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.22 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2127(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymas. Iš vieno straipsnio. Pastabų, pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.22 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra vienas pakeitimas, vienas straipsnis. Dėl jo pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, truputį nustebau, kad per svarstymą pasirodė susilaikančių balsų, buvo, rodos, ir visai nepritariančių. Tačiau labai didelė dalis senjorų šiandien yra visuomenės užribyje, būtent tarp senjorų išlieka didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje ir vis dėlto nepakankamai yra finansuojamas senjorų užimtumas ir mokymas. Pavyzdžiui, kitų metų biudžete konkursiniam trečiojo amžiaus universitetų finansavimui lėšų iš viso nenumatyta, pervedant finansavimą į nelabai kol kas suprantamus mūsų senjorams vieno langelio finansavimo mechanizmus. Būtent todėl visuomenės dėmesio atkreipimas į besimokančius senjorus yra ir svarbus, ir savalaikis.
Labai tikiuosi, kad šios dienos priskyrimas prie atmintinų dienų atkreips dėmesį į senjorų problemas, nes kiekvienas iš jų nusipelnė ne tik pagarbos, bet ir orios senatvės. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.24 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Suprantu, dėl to R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome pusvalandžio pertraukos prašymą. Gal galime sutarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Tada šį paketą pateiksime pusvalandžiu vėliau.
14.25 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, tada šokame į 2-15… Gal tada 2-11 klausimas, įstatymo projektas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo svarstymas. Čia R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, galėtų pateikti komiteto išvadą dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo. Mes komiteto protokolą turime, jeigu prireiktų.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2178(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nebuvo norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl šio klausimo per balsavimo intervalą.
14.26 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 31, 34, 36, 39, 41, 74, 76, 78, 791, 81, 85, 90, 911, 912, 913, 104, 105, 106, 107, 119, 120, 122 straipsnių, IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 23, 24, 31, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 1221, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 1312, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-569(2), Administracinių nusižengimų kodekso 572, 624. 627, 630, 632, 647, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570(2), Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-571(2), Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-572(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-573(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-574(2), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-575(2), Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-576(2), Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-577(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-578(2), Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 16, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-579(2), Civilinio proceso kodekso 621, 111, 134, 154, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581(2), Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo Nr. XIII-2310 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582(2), Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-587(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-588(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-589(2), Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ Nr. XII-2734 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-590(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-591(2), Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-592(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-593(2), Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-594(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-595(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-596(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-597(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-598(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-599(2), Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 29, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-600(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-601(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-602(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-603(2), Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-604(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 10, 38 straipsnių pakeitimo ir 14, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-605, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-606(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-607(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 341, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-608(2), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-609(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12.1 klausimas – Teismų įstatymo daugelio straipsnių ir VI skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas yra S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Kviečiu į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teismų įstatymo visas paketas buvo pateiktas Seimui Prezidento. Komitetas darė dešimt klausymų ir tiek pat pasitarimų tarp klausymų, kad suderintų klausymų metu sutartas formuluotes. Aktyviai dalyvavo ne tik Seimo nariai, bet ir Teisėjų taryba, Aukščiausiasis Teismas, kitos institucijos ir iš tiesų projektas yra stipriai patobulintas ir daug yra naujų nuostatų.
Taip pat buvo atsižvelgta ir į Europos Komisijos nuomonę, pateiktą šią vasarą, kritišką nuomonę dėl teisėjų atrankos, dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko ilgo nebuvimo. Šitame projekte pagrindinis prezidentūros tikslas buvo patobulinti teisėjų atrankos mechanizmą, šiek tiek kriterijus. Komitetas, tobulindamas projektą, stengėsi subalansuoti teismo valdžios ir Respublikos Prezidento tarpusavio santykius. Taip pat svarstymų metu, klausymų metu buvo patobulinti nuotolinių posėdžių reguliavimo klausimai.
Vienas iš šito paketo tikslų buvo reorganizuoti administracinius teismus. Kaip žinote, aukščiausia instancija teisminėje administracinių teismų sistemoje yra Vyriausiasis administracinis teismas, tačiau dar iki šiol buvo ir yra Vilniaus apygardos teismas, kaip išimtinę kompetenciją turintis teismas, į kurį kreiptis turi pareiškėjai, jeigu skundžia centrinės administravimo institucijos veiksmus, ir likę keturi apygardos administraciniai teismai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Jau dabar yra Regiono administracinis teismas. Šituo paketu ir šituo projektu yra siūloma sujungti pirmos instancijos administracinius teismus į vieną. Nebeliks išimtinės Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos ir visi administraciniai pirmos instancijos teismai bus vadinami Regiono administraciniu teismu. Taip bus lengviau paskirstoma kompetencija. Pavyzdžiui, jeigu skundžiamas, tarkime, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimas, pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, Mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įgalioja Klaipėdos inspekciją atstovauti jai, tačiau teismas turi vykti Vilniuje. Šiuo atveju reorganizuodami administracinius teismus mes pasiekiame, kad byla gali būti išnagrinėta Klaipėdoje. Žinoma, jeigu jinai nėra nagrinėjama nuotoliniu būdu.
Daugiau dalykų yra šitame pakete aptariama ar kitaip reguliuojama. Pagrindinis Teismų įstatymo pataisų projektas komitete buvo apsvarstytas lapkričio 9 dieną. Įvertinę visus pasiūlymus, visi septyni komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, balsavo už. Tiek būtų dėl bazinio Teismų įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl siūlymų dėl šio įstatymo. Dėl 4 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybės siūlymas buvo atsisakyti Teismų įstatyme nuorodos į Apygardos administracinio teismo rūmų veiklos teritorijų ribas, tačiau kitame įstatyme, kuris eis po to, Administracinių bylų teisenos įstatyme, visgi buvo nutarta prie tam tikrų veiklos ribų likti, todėl šitam pasiūlymui nepritarėme. Šiuo klausimu pagrindinis įstatymas yra Administracinių bylų teisenos įstatymas, ten yra sutvarkomi teritorijų klausimai, todėl čia komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau. Dėl pirmo skirsnio yra Seimo nario S. Skvernelio pasiūlymas. Komitetas jam irgi nepritarė. Aš Seimo nario nematau čia, matyt, dėl to reikės balsuoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš galiu pristatyti, čia per kelis straipsnius eis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, matau, kad reikės balsuoti, tai mes tą klausimą vėlgi nukelkime į balsavimo intervalą ir tada galėsime turėti visą procedūrą su pasiūlymo pristatymu ir išsakomais argumentais.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėl to šiek tiek stabtelime. Čia, matau, yra tikrai nemažai šalia einančių įstatymų projektų. Darbotvarkės 2-12.2 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas. Jūs taip pat pritarėte?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo. Kaip minėjau, šiuo aspektu yra pertvarkoma kompetencija. Kadangi lieka tik Regiono administracinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, šiek tiek koreguojamos sąvokos. Iš esmės čia yra daugiau sąvokų korekcija. Tą pačią lapkričio 9 dieną komitetas svarstė šį projektą ir visi septyni dalyvavę komiteto nariai pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas pasiūlymų, kuriuos registravote jūs, ir visiems komitetas pritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Pirmas pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad priimant Rinkimų kodeksą šitas straipsnis jau buvo sutvarkytas ir kažkaip liko šitame projekte, todėl apsižiūrėję pasiūlėme komitete jį išbraukti, nes jau yra viskas sutvarkyta kitame, ankstesniame įstatyme. Taip pat dar kitu pasiūlymu yra pakoreguoti straipsnių numeriai, nes šito straipsnio išvis nebelieka. Tik tiek. Redakciniai pataisymai.
PIRMININKAS. Dėkui Ar galime šiems pasiūlymams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Diskutuoti dėl šio klausimo nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Apsispręsime galutinai balsuodami tam skirtu laiku.
Darbotvarkės 2-12.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat komitetas pritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat lapkričio 9 dieną visais septyniais balsais pritarė.
PIRMININKAS. Taip. Matau, kalbėti dėl to nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, gal tada mes pristatykime viską iki 2-12.37. Aš suprantu, kad visiems lydimojo paketo įstatymų projektams iki 2-12.37 Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė be kokių nors papildomų siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galėčiau truputį pakomentuoti, nes yra vienas ar du projektai.
PIRMININKAS. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, visi šitie paminėti projektai, beveik visi, išskyrus galbūt vieną, yra koreguojami būtent dėl to. Iki tol buvo Vilniaus apygardos teismo, kaip minėjau, skundžiami. Dabar bus pasakyta: tokie pareiškėjų skundai bus pateikiami pirmosios instancijos administraciniam teismui. Mes net neminime regiono administracinio teismo, nes jeigu kada nors reikėtų keisti pavadinimą, būtų pirmoji instancija ir antroji instancija. Ir nieko daugiau nereikia.
Visi projektai iš esmės yra su tuo susiję. Dėl 2-12.4 klausimo – administracinių teismų įsteigimo – dar yra Vyriausybės pasiūlymas, mes pritarėme iš dalies, nes tai yra registraciniai dalykai. Toliau 2-12.13 klausimas, yra Vyriausybės pasiūlymas dėl telekomunikacijų naudojimo, nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka, komitetas, žinoma, tam pritarė ir dar papildomai išplėtė. Dar šiame pakete yra 2-12.24 klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties. Ten irgi keičiama tik dėl teismo pavadinimo. Ir yra patikslinamas apskundimo terminas – 14 kalendorinių dienų. Šiame pakete visi kiti projektai yra tik dėl to keičiami, kad keičiamas pavadinimas. 2-12.38 klausimas, yra dar vienas Teismų įstatymo paketas, jį komitetas siūlo tuo pačiu balsų santykiu atmesti, nes nuo 2022 m. sausio 1 d. kitu įstatymu šitos nuostatos jau yra įgyvendintos ir įsigaliojusios. O visa kita iki pat paketo pabaigos, kaip minėjau, visi pakeitimai yra susiję tik su tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas keičiamas į pirmosios instancijos administracinį teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš esmės taip, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada pristatyta. Dar papildomas buvo Biudžeto ir finansų komitetas dėl atskirų įstatymų projektų šiame pakete. Aš kviesčiau komiteto pirmininką pristatyti atskirų projektų išvadą, bet iš esmės, kiek suprantu, jiems buvo pritarta.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes buvome kaip dar vienas komitetas dėl šio didelio įstatymų paketo, mes apsvarstėme įstatymus ir jiems pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuo būdu dėl viso šito paketo mes balsuosime balsavimo numatytu laiku.
14.38 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2148(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžkime prie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo. Nebuvo dar pasisakyta dėl motyvų. Kviečiu dėl viso projekto kalbėti už M. Majauską. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, jog mokesčiai yra vertybinis klausimas. Jais pasisakome, kas yra svarbu, kokie yra mūsų šalies prioritetai, esu giliai įsitikinęs, kad smulkusis verslas, kūrybinė laisvė, asmeninė iniciatyva yra vertybės, kurias turėtume ne tik puoselėti, bet ir įtvirtinti atitinkamais įstatymais. Todėl džiaugiuosi, jog pavyko sutarti dėl neterminuotai sumažinto tarifo kultūros ir meno renginiams. Matau tai kaip didelį laimėjimą visų pirma kultūros sektoriui, kuris prieš 3 mėnesius net nesvajojo apie tokį Seimo ir Vyriausybės sprendimą.
Taip pat pavyko pasiekti sprendimą ir dėl sumažinto tarifo pratęsimo maitinimo ir sporto paslaugų sektoriams bent pusmečiui. Papildomų siūlymų aš tikrai neregistruosiu, bet paremsiu sprendimus, kuriais nebūtų didinami mokesčiai. Vėlgi prisiminkime, jog prieš kelis mėnesius Vyriausybė niekam neplanavo sumažintų tarifų pratęsti, ir esu įsitikinęs, jog vis dėlto galima koreguoti, galima tvirtinti biudžetą, nedidinant mokesčių smulkiajam verslui.
Visais atvejais reikės gerbti Seimo priimtą kompromisinį sprendimą, kad ir koks jis būtų, ir toliau labai atidžiai stebėti ekonomines tendencijas, užtikrinti, jog įmonės ekonominio sunkmečio metu galėtų greitai ir efektyviai pasinaudoti Vyriausybės teikiamomis verslo paramos priemonėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau kreiptis į premjerę ir finansų ministrę. Jeigu Vyriausybė šių metų pavasarį būtų pateikusi sisteminę mokesčių reformą, aš manau, mums šiandien nebūtų reikėję diskutuoti dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo. Mielieji, aš manau, mes sukeliame didžiules nereikalingas diskusijas vien tik kalbėdami apie tam tikrų PVM lengvatų taikymą. Jei mes būtume šiandien svarstę dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, aš manau, tikrai būtume ėję visai kitu keliu, nes PVM tarifų mažinimas galimas tik kaip kompensacijos už šildymą ten, kur yra centralizuotas šildymas, arba PVM tarifų mažinimas tuomet, kai tam tikros ekonominės klasifikacijos versle tam tikra grupė susiduria su išorinėmis problemomis, vidinėmis problemomis. Ir ta lengvata padeda kaip dotacija, subsidija tam tikrą laiką išgyventi, kaip buvo daroma per pandemiją. Manau, jei mes eisime tokiu keliu, tai kitais metais formuojant 2024 metų biudžeto projektą faktiškai 2024 metų suplanuotos išlaidos bus dengiamos 2023 metų įsiskolinimų finansavimu, kaip buvo 1999 metais.
Tikrai norėčiau paklausti Vyriausybės, ar supranta, kas apskritai yra fiskalinė politika ir kokia ji turi būti taikoma, ypač augant infliacijai? Infliaciją turime pačią didžiausią. Ar supranta, kaip fiskalinė politika gali prisidėti prie pinigų politikos, norint suvaldyti tuos bloguosius dalykus, vykstančius šiuo metu? Bet balsuosiu jau geriau už blogesnį variantą negu už nieką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio klausimo balsuoti numatytu laiku.
14.43 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(2)ES VK, Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820(2), Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821(2), Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2), Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2), Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2), Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, 2-13.1 klausimas – Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(2). Svarstymo stadija.
Pranešėjais turėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovai. Pirmininko nematau. Gal kas iš NSGK galėtų pristatyti komiteto išvadą? Ar yra norinčių? Savanorių nėra. Aš tada pristatysiu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, įvairius siūlymus. Matau, pritarė vienbalsiai pateiktam įstatymo projektui.
Taip pat R. Tamašunienę kviečiu pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Civilinės saugos įstatymo pakeitimus – ir laukiančią reformą, ir naujos institucijos steigimą. Kalbant apie Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, mūsų komitetas pateikė siūlymus. Siekiame dermės su Savivaldos įstatymu ir savivaldybių teisėmis civilinės saugos srityje. Kartu su pasiūlymais mes pritarėme bendru sutarimu.
Kalbant apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1833, taip pat mūsų komitetas apsvarstė ir priėmė pasiūlymą. Manome, kad mūsų pastaba reikšminga, ir siūlome pritarti. Pritarėme bendru sutarimu.
Ir trečiasis šio paketo įstatymo projektas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Yra toks mūsų komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir komiteto siūlymą. Komiteto nariai taip pat pritarė bendru sutarimu. Čia buvo kalbama apie papildomą etatą arba pavedimą vadovauti centrui Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavaduotojui. Prašome palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Prašau, L. Kasčiūnas pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą ir visą paketą.
Taip, L. Kukuraitis dėl vedimo tvarkos.
L. KUKURAITIS (DFVL). Mes frakcijos vardu norime paprašyti pertraukos, nes turime dar labai konkrečių pasiūlymų. Paketas yra labai svarbus, ypač kai neseniai išgyvenome kovidą, karantiną, tai norime pateikti konkrečių siūlymų. Todėl prašome pertraukos frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Taip. O iki priėmimo tie siūlymai negalėtų būti įregistruoti? Supratau. Frakcijos vardu yra pertrauka iki kito posėdžio ar pusvalandis, Linai? Iki kito posėdžio. Supratau, teisingai jus supratau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tiek ruošiausi šiandien.
PIRMININKAS. Taip, dėl Civilinės saugos įstatymo projekto paketo…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai bus pastabų ar tik šiaip?
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Ačiū. Gerai, pertrauka iki kito posėdžio dėl viso šio paketo.
14.47 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2240, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2241, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1261 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2242, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2243, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2244, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2245 (pateikimas)
Dar tada mes padarysime Švietimo įstatymo pateikimą. J. Šiugždinienė, jeigu galėtų būti. Gerbiama švietimo ministre. Taip, gerbiamą švietimo ministrę kviečiame į tribūną. Darbotvarkės 2-15 klausimas – įstatymų paketas, tai yra Švietimo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų pateikimas. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra sukurti prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, nuosekliam mokinių mokymosi pasiekimų vertinimui, užtikrinant visiems reikalingą ir laiku švietimo pagalbą, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą, taip pat stiprinant mokyklų vadovų lyderystę, mokyklų ir savivaldybių savarankiškumą. Taip pat sudaryti prielaidas savivaldybėms steigti kadetų ugdymo mokyklas, skirtas šalies (regiono) mokiniams, ir atsisakyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nebūdingų politikos įgyvendinimo funkcijų. Įstatymų keitimų yra tikrai nemažai, aš trumpai pristatysiu pagrindinius keitimus ir galbūt pačius reikšmingiausius pokyčius.
Pirmiausia pokyčiais siūlome nustatyti, kad ikimokyklinio ugdymo programas ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvieji mokytojai arba kiti švietimo teikėjai rengtų pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas ikimokyklinio ugdymo programos gaires, kuriose būtų pateiktos detalesnės gairės ar rekomendacijos dėl šiuolaikiško ikimokyklinio ugdymo lūkesčių, atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias ir tyrimus, ypatingą dėmesį skiriant bendrosioms kompetencijoms ugdyti, taikant amžiaus tarpsnį atitinkančius metodus, ir knygų skaitymo kultūrai formuoti.
Kitas pokytis (čia daugiau dėl teisinio aiškumo), siekiama įstatymo lygmeniu apibrėžti ir nustatyti vienintelį atvejį, kada vaikui dvejus metus gali būti teikiamas priešmokyklinis ugdymas. Gali būti teikiamas tik tada, jeigu vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais suėjo penkeri. Šis pakeitimas suteiks teisinį aiškumą ir leis tėvams ir priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendinančioms įstaigoms planuoti ugdomų vaikų skaičius, užtikrinti tinkamas jų ugdymo sąlygas ir leis išvengti piktnaudžiavimo situacijų, kai mokymasis dvejus metus būtų skiriamas nepaisant geriausių vaiko interesų. Pavyzdžiui, siekiant išlaikyti ilgiau pilną klasės komplektą.
Taip pat patiksliname Švietimo įstatymo nuostatą dėl socialinę riziką patiriančių vaikų privalomo ikimokyklinio ugdymo finansavimo, nes valstybė neperima visos atsakomybės už socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinį ugdymą. Savivaldybių atveju tai buvo ir lieka savivaldybių savarankiškoji funkcija, tačiau valstybė skiria papildomą finansavimą, padedantį užtikrinti specifines šių vaikų ikimokyklinio ugdymo sąlygas, tai yra papildomas ugdymo valandas, maitinimą ir pavėžėjimą. Čia dar aš…
PIRMININKAS. Dar tęsite? Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dar tęsiu, čia nesustoju. Įstatymų pakeitimais taip pat stipriname pagalbą mokiniui ir mokinių pasiekimų stebėseną, numatome įtvirtinti privalomą pasiekimų patikrinimą baigiant 4 ir 8 klases. Ir šiuo metu yra tas patikrinimas, tačiau jisai nėra visuotinis, jisai nėra privalomas. Mes siūlome šį pakeitimą, nes manome, kad patikrinimų privalomumas įpareigos kiekvieną mokyklą sudaryti sąlygas mokiniams laiku pasitikrinti savo pasiekimus. To reikia siekiant įgalinti už ugdymo kokybę atsakingas institucijas vykdyti stebėseną ir nuosekliai kaupti duomenis apie visų mokinių pasiekimus, priimti duomenimis grįstus sprendimus mokykloms pasitikrinus, kaip mokinių kompetencijos atitinka valstybės nustatytus pasiekimų reikalavimus. Tuomet organizuoti reikiamą pagalbą spragų turintiems mokiniams ir planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Taigi patikrinimais siekiama teikti pagalbą mokiniams, ypač tiems, kurie patiria ugdymosi sunkumų.
Taip pat siekiama nustatyti reikalavimą, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir pasiekus vertintų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenkstinį pasiekimų lygį, tai yra gavus ne mažiau nei 4 balus. Nepasiekus žemiausio slenkstinio lygmens – gavus nuo 1 iki 3 balų, asmenims pakartotinio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo… mokiniui nepavykus pasiekti slenkstinio lygio, jis galės likviduoti spragas, tai yra kartojant… Jeigu, dar kartą atlikus patikrinimą, jam nepavyks pasiekti ketvirto slenkstinio lygmens, jam bus siūloma likviduoti spragas kartojant 10 gimnazijos klasės arba 2 gimnazijos klasės visą kursą arba mokantis konkretaus dalyko ir pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.
Tam, kad mokiniai galėtų sėkmingai mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, jie turi būti pasiruošę. Taigi jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokiniams, kurie nacionalinių pasiekimų patikrinimo metu nepasieks patenkinamo pasiekimų lygmens, bus skiriamos papildomos konsultacijos spragoms likviduoti.
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklose taip pat pradėtos teikti profesinio orientavimo paslaugos, kiekvienam mokiniui padedant nustatyti savo polinkius. Siekiama, kad būtų teikiama ne tik ugdymosi pagalba, bet taip pat ir rekomendacijos dėl polinkių nustatymo ir dėl mokinių galimos ateities karjeros.
Taip pat įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti ir mokiniams teisę į akademines atostogas, po kurių jie galėtų tęsti mokymąsi. Tai leistų mokiniams, sergantiems sudėtingomis lėtinėmis, onkologinėmis ar kitomis ligomis, dėl nėštumo ar gimdymo atostogų laikinai sustabdyti savo mokymąsi ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, sėkmingai grįžti jį tęsti.
Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas tikslinėms prevencinėms programoms įgyvendinti atsižvelgiant į objektyvią situaciją mokykloje ar savivaldybėje. Prevencinės programos gali sustiprinti mokinių socialines, emocines kompetencijas, atsparumą negatyviems veiksniams, tačiau prevencinės programos yra veiksmingiausios tada, kai jos parenkamos atsižvelgiant į konkrečios mokyklos poreikius, kai jose dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, aptarnaujantis personalas.
Atnaujinamas ugdymo turinys kartu su gyvenimo įgūdžių bendrosios programos projektu ir toliau tęs socialinių ir emocinių kompetencijų tematiką. Taip pat numatoma suteikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgaliojimus nustatyti prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vykdymo tvarką.
Siūlomais pokyčiais siekiama įtvirtinti, kad mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atliktų mokyklos vaiko gerovės komisija, kad pedagoginės psichologinės tarnybos atlieka visų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą ir skiria švietimo pagalbą ir ugdymosi pritaikymą. Šis pokytis yra labai svarbus siekiant įtraukaus ugdymo tikslų. Taip pat šiuo pakeitimu suteikiami švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimai tvirtinti ne tik pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos organizavimo tvarką, bet ir reikalavimus psichologinėms pedagoginėms tarnyboms.
Taip pat įstatyme numatomos mokyklos funkcijos suderinamos su kituose straipsniuose numatytomis funkcijomis. Atsisakoma dubliavimo. Aiškiai pagal šių dienų reikalavimus apibrėžiamos švietimo įstaigos vadovo funkcijos, atitinkamai pagal funkcijų sudėtingumą ir kompleksiškumą, taip pat numatomas privalomas magistro laipsnio išsilavinimas švietimo įstaigų vadovams. Dėl reikalavimo įgyti magistro laipsnį numatomas pereinamasis laikotarpis.
Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijoms, skirtoms šalies mokiniams, vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą. Tai leistų Vyriausybės tvirtinamose mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse įteisinti dar vieną gimnazijos paskirtį, tai yra savivaldybės kadetus ugdančią gimnaziją, skirtą šalies ar regiono mokiniams, ir leisti tokios paskirties gimnazijai mokinius ugdyti nuo penktos klasės.
Taip pat daugiau sprendimo galių yra perduodama savivaldybėms. Siūloma ministerijai atsisakyti mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduoti savivaldybėms reguliuoti. Savivaldybės pačios, žinodamos savo techninius ir materialinius išteklius bei galimybes, vietos bendruomenių poreikius, mokyklų tinklą, racionaliau ir efektyviau panaudos turimus išteklius mokinių ir keleivių pavėžėjimo paslaugai organizuoti.
Ir paskutinis pokytis, kurį noriu pristatyti, tai yra nuostatos, kurios skirtos Nacionalinei švietimo agentūrai stiprinti. Siūloma atskirti švietimo politikos formavimą nuo jos įgyvendinimo, aiškiai apibrėžiant ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros, kuriai būtų pavesta vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai Švietimo įstatyme numatytas funkcijas. Tai leistų ministerijai atsisakyti jai nebūdingų švietimo politikos įgyvendinimo funkcijų, o viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas Nacionalinei švietimo agentūrai leistų vystyti Nacionalinę švietimo agentūrą kaip kompetencijų centrą, vykdantį valstybinę švietimo tiekėjų veiklos priežiūrą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir galintį sistemiškai užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo kokybę.
Tai tiek pagrindinių pokyčių. Įstatymo pakeitimai ilgai derinti su švietimo bendruomene. Teikiu jums tvirtinti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Yra tikrai norinčių paklausti. Kviečiu trumpai klausti, trumpai atsakyti. Pirmasis S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ministre, abejoju, ar tikrai derinta, nes švietimo bendruomenės atstovai daug nerimo išsako jau dabar. Jūs iš akademinės bendruomenės atėjusi, ministre, ar visgi ne per daug čia tokios painiavos, ekvilibristikos, neaiškumų yra? Ar tikrai čia derinta su visuomene? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Pavyzdžiui, įvedamas slenkstis tas penkių vertinimo, į naują pakopą einant. Ar čia nebus mokinio teisės pažeidžiamos, ar tie dalykai neišlįs? Jau sovietmečiu gąsdindavome vaikus, kad jeigu nesimokysi, eisi į profesinę mokyklą. O čia įteisinami įstatymu faktiškai tie dalykai. Ir ar jums neatrodo, kad mokiniams, vaikiukams… ar čia reikėtų, atsiranda akademinės atostogos. Jeigu serga, ir taip turi galimybę. Daug dalykų kelia abejonę. Ir metai.
PIRMININKAS. Dėkui, laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ir metai. Kokia priežastis, kad kai kas nuo 2024 metų, o kai kas tik nuo 2029 metų? Kokia priežastis, kad tiek toli čia žiūrima? Juk, ko gero, ir nauja ministerija bus tada, ir atsakomybė kitiems jau bus. Trumpai tiek būtų. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Pirmiausia atsakysiu į jūsų paskutinį klausimą. Todėl, kad mes turime būti pasirengę pokyčiams. Todėl, kad kai kurie pokyčiai, kaip ir jūsų minimas slenkstis penki, yra numatytas tik 2029 metais. Jeigu šiuo metu mes būtume įvedę šitą pokytį, nuo 2024 metų, tai tikrai būtų per anksti, mokiniai nebūtų spėję pasiruošti. Dabar jie tam ruošiasi, tam yra skiriama pagalba. Todėl ir 2029 metais pokyčiai.
Kitas jūsų klausimas dėl neaiškumų, tiesiog ar konsultacijų su bendruomene, tai tikrai buvo daug konsultuotasi įvairiais aspektais. Čia yra tikrai nemažai pokyčių, tam pritariu, kad tikrai gal viską sudėtinga sugaudyti, bet todėl ir teikiame tik dabar įstatymo pakeitimo projektą, nes norime į Švietimo įstatymą sukelti tai, kas turi būti pakeista. Tai ir nuostatos dėl pavėžėjimo, ir dėl prevencinių programų, ir dėl įtraukiojo ugdymo. Tai yra tai, ką turėjome pakeisti, tiesiog atnešame vienu ypu, kad nereikėtų mums teikti… Galėjome teikti atskirais pakeitimais, turbūt būtų dar daugiau kompleksiškumo, nes nematytume viso paveikslo. Teikiame nemažai pakeitimų. Jeigu konkrečiai įvardintumėte, kas kelia nerimą, tai galėčiau atsakyti, arba su kokia asociacija nebuvome pasikalbėję. Tikrai galėčiau konkrečiai tuomet atsakyti.
Dėl jūsų pasakymo, kurio nenorėčiau kartoti ir nenorėčiau, kad Seimo nariai taip sakytų, ką jūs sakėte apie profesines mokyklas, nes manau, kad profesinis mokymas yra perspektyvus pasirinkimas. Mes padarėme didžiulę klaidą gąsdindami vaikus. Aišku, čia ateina dar iš sovietmečio ta nuostata, mes to laikmečio tėvai, turbūt ir jūs, tikrai turėtume tos nuostatos kuo greičiau atsisakyti, nes visame pasaulyje matome visai kitas tendencijas. Kas yra svarbu, kad mes iš profesinio mokymo atvertume kelią į aukštąjį mokslą, kad vaikams nebūtų uždarytas kelias ir vaikai galėtų pabaigę profesinę mokyklą, jeigu jie to nori, įgyti aukštąjį mokslą. Mes matome tendencijas Skandinavijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, kur tikrai labai daug inžinierių su aukštuoju mokslu yra baigę profesinį. Visi turbūt žinome, tie, kuriems teko susidurti su verslu ir pramone, ir kalbančiais apie gebėjimus, kokių reikia, tai mes dažnai išgirstame tokį pasakymą, žiūrėkite, inžinieriai, šiandien baigę aukštąjį mokslą, nori būti vadovais, vadovauti įvairioms pramonės grandims, bet jie nežino, ką reiškia stovėti ir valdyti stakles. Čia irgi yra naudingas dalykas. Man atrodo, tai yra labai gerbtina ir labai gerai, jeigu mūsų inžinieriai, ypač šiandien, turėtų profesinio mokymo pažymėjimą.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Klausia V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Pirma, norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra Teisės departamento 15 pastabų, bet ypač į vieną noriu atkreipti dėmesį. Pažymėtina, kad projekto nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į tai, kad jų turinys nesutampa su projekto aiškinamajame rašte pateiktais keičiamų nuostatų aprašymais, jau nekalbu apie numeraciją, kas ten yra parašyta. Tai dabar klausimas.
Bendrojo ugdymo taryba. Štai jums pavyzdys, aš abejoju, ar su ja yra suderinta, kadangi yra parašyta „svarsto“. Įsivaizduokime, surinkti kompetentingi žmonės ir jie tik svarsto procesą. Jokio pritarimo nebereikia Bendrojo ugdymo tarybai. Dabar nėra įstatyme įtvirtinto perlaikymo nei nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo. Tai yra labai svarbus dalykas. Toliau dėl profesinio mokymo. Reikia suprasti ir tokį dalyką, aš labai pritariu kai kuriais klausimais…
PIRMININKAS. Kolege, laikas užduoti, paskutiniai štrichai.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). …bet šiandien yra tik 18 programų. Ir nepamirškime, kad vaikas turės mokytis ir profesijos, ir bendrojo ugdymo, o tai yra žymiai sudėtingiau. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai geri klausimai, profesore. Atsakysiu, kad aiškinamajame rašte tikrai pateikėme daugiau informacijos, norėdami, kad jos būtų daugiau, kad skaitantiems aiškinamąjį raštą būtų lengviau suprasti, dėl ko tokie pokyčiai rengiami. Todėl jame tikrai pateikiama ir papildomos informacijos, ką mes planuojame daryti arba ką darysime dar tam, kad tos įstatymo nuostatos, tie pokyčiai būtų kokybiškiau įgyvendinti.
Dėl NPP, dėl nacionalinio pasiekimų patikrinimo, ir pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimo, tai 4–8 klasėse nereikia perlaikyti, nes tiesiog tikslas yra visai ne tas. Tikslas yra padėti. Mes įvertiname, pasižiūrime, kaip atrodo tie pasiekimai, ir tiems vaikams, kuriems sunkiau sekasi, padedame. Nėra jokio tikslo geresnį pažymį turėti. Tiesiog mes įvertiname, kaip atrodo paveikslas, ir padedame. Tik baigus pagrindinio ugdymo programą, įgyjant pagrindinį išsilavinimą, tuo metu galima perlaikyti, tai yra perlaikymas ir galima. Čia yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas 10 klasėje. Tai tokia būtų logika.
Dabar dėl Bendrojo ugdymo tarybos, nežinau, turėčiau pasitikrinti, ar teikia pastabas, bet tikrai su visais buvo diskutuoti įvairiais rakursais šitie įstatymo pakeitimai. Visada atsiranda, kas nors sako, kad nediskutuota. Aš visą laiką sakau, pasakykite konkrečias pavardes, pasikalbėsime asmeniškai, nes labai sunku. Visi gali pasakyti, kad nebuvo. Labai sunku pasakyti, kad buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, atsakyti – 2 minutės, klausti – 1 minutė. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, tikrai tenka pasveikinti už ryžtą. Mes kažkada kalbėjome, daug metų kalbėjome, kaip vis dėlto sudaryti galimybes ne tik baigiant bendrojo lavinimo mokslus pasitikrinti savo žinias, bet ir būtų kokios nors paskatos anksčiau pagalvoti apie tai, ar tavo žinios atitinka tas programines nuostatas.
O klausimas apie tai, ir dabar jūs minėjote, kad daug kas negirdėjo, daug kas nežinojo. Iš tikrųjų ar nemanote, kad gali būti ir taip, kai ateis laikas laikyti tuos slenkstinius egzaminus arba patikrinimus, sakys, mes nežinojome, dabar reikėtų atidėti, čia viskas labai greitai atėjo. Tai ar nemanote, kad turėtų būti kokia nors informavimo sistema, o galbūt tai darote, kad galbūt kiekviena šeima gautų tam tikrą priminimą arba kokį nors bukletėlį, kas laukia jų vaikų po tam tikrų metų? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tai tikrai labai gera pastaba ir galvojame dienynuose ir kitomis priemonėmis informuoti, ypač tėvus. Mokytojai tai tikrai žino ir, tikiu, informuoja vaikus, bet tėvai taip pat turėtų žinoti apie pokyčius. Tikrai informuosime, ir ne tik per dienynus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, žiūrint į jūsų atneštas pataisas šiek tiek susidaro įspūdis, kad mes bėgame prieš traukinį, nes šiuo metu dar nesame atlikę svarbių namų darbų. Namų darbų, kad užtikrintume, jog kiekvienas vaikas, nesvarbu, kokioje mokykloje jis mokosi, gautų gerą, kokybišką ugdymą, tarkime, matematikos. Nes mūsų pasiekimai, valstybinių egzaminų rezultatai rodo, vadinkime taip, kad didesnei daliai Lietuvos mokinių dar labai sunku yra mokytis tų dalykų, kurių mes reikalaujame – reikalaujame stojant į aukštąją mokyklą, reikalaujame baigiant mokyklą.
Tos pataisos, mano akimis, atrodo labai skubotos, bet dabar du klausimai. Vienas klausimas. Kaip jums atrodo, kadangi mes uždarysime kelią mokiniui mokytis gimnazijoje, jei jis nepasieks tam tikro pasiekimų lygio, ar profesinės mokyklos yra pasirengusios priimti tokį kiekį mokinių, kokį mes dabar matome būtent profesinėse mokyklose?
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ir antras. Kaip ta pagalba bus organizuojama, individualioji pagalba? Ar dėl to nedidės privačių korepetitorių skaičius Lietuvoje, jeigu ta pagalba nebus individuali ir tokia prieinama, kokios reikia?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimus. Niekada turbūt nėra gero laiko ir visą laiką esame kam nors nepasiruošę, bet tą minutę, kada pasiryžtame įgyvendinti pokytį, mes jam ir ruošiamės labai rimtai. Nes galime sakyti, kad dar nepribrendome, nesubrendome. Jau dešimtmečius EBPO mums teikia tas pačias rekomendacijas. Matome, kitos šalys, mūsų kaimynai estai (vis dairomės) turi tokius pačius vertinimus. Vengrai vertina kiekvienais metais mokinius, kiekvienais metais įvertina pažymiu. Labai griežta sistema, sakyčiau.
Mes ruošiamės ir esame apgalvoję, kodėl būtent siūlome tokias datas ir tokius sprendimus. Pasirengimas laikyti (čia irgi, kolegos, aš irgi jūsų nematau), ruošiamės labai nuosekliai, nes dabar, 2024 metais, kai ateis vaikams, mokiniams laikas laikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, jie jau nuo kitų metų gaus papildomą pagalbą, tai yra papildomų valandų, ne daugiau kaip penkių mokinių grupėje jie gaus šitą pagalbą. Ir 2024 metais, ko mes prašome, aš noriu, kad visi išgirstumėte, tai yra keturi, jeigu paverstume į 5 balų sistemą, kuri kai kam iš mūsų yra labiau žinoma, tai būtų koks 1 plius pažymys, tikrai ne daugiau dviejų. Mes vaikams labai aiškiai pasakome lūkesčius ir tai yra labai svarbu, nes aš noriu visiems priminti, kad dėl ko mes turime dabartinius rezultatus ir kaip į juos turėtume žiūrėti. Mes pirmą kartą atlikome elektroninį patikrinimą, prieš tai metus jau darėme, bet buvome namuose, tai negalime to įskaityti, taip pat akląjį vertinimą, kai mokytojas nežino, ką vertina. Tačiau mes atidžiau paanalizavome būtent pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus ir pamatėme, kad tikrai vaikai ir mokiniai labai žiūri pro pirštus, jis nėra privalomas ir kam čia laikyti, didelis procentas net pavardės nesugeba pilnai užrašyti. Tie rezultatai, labai aiškiai išsakius lūkesčius ir teikiant pagalbą, tikrai bus kitokie ir stipriai kitokie, o kai kurie pokyčiai ateis tik 2029 metais, tad tikrai jau nuo ketvirtos klasės turėsime galimybę ruoštis.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Noriu pasitarti. Mūsų 10 minučių ištiksėjo, tai ar einame prie valstybės tarnybos reformos, ar dar skiriame laiko šitam klausimui, suprasdami, kad didelis paketas. Aš suprantu, A. Norkienė, leiskite atspėti, siūlys dar 10 minučių. Prašau, Aušrine Norkiene.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūs skaitote mintis, matyt, iš akių. Taip, aš norėčiau dar bent 10 minučių, nes ministrė atsakė tik į keturių Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Gerai.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Tai gal trumpiau klausiame ir trumpiau atsakinėjame.
PIRMININKAS. Gerai, dar 10 minučių, trumpai klausiame, trumpai atsakome ir taip pabandys pirmasis daryti T. Bičiūnas. Prašau.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Labai ačiū. Ministrė sako, kad nuolatos kalbasi su visomis grupėmis, to tikrai nepaneigsi, bet ne čia esmė. Turbūt esmė, ne kiek kalbame su kuo, bet kiek išgirstame to, kas yra sakoma. Mano klausimas būtų toks: ar jūs girdite, ką ne vienerius metus sako švietimo bendruomenė, kad sėkmingų rezultatų mokiniui pasiekti beveik neįmanoma, jeigu klasės yra sausakimšos, pilna mokinių, skaičius labai didelis. Jeigu mokytojas dirba kontakto valandomis pilnu krūviu, kad tik užsidirbtų atlyginimą, ir pervargsta, kad per mažas dėmesys yra pasiruošti pamokoms, kad per mažas dėmesys pritraukti naujų specialistų, nes atlyginimai maži, ir kitos motyvacinės priemonės. Ar nevertėtų spręsti iš esmės šiais dalykais, kad pagerintume mokinių rezultatus, kad pasiektų individualius gerus pasiekimus, kad būtų diferencijuojama, užuot iš gimnazinės sistemos išbraukę tuos mokinius, kuriems prasčiau sekasi, ir taip sprendę problemą? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai, kolega, sprendžiame ne tik šiuos klausimus, tai yra tik Švietimo įstatymo pakeitimai. Daug darbų yra daroma šalia, tai ir mokytojų atlyginimai, ir mokytojų darbo vietos klausimas, ir sausakimšos klasės, kaip jūs sakote, nes sausakimšų klasių problema yra tik keliuose didmiesčiuose. Iš esmės tai yra Vilnius, Kaune mes turime tik kelias klases ir sprendžiame tą klausimą. Vilniuje tikrai šita problema yra opi ir tikrai pritarsiu jums, kad kaip labai mažos klasės yra labai blogai, taip yra blogai labai didelės klasės. Todėl vykdome stebėseną ir netrukus įvertinsime, kaip situacija atrodo Vilniuje, nes jau vasarą mes buvome net ir registrus uždarę, kad neleistume formuoti didelių klasių, tačiau vertinome ir parodėme savivaldybėms, kad jos turi spręsti šitą klausimą kartu su mumis, mes negalime leisti klasės, kurioje yra daugiau negu, ypač vyresnėse klasėse, kur yra daugiau negu 31 mokinys gimnazijoje, turi tada būti du klasės komplektai.
Dabar sutarėme, kadangi tikrai tai yra ir infrastruktūros klausimas, ir tam tikro planavimo klausimas, kartu su Vilniaus savivaldybe žiūrime ir palaipsniui sprendžiame šitą problemą. Tai tikrai svarbus aspektas, kurį jūs minite.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS. Gerbiama ministre, pats namie turiu pradinuką, teko stebėti 1, 2, 3 ir dabar 4 klasės visą mokymo turinį ir eigą. Kalbant apie vaikus, mes turbūt visi puikiai suprantame, kad jeigu tai būtų, pavyzdžiui, suomiškas ugdymo modelis, vis dėlto tie egzaminai neturėtų būti tokie griežti ir traumuojantys mažuosius. Kaip bus pasiekta, kad vis dėlto taip nebūtų? Šiandien aš matau, kad ugdymo programa yra perdėtai prigrūsta testų, o dėmesys būtent kūrybiniam mąstymui, jo ugdymui, tai dedamajai, ypač svarbiai vakarietiškoje visuomenėje, tikrai nėra skiriamas pakankamas. Kokios vis dėlto yra tokio pradinio išsilavinimo patikrinimo priežastys, kokias pasekmes numatote? Ar tai daroma tiesiog vaikus pratinant prie egzaminų? Jeigu taip, kaip tai bus padaryta, kad iš vaikų neatimtume tos vaikystės? Kiekvienas egzaminas vis tik yra stresas.
PIRMININKAS. Laikas!
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai labai geras klausimas. Tikrai pagrindinis tikslas yra kaip tik mažinti vaikų stresą ir gerinti, stiprinti jų emocinę būklę. Testų yra ir šiandien. Mes mažiname jų skaičių ir labai aiškiai komunikuojame mokyklai ir visai bendruomenei, kad tie patikrinimai nėra dėl konkurencijos. Šiandien mes juos taikome būtent dėl konkurencijos. Ir tai yra blogai. Mes juos turime tiesiog pasižiūrėti ir vaikui padėti dar šitame amžiuje, o ne palikti jį vilktis, kaip mes sakome, visa sistema aukštyn, niekas nekreipia dėmesio, vaikas nemoka, patiria didžiulį stresą. Tuomet mes aptinkame 11 ar 12 klasėje, klausykite, nėra rezultatų, nei į profesinę, nei toliau į aukštąją mokyklą. Šitas vaikų skaičius auga, dėl to mums labai neramu, jie toliau nesimoko nei aukštojoje, nei profesinėje, jie dažniausiai net tampa ilgalaikiais bedarbiais. Tikrai tai yra labai aktualu.
Labai labai gerai ir labai džiugu, kad jūs taip pat minite kūrybingumo stiprinimą, kad mes į programas, į ugdymą žiūrėtume kūrybingiau, lavintume, atvertume kiekvieno vaiko kūrybines galias, ne siektume kuo plačiau (taip dabar yra su mūsų programomis) apimti kuo daugiau temų, nors yra seklu, bet eitume gilyn į temas. Čia yra mūsų naujų bendrojo ugdymo programų siekis. Aišku, prie jų labai daug darbo reikia nuveikti. Kaip kolega T. Bičiūnas minėjo, tai ir mokytojų kvalifikacija, ir galų gale tėvų požiūris.
Turime dar vieną didžiulę problemą – lankomumą. Ją irgi spręsime, nes esame visiškai paleidę temą. Nežinau, kodėl mes taip nusprendėme, kad lankomumas nėra svarbu. Vaikas gali mėnesius nelankyti mokyklos, ateiti ir tėvams sakyti: man dabar reikia korepetitoriaus, aš neišlaikau matematikos egzamino. Tai tikrai kompleksinis klausimas, bet tikrai gerai akcentavote pagrindinę problemą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš realiai tikrai ir šiam projektui, ir matydama, kokia yra situacija švietimo bendruomenėje, norint pagerinti šitą kokybę, mes taip einame žingsnis po žingsnio, tas vertinimas yra būtinas. Tik galbūt apie tą vertinimą kalbant, kaip sako, įvardinti ne egzaminai, bet jie būtų tarpiniai, atsirastų ir tarpiniai, po to vaikai, moksleiviai įpras, mažiukai lygiai taip pat žinos, kad jiems vis dėlto reikia kokį nors lygį išlaikyti.
Bet mano vienas iš klausimų yra dėl pradinio išsilavinimo. Įgijus, baigus pradinio ugdymo programą ir nacionalinių pasiekimų patikrinimo metu patikrinus mokymosi pasiekimus, koks bus tas patikrinimo rezultatas? Čia neįvardintas nei slenkstinis, nei koks. Ar bus taip pat sudaroma ir pradinukams tokia pat situacija, kad 20 valandų ar kiek, kad jis galėtų pasiekti?
Dar vienas klausimas. Atiduodate pavėžėjimą savivaldai, taip, bet atiduodate be…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …pinigų. Kaip galvojate išspręsti tą klausimą? Savivaldai 1 mln. yra tikrai per visą respubliką labai mažas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Labai geri klausimai. Ačiū už kai kurių tikrai svarbių nuostatų palaikymą. Pradiniame ugdyme mes neturime jokio slenksčio. Mes tiesiog sakome, kad tu turi laikyti patikrinimą tam, kad galėtume padėti. Taip pat po pradinio ugdymo iš karto 20 valandų penkių mokinių grupėje. Tai įvertinome.
Dėl pavėžėjimo. Taip, norime, kad savivaldybės pačios spręstų. Labai tikimės, kad čia bus bendradarbiaujama ir su sveikatos srities įstaigomis, ir su socialinės srities, kad galėtume kuo geresnę pavėžėjimo paslaugą teikti visiems. Taip, lėšų gal nėra labai daug, bet struktūriniuose fonduose esame tam tikrą dalį numatę, ypač ikimokykliniam ugdymui, ir turime 1 mln. savo lėšų šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B. Pietkiewicz. Jos salėje nematau. A. Veryga tuomet. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą, bet aš norėčiau visgi paklausti, koks yra jūsų toks konceptualus sistemos matymas, nes jūs čia pristatėte daug visokių detalių, pavėžėjimą ir panašiai, bet į kokią visgi sistemos koncepciją jūs orientuojatės? Jūsų patarėjai sakė, kad Lietuvai ne pakeliui su Japonija, Singapūru, su kuo mums pakeliui? Ar mes labiau žiūrime į skandinavišką modelį, kuris galbūt yra socialiniu teisingumu, tokiu lygumo principu grįstas, ar visgi žiūrime į laukinio kapitalizmo modelius, kai neturi pinigų – eik į didelę klasę, turi – gali eiti į privačią mokyklą, kur klasės mažesnės, ugdymas bus kokybiškesnis. Koks jūsų konceptualus sistemos matymas, o ne tos detalės apie autobusus ar klasių dydžius, ar panašius dalykus? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Žinote, yra labai gerų dalykų visose sistemose: ir skandinaviškoje, ir anglosaksiškoje. Lietuva renkasi savo kelią, tačiau jinai remiasi tam tikromis geriausiomis patirtimis, kurios yra mums artimos. Aišku, mes žiūrime į artimiausią aplinką, tai yra Skandinavijos šalis, germaniškas: Vokietiją, Olandiją. Būtent žiūrime į šitų šalių patirtį, tikrai nesivadovaujame laukinio kapitalizmo nuostatomis, kaip jūs tai paminėjote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nebent labai trumpai R. Tamašunienė. Prašom, paskutinė klausia.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ministre, aš irgi bandau suprasti jūsų siūlomos reformos logiką, nes sakote, kad nebūdingas funkcijas perduodate savivaldybėms, tai ta nebūdinga funkcija – pavėžėjimas, nors geltonų autobusiukų programa buvo ministerijos. Dabar pavėžėjimai atiduodami, autobusiukų finansavimas turbūt ne. Kadetų mokyklą jūs perduodate, bet turite dar ir jums pavaldžias, kur dviejose savivaldybėse yra. Ministerija tiesiog valdo, pati steigia, pati finansuoja, pati tikrina, pati kontroliuoja ministerijos pavaldumo mokyklas ir vaikų darželius. Jeigu jūs perduodate nebūdingas funkcijas, nes tai pabrėžtų ir EBPO, mano vertinimu, tai ar perduodate šitą funkciją? Noriu šito jūsų paklausti.
Taip pat noriu paklausti dėl tos vertinimų logikos. Jūs sakėte, kad kokybė – kai mokyklos mokiniai įstoja į aukštąją mokyklą. O dabar mes sakome, kad reikia mums daugiau profesinį ugdymą stiprinti.
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Vis dėlto kokia kryptis yra mūsų Lietuvos švietimo?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Turbūt pagrindinė kryptis… Dėkoju, miela Rita, už klausimus. Pagrindinė kryptis yra ta, kad kiekvienas mokinys turi pagal savo gebėjimus, polinkius rinktis savo gyvenimo kelią ir savo karjeros kelią. Čia yra mūsų pagrindinis tikslas. Ar tai būtų aukštasis mokslas, ar tai būtų profesinis – priklauso nuo jo, nuo jo pasirinkimų, nuo jo pasirengimo ir nuo jo norų, ir, kaip sakant, netgi svajonių. O mes, mokykla, mokytojas, tėvai tiktai esame tie, kurie turi padėti jam pasirinkti tą savo gyvenimo kelią ir jo siekti, siekti savo svajonių.
Dabar dėl autobusiukų. Dėl autobusiukų. Pavėžėjimas visada buvo ir yra savarankiška savivaldybių funkcija. Mes ją nei perduodame, mes tiesiog… Jeigu iki šiandien ministras tvirtindavo pavėžėjimo tam tikrus reikalavimus, kaip ir nurodydamas savivaldybėms, kaip jos turi organizuoti, tai mes tą organizavimą perduodame savivaldybėms, nes manome, kad savivaldybėms… pasitikime savivaldybėmis, jos yra stiprios, savarankiškos. Einame decentralizacijos kryptimi. Jos pačios geriausiai nusprendžia, ar nori finansuoti paslaugą, ar nori pirkti naujus autobusiukus ir, kaip sakant, įgyvendinti geltonųjų autobusiukų koncepciją, ar jos kaip nors kitaip nori organizuoti. Tai mes tikime ir padedame. Mes finansuojame, kiek galime. Šiais metais finansavome tikrai reikšmingai – 6 mln. eurų buvo skirta. Kitiems metams turime šiek tiek struktūriniuose fonduose, turime ir biudžete numatę lėšų. Mes padedame, bet tai yra savivaldybių savarankiška funkcija. Tikime, kad savivaldybės tikrai gerai ją atliks, geriausiai žinodamos situaciją.
Na, o dėl mokyklų. Jūs turbūt klausiate apie ministerijai pavaldžias mokyklas Vilniaus rajone. Tai taip, ne kartą kreipėmės į Vilniaus rajono savivaldybę dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo ir dėl mokyklų steigimo. Gavome neigiamus atsakymus.
PIRMININKAS. Dėkui. (Balsai salėje)
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Žinokite, negirdžiu, ką komentuojate. Tikrai, kol matome poreikį, svarbiausia gyventojų poreikis. Jeigu yra poreikis mokytis, tai turi būti ir mokykla.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Daugiau laiko klausti nėra. Dėl motyvų dėl šio projektų paketo už kalbės V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tikrųjų šitas pakeitimas yra reikalingas. Gal ne su visais punktais aš kol kas sutinku, dar bus svarstymas. Tokie instrumentai kaip PUPP, NMPP jau tapo neveiksmingi ir mokiniai pradėjo nesimokyti galvodami, gal kaip nors praslys. Bet reikia viską nuosekliai ir sistemiškai daryti. Ypač tai sinchronizuoti su galimybe pasirinkti profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo galimybes, taip pat su pagalba mokiniams ir mokytojams. Aš turiu omenyje, kad ir mokytojai turi pasirengti. Taip pat peržiūrėti mokytojų krūvius, nes galima jiems duoti konsultacinių valandų, bet būna ir menkas apmokėjimas tų konsultacinių valandų, paprastai taip būna, taip pat didelis mokytojų krūvis ir tikrai būna perkrautos klasės.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu jau sprendžiamas šis klausimas, tai jokių išlygų negali būti ir privačioms mokykloms, nes pertvarkant mokyklų tinklą išlygų padaryta. Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį, nereikėtų pamiršti, kad mokymasis Lietuvoje vaikams yra privalomas iki 16 metų. Taigi dalis galės nenueiti nei į PM sistemą, nei į bendrojo ugdymo. Reikia šitą riziką suvaldyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš kalbėsiu ne piktai prieš, bet kas čia vyksta ir kas pristatoma, tai atitinka tuos žodžius, kai vyksta pokyčiai po pokyčių. Taip manyčiau. Kai šiandien kalbėjo ministrė, tai man prieš akis, reflektuoju vaizdą, kai šitoje tribūnoje stovėdavo ministrai G. Steponavičius, D. Pavalkis, J. Petrauskienė, A. Monkevičius. Rodos, tie patys žmonės, tik kitomis suknelėmis ar kitomis kelnėmis, nes kiekvienas atėjęs ministras sakydavo, pradėdavo reformą. Kas čia dabar pristatoma, aš nemanau, kad čia yra tik tokie pokyčiai. Čia jau yra rimta švietimo reforma, tiesiogiai tai neįvardijama. Kai aš ministrų pasiteiraudavau, ar čia jūs naują reformą pradedate, ar tęsiate savo, tai kartais sutrikdavo, sakydavo, tarsi vyksta tąsa. Tai duok Dieve.
Yra ir gerų dalykų šitame įstatymo projekte, daug gerų dalykų. Yra daug pastangų, tačiau matyti, kad ministrės komanda yra atėjusi iš akademinės bendruomenės, net agituoja mokinius, nežinau, penktokus ar šeštokus, pasiimti akademines atostogas ir taip toliau. Man tie dalykai keistai atrodo, jeigu visi moksleiviai pradės prašyti akademinių atostogų.
Nepriekaištingos reputacijos. Kas tie specialistai, pradės kelti abejonių. Aš nesu prieš profesinį rengimą, apie kurį užsiminiau, tačiau į T. V. Raskevičių, manau, greitai pradės kreiptis. Kai neperžengs to slenkstinio lygio – penkių, jiems neleis mokytis toliau, o juos siųs tik profesinio rengimo. Tai aš beveik tuo esu įsitikinęs. Tai daug tokių…
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …abejonių. Dar reikėtų, gerbiamieji, daugiau padirbėti ir padiskutuoti su švietimo bendruomene, su tėvų bendruomene. Ačiū.
15.29 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3), Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIVP-2067(3), Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(3), Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069(3), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2070(3), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2071(3), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(3), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2073(3), Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2074(3), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2075(3), Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2076(3), Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2077(3), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2078(3), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 12, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2079(3), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2080(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2081(3), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo bei 53 ir 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2082(3), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2083(3), Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 27 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2084(3), Vidaus tarnybos statuto 6, 311, 39 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2085(3), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2086(3), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2087(3), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 72 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2088(3), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2089(3), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2090(3), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 22 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2091(3), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2092(3), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2093(3), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2094(3), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2095(3), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(3), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2097(3), Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas Nr. XIVP-2098(3), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2099(3), Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2100(3), Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2101(3), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(3), Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2103(3) (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Pokyčiai po pokyčių vyksta, dėl to dabar svarstysime Valstybės tarnybos įstatymų paketą. Kviečiu premjerę į tribūną pristatyti Valstybės tarnybos įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų paketą. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi čia buvo šiokia tokia intriga, kodėl premjerė nusprendė pateikti įstatymo projektą, tai priežastis yra ne tik paprasta buitinė, kad maži vaikai kartais serga ir todėl ministrė turi nedarbingumą, bet ir todėl, kad šią kadenciją mes turime keletą esminių reformų, kurios yra vadinamojo strateginio portfelio, ir už tas reformas yra atsakinga taip pat ir Vyriausybės kanceliarija, ir aš pati už tas reformas prisiimu savo asmeninę atsakomybę. Valstybės tarnybos pertvarka yra viena iš tokių reformų ir tiesiog dėl labai didelės svarbos yra toks sutarimas, kad aš pateiksiu šį įstatymų paketą jūsų dėmesiui.
Prieš pradedant svarstymą, turbūt galima užduoti sau klausimą, kodėl tą pertvarką apskritai siūlome ir kodėl dabar. Gal galime mes be jos apsieiti, žinodami, kad bet kokias pertvarkas paprastai natūraliai lydi baimė, kad galima kažką sugriauti, kažką prarasti, ir turėdami mintyje, kad šios reformos poveikis vis dėlto greičiausiai bus matomas jau tik kitą politinę kadenciją ir net galbūt kitos politinės kadencijos pabaigoje.
Žiūrėdami į valstybės tarnybą iš praeities taško turbūt mes galime sutarti, kad niekada taip gerai Lietuva negyveno kaip šiuo metu, todėl klausimas dėl pertvarkos poreikio gali atrodyti pagrįstas. Bet ir atsakymas yra labai paprastas. Jeigu taip, kaip gyvename dabar, yra mūsų siekių lubos, jei pasitenkiname tuo, ką turime, galbūt ir galėtume toliau verstis su tuo, ką turime, tačiau tik su ta sąlyga, kad tolesnė išorės saugumo padėtis neprastės. Tačiau dėl to garantijų turbūt duoti sunku, nes tai būtų labai realistinė prielaida turbūt tik kitokios geografijos Lietuvoje.
Žiūrint į dabartį iš ateities, labai gerą pagrindą šiai reformai sukuria dabar vykstantis labai plataus masto Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrimas. Mūsų piliečiai, nevyriausybinės organizacijos ir kiti bendrakūrėjai ateityje nori matyti klestinčią, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos ir darbo vietų, išsilavinusių ir kūrybingų žmonių, susitelkusią ir gerai valdomą šalį. Šioje vizijoje viešasis valdymas yra atviras ir sutelkiantis, paremtas pasitikėjimu, kuris kuriamas piliečių įsitraukimu ir strategiškai efektyviai veikiančios valdžios, atliepiančios piliečių poreikius, vardu.
Niekaip nekeičiant dabartinio viešojo valdymo, tai greičiausiai ir liktų tik svajonė. Viešąjį valdymą vertinti per dabarties prizmę turbūt geriausiai tinka laiko dvasios testas. Jis yra juodu ant balto užrašytas Vyriausybės programoje, nors ją rašydami turėjome tik kovido viruso pandemijos problemas. Per tą laiką tų problemų ir sričių, ir klausimų, kur reikia koordinuoto kelių institucijų veikimo, bendro darbo, įgyvendinimo lankstumo, atsirado tiek daug, kad tikrai viešajam valdymui reikalingas naujas kvėpavimas, jį turėtų suteikti Vyriausybės siūloma viešojo valdymo pertvarka.
Pereidama prie detalesnio Vyriausybės pasiūlymo pristatymo… Gal kas nors galėtų įjungti pirmą skaidrę, aš daugiau kitų skaidrių nedemonstruosiu, bet kadangi matau, kad jau yra įjungta, tai pirmą norėčiau vis dėlto pademonstruoti. Kas galėtų?..
PIRMININKAS. Ar galėtų techninis personalas paspausti mygtuką į priekį?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia yra keletas skaičių, kurie rodo situaciją, kokią turime šiuo metu. 50 % valstybės tarnautojų konkursų neįvyksta. 30 % valstybės tarnybos įstaigų vadovų konkursų neįvyksta. 60 % darbuotojų yra nepatenkinti darbu valstybės tarnyboje. Darbo užmokestis nekonkurencingas. Maždaug 40 % aukščiausios grandies vadovų atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus. Na ir, žinoma, pasikeitusi aplinka, nauji iššūkiai, kur reikalingos naujos kompetencijos, kiti gebėjimai, gebėjimai greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.
Dar norėčiau paminėti, kas čia nėra nurodyta. Kiekvieną kartą skelbiant laisvų darbo vietų statistiką, viešasis valdymas šioje statistikoje taip pat išsiskiria pačia nepalankiausia prasme.
Pereidama prie detalesnio Vyriausybės pasiūlymo, pažymėsiu, kad juo sprendžiame tam tikrą užkoduotą prieštaravimą tarp tikėjimo nepriklausoma Lietuva ir iš sovietmečio paveldėto didelio nepasitikėjimo vieni kitais. Šiuo nepasitikėjimu yra persmelkta visa ligšiolinė teisėkūra, todėl mūsų įstatymai yra tokie ilgi, tokie detalūs, tokie smulkmeniškai viską reglamentuojantys. Įstatymai rašomi visų pirma apsisaugoti nuo apgavikų. Tokių patarimų ar pamokymų esu gavusi iš savo buvusių vadovų. Nenuostabu, kad toks yra ir dabar galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris skirtas apsaugoti tarnautoją nuo piktavalio politiko, darbuotoją nuo išnaudoti linkusio darbdavio, o tarnautojus nuo pavydo. Atsigręždami atgal, turime pripažinti, kad įstatymas galbūt ir atitiko praėjusių laikų dvasią. Lietuvos valstybė yra dėkinga valstybės tarnybai. Dėl jos sustiprėjo atgimusi nepriklausoma Lietuva, buvo pasirengta narystei Europos Sąjungoje ir NATO, tik ji kadaise apsaugojo valstybę nuo interesų grupių užvaldymo. Ji valstybei sukūrė grindis, žemiau kurių mes nekrisime, tačiau norint siekti daugiau, metaforiškai kalbant, reikia pramušti ir lubas.
Drąsiai teigiu, kad šiandien Seime pradedamu svarstyti įstatymų paketu ir Vyriausybės lygio darbais mes pradedame realizuoti viską, ką dėl valstybės tarnybos pasižadėjome jūsų patvirtintoje Vyriausybės programoje. O būtent – suformuoti vadovų korpusą ir institucionalizuoti jo valdymą, įsteigti kokybiškai naują viešojo valdymo agentūrą kaip valdymo kompetencijų centrą, supaprastinti valstybės tarnybos reguliavimą, sudaryti sąlygas lankstesniam specialistų lygmens valdymui, įskaitant atrankas, galimybes lankstesnėms ir geresnėms darbo sąlygoms ir taip pat sudaryti prielaidas realiam valstybės tarnautojų darbo vertinimui. Konkrečiam pasiūlymui dėl pertvarkos parengti ir įvairioms konceptualioms ir praktinėms diskusijoms skyrėme pusantrų metų. Žinau, kad ekspertai, projektų rengėjai buvo aplankę visas Seimo frakcijas prieš tai, kai įstatymų projektai buvo registruoti Seime. Dėl to, kad viešojo administravimo sektorius yra nustekentas, lyg ir buvo pradinis sutarimas, lyg ir bendrą sutarimą pati jaučiau čia, šioje salėje, ne vieną kartą, bet dabar matome ir girdime labai daug kritikos kažkokioms konkrečioms detalėms, kurios, na, ignoruoja visą pasiūlymų visumą. Todėl vis dėlto aš siūlyčiau svarstomą ar teikiamą paketą matyti kaip sisteminį pasiūlymą, kaip bandymą į vientisą paveikslą sudėti anksčiau į individualius reglamentavimus išsilaksčiusias institucijas, kadangi tokia buvo jau susiformavusi praktika, kad viena ar kita institucija „neapsikentusi“ esamo reglamentavimo pasikeisdavo reglamentavimo sąlygas sau, taip iš paskos sukeldama tam tikrą kitų natūralų pavydą ir siekį padaryti kažką panašaus. Todėl valstybės tarnyboje liko tik mažiau harmonizavimo, o ne daugiau harmonizavimo.
Kalbėdama detaliau apie pačius esmingiausius pasiūlymus, kurie yra numatyti šiuose įstatymų projektuose, paminėčiau štai ką. Pirmiausia, žinoma, vadovų vaidmens ir atsakomybės stiprinimą, tai yra suformuojamas vadovų rezervas, centralizuotai valdoma vadovų karjera, yra ir atranka, ir kompetencijų ugdymas, ir susitarimas su vadovu dėl jo kadencijos tikslų panašiai, kaip veikia akcininko laiškas akcinės bendrovės vadovui. Taip pat yra siūloma pereiti prie darbo užmokesčio, kuris būtų konkurencingas, o tuo tikslu yra įvedama nauja bazė, priklausanti nuo vidutinio darbo užmokesčio, tai leistų darbo užmokesčiams judėti kartu su rinka. Tiesą sakant, tai leistų išspręsti vieną iš esminių klausimų, kuriuos mes čia sprendžiame kiekvieno biudžeto metu, koks turi būti bazinis dydis, kuris pats savaime kaip dydis neturi absoliučiai jokios reikšmės šiuo metu, nes tai yra tiesiog skaičius, kuris kažkada buvo nustatytas, paskui per krizę buvo sumažintas, kažkam atrodant, kad tas skaičius yra kažkokia konstitucinė teisė, nors tai, tiesą sakant, yra tik biudžeto valdymo priemonė, ir toliau tas skaičius daugiau mažiau kažkaip pastaraisiais metais jau buvo indeksuojamas. Todėl yra siūloma atsisakyti priedo už stažą. Taip, žinau, kad tai yra kontroversiškas klausimas, bet manau, kad apie tai galima jau svarstymo metu ir diskutuoti. Kadangi yra siūloma tokia bazė, vidutinis darbo užmokestis, kurio augimas šiaip yra spartesnis negu to fondo, kuris yra susijęs su stažu, tačiau kartu yra siūloma, kad visa tai, kas yra sukaupta iki įstatymo pakeitimo, būtų įtraukta į darbo užmokestį jau naujoje sistemoje.
Aš noriu pabrėžti, kad dabartinė darbo užmokesčio sistema, tiesą sakant, yra be galo neskaidri, nes nors bazinis dydis per pastaruosius metus didėjo daugiau simboliškai, vis dėlto darbo užmokesčio fondas augo gerokai sparčiau. Atsakymas į tai yra labai paprastas, kad tai liudija tiek ekstensyvią plėtrą labai dažnai tada, kada tinkamos kompetencijos žmones pasamdyti yra sudėtinga, bet tai taip pat liudija, kad įvairūs kiti būdai bandyti kompensuoti žmogaus tą nekonkurencingo darbo užmokesčio problemą yra pasirenkami, sakyčiau, dirbtiniai būdai. Tai yra papildomas krūvis, viršvalandžiai ir visokiausi kiti tokie manevrai, kurie kai kuriose veiklose ir kai kuriose profesijose yra pagrįsti ir labai aiškiai apskaičiuojami, tačiau jų taikymas gana horizontaliai per visą valstybės tarnybą indikuoja veikiau darbo apmokėjimo problemas visoje valstybės tarnyboje.
Taip pat yra siūloma lanksčiau valdyti žmogiškuosius išteklius per nuostatas, kurios yra susijusios su mobilumo skatinimu, perkėlimu į kitas pareigas, bandomuoju laikotarpiu, ir kitų kai kurių nuostatų priartinimą prie Darbo kodekso režimo.
Taip pat dar vienas svarbus pokytis būtų viešojo valdymo agentūra. Būtų transformuotas Valstybės tarnybos departamentas, kuris šiuo metu iš esmės atlieka tiktai techninę atrankos funkciją, ne politiką įgyvendinančią funkciją. Tokios agentūros užduotis būtų gerokai išplečiama. Ji valdytų vadovų korpusą, tai yra jų atranką, jų karjerą, jų kompetencijų ugdymą, taip pat koordinuotų darbo užmokesčio politikas, kurios taptų labai svarbia valdymo dalimi institucijose. Institucijos turėtų pasitvirtinti darbo užmokesčio politiką, institucijos viduje atliepiančią įstatymo nustatytas ribas, taip pat vertinti viešojo administravimo įstaigų efektyvumą.
Turbūt būtų geriausia, jeigu aš iš karto pakomentuočiau tą nuostatą, dėl kurios yra daug diskusijų sukėlęs Seimo Teisės departamentas, kad neva įstatymu siūloma darbo apmokėjimo tvarka, Teisės departamento nuomone, neatitinka Konstitucijos todėl, kad įstatyme nėra įkaltas koks nors konkretus dydis, kuris reguliuoja maksimalų darbo užmokestį valstybės tarnyboje. Man yra labai gaila, bet susidaro toks vaizdas, kad kai kurie projekto kritikai vis dar gyvena tuo supratimu apie valstybės tarnybą, kuri buvo Rusijos imperijoje ir buvo vadinama rangų tabeliu, kur viskas buvo labai aiškiai išdėliota į kažkokias lentynas ir niekas negalėjo pajudėti nė vieno žingsnio į šoną.
Mūsų nuomone, įstatymų pakete yra sudėliota labai aiški darbo užmokesčio nustatymo struktūra. Pareigybės yra suskirstytos į devynis lygius, institucijos yra suskirstytos į tris tokius dydžius pagal svorį ir atitinkamai yra tam tikri kiti kriterijai, pirmiausia tai vadovo darbo užmokestis kaip tam tikras atskaitos taškas, reikalavimas turėti darbo užmokesčio politiką. Tačiau yra siūloma nenustatyti kiekvienai pareigybei viršutinio darbo užmokesčio rėžio, nes tai yra viena pagrindinių darbo apmokėjimo problemų šiuo metu, nes kai žmonės išauga tą savo rėžį, tuomet pasirinkimai yra labai paprasti: arba turi žmogui mokėti tuos kažkokius labai keistus, neskaidrius įvairius priedus ir priemokas ir vaidinti, kad jis turi kažkokį viršvalandinį darbą ar kažkokias nenumatytas užduotis, kai jis tiesiog dirba savo įprastinį darbą, arba tą žmogų skirti vadovu, nors vadovu būti yra nebūtinai kiekvieno žmogaus noras ir nebūtinai kiekvienas geras specialistas yra geras vadovas.
Todėl mes manome, kad Konstitucinio Teismo doktrina dėl darbo užmokesčio yra pakankamai lanksti ir leidžia įstatymų leidėjui pakankamai plačią diskreciją, kaip nustatyti darbo apmokėjimo sistemą. Tai yra, mūsų vertinimu, pasakyta Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarime. Manome, kad Konstitucijos dvasios aiškinimas tikrai palieka galimybę aibei iš esmės darbo užmokesčio sistemų, įvairovei, taip pat numato pakankamai plačią įstatymų leidėjo diskreciją, kuria raginčiau pasinaudoti.
Dar kaip papildomą argumentą šio paketo labui paminėčiau Valstybės kontrolės išleistą įvertinimą, kuris šiandien buvo paviešintas ir kuriame Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad šis paketas atsižvelgia į daugelį pastabų, kurios anksčiau Valstybės kontrolės audito ataskaitose buvo teikiamos dėl valstybės tarnybos valdymo, dėl darbo užmokesčio sistemų biudžetavimo ir kitų susijusių klausimų.
Turbūt čia aš savo pristatymą baigsiu ir dabar galėčiau atsakyti į kolegų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Iš karto pasakau, numatykime 20 minučių klausti ir po to spręsime, ką darome toliau, gerai? Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš suprantu, premjere, kad jūs savo politiniu svoriu norite pridengti reformą ir ministrės klaidas. Bet, patikėkite, reformos turinio skaitymas iš lapelio pasitikėjimo reforma neprideda ir atrodo labai prastai. Mano klausimas būtų iš esmės apie tai, kaip gali įvykti, kad Vyriausybė tris kartus taiso reformą ir vis tiek Teisės departamentas randa 61 klaidą. Aš jau nekalbu apie turinio klaidas, tas diskusijas dėl Konstitucinio Teismo ir taip toliau, bet kalbu apie elementarias kliurkas, kur yra, na, matyt, kiekvieno save gerbiančio teisininko pareiga, jeigu tau pabaksnoja, pataisyti.
Jūs man pasakykite, tai buvo principas, noras parodyti, kad jūs nenorite taisyti, ar kokios nors kitos priežastys, negebėjimas ar panašiai, nes jūs tikrai ką tik labai negražiai kalbėjote apie Teisės departamentą.
PIRMININKAS. Dėkui, laikas!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiama kolege, aš valstybės tarnyboje dirbau gana daug metų, kad man išvis nereikėtų jokio lapelio, kad aš galėčiau papasakoti, kokios problemos yra valstybės tarnyboje. Ir jūs savo kandumą turbūt, na, matote pagrindą demonstruoti, tad demonstruokite, aš to nekomentuosiu. Bet Vyriausybė pirmą kartą projektą atsiėmė bandydama atsižvelgti į tą Teisės departamento pastabą, kuri susijusi su darbo užmokesčio sistemomis. Teisės departamentas liko prie savo nuomonės. Trečią kartą projektą mes pateikėme dėl neseno Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl nepriekaištingos reputacijos. Ir dėl to išties buvo būtina projektą pataisyti. Visas kitas Teisės departamento pastabas tikrai galima aptarti komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Deklaruojama, jog šios pertvarkos esmė yra valstybės tarnybos patrauklumo didinimas, bet, mano požiūriu, skatinimo šiame įstatymų projektų bloke labiausiai trūksta. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose, reikšmingą įtaką darbuotojų atlyginimui turi darbo stažas. Iki šiol tai buvo taikoma ir Lietuvoje. Dabar jo atsisakoma. O kas vietoj to?
Ir antras trumpas klausimas: ar ir kaip šis įstatymo variantas užtikrins, kad patyrę ir savo darbą išmanantys tarnautojai, kurie buvo priversti palikti tarnybą pasikeitus, tarkim, politinei konjunktūrai, nebūtų nurašomi, o jų žinios ir patirtis būtų panaudojamos valstybės tarnybos sistemoje?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už labai gerus klausimus. Aš pradėsiu nuo antro klausimo. Būtent tam yra įstatyme numatyta galimybė tokių žmonių kompetenciją kaupti vadovų rezerve, kad būtų žinoma, kiek mes tos kvalifikacijos vadovų turime. Jeigu atsirastų vakansija, sakykim, kokių nors vadovaujamų pareigų, tokiu atveju, be abejo, tokie žmonės galėtų būti siūlomi į tas vadovaujamas pareigas. Aš visiškai pritariu, kad Lietuva yra per maža, kad aukštos kompetencijos vadovus… Gali būti net ne politinės priežastys, o tiesiog yra kadencijų skaičius du, ir po to jau nebegali pretenduoti į pareigas, nes taip yra numatyta įstatymuose, bet jeigu žmogaus vadovavimo kompetencijos yra geros, žinoma, kad tokiais žmonėmis švaistytis negalime, nes mes tiesiog jų per daug neturime. Tam ir yra tas vadovų rezervas, kuris iš esmės ir tarnautų tuo tikslu, kad būtų galima tų žmonių kompetenciją išnaudoti ir jiems pasiūlyti pareigas, kurias jie galėtų užimti kitoje institucijoje, apie kurias galbūt jie dabar net nežino, nes tiesiog nesidomi ir kažkaip neseka tų pokyčių. Tikrai labai dažnam vadovui yra svarbu vadovavimo kompetencija, vadybinė kompetencija, o ne ten labai konkreti specifinė kompetencija kokioje nors srityje. Paprastai, jeigu jau kas nors buvo geras vadovas vieno pobūdžio institucijoje, jis gali būti geras vadovas ir nesusijusios srities institucijoje. Ačiū, čia labai geras klausimas ir tas yra siūloma.
Dabar dėl stažo. Čia turbūt yra vienas klausimas, matyt, pagrindinis, kuris liko, kur mes ir profesinės sąjungos, su kuriomis tikrai labai daug dirbome su šiais projektais, likome prie savo nuomonių, kas yra geriau. Mūsų vertinimu, vis dėlto geriau yra darbo užmokesčio kitimas kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu rinkoje, tai yra siūloma šiame projekte, negu bandymas kompensuoti iš lubų nukabintą bazinį dydį kokiais nors priedais, priemokomis. Priedas už stažą, taip, galima galvoti, kad tai yra tam tikras įvertinimas. Tačiau jis turi savo lubas, visų pirma. Visų antra, turbūt nėra pats geriausias būdas, nes vis tiek dėl stažo darbo užmokesčio fondas auga maždaug 1 % per metus, bet vidutinis darbo užmokestis arba darbo užmokesčio fondas ekonomikoje tikrai auga sparčiau, manau, kurį laiką tikrai augs dar sparčiau. Aš nė kiek neabejoju, kad ta diskusija vis tiek bus Seime, nėra čia baisu, mes savo argumentus pristatysime, kas turės kitą nuomonę, turės kitą nuomonę, Seimas tikrai apsispręs. Siūlome visą stažą, iki šiol sukauptą, užfiksuoti kaip pagrindinį darbo užmokestį, jeigu šita reforma vyktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama premjere, iš tiesų niekas neabejoja, kad valstybės tarnybą reikia stiprinti. Bet ši reforma, jos vertinimas viešojoje erdvėje suponuoja, kad tai vis dėlto vadovų korpuso, kaip rašoma aiškinamajame rašte, stiprinimas, nes iš tikrųjų didžiąja dalimi tai nukreipta būtent į vadovų konkursų, jų skyrimo, darbo užmokesčio reguliavimą. Nors iš tikrųjų tas korpusas laikosi ant atramų, ant tų valstybės tarnautojų, kurie komandiniu darbu ir suteikia veikti galimybę tam vadovui. Ar vis dėlto nebuvo galima pagalvoti ir pateikti valstybės tarnautojams, ir tarnavusiems visą gyvenimą valstybei, ir dabar dirbantiems, tą stažą palikti ir tą didėjimą numatyti kartu su VDU. Tai būtų kaip bonusas už tai, kad į konkursą vis dėlto ateinama, nors reikalaujama labai aukštų kompetencijų, labai aukštų kvalifikacijų. Dabar, mano vertinimu, mums patogiau yra dirbti pagal darbo…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …sutartis, neiti į valstybės tarnybą. Ar čia galbūt ir siekiama, kad jos visai neliktų, mes ją tiesiog pavadintume kitaip?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu mes siektume, kad jos visai neliktų, tuomet tiesiog pasiūlytume panaikinti Valstybės tarnybos įstatymą ir vadovautis Darbo kodeksu. Išties valstybės tarnyboje ir dabar yra tokių funkcijų, kurios turėtų būti ir galėtų būti atliekamos Darbo kodekso pagrindais. Dar daugiau, yra labai daug tokio jovalo, nes yra dalis žmonių, jie ir dabar dirba pagal darbo sutartis, atliekančių funkcijas, artimas viešajam administravimui, kai kurie valstybės tarnautojai neatlieka jokių viešojo administravimo funkcijų, bet yra valstybės tarnautojai. Dažnai tai yra daroma iš esmės dėl darbo užmokesčio, nes žmogų pagal darbo sutartį pasamdyti net ir to paties apmokėjimo prasme gali būti paprasčiau negu valstybės tarnautoją. Jūs tai puikiai žinote kaip buvusi vidaus reikalų ministrė. Tiesą sakant, sakau, aš labai nenorėčiau, kad visa diskusija dėl šio paketo taptų diskusija dėl stažo. Aš skaidriai deklaruoju, kad tai yra klausimas, nesuderintas su profesinėmis sąjungomis, tačiau tai nėra klausimas, dėl kurio visa reforma kokiu nors būdu nustotų prasmės.
Dabar pakalbėkime apie vadovus. Kaip bandžiau paminėti pateikimo metu, išties vadovų darbo užmokesčio atotrūkis, palyginti su vadovais rinkoje, yra pats didžiausias. Kitose grandyse viešojo administravimo skirtumai yra mažesni. Čia tie skirtumai galbūt yra lengviau moderuojami tais nelabai skaidriais būdais, vadinamaisiais priedais, priemokomis ir taip toliau, ir panašiai. Vadovo atsakomybė iš esmės yra pagrindinė. Jis neturi didelio lankstumo nei dėl savo žmonių, nei dėl savęs paties, kad būtų motyvuotas dalyvauti vadovo konkurse. Man atrodo, kaip toje patarlėje apie žuvį ir galvą, vis dėlto yra labai labai svarbu spręsti problemą nuo galvos tam, kad ta galva, gavusi atsakomybę, gavusi įgaliojimus, taip pat galėtų spręsti ir kolektyvo problemas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, jūs tikriausiai puikiai atsimenate Vidaus audito įstatymą, jis kažkada buvo rengiamas ir derinamas su Europos Komisija. Europos Komisija, atsimenu, buvo labai aiškiai pabrėžusi, kad vidaus audito tarnybos būtų nepriklausomos nuo savivaldybių klerkų ir atsiskaitytų savivaldybių taryboms. Dabar skaitydamas matau, arba aš blogai supratau, norima visą tą dalyką panaikinti ar supaprastinti, kad netgi savivaldybės administracijos direktorius skelbtų viešąjį konkursą, nesilaikytume tų reikalavimų, kai anksčiau būdavo, dalyvaudavo komisijoje ir Finansų ministerijos deleguotas žmogus. Tiesiog aš supratau, kad jie pradės dirbti pagal darbo sutartis? Ar aš gal iki galo neįsigilinęs? Ką jūs galėtumėte atsakyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, praėjusioje kadencijoje, kai aš dar dirbau Audito komitete, mes su gerbiamu kolega Ričardu turėjome visą epopėją dėl vidaus auditorių. Vidaus audito įstatymas būtent tuo tikslu ir buvo keičiamas, kad savivaldybių kontrolieriai iš esmės būtų nepriklausomi nuo administracijos, kad turėtų galimybę dirbti laisvai, nors savivaldoje tai užtikrinti ne visada yra labai paprasta. Viena yra didelė savivaldybė, kur rasti kompetentingą specialistą, kuris ateitų į konkursą, iš esmės yra viena, tarkime, Vilniuje, Kaune ar kokiame nors dideliame mieste. Su mažesnėmis savivaldybėmis mes čia turėjome ir tokių labai labai sudėtingų pavyzdžių, kur buvo neįmanoma sukomplektuoti tiesiog, nes nebuvo to antro, kuris turėtų būti. Dėl techninių dalykų ir konkursų paskelbimo, man atrodo, čia tikrai jokios problemos nėra, nes yra tiesiog tokia procedūra. Tačiau dėl savivaldybių kontrolierių nepriklausomumo tikrai jokių pokyčių nėra ir negali būti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiama premjere, tikrai džiaugiuosi, kad pagaliau po ilgų kelionių atėjo šita reforma ir į Seimo salę, bet norėčiau paklausti dėl to valstybės tarnautojo išvalstybinimo. Pats išvalstybinimas tikrai nėra blogai ir kai kurios valstybės tarnybos pareigybės tikrai niekaip nesusijusios su viešuoju valdymu. Tiesiog yra toks nuogąstavimas, kaip tiems žmonėms, kurie bus išvalstybinti, gauti… ar bus sudarytos sąlygos gauti tokį patį darbo užmokestį, ar bus teisėti lūkesčiai, nes kiti turi didelį stažą ir panašiai? Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kaip jūs matote, iš tikrųjų visa reforma remiasi tokiais etapais iš esmės. Pirmas etapas yra dalis institucijų, kur tą reformą greičiau įgyvendinti galbūt yra paprasčiau negu labai didelėse organizacijose. Anksčiausiai šis įstatymas įsigaliotų savivaldybių merų atžvilgiu, nes rinkimai įvyks, būtų gerai, kad jau nauja kadencija prasidėtų… Jei Seimas pritars įstatymų paketui, jau naują kadenciją merai pradės su nauju atlyginimu.
Toliau įvairios valstybės institucijos: žvalgybos pareigūnai, įvairios institucijos prie Seimo, prie Vyriausybės ir taip toliau, ir panašiai.
2024 metais turbūt būtų tas didysis statutinių organizacijų etapas, kitų viešojo… biudžetinių viešojo valdymo organizacijų, kur nebūtinai yra viešojo administravimo funkcijos, bet yra finansuojamos iš biudžeto, nes Vyriausybė yra priėmusi planą, kokiais etapais tie pakeitimai turi būti parengti. Iš esmės visa tai bus derinama su pagrindiniu įstatymu. Nes tas valstybės apmokėjimo iš biudžeto įstatymas, aišku, turės būti keičiamas ir prie šito pritaikomas vien todėl, kad ten dabar taikomas tas pats bazinis dydis, kuris yra ta pati iš lubų nukabinta suma. Tai reiškia, kad taip pat reikės perdaryti ir tą visą logiką. Bet tiesiog pirmas etapas yra pirmiausia čia išjudėti ir tuomet jau kitus teisės aktus priderinti, kad reforma visiškai įsigaliotų 2024 metais, išskyrus Seimo politikus ir Vyriausybės politikus, čia jau įsigaliotų naujai kadencijai, vadinasi, po 2024 metų Seimo rinkimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra apie saugumą. Iš tikrųjų pagal dabar galiojančius įstatymus, tarkime, kalbant apie regionus, yra įstaigos vadovas. Jeigu įstaigos vadovas yra pavaldus, tarkime, merui, jis kiekvienais metais yra vertinamas. Nuo to iš esmės asmeninio vertinimo priklauso to įstaigos vadovo atlyginimas, priedas prie atlyginimo. Dažnu atveju, nežinau, bent jau žmonės kreipiasi, sako, priklauso nuo feisbuko like’ų, pasidalinimų, myliu, nemyliu, nuo to, kad negali pasakyti ko nors blogo, nes jeigu blogai įvertins, automatiškai gausi mažiau pinigų, mažesnį priedą.
Pagal dabartinę reformą, pagal dabartinį įstatymą iš esmės kiekvienas įstaigos vadovas galės vertinti ten jau dirbantį žmogų ir nuo to įstaigos vadovo įvertinimo, kiek aš suprantu, priklausys saugumas, saugumo jausmas, atlygis ir apskritai visa darbinė atmosfera to žmogaus. Ar įstatymas turi kokius nors saugiklius tiems žmonėms, kad neatsirastų… juo labiau kad turbūt idealaus varianto visoje Lietuvoje negalės būti? Yra per daug vadovaujamų pareigų, kad tikėtumės, kad visi bus idealūs vadovai, tikrai sunku tą dalyką numatyti.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
V. FIODOROVAS (DPF). Ar įstatymas apsaugos tuos žmones?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad taip. Nors tai, ką jūs sakote, yra problema lygiai taip pat ir dabar, nes ir dabar vertinimas labai dažnu atveju yra vadovo diskrecija ir daug kitų dalykų yra vadovo diskrecija. Pavyzdžiui, ar jūs turite daugiau darbo negu jūsų įprastas krūvis, ar ne. Tas yra ne tik šiaip vertinimas, bet jau yra ir labai labai realus, materialus rezultatas. Tiesą sakant, tas perėjimas prie vidutinio darbo užmokesčio leistų taip pat ir šitą problemą spręsti, nes, manau, tikrai tada žmonės jaustųsi saugiau su tuo baziniu atlyginimu, kuris priklauso nuo rinkos, o ne tiek nuo vadovo kažkokios diskrecijos.
Aš negaliu garantuoti, kad priėmus šitą įstatymą visiškai ir labai greitai išnyks vadovai, kurie yra despotiški, kurie yra linkę į nepotizmą ar kažkokius kitus dalykus, bet, man atrodo, vien tai… Aš tikiuosi, kad viešojo valdymo agentūra su savo sustiprinta kompetencija veiks ne kaip konkursų organizatorius, o kaip normali personalo institucija, ne kaip kadrų skyrius, o kaip personalo departamentas, kuris ruošia tiems vadovams ir metodinius nurodymus, ir mokymus, ir kaip daryti vertinimus, tarkime, kaip dirbti su savo kolektyvu. Aš labai smarkiai pasikliaučiau šitos institucijos gebėjimu nustatyti vienodus standartus visoms institucijoms. Tuo galėtų kliautis taip pat, tarkime, ir profesinės sąjungos ar darbo tarybos institucijose jau spręsdamos kokias nors konkrečias situacijas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, iš tikrųjų jūs įvardijote tam tikrus pavojus, kurių galbūt gali būti, tarkime, dėl sovietizmo, dėl pavydo iš tikrųjų. Bet yra ir kitų dalykų, kurių dar pastebima, – tai švogerizmas ir panašiai. Tos baimės ir dabar išsakomos žmonių, kad kai kuriose institucijose iš tikrųjų kai kada formuojasi artimųjų tam tikros grupės. O čia įstatyme parašyta, kad pagrindinis vertinimas yra tos įstaigos vadovo. Tai galbūt ir teisingai, jeigu viskas teisingai. Bet ar nemanote, kad turėtų būti kokia nors institucija ar priežiūros mechanizmas, kur žmonės pastebėję, be prokuroro, galbūt kokia nors valstybinė institucija, kuriai galėtų pasiskųsti, pasakyti arba įvertinti tą? Savaime suprantama, vadovas labai svarbu, bet visko būna, ypač žemesniame valstybės lygmenyje, savivaldoje. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vis tiek pagrindinis vertinimas yra vadovo. Dabar dėl to, kam pasiskųsti. Žiūrint, kokia yra problema. Tų pasiskundimų visokių yra ir dabar. Yra ir Darbo inspekcija, tarkime. Nelygu, kokio pobūdžio konfliktas. Bet man atrodo, kad labai didelę dalį tokių problemų vis dėlto institucijose sprendžia darbuotojų pasirinkimas būti atstovaujamiems. Jeigu institucijoje yra profesinė sąjunga arba darbo taryba ir ji nesutinka būti kišeninė vadovo profesinė sąjunga arba darbo taryba, tai tada tokios institucijos kaip privačiame versle paprastai su vadovais pasiekia labai labai gerų rezultatų, daug geresnių negu pagal bendrą įstatymo reglamentavimą.
Man atrodo, žinote, mes savo šiuo progresu judame ta linkme, kad kolektyvinis klausimų sprendimas vis tiek jau nebesidaro toks atmestinis, kaip iš pradžių atrodė dėl galbūt kažkokios sovietinės patirties, kai profesinės sąjungos iš tikrųjų darė viską, bet negynė dirbančių žmonių teisių. Tas taip pat matoma ir viešajame sektoriuje. Aš manau, kad tai didės, ypač atsirandant geresnėms galimybėms derėtis dėl dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dar kyla daug klausimų, nes sistema tampa lankstesnė ir dėl darbo užmokesčio, ir dėl įvairių pareigybių. Mano klausimas yra susijęs su atsakomybe. Kaip tada keisis atsakomybė, būtent įgyvendinimo, už tų sprendimų priėmimą, susijusi tiek vadovo, tiek ir vėliau valstybės tarnautojo atsakomybės dalis ir, vadinkime, įvairios pasekmės? Čia viena klausimo dalis.
Kita klausimo dalis yra susijusi su indeksavimu. Kas kiek laiko numatoma peržiūrėti tą indeksavimą? Iš tikrųjų čia su kolegomis ką tik kalbėjome. Jeigu nuo sausio 1 dienos (taip hipotetiškai) įsigaliotų, tai, žvelgiant, pavyzdžiui, į Seimo kanclerio atlyginimą, jis būtų vos ne kaip kokių septynių ar penkių Seimo narių ir panašiai. Kaip jūs žiūrite į tai, kad iš tikrųjų pasikeičia, apsiverčia įvairios piramidės ir tikrai kai kurie vadovai gaus daugiau negu Prezidentas, jūs, Seimo Pirmininkė ir taip toliau? Kaip jūs žiūrite į tai? Ar vis dėlto mes neturėtume tam tikros loginės sekos…
PIRMININKAS. Laikas!
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ramiai žiūriu ir pasakysiu, kodėl ramiai žiūriu. Todėl, kad man nepavydu, nes man yra daug svarbiau išspręsti sisteminę problemą negu savo asmeninę problemą, nors daug kas viešojoje erdvėje bandė sudėlioti taip, kad čia Seimo Pirmininkė su Ministre Pirmininke nusprendė pasididinti atlyginimą. Kaip žinoma, Seimas negali priimti tokių sprendimų dėl savęs, todėl natūralu, kad tai įsigalios naują kadenciją. Vyriausybei turbūt būtų etiška irgi laikytis to paties principo. Bet šiaip Lietuvoje yra ir dabar daugybė žmonių, kurie už savo profesionalų darbą uždirba kartais daugiau negu aš. Aš dėl to problemos nematau.
Jeigu dabar mes kalbame apie atsakomybę, manau, kad čia labai geras klausimas ir labai svarbus. Labai dažnai mes dabar turime tą problemą, kad kai valstybės tarnautojų darbas nėra pakankamai vertinamas, atsakomybės prisiimti neretas tiesiog nenori. Tiesiog stumia nuo savęs tą sprendimų priėmimą: tiesiog dirbu pagal kažkokias teisės aktų nustatyta tvarka vadinamąsias ribas, žiūriu formaliai, neišeinu niekur į šonus, spręsdamas problemą, ir tada žinau, kad esu saugus, nors galėčiau galbūt problemą tokiu mažu žingsniuku kažkur į priekį įsiklausydamas išspręsti.
Bet pati sistema nemotyvuoja. Man atrodo, jeigu mes turėtume labai konkretų darbo užmokesčio pokytį, tai ji būtų gerokai labiau motyvuojanti. Vadovai būtų vertinami panašiai kaip valstybės valdomų įmonių vadovai, tai yra lūkesčių laiškas. Tarkim, ministerija, kuri atsakinga už konkrečią instituciją, suformuoja tikslus ir tie tikslai pasiekiami arba jeigu jie nepasiekiami, vadinasi, vadovui sekasi prastai dirbti ir iš to kyla tam tikrų pasekmių.
Dabar dėl darbo užmokesčio peržiūrėjimo. Rutiniškai būtų peržiūrima kas trejus metus, tačiau pirmą kartą būtų peržiūrima po dvejų metų. Ir šis įstatymo pokytis neįsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Pirmas etapas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, nes reikia parengti darbo užmokesčio politiką, reikia parengti… Tiesiog techniškai pasirengti. Vadinasi, pirmai grupei būtų tik nuo liepos 1 dienos, o paskui jau visiems kitiems 2024 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausimų laikas 20 minučių išbėgo.
D. Griškevičius turi dėl vedimo tvarkos komentarą. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Nors jūs iš pat pradžių pailginote diskusijos laiką, bet matant, kiek užsirašė žmonių, norinčių paklausti, aš manau, ir premjerė tikrai neatsisakytų, gal 10 minučių tikrai dar būtų verta pratęsti diskusiją…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jokių problemų.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). …klausimų sesiją, nes tikrai klausimas yra apaugęs…
PIRMININKAS. Siūlymas dar 10 minučių?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip, taip.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Premjerė, matote, pritaria, tai aš…
PIRMININKAS. Tuoj. Jūs nesiginčykite tarpusavyje, leiskite man kai ką pasakyti. (Juokas salėje) Aš norėčiau pasakyti tik vieną labai paprastą dalyką, kad tada balsuoti dėl šio projekto galėsime iš karto, jeigu mes taip sutariame, iš karto po tų papildomų 10 minučių, ir tai jau šiek tiek išlįs iš balsavimo intervalo. Bet jeigu mes būsime pasirengę taip daryti, tai tada, aš sakyčiau, galime tas 10 minučių papildomas skirti, nes svarbus projektas. (Balsai salėje) Mes tuoj atsuksime, kas ten… Galime 10 minučių?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti dėl šio siūlymo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galime. Galime.
PIRMININKAS. Gerai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galime tikrai.
PIRMININKAS. Aš siūlau 10 minučių, ir viskas. Ir šis didelis klausimas bus pabaigtas su kaip įmanoma daugiau atsakymų.
Dabar mums dar klausimus padės suformuluoti R. Šalaševičiūtė. Prašau, žodis jums.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, iš tikrųjų, aš maniau, galbūt tuos tyrimus, kokie buvo atlikti prieš tai, jūs ir nežinote skaičių, bet matau, kad labai daug jų pasakėte… Bet tų tyrimų metu buvo pasakyta dar ir tai, kas nepatinka konkrečiai ir kokie yra teisėti pačių valstybės tarnautojų interesai. Tačiau projekte to, ko jie laukia, nelabai mes ir matome. Iš tiesų net pristatydama socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, atsiprašau, kai vidaus reikalų viceministrė pristatė projektą pradžioje, buvo sakoma, kad yra siekiamybė sulyginti su Darbo kodeksu valstybės tarnybą. Todėl turbūt ir kilo daug tokių protestų. Ir profsąjungos ne tik apie darbo užmokestį kalbėjo. Visi valstybės tarnautojų atskirų profsąjungų atstovai…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). …kalbėjo ir apie kitas problemas. Mano klausimas, ar nemanote, kad būtų tikslinga, kadangi buvo teikta daug siūlymų, prieš svarstant komitetuose dar susitikti su valstybės tarnybos profsąjungomis…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). …ir aptarti tas problemas, kurios buvo keliamos?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, miela kolege. Tiesą sakant, aš taip dramatiškai nesakyčiau, nes manau, kad paruošiamasis darbas prie šio projekto truko tikrai labai ilgai: ir jūsų frakcijos visos buvo aplankytos, ir ne kartą buvo diskutuota ir, tarkime, ministerijų, tarpinstituciniu lygmeniu, ir su profesinėmis sąjungomis, tai aš tiesiog tiesiai šviesiai ir sakau, kad yra klausimų, kurie liko nesuderinti, yra klausimų, į kuriuos mes atsižvelgėme būtent šitų diskusijų metu. Man atrodo, aš visiškai pasikliauju Seimo išmintimi ir diskusijomis Seime, kad tos diskusijos gali vykti dar ir čia, ir galiausiai tas geriausias sprendimas bus surastas. Manau, kad jau kažkuriuo etapu reikia, matyt, pripažinti, kad mes jau kalbame tą patį apie tą patį ir tada jau tiesiog einame į Tautos atstovybę, kad būtų priimami sprendimai. Čia Seimas išklausys visas puses ir nuspręs dėl tų pozicijų, kur yra nesuderinta, ar yra teisesnė Vyriausybė, ar yra teisesnės profsąjungos, ir priims atitinkamą redakciją. Manau, kad didžioji dalis profesinių sąjungų lūkesčių tikrai buvo atliepta.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama premjere, jūs jau daug kalbėjote apie stažo klausimą, gal prie jo nesustosime. Vienas toks galbūt prašymas jūsų patvirtinimo, kad galbūt tas siekis didinti atlyginimus tikrai yra sveikintinas, tačiau jis kol kas liečia iš esmės tiktai vadovų grandį, tačiau kiti valstybės tarnautojai šiame etape yra nepaliečiami, tai tikrai užtikrinti, kad kituose etapuose tie numatyti pakeitimai tikrai bus, nes bet kuriuo atveju suprantame, kad norint padidinti atlyginimus reikia papildomų lėšų biudžete. Tačiau matome, kad dabartiniame variante tikrai to padidinimo didelio nėra, o ypač kai palies didesnę dalį žmonių, akivaizdu, kad reikės kur kas didesnių lėšų. Tikrai noriu jūsų patikinimo, kad tie žmonės nebus palikti užmarštyje.
Galbūt dar antras klausimas. Vis dėlto ar negalvojate, kad konkurencija pati savaime yra gerai, bet ypač mažesnėse savivaldybėse gali atsitikti taip, kad už tą patį darbą žmonės dirbdami skirtingose įstaigose gali uždirbti skirtingus atlyginimus.
PIRMININKAS. Laikas!
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ar nematote čia problemos iš tikrųjų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tam ir bus pavyzdinis darbo užmokesčio politikos dokumentas, kad tokių skirtumų nebūtų, bet jų būti gali ir dabar taip yra. Pavyzdžiui, būkime atviri, valstybės tarnybą, pasakysiu tokį žodį, kanibalizuoja valstybės valdomos įmonės, kurios jau labai seniai yra vertinamos pagal darbo užmokestį rinkoje. Jeigu jūs paieškotumėte dabar kokio nors IT specialisto, kibernetinės saugos specialisto viešajam administravimui… Paprastai tokie žmonės turi, iš ko pasirinkti.
Dabar to, ką jūs klausėte apie kitus darbuotojus, ne vadovus, tai vis dėlto nėra taip, kad čia yra tik vadovams skirtas paketas. Vienas iš esminių dalykų, ir tai, beje, nepatinka Teisės departamentui, yra siūlymas nustatyti pareigybių minimaliuosius darbo užmokesčius, tačiau suteikti galimybę didinti tą darbo užmokestį, aišku, proto ribose, pagal darbo užmokesčio politiką institucijoje vadovui, neatsiremiant į kokias nors lubas, po kurių jis turi prigalvoti visokių papildomų krūvių ar kokių nors kitų dalykų, kad išlaikytų žmogų darbo vietoje, nes taip yra dabar. Aš tiesiai šviesiai sakau, kaip yra dabar, ir manau, kad jūs patys puikiai žinote, kaip yra dabar. Yra unikalių kompetencijų, yra ypatingų kompetencijų, kurių darbo užmokestis, tarkime, lyginant su rinka, tiesiog yra iškrentantis iš konteksto. Tarkime, tie patys kibernetinės saugos žmonės, pavyzdžiui, yra būtent tokie žmonės. Todėl tos lubos, į kurias atsiremia darbo užmokestis, kai tada tu turi arba žmogų daryti kažko viršininku, tada gal net sugalvoti kokią nors dirbtinę struktūrą, kur jis būtų viršininku, kad gautų didesnį atlyginimą, arba skirti kokius nors priedus, kurie labai dažnai būna laužti iš piršto, tiesą sakant, nėra nei skaidru, nei tinkama. O tas bazinis dydis, kuris būtų susietas su darbo užmokesčiu, galiotų visiems ir tai yra daug skaidriau, nes jeigu ekonomikoje darbo užmokestis auga, akivaizdu, kad darbo užmokestis taip pat augs ir valstybės tarnyboje. O dabar augs tiek, kiek nuspręs Seimas, bazinio dydžio. Tas bazinio dydžio didinimas visada yra politinis sprendimas, visiškai diskrecinis ir nebūtinai atliepiantis kokią nors ekonominę dinamiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Vytautai. Gerbiama premjere, iš tikrųjų reforma yra svarbi, laukta ir tai kelia klausimą, kodėl tik dabar jūs ateinate į Seimą su šiuo projektu.
Perimdamas Domo klausimą arba pratęsdamas (vis dėlto konkretaus atsakymo aš neišgirdau), panaudosiu konkretų pavyzdį Migracijos departamento, kurio nei mūsų Vyriausybė, nei jūsų Vyriausybė problemos nesugeba išspręsti. Ir čia tai, ką jūs sakote, kad mes pakelsime bazinį dydį ar dar kaip nors motyvuosime darbuotojus, vis tiek atsiremia į esminę problemą, kad institucija turi daug darbuotojų ir kitaip būti negali dėl jos krūvio, bet neturi pakankamų resursų. Ir šiame biudžete mes irgi nesugebėjome surasti pinigų jiems pakelti. Tai vis dėlto tas klausimas, ar galima numatyti daugiau valstybės tarnybai, išlieka aktualus.
Ir kitas dalykas, kalbant apie politikų atlyginimus, vis dėlto kokie buvo skaičiavimai ar argumentacija, kodėl būtent politikams atlyginimai turėtų augti 80 % ar panašiai? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Nebuvo tokio uždavinio, kad politikams turi augti atlyginimai kokiu nors konkrečiu procentu. Tiesiog buvo sudaryta bendra lentelė, pradedant nuo viršaus, tam tikrų atsakomybių ir palyginamų pareigybių, kaip Seimo Pirmininko, Vyriausybės vadovo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko, ir toliau jau atitinkamai kaskaduojant tuos koeficientus žemyn. Turint minty, kad tai yra tie žmonės, kurie neturi galimybių jokių priedų už nieką gauti, nei kažkokių kitų dalykų. Tai yra tiesiog darbo užmokestis toks, koks jis yra.
Ar jis yra per didelis? Kas nors pasakys, kad gal ir per didelis, nes tai yra žmonės, kuriems atrodo, kad 141 žmogus Seime nieko neveikia. Bet man atrodo, kad jūs patys nesutiktumėte su tokiu teiginiu, nes tai yra tiesiog Seimo nario darbo nuvertinimas. Ir galiausiai tai, kad Seimo nario darbas būtų normaliai vertinamas, galbūt būtų paskata ir kandidatuoti rinkimuose 2024 metais geriems kandidatams, kurie dabar nekandidatuoja, pažiūrėję į tai, kiek galėtų uždirbti, tarkim, išėję iš privačių verslų ar kažkokių kitų veiklų. Bet tai yra tolimiausias reformos kampas.
Apie darbo užmokestį, apie finansavimą. Migracijos departamentas yra atskira istorija. Ten yra atskirų iššūkių, susijusių su dabartine situacija, su nelegalia migracija ir taip toliau, ir panašiai. Yra Europos Sąjungos parama, kuri mums leis mokėti tuos priedus už didesnį krūvį, nes ten objektyviai yra didesnis krūvis. Ir tikrai mes tą klausimą išspręsime. Tačiau kalbant horizontaliai, tai, be jokios abejonės, bus ir vadovo atsakomybė už biudžetą, nes jis negalės tiesiog indeksuoti visų darbo užmokesčių iki kažkokio kosmoso, ateiti ir pasakyti: dabar aš turiu kreditorinį įsiskolinimą, prašome mums viską padengti. Žinoma, kad taip neveiks, bet darbo užmokesčio fondas didės. Jis ir dabar didėja, tik kokia yra problema? Kad jis didėja dėl to, kad kažkas pareigybių įsisteigė, kažkas priedų kažkokių moka, kažkur stažai užsideda, bet bazinis dydis didėja labai simboliškai. Net tada, kai bazinis dydis iš viso nedidėjo užpraeitos Vyriausybės darbo metu, vis tiek darbo užmokesčio fondas didėjo. Tai tiesiog rodo, kad sistema yra iškreipta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiama premjere, aš užduosiu klausimą apie eilinį valstybės tarnautoją, ne apie vadovus. Jau buvo kalbėta, kad iki šiol ir ateityje tai bus labai sudėtingas, atsakingas darbas. Labai dažnai dėl klaidos, nesvarbu kieno, nukenčia ta pati pirmoji grandis, tas paprastas eilinis valstybės tarnautojas. Į valstybės tarnautojus valstybė investuoja ir įvairių mokymų, stažuočių ar kita forma. Tai dabar to dirbančio žmogaus, kuris ne vienus metus mokėsi, kėlė savo kvalifikaciją, vertė kiek nors atsispindės finansiškai, socialinėmis garantijomis? Ar to atėjusio, pradėjusio dirbti žmogaus ir žmogaus, jau įgijusio labai daug kompetencijų ir gerai dirbančio, atlyginimas kaip nors skirsis ir motyvuos?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, jeigu žmonės yra objektyviai palyginami, žinoma, kad jų darbo užmokestis turi būti panašus, čia nėra klausimo. Bet gali būti taip, kad naujai atėjęs žmogus turi kokias nors kompetencijas, kurių dabar dirbantis žmogus neturi, ir pats supranta, kad jų neturi. Bet techniškai pareigybė gal gali atrodyti ir taip pat, pavyzdžiui, kokių nors IT sistemų specialistas su kažkokia specialia kompetencija. Ar gali būti taip, kad jų darbo užmokestis skirsis? Taip, gali būti, bet minimalus standartas yra labai aiškiai nustatytas įstatyme.
Tai, ką jūs paminėjote, mano supratimu, yra labai svarbus dalykas, bet reforma numato susiejimą su vidutiniu darbo užmokesčiu. Vidutinio darbo užmokesčio dinamika juk taip pat yra ir viešojo administravimo rezultatas. Nors žmonės dažnai sako, kad ekonomika kinta nepaisant valdžios arba gal net ir prieš valdžios valią, bet vis dėlto valstybės institucijos, jeigu jos efektyviai dirba, prisideda prie ekonomikos dinamikos. Todėl yra natūralu, kad ir darbo užmokestis valstybės tarnyboje visų juda kartu su tuo, kur yra to kiekvieno eilinio valstybės tarnautojo indėlis. Ir, man atrodo, tai labiau vertina valstybės tarnautoją, kuris taip dabar labai dažnai bijo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, nes nemotyvuoja. Tada yra geriau žiūrėti biurokratiškai, sausai, sumažinti riziką ir nebandyti spręsti problemos iš esmės. Aš visiškai tam pritariu, jūs visiškai teisi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pratęstas laikas klausti baigėsi. Dabar dėl motyvų už kalbės I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Akivaizdu, kad valstybės tarnybos reforma yra strateginis klausimas. Jei ji bus priimta, tai bus ir esminė kadencijos reforma. Valstybės tarnybai yra būtinas kokybinis šuolis, nes neturėdami efektyvaus ir profesionalaus viešojo sektoriaus mes negebėsime toliau sparčiai auginti Lietuvos konkurencingumo. Tai apie trūkumus daug jau kalbėta, bet dar kelis akcentus sudėsiu su aktualiais duomenimis.
Valstybės tarnyba nepritraukia jaunų žmonių. Šiuo metu pagal naujausią statistiką tarnautojų amžiaus vidurkis vyrų yra 48 metai, moterų – 47 metai. Taip pat lyčių balanso toli gražu irgi nėra. 70 % darbuotojų yra moterys, apie 30 % – vyrai. Jeigu kalbėtume apie vadovybės pozicijas, tai, ko gero, bus atvirkščiai. Institucijos nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu. Ir kodėl susiduria? Nes konkursai, kaip jau ir minėjo premjerė, 50 % atvejų net neįvyksta, nes į juos niekas neateina.
Kitas momentas, Valstybės tarnybos departamentas dažnai ir nespėja vykdyti tų konkursų. Ne visi vadovais esantys asmenys yra pakankamai stiprūs, kad vestų organizaciją į priekį, ir, aišku, darbo apmokėjimas yra absoliučiai nekonkurencingas. Šie trūkumai valstybės tarnybos modelyje virsta trūkumais teikiant valstybės paslaugas. Ir jeigu mes norime kokybiškų paslaugų, tam yra būtini motyvuoti ir reikiamas kompetencijas turintys darbuotojai. Tad šį ryšį galbūt ne visada taip aiškiai įsisąmonina ir politikai, bet mes negalime tikėtis aukštos kokybės paslaugų, neinvestavę į tą kokybę kuriančius žmones. Kviečiu palaikyti šią reformą, tęsti toliau diskusijas Seime ir sukurti sėkmingą ir efektyvią valstybės tarnybą, nes tai reikš ir sėkmingą valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, kai jūs norite ką nors įtikinti savo reformomis, būkite geri, išmokite bent kelis sakinius mintinai ir pasakykite juos be lapelio. Nes matėme čia skaitymą iš lapelio, dabar matome ten skaitymą iš lapelio. Kai aš pasižiūriu, manęs, žinote, tas tikrai neįtikina, kad ta reforma yra tokia gera, kad reikia visą jos piarą susirašyti ir kruopščiai perskaityti. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, nuskambėjo teiginys, kad tai yra esminė kadencijos reforma. Tai jūsų esminė kadencijos reforma yra du prieštaravimai Konstitucijai ir 61 Teisės departamento pastaba. Čia yra teisėkūros kokybė, kai yra šioje Vyriausybėje daromos esminės kažkokios teisėkūros reformos. Apie tai, kad kuriamos sąlygos nepotizmui, kad kuriamos sąlygos neteisingam atlyginimui, kolegos jau iš tikrųjų kalbėjo labai daug. Ir yra akivaizdu, kad tokia orientacija į decentralizavimą yra susijusi su labai dideliu noru susidarbinti savus. Aš nežinau, kas to gali nematyti, nebent jūs patys, kai jums tuose lapeliuose neparašo, kad to nėra. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones. Kviečiu dabar, kaip ir tarėmės, balsuoti po pateikimo dėl šio didelio paketo.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 70, prieš – 23, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta. Siūlomų komitetų, pagrindinių ir papildomų, tikrai nevardinsiu, jūsų dokumentuose tai parašyta, pagal tai ir siūlysiu tvirtinti.
Dabar Ministrė Pirmininkė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Bijau, kad vėl būsiu apkaltinta hiperaktyvumu, bet vis dėlto negaliu nereaguoti. Gerbiama kolegė galėtų pasižiūrėti į tai, kiek yra dabar neužimtų vadovų pozicijų, aš savų tiek neturiu, kur galėčiau juos visus įdarbinti, net jeigu norėčiau tai daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui. Visų pirma dėkoju visiems palaikiusiems, o kolegei A. Širinskienei noriu pasakyti vieną dalyką. Na, skirtingai nei jūs, kai buvote valdančiojoje daugumoje, atsakingiau yra ruošiamasi ir reformoms, ir detaliau pristatomi klausimai, o ne sukamas nereikšmingai teisėkūros malūnas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo paminėta tikrai gana daug kartų A. Širinskienė. Prašom, jai žodis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, aš vis prašau pabaigti vaikų darželį. Kai atsistojate prie mikrofono, jums tiesiog neišeina kitaip, tik, žinote, pas jus kažkas buvo, Petriukas, Jonukas prieš 10 metų padarė. Esmė ta, kad šiandien posėdžių salėje yra reforma su keliais galimais prieštaravimais Konstitucijai ir 60 pataisų po to, kai Vyriausybė iš trečio karto ją pateikė. Su kuo nors čia sveikinti, švęsti ir baliavoti iš tikrųjų nėra dėl ko. Reikėtų labai graudžiai verkti, kad per tiek laiko nebuvo sugebėta sutvarkyti elementarių dalykų, kurie jau ne tik ministerijos teisininkui turi būti aiškūs, bet ir paprastai tokių vidutinių gebėjimų studentui universitete.
PIRMININKAS. Labai dėkui už visas pastabas. Paskutinis tuomet T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Buvo pasakyta daug tokių karštų žodžių, vyko daug diskusijų, aš norėčiau pasakyti ką nors gražaus. Kolegei A. Širinskienei norėčiau pasakyti, kad jūsų įtaigaus, spontaniško ir kolegas įtikinančio kalbėjimo gali pavydėti kiekvienas politikas. Ir aš ateityje norėčiau būti į jus panašus. (Šūksniai, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai valstybės tarnybos reforma yra pateikta su daugybe gražių replikų. Ar galime patvirtinti, kad komitetų išdėstymas yra toks, koks pateiktas mūsų medžiagoje, ir taip pat kad šie klausimai bus svarstomi atitinkamai, kaip yra parašyta, tai yra pavasario sesijoje? Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dar vienas tuomet pasitarimas, kolegos. Ar galime dabar laikyti, kad mes turime balsavimo intervalą ir balsuojame už visus apsvarstytus vakarinės darbotvarkės klausimus iš eilės tol, kol baigsime balsuoti, ką jau esame sutarę? Gerai? Ačiū, sutarta.
16.28 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2148(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas. Kviečiu balsuoti dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo po svarstymo. Po to iš karto perduodu pirmininkavimą J. Sabatauskui.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 72, prieš – 3, susilaikė 51. Pritarta. Po svarstymo pritarta.
16.29 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132(2). Čia turime… Du straipsniai jau yra priimti.
Dabar 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių grupės pasiūlymas. Ar bendru sutarimu sutinkame, kad būtų pristatytas? Pritarta, galima pristatyti. Kas pristatys? Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Gapšys, V. Fiodorovas? Kuris? Ieva pristatys. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kaip mes žinome, dabar bazinis dydis, kuriuo remiantis yra formuojamas darbo užmokestis ne tik politikams, valstybės tarnautojams, bet ir mokytojams, kitiems atsakingiems valstybėje dirbantiems žmonėms, yra 181. Vyriausybė siūlo jį didinti iki 186 eurų, o mes manome, kad 2 % ar 3 % didėjimas yra nepakankamas, atsižvelgiant į labai daug faktorių: tai yra tiek ir infliaciją, tiek ir energetinį spaudimą. Kai kurių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų indeksas didėjo ne kelis, o keliasdešimt kartų. Štai kodėl mes siūlome tą dydį didinti bent jau 10 %, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nes gali susiklostyti tokia situacija, kad tie valstybės tarnautojai, pedagogai ir kiti valstybės darbuotojai, kurie pagal įvairius socialinės paramos mechanizmus negali gauti paramos, pateks tikrai galimai net į tam tikrus skurdo spąstus. Žinome, kad čia patenka ir jaunos šeimos, kurios turi išlaikyti ir vaikus, ir visa kita. Todėl manome, kad toks didėjimas, kuris net neatliepia infliacijos tempo, būtų reikalingas ir naudingas nestumiant mūsų žmonių į dar didesnį skurdą ir kartu nepasitikėjimą dėl netvaraus darbo užmokesčio formavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėte, taip?
Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau, bet vėl esu priversta kalbėti be eilės, nes ką tik nuskambėjo netikslūs teiginiai. Aš noriu priminti, kad dėl tokių grupių kaip kultūros darbuotojai, pedagogai ir kiti iš biudžeto apmokami darbuotojai koeficientų keitimo yra priimti sprendimai ir jų darbo užmokesčio didėjimas nėra toks, koks yra bazinio dydžio didėjimas. Tiek pedagogų, tiek ypač kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didėjimas ateinančiais metais yra gerokai didesnis, kaip ir, beje, mažiausio darbo užmokesčio valstybės tarnautojų, nes taip pat buvo pakeisti ir koeficientų apatiniai dydžiai. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo. Ar replika po balsavimo bus galima? Motyvai dėl pasiūlymo. V. Gapšys – už.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes turėtume žiūrėti ne tik pagal atskiras šakas, bet ir į visą valstybės tarnybą. Bazinis dydis taikomas labai daug asmenų. Todėl mes padarėme didžiulę klaidą, kai nuo 2009 metų buvo sumažintas ir nebuvo laiku atkurtas dydis. Mes dabar tik pasiekėme tuos dydžius, nepaisant to, kad infliacija per tą laiką padidėjo maždaug 50 %, tai yra suvalgė visa tai, ką galėjome gauti. Todėl aš manau, kad 200 eurų yra minimumas, kuris turėtų judėti. Mes šiuo atveju nepadarėme visko. Aš manau, kad mes netgi priešingai… Konstitucinis Teismas buvo pasisakęs, kad turime atkurti, kai atsiranda finansinių galimybių. Mes neatkūrėme laiku, dabar tik pasiekėme tuos dydžius. Todėl aš įsivaizduoju, kad jeigu mes pradėtume kelti konstitucinius klausimus, tai čia dar greičiausiai rastume ir prieštaravimą Konstitucijai, kad dėl infliacijos nėra pakankamai įvertinamas mūsų bazinio dydžio didėjimas. Todėl aš siūlau visiems palaikyti ir pagaliau paimti, kad bazinis dydis būtų ne iš lubų nukabinamas, o atitiktų ir infliaciją.
PIRMININKAS. Prieš kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik atkreipsiu dėmesį į tai… Iš pradžių siūlymas, ar yra palaikančių, tada komiteto nuomonė, komiteto sprendimas, tada motyvai. Galbūt išklausykime pradžioje komiteto sprendimą ir tuomet pereisime prie motyvų, jeigu jūs neprieštarautumėte tokiai tvarkai.
PIRMININKAS. Tai pristatykite komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš nesu komiteto narys…
PIRMININKAS. Ar jūs iš vietos pristatysite?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …norėčiau kalbėti dėl motyvų kalbėdamas prieš. Jeigu iš pradžių suteiktumėte komitetui, tuomet galėčiau po komiteto sprendimo pristatyti motyvus, kaip paprastai vyksta.
PIRMININKAS. Nelabai suprantu, ko jūs norite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerai. Tuomet…
PIRMININKAS. Komiteto pranešėjas kolega J. Džiugelis pristatys komiteto nuomonę.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį siūlymą ir įvertinęs, kad dabartinis siūlymas yra pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, tai yra keliama 5 eurais, taip pat įvertinęs tai, kad papildomai reikėtų 330 mln. eurų valstybės lėšų, nutarė šiam siūlymui nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 6.
PIRMININKAS. Kolega Mykolai, dar kartą prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad pertraukiau jus, tiesiog norėjau atkreipti dėmesį, kad svarbu išklausyti ir komiteto nuomonę.
Galbūt papildysiu tai, ką kalbėjo Ministrė Pirmininkė. Iš tiesų kultūros darbuotojams į rankas ateinančiais metais didės pajamos 120 eurų, statutiniams pareigūnams – taip pat 120 eurų, mokytojams – 150 eurų, rezidentams – 160 eurų, gydytojams – 170 eurų. Iš tiesų yra labai platus ratas asmenų, kam yra didinami atlyginimai, koeficientai, įskaitant ir tuos, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad bazinio dydžio didinimas 5 eurais yra sparčiausias, nei ką mes matėme pastaruoju metu. Gaila, nematau gerbiamo kolegos A. Syso, kuris vis kritikavo, jog negrįžtame į prieškrizinį lygį. Taigi grįžtame į tą lygį ir tikiuosi, kad mes jį pralenkiame ir toliau lenksime nuosekliai didindami bazinį dydį taip, jog jis didėtų sparčiai ir sparčiau, nei buvo didinimas iki šiol. Atkreipsiu dėmesį, kad ankstesnė Vyriausybė taip pat didino, bet paskutinis didinimas buvo vos 1 euru. Šiuo atveju tai yra 5 eurais.
Šis siūlymas didinti 5 eurais reiškia, jog valstybės biudžetui reikės papildomai maždaug 118 mln. eurų. Jeigu būtų pritarta ir šiam papildomam siūlymui, reikėtų dar papildomai 330 mln. eurų. Tai tikrai yra geras noras, teisinga kryptis ir suprantamas argumentas, jog didėtų ne lėčiau, nei auga infliacija, bet šiuo atveju jau yra didinami koeficientai ir jau yra didinamas bazinis dydis daug sparčiau, nei jis buvo didinamas iki šiol. Todėl kviečiu susilaikyti dėl šio siūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsavimas dėl grupės Seimo narių pasiūlymo. Jį pristatė I. Kačinskaitė-Urbonienė. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 54, prieš – 37, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso straipsnio dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Tiesa, po balsavimo replika priklauso I. Kačinskaitei-Urbonienei.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš suprantu, mes tikrai įvertinome tai, kad koeficientai didėja, ir atkreipėme į tai dėmesį. Bet reikia suprasti tai, kad net su visais koeficientais, net su baziniu dydžiu pedagogų atlyginimai, pavyzdžiui, didės tik 13 %. Tas net nepadengia infliacijos tempo. Tuo labiau mes turime susitarimą dėl švietimo ir nuo 2024 metų turime pasiekti 130 % vidutinio šalies atlyginimo. Tokiais tempais didindami tikriausiai nepasieksime. Štai kodėl mes siūlėme drastiškesnį ir taip pat tolygiai kompleksiškai žiūrėdami į visą valstybės sektorių ir valstybės tarnautojams. Šiandien premjerės aktyvumu reikia tik pasidžiaugti, bet kartu turime turėti aiškią diskusiją ir ne tik remtis vienos pusės argumentais.
PIRMININKAS. Be eilės Ministrė Pirmininkė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ir pasieksime.
PIRMININKAS. Kaip ir priklauso, pagal įstatymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ir pasieksime… (Balsai salėje: „Nepasieksime!“) Kaip nepasieksime! Jeigu jau kitais metais pasieksime 120, 2024 metais pasieksime ir 130.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl viso 3 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu 3 straipsniui priėmimo stadijoje.
Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. T. Tomilinas už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pasisakau už vien todėl, kad buvo sutarimas profesinių sąjungų ir valdžios dėl šio bazinio dydžio pakėlimo. Gerbiant praeitą kadenciją, sakyčiau, pradėtas labai aiškias tradicijas, na, gerbti sutartus dalykus, sunku būtų pasisakyti prieš. Tačiau šiandien svarstydami reformą tikrai išgirdome labai daug negatyvo, būtent iš premjerės ir iš kitų kolegų lūpų, apie tai, kad bazinis dydis yra dėl kažko kaltas ir koeficientai čia yra bėda, nors kitose srityse puikiausiai veikia tie koeficientai ir jūs patys juos didinate.
Tikrai negirdėjau aš rimtų argumentų, kodėl ši reforma yra daroma ir kodėl paprasčiausiai nedidinamas tas pats bazinis dydis, apie kurį mes šiandien kalbame. Kodėl mes jo nedidiname tiek, kad iš tiesų atlieptume infliaciją, parodytume tam tikrą pavyzdį arba tam tikrą kryptį, kur turi judėti visas viešasis sektorius?
Taip, tai kainuoja daug pinigų, tačiau mes ir turime didinti algas viešajam sektoriui. Būtent bazinio dydžio kėlimu. Kas trukdo tai daryti? O trukdo šaltinių neturėjimas. Dabartinė siūloma valstybės tarnybos reforma atrodo toks figos lapelis. Nepavykus surasti iš tikrųjų tvarių šaltinių, kaip pildyti biudžetą, nesukūrus naujų mokestinių pajamų, siūloma eiti vadovų įgalinimu atleisti ir bausti. Blogas kelias, bet siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų… Nebenori M. Majauskas kalbėti. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo124, balsavo 123 Seimo nariai: už – 110, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143(2). Priėmimo stadija. Prieš tai, kai buvo svarstoma, buvo penki straipsniai jau priimti. Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių grupės pasiūlymas. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad bus pristatytas pasiūlymas? Ačiū, pritarta. Kolegė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų vertiname praėjusios Vyriausybės ir šios pastangas didinti socialinio draudimo pensijas. Tačiau mes, grupė Seimo narių, norime akcentuoti individualiosios pensijos dalies papildomo didinimo svarbą ir galimybes ir atitinkamai teikiame argumentus, kad būtina įvertinti didesnį ir spartesnį socialinį teisingumą, jo labai reikia, kad mes suvoktume, kad sumokėtų įmokų ir išmokų ryšys yra galimai didesnis, kad skatintume sąžiningai mokėti mokesčius ir tikėtis didesnės pensijos ir pasiekti 50 % pasikeitimo dydį.
Antras argumentas – „Sodros“ rezervo būtinybė nenuneigiama ir labai svarbi. Tačiau atkreipkime dėmesį, kad 2023 metais rezervas pasieks 1 mlrd. 605 mln. Bus pervesta 312 mln. papildomai ir čia vėl šie dydžiai leidžia teikti mūsų pasiūlymą, kuris pareikalautų 89 mln. ir sudarytų tik 5 % rezervo fondo. Vėlgi atkreipiame dėmesį ir vertiname Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, pagal kurį yra nustatyta tvarka, kaip naudoti rezervo fondą. Šiuo atveju mums visiems reiktų bent jau ateityje pagalvoti, galbūt tikslinga keisti tvarką, galbūt tikslinga sutarti, koks tai turėtų būti dydis, kad būtų galima pasiekti pagrindinį akcentą: didinti individualios pensijos dalį ir skatinti žmones, mokant mokesčius, tikėtis didesnės pensijos. Todėl teikiamu pasiūlymu mes prašome papildomos individualios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą padidinti ir pensijų apskaitos vieneto vertės dydį taip pat padidinti atitinkamu dydžiu, o tai, kaip aš ir sakiau, sudarytų 5 % rezervo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl šio pasiūlymo pristatys komiteto pirmininkas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas laikėsi nuosekliai, kaip ir dėl ankstesnio savo sprendimo. Atkreipiamas dėmesys, kad analogiškam pasiūlymui Seimas svarstydamas šią savaitę antradienį nepritarė po svarstymo. O kad būtų galima naudoti rezervo lėšas, ten turi būti numatytas įstatyme reikalavimas išskirtinės aplinkybės. Šių lėšų šiuo metu naudoti nebūtų galima, nes tokių išskirtinių aplinkybių nėra nustatyta, o žiūrint į ateitį, tiesiog žiūrint į pensijų ateitį, į kitų metų didinimus, kai mažiau augs darbo užmokestis, prognozuojama, ir tada ims galioti visai kita taisyklė, kaip būtų indeksuojamos pensijos. Tas indeksavimas galėtų būti ženkliai, reikšmingai mažesnis – beveik trimis kartais, negu yra dabartinė šių metų prognozė. O dėl rezervo ateities, tai iš tiesų komitete taip pat svarstėme ir kalbėjome, kad išgyvenus kitų metų situaciją, kai matysime, kokie yra nedarbo situacijos rodikliai, kiek turime bankrotų ir kokia apskritai socialinė ekonominė padėtis, išties būtų galima turėti diskusiją, koks galėtų būti rezervo panaudojimas ir kokiomis aplinkybėmis ką su juo galėtume daryti ateityje.
Balsavo už pasiūlymą 6, prieš nebuvo, susilaikė 6 ir posėdžio pirmininko balsu sprendimui nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dėl balsavimo motyvų L. Nagienė – už. Dėl pasiūlymo.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų palaikau šį siūlymą, nes taip sumažintume ir šešėlį. Visada mes skatinome sąžiningai mokėti mokesčius, nes tau turės įtaką, visada sakydavau – tau turės įtaką, tavo pensijos dydžiui. Šiuo atveju mūsų ta atskirtis nuo jo darbe buvusio gaunamo darbo užmokesčio ir dabar gaunamos pensijos yra kur kas didesnė, didesnė atskirtis. Iš tikrųjų mes tą mažinkime. Mūsų siekis yra pasiekti bent 50 %. Dabar mes turime beveik 45 %. Neturime net 45 %. Taip mes pasiektume tikrai ženkliai ir aš manau, kad perkamoji galia būtų didesnė.
Dar vienas dalykas. Galvokime apie infliaciją. Infliacija, įvertinus praeitų metų ir šių metų infliaciją, yra gerokai didesnė. Mes didiname, taip, didiname pensijas, viskas džiugu, iš tikrųjų pensininkai tuo atveju yra patenkinti. Bazinė pensija didėja ir individuali. Bet jei mes didinsime individualią dalį, mes parodysime, kad tu mokėsi daugiau ir tu gausi didesnę pensiją, kai tau sueis senatvės amžius. Aš tikrai kviečiu palaikyti dėl to, kad žmonės yra suinteresuoti mokėti daugiau, bet tikėdamiesi gauti didesnę išmoką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, gerbiama Laima ir gerbiami siūlytojai, aš manau, mes esame susitarę visi balsuodami dėl pensijų reformos, kai vykdėme drauge, keitėme ir susitarėme, kad turime artėti prie 50 % pakeičiamumo normos. Susitarėme dėl terminų, kada pasieksime šitą pakeičiamumo normą, ir ten kryptingai ir einame kasmet indeksuodami pensijas sparčiau, negu tai būtų vykę iki mūsų priimtų sprendimų.
Dabar, jeigu mes įvertintume konkretų šitą siūlymą, pamatytume, kad 10,1 % scenarijaus atveju 2025 metais mes matytume ypač reikšmingą pensijų augimo sulėtėjimą, nes indeksuojant pagal septynerių metų vidurkio taisyklę susiformuotų jau neigiamas pensijų draudimo rūšies balansas. Dėl to indeksavimo koeficientas 2025 metais jau būtų ne 7,6 %, taikant septynerių metų vidurkio taisyklę, o tik 2,6 %. Mes šiandieną, galvodami apie šių metų rezultatus, turime galvoti apie tai, kad pensijos tvariai turės augti ir kitais, ir dar kitais metais. Taip pat yra kita rizika, kad atlyginimai 2023 metais augtų reikšmingai lėčiau negu pensijos, ir, aišku, tada mažų pensijų santykis, mažų pensijų didėjimas būtų ženkliai mažesnis.
Tikrai kviečiu, kolegos, laikytis to, dėl ko susitarėme visi kartu. Pensijos turi augti, jos auga reikšmingai, apie 65 eurais augs vidutinė pensija. Tikrai darome dėl pagyvenusių žmonių skurdo tai, ką galime, kad jie patirtų kuo mažesnes tiek infliacijos, tiek augančių energijos kainų pasekmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų jau pasisakyta. Dėl pasiūlymo dėl 6 straipsnio turėtume balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 48, prieš – 36, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Dar vienas grupės Seimo narių pasiūlymas. Dėl pristatymo. Ar galime leisti pristatyti? Bendru sutarimu. Ačiū.
Replika po balsavimo per centrinį mikrofoną. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Dėl protokolo. Mano balsą prašau įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Adomaitis norėtų, kad jo balsas protokole būtų pažymėtas prieš.
Prašau. L. Kukuraitis pristato pasiūlymą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Gerai, pusė minutės jau praėjo, tai pabandysiu per pusantros pristatyti.
Gerbiami kolegos, šiandien pristatant antrąjį Biudžeto projektą buvo siūloma padidinti mažas pensijas, įdėta beveik 30 mln. eurų. Iš kur tai atsiranda? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija greičiausiai suskaičiavo minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris pagal šitą didinimą, koks yra šiandien, auga virš 30 %. Ką tai reiškia? Minimalių vartojimo poreikių dydis skaičiuoja, kiek prekių ir paslaugų reikia žmogui išgyventi.
Jeigu minimalių vartojimo poreikių dydis, būtinosios prekės ir paslaugos, per metus auga 30 %, man atrodo, yra skandalinga bazinę pensijos dalį, kurią gauna visi pensininkai irgi išgyvenimui, didinti tik 9 %. Mūsų su kolegomis siūlymas yra prilyginti tiek, kiek „Sodra“ gali mokėti, 16 %, tiek mes turėtume skirti ir iš valstybės biudžeto, nes į valstybės biudžetą irgi sukrenta darbo užmokesčio fondas, tai yra per GPM, net jeigu mes jį išdaliname kitoms reikmėms.
Todėl mūsų siūlymas yra toks ir prašome pritarti, nes tai mažintų pensininkų skurdą, mažintų infliacijos įtaką ir atkurtų socialinį teisingumą, kurį mes buvome pažadėję 2019 metais, kai dalį „Sodros“ biudžeto atidavėme į valstybės biudžetą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Pirmiausia siūlymas prieštarauja Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytai pensijų indeksavimo tvarkai. Reikėtų keisti ir šį įstatymą norint pritaikyti šitą siūlymą.
Kitas argumentas – papildomos išlaidos iš valstybės biudžeto. Skaičiuojama, kad reikėtų 156 mln. eurų. Balsuojant už 5, prieš nebuvo, susilaikius 7, siūlymui nėra pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, dar nepabėkite. Dar vienas straipsnis.
Dėl balsavimo motyvų už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiami konservatoriai, jūs taip gerai pradėjote kadenciją. Mes iš tikrųjų kartu su valstiečiais, demokratais, socialdemokratais net pavydėjome. Kalbėjote apie skurdo mažinimą, pradėjote daryti tokius sprendimus, kuriuos mes tik planavome, o jūs paėmėte ir padarėte, pavyzdžiui, dėl pensijų, kai stažo įtaką sumažinote, iš apačios pradėjote kelti pensijas ir pasirodė šioks toks galimas skurdo mažinimo projektas ateityje, bet dabar jūs grįžtate prie savų metodų: kalbate apie interesus tų, kurie daug uždirba. Viskas suprantama, ideologiškai pagrįsta, bet tai nepadės spręsti skurdo problemų. Mes turėsime… Mes programuojame dabar ilgainiui atotrūkį ir skurdo didėjimą, ypač toje jautrioje žmonių kategorijoje.
Mes nesilaikome pažado. Nėra nieko baisesnio, kaip politikų nenoras ankstesnių kadencijų duoto žmonėms pažado tesėti, ypač, kai tas pažadas duotas kartu. Ir pozicija, ir opozicija tais laikais, 2019 metais, kai mes pasakėme, kad didinsime bazinę pensiją iš valstybės biudžeto sparčiau negu individualią, kad spręstume skurdo problemą, tam pritarė visi. Ir buvo pasiųsta žinia žmonėms, kad iš dalies kompensuodami ankstesnes skriaudas pensininkams mes iš bendrų mokesčių sugebėsime ištraukti šią kategoriją žmonių iš skurdo.
Praėjo dveji treji metai, viską užmiršome, darome viską dabar kaip anksčiau. Negerai. Siūlau balsuoti už šį pasiūlymą, kuris gelbėja situaciją ir taip pat gelbėja valdančiosios partijos įvaizdį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami demokratai, nuo biologijos grįžtant ant žemės ir prie faktų. Aš stebėdama jus galvoju, kaip jūs tarpusavyje susikalbate, nes tai, ką siūlo gerbiamas L. Kukuraitis, yra kardinaliai priešinga tam, ką siūlo gerbiama R. Baškienė. Kalbant apie nenuoseklumą, čia toks, sakyčiau, labai geras iliustratyvus pavyzdys, kaip vienas siūlo didinti tik individualią dalį, kitas siūlo didinti tik bazinę dalį. Valdantiesiems čia nors persiplėšk. Bet aš grįžčiau…
Žiūrėkite, aš grįžčiau prie faktų. Mes susitarėme, turime bendrą tikslą, kad pakeičiamumo norma pasiektų 50 %. Susitarėme, kad buvo valinis vienkartinis sprendimas bazinę pensiją padidinti. Aš priminsiu, kad socialinio draudimo pensijos kitais metais kainuos 4,9 mlrd. eurų. Iš jų – 2,7 mlrd. eurų valstybės biudžetas skirs bendrajai daliai, iš kurių reikės per 200 mln. kitų mokesčių. Tai yra labai svarbu paminėti. Apskritai tas tik bazinės dalies siūlymas tik plokštintų pensijas ir tai prieštarautų tam, ką mes esame susitarę, tai yra stiprinti įmokų ir išmokų ryšį, apie ką kalba ir Valstybės kontrolė. O mažiausių pajamų gavėjų pajamos yra užtikrinamos, kaip žinote, ne vien tiktai pensijomis – taip pat mažų pensijų priemokos yra šiame biudžete numatytos.
Seimo narių pasiūlymas reikalautų 170 mln. papildomai biudžete. Tai, ką jūs sakote ir vedate analogiją su „Sodra“, vėlgi priminsiu, ką mes esame susitarę. Mes esame susitarę sparčiau indeksuoti individualią dalį tada, kai „Sodros“ biudžetas turi perviršį, ir perviršio dalį mes atsakingai investuojame į individualios dalies didinimą. Ar jūs kur nors girdėjote apie valstybės biudžeto perviršį šiemet, nes aš negirdėjau tokios aplinkybės? Ir tai iš valstybės biudžeto yra skiriama per 2,9 mlrd. eurų bazinei pensijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl motyvų nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Seimo narių grupės pasiūlymo dėl 6 straipsnio. Pasiūlymą pristatė L. Kukuraitis. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 43, prieš – 37, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Kolegos, dėl viso 6 straipsnio. Atsiprašau, replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, kolegos, laukiau aš to balsavimo, laukiau, kada bus balsuojama dėl L. Kukuraičio pasisakymo, galvojau, kuris čia taip šustrai iššoks už. Prieš 22 minutes Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ labai taip pūkšt kalė, balsavo už PVM lengvatą restoranams ir viešbučiams. Pūkšt 127 kaip į užpakalį kažkam nuėjo. Jei žinotumėte, restoranais, kavinėmis ir prabanga naudojatės jūs, PVM lengvata yra taikoma nuo 12 % iki 18 %, Lietuvos gyventojai turi galimybę nueiti į kavinę, restoraną ir pavalgyti. Skurdo lygis didės 0,4 % pagal visą statistiką, jūsų vertinimu. Čia jiems reikia 170 mln. Gal jūs suskirstykite, kur yra jūsų prioritetas, ar tūnkšt savo elitui duoti restoranams, kavinėms 127 mln., ar eiliniam, paprastam žmogui? Turėkite biškį gėdos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegos, turime… (Balsai salėje) L. Kukuraitis – replika. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, kadangi buvau paminėtas. Tai, kad plyšta biudžetas, nėra opozicijos problema. Tai, kad mes neturime pensijos bazinei daliai lėšų, nėra opozicijos problema. Tai yra valdančiųjų problema, kad jie išdalina, už stažo naikinimą atiduoda, ir kitos iniciatyvos, kurios eina pensijoms, bet ne bazinei pensijos daliai, vadinasi, ne visiems pensininkams, kaip buvo sutarta 2019 metais. Ir PVM lengvata nėra tiems, kurie valgo, nes jiems kainos nuo to nenukris, tai yra darbuotojams, kad jie išliktų darbo rinkoje, kad sektorius nesugriūtų. Apie tai kalbama. Už tai mes balsavome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Draugiškai pasidalinote komplimentais. Kolegos, 6 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. (Šurmulys salėje) Nori balsuoti kolegos. Ką gi, balsuojame dėl… Atsiprašau, dėl motyvų nematau, nėra norinčių. Balsuojame dėl 6 straipsnio.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 75, prieš nėra, susilaikė 36. Priimtas 6 straipsnis.
7 straipsnis. Dėl jo yra pasiūlymas, tačiau jisai susijęs su prieš tai buvusiais dviem pasiūlymais, nes siūloma papildomai skirti lėšų. Kadangi tiems siūlymams nepritarta, manau, ir šio siūlymo nėra prasmės pristatyti.
Dėl viso 7 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl 7 straipsnio.
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 38. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui? Ačiū, 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
9 straipsnis dėl įsigaliojimo, kad įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Galime bendru sutarimu pritarti dėl 9 straipsnio priėmimo? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis priimtas.
Balsavimo motyvai dėl viso įstatymo. Už – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Klausant argumentų, kai buvo kalbama apie pasiūlymus sparčiau ir dar daugiau didinti pensijas, atrodo, lyg jos iš viso nebūtų didinamos. Tačiau svarbu sudėti akcentus – papildomai pusė milijardo pinigų, eurų, yra skiriama kitais metais pensijoms indeksuoti. Individualioji dalis – 15 %, bendroji – 9 %. Ta kryptimi, kur išlaikomi tie skirtumai ir skatinama mokėti įmokas ir gauti išmokas, judama link… skatinamas individualiosios dalies reikšmės ir svorio augimas ateityje.
Žiūrėdami į kitus metus jau matome, kad darbo užmokesčio augimo prognozė bus tikrai žemesnė negu šiais metais, apie 8 %. Suprantame, kad „Sodros“ pajamos augs vos apie 9 %, tačiau išlaidos yra projektuojamos 13 %. Išties turi būti suderintos galimybės.
Labai daug kalbame apie skurdą. Žiūrint į skurdo situaciją, jeigu dar pažiūrėtume į 2018 metų skurdo rizikos lygį tarp vyresnių asmenų, jis buvo apie 38 %. Faktiškai toks pats, koks 2021 metais. Čia tiems raudantiems, kokia prasta politika yra vykdoma šiuo metu. Bet svarbu kalbant apie skurdo rizikos ribą, ją šiuo metu turime 483, tiesa, jau prognozuojama, kad 2022 metais bus 516 eurų, tačiau didinant pensijas, sparčiau jas indeksuojant, vidutinės pensijos dydis pralenks skurdo rizikos ribą ir vidutinė pensija kitais metais planuojama 540 eurų. Turėtų padidėti 60 eurų. Išties yra svarbus momentas, ko anksčiau nepavykdavo pasiekti, tos lenktynės vykdavo ištisai. Kalbantiems, kad viskas turi padengti infliaciją procentu į procentą, nereikėtų pamiršti, kad yra ir kitų priemonių, padedančių sunkesnėms, pagalbos stokojančioms grupėms: tai yra kompensacijos, paramos mechanizmai, kurie taip pat padeda amortizuoti infliacijos iššūkius. Todėl kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Mindaugai, labai gerai prisimenu, kai tu buvai D. Grybauskaitės patarėju. Tuo metu buvo mūsų Vyriausybė, A. Butkevičius buvo premjeras. Kaip tu per Žinių radiją antradieniais mus plakdavai, kaip tu „Ryto garsuose“ per LRT 8 valandą be atvangos kalei mus nuo žemės paviršiaus – per mažai kelia, viskas blogai, bazinis blogas, ką jūs čia darote. Aš turiu išsisaugojęs gal septynis tavo įrašus archyve dėl įdomumo. Dabar tu čia žydi, tiesiog žydi salėje. Bet iš esmės bent turėtumėte drąsos padėkoti, kad būtent 2012–2016 metų Vyriausybė, vadovaujant A. Butkevičiui, ir priėmė indeksavimą. Būtent po didelių mūsų diskusijų ir po didelių klausimų Lenkų rinkimų akcijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos ir socialdemokratų dėka tas indeksavimas ir atsirado. Ir eliminavome galimybę politikams čia, Seime, laužyti rankas, žadėti ir panašiai, ir panašiai.
Gerbiami kolegos, tikrai aš balsuodamas susilaikysiu, nes šiandien matau tą cirką ir matau tas paramas, kurias daliname į dešinę ir į kairę. Dalindami paramas į kairę ir į dešinę mes, priešingai – didiname skurdo lygį. Šiandien turime siekti didinti bazinį pajamų dydį. Šiandien mūsų prioritetas yra, kad žmogus uždirbtų daugiau ir kad jo ateitis būtų teisingai ir protingai sureguliuota. Žmogus jaučiasi orus ir sąžiningas, kai gali nusipirkti neprašydamas pašalpos ar kokios nors paramos. Nustokime vieną kartą galvoti apie pašalpinę valstybę. Sau principą iškelkime „Sodros“ biudžete, kad tai yra valstybė numeris vienas Europoje.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – M. Majauskas. (Balsas salėje: „Dabar jau gausite atsakymą.“)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų norisi, jog pensijos būtų didinamos sparčiai ir sparčiau, nei auga infliacija. Priminsiu, kad šiais metais vidutinis infliacijos dydis, tikėtina, sieks apie 18 %, kitais metais, skaičiuojama, apie 6 %. Tai yra tikrai istoriškai sparčiausias kainų augimas, kurį fiksuoja Lietuva ir kurį mes matysime per šiuos dvejus metus. Bet lygiai taip pat yra istorinis pensijų didinimas, kurį įgyvendina ši Vyriausybė, tai yra per šiuos ir kitus metus pensijos vidutiniškai augs 30 %. Paskutinį kartą toks didinimas buvo, rodos, 2008 ar 2007 metais socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės. Deja, per daugiau nei dešimt metų nebuvo nieko panašaus nė vienos kitos Vyriausybės demonstruota, būtent tai, ką daro ši Vyriausybė, priimdama sprendimą sparčiai didinti pensijas.
Dar kartą atkreipsiu dėmesį – 30 % per dvejus metus. Mano supratimu, tai yra tikrai reikšmingas ir spartesnis pensijų didinimas, nei yra kainų augimas. Tą reikia, mano supratimu, fiksuoti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kodėl reikia vyresnio amžiaus žmonėms sparčiau didinti pajamas, nei auga infliacija. Todėl, kad jų galimybės užsidirbti yra ribotos, jų santaupos yra ribotos, galimybės pasiskolinti pinigų – taip pat, užsidirbti – taip pat. Todėl, mano supratimu, yra teisingas sprendimas sparčiai didinti pensijas ir būtent tai šis įstatymas įgyvendina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų T. Tomilinas – prieš. O replikuoti suteiksiu žodį po balsavimo. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (DFVL). Aš labai abejoju, gerbiami kolegos, Mykolo skaičiais. Pensijos didinamos mažiau, negu infliacija didėja realiai, jeigu mes įvertinsime 2021 metus. Tiesiog pasitikrinkite skaičius. Reiktų visą laiką, kai giriatės, kad didinate pensijas sparčiausiai, prisiminti, kad Lietuva yra lyderė pagal kainų ir ypač maisto kainų augimą Europoje. Jeigu įvertinsite… (Balsai salėje) Okay, gerai, antra vieta taip pat garbinga. Šiuo atveju tikrai neturime kuo didžiuotis, jei esame tarp lyderių. Visi didinimai turi būti skaičiuojami, vertinant perkamąją galią. Jeigu jūs ją įvertinsite, vargu ar šis padidinimas bus kuo nors ypatingas, net lyginant su ankstesniais.
Todėl šiandien mes galėjome priimti kur kas racionalesnį sprendimą ir didinti bazinę pensiją taip, kaip žadėjome žmonėms, bet to nepadarėme. Mes nevykdome politinio pažado, duoto praeitoje kadencijoje. Mes nepasinaudojome galimybe taip pat individualią pensiją padidinti, kiek leidžia sukaupti rezervai. Nematau aš čia didelio nenuoseklumo, jeigu ir vieną, ir kitą pensiją padidintume, nes jūs patys pasakėte, kad jūsų bendras tikslas yra didinti pakeitimų normą. Tai padidinus individualią ir bazinę, pakeitimų norma tikrai didėtų. Šiuo atveju padarytos dvi esminės klaidos ir nepritarta pasiūlymams, todėl balsuoti už biudžetą, deja, negalime.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Klausau ir išties tiek populizmo iš jūsų frakcijos niekada nesu girdėjusi. Tiesą sakant, praeitoje kadencijoje nelabai tikėjausi, kad galėčiau ką nors panašaus išgirsti: įveskime visas pasaulio pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, padidinkime bazinį dydį, padidinkime pensijas, padidinkime finansavimą keliams. 600 mln. – keliams, 200 mln. – pensijoms, 300 mln. – baziniam dydžiui, dar 700 mln. turbūt NPD su MMA sulyginimui. Atrodo, kad išvis jūsų frakcija su skaičiais neturi nieko bendro arba turi labai daug bendro su populizmu.
Buvo komiteto posėdis, jame gerbiamas L. Kukuraitis rodo skaidrę ir sako, kur padėti pensininkų pinigai? Mojuoja, kad kitų mokesčių mes neduodame pensijoms mokėti, nors esame susitarę. Tai kai parodai skaičius, kad vis dėlto 200 mln. keliauja iš kitų mokesčių ir iš to paties pridėtinės vertės mokesčio, kurio visas lengvatas mes čia norime įvesti ir pajamas mažinti, kažkaip balsas dingsta.
Pirmiausia, man atrodo, šį populizmą reiktų valdyti atsižvelgiant į jūsų pačių priimtus sprendimus praeitoje kadencijoje. Kažkaip tų sprendimų didinti, papildomai indeksuoti pensijas nuosekliai kiekvienais metais tada, kai buvote valdančiojoje daugumoje, kai turėjote savo Vyriausybę, tokių pasiūlymų nebuvo. Mūsų Vyriausybė nusprendė, kad visgi sistemiškai reikia kiekvienais metais turėti papildomą indeksavimą tol, kol turėsime didesnę pakeitimo normą. Tada atsiranda kritika, kad kažkaip didini ir didini per mažai.
Tai gal vieną kartą, užuot kritikavus kitus, reikėtų tuos sprendimus priimti tada, kai esate valdžioje, o ne tada, kai iš opozicijos galite obuoliais pamėtyti. Man atrodo, tiesiog populizmą irgi reikia suvaldyti, nes žmonės irgi supranta, kad jūs kalbate netiesą ir kalbate tokius dalykus, kurių patys nedarytumėte, jeigu sėdėtumėte mūsų vietoje.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Mieli kolegos, išties argumentų labai daug ir labai svarių, ir labai teisingų, ir apie kylančią infliaciją, ir apie socialinio teisingumo siekimą, ir apie tikrai pažangiai dirbančią Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kur randame daug sutarimų ir bendro veikimo kartu.
Visi žinome, kad pensijų bazinis dydis eina iš valstybės biudžeto, ir mes tą priėmėme kažkada kartu, tokį sprendimą. Individualioji – iš „Sodros“. Čia tikrai, gerbiama ministre, nėra Demokratų frakcijos narių kažkokia priešprieša tarpusavyje, yra tiesiog siūlymas ieškoti kelių. Jų ieškote ir jūs, ir mes visi, kaip padėti žmonėms, nes tikrai infliacijos ir kainų šuoliai šiurpina visą mūsų Lietuvą. Mes visi galvojame, kaip būtų geriau mūsų pensininkams.
Seimas apsisprendė taip, kaip apsisprendė. Aš labai tikiu, kad mes ateityje tikrai galvosime ir dėl Rezervo fondo, ir dėl didesnio pensijų kompensavimo, ir dėl kitų sprendimų, tiesiog ieškodami susitarimo. Ir pabaigoje noriu pasakyti: tikrai čia nėra priešpriešos, čia yra siūlomi įvairūs variantai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš visgi viliuosi, nors mes dėl šio įstatymo išsakome skirtingus balsavimo motyvus, visgi sutarsime balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jis didina pensijas, didina pažeidžiamiausių grupių pajamas. Net ir turėdami skirtingus galbūt sprendimų variantus, aš tikrai kviečiu, kad mes visi balsuotume už šį projektą, nes matome, kad laukiama vidutinė metinė infliacija 2023 metais, jeigu nepasikeis prognozė, yra apie 6 %, pensijų augimas yra apie 12,5 %, tai yra apie 65 eurus.
Taip pat turėkime omenyje, kad yra ir kitų pagalbos priemonių, tokių kaip vienišo asmens išmoka, labai taikliai nutaikyta į pagyvenusių žmonių pajamų didinimą, tos pačios šildymo kompensacijos, kai esame apskaičiavę, kad dviejų pensininkų šeima, gyvenanti normatyviniame bute, už šildymą nemokėtų daugiau negu vienženklį skaičių eurų, tai yra pajamų apsaugos papildoma dedamoji.
Vertinkime visą kontekstą. Labai svarbus aspektas yra ir kitas, tai yra pensininkų skurdas. Mes esame padarę tyrimą, jį netrukus turbūt ir plačiau pakomentuosime, bet vis dėlto tos priemonės, kurių Vyriausybė ėmėsi jau nuo birželio mėnesio, ir tai, kas yra suplanuota su šiuo biudžetu, ypač didelį poveikį turi būtent senyvo amžiaus žmonių skurdo rizikos lygiui, tai beveik 5 procentinių punktų. Tai yra tikrai ženkli įtaka.
Kviečiu, kolegos, netgi turint kartais skirtingas nuomones, visgi balsuoti už šį projektą, nes jis didina pensijas ir jas didina tikrai sparčiai.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Atsakant finansų ministrei, man atrodo… Čia buvo pavadinta, kad užsiimame populizmu, tai aš tą patį atsakyčiau finansų ministrei. Ji tikrai žino, kad gyventojų pajamų mokestis mažėja dėl to, kad didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, vadinasi, iš gyventojų pajamų mokesčio surenkamos lėšos, skirtos pensininkams, išdalinamos darbuotojams, kurie turi mažas pajamas. Kitaip sakant, tai, kas yra pensininkams, atiduodama darbuotojams.
Taip pat gyventojų pajamų mokestis, tas pats, atiduotas pernai per vykusią reformą virš 60 mln. stažo įtakai panaikinti. Opozicija buvo prieš, ši nuostata buvo priimta jūsų balsais, mes tam priešinomės. Kitaip sakant, gyventojų pajamų mokestis yra ištirpdytas sprendimų, kurie yra geri, kiti mažiau, bet jis yra ištirpdytas. Šiuo metu, kai sakote, kad pridedate prie gyventojų pajamų mokesčio kitais mokesčiais, tai būtų neteisinga nepridėti. Bet tai, kad „Sodra“ gali duoti 16 %, tiek pat turi duoti ir valstybės biudžetas pensininkams, nes tiek Darbo užmokesčio fondas arba tiek, kiek darbuotojai suneša savo mokesčių, leidžia užtikrinti pensijų didinimą. Dėl to aš pasakysiu taip, kad tai nėra pensijų didinimo įstatymas. Pagal perkamąją galią tai yra pensijų mažinimo įstatymas. (Balsas salėje: „Teisingai, Kukuraiti!“)
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2143(2) priėmimo stadijoje.
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymui priimti nepakako dalyvaujančių Seimo narių. Šis klausimas atidedamas.
Replika po balsavimo – M. Lingė. Per šoninį mikrofoną, kaip ir žadėjau, kadangi buvo paminėta pavardė. Prašau, kolega.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tiesiog kolegai, kuris čia kaupia, kolekcionuoja tam tikrus įrašus. Man kyla klausimas, kieno jūs įrašus kolekcionuojate, nes beveik garantuoju, kad per 12 metų turbūt nebus nė vieno pasisakymo, kuriame būtų skatinama kažką kelti daugiau, kažkam per mažai, kad kažko valdantieji daro per daug, žinant tai, kas, kaip į finansus žiūrėdavo buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė ir tikrai finansinio populizmo niekada neskatindavo. O ką kritikuodavo, tai kritikuodavo ir tekdavo tai įgarsinti – būtent buvusių Seimų požiūrį į skaidrumą, į selektyvų ir tam tikrą naudojimą tų svertų ir instrumentų, kuriais turėjo tuo metu apsaugoti visus, kai vienas po kito vydavosi skaidrumo skandalai, kai būdavo susikompromitavę ministrai ir vengiama prisiimti jų politinę atsakomybę. Taip, tai už tuos žingsnius tikrai reikėdavo kritikuoti ir būtent tai, ką jūs sakėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną – socialinės apsaugos ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai noriu paprašyti perbalsuoti, nes mano balsavimas nėra įskaitytas, nežinau kodėl. Aš tikrai balsavau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Iš tikrųjų jūsų balsavimas… tuščias langelis.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš prašyčiau perbalsuoti. Aš prašau perbalsuoti, nėra įskaitytas mano balsas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Iš tiesų, ar gali būti taip, kad jūs nebalsavote? (Balsai salėje)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, aš tiesiog prašau perbalsuoti, nes mano balso nėra įskaičiuoto. Aš čia esu ir aš noriu išreikšti savo valią balsuodama.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tikrųjų balsavimo langelis tuščias mūsų sistemoje. (Balsai salėje) Sunku būtų patikėti, kad socialinės apsaugos ministrė nebalsavo dėl savo teikto projekto. Kolegos, kartojame balsavimą. (Triukšmas salėje) Kartojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 70, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gal galėtumėte įvardinti Statuto normą, pagal kurią vyko perbalsavimas, nes tokios normos, kai vienas Seimo narys išreiškia pageidavimą perbalsuoti, nėra. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kol aš surasiu, replika po balsavimo – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininkas tikrai turi tokią teisę, dėkui už suteiktą galimybę perbalsuoti. Bet, kolegos, aš tikrai noriu tikėtis ir paprašyti, kad nedarytume tokių precedentų. Visgi mes kalbame apie biudžeto dalį, kuri kalba apie pensijų didinimą žmonėms, ir tas kortelių traukymas atrodo, na… Tikrai galėtume ir solidžiau parlamente dirbti ieškodami bendrų sprendimų, juo labiau kad jie yra tikrai žmonių labui. Dirbkime drauge ir nedarykime tokių keistų situacijų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Pirmiausia V. Valkiūnas, nes jis anksčiau stovėjo. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gėda dešiniesiems, kad jie socialiai nejautrūs. Darbo partija protestuoja.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Nereikia čia nieko protestuoti, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš taip pat buvau salėje, irgi neveikė mano kortelė. Prašau dar kartą balsuoti. (Balsai salėje) Rimtai. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Norite dar kartą balsuoti?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Neveikė kortelė. Gerai. Dabar, kadangi buvo užduotas klausimas man, Statuto 121 straipsnis „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“, 1 dalis: „Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.“
Tikrai abejonių, kad 5 Seimo nariai reikalavo perbalsuoti, nebuvo. Dėl neveikimo būtų sunku, tiesiog loginis argumentas. Sunku suvokti, kad ministrė, kuri teikia projektą, pati nebalsuotų. Galite kalti mane prie kryžiaus. (Šurmulys salėje)
17.27 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144. Visi straipsniai jau yra… (Triukšmas salėje) Nebuvo loginio argumento, dėl ko. Bet aš jau paskelbiau kitą klausimą, kolegos, viskas. Aš ką tik citavau Statuto straipsnį. (Balsai salėje) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2). Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Trūksta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt ir vėl esu priversta kalbėti be eilės ir labai norėčiau paraginti kolegas. Nežinau, ar yra čia labai didelė prasmė šitaip elgtis, nes antradienį tiesiog taip pat kalsime kaip geniai į mygtukus ir turėsime visus šiuos įstatymus priimti, nes visos kitos procedūros yra įvykusios.
Aš posėdžio pirmininkui siūlau vis dėlto arba nutraukti priėmimus, jeigu jau matome, kad susiklostė tokia pati padėtis, iki antradienio rytinio posėdžio, arba vis dėlto labiau raginčiau kolegas savo nuomonę išreikšti ne tokiu būdu perkeliant tą patį balsavimą į antradienio rytinį posėdį, o tiesiog dabar balsuojant už, prieš arba susilaikant.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – profesorius A. Žukauskas. (Balsai salėje)
A. ŽUKAUSKAS (LF). (Garso įrašo negirdėti)
PIRMININKAS. Peš šoninį mikrofoną V. Fiodorovas. Aš labai atsiprašau, mikrofonas neveikė, nebuvo įgarsinta.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dabar mano neveikė. Primenu…
PIRMININKAS. Kas neveikė?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Mygtukas. (Balsai, triukšmas salėje)
PIRMININKAS. V. Fiodorovas, replika.
V. FIODOROVAS (DPF). Aš suprantu, kad dauguma ir yra dauguma, kad jūs turite balsų pakankamai daug, kad nereikėtų apeliuoti į opoziciją. O suprantu parašymą nukelti rytojui, nes valdantieji Seimo nariai pavargo ir nepaspaudžia mygtuko.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamas profesoriau Žukauskai, šiaip pagal Baudžiamąjį kodeksą už melagingų dokumentų pateikimą ir informacijos pasakymą yra baudžiama. Jūs, gerbiamasis, net nebuvote salėje ir mygtukas neveikė, jūs vaikščiojote tenai ir jau buvo pasibaigęs balsavimo laikas. Tad, gerbiamasis, daugiau šitaip nedarykite. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog prašome pakartoti balsavimą, prašo penki Seimo nariai, manau, tikrai atsiras.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš prašau neleisti daryti iš posėdžio gyvulių ūkio, baikime vieną kartą.
PIRMININKAS. Kolega V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų įdomus žanras: kai pozicija prašo perbalsuoti, tai negalima, bet kai valdantieji, galima. Žinote, posėdžio pirmininkas turi tokią teisę. Aš prašyčiau nustoti gąsdinti tiek premjerę, tiek finansų ministrę, kad jeigu nebus priimti šie įstatymai, tai negalėsime priimti biudžeto. Praeitoje kadencijoje iš pradžių priėmėme biudžetą, po to priėmėme šiuos įstatymus ir jokios problemos neįvyko. Turime dar 2 savaites laiko.
PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių kalbėti? Nėra. Buvo penkių narių prašymas perbalsuoti. Buvo prašymas, tiksliau, paliudijimas, kad neva neveikė mygtukas. Buvo paliudijimas, kad kolega net nebandė balsuoti. (Triukšmas salėje) J. Razma – dėl vedimo tvarkos. J. Razma. Gerbiama Ministre Pirmininke, netrukdykite Seimo nariui kalbėti. J. Razma nenori kalbėti. Per šoninį mikrofoną – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad dabar įsisiūbavus emocijoms jūs bandote gelbėti posėdį, kad jis vyktų. Mano toks siūlymas, galbūt skelbkite kitą klausimą ir judame toliau.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, jeigu jau yra tokių sistemingų mygtukų gedimų, tai vienoje pusėje genda, tai man kolegos kiti pasakoja, kad kažkas pasispaudė, aš tikrai siūlau padaryti techninę pertrauką, matyt, iki antradienio, tiesiog neturime darbuotojų, kurie patikrintų tuos mygtukus, nes mes taip spaudydami ir nespaudydami mygtukų tuoj greičiausiai į kokią nors Marso konfederaciją įstosime, nes rimti reikalai yra. Tai vienur genda, tai kitur kažkas darosi. Tikrai siūlau pabaigti gal jau šiandien.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mėginkime ramiai dirbti pagal darbotvarkę. Jūsų teisė, kai nėra balsuojančių 70 Seimo narių, kad ir du ar tris kartus teikti balsuoti, žinome, kad tai yra daroma. Bet jūs priimkite sprendimą, ar taip, ar taip, ir judame į priekį pagal darbotvarkę. Per daug mes čia šnekame, atsiranda siūlymų net stabdyti posėdį. Kaip nors pereikime į tvarkingesnį režimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už patarimą. Kadangi prieš tai aš tikrai leidau balsuoti, nes logiškai būtų buvę sunkiai suprantama, kad ministrė teikė įstatymo projektą, bet pati už jį nebalsavo. Dabar šiuo atveju aš nematau tokio paties loginio argumento, skelbiu kitą klausimą. O dėl šio klausimo bus galimybė perbalsuoti kito posėdžio metu. (Šurmulys salėje)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nedarbo socialinio… Tik patarimas tiems, kurių mygtukai neveikia, vis dėlto spausti mygtuką tuo metu, kai yra galimybė jį spausti.
17.36 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71, už – 71. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.37 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2). Priėmimo stadija.
Užsiregistravo 69, balsavo 68, už – 68. Nepriimtas įstatymas. Kolegos, neleisiu nė vienam replikuoti, jeigu nesugebate užtikrinti daugumos. Nėra 71-o, įstatymo priėmimas atidedamas.
17.38 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2). Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 70. Nepakanka balsų priimti. Įstatymas nepriimtas.
Kolegos, kadangi nėra balsuojančių, ar yra prasmės toliau balsuoti? (Triukšmas salėje) J. Razma – per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kur yra paketai, vis dėlto dėl pirmo mes pabalsuokime, jeigu nebus balsų…
PIRMININKAS. Tai dabar mes balsavome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia bus kiti paketai, dar Teritorijų planavimo. Jei pirmas nepereina, kitų tikrai neduokite. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Taigi įstatymas, kaip minėjau, nepriimtas, pritrūko balsų.
17.39 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymų paketo projektas – Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 4, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150(2). (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 92: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis įstatymo projektas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – visi 105. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas 2-4.3 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.42 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dar vienas lydimasis – Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153(2). Prieš tai svarstant įvyko šiokia tokia klaidelė, buvo praleistas 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir 3 straipsnį priimti? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – visi 102. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.44 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 99: visi 99 buvo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.45 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Statybos įstatymo daugelio straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 96: visi 96 – už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.46 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 301, 32, 34, 37, 372, 40, 42, 45, 47, 471, 51, 56 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1854(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo taip pat daugelio straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1854(2). Priėmimas. Bet čia yra pasiūlymų, todėl iš karto nebalsuosime. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Ar galime pritarti, kad pasiūlymas būtų pateiktas? (Balsai salėje) Prašau pagrindinio komiteto…
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, ne, man pirma žodį.
PIRMININKAS. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasiduodu Ekonomikos komiteto nepritarimui ir dėl mano pasiūlymų prašau nebalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, galime laikyti, kad 1 straipsnis atsiimtas. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Galime bendru sutarimu priimti? Ačiū, priimtas. Dėl straipsnių nuo 2, 3, 4, 5, 6, 7 iki 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Kalbėti nėra norinčių. Galime priimti? Ačiū, priimta bendru sutarimu. Atsiprašau, ar galima sakyti, kad Seimo nario J. Razmos atsisakymas yra dėl visų siūlymų? (Balsas salėje) Ačiū. Dėl 22 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, tiksliau, dvi pastabos, joms pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta su komiteto nuomone. Ar galime priimti 22 straipsnį? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. Dėl 23, 24 straipsnių nėra pastabų. Galime priimti šituos du straipsnius? Ačiū, priimta bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ar galime priimti 25 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Dėl viso įstatymo… (Balsai salėje) Ar tikrai norite kalbėti? Dėl motyvų? I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasistengsiu greitai ir glaustai kalbėti. Raginu visus balsuoti už šį įstatymą ir dar labiau pagerinti startuolių, rizikos kapitalo įmonių veiklą Lietuvoje. Jau dabar mes Lietuvoje turime apie 1 tūkst. startuolių ir net du vienaragius, tai yra „Vinted“ ir „Nord security“. Tikrai palankesniu reguliavimu ir labiau šiuolaikinius įmonių poreikius atitinkančiu reguliavimu mes galime ir startuolių, ir sėkmingų vienaragių turėti dar daugiau. Todėl raginu palaikyti ir sukurti dar geresnę aplinką startuoliams ir mūsų naujoms įmonėms.
PIRMININKAS. Ar L. Savickas norėtų kalbėti? Atsisako. Kolegos, balsuojame dėl Akcinių bendrovių įstatymo projekto Nr. XIVP-1854(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 92: už – 89, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.50 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 86: už – 80, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.51 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2126(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2126(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 95: visi 95 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.52 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2127(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas, lydimasis, – Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas Nr. XIVP-2127(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 94: visi 94 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.53 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas įstatymo projektas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 87, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.54 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2178(2). Svarstymas. Pagrindinio komiteto pranešėjas R. Juška. Prašom komiteto pirmininką ateiti į tribūną pristatyti komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Atsiprašau, atleiskite, pirmininke. Ramiai snauskite toliau. (Juokas salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Atsiprašau.
Užsiregistravo 95, balsavo 94: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Aš labai atsiprašau už netikusią repliką.
Pritarta po svarstymo.
17.55 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 31, 34, 36, 39, 41, 74, 76, 78, 791, 81, 85, 90, 911, 912, 913, 104, 105, 106, 107, 119, 120, 122 straipsnių, IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 23, 24, 31, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 1221, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 1312, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-569(2), Administracinių nusižengimų kodekso 572, 624. 627, 630, 632, 647, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570(2), Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-571(2), Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-572(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-573(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-574(2), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-575(2), Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-576(2), Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-577(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-578(2), Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 16, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-579(2), Civilinio proceso kodekso 621, 111, 134, 154, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581(2), Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo Nr. XIII-2310 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582(2), Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-587(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-588(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-589(2), Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ Nr. XII-2734 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-590(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-591(2), Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-592(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-593(2), Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-594(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-595(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-596(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-597(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-598(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-599(2), Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 29, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-600(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-601(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-602(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-603(2), Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-604(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 10, 38 straipsnių pakeitimo ir 14, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-605, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-606(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-607(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 341, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-608(2), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-609(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568(2), nes dėl projekto yra pasiūlymų. Dėl 4 straipsnio yra pasiūlymas, Vyriausybės pasiūlymas. Pristatykite komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš šitą jau buvau pristatęs. Čia yra tik Vyriausybės siūlymas.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, nepritarė.
PIRMININKAS. Taip pat yra Seimo nario S. Skvernelio pasiūlymas dėl 51 straipsnio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Seimo narys S. Skvernelis, jo nėra salėje, nepateikdamas kokių nors argumentų, siūlo išbraukti teisės krypties socialinių mokslų daktarus ir habilituotus daktarus iš sąrašo asmenų, kuriems nereikia laikyti egzamino. Tiek, kiek metų galioja Teismų įstatymas, visą laiką būdavo nuostata, kad teisės mokslų daktarai arba habilituoti daktarai, apgynę disertacijas iš savo srities, nelaiko egzamino, nes jie patys egzaminuoja būsimuosius teisėjus. Tai komitetas, žinoma, šiai nuostatai nepritarė, nes ir paties paketo, kurį pateikė Prezidentas, tikslas yra padidinti tą bazę asmenų, kurie galėtų ateiti į teisėjus, nes į teisėjus dabar tikrai labai mažai yra pretenduojančių, kartais į vieną vietą nebūna nė vieno arba vienas. Tai dar uždaryti kelią palengvinta tvarka ir socialinių mokslų daktarams būtų tikrai neteisinga. Juolab kad jie pereina atranką, jų kompetenciją vertina Teisėjų taryba.
Toliau, tuo pačiu pasiūlymu Seimo narys siūlo buvusiems teisėjams, kurie išėjo į kitą darbą, dabar yra nuostata, kad per penkerius metus jie gali grįžti atgal į teisėjus, tai Seimo narys siūlo sutrumpinti terminą iki dvejų metų, nepateikdamas jokių argumentų. Komitetas šiam pasiūlymui taip pat nepritarė.
PIRMININKAS. Kadangi pasiūlymo autoriaus nėra, o komiteto pirmininkas iš esmės pristatė pasiūlymą, pristatė ir komiteto nuomonę, balsuojame dėl… Svarstymas, nebūtina. Galime balsuoti dėl pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 87, balsavo 86 Seimo nariai: už – 22, prieš – 51, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl 511 straipsnio, taip pat Seimo nario S. Skvernelio. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Saulius siūlo atimti teisę iš buvusių aukšto rango teisėjų, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Bendrojo Teismo, atsiprašau, Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, būti paskirtiems lengvesne tvarka Lietuvos teismų teisėjais. Šiuo metu tokia tvarka galioja ir yra ir taip, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjas paskiriamas Konstitucinio Teismo teisėju, ir, be abejo, jis turi teisę grįžti atgal po devynerių metų. Tai kolega Saulius kažkodėl siūlo tokiam teisėjui atimti tokią teisę. Žinoma, komitetas tam nepritarė.
PIRMININKAS. Kadangi iš esmės pasiūlymas pristatytas ir taip pat komiteto nuomonė, balsuojame dėl pasiūlymo dėl 551 straipsnio, jį pateikė Seimo narys S. Skvernelis.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 11, prieš – 46, susilaikė 28. Nepritarta pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas dėl 552 straipsnio. Taip pat Seimo nario S. Skvernelio. Komiteto nuomonė. Per šoninį mikrofoną – replika.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau pasakyti, kad įskaitytumėte mano balsą prieš.
PIRMININKAS. A. Gedvilienė, balsas dėl protokolo prieš.
Prašom, komiteto pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šitame straipsnyje yra numatyta Atrankos komisijos sudarymo sudėtis. Keturis asmenis siūlo Prezidentas, tris – teisėjų bendruomenė. Kolega Saulius siūlo pakeisti balansą, kad Prezidentas siūlytų tik tris, o teismų bendruomenė – keturis. Į tai per klausymus labai jautriai reagavo prezidentūra.
Teisėjai pasiūlė kitą modelį, galbūt ir komiteto pirmininkas jį inspiravo, palikti tą pačią proporciją: keturis siūlo Prezidentas, tris – teismų bendruomenė, tačiau kad komisijos pirmininkas būtų iš teisėjų siūlytų asmenų. Nes iš tiesų pasitaikydavo, ką sakė ir teisėjai, kad jeigu komisijai pirmininkauja ne teisėjas, to giluminio teisėjo funkcijos suvokimo, jo savybių suvokimo kartais gali ir pritrūkti, tai yra lemiamas balsas. Suderinome: ir prezidentūrai tiko, ir teismų bendruomenei. Mes traktuojame tokią poziciją kaip pritarimą iš dalies. Taip, šiek tiek koreguojame, tačiau trupučiuką kitokiu aspektu.
PIRMININKAS. Laikytina, kad kolega neprieštarauja pasiūlymo kompromisiniam variantui, kad komitetas pritaria. Pritariame komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Einame toliau. Kitas pasiūlymas yra dėl 556 straipsnio, S. Skvernelio pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra keletas pasiūlymų. Čia yra tokie kolegos Sauliaus siūlymai, į ką reikia atkreipti dėmesį vertinant pretendentus. Dabar įstatyme yra numatyta, kad yra vertinamas pretendento darbo pobūdis, tai kokios bylos, kokia specializacija, turbūt čia daug kas į pobūdį įeina. Kolega Saulius siūlo pobūdį išbraukti ir vertinti teisėjo stabilumą, nuosprendžių, sprendimų panaikinimo, pakeitimo statistiką. Šiuo atveju komitetas manė, kad išbraukti pobūdį netikslinga, nes tai yra svarbus dėmuo, o teisėjo priimami sprendimai, stabilumas, kaip mes vadiname, yra įvertinami teisėjų vertinimo komisijoje. Tokia komisija yra ir teisėjų vertinimo komisijos medžiaga taip pat yra teisėjų atrankoje įvertinama. Tai yra kitos komisijos funkcija ir dar kartą vertinti nereikėtų. Komitetas tam nepritarė.
Kolega Saulius dar siūlė išbraukti teisėjų kolektyvo nuomonę. Dabar, kada teisėjas ateina, pavyzdžiui, apylinkės teisėjas į apygardos teismą, yra tokia vertinimo dedamoji dalis – teisėjų nuomonė. Teisėjai, matydami, kokie sprendimai, kaip surašomi, arba nuosprendžiai, išsako tokią nuomonę ir jinai buvo privaloma. Mes šiuo atveju įvertinome kolegos Sauliaus siūlymą iš dalies, kad nuomonė nebūtų privaloma, bet kada yra du lygiaverčiai pretendentai, pavyzdžiui, tokiu atveju būtų galima į nuomonę atsižvelgti. Toks yra pritarimas iš dalies.
Dabar dar vienas kolegos Sauliaus siūlymas dėl šito straipsnio. Jis siūlo, kad Prezidentas yra saistomas Atrankos komisijos rezultatų. Taip, kaip Atrankos komisija surašė pirmas, antras, trečias, tai būtų privaloma Prezidentui. Tačiau tai prieštarautų Konstitucinio Teismo prieš keletą metų priimtam nutarimui, kad Atrankos komisijos rezultatai Prezidento nesaisto. Tai mes įstatyme negalime tokios nuomonės įrašyti, tačiau mes įrašėme kitą poziciją, atsižvelgdami į Europos Komisijos praeitos vasaros vertinimą, kad Prezidentas, teikdamas Teisėjų tarybai ne pirmą, o antrą, trečią kandidatūrą, privalo motyvuoti dėl ko. Ir Teisėjų taryba, irgi teikdama kandidatūrą, taip pat motyvuoja Prezidentui, dėl ko jie palaiko vieną ar kitą pretendentą. Kitaip sakant, tie dalykai, kurie iki šiol buvo neaiškūs, kodėl Prezidentas pasirinko vieną ar kitą, dabar turės būti aiškūs tiek Teisėjų tarybai, tiek patiems pretendentams. Tai čia toks ilgas pasiūlymas, jis yra svarbus, mes tam tikra prasme atsižvelgėme į kolegos siūlymus, tik šiek tiek kitaip suformulavome tas nuostatas.
PIRMININKAS. Kadangi siūlymas taip pat buvo pristatytas su komiteto išvada, galime pritarti komiteto pritarimui iš dalies? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kitas Vyriausybės pasiūlymas dėl 56 straipsnio, komitetas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia Vyriausybė siūlė įrašyti, kokiu tikslu Prezidento kanceliarija tvarko pretendento asmens duomenis. Tačiau yra kitoje įstatymo projekto vietoje „Duomenų panaudojimo tikslas ir tvarka“, tai yra atrankai ir įvertinimui.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 60 straipsnio. S. Skvernelio siūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia jau yra balsuota, nes S. Skverenelis…
PIRMININKAS. Taip, yra susiję.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, susiję, čia yra tiesiogiai susiję jau su balsuotais straipsniais.
PIRMININKAS. Nebereikia jau dėl jo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kadangi jam nepritarta, taip pat dėl 66 straipsnio yra Seimo nario S. Skvernelio siūlymas. Iš dalies taip pat balsuota.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia jau yra balsuota, čia irgi kalba apie socialinių mokslų daktarus. Čia dar yra vienas Sauliaus siūlymas, dėl kurio dar nebalsavome. Kaip aš ir minėjau, šito paketo Prezidento tikslas yra patobulinti atrankos procesus ir padidinti socialinę bazę asmenų, kurie galėtų būti teisėjai. Projekte yra numatyta, kad Seimo kontrolieriai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, įvairių kitų komisijų, mokestinių ginčų, administracinių ginčų komisijų nariai, kurie iš esmės jau yra tam tikra prasme teisėjai, lengvatine tvarka galėtų tapti teisėjais. Kolega Saulius kažkodėl siūlo šitą išbraukti, bet komitetas tam nepritarė.
O, kaip minėjau, kitiems dalykams, kurie čia buvo mūsų, mes traktuojame, kad pritariame iš dalies, nes tam tikra prasme sutvarkome mano jau minėtus teisėjų atrankos dalykus. Iš dalies yra balsuota, bet šitam pasiūlymui mes nepritarėme, kad negalėtų pretenduoti platesnis asmenų ratas į teisėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Kitas 69 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jau balsuota.
PIRMININKAS. Taip pat balsuota, susiję. Tai 12 jau pabaigus pagrindinį dėl VII skyriaus…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia jau yra, kad jis tuos pačius pasiūlymus ir dėl kitos vėliau įsigaliojančios įstatymo dalies. Tai šiuo atveju dėl visko jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Daugiau siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsai salėje) Kolegos, tada darome taip: kadangi įstatymas turi dar 41 lydimąjį įstatymo projektą, balsuojame už visą bloką. (Balsai salėje) Išskyrus 2-12.38 lydimąjį variantą dėl Teismų įstatymo, jį reikės atmesti, dėl jo balsuosime atskirai. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77, visi balsavo už. Kolegos, po svarstymo pritarta.
Kaip aš minėjau, atskirai buvo pristatyta komiteto nuomonė dėl Teismų įstatymo projekto Nr. XIVP-605. Atmesti, nes atitinkamai inkorporuota į kitą įstatymo projektą. Turime balsuoti dėl atmetimo. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 84, prieš – 1, susilaikė 1. Projektas atmestas.
18.11 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2240, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2241, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1261 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2242, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2243, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2244, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2245 (pateikimo tęsinys)
Dėl tų kitų padaryta pertrauka, tai toliau darbotvarkės 2-15 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2240 ir šeši lydimieji projektai, tiksliau, penki lydimieji projektai. Pateikimas. Balsuojame.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 72, prieš – 2, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo.
Komitetai: Švietimo ir mokslo komitetas – pagrindinis, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tai yra dėl pagrindinio projekto. Dėl kitų projektų tik Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat kaip papildomas SRDK dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą projekto Nr. XIVP-2245 ir kaip papildomas dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto (kartu su siūlomu pagrindiniu Švietimo ir mokslo komitetu) – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną.
L. Savickas per šoninį mikrofoną.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū. Aš dėl pagrindinio projekto norėčiau kaip papildomą Ekonomikos komitetą įtraukti.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetą dėl pagrindinio?
L. SAVICKAS (DFVL). Kažkaip neveikia, bet kaip papildomą, taip.
PIRMININKAS. Tiesiog arčiau mikrofono.
L. SAVICKAS (DFVL). Dėl pagrindinio projekto kaip papildomą Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Taip, dėl pagrindinio projekto kaip papildomą Ekonomikos komitetą. Galime pritarti, kolegos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi ar pritariame dėl komitetų, dėl svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Šis balsavimo intervalas baigėsi. Kitą paskelbsime atskirai pagal situaciją, nes dabar nusimušėme nuo grafiko arba nuo ritmo.
18.15 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233, Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2234, Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2235 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-14.1 klausimas su dviem lydimaisiais projektais – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233, Kelių įstatymo projektas Nr. XIVP-2234, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2235. Pranešėjas – susisiekimo viceministras J. Skačkauskas. Pateikimo stadija.
J. SKAČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien norėčiau Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymus. Leiskite glaustai pristatyti pagrindinius teikiamų įstatymų projektų tikslus. Pirmas tikslas – patikslinti 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo nuostatas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje, ir reglamentuoti pagrindinio kelių rinkliavos paslaugos teikėjo ir paskirto kelių rinkliavos rinkėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskyrimą.
Antras tikslas. Pakeisti nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugos Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimo pradžią, nes dėl besitęsiančių teisminių ginčų, vykdant elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo paslaugų įgijimo viešųjų pirkimų procedūras, iki numatytos datos nepavyks įgyvendinti šio projekto. Siūloma nustatyti elektroninės rinkliavos sukūrimo terminą – 2024 m. liepos 1 d. Taip pat iki naujos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos pradžios būtina užtikrinti dabar esamo kelių naudotojo mokesčio surinkimą. Priminsiu, kad šiais metais planuojama surinkti 56 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio.
Trečias tikslas. Atsižvelgiant į valstybinės reikšmės kelių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, keičiamu įstatymu reglamentuoti, kad KPPP finansavimo lėšos būtų skiriamos akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“, kad vykdytų jai paskirtą specialų įpareigojimą – prižiūrėtų ir tvarkytų valstybinės reikšmės kelius.
Ketvirtas tikslas. Atsižvelgdami į tai, kad nuo 2023 m. sausio 21 d. valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją planuojama pertvarkyti į akcinę bendrovę, įstatymo projektu keičiame valstybės įmonės Kelių direkcijos teisinę formą į akcinę bendrovę. Ten, kur yra likę nepakeisti šio įstatymo punktai, reikia juos šiuo keitimu pakeisti.
Ir penktas tikslas, paskutinis. Pakeisti įstatymo nuostatas numatant finansavimą Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su viešojo transporto informacijos apdorojimu, viešojo transporto kelionių duomenų ir transporto įvykių informacinės sistemos palaikymu ir tobulinimu. Iki šiol įstaiga tokio finansavimo negalėjo gauti. Tiek trumpai. Pagrindiniu komitetu siūlytume laikyti Ekonomikos komitetą. Gerbiamų Seimo narių prašytume šiems įstatymų pakeitimo projektams pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Jūsų nori paklausti net septyni Seimo nariai. Pirmas klausias V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Kas kaltas, kad mes vis dar neturime e. tolling sistemos ir kokios klaidos yra padarytos, iš kurių pasimokyta ir dėl kurių tikitės, kad nukėlus terminą viskas pasitaisys? Aš suprantu, sakysite, teisminiai procesai ir visa kita, bet teisminių procesų nebūtų, jeigu nebūtų padaryta klaidų. Kas kaltas ir kokios klaidos padarytos, ir ar atsakingi asmenys iš to dalyko pasimokė?
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pagrindinė priežastis, kodėl nebus įgyvendinta laiku, yra teismai. Teismai iš principo trunka iki šios dienos. Kelių direkcija, kuri atsakinga už šios sistemos diegimą, yra vertinusi galimus, sakykime, tolesnius teismus, kiek maksimaliai įmanoma. Manome, kad šių metų pavasarį… kitų metų pavasarį turėtų būti baigiama. Tuomet yra apskaičiuota, kaip maksimaliai greitai įmanoma tą sistemą sukurti, tai yra 12 mėnesių. Todėl ir buvo pasirinktas pats trumpiausias optimalus terminas, tai yra 2024 m. liepos 1 d. Iš tikrųjų pamokos yra padarytos, bet bet kokiu atveju Susisiekimo ministerija, kaip akcininkas, reikalauja iš Kelių direkcijos, kad būtų įvertinta galimai valstybei padaryta žala ir ji būtų išieškota.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ortodoksiniai dešinieji nori viską privatizuoti. Ar nebus, privatizavus ir akcinę bendrovę padarius, kaip su „Igničiu“, kad mes dabar nežinome, ką daryti, kaip mažinti kainas ir kaip susitvarkyti su tais, kaip jūs sakėte, kurie duoda papildomą finansavimą, ir paskui kaip tų, kurie duoda papildomą finansavimą, atsikratyti? Ar nebus ir su šia organizacija, Kelių direkcija, kurios naujas pavadinimas bus ir taip gražiai viskas nupiešta. Ar nebus irgi tokios tragedijos kaip su „Igničiu“?
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tik priminsiu, kad Kelių direkcijos 100 % akcijų priklauso valstybei. Kelių direkcija yra įtraukta į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių kategoriją, tikrai nėra jokių planų dėl jos privatizavimo. (Balsas salėje: „Planų ar įstatymiškai?“) Įstatymiškai negalima ir nėra planų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas. Nėra. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, prašom pasakyti, dabar buvo numatyta 90 mln., dabar bus kreditas su valstybės garantu. Ar užteks tų lėšų, nes realiai viskas brango, kaip dabar jūs išsiversite, ar užteks, bus pakankama?
J. SKAČKAUSKAS. Čia jūs turbūt turite omenyje apie 90 mln. garantą šitai sistemai sukurti, taip? Iš tikrųjų mūsų skaičiavimais ir Kelių direkcija, kuri atsakinga už sistemos diegimą, pateikė, kad lėšų tikrai užteks, nes programavimo kainos nėra padidėjusios. Iš tikrųjų mes manome, kad sutaupysime ir tikrai tų visų pinigų nereikės, išleisime gerokai mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymas priimtas faktiškai prieš dvejus metus. Per dvejus metus faktiškai nieko nepadaryta. Procedūros užstrigo teismuose. Mano klausimas būtų, kas prisiims politinę atsakomybę dėl to, kad šis projektas neveikia ir rajonų keliai netvarkomi iš planuotų surinkti lėšų?
J. SKAČKAUSKAS. Aš turbūt atsakysiu, kad gyvename teisinėje valstybėje, teismai sustabdė, pritaikė laikinas apsaugos priemones ir iš tikrųjų neleido to projekto toliau vykdyti. Bet kokiu atveju mes, kaip akcininkas, Kelių direkcijai iš tikrųjų keliame uždavinį tuos pinigus, kurie nėra surinkti, gauti kitais būdais, tai yra paskolos, tai yra paraiškos Karinio mobilumo fondui, iš kurio jau gavome ir tikimės dar gauti, ir panašiai. Tikrai manome, kad tą sumą įmanoma kompensuoti kitomis priemonėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų, aišku, suprantame – teismai yra teismai, kaip sakoma. Bet kaip ir dūmų be ugnies nebūna, taip ir dėl teismų: jeigu konkurso sąlygos būtų tinkamai parengtos ir būtų taikoma europinė praktika, pasirinktas arba nuotolinis, atstumo, rinkliavos būdas, arba, galima sakyti, palydovinis, per palydovą, vienas ar kitas būdas daugiausiai naudojamas, man atrodo, viskas būtų sklandžiau. Lietuva pasirinko trečią kelią – programėles, visokių naujų sistemų diegimą, jis nėra išbandytas ir, suprantama, nutiko, kaip nutiko. Bet, mano įsitikinimu, galėjo būti ir kitaip.
Aš norėjau paklausti, tas terminas – liepos 1 diena nesutampa su biudžetiniais metais ir vėl šiek tiek vėluos. Ar tas konkursas bus toliau tęsiamas, ar pradedama vėl nuo nulio?
J. SKAČKAUSKAS. Iš tikrųjų mes norėjome tą terminą įrašyti kuo ambicingesnį, iš tikrųjų pažiūrėjome, kiek teismai gali būti ir kiek maksimaliai greitai sukurti sistemą reikia laiko, tai ir gavome liepos 1 dieną. Dabar kuriant šią sistemą buvo teismų dėl pačių kvalifikacinių reikalavimų, jie užtruko metus. Šiuo metu yra paskelbtas konkursas, yra išreitinguota eilė. Dabar vyksta jau dėl pirmos vietos. Sakykime, antroje vietoje esantis rangovas apskundė. Tie teismai trunka apie 3 mėnesius. Tikimės pavasarį turėti nugalėtoją ir toliau judėti kurdami sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime, kai ateis tam laikas. Kol kas negaliu pasakyti kada.
Kitas darbotvarkės klausimas būtų… (Balsai salėje) Balsavimo laikas buvo 18 val. 25 min., bet tada mes pabaigsime posėdį. Jūs to norite? Ministre Pirmininke, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi dabar yra balsavimo laikas, kuris buvo darbotvarkėje, balsuokime po kiekvieno klausimo, kaip tokiais atvejais darome ir kitais atvejais, ir tiek. Ir priimsime…
PIRMININKAS. Bet tada teisėti lūkesčiai Seimo narių gali būti pažeisti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Bet nebuvo jokio laiko indikuota Seimo nariams, kad jie kokiu nors kitu metu turi susirinkti.
PIRMININKAS. Seimo nariai klausinėjo, kada bus balsavimas. Buvo pasakyta, kad bent jau prieš 10 minučių bus perspėta, kad bus balsuojama. (Balsai salėje) Nebent tikrai, jeigu jūs norite. Prašom. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes įprastai vadovaujamės darbotvarke. Darbotvarkėje matome, kiekvienas galime atsidaryti, – 18 val. 25 min. numatytas balsavimo laikotarpis. Manau, kad kolegos irgi neprieštaraus, kad balsuotume.
PIRMININKAS. Gerai, aš klausiu esančių salėje, nes balsavimo laikotarpis, nustatytas darbotvarkėje, yra jau atėjęs, ar balsuosime dabar? Ir taip po kiekvieno projekto? Balsuokime. Kas balsuoja už, pritars, kad būtų balsuojama po kiekvieno projekto. Kas balsuos prieš, susilaikę…
Kolegos, užsiregistravo 49, balsavo 49: už – 45, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo projektams yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas dėl pirmų dviejų, tai yra dėl Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo bei Kelių įstatymo projektų. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas, tai yra dėl Kelių priežiūros projekto. Pagrindinis komitetas dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Pasiūlymas dėl… J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume paprašyti papildomos Energetikos ir darnios plėtros komisijos.
PIRMININKAS. Dėl kurio?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl kelių klausimo.
PIRMININKAS. Dėl Kelių įstatymo papildoma Energetikos ir darnios plėtros komisija. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Papildomo komiteto statusu.
Taip pat Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Nepritariate. Turime balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame dėl Vyriausybės pasiūlymo. Dėl skubos. Balsuojama dėl skubos. Pranešu: informuokite savo frakcijų narius, kad balsavimas bus vykdomas po kiekvieno pristatyto projekto.
Užsiregistravo 55, balsavo 55: už – 38, prieš – 6, susilaikė 11. Pritarta skubai.
18.30 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2246, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2247 (pateikimas)
Kitas projektų paketas yra Profesinio mokymo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2246 ir jo lydimasis Švietimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2247. Kviečiu į tribūną švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę. Pateikimas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Labas vakaras, mieli kolegos, teikiu Profesinio mokymo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslai – užtikrinti į regionų poreikį orientuotą kvalifikacijų pasiūlą suteikiant daugiau galių ją formuoti profesinio mokymo įstaigos tarybai; įtvirtinti aiškią profesinio mokymo finansavimo sistemą, konkretizuojant nuostatas dėl apmokėjimo už profesinio mokymo paslaugas; gerinti profesinio mokymo kokybę, įteisinant galimybę mokiniams praktinių įgūdžių įgyti ne tik paties teikėjo, bet ir kitų profesinio mokymo teikėjų modernia įranga aprūpintose aplinkose; suvienodinti sąlygas mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, galimybę gauti stipendiją ir kitą materialinę paramą.
Šie siūlymai įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas, taip pat EBPO rekomendacijas Lietuvai, jos buvo pateiktos 2021 metais ir parodė, kad dabartinio teisinio reguliavimo priemonėmis profesinio mokymo pasiūlos ir darbo rinkos poreikių neatitikties išspręsti nepavyksta. Taip pat yra įgyvendinamos Valstybės kontrolės 2020 metų rekomendacijos. Taigi siūlymai dėl priėmimo planavimo: siūloma priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planavimo procesą padaryti lankstesnį, suteikti daugiau savarankiškumo profesinio mokymo įstaigai, suteikiant daugiau galių kvalifikacijų pasiūlą planuoti, derinant prie regiono poreikių, kolegialiai profesinio mokymo įstaigos valdymo institucijai – tarybai. Taip pat siūloma nustatyti, kad priimti skirtą preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių Vyriausybė iki sausio 20 dienos nustatytų dvejiems metams pagal vieną tokį patį LŠK klasifikatorių. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių tik pagal LŠK apibrėžiamas švietimo sritis kasmet nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Taip pat yra siūloma dėl aiškesnio profesinio mokymo sistemos finansavimo reglamentavimo, čia yra keletas siūlymų. Pirmiausia dėl užmokesčio už profesinį mokymą reglamentavimo, juo nustatoma, kad užmokestis apima mokymosi, ūkio lėšas ir lėšas asmens kompetencijoms vertinti, ir tai būtų apskaičiuojama pagal nustatytas metodikas. Taigi užmokestis už formalųjį profesinį mokymą būtų apskaičiuojamas taikant tas pačias taisykles ir nesiskirtų priklausomai nuo mokymą finansuojančio subjekto ar finansavimo šaltinio. Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu neįgyvendinamų nuostatų dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų, nes šios sistemos sukūrimas ir administravimas pareikalautų ženklių papildomų išteklių, o paskolų poreikis yra visiškai minimalus. Taigi taip pat siūloma ministerijai nebūdingų funkcijų, susijusių su licencijų išdavimu, atsisakyti ir pavesti jas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai, tai yra SKVC.
Siūloma patikslinti Profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir atsisakyti praktikoje nepasiteisinusių nuostatų. Pavyzdžiui, Profesinio mokymo įstatyme yra įrašytos specialiojo ugdymo programos, nors tokios programos nėra vykdomos jau daug metų. Nuostatos, susijusios su finansavimo pokyčiais, įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., pagrindinės mano minėtos nuostatos – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Tiek trumpo pristatymo. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, savaime suprantama, keisdami ir Švietimo įstatymą, ir sudarydami galimybes kartu su švietimo bendrojo lavinimo programa gauti ir profesinį išsilavinimą, turbūt turime keisti ir Profesinio mokymo įstatymą. Bet norėčiau paklausti dėl vienos vietos, kur yra rašoma, kad mokiniams, kurie mokosi pagal prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas valstybės finansuojamose vietose, gali būti mokamos tikslinės stipendijos. Ar yra koks nors mechanizmas (galbūt tai ir buvo anksčiau, tačiau nesigirdėjo), kad vis dėlto tos stipendijos būtų skiriamos vienai ar kitai profesijai? Galbūt numatomos kokios nors prioritetinės profesijos, kas bus skatinama, nes iš esmės visos profesijos dabar prioritetinės ir visur trūksta darbuotojų.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Taip, tikrai iki šiol stipendijos buvo skiriamos daugiausia verslo organizacijų ir valstybė skatinamųjų stipendijų nėra skyrusi. Tad čia numatoma tokia galimybė prioritetinėse srityse. Dėl to apsispręstų Vyriausybės Žmogiškųjų išteklių stebėsenos komitetas. Tai galėtų būti kad ir profesijos, kurios aktyviai dalyvauja kuriant aukštą pridėtinę vertę, tai galėtų būti ir mechatronika, inžinerinės specialybės. Kai kurių profesijų tikrai Lietuvoje netrūksta, gal jų yra net kai kur ir per daug rengiama. Tai skatinimas galėtų būti susijęs su Vyriausybės prioritetais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tiesų reikia tą įstatymą prašukuoti, ir labai gerai, kad tai yra daroma, bet aš noriu paklausti dėl stipendijų. Vis dėlto yra tam tikros prioritetinės specialybės ir, rodos, 20 eurų stipendija yra tikrai mažai. Tuo labiau kad nemažai vaikų turės važiuoti iš kaimiškųjų vietovių ir tėveliai bus nepajėgūs jiems padėti.
Kitas klausimas, ar yra numatyti ištekliai? Įstatymus galima priimti. Mes prisiminkime sektorinius mokymo komitetus, ir nariai turėtų gauti apmokėjimą, kad ir programas įvertintų. Deja, tie apmokėjimai arba labai maži, arba jų visai nėra.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai labai gerai pastebėjote, kad mums kai kuriose srityse labai trūksta finansavimo, ir tikrai visi norime, kad finansavimas didėtų ir kad stipendijos augtų. Aišku, yra toks fenomenas, kad visgi stipendijų dalį grąžina į biudžetą profesinės, tai čia irgi turime pasižiūrėti detaliau. Norėtųsi, kad ir skatinamosios stipendijos būtų skiriamos, iki šiol, kaip sakiau, nebuvo skiriamos. Tikrai dėsime visas pastangas, kad tokių stipendijų atsirastų. Padarysime viską, ką galime, kad būtų stipendijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū. Džiugu klausyti, ministre, kada kalbate iš tribūnos, kad reikia stiprinti profesinio mokymo prestižą. Tikrai malonu tai girdėti iš jūsų. Bet kas galėtų peržiūrėti visų profesinio mokymo programų, kurios yra ganėtinai pasenusios, turinį? Kaip jūs manote, kas galėtų inicijuoti? Tikrai yra didžiulė problema ir pačios mokyklos prašo pagalbos. Kaip jūs manote, kas turėtų tai daryti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Turbūt galėtų ir sektoriniai komitetai prisidėti prie programų peržiūros. Aišku, pačios profesinės mokyklos, įtraukdamos verslus, įtraukdamos savo socialinius partnerius, tikrai galėtų peržiūrėti programas ir sustiprinti. Tai šiandien daro aukštosios mokyklos, ir tikrai yra tam tikrų programų proveržis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Miela ministre, labai ačiū už ilgai laukto įstatymo projekto pateikimą. Tačiau šiek tiek dėl konteksto. Seimas, belaukdamas jo, jau darbavosi prie šio įstatymo ir kaip tik sausio 1 dieną įsigalioja Seimo sutartos nuostatos. Ar jūsų teikiamas projektas iš esmės jas visas išlaiko taip, kaip Seimas visai neseniai apsisprendė, ir tos nuostatos netrukus įsigalios?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, kaip Seimas yra apsisprendęs, tokie pakeitimai ir yra, taip. Taip, mes užtrukome su šitais pakeitimais, nes buvo atliekamas papildomas poveikio vertinimas dėl šio įstatymo projekto, tai tikrai norėjosi su juo ateiti greičiau, negu atėjome. Būtų idealu, kad būtume sujungę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama ministre, profesinis ugdymas yra labai rimta sritis ir Lietuva gana blogoje situacijoje. Jūs irgi čia kalbate apie rekomendacijas, EBPO, o jūs pati ar atsižvelgėte, analizavote patirtį Vokietijos, Švedijos, kur profesinis ugdymas yra aukšto lygio. Ar jūs pati, jeigu įkėlėte, ar tiktai vadovaujatės svetimais patarimais?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Stengiuosi vadovautis gerais patarimais. Taip, man ir pačiai teko domėtis ir Suomijos, ir Ispanijos patirtimi, ir Vokietijos. Tikiu, kad tai, kas yra geriausio, tikrai galime ir diegiame Lietuvoje. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama ministre, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėkoju jums.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų užsirašė vienas E. Pupinis – už. Prieš užsirašiusių nėra. Ar tikrai norite kalbėti? (Šurmulys salėje) Prašom, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Būčiau nekalbėjęs, bet kadangi spaudimas didelis, aš specialiai pakalbėsiu dabar. Iš tikrųjų aš norėčiau šiandien paoponuoti gerbiamam S. Tumėnui, jis ne kartą pasisakė, kad iš tikrųjų profesinis mokymas vos ne bausmė turėtų būti, iš tikrųjų visi turi eiti į universitetus ir studijuoti ten, o po to gavę diplomus važiuoti į užsienį kapoti vištoms galvų. Iš tikrųjų manyčiau, kad turėtume siekti bendro tikslo ir čia jau šiandien ir Švietimo įstatymą pakoregavome, kad vis dėlto turėtų būti sudarytos sąlygos mokytis, bet ir turėtų būti tam tikros sąlygos eiti į profesinę mokyklą, nes betikslis sėdėjimas tiktai galbūt skatina žmones degraduoti ir tas noras išsilaikyti iki 12 klasės bendrojo lavinimo sistemoje yra betikslis.
Sukūrus tą sistemą, kad po 10 klasės galbūt eitum į profesinę mokyklą ir įgytum kartu ir profesinį išsilavinimą, ir bendrąjį lavinimą, tikrai neužkerta kelio nei į universitetą, nei į 5 ISCED’ą, eiti toliau į kolegijas ir tokiu būdu įsigyti aukštąjį išsilavinimą, turint jau ir tam tikrą profesiją. Iš tikrųjų tai yra tiktai pliusai ir, manau, iš to tikrai gausime daugiau naudos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Matot, dėl balsavimo motyvų prieš nebuvo. Dabar S. Tumėnas. Pavadinčiau tai seiminiu sniego lavinos efektu. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Edmundai, norėčiau, kad būtumėte atidesnis ir geriau išgirstumėte mano žodžius. Aš nesu prieš profesinį rengimą, gink Dieve, nesu. Aš pasakiau abejonę, ar nebus pažeidžiamos žmogaus teisės, jeigu uždarysime visus kelius, jeigu jis to penkių slenksčio neįveiks. Tik tiek aš pasakiau. Norėčiau, kad neiškraipytumėte mano minties. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Profesinio mokymo įstatymo ir Švietimo įstatymo pakeitimo projektų po pateikimo.
Užsiregistravo 60, balsavo 59: už – 51, prieš nebalsavo, susilaikė 8. Po pateikimo projektams pritarta. Dėl abiejų projektų pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. O dėl Profesinio mokymo projekto dar kaip papildomas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Galime pritarti? L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Identiškai kaip dėl kito iš paketo norėčiau papildomu komitetu paskirti Ekonomikos komitetą dėl pagrindinio…
PIRMININKAS. Dėl viso paketo?
L. SAVICKAS (DFVL). Dėl pagrindinio užteks.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio projekto – Profesinio mokymo įstatymo – dar Ekonomikos komitetas papildomas. Galime pritarti visiems pasiūlymams? Ačiū, pritarta su papildomu siūlymu dėl Ekonomikos komiteto ir svarstymo datos.
18.45 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1867 (pateikimas)
Kitas projektų paketas. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1867. Pateikimo stadija. Pranešėja – J. Sejonienė atstovauja Seimo narių grupei.
Dėl vedimo tvarkos A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau prašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes, kaip minėjau ryte, tikrai norisi susipažinti su pacientų organizacijų nuomone. (Balsai salėje) Na, jūs sėdite pirmoje vietoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Matau dar vieną norintį kalbėti. M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš buvau pirmas. Aš norėčiau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Buvo įgarsintas kitas siūlymas, aš labai apgailestauju. Siūlote frakcijos vardu? (Balsas salėje: „Taip.“) Siūlymas statutinis. Balsuojame.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Pirmininke, galime alternatyviai? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ne, negalima balsuoti alternatyviai, nes skirtingas balsavimo daugumos laikas. Tai yra ne laikas, skirtingas skaičius, kiek reikia dėl pritarimo. Balsuojame dėl siūlymo iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 55, balsavo 55 Seimo nariai: už – 18, prieš – 32, susilaikė 5. (Balsai salėje: „Neužtenka.“) Užtenka. Užtenka, nes reikia penktadalio. Reikia penktadalio. Trečdalio reikia daugumai. Kolegos, daroma pertrauka iki kito posėdžio. (Balsas salėje: „Labai gerai.“)
18.48 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1874, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1875, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1876 (pateikimas)
Kitas – Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1874. Pateikimo stadija. Pranešėja – A. Širinskienė.
M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip pat norėtųsi ir dėl šito pertraukos.
PIRMININKAS. Pusvalandžio?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Prašymas teisėtas. Kolegė irgi norėtų pertraukos? A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tikrai pritariu. Manau, būtų garbinga, kad tie projektai, kurie vienas kitą papildo ar alternatyvūs, eitų kartu. Manau, gal bendru sutarimu sutarsime dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pertrauka iki kito posėdžio. Kaip gerai, kai yra sutarimas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio… Atsiprašau, čia yra lydimieji, dėl jų taip pat daroma pertrauka.
18.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Ir lydimieji. Ai, čia po vieną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad baigėsi daugumos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių kadencija, atrinko 16 naujų narių. Vieno dar nesibaigusi kadencija. Galiu pavardinti. (Balsai salėje) Nereikia, taip. (Balsas salėje: „Vardinkite, vardinkite.“) Jeigu norite, tai A. Auksoriūtė, D. Gedzevičienė, L. Jonušys, L. Kamandulytė-Merfeldienė, R. Kasperė, R. Kazlauskaitė, Ž. Kolevinskienė, V. Meiliūnaitė, L. Murinienė, V. Sakalauskienė, D. Sinkevičiūtė, V. Stravinskienė, V. Stukaitė-Laniauskienė, J. Trimonytė-Bikelienė, V. Valskys ir V. Zubaitienė. Siūlomas nutarimas: atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius, kurių kadencija baigiasi, ir paskirti mano minėtus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūsų klausti nori vienas Seimo narys. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, keista ši istorija, mūsų frakcijos nuomone, tokia apaugusi gandais, paskendusi neaiškumų rūke. Ir jūs dabar taip de facto pasakote, kad išrinkta. Tačiau kokios priežastys, kad visa tai vyko? Faktiškai dveji savarankiški rinkimai, dviem etapais. Visiškai savarankiškai du etapai vyko neįprasta tvarka. Paprastai būna, kai vienas atsisako ir panašiai, tai būna įtraukiamas tas, kas pirmas už borto lieka. Ar galite pakomentuoti, kaip ši istorija taip keistai vystėsi? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimą. Taigi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas numato, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius Seimas tvirtina Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Jokių kitų procedūrų nėra numatyta įstatyme, todėl pats komitetas sprendžia, kaip atrenka tuos narius: ar slaptai balsuoja, ar patiki pirmininkui, ar dar kokiems nors komisijos nariams juos sukomplektuoti. Komitetas pasitarė ir buvo nutarta, kad kiekvienas komiteto narys turi 16 balsų ir iš 30 narių pažymi tuos, kuriuos nori. Dėl likusių, kurie lieka po brūkšnio, nebuvo nieko sutarta. Taigi, buvo atrinkta 16 narių, patvirtintas rinkimų protokolas ir buvo rengiamasi juos pateikti, tačiau vienas iš atrinktų narių atsisakė savo narystės komisijoje jau po to, kai įvyko rinkimai.
Tada komitetui iškilo dilema, ką daryti su likusia vieta. Buvo du siūlymai. Vienas siūlymas buvo paimti narį iš to sąrašo, kuris likęs apačioje. Čia labai keistai atsisakė dar šeši nesurinkę reikiamo skaičiaus balsų, ant vienodų blankų parašė prašymus, kad jie nedalyvausią tolesniuose rinkimuose. Noriu pasakyti, liko tik vienas asmuo su šešiais balsais po brūkšnio.
Ir kitas siūlymas buvo surengti papildomus rinkimus, juolab kad nemažai iškeltų kandidatų atsisakė toliau dalyvauti rinkimuose. Buvo siūloma kartu papildomai kreiptis į tas institucijas, kurios teikia kandidatus, tai yra universitetus ir kūrybines organizacijas, kad jie galėtų pateikti papildomų kandidatų. Galiausiai, priėmus šį sprendimą komiteto narių balsų dauguma, įvyko atranka į tą trūkstamą vietą. Buvo išrinktas šešioliktasis atrinktasis asmuo ir jis dabar yra tarp tų mano minėtų. Tai ir viskas. Kadangi dalis komiteto narių buvo nepatenkinti dėl tokio sprendimo, jie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Komisijos posėdis įvyko vakar ir komisija nenustatė kokių nors teisės aktų pažeidimų ar procedūrinių pažeidimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimą. Dėl balsavimo motyvų už – E. Pupinis. Griežtas… Dėl vedimo tvarkos? L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gal bent jau pateikime motyvus? Pasisakymai dėl motyvų ir tada balsuosime dėl pertraukos. J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą antradienį yra biudžeto priėmimas, interpeliacija užsienio reikalų ministrui. Kiek mes jau šiandien pridėjome iki kito posėdžio. Aš tikrai siūlau mąstyti, kiek mes ten posėdžiausime antradienį. Ir viską turime sudėti į rytinį posėdį.
PIRMININKAS. Tuo labiau jeigu baigiasi kadencija. Ar tikrai frakcijos vardu siūlėte, kolege? (Balsai salėje) Na, prašymas statutinis, aš negaliu kitaip. Balsuojame dėl šio projekto pateikimo pertraukos.
Užsiregistravo 64, balsavo 63: už pertrauką – 14, prieš – 49. Trūksta. (Balsai salėje) Vienas penktadalis. Teisingai, atsiprašau, 14. Taigi daroma pertrauka.
Tada tikrai daroma pertrauka ir dėl lydimųjų projektų. Labai atsiprašome pretendentės, kuri kantriai laukė, bet nesulaukė šiandien. Kitas… Ministre Pirmininke… Ačiū komiteto pirmininkui. Prašom, Ministre Pirmininke.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau labai atsiprašyti (ir manau, kad Seimo vardu) gerbiamos pretendentės, kuri čia sėdėjo, šitų ugningų diskusijų klausė ir dabar turės ateiti kitą kartą vien dėl to, kad, na, taip jūs suprantate pagarbą žmogui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Na, aš irgi atsiprašiau, kad kantriai laukė, deja, nesulaukė. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš irgi nelabai suprantu opozicijos veiksmų. Kolegos, mano atmintis sako: mes vieną kartą biudžeto priėmimo metu, prieš tai taip neatsakingai elgiantis, sėdėjome iki 2 valandos nakties. (Balsas salėje: „Iki 5 valandos.“)
PIRMININKAS. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tikrųjų reikia atsiprašyti turbūt būsimos pirmininkės, bet aš vis dėlto norėčiau, kad labai korektiškai kalbėtų Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas. Opozicija buvo visiškai ignoruojama ir nebuvo su ja tariamasi. Tai reikia taip ir sakyti, kad valdančiųjų balsais, nes opozicija išėjo protestuodama, kad jokių pasitarimų nebuvo. Pirmininkas turėtų vienyti, o ne skaldyti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, aš manau, jūs turėtumėte kandidatės į pirmininkus ar pirmininkės atsiprašyti patys darydami posėdžius nakties metu. Nepadoru kviesti žmones tokiu metu. Kitas dalykas, nėra jos darbo laikas tokių valandų metu. Mūsų yra darbo laikas.
Kitas dalykas. Kolegos, negudraukite, jūs visus prieštaringus klausimus sudėjote į darbotvarkės apačią tam, kad jie būtų mažiau matomi. Kai šitaip padarote, paskui nereikia stebėtis.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas per centrinį mikrofoną.
V. VALKIŪNAS (DPF). Iš kolegos A. Žukausko pristatymo aš supratau, kad galimai mobingas buvo prieš pretendentus, lietuviškai kalbant, smurtas galimai. Tai mes turime išsiaiškinti, ar taip buvo, ar nebuvo, nes kaip gerbiamas A. Žukauskas pristatė, kad buvo daug atsisakiusių, labai keista situacija.
PIRMININKAS. Ką siūlote? (Balsai salėje)
V. VALKIŪNAS (DPF). Bus kitas posėdis ir reikia išsiaiškinti. (Balsai salėje) Frakcijos, taip.
PIRMININKAS. Tai aiškinkitės.
18.59 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-700(2), Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1703 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas, tai yra paketas iš dviejų projektų: Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-700 ir Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1703. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Mieli kolegos, labai trumpai, nes visi pavargome. Įstatymo projektas numato, kad pagal dabartinę tvarką tam tikromis dienomis, švenčių dienomis, gyventojai turi iškelti vėliavas, nepriklausomai nuo to, ar jie ten yra deklaravę gyvenamąją vietą, ar ten kas nors gyvena, ar taip namai kokie nors tušti stovi. Žmonės tikrai dėl to skundžiasi.
Tik mūsų Lietuvoje ir Estijoje tokia tvarka yra. Šiaip šalys nenustato tokios tvarkos ir nebaudžia už tai, kad, tarkim, vienas ar kitas gyventojas neiškėlė vėliavos, tarkim, per šventes. Tik Lietuvoje ir Estijoje tokia tvarka yra nustatyta.
Tikrai ir gyventojams sukelia tam tikrų nepatogumų, jeigu jie kažkur gyvena savo deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, bet kažkur kaimuose yra gavę palikimą. Jiems yra sunku atvažiuoti, kaimynų galbūt arti nėra, todėl jie kartais gauna tas administracines nuobaudas. Aš manau, kad tai nėra labai gerai, todėl mano siūlymas ir yra, kad jeigu ten žmonės negyvena ar nėra deklaravę gyvenamosios vietos, kad jie nebūtų už tai baudžiami.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų G. Kindurys kalba už.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų Lietuvoje dėl natūralių aplinkybių yra gausu sodybų, namų, kuriuose negyvena. Paprastai tai yra paveldėti artimųjų namai. Kai juose nėra deklaravusių gyvenamąją vietą savininkų, tai tikrai turbūt yra visiškai normalu, suprantama, kad nėra kam ir iškelti tos vėliavos. Todėl siūlau šį įstatymo projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš nemanau, kad reikia žeminti, mažinti reikšmę mūsų vėliavų, identiteto. Kas nori, tas suranda kaip, kad vėliava būtų. Pas mus išvis ta yda, kad vėliavai daugiau nepagarbos negu pagarbos. Todėl ir Algirdą kviečiu, kad ir jūs, Algi, kad būtų ne tik trispalvės kabinamos, bet ir jūs, kaip sėlis, kad ir sėlių vėliava būtų, ir kiti Lietuvos ir tautų identiteto ženklai. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 64, balsavo 63: už – 38, prieš – 3, susilaikė 22. Projektams po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl pirmojo projekto papildomas nesiūlomas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta komitetams ir svarstymo laikui.
19.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2282 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, čia labai trumpas projektas. Tiesiog vienu vienetu padidinamas narių skaičius, nes į Ateities komitetą yra įrašoma mūsų naujoji kolegė gerbiama A. Jakavonytė.
PIRMININKAS. Jūsų klausti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų nėra. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta po pateikimo. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. Dėl motyvų nėra. Vienas straipsnis. 1 straipsniui pritariame? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po priėmimo. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 63, balsavo 63 – visi 63 balsavo už. Po pateikimo pritarta. Atsiprašau, po priėmimo pritarta. (Balsas salėje: „Priimtas.“) Priimtas, atsiprašau. (Gongas)
19.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2251(4) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2251(3). Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip minėta, keičiame Ateities komiteto sudėtį. Išbraukiamas A. Gedvilas jo paties ir frakcijos prašymu, įrašoma A. Jakavonytė. Taip pat tenka keisti tuos straipsnius, kurie yra dėl komitetų, kuriuose įrašyta B. Pietkiewich arba E. Dobrowolska, dėl to, kad pasikeitė jų pavardės, jose atsirado w. Tiksliname tuos dalykus.
Toliau. Vietoj L. L. Andrikienės Europos reikalų komitete dirbs kita frakcijos atstovė D. Asanavičiūtė. Iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto išbraukiamas J. Džiugelis, įrašoma A. Jakavonytė. Ir iš Užsienio reikalų komiteto tiesiog išbraukiama L. L. Andrikienė ir lieka mažiau Seimo narių šiame komitete.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Klausimų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Pritariame po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Svarstymo stadijoje irgi nėra norinčių kalbėti. Pritariame po svarstymo? Ačiū, pritarta po svarstymo. Priėmimas. 1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai. Galime pritarti po priėmimo? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 64, balsavo 64 – visi balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
19.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2255(3) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2255(2). Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai trumpai. Pasikeitus komitetų nariams, kuriuos aš minėjau pristatydamas ankstesnį nutarimą, natūralu, kad keičiasi ir pavaduotojai prie jų pavardžių, ir taip pat kai kurios frakcijos pakoregavo kai kuriuos kitus pavadavimus. Atitinkami pakeitimai jums yra pateikti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Niekas nenori paklausti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Pritariame po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Nutarimas susidedantis… Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. 3 straipsniui? Pritarta. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniams pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 64, visi balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
19.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2278 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2278. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komiteto vadovybėje teikiami du pakeitimai. Pirmiausia Užsienio reikalų komitete išbraukus L. L. Andrikienę iš narių ir iš pirmininkų, komitetas išsirinko Ž. Pavilionį komiteto pirmininku. Siūloma jį patvirtinti. Kartu jis būtų išbraukiamas kaip buvęs pavaduotojas iš Europos reikalų komiteto. Siūloma Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju patvirtinti E. Zingerį.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Kalbėti nėra norinčių. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Projektas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Galime pritarti priėmimui? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 64, balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
19.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2277 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2277. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Esminiai pakeitimai Seimo delegacijoje Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Išbraukiama L. L. Andrikienė, ji buvo šioje delegacijoje, ir įrašomas K. Bartoševičius, tačiau kartu pakoreguojama ir sutvarkoma tikrųjų narių ir pavaduotojų padėtis. Dabar tiek tikraisiais nariais, tiek pavaduotojais yra po du valdančiųjų ir po du opozicijos atstovus. Anksčiau buvęs pavaduotoju L. Savickas dabar tampa tikruoju delegacijos nariu šioje asamblėjoje. Dar pasikeičia tie straipsniai, kur delegacijose yra E. Dobrowolska arba B. Pietkiewicz dėl anksčiau minėto pavardžių pakeitimo. Taip pat 9 straipsnio 1 punkte įrašoma V. Aleknaitė-Abramikienė.
PIRMININKAS. Klausti nėra norinčių. Aš patikslinsiu, K. Bartoševičius siūlomas pavaduotoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, K. Bartoševičius toje delegacijoje pavaduojančiojo pozicijoje.
PIRMININKAS. Pavaduojantis narys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Nėra norinčių kalbėti. 1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime priimti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimtas bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 60, balsavo 60, visi balsavo už. Priimtas nutarimas. (Gongas)
19.15 val.
Seimo savaitės (2022-11-21–2022-11-25) – 2022 m. lapkričio 22 d. (antradienio) ir 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kartu galbūt J. Razma galėtų pristatyti ir savaitės, prasidedančios lapkričio 21 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės klausimą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, greičiausiai kitą savaitę tęsime šios dienos darbo tradicijas pagal posėdžiavimo trukmę. Antradienį posėdį pradėsime interpeliacija užsienio reikalų ministrui. Po to, kadangi reikia truputį laiko skirti, kaip žinote, parengti nutarimo projektą, dirba komisija, tai per tą laiką mes apsvarstysime šiandien nepriimtus „Sodros“ lydimąjį ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektus. Ir tada jau svarstysime Seimo nutarimą dėl interpeliacijos. Tuomet balsavimo pertrauka dėl šio nutarimo projekto. Ir kai kurie kiti projektai, dėl kurių buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. O tai yra Civilinės saugos paketas ir du Žmogaus audinių projektai, Asmens, čia lydimieji, tiesa. Taip pat dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Mes tais atidėtais projektais ir užpildome visą rytinį posėdį.
Aš negaliu dėl didesnės biudžeto projekto svarbos, deja, įrašyti Biudžeto įstatymo projekto į šią vietą, nes yra pertraukos iki kito posėdžio. Taigi Biudžeto projektą pradėsime svarstyti 14 valandą po pietų pertraukos. Visiems pailgėja galimybė registruoti pasiūlymus atitinkamai iki sekmadienio 14 valandos.
Po Biudžeto įstatymo projekto – įvairūs projektai, aš gal jų nevardinsiu.
Ketvirtadienį vėlgi projektai maždaug taip, kaip čia nuo seno buvo surašyta, esminių pokyčių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, bet tikrai turiu patikslinti tik, Jurgi, vieną dalyką, kad pavardės kolegių tikrai nesikeitė. O pavardžių tik transkripcija pasikeitė. Aš nespėjau čia to pasakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pavardžių užrašymas pasikeitė, ar kaip čia pasakyti? Tai čia galima patikslinti.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti, buvo jau maždaug prieš kelis mėnesius registruotas įstatymo pakeitimas dėl išankstinių rinkimų. Kodėl jis nėra įtraukiamas į darbotvarkę? Ar planuojama jį įtraukti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Patikslinkite, koks projektas?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Nutarimas dėl išankstinių rinkimų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Niekas nesiūlė. Aš įrašau projektus, kai pasiūlo frakcijos, komitetai. Tokio siūlymo nesu gavęs. Tai jeigu Seimui jūs siūlysite frakcijos vardu, galbūt įrašys Seimas balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Daugiau klausimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
19.19 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas turėjo būti prieš tai, bet ačiū A. Gedvilienei, kad ji palaukė, – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2248(2). Pateikimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įgyvendinant vėjo elektrinių projektus, kyla problemų dėl šių metų liepos 8 dieną įsigaliojusio PAVʼo įstatymo taikymo vėjo elektrinių vystymo projektams, kurių įgyvendinimas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau iki liepos 7 dienos nepateiktas prašymas statybą leidžiantiems dokumentams gauti, nors pereiti visi kiti planavimo etapai (gauta išvada, kad nereikia poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos, atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, pasirašytas ketinimų protokolas).
Kitaip sakant, mes su proveržio paketu PAVʼe nurodėme, kad statant septynias jėgaines yra privalomas poveikio aplinkai įvertinimas. Dabar tiems, kurie buvo pradėję iki mūsų įstatymo planuoti po dvi jėgaines statyti, bet šalia atsirado dar penkios statomos, automatiškai pritaikomas dabar jau galiojantis įstatymas. Jie pagal senąją tvarką su tais senaisiais lūkesčiais nebegali pabaigti savo planavimo. Ši problema buvo iškelta Aplinkos apsaugos komitete svarstant PAVʼo pataisas. Mūsų komiteto nariai visi vieningai įsiklausė į šią problemą. Mes matome, kad penki projektai Lietuvoje yra sustoję, norime ištaisyti klaidą ir pasakyti, kad tie, kurie pradėjo rengti savo projektus iki proveržio paketo, galėtų pabaigti juos pagal seną tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų niekas nenori klausti. Tiesa, mes turėjome prieš tai pažymėti, kad jis nėra įrašytas į rudens sesijos programą, bet manau, kad jūs neprieštaraujate, nes nenorite klausti. Dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po pateikimo. Ir čia pat kolegė nori pasiūlyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu mes prašytume skubos tvarkos dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Pirmiausia dėl komitetų apsispręsime. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir datos? Ačiū, pritarta. Ar pritariame dėl skubos? Nėra prieštaraujančių. Pritarta dėl skubos.
Kolegos, kas nori registruotis, prašom registruotis.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
2022 m. lapkričio 17 d. popietinis posėdis baigėsi. Gero vakaro visiems. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.