PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-1139(4)
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
2 |
|
|
Pasiūlymas: Turizmo įstatymo projekte nėra pačio turizmo apibrėžimo, kuris turi savo turinį ir specialius kriterijus. Siūlau papildyti 2 straipsnį nauja dalimi apibrėžiančia "turizmą" ir šią dalį išdėstyti taip: „Turizmas– keliautojų veikla vykstant iš jų įprastinės aplinkos (nuolatinės gyvenamosios vietos) į pagrindinę kelionės tikslo vietą mažiau kaip vieneriems metams bet kuriuo pagrindiniu tikslu (verslas, poilsis arba kita asmeninė priežastis), išskyrus tikslą įsidarbinti lankomoje vietovėje įsisteigusiame ūkio subjekte. „
|
|
13 |
2, 3 |
|
Argumentai: Tikslinga keisti 13 straipsnį dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo. Siūlomu pakeitimu labiau įvertinama ir atsižvelgiama į mažųjų kelionių organizatorių finansines galimybes bei tai, kad pagal projekte nustatytus mažiausias sumas (50 000 ir 200 000 eurų) tokie kelionių organizatoriai kai jų veikla (pvz. esant 1 ar 1,5 mln. eurų) ženkliai nesiekia 2,85 mln. eurų (nes esant tik tokioms pajamos atitinka 7 proc. nuo pajamų) turi draustis vis viena 200 000 eurų ir tai sudaro jau ne 7 proc. nuo gautų pajamų, o dvigubai ar trigubai daugiau. Analogiškai ir kai kelionės organizuojamos ne skrydžiais. Pasiūlymas: 13 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
1) neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais: 25 tūkst. eurų kai kelionių organizatoriaus pajamų suma už parduotas organizuotas turistines keliones už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius ne didesnės 100 tūkst. eurų ir kai ši pajamų suma didesnė už 100 tūkst. eurų - 25 tūkst. eurų plius 5 procentai nuo visų pajamų sumos už parduotas organizuotas turistines keliones už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius;
2) organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais: 100 tūkst. eurų kai kelionių organizatoriaus pajamų suma už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius už parduotas organizuotas turistines keliones ne didesnės 1 mln. eurų ir kai ši pajamų suma didesnė už 1 mln. eurų - 100 tūkst. eurų plius 5 procentai nuo visų pajamų sumos už parduotas organizuotas turistines keliones už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius; 3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis; 4 4) pagal šios dalies 1 ir 2 punktą kelionių organizatoriaus turimų piniginių lėšų ir turimų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neturi būti mažesnė už kelionių organizatoriaus pagal sudarytas sutartis neįvykdytų finansinių įsipareigojimų keliautojams sumai.
3. Kai kelionių organizatorius teikia vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Kai kelionių organizatorius išvykstamojo turizmo paslaugas teikia ir organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais ir organizuojant keliones ne skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama taikant šio straipsnio 2 dalies 2 punktą visoms organizuotoms kelionėms.“ |
|
30 |
2,3,ė |
|
Argumentai: Įstatymo projekte apgyvendinimo paslaugų rūšių nustatymas klasifikuojamos ir neklasifikuojamos nėra logiškas ir tai nesusiję su pačios paslaugos turiniu, o išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia "kokybiškai vertinamos" arba "nevertinamos". Apgyvendinimo rūšies turinį sudaro pastatai, jų suplanavimas, įrengimas, pačios apgyvendinimo veiklos organizavimas. Lietuvai privalomame ES 692/2011 Reglamente ( sutrumpintai - dėl Europos turizmo statistikos) yra nustatytos ir jau naudojamos apgyvendinimo paslaugų rūšys pagal veiklą: 55.1 viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla, 55.2 poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla ir 55.3 poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla. Analogiškai toks skirstymas yra nustatytas Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK red.2) bei Statybos techniniame reglamente nustatančiame pastatų paskirtį. Pateiktomis įstatymo projekto "neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugos“ kaip kaimo turizmas, poilsio namai ir pan. tikriausiai nebegalės būti klasifikuojamos, nors šiandien "kaimo turizmas" vykdo savo paslaugų klasifikavimą ( atlieka Kaimo turizmo asociacija vertindama kokybę vadinamais "gandriukais"). Toks Įstatymo projektu numatytas apgyvendinimo paslaugų skirstymas ir iš to sekantis klasifikavimas yra ne kas kita kaip užmaskuota ir kartu privaloma apgyvendinimo verslui bei valstybei priskiriama vykdyti klasifikavimo funkcija, nors žodžio "privaloma" projekte nėra. Klasifikavimas kaip valstybės funkcija būtų ir toliau finansuojama LR biudžeto pinigais (1 VTD asmuo darbo vieta ir kita - per metus apie 40-50 tūkst. Eurų). Pasiūlymas: 1. Išbraukti 30 straipsnio 2 dalį:
2. 30 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Viešbučio rūšies apgyvendinimo paslaugos gali būti klasifikuojamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus. Klasifikavimo reikalavimų sistemą sudaro atitinkami statinių architektūrai, patalpų suplanavimui, svečių priėmimo (registravimo-išleidimo) sąlygoms, svečių kambariams (numeriams), bendro naudojimo patalpoms, papildomų paslaugų pasiūlai keliami reikalavimai (kriterijai). Klasifikavimo reikalavimuose nustatomi minimalūs ir papildomi kriterijai, kurie taikomi vertinant teikiamas apgyvendinimo paslaugas.“
3. 30 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą vykdo turizmo verslą vienijanti organizacija Lietuvos turizmo rūmai.“
|
Teikia:
Seimo narys Jurgis Razma