LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 402
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, pradedame 2020 m. gegužės 14 d. Seimo posėdį. O dabar gongas.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). O dabar dar kartą gongas. (Gongas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Kartu pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
10.00 val.
Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio minėjimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prieš 100 metų Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis paprašė Seimo narių atsistoti, kol skambės šie Steigiamojo Seimo pirmosios rezoliucijos žodžiai. Dėkoju. Tas prašymas galioja ir mums.
„Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaipo demokratinę respubliką etnografinėmis sienomis ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis valstybėmis.“ Ačiū.
Šiandien sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Tai mūsų šiuolaikinio parlamentarizmo istorijos pradžia.
Šia proga sveikinimo žodį tars Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodis
G. NAUSĖDA. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas Ministre Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, garbingi svečiai. „Sveiki susirinkę!“ – taip atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona prieš 100 metų sveikino demokratiškai išrinkto Steigiamojo Seimo narius. Šiandien, kai kiekvienas viešas susibūrimas pandemijos akivaizdoje įgauna ypatingą reikšmę, šis paprastas kreipinys vėl skamba aktualiai.
Mūsų valstybei tenkantys išbandymai kelia susirūpinimą, tačiau ir jie nublanksta prieš tas ypatingas sąlygas, kuriomis prieš 100 metų teko veikti nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrėjams. Jie statė valstybę spaudžiami karo, suirutės, nepritekliaus ir daugelio pavojingų ligų. Mes šiandien turime įveikti vieną (kad ir labai grėsmingą) pandemiją.
Nieko nuostabaus, kad Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio dalyviai jautė tapę istorinio įvykio liudininkais. Prezidentas Antanas Smetona, grąžindamas įgaliojimus Tautos išrinktiems atstovams, kalbėjo apie tai, kad „tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta, vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų, aiškų vienetą“.
Prieš 100 metų, 1920 m. gegužės 15 d., laikinojoje sostinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas išreiškė Lietuvos žmonių valią, paskelbęs „atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką“. Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios akto signatarai. Į šoną buvo atidėtos ankstesnės abejonės dėl valstybės santvarkos, galimų sąjunginių ryšių su kitomis valstybėmis, teritorijos, į kurią ji galėtų pretenduoti. Nuo gegužės 15-osios Lietuva jau tvirtai žinojo, kas ji yra ir kuo norėtų būti ateityje.
Šiandien galime pagrįstai didžiuotis, kad tauta atsiliepė į valstybės kūrėjų kvietimą, kai to labiausiai reikėjo, ir išreiškė savo valią pirmuose laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Sutelkę valdžią Steigiamojo Seimo narių rankose, Lietuvos žmonės parodė tikėjimą demokratine ateitimi.
Gerbiamieji, neapsigaukime – prieš 100 metų įsipareigoti demokratijai reiškė užimti drąsią poziciją. Steigiamasis Seimas, kurio veikloje aktyviai dalyvavo moterys ir tautinių mažumų atstovai, buvo drąsi institucija, kėlusi tikslą kūrybingai perkurti esamą visuomeninę sanklodą, ekonomiką ir politiką. Savo kalboje Steigiamojo Seimo „amžiaus pirmininkė“ garsi rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė džiaugėsi proga pradėti parlamento darbus (cituoju) „kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamo teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovoti prieš kiekvieną pavergimą, vis tiek koks jis yra: tautų, luomų ar kapitalo.“
Susirinkus Steigiamajam Seimui, Lietuva tvirtai pasuko modernybės keliu. Parlamento nariai, nors ir dauguma kilę iš kaimų ir dvarų Lietuvos, gerbiantys tradicijas ir linkę semtis įkvėpimo iš praeities, pirmiausia visgi žvelgė į ateitį. Jų siekiai apėmė pastangas sukurti naujo modelio tautinę valstybę, įtvirtinti asmenų teises ir laisves bei kuo greičiau įveikti atsilikimą nuo pažangiausių to meto šalių. Steigiamasis Seimas kolektyviai žengė pirmyn ir ieškojo naujų sprendimų, užuot dairęsis į tai, kas buvo įprasta ir visiems suprantama. Tai buvo didelių svajonių ir dar didesnių darbų metas.
Neatsitiktinai greta kitų jautrių klausimų, tokių kaip nuolatinės šalies Konstitucijos priėmimas, nacionalinės valiutos lito įvedimas, žemės reforma, valstybės ir Bažnyčios santykio nustatymas, Steigiamojo Seimo nariai daug dėmesio skyrė švietimui. Tam toną uždavė pagarsėjęs Steigiamojo Seimo Pirmininko Aleksandro Stulginskio priesakas, kad mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėms.
Šiandien galime konstatuoti, kad Steigiamojo Seimo palikti pėdsakai giliai įsispaudė tiek fiziniame, tiek intelektualiniame Lietuvos žemėlapyje. Net ir juodžiausiomis akimirkomis mūsų šalies žmonės nesiliovė svajoti apie prarastą ir dėl to nepaprastai brangią Vasario 16-osios ir Gegužės 15-osios Lietuvą.
Štai kodėl Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijoje atsirado įsipareigojimas Lietuvos valstybės atstatymą vykdyti pagal Steigiamojo Seimo 1922 metais priimtos pirmosios nuolatinės Konstitucijos dvasią, Štai kodėl Atkuriamasis Seimas Nepriklausomybės Akte patvirtino, kad Steigiamojo Seimo gegužės 15-osios rezoliucija yra Lietuvos valstybės konstitucinis pagrindas.
Gerbiamieji, Steigiamojo Seimo veikloje, kaip ir šiandien, netrūko nei abejonių, nei karštų nesutarimų, kartais net destrukcijos, tačiau galutinis jo pastangų rezultatas – įtvirtinti naujos valstybės pamatai – mus džiugina iki šios dienos. Iki šiol prisimename, kaip prieš 100 metų tautos atstovai ėmė kurti demokratinę respubliką. Iki šiol žengiame jų nutiestu keliu.
Todėl ir šiandien, ieškodami prielaidų naujam kokybiniam valstybės šuoliui į priekį, mes galime ir, sakyčiau, privalome semtis įkvėpimo iš Steigiamojo Seimo narių. Užuot paskendę nesutarimuose, ieškokime Lietuvai reikalingų sprendimų. Nežinios ir abejonių akimirkomis dažniau remkimės pasakojimais, kaip iš Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų chaoso buvo lipdoma nauja, kokybiškai pranašesnė tvarka.
Tegul tai būna mums priminimas, kad kiekviena krizė yra puiki proga žengti didelį žingsnį į priekį. Tegul tai būna priminimas, kad nėra nieko neįmanomo tiems, kurie nestokoja ryžto. Tegul tai būna kvietimas negailint laiko ir jėgų dirbti Lietuvos ir jos žmonių naudai bei gerovei. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, Steigiamojo Seimo nariai, 1921 m. gegužės 15 d. minėdami Lietuvos Respublikos pirmąsias sukaktuves, paliko ateičiai savo minčių ir palinkėjimų albumą (štai ten guli originalas). Šio albumo lapai šiandien čia yra eksponuojami. Siūlau kolegoms Seimo nariams prisijungti prie šios iniciatyvos, pratęsti šią iniciatyvą ir palikti savuosius palinkėjimus ir mintis antrojo Lietuvos Respublikos šimtmečio kartoms, o Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą kviečiu pasirašyti XII Seimo Seimo narių minčių ir palinkėjimų antrajam Lietuvos Respublikos šimtmečiui albume. Maloniai prašome prie stalelio.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Nuoširdžiai dėkojame Jo Ekscelencijai Prezidentui.
Gerbiamieji, sveikinimo žodį kviečiu tarti Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba
V. PRANCKIETIS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji signatarai, esantys čia ir klausantys iš toliau, kolegos Seimo nariai, brangieji Lietuvos žmonės.
Steigiamasis Seimas – tai demokratijos Lietuvoje stipriausia šaknis. Rytoj sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas susirinko dirbti. Šiandien mes švenčiame jų – 112 Seimo narių – darbus. Suprantame, kad turėjo būti kitaip – Steigiamojo Seimo šimtmetį norėta minėti taip, kad garsas ir reikšmė pasiektų kiekvieną ir visuomenė prisimintų mūsų tautinio atgimimo rezultatą – nepriklausomos Lietuvos Respublikos ir jos modernaus parlamentarizmo daigus ir istorijos raidą. Bet šiandien, būdami civilizuotos demokratinės respublikos piliečiai, elgiamės atsakingai saugodami save ir aplinkinius.
Šimtmečio sukaktį minime XII Seimo plenariniame posėdyje, pagerbdami viso amžiaus parlamento šviesulius atviruose renginiuose konstitucinėje sostinėje Vilniuje, laikinojoje sostinėje Kaune, Žemaitijos sostinėje Telšiuose ir diskusijose apie demokratiją tarp žmonių. Šiandien sveikiname vieni kitus puikia proga, kuria galime didžiuotis – prieš 100 metų pirmą kartą istorijoje išrinktas taikiuose, aktyviuose demokratiniuose rinkimuose teisėtai atkurtos valstybės parlamentas susirinko ir įteisino Lietuvos Respubliką. Žingsnis po žingsnio, įstatymas po įstatymo buvo sukurta laisva, žmogaus teisių principus atliepianti ir vakarietiškos demokratijos esmę atspindinti valstybė, įprasminanti tautinį atgimimą. Šiandienos tikslas – saugoti ir puoselėti.
Įspūdingi buvo pirmieji Steigiamojo Seimo darbai: paskelbtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimas, kurį vadiname Nepriklausomybės Aktu, pradėtas Konstitucijos – svarbiausio šalies dokumento – svarstymas, užmegzti diplomatiniai santykiai, kuriais įgytas valstybės pripažinimas užsienyje. Iliustruojantis pavyzdys – keturios dienos iki susirenkant išrinktam Steigiamajam Seimui, Prancūzijos Respublika pripažino Lietuvą de facto, o de jure – tuoj pasibaigus šio Seimo kadencijai, 1922 metų gruodį.
Svarbiausias to meto uždavinys buvo atkurti tautinės valstybės pagrindus. Ir visa tai – per pirmuosius posėdžius.
Mūsų pirmtakai prieš šimtą metų buvo didvyriai! Juk kritinėje situacijoje paskelbus Mažąjį Seimą, tuometiniai Seimo nariai stojo ginti Tėvynės, o Antanas Matulaitis – jaunas politikas karininkas – paaukojo gyvybę kovos lauke. Amžina garbė laisvės gynėjams.
Per kadenciją Steigiamasis Seimas susidūrė su iššūkiais kone kiekvienoje srityje – nacionalinis saugumas buvo pažeidžiamas, reikėjo sutvarkyti žemės ūkį, prekybą, socialinį gyvenimą, svarbu buvo įvesti tvirtą valiutą litą. Chaoso audroje parlamentas turėjo būti kaip molas, atlaikantis smarkiausius dūžius. Ir nors tai buvo itin įvairus ir politiškai spalvotas Seimas – išrinkti ir teisininkai, ir amatininkai, ir karininkai, ir dvasininkai – sprendimai priimti vieningai, susitelkus.
Palinkėkime sau, kad šiandien, kai pasaulis susiduria su bendru iššūkiu, žmonės kenčia kaip ir prieš šimtą metų nuo dar nežinomo priešo – virusinės ligos, mes vėl stovėtume kaip švyturys. Kad kovos įkarštyje išnyktų uniformų skirtumai, kad nebesiskirstytume pagal pozicijas, kad visi būtume vienoje pozicijoje – Tautos pozicijoje.
Negaliu nepaminėti, kad tada, prieš šimtą metų, Steigiamasis Seimas buvo jaunas parlamentas, amžiaus vidurkis – vos 36 metai, penkiems nariams buvo po 24 metus, o Seimo Pirmininkas – iki šiol jauniausias trisdešimtmetis Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
Tai reiškia, kad mūsų modernios valstybės ištakose buvo gajus tikėjimo ir vilties jausmas, kad jauni žmonės turėjo noro ir jėgų statyti, kurti ir puoselėti demokratinę valstybę.
Tegul ir dabar Lietuva būna jauna ir kupina vilties. Jaunime, istoriniai pavyzdžiai sako: kurk ir statyk, turėk jėgų keisti. Būk veržlus!
Manau, kad demokratijos plėtra turėtų būti pažymima, kad šią istorijos datą ir istorines asmenybes būtų verta įprasminti Steigiamojo Seimo Pirmininko Aleksandro Stulginskio vardo medaliu, kuriuo būtų apdovanojami nusipelnę demokratijos plėtrai asmenys.
Steigiamasis Seimas sukūrė Lietuvos pamatus prieš šimtmetį. Atkuriamasis Seimas-Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Respubliką prieš trisdešimt metų, mes tęsiame pirmtakų darbus. Mokykimės iš istorijos ir kurkime istoriją vakar, šiandien ir rytoj! Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui. (Plojimai) Kviečiu savo linkėjimus įrašyti šio, XII Seimo, Seimo narių minčių ir palinkėjimų antrajam Lietuvos Respublikos šimtmečiui albume.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Maloniai kviečiu Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį į šį garbingą albumą, skirtą antrajam Lietuvos Respublikos šimtmečiui, įrašyti savo palinkėjimus.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dėkojame Ministrui Pirmininkui ir į tribūną kviečiu Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką profesorių Arūną Gumuliauską.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko kalba
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Jūsų Ekscelencija Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke! Moderniųjų laikų pradžia Lietuvos istorijoje yra glaudžiai susijusi su valstybingumo atkūrimo idėjos praktine realizacija. Tiesa, pradžioje kovota už Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą. Tuo tarpu „Aušra“, o vėliau ir „Varpas“ jau ugdė supratimą, jog lietuviai ir Lietuva yra viena tauta, vienas kraštas. XIX amžiaus pabaigoje tautinio atgimimo idėjos pasiekė tautos didumą. Tautinis sąjūdis tapo masinis.
XX amžiaus pradžioje, plintant išsivadavimo sąjūdžiui, reikėjo suderinti lietuvių tautos politinių srovių, partijų ir asmenų veiksmus. Tam buvo būtina bendra programa, veiksmų planas. 1905 metų gruodžio mėnesio lietuvių suvažiavimas Vilniuje, po metų pradėtas vadinti Didžiuoju Vilniaus Seimu, suformulavo Lietuvos savivaldos kūrimo gaires, iškėlė reikalavimą dėl autonomijos lietuvių gyvenamoje teritorijoje su demokratiškai išrinktu Seimu Vilniuje. Beje, tarp šio suvažiavimo delegačių jau buvo būsimosios Steigiamojo Seimo narės Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kurios 1926 metais nužengė dar toliau – kandidatavo į valstybės prezidentus. Taigi parlamento idėja Vilniuje keliama jau 1905 metų gruodį. Didysis Vilniaus Seimas tapo svarbiu lietuvių tautos suvienijimo įvykiu, o Lietuvos autonomijos siekis išsilaikė iki pat Pirmojo pasaulinio karo.
Istorinė patirtis rodo, kad Lietuvos valstybingumo raida visais laikais bene labiausiai priklausė nuo Europos geopolitinių permainų. Mažai lietuvių tautai neužteko savo jėgų gyvybiškai svarbiems uždaviniams įgyvendinti. Tuokart Lietuvai galiausiai susiklostė palanki tarptautinė padėtis. Pirmasis pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Karo eiga lėmė, kad Lietuvai atsirado galimybių tartis su Vokietija dėl valstybingumo atkūrimo. Beje, šiame procese jau galima įžvelgti tvirtos pozicijos susiformavimą dėl Steigiamojo Seimo sušaukimo Vilniuje.
Taip 1917 m. rugsėjo 21 d. Lietuvių konferencija priėmė nutarimą, kuriame deklaruojama, kad: „Galutinai nustatyti nepriklausomos Lietuvos pamatams ir jos santykiams su kaimynėmis valstybėmis turi būti sušauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.“ Steigiamojo Seimo idėja nuosekliai tiesiogiai ar netiesiogiai atsispindi ir kituose Lietuvos Tarybos priimtuose teisės aktuose. Antai 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos pareiškime „Dėl tvirtų ryšių nustatymo su Vokietija“ teigiama, kad: „Lietuvos krašto Taryba, vidaus ir užsienio lietuvių pripažinta vienintele įgaliota lietuvių tautos atstovybe, remdamasi pripažinta tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo 18–23 dienomis Vilniuje įvykusios Lietuvių konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje ir visų jos valstybinių ryšių, kuriuos ji yra turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimą.“ Na, o 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akte jau aiškiai tvirtinama, kad kiek galima greičiau turi būti sušauktas Steigiamasis Seimas demokratiniu būdu visų Lietuvos valstybės gyventojų išrinktas.
1918 m. spalio 28 d. Lietuvos Valstybės Taryba, kaip vienintelė ligtolinė valstybės kūrimo institucija, susirinko paskutinį kartą ir ėmė rengti Laikinąją Konstituciją. Šis dokumentas buvo priimtas lapkričio 2 dieną. Jis turėjo galioti iki Steigiamojo Seimo sušaukimo. Nuo tada visi valstybės piliečiai, nepaisant lyties, tautybės, tikėjimo ar luomo, tapo lygūs prieš įstatymus. Dokumente garantuojama asmens, buto, nuosavybės neliečiamybė, tikybos, spaudos, žodžio, susirinkimų, draugijų laisvė, jeigu tai neprieštarauja valstybės įstatymams. Konstitucijoje numatyta, kad laikinoji valdžia turi nustatyti ir skelbti įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti. Ši institucija turėjo būti išrinkta visuotiniu, lygiu, slaptu balsavimu.
Analogiška pozicija išdėstyta ir antrojoje Laikinojoje Konstitucijoje, priimtoje 1919 m. balandžio 4 d. Tuo tarpu 1920 m. birželio 10 d. trečioji Laikinoji Konstitucija jau aiškiai nubrėžė Steigiamojo Seimo kompetencijų ribas. Taigi, Steigiamojo Seimo sušaukimas prieš 100 metų nebuvo atsitiktinis istorinis įvykis, o nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas. Beje, analogiški procesai beveik tuo pat metu vyko ir pas mūsų kaimynes – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Baigiantis Nepriklausomybės kovoms 1919 m. spalio 30 d. buvo priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas. Pagal jį pirmą kartą Lietuvoje rengiamuose demokratiškuose, visuotiniuose, lygiuose, slaptuose, tiesioginiuose rinkimuose balsuoti galėjo visi šalies piliečiai, sulaukę 21 metų. Tiesa, 1920 m. kovo 25 d. priimtame įstatymo papildyme suteiktos rinkimų teisės kariams bei sumažintas jų amžiaus cenzas iki 17 metų. Steigiamojo Seimo atstovais galėjo tapti tik piliečiai, sulaukę 24 metų. Lietuva rinkimų metu buvo suskirstyta į šešias rinkimų apygardas, o šios – į apylinkes. 15 tūkst. krašto gyventojų galėjo turėti vieną savo atstovą. Kandidatų sąrašus apygardų komisijoms galėjo teikti politinės partijos, atskiri asmenys, už kuriuos pasirašė ne mažiau kaip 50 rinkėjų. Prezidentas Antanas Smetona rinkimus į Steigiamąjį Seimą paskyrė 1920 m. balandžio 14–15 dienomis, tačiau vėliau šią datą pratęsė iki 16 dienos. Tad prieš 100 metų Lietuvoje įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Savo kandidatus čia atskirais sąrašais iškėlė net 31 partija ir kuopa. Siekdamos laimėti daugiau vietų Steigiamajame Seime, politinės partijos ėmė jungtis į sąjungas arba kitaip vadinamus blokus. Rinkimų kampanija vyko labai atkakliai. Kartais kandidatai nesilaikė net elementariausių etikos normų. Beje, rinkimų dienomis visoje Lietuvoje buvo uždrausta pardavinėti degtinę ar kitus svaigiuosius gėrimus.
Rinkimuose dalyvavo rekordinis – apie 90 % rinkėjų skaičius. Į Steigiamąjį Seimą išrinkta 112 atstovų, iš jų 91,9 % lietuviai. Parlamente vyravo krikščionių demokratų blokas, po to sekė valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai. Išrinkti atstovai buvo šviesiausi krašto žmonės: 24,7 % jų turėjo aukštąjį, 14,6 % nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Vidutinis Steigiamojo Seimo atstovų amžius buvo apie 38 metus.
Dar 1917 metais į Lietuvos Tarybą dirbti valstybės atstatymo darbus buvo pakviesti ir kitų tautų atstovai, bet tuomet teigiamo atsakymo nesulaukta. Matyt, dar stokota tarpusavio pasitikėjimo. Tačiau Nepriklausomybės kovos kardinaliai pakeitė situaciją šioje srityje. Steigiamojo Seimo darbe jau dalyvavo tautinių mažumų atstovai – žydai, lenkai, vokiečiai, kurie ne tik išreiškė lojalumą besikuriančiai valstybei, bet ir aktyviai dalyvavo jos kūrime.
Steigiamojo Seimo sušaukimas sietinas ir su pirmaisiais demokratiniais rinkimais Lietuvoje, kuriuose lygiateisiais pagrindais dalyvavo moterys. Anksčiausiai tokia rinkimų teisė buvo suteikta Naujojoje Zelandijoje dar 1893 metais. Europoje – tai Suomijoje 1906 metais, Norvegijoje 1913 metais. Tuo tarpu Prancūzijoje moterims rinkimų teisė buvo suteikta tik 1945 metais, Šveicarijoje – 1971 metais, o Lichtenšteine – net 1984 metais. Beje, moterys Steigiamajame Seime tikrai buvo matomos. Antai 1920 m. gegužės 15 d. 18 val. 15 min. pirmąjį posėdį pradėjęs prezidentas Antanas Smetona po savo iškilmingos kalbos posėdžiui pakvietė pirmininkauti vyriausią Seimo narę 59 metų Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, o prezidiumo sekretore tapo jauniausia amžiumi Seimo narė 24 metų Ona Račiukaitienė (Muraškaitė). Taip, anot Kazio Griniaus, žurnalistams buvo sukurta pasaulinė sensacija. Taigi šiais metais pažymime dar vieną šimtmetį, kada Lietuvos moterys oficialiai įsijungė į valstybinės politikos formavimo procesą.
Per visą Steigiamojo Seimo veiklos laikotarpį vyko tam tikra jo asmeninės sudėties kaita. Kai kurie atstovai dėl įvairių priežasčių užleido vietas kitiems. Tad per visą Steigiamojo Seimo kadenciją posėdžiavo 150 asmenų. Steigiamojo Seimo laikotarpiu įvyko 257 posėdžiai. Pirmasis surengtas Miesto teatre Kaune, o kiti jau vyko Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos rūmuose netoli prezidentūros. Nors Steigiamasis Seimas dirbo tik 29 mėnesius, jis sugebėjo priimti per 300 įstatymų, reglamentuojančių beveik visas veiklos sritis. Seimas sugebėjo rasti sutarimą sunkiausiais klausimais ir priimti teisės dokumentus valstybės pamatus paklojusioms reformoms. Jo nuveikti darbai buvo labai svarbūs Lietuvai.
Tačiau taip ir nepavyko realizuoti vieno užsibrėžto tikslo – sušaukti Steigiamąjį Seimą Vilniuje. Dėl savo svarbios geopolitinės padėties Lietuva niekada nestokojo gretimų didžiųjų valstybių dėmesio. Dažnai jis buvo nedraugiškas, priešiškas, net agresyvus. Būtent dėl kaimynių agresijos teko dirbti Kaune. Tačiau ir čia nebuvo ramu. Kai lenkai, sulaužę Suvalkų sutartį, vėl užėmė Vilnių, valstybės nepriklausomybei iškilo pavojus. Steigiamasis Seimas turėjo skubiai spręsti įvairias problemas. 1920 m. spalio 22 d. buvo priimtas įstatymas, kuris įteisino Mažąjį Seimą, sudarytą iš Steigiamojo Seimo Pirmininko ir šešių atstovų. Steigiamojo Seimo nariai įvairiomis formomis stojo ginti valstybės, o jauniausias Steigiamojo Seimo atstovas Antanas Matulaitis 1920 metų lapkričio mėnesį padėjo galvą už Tėvynę. Tad pirmą kartą Vilniuje Nepriklausomos valstybės parlamentas posėdžiavo tik 1990 metais.
1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio pabaigoje buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, kuri amžiams patvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Juo Lietuva pasirinko valstybės valdymo formą – demokratinę respubliką. Tad rytoj Lietuvos Respublikai sukanka lygiai 100 metų.
Su Steigiamojo Seimo, o kartu ir modernios parlamentinės demokratijos Lietuvoje šimtmečiu! Didžiuokimės Lietuvos Respublika, puoselėkime ir saugokime ją ateities kartoms.
Su švente! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Laivės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Arūnui Gumuliauskui.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas. (Plojimai)
10.37 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“ projektas Nr. XIIIP-4798 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame Lietuvos Respublikos Seimo minėjimą, skirtą Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio metinėms, ir kaip akcentą, labai svarbų ir prasmingą, prašau jūsų leisti pateikti Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“ projektą Nr. XIIIP-4798. Kviečiu į tribūną Laivės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką A. Gumuliauską. Pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad tie trys pranešimai yra pakankami pristatyti šitą dokumentą. Tik priminsiu, kad šį dokumentą pasirašėme ir nagrinėjome Laivės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje. Šio dokumento signatarai yra įvairių frakcijų Seimo atstovai, todėl kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių paklausti? Nėra. Galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Svarstymas. Nori… (Balsai salėje) Viskas, čia vyksta iškilmingas minėjimas. Galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime.
Gerbiami kolegos, Seimo statuto 184 straipsnis: po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Motyvai. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom, kalba V. Aleknaitė-Abramikienė. Motyvai už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Atleiskite, kolegos kalbino. Mielieji, iš tiesų šiandien yra didinga diena. Ką tik pagalvojau, koks buvo revoliucingiausias dokumentas žmonijos istorijoje, ir turbūt užtektų pacituoti vieną sakinį iš Pradžios knygos, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Taip, tai buvo revoliucinis sakinys ir nuo jo prasideda civilizacijos istorija. Tačiau 1918 metų laikinoji Lietuvos Respublikos Konstitucija arba jos pagrindiniai dėsniai, kurie buvo išdėstyti projekte, irgi yra tam tikra prasme Pradžios knyga. Ne tik valstybei, bet ir žmogaus orumui, nes buvo pasakyta, jog vyrai ir moterys ne tik papildo vienas kitą kaip asmenys, bet ir yra vienodai atsakingi už savo tautos ir valstybės likimą. Norėčiau, kad tai mus, vyrus ir moteris, ne tik šioje salėje, bet ir visoje Lietuvoje, įkvėptų, sustiprintų, paskatintų mylėti, saugoti savo tėvynę ir visuomet ištikimai jai tarnauti. Balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū už išties labai prasmingus žodžius. Motyvai už – M. Adomėnas. Prašom, kolega.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Man regis, aš priėmimo stadijoje buvau užsirašęs, bet…
Iš tikrųjų kokia yra tokių save pasveikinančių rezoliucijų prasmė? Taip, tai iš tiesų įspūdingas įvykis ir norėtųsi, kad Lietuvos parlamentinės demokratijos pradžia būtų paminima plačiau negu tik priimant vieną tokią rezoliuciją.
Iš tikrųjų gyvename pasaulyje, kuriame parlamentinės demokratijos vaidmuo traukiasi, ir paskutinė krizė, kuri buvo minima ir sveikinimo kalbose, yra ne kartą panaudojama tam, kad žmonių teisė rinktis ir būti atstovaujamiems, būtų susiaurinta. Aš tikiuosi, kad rezoliucijos priėmimas nebus vienintelis ir paskutinis veiksmas, kuriuo mes tai prisiminsime.
Iš tikrųjų net ir mūsų pačių valstybėje mes matome nuolat kylančią tokios despotijos grėsmę iš vidaus, norą valdyti viena tvirta ranka, norą, kad nebūtų nuomonių skirtumo, norą, kad būtų kažkokia iš viršaus nuleista vienybė, ir tas priminimas apie Steigiamąjį Seimą kaip patį pirmą Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasirinkimą, kuriuo keliu eiti, suteikiant visiems savo piliečiams teisę būtų atstovaujamiems, yra labai svarbus priminimas ir dabar.
Todėl pritarkime rezoliucijai, bet tegu nesibaigia mūsų parlamentinės demokratijos šventimas viena šia rezoliucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Zingeris. Prašom, kolega.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai ir kolegos, šiandien yra nepaprastai reikšminga diena. Mes galime lyginti Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos demokratijos eigą. Mes matome, kaip gynėsi suomiai 1939 metų Žiemos karo metu, 20 metų neturėjo jokių perversmų, branginę demokratiją, Manerheimo liniją ir kiekvieno suomio teises.
Deja, šiandien niekas nedrįso įvertinti Lietuvos demokratijos eigos per 22 nepriklausomybės metus, 1918–1940 metais. Išvada būtų tokia: jeigu Lietuva būtų buvusi demokratiška, ir pasipriešinimas būtų vykęs stipresnis, ir ministrų kabinetas taip lengvai nebūtų pasidavęs 1940 metais sovietinės invazijos metu, nes būtų jautęs didesnį ryšį ir didesnę atsakomybę Lietuvos žmonėms nepasiduoti Stalinui.
Prisimindami, kad po kelių mėnesių, gerbiama pirmininke, gerbiama Rima, ir gerbiamas Viktorai, ir mielas Arūnai, mes minėsime S. Veleso deklaracijos 80-metį, kai 1940 m. liepos 23 d. Amerikos užsienio reikalų viceministras pareiškė 50 metų į priekį, kad Amerika niekada nepripažins Baltijos šalių okupacijos, nes tos šalys buvo demokratinės… Tai yra įrašyta auksu ir tai yra pati svarbiausia pasaulio deklaracija, į kurią mes vėliau, okupacijos metu, atsirėmėme.
Todėl šiandien aš norėčiau pasakyti, jeigu Lietuva būtų likusi demokratinė iki 1940 metų, mūsų atsakas okupantams būtų buvęs daug stipresnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū jums visiems, kurie prisidėjo prie šios rezoliucijos ir šios dienos minėjimo. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būna taip, kad kai gimsta vaikas, gydytojai pranašauja jam neilgą gyvenimą. Lygiai taip pat, kai gimė Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, XX amžiaus pradžioje didžiosios valstybės nenorėjo tų valstybių ir pranašavo joms ne kažin kokią ateitį, tačiau Lietuva gyvuoja jau šimtmetį ir įžengė į antrąjį šimtmetį. Sveikinu visus ir linkiu Lietuvai pasiekti ir tūkstantį metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šia gražia gaida… Gerbiami kolegos, pagal Statutą reikalavimas yra būtent toks – balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių. Seimo rezoliucija priimta vienbalsiai. (Gongas)
Gerbiami kolegos, minėjimą baigiame. Visus Seimo narius kviečiu posėdžio metu po vieną, kaip reikalauja saugumas, ateiti ir pasirašyti šio Seimo Seimo narių minčių ir palinkėjimų antrajam Lietuvos Respublikos šimtmečiui albume.
O dabar tęsiame toliau. Perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
10.47 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gegužės 14 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dėkoju. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau iš darbotvarkės išbraukti 1 rezervinį – Žemės gelmių įstatymo projektą Nr. XIIIP-4508, nes, mano įsitikinimu, tai yra siauros interesų grupės interesų gynimo bandymas. Taip pat siūlau frakcijos vardu įrašyti projektą Nr. XIIIP-4743, tai yra Civilinio kodekso 6.571 įstatymo pataisą, kuri kalba apie Prezidento vetuoto įstatymo tolesnę eigą, tai yra 90 dienų suteikimo terminą kelionių organizatoriams atsiskaityti su kelionių paketus įsigijusiais asmenimis. Noriu pasakyti, kad visa problema yra išspręsta, su viskuo sutarta. Problema atsirado, kad nėra Vyriausybės išvados. Seimas nusprendė svarstyti skubos tvarka šį projektą, Vyriausybė pažadėjo gegužės 6 dieną pateikti savo išvadas, šiandien gegužės 14 dieną – jokios Vyriausybės išvados nėra. Siūlau svarstyti ir, jeigu reikalingas procedūrinis balsavimas dėl to, ar reikia laukti Vyriausybės išvados, kai Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti, tai siūlau surengti ir tokį procedūrinį balsavimą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3897(3), nes jau paskelbti Seimo rinkimai, jau vyksta rinkimų kampanija, tai yra tas pats, kas vidury antro kėlinio keisti krepšinio žaidimo taisykles, jau prasidėjus rungtynėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kuris pirma atsistojo? J. Razma, atrodo, pirmas atsistojo. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau dar porą išbraukimų. Tai kompleksinius 1-5 projektus, kuriais, mūsų vertinimu, perdėtai kišamasi į tokių ganėtinai autonomiškų struktūrų kaip notarai, advokatai, antstoliai veikimą ir su tuo susijusį iš esmės klausimą 1–6, kur kalbama apie deklaravimo viešinimus.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Mūsų darbotvarkės rezerviniuose klausimuose yra Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimas. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra dar projektų, kurie yra užregistruoti ir keičia tą patį straipsnį, taigi, jie taip pat turėtų būti įtraukti į darbotvarkę. Aš konkrečiai kalbu apie savo registruotą projektą Nr. XIIIP-4755. Jeigu šiandien svarstysime valdančiųjų projektą, tai prašau įtraukti, nes pagal Statutą priklauso, ir kitų registruotus projektus dėl to paties straipsnio pakeitimo. Dėkui.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, siūlyčiau iš kitos savaitės antradienio darbotvarkės į šiandieną po klausimo dėl laikinosios komisijos sudarymo perkelti ir laikinosios komisijos išvados tvirtinimą, darbotvarkėje tai yra projektas Nr. XIIIP-4773, jį padėti po 2-1 klausimo, irgi dėl Seimo nutarimo.
PIRMININKAS. Ar tai buvo siūlymas frakcijos vardu? Frakcijos vardu. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Norėčiau paprašyti pavasario sesijoje pateiktą ir į pavasario sesiją įtrauktą Medžioklės įstatymo pateikimą… nes konsoliduotai eina Medžioklės įstatymų projektai, tai turėtų būti ir kiti įstatymų projektai. Šiuo atveju yra mano registruotas projektas Nr. XIIIP-4497 dėl privalomų profesionalių medžioklės plotų, medžioklės lapų viešinimo. Prašyčiau įtraukti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Numerį pakartokite.
S. GENTVILAS (LSF). Nr. XIIIP-4497.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Einame pagal darbotvarkę nuosekliai.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rinkimų įstatymas. J. Sabatauskas frakcijos vardu prašo išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-3897 – Seimo rinkimų įstatymą. Balsuojame. Tie, kurie pritaria J. Sabatauskui, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 52, prieš – 36, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti visą 1-5 darbotvarkės klausimą, projektų bloką. Balsuojame. Tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 51, prieš – 32, susilaikė 33. Pasiūlymui taip pat nepritarta, lieka darbotvarkėje.
Kitas J. Razmos pasiūlymas dėl darbotvarkės 1-6 klausimo kaip susijusio. Taip pat frakcijos vardu siūlė išbraukti, projektas Nr. XIIIP-3839. Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 50, prieš – 28, susilaikė 38 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau pagal darbotvarkę po 2-1 klausimo A. Širinskienė frakcijos vardu siūlė įrašyti Seimo nutarimą „Dėl komisijos išvadų“ projektą Nr. XIIIP-4773. Balsuojame. Tie, kurie pritaria A. Širinskienės pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip, kad būtų įrašytos išvados, perkeltos iš vėlesnio posėdžio.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 62, prieš – 39, susilaikė 13 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Toliau pagal darbotvarkę rezervinis 1 klausimas. E. Gentvilas frakcijos vardu siūlė išbraukti Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4508. Balsuojame. Pritariantieji E. Gentvilui, kad klausimas būtų išbrauktas, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 60, prieš – 27, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
A. Armonaitės pasiūlymas įtraukti Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4755. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų įtrauktas šis projektas, balsuoja už.
Užsiregistravo 120 Seimo narių, balsavo 118: už – 45, prieš – 21, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
S. Gentvilo pasiūlymas, kad šiandien būtų svarstomas Medžioklės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4497. Tie, kurie pritaria S. Gentvilo pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 45, prieš – 14, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Atrodo, visus pasiūlymus apsvarstėme? Nėra praleistų? Nėra.
Visai darbotvarkei siūlau pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame dėl visos darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 87, prieš – 12, susilaikė 23 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
11.00 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2395(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2395(2). Priėmimas. Pranešėjas – K. Starkevičius. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra… Nėra K. Starkevičiaus. A. Armonaitė – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš vis dar dėl darbotvarkės, Pirmininke. 137 straipsnio 3 ir 4 dalys sako: jeigu yra gauti keli to paties įstatymo, tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu. Taigi jūs netgi neturėjote teikti balsuoti. Tiesiog aš prašau įtraukti kitus užregistruotus projektus, kad jie būtų pateikti su valdančiųjų. Yra Alkoholio kontrolės 16 straipsnio projektas, kurį registravo valdantieji. Prašau įtraukti ir mano. (Balsai salėje) Čia dabar yra balsų iš valdančiųjų, kad neva Seimas sprendžia, bet Seimas turi Statutą ir Seimas dirba pagal Statutą. Ir Statutas…
PIRMININKAS. Taip, jūs pateikėte pasiūlymą, Seimas apsisprendė ir nusprendė.
A. Stančikas, prašom. Yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pasiūlymas, prašom komentuoti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip. Gerbiami kolegos, Teisės departamento pirmoji pastaba. Kaimo reikalų komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas dėl 1 straipsnio yra…
A. STANČIKAS (LVŽSF). Vyriausybės.
PIRMININKAS. Vyriausybės nutarimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Vyriausybės nutarimas, būtent pirmasis Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas irgi pritarė.
PIRMININKAS. Trečias. Taip pat Vyriausybės pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Trečiasis yra Vyriausybės pasiūlymas, jam irgi komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kitas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Antrasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Trečiasis Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Trečioji Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Argumentai. Kaimo reikalų komitetas atkreipė dėmesį į Žemės ūkio ministerijos išsakytą poziciją ir mano, kad teisinis reguliavimas yra pakankamas.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl antrosios nuostatos.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kitoms Teisės departamento pastaboms komitetas yra pritaręs, būtent ketvirtajai.
PIRMININKAS. Vyriausybės nutarimas Nr. 53, arba trečiasis Vyriausybės pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Būtent dėl Vyriausybės pasiūlymo irgi yra pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir komiteto pasiūlymas yra suredaguotas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, komitetas pritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento ketvirtajai pastabai ir siūlo tokio įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies formuluotę pagal Vyriausybės pirmąjį ir trečiąjį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ir su tokiais pasiūlymų pritarimais ir nepritarimais galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Seimo nario A. Stančiko pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, yra pasiūlymas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tai yra šio straipsnio 2 dalis įsigaliotų, išbraukiant 2019 m. spalio 1 d., 2020 m. liepos 1 d. Antras. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, kad yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma. Tai yra datos nukėlimas. Ir bendru sutarimu galime pritarti šiam Seimo nario A. Stančiko pasiūlymui. Pritariame.
Kitas pasiūlymas – Teisės departamento.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Teisės departamento. Komitetas atsižvelgė. Būtent ir kalbama apie datos pakeitimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su šiuo pasiūlymu, į kurį atsižvelgta, galime pritarti visam 2 straipsniui. Pritariame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad prieš kurį laiką šioje kadencijoje Seimas padarė klaidą, pasidavęs interesams gyvulininkystės ūkio savininkų, tarp kurių esama ir įtakingų Seimo narių, kai buvo parašyta ta išlyga turėti daugiau negu 500 hektarų žemės, priklausomai nuo gyvulių skaičiaus. Dabar mes esame klampinami į sprendimą tų situacijų, kai gyvulių skaičius sumažėja, valstybei užkeliama prievolė išpirkti tą perteklinę žemę, o jeigu nepatogu suformuoti atskirą sklypą, tada valstybė padaroma bendrasavininke su tuo gyvulininkystės ūkio savininku. Tai kažkoks absurdas, valstybei priklausys keli procentai, dalis ir valdys ji su tuo pagrindiniu savininku tą žemę. Manau, kad čia tikrai nueita neteisingu keliu. Jeigu jau ir numatėme prievolę sumažėjus gyvulių skaičiui susimažinti žemės sklypą, tai reikėjo įpareigoti savininką, kad jis tą parduoda, ir ne valstybės reikalas. Dabar čia valstybė privalės dar išsiaiškinti, kokia komercinė kaina to sklypo. Matyt, užsakys vertintojus. Visiškai pripainiojame, prirašome perteklinių procedūrų. Beje, nepastebėjau, kad suinteresuoti atitinkami savininkai, Seimo nariai, nusišalintų svarstant tą klausimą, kad ir R. Karbauskis galėtų deklaruoti, kiek iš Agrokoncernui priklausančių bendrovių yra tokių, kurios jau priartėjusios prie 500 hektarų ribos, kurios turi gyvulininkystės ūkius, kiek dabar papildomai žemės galės įgyti dėl šios Seimo suteiktos privilegijos.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, gal ir laikas parodė, kad šį įstatymą reikia koreguoti, tačiau aš noriu priminti, kodėl buvo priimtas – jeigu turi daugiau kaip 500 gyvulių, kad dar galėtų įsigyti žemės. Tai dėl to, kad gyvulių skaičius Lietuvoje iš tikrųjų tragiškai mažėja kiekvienais metais.
Čia dabar daugiau yra tie, kurie viršija ir turės tą žemę parduoti. Pagal dabar numatytą šią schemą, tai tikrai nebus masiškai, o bus tik vienetai. Tikimės, kad iš tikrųjų ateityje gyvulininkystę Lietuvoje stiprinsime, nes aš tik pateiksiu skaičius, kad ir štai 1938 metais (minėjome mūsų Steigiamojo Seimo, būtent pirmojo Steigiamojo Seimo, šimtmetį šiandien) mes turėjome 800 tūkst. karvių. Dabar turime tik 250 tūkst. Taigi čia yra savotiškas žvilgsnis ir pagalba tiems, kurie iš tikrųjų žengia sunkiu keliu, – žemės ūkiui, sukuriančiam didesnę pridėtinę vertę, tai pienininkystei, gyvulių auginimui. Taigi nekirskime vienu kirčiu visko ir nematykime vien tik blogio.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2395 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, užsiregistravo 100: už balsavo 72, prieš nebuvo, susilaikė 26 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2395) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897. Pranešėjas – Z. Streikus. Priėmimas. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje, todėl pranešėją kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti ir komiteto pasiūlymas pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti taip: „8 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos, ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.“
PIRMININKAS. Ačiū. Ir tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes komiteto argumentai – pritarta Seimo nario J. Bernatonio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Kitam komiteto nuomonė – pritarti. Ir Seimo nario J. Bernatonio pasiūlymui – pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“ Komiteto nuomonė – pritarti. Komiteto pasiūlymas… Už balsavo 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt autorius neprieštarauja, kad komiteto nuomonę pristatė kitas asmuo, tai yra tik datos taisymas. Turbūt bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Tada galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas yra susijęs su tuo, kad tos partijos atstovai, kurie gauna valstybinį biudžetinį finansavimą, turėtų lygias teises atstovauti savo interesams Rinkimų komisijoje ir prisidėti prie rinkimų skaidrumo. Tie, kurie kalba apie tai, kad čia prieštarauja direktyvai ir negalima priimti įstatymų, kai prasidėjo rinkimų kampanija, man atrodo, supainiojo du esminius dalykus. Ne procedūra turi būti viršesnė, o būtent siekis kiek galima išskaidrinti rinkimų kampaniją. Tai logiška yra, jeigu buvo įteisintas finansavimas būtent tų partijų, kurios turi frakcijas Seime, tai logiška yra, kad pagal tą formulę, kaip ir visos partijos, kurios turi savo atstovų rinkimų komisijose, kad jie irgi turėtų tai. Man atrodo, tikrai tai prisidėtų prie skaidrumo.
Ir kitas dalykas, mes daug kalbame apie tai, kad rinkimų komisijose trūksta žmonių. Štai tie papildomi žmonės. Kai kas sako, čia socialdarbiečių interesas. Be abejo. Bet jūs, kai priiminėjote įstatymą, kuris įteisintų jūsų dalyvavimą rinkimų komisijose, jūs nesivadovavote savo partiniu interesu? Taip. Tai man atrodo, kad bet kokiu atveju šiuose rinkimuose padarykime pradžią, o toliau kituose rinkimuose keisis politinė paletė ir bus kita sudėtis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau ne vieną dešimtmetį galioja tvarka, kaip sudaromos apylinkių, apygardų rinkimų komisijos, kad į jas savo atstovus turi teisę deleguoti tik tos partijos, kurios yra gavusios ganėtinai ryškų žmonių pasitikėjimą. Be abejo, ir mažesnėms partijoms gali rūpėti rinkimų skaidrumas ir noras prisidėti, kad viskas vyktų sąžiningiau, bet tam, gerbiamieji, yra galimybė jums į komisijas deleguoti stebėtojus. Puikiausiai viską gali stebėti, viską išsireikalauti, viską matyti. Jeigu jūs norite komisijos narių, tai taip ir sakykite: norime, kad jie gautų atlyginimą. O ar šiandien valstybėje per daug pinigų, kad mes galėtume mokėti atlyginimus papildomiems komisijų nariams, ir kam reikia tų didelių, gausių komisijų?
Pagrindinis dalykas, žinoma, mes turime gerbti savo pačių priimtą įstatymą, kuriame yra pasakyta, kad rinkimų įstatymų pakeitimai, likus mažiau kaip pusmečiui iki rinkimų, nedaromi net ir tuo atveju, kai labai įtakingas ir reikšmingas Seimo narys J. Bernatonis to pageidauja. Tam, kad stabdytume šiuos negerus sumanymus, aš kviečiu visus, kurie nepritaria, tiesiog nedalyvauti balsavime, nes šiandien tai yra vienintelis būdas stabdyti tokius dalykus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, aš nežinau, ar visi, kurie kalbėjote, susipažinote su projektu, bet buvo pasakyta daug – nesakysiu – netiesos, sakysiu – netikslumų. Čia kalbama apie tai, kad šiuo metu eliminuoti šimtai žmonių, kurie dirbo apylinkių ir apygardų komisijose praeitais metais trejuose rinkimuose: savivaldybių rinkimuose, Prezidento rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose.
Mūsų manymu, tai yra svarbu ir dėl to, kad nuolatos pagal įstatymu patvirtintą formulę trūksta žmonių rinkimų komisijoms ir kviečiami papildomi žmonės ne pagal įstatymo nustatytą formulę. Taip pat aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šioje situacijoje, jeigu norėsime užtikrinti normalius, demokratinius, laisvus rinkimus, turėsime didinti apylinkių skaičių didžiuosiuose miestuose ir dar prireiks daugiau komisijų narių. Norėtųsi, kad bent jau tie, kurie turi darbo patirties komisijose, būtų į jas pakviesti.
Dabar dėl principo dėl Rinkimų įstatymo keitimo. Kolegos, kurie teigia, kad negalima keisti įstatymo, neatsižvelgia į reikalavimus, kurie yra iš tiesų keliami. Negalima keisti sąlygų kandidatams, negalima keisti rezultatų nustatymo, tačiau mes kalbame apie organizacinius dalykus. Aš tikiuosi, kad VRK pateiks dar ne vieną analogišką pataisą dėl šių rinkimų atsižvelgdama į dabartinę padėtį.
Paskutinis dalykas.
PIRMININKAS. Laikas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Negalima diskriminuoti kitų partijų, nes…
PIRMININKAS. Laikas. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų keista, kad pagrindinis komitetas visiškai nepaisė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos ir nepritarė jai. Joje aiškiai pasakyta, kad vis dėlto jau paskelbta rinkimų data, Prezidentas balandžio 9 dienos dekretu paskelbė Seimo rinkimus ir nuo to momento prasidėjo Seimo rinkimų kampanija. O čia siūloma keisti rinkimų apygardų komisijų ir apylinkių komisijų sudarymo tvarką. Taip pat yra Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija… kur pasakyta, kad Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2 dalies 2 straipsnio b punktas sako, kad esminiai Rinkimų įstatymo elementai, įskaitant rinkimų sistemos nustatymą, narystę rinkimų komisijose ar teritorijų ribų nustatymą, negali būti keičiama likus vieneriems metams. Mes ne taip seniai patys Seimo rinkimų įstatyme nustatėme, kad negali būti keičiamas apskritai Seimo rinkimų įstatymas likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų datos. Čia jau darome visiškai priešingai. Kai aš prašiau išbraukti iš darbotvarkės, aš prilyginau žaidimo taisyklėms, pavyzdžiui, krepšinio. Įsivaizduokite, antrame ar trečiame kėlinyje staiga priimamas sprendimas, kad vietoj tų arbitrų, teisėjų, kurie teisėjauja rungtynėms, bus šeimininkų komandos treneriai…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …rinkimų arbitrai. Štai ką jūs norite nustatyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ypač konservatoriai, partijos, kurios oficialiai įregistruotos ir dalyvavo rinkimuose, gauna finansavimą iš valstybės, negali turėti savo atstovų apylinkių ir apygardų komisijose. Tai čia yra demokratija? Jūs už juos norite spręsti komisijose. Pažiūrėkite, kiek komisijos narių į apylinkes paskiria administracijos direktorius. Trūksta komisijoje narių ir jūs norite per savo administracijos direktorius pasiskirti savus komisijos narius. Ko jūs siekiate? Jūs man pasakykite, ko jūs bijote? Aš negaliu suprasti jūsų, kaip sako čia, argumentų. Argumentai buvo išsakyti labai argumentuoti Seimo nario J. Bernatonio. Ką čia dar galime galvoti? Visi vienbalsiai balsuokime, kad šitose komisijose galėtų dalyvauti tos partijos, kurios užregistruotos ir kurios gauna finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis. Nėra K. Masiulio. Tada E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turėtume prisiminti, dėl ko čia viskas daroma. Čia paprasčiausiai pritempiami įstatymai prie susidariusios tam tikros situacijos, kuri atsirado tuo metu, kai skilo Socialdemokratų partija ir vieni norėjo pasilikti valdžioje, kiti galbūt vengė tokios daugumos valdžios. Manyčiau, tokia praktika neturėtų būti toleruojama. Po to atsirado noras tokiai per Seimo darbą atsiradusiai partijai gauti pinigų, po to atsirado noras gauti vietų rinkimų komisijose. Dar kas nors gali atsirasti. Manyčiau, vis dėlto turėtume palaikyti tokią situaciją, kad ji būtų gana aiški. Ypač kai iki rinkimų lieka tiek mažai, tokie priėmimai ir svarstymai apskritai negalėtų būti.
O šiaip mūsų parlamentinėje, demokratinėje sistemoje turbūt nereikėtų priimti įstatymų pagal susiklosčiusią situaciją. Paprasčiausiai turime vertinti tai, kas yra sukurta ir kas yra stabilu, o ne tai, ką galima keisti priklausomai nuo tam tikros situacijos. Manyčiau, kad vis dėlto šioje situacijoje skirdami komisijų narius ar dar kokius nors kitus veiksmus darydami, turėtume laikytis susiklosčiusių senesnių tradicijų, o ne laužyti jas ir keisti, kaip kam šauna į galvą. Siūlau nepritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, aš gal ir pritarčiau tam projektui, bet jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Vis dėlto mes turime įvertinti tai, kad iki rinkimų liko pusė metų ir keisti pačią sistemą yra labai blogai. Siūlyčiau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių, balsavimas atidedamas. (Balsai salėje) Atsiprašau, registravosi 75 Seimo nariai, balsavo 70: už – 70. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3897) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135. Gerbiami kolegos, kadangi jau yra praėjusi įsigaliojimo data, turime grįžti prie šio įstatymo 21 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas priėmimo. Ar sutinkate, kad pagal 261 straipsnį galėtume grįžti prie šio straipsnio? Bendru sutarimu sutinkame? Gerai. Tada yra A. Širinskienės pasiūlymas. Prašome jį pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, kadangi jau sausio mėnuo yra tolokai, tai yra pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo birželio 1 dienos, suderinta ir su advokatūra, ir su Teisingumo ministerija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt tokiai pataisai galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ir tada visam 21 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso Advokatūros įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas. Lydimieji darbotvarkės 1-5.2 ir 1-5.3 klausimai taip pat atidedami.
11.29 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839. Priėmimas. (Balsai salėje) Vėl tokia pati situacija. Buvo priimtas pastraipsniui. 2 straipsnis – vėl dėl įstatymo įsigaliojimo, buvo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir dabar yra pasiūlymas jį pakeisti. Turbūt bendru sutarimu grįžtame prie šio 2 straipsnio svarstymo, grįžtame prie priėmimo ir pasiūlymas yra pakeisti į 2020 metų vasario… (Šurmulys salėje) Kviečiu A. Širinskienę pristatyti pasiūlymus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, yra lygiai ta pati situacija, praėjusi įsigaliojimo data, tikrai labai kviečiu leisti ją pakeisti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Agne Širinskiene, gal galėtumėte pakomentuoti, nes čia dėl abiejų pasiūlymų… (Balsai salėje) Įsigaliojimas tinka? Tinka, gerai.
Gerbiami kolegos, skelbiu balsavimą dėl viso įstatymo priėmimo.
Nutraukiame balsavimą, turime paaiškinti.
Gerbiami kolegos, projekte nebuvo įrašyta paskutinio pasiūlymo, kad įsigaliojimas būtų 2021 m. sausio 1 d. Viskas yra gerai. Naujoji pasiūlymo data – pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Gerai. Balsuojame dėl viso.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai, balsavo 63 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
11.32 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4807, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4808, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2762 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4809, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2757 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4810, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2761 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4811, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2763 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4812, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2758 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4813, Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2805 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4814 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4807. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Pateikimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra visas paketas įstatymų pakeitimų, susijęs su situacija, kuri įvyko dėl šito koronaviruso.
Lietuva viską padarė laiku, tvarkingai priimdama įstatymų pakeitimus, susijusius su nauju Europos Sąjungos reglamentu, kuris turėjo įsigalioti gegužės 26 dieną. Šiuo naujuoju reglamentu buvo naujai nustatytas reglamentuotas medicinos priemonių tiekimas rinkai, medicinos priemonių rinkos dalyvių ekonominės veiklos vykdymo priemonės, prietaisų Europos ženklinimas ir kiti detalūs dalykai. Deja, kaip ir minėjau, koronaviruso plitimas pakoregavo šitų reglamentų įsigaliojimą, įgyvendinimą. Europos Komisija balandžio 3 dieną pateikė siūlymą, kuriuo pasiūlė pakeisti reglamentą ir nukelti jo įsigaliojimą vieniems metams. Dėl to šie įstatymų pakeitimai ir yra teikiami.
Vienintelis dalykas, kuris siūlomas pakeisti, niekas turinyje nesikeistų, – siūloma pakeisti tiktai mūsų įstatymo įsigaliojimo datą. Šie projektai turėtų būti priimti ir įsigalioti iki gegužės 26 dienos. Priešingu atveju įstatymai įsigaliotų ir nustatytų privalomą reglamento įsigaliojimą, kurio taikymas realiai būtų neįmanomas, nes pats reglamentas neįsigalioja, nes Europos Sąjunga jo įsigaliojimą tiesiog atidėjo.
Prašyčiau pritarti šiems įstatymų pakeitimams, nes, kaip ir minėjau, keičiasi vienintelis dalykas – keičiasi data, ji atidedama metams. Tai yra susiję su pačios Europos Sąjungos sprendimais. Jeigu pritartumėte šitam pakeitimui, prašytume Seimo pritarimo leisti šiuos įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, nes, kaip ir minėjau, mūsų šiuo metu atidėto reglamento pakeitimai įsigaliotų gegužės 26 dieną. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, ačiū ministrui. Gerbiami kolegos, norinčių paklausti nėra. Motyvų dėl šio ir lydimųjų teisės aktų taip pat nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu po pateikimo? Sutariame bendru sutarimu po pateikimo – pritariame šiems įstatymų projektams: Sveikatos sistemos įstatymo ir lydimųjų nuo Nr. XIIIP-4807 iki Nr. XIIIP-4814. Pagrindiniu yra skiriamas Sveikatos reikalų komitetas, tik, deja, ne dėl visų įstatymų projektų, dėl vieno iš jų – Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame? Pritariame. Papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną, taikant skubą. Dėkoju. Bendru sutarimu tam pritarta.
Gerbiami kolegos, yra keturios minutės. Ar darome keturių minučių pertrauką, ar jau galime kviesti ministrą K. Mažeiką? Kviečiame, gerbiamas ministre. Aplinkos ministro K. Mažeikos atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Jūs žinote Seimo Statuto 208 straipsnio nuostatas – 20 minučių jūsų kalbai ir atsakymams į klausimus. Turime suspėti iš viso per 20 minučių. Po to – Vyriausybės valanda.
11.36 val.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kaip jūs ir sakėte, Seimo statuto 208 straipsnis numato, kad turėčiau atsakyti tik į vieną klausimą, tačiau tikrai mielai atsakysiu į visus ir galbūt daugiau bus klausimų.
Pirmiausia turbūt tenka apgailestauti ir dar kartą atsiprašyti, kad ta situacija, kuri labiau siejama su rinkimų pradžia, atsitiko savaitgalį, ir tikrai prisiimu atsakomybę, kad ta situacija būtų ištaisyta, priimti visi sprendimai, nes tikrai neturiu jokio asmeninio intereso, neturiu jokių prašymų, jokio spaudimo ar dar kokių nors neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų vienokį ar kitokį mano apsisprendimą arba sprendimą.
Jeigu pasižiūrėjus… Vakar tikrai neturėjau galimybės, nes vyko Vyriausybės posėdis, dalyvauti Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kur tikriausiai kolegos gavo daugybę atsakymų į šiuos klausimus, tikiu, kad ir elektroniniu paštu, nes ir man daugybė įvairiausių nuomonių siunčiama ir yra atsiųsta ne tik iš Lietuvos, ne tik iš medžiotojų organizacijų ar atskirų medžiotojų, bet ir iš tarptautinių organizacijų. Turbūt ir jūs tą informaciją sekate ir matote, ir tikrai nėra vienos nuomonės – arba vienos klaidingos, arba vienos teisingos nuomonės. Yra tikrai nuomonių įvairovė, piketai ir mitingai – ir palaikymo, ir nepalaikymo, turbūt rodo, kad tos nuomonės yra ir jas reikia girdėti.
Tai vyko turbūt pernai, kai kolegos (tiek pats kolega komiteto vicepirmininkas S. Gentvilas ir kiti opozicijos kolegos) lygiai taip pat buvo įstatymo projekto, kuriame taip pat buvo diskutuojama apie lankus, žiūriu ir į kolegas konservatorius, tarp kurių taip pat buvo pavardžių… Aš manau, kad kalbėti apie kokius nors kaltinimus arba apie tam tikrus vienašališkus sprendimus ir taip toliau… Manau, kolegos, turbūt tarpusavyje reikėtų išsidiskutuoti tuos klausimus ir susiformuoti tą nuomonę, nes iš šalies atrodo, kad rinkimai tikrai prasidėjo ir daugiau aktualesnių temų ir svarbesnių sprendimų priimti nereikia. Ar yra už to kas nors kitas? Manau, kad pamatysime artimiausiu metu.
Iš tiesų kolegos, vakar Aplinkos apsaugos komitete vykusioje diskusijoje, turbūt kaip ir reziumavo komitetui pirmininkaujantis kolega, turbūt suprato, kad jo teiginiai apie tai, kad jis tikrai medžiotų ir valgytų tokią mėsą labiau nei gyvulių, kurie kankinasi tvartuose arba skerdžiami skerdyklose, turbūt pasako daug ką, kad ta diskusija yra reikalinga, kad tikrai viskas ne tik juoda. Nors nuomonių turbūt visuomenėje yra įvairiausių – įvairūs apribojimai, įvairūs medžioklės būdai, netgi tokia nuomonė, kad iš viso reikėtų uždrausti medžioklę. Turbūt, kolegos, reikėtų apie tai turėti nuomonę ir priimti argumentuotus sprendimus. Vienašališkas sprendimas vienu ar kitu atveju, tie projektai, kurie šiandien yra registruoti Seime, sukelia turbūt dar didesnes diskusijas, rodo ir apnuogina tą nežinojimą, iš kurio turbūt ir toliau gimsta klaidinanti ir tą pačią medžiotojų bendruomenę kiršinanti pozicija. Tam, kad nebūtų keliama daugiau aistrų, nors patariamosios medžioklės tarybos posėdžiai vyko nuolat, buvo diskutuojama ir sutarta, kad nebūtų keičiami straipsniai ir punktai, kaip anksčiau būdavo per pusę metų keliolika kartų įvairių smulkių pakeitimų, po to nežinodami aplinkosaugininkai padarydavo daugybę klaidų, iš tiesų sutarta, kad taisyklės būtų keičiamos du kartus, vadinasi, prieš medžioklės sezoną ir po medžioklės sezono. Tokio principo ir buvo laikomasi iki to laiko. Daugybė nuomonių, daugybė siūlymų yra siunčiama, visi turi teisę, apie visa tai diskutuojama, kad nebūtų iš tiesų kalbama ir eskaluojama apie vienokius ar kitokius sprendimus. Taisyklėse tikrai yra daug gerų pakeitimų, turbūt ir patys išgirdote vakar, ir iš medžiotojų, jeigu turite savo aplinkoje, net neabejoju, ir ne vienas, visi turite, tai galite dar kartą jų paklausti apie tuos pakeitimus, jie turbūt pasakys, kad didžioji dalis tų klausimų yra logiški ir suprantami. Taigi tam, kad nebūtų diskusijų, atšaukiau visus pakeitimus. Turės būti apsispręsta dar kartą kitą savaitę vyksiančiame atvirame posėdyje, kur, kaip supratau, dalyvaus ir stebėtojai, Aplinkos apsaugos komiteto nariai, kiti suinteresuoti asmenys, kam įdomu. Iš tiesų matome, kad noras susipažinti ir žinoti, kaip vyksta posėdžiai, galbūt pakelti tai į aukštesnį lygį tikrai reikia.
Dar kartą turbūt reikia, kaip ir minėjau, atsiprašyti už tai, kad tos pirminės neteisingos informacijos banga sukėlė tokį ažiotažą. Tikrai neturiu jokių interesų, tikrai niekas man nedarė įtakos, prisiimu atsakomybę ir už sprendimus, kurie bus priimti ateityje. Taigi mielai atsakysiu į kitus klausimus, jeigu dar turėsite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, nori paklausti nemažai Seimo narių, bet Statuto 208 straipsnio 14 dalis mums primena, kad pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi pasirašę reikalavimą Seimo nariai. Taip ir užsirašė, ir pasirašė A. Armonaitė. Ruošiasi A. Gedvilienė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ministre, šiandien tribūnoje jūs gailitės ir atsiprašote, tačiau dar prieš keletą dienų gynėtės ir vartėtės, kaip sakoma, dėl šio sprendimo. Šiandien jūs paaukojote savo viceministrę, tačiau juk būtent jūs gynėte savo sprendimą, kol viskas neišsirutuliojo iki didelio skandalo. Tai ar galite pasakyti, jog jūs iš tikrųjų manote, kad medžioklė lankais, su prožektoriais yra barbariškas dalykas ir neturėtų būti įteisintas? Ministre, 17 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuri reikalauja jūsų trauktis. Ar nemanote, kad tai yra gana daug žmonių, jog jūs padarytumėte tai, ko jie prašo? Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo paskutinio jūsų teiginio. Kai buvo priimti sprendimai dėl vilkų populiacijos reguliavimo, pakeistas vilkų apsaugos planas į vilkų populiacijos valdymo planą, buvo remtasi ir įtraukti mokslininkai, buvo atlikti tyrimai ir taip toliau, kad tas aiškumas atsirastų, kad tas sprendimas nebūtų vienašališkas – sumedžioti arba iš viso nemedžioti vilkų. Turbūt jau tada buvo lygiai taip pat daugybė siūlymų ir pasiūlymų trauktis ir apleisti pozicijas, bet kaip matome dabar, ta problema iš tiesų sprendžiama. Tas laikas, ta pilkoji zona, kai nebuvo nustatomi limitai… Šiandien turbūt ir kenčia žmonės, kurie augina gyvulius pamiškėse, mato vilkus miestuose ir priemiesčiuose. Taigi turbūt nieko nedaryti negalima ir turėti vieną nuomonę gyvenant mieste, daugiabutyje, kai žmonės nemato vilko, tai iš tiesų vilkas yra laukinis gyvūnas.
Kalbant apie tai, ką jūs sakote, tai iš tiesų atsakomybę prisiimu, kaip ir sakiau, atšauktos taisyklės ir bus diskutuojama dar kartą. Tikrai manau, kad žmonėms, kurie propaguoja medžioklę, kaip ir žvejybą, kaip ir kitus laisvalaikio praleidimo būdus, taisyklės turi būti. Medžioklė lankais praeitais metais… Jūs taip pat balsavote dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo, kur lankai buvo išbraukti. Seimo Teisės departamento siūlymu, kad lankai iš tiesų yra sportinis įrankis, kad būtų palengvinta sportuojantiems, kad nereikėtų jo įtraukti į ginklų sąrašą, ir iš C kategorijos ginklų sąrašo buvo išbraukti, ir jokio reglamentavimo nėra. Kaip žinome, kitose Europos šalyse, pasaulio šalyse medžioklė lankais yra. Yra griežtai reglamentuota įvairiais teisės aktais, tvarkomis, nuostatomis ir taip toliau. Turbūt galėtumėte, kaip Seimo narė, kreiptis, jeigu jums labai aktualu, į Lankininkų asociaciją, ji tikrai galėtų jums suteikti dar daugiau informacijos ir galbūt jums būtų aiškiau, kaip reglamentuojama, ar tai yra nesaugu, ar saugu. Manau, po to galėtumėte…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …susidaryti tinkamą nuomonę ir tada galėtumėte argumentuotai diskutuoti toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ministre, esate žaliųjų Vyriausybės aplinkos ministras. Turėjote galimybę padaryti didžiulį proveržį, bet, atleiskite už pasakymą, į šią sritį atėjote kaip traktorininkas į gėlių darželį. Nuo pat jūsų, kaip ministro, karjeros pradžios netyla medžioklių skandalai, o sekant ir analizuojant jūsų veiklą, susidaro įspūdis, kad jūs atstovaujate bet kam, tik ne gamtai ir jos apsaugai. Jūs esate praeities ministras su senoviniu požiūriu į gamtos apsaugą, o jūsų požiūris tenkina tiktai siauras grupes. Piliečiai surinko 17 tūkst. parašų, kuriais ragina premjerą ir Prezidentą atleisti jus iš pareigų. Ir tai ne tik dėl tų medžioklės taisyklių. Tai dėl to, kad jūs melavote. Tai yra pagrindinė priežastis. Akivaizdu, kad jūsų…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas! Kolege, klauskite.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …standartai nevakarietiški, bet gal šį kartą…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). … priimsite sprendimą ir atsistatydinsite?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už jūsų nuomonę. Sveikinu jus taip pat su rinkimų pradžia. Turbūt jūsų kuruojama sritis ir jūs esate savo partijos šešėlinė ministrė jau pristatoma, kiek žinau. Turbūt medžiotojų bendruomenei galėtumėte pristatyti savo viziją, kaip įsivaizduojate medžioklę, galbūt galite pasakyti, kad jūs ją draudžiate, ruošiatės uždrausti. Manau, turėtų būti jūsų pozicija taip pat išsakyta, nes jeigu jau diskutuojama rinkimų temomis, tai turbūt net ir, kaip jūs sakote, pakankamai siaura visuomenės, medžiotojų grupė, kuriai galimai aš atstovauju… tai tikrai taip nėra.
Jeigu prisimintumėte, kai jūs dar nebuvote Seimo nare, priėmėme tikrai svarbius sprendimus dėl Medžioklės įstatymo, kuriais padidinamas tiek išteklių mokestis už medžiojamus gyvūnus, tiek ūkininkų, žemės savininkų priėmimo procedūros, kad medžiotojų būreliai taptų atviresni, kad jie taptų demokratiškesni. Visos pastangos buvo dedamos, kad tas senovinių, kaip jūs sakote, praeities medžiotojų įvaizdis būtų pakeistas. Aš manau, kad iki šiol per šituos trejus metus tikrai padarytas didelis darbas, kad tas įvaizdis pasikeistų. Medžiotojai yra vieningi. Asociacijos kalbasi, kartu diskutuojame ir nėra susipriešinimo, kad vienai ar kitai medžiotojų grupei būtų priimti atskiri įstatymai. Jeigu prisiminsime…
PIRMININKĖ. Ministre, atsakyti – dvi minutės.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …Medžioklės įstatyme buvo įrašyta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Taip, tai buvo vienos partijos, vienos siauros grupės interesai, ji turėjo privilegijų. Šiandien to nėra. Yra atvira. Visi gali vadovautis tuo pačiu įstatymu, sėdėti prie vieno stalo ir diskutuoti, kelti problemas, į kurias Seimo nariai gali atsižvelgti arba ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet atsakyti – dvi minutės.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš pradėsiu nuo teiginio, kurį iš tikrųjų ir garsiai norėčiau pasakyti, kad jeigu kas nors rūpinasi gyvūnų gerove, tai didžiosios problemos yra modernioje pramoninėje paukštininkystėje ir kiaulininkystėje. Iš tikrųjų ten yra begalinės problemos ir gyvūnų gerovė tikrai neužtikrinta. Gyvenimas laisvėje ir mirtis medžioklėje iš tikrųjų yra išganymas… su ta mėsos industrija, kuri klesti už mūsų nematomų sienų.
Ministre, klausimas iš tikrųjų yra jums. Ar ne per daug skandalų? Jūsų patarėjas įtariamas galimai brakonieriavęs. Jūsų viceministrė, visus metus kuravusi gamtos apsaugą ir saugomų rūšių klausimus, pasirodo, pati nušovė saugomas rūšis. Skandalas ant visos Europos, kad Žaliųjų partijos viceministrė Aplinkos ministerijos galėjo padaryti tokį nusižengimą.
Dabar konkretus klausimas. Gruodžio 12 dieną Aplinkos apsaugos departamentas išvardino šešis atvejus, kaip klastojami medžioklės lapai. Dabar juos tiesiog skenuoja su antspaudu ir štampuoja gyvūnus. Tai buvo pateikimas, Medžioklės taisyklių pakeitimai. Kodėl to nebuvo atspindėta? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Medžioklės lapų yra turbūt tūkstančiai ir tai, ką jūs akcentuojate, yra nusikaltimas, už kurį yra baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kad vienas nusikaltėlis ar keli nusikaltėliai kaip nors elgėsi ne pagal taisykles, klastojo dokumentus, už ką gresia atsakomybė, taip elgėsi, užkrauti papildomą naštą, keisti tvarką turbūt būtų per daug brangu, visų pirma, ir tie atvejai neatspindi bendro vaizdo. Turbūt taip, tai yra netoleruotina, padarytos išvados, lapai turi būti ženklinti, turi būti sudėti antspaudai, aplinkosaugininkų parašai, ir tas atšvietimas, kaip jūs sakote, moderniu skeneriu, arba printeriu, tikrai galima tai identifikuoti (tas ir buvo padaryta tuo atveju) ir už tai turi atsakyti tie, kurie tą nusikaltimą padarė.
Negalima sakyti, kad čia yra problema, kuri apima visą sektorių. Iš tiesų į tas situacijas yra gilinamasi, analizuojama ir daromi sprendimai, kad tai nepasikartotų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi I. Haase.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pagal užsirašymo eilę. Jūs ne čia užsirašėte.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, nenoriu moralizuoti, aš manau, kad jūs pats turite padaryti išvadas, ir rinkėjai visiškai greitai darys tas išvadas. Manau, įvertins.
Mano klausimas būtų apie mišką. Aš priklausau orientacininkų bendruomenei. Su kokiomis problemomis mes susiduriame? Aš noriu girdėti jūsų, kaip ministro, nuomonę. Vienur mes laisvai gauname priėjimą rengti varžybas miškuose, kitur mes susiduriame su savavaliavimu, tai yra surandama tūkstantis priežasčių neįsileisti, ar tai būtų neskelbta medžioklė.
Mano pirmas klausimas būtų, ar bus kada nors aiškiai matyti? Sporto varžybos – visada yra grafikas. Kada vyksta medžioklės – didžiausia paslaptis. Kad nebūtų vieną dieną suplanuotas vienas ir kitas dalykas.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Antras. Koks požiūris į tai, kad visi miške galėtų laisvai sportuoti, dalyvauti?
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu medžioklė, tai medžioti. Viskas. Kad tai būtų suderinama, o ne būtų pasisavinama.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Nežinau, ar jūs deklaravote, pasižiūrėkite, savo priklausymą vienai ar kitai asociacijai. Tai juokais. Bet iš tiesų dėl to, ką jūs sakote, yra Lankymosi miške taisyklės ir tvarka, turime atsižvelgti ne į vienos ar kitos grupės interesus, o pirmiausia į tai, kuriuo metu tai vyksta, nes, kaip žinome, yra paukščių perėjimo laikotarpis ir visi kiti dalykai, tai šitą, kaip matau, žinote. Dėl medžiotojų, sportininkų bendradarbiavimo ir visa kita, tai lankymasis miške tikrai galimas, nedraudžiamas, leidžiamas, nėra jokių apribojimų. Turbūt prisimenate įstatymų pakeitimus, kur pakeitėme, ir dėl grybų, ir dėl uogų buvo daug ginčų, bet turbūt visiems jau dabar aišku ir suprantama.
Kalbant apie medžiokles, medžiotojai jau dabar turi pastatyti, jeigu vyksta varyminė medžioklė, turi pastatyti stendus, informuojančius, kad tame miške… kur pagrindiniai įvažiavimai, turi būti informacija apie tai, kad vyksta medžioklė. Organizuojant vieną ar kitą renginį, yra derinama pirmiausia su vietos seniūnija. Seniūnas tikrai turi medžiotojų klubų, būrelių kontaktus ir jie taip pat yra informuojami. Ir uždrausti jiems ten rinktis arba organizuoti renginį tikrai savo vienasmeniška valia negali, nes tai yra vieša vieta ir visų miškas. Iš tiesų pirmiausia tai yra derinama su vietos seniūnu ir miškininkų atstovais, tai yra tos girininkijos girininkais, kur tie maršrutai būtų saugūs tiek žmogui, tiek aplinkai, ten gyvenantiems gyvūnams, galbūt retoms rūšims, ir taip toliau. Dėl viso to ir yra suderinami planai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Haase. Jeigu dar liks laiko – A. Mazuronis.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, manau jūs, kaip turintis veterinarijos gydytojo specialybę, suvokiate ir žinote, kad šis medžioklės būdas, tai yra naudojant lankus, gyvūnams sukelia didžiulių kančių, skausmą, agoniją ir, manytina, laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Noriu jums priminti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ir atsižvelgiant į tai, kad tik sukilus visuomenės nepasitenkinimui ir neigiamam vertinimui jūs, ačiū jums, atšaukėte žiaurų įsakymą…
O mano klausimas būtų tiesiog paprastas ir žmogiškas. Ar jūs, suvokdamas ir žinodamas tokios veikos, tai yra gyvūnų medžioklės su lankais, pasekmes ir atsakomybę, pats asmeniškai būtumėte ėjęs į medžioklę…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). …ir medžiojęs gyvūnus, naudodamas šį būdą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, miela kolege, už klausimą. Iš tiesų pasakysiu, kad tikrai ne. Nes tai yra labai sudėtingas, daug laiko, daug įgūdžių ir turbūt fizinio pasirengimo reikalaujantis užsiėmimas, kuriuo tikrai ne kiekvienam užsiimti. Reikia turėti ir laiko, ir pakankamai išteklių.
Kalbant apie pažeidimus, iš tiesų šalia jūsų yra kolega medžiotojas, kuris daugiau turi turbūt patirties. Tai, kas vyko iki šiol, kas šiose taisyklėse yra uždrausta, medžioklė šratais, tai yra dar turbūt skaudesnis ir daugiau kančių gyvūnams sukeliantis medžioklės elementas, tai yra šratai. Juos ir uždraudžiame po ilgų diskusijų. Medžiotojai taip pat vienareikšmiškai pritaria, nes jie ir mato daugiausia tų pasekmių, sužeistų gyvūnų ir taip toliau, ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ar tai yra geriau, ar blogiau, kokiomis strėlėmis, iš tiesų turėtų vertinti ekspertai, specialistai, ginklininkai. Jei internete matėte daugybę įvairiausių nuotraukų su įsmigusiomis strėlėmis gyvūnuose, tai, ką sako ekspertai ir specialistai, netgi nereikia būti tokiam, yra mėgėjiški įrankiai, kuriuos galima laisvai, be leidimo nusipirkti parduotuvėje. Jei jūsų vaikas šaudys į taikinį ar į jūsų naminį gyvūną netyčia paleis strėlę, turbūt tokios nuotraukos ir atsiduria internete. Ir po to kaltinami medžiotojai, tie patys lankininkai, kad tai yra jų darbas. Bet tai yra, kaip sakiau, mėgėjiškais įrankiais. Ir tokie sužeidimai gyvūnams padaromi namuose tikrai daugybe buitinių įrankių.
Gyvūnų gerovės įstatymas daugeliu atvejų padeda spręsti. Yra daugybė atvejų, kai būtent kaimynai paskundžia dėl šalia laikomų sužalotų gyvūnų ir taip toliau. Turbūt toks gyvenimas, kad žmonės turi suprasti, kad gyvūnus reikia globoti ir įrankius naudoti pagal paskirtį. Iš tiesų į tai turėtų atsakyti ekspertai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas ministre, norėjau, kad dar ir kiti paklaustų, deja, jau Vyriausybės valandos laikas ir skelbiame Vyriausybės valandą. Klausimai baigiami. (Balsas salėje)
Dėl vedimo tvarkos K. Glaveckas. Gerbiamieji ministrai, prašom užimti vietas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu girdėtų šią diskusiją šernai, stirnos ir visi kiti lauko žvėrys, tai jie iš tikro džiaugtųsi tuo, kad pagaliau ministrą mes pastatėme į tokią pat padėtį, kaip ir tų, kurie yra šaudomieji. Iš vienos pusės.
Iš kitos pusės, tai, aišku, tokiam svarbiam valstybei klausimui skirta diskusija iš tikro verta dėmesio, nes ar iš lankų, ar iš akmenų, ar dar ko nors šaudymas buvo būdingas akmens amžiui, atrodo, grįžo ir dabartiniu metu. Taigi ačiū visiems už tai, kad turėjome malonią progą pasižiūrėti, kas galėjo būti, jei būtų buvę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam kolegai, tik reikia priminti, o tą ir darau, Statuto 208 straipsnį: jei Seimo nariai reikalauja, Vyriausybės narys privalo atsakyti į pateiktus klausimus ir čia jokia diskusija.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Vyriausybė valanda. Gerbiamieji ministrai, premjere. (Balsas salėje) Supratome. Jums padėtos atminimo knygutės prisimenant mūsų šiandien, šiomis dienomis švenčiamą šventę, minėjimą – Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo, respublikos šimtmetį. Maloniai prašome priimti šias knygutes.
O dabar, kaip mane ir informavo, dalis ministrų atsakys nuotoliniu būdu ir pagal tradiciją – opozicijos lyderis užduoda du klausimus. G. Landsbergis. Maloniai prašome.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. išties tenka apgailestauti šiek tiek švenčiant Seimo šimtmetį, skambant tokiems skandalams valstybėje, bet negalėčiau nepaklausti premjero galbūt ir hipotetinio klausimo. Jūs nuspręsite, premjere. Ar gali ministras, kuris ėmė 10 % atkatą, tikiuosi, tas žodis jums suprantamas, už renovacijos projektus, būti atsakingas už šimtus milijonų skirstymą keliams ir kitiems investiciniams projektams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš dabar noriu tiesiog pasakyti, gerbiamieji kolegos, opozicijos lyderis apkaltino vieną ministrą korupcine veikla ir jums puikiai suprantamu žodžiu „atkatų“ ėmimu, tai už šiuos žodžius reikėtų jums imti ir atsakyti teisine prasme. Manau, kad susisiekimo ministras tą ir padarys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Nepaprastai įdomu, kad jūs taip reaguojate, nes aš pasakiau, kad klausimas hipotetinis. Tai jūs pats įvardinote žmogų…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš puikiai žinau teisines vingrybes…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Palaukite, premjere, dabar mano klausimo laikas. Labai ačiū, aš jūsų nepertraukinėjau. Puiku.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs jau savo frazę pasakėte, manau, kad ji tikrai bus įvertinta.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš galiu pakartoti. Klausimas…
PIRMININKĖ. Antrasis klausimas. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Klausimas buvo hipotetinis, jūs pats įvardinote žmogų, kuris, jūsų nuomone, labiausiai atitinka šį mano klausimą. Premjere, ar jums neatrodo, kad ir tokia jūsų reakcija, ir apskritai gynimas hipotetinio žmogaus yra šiek tiek susijęs su gerbūviu. Vienas žmogus tvarkosi savo gerbūvį, vėliau tvarko jūsų. Premjere, ar jūs nematote čia sąsajų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš matau didesnes sąsajas, kaip gali būti, vienas ar kitas hipotetinis žmogus naudojasi valstybės turtu savo verslo interesus organizuodamas. Yra hipotetiniai žmonės, kurie už vieną eurą sugeba sklypus įsigyti, arba šeimos nariai, kurie apskritai dovanų sklypus gauna. Tai yra hipotetiškai labai negerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Kolegos, prašau tylos salėje. M. Majauskas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos ministro. Jūs priėmėte įsakymą, ribojantį gydytojų migraciją tarp gydymo įstaigų. Aš suprantu tikslą – siekiant išvengti infekcijos kryžminės taršos. Bet ar tikslas pateisina priemones? Jau dabar pacientai kenčia dėl laiku nesuteikiamų paslaugų. Jei pradės galioti įsakymas tarp gydymo įstaigų ribojimo, tai prieinamumas dar labiau sumažės, todėl ir mirčių gali būti dar daugiau. Medikai taip pat kentės, nes puikiai žinome, kad ne iš pramogos jie dirba kelis darbus. Tai jų pajamos ženkliai sumažės ir gydymo įstaigose specialistų trūksta, rajoninėse ligoninėse kai kur net iki 90 % yra migruojančių gydytojų. Tai ar svarstote peržiūrėti jūsų įsakymą ir galbūt palikti tik rekomendaciją arba kokią kitą tvarką, kuri nenuskriaustų nei medikų, nei ligoninių, nei pacientų, kad tikslas iš tikrųjų pateisintų priemones? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Labai gaila, kad nepraėjo nei kelios savaitės, ir mes užmiršome, kas yra infekcija, kas yra infekcijų kontrolė, ir į pirmą vietą iškeliame dalykus, kurie kaip ir anuliuoja visus poreikius valdyti epidemijas ir panašiai. Aš noriu tik priminti, kad dar prieš mėnesį buvo kalbama apie deklaravimą, kur medikas dirba. Jau tada sakėme, kad prievolės vienoje vietoje dirbti nėra ir negali būti nustatyta, nes to neleidžia Darbo kodeksas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, gerbiamas ministre, bet aš turiu tikrai maloniai paprašyti tų, kurie kalba salėje: netrukdykite, nes kiti jau negirdi. Ačiū. Ministre, atsiprašau, tęskite dabar.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų tai ir yra rekomendacijos, kurios pateiktos įstaigų vadovams organizuoti savo veiklą.
Naudodamasis proga noriu pasakyti ir priminti, kokie yra infekcijų kontrolės principai ir kas atsitiks su keliomis įstaigomis, kuriose dirbs tas pats medikas – nesvarbu, kas tai bus, ar tai bus gydytojas, ar slaugytoja, ar bus odontologas. Jeigu žmogui bus nustatyta, kad jis yra užsikrėtęs šita liga, ir jeigu jis dirba penkiose įstaigose, nesvarbu, dėl kokios priežasties, dėl gero ar blogo gyvenimo ar dėl to, kad ten trūksta specialistų, visose penkiose įstaigose aukšto kontakto asmenys bus izoliuoti 14 dienų. Taip pat bus ieškoma visų pacientų, su kuriais jie dirbo, jiems galios lygiai ta pati tvarka. Jeigu taip atsitiks, išsijungs ne viena, o penkios, šešios, septynios įstaigos. Ir kaip tada, jūsų supratimu, pagerės ar pablogės prieinamumas pacientams? Mano supratimu, tada jis taps nuliniu. Dar kartą pakartoju, kad tai yra rekomendacija, jos galima nesilaikyti, bet reikia suprasti, kokios laukia pasekmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra gerbiamam ministrui A. Verygai. Visų pirma, paneigdama tą mitą, kad opozicija niekada negiria šios Vyriausybės, noriu jus pagirti, ministre, dėl jūsų sprendimo ir pasiryžimo, atsižvelgiant į kelerius metus vykusią medikų ekspertų diskusiją, įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą kontraceptines priemones labiausiai pažeidžiamai paauglių merginų ir jaunų moterų grupei.
Noriu paklausti, kas paskatino jus antradienį pasakyti, kad jūs šį sprendimą stabdote, nes, kaip pats puikiai žinote, kaip šiandien spaudos konferencijoje patvirtino medikai ekspertai, per metus Lietuvoje paauglės pagimdo apie 300 kūdikių, apytikriai 100 merginų nebaigia mokyklos, nes turi užsiimti visiškai nevaikiškais rūpesčiais. Taigi prieinama kontracepcija tikrai yra svarbus klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų nuostabus dalykas, kai gali užmiršęs kritikuoti dalykus, dėl ko anksčiau buvo sakomi priešingi dalykai. Paaiškinsiu, kodėl aš taip komplikuotai bandau atsakyti į tą klausimą. Jeigu gilintumės į turinį, tai aš irgi turiu tam tikrą nuomonę. Manau, kad ta rizikos grupė kelia tikrai labai daug klaustukų. Dėl to aš ir paminėjau, kad kreipsimės papildomo išaiškinimo, nes tai yra kol kas vienos organizacijos nuomonė, tarp tų pačių akušerių ir ginekologų yra skirtingas nuomones turinčių ekspertų.
Bet pasakysiu, dėl ko taip sudėtingai pradėjau atsakinėti į klausimą. Dar visiškai neseniai buvo sakoma, kad ministras per daug kišasi į vaistų kompensavimą, tą turi spręsti ekspertai, specialistai. Dabar, kai tie ekspertai ir specialistai priima sprendimus ir ministras nesikišdamas priima tuos sprendimus, kyla politinės diskusijos, nes tai yra tam tikra ir vertybinė, ir politinė diskusija. Ir aš į ją sugrįžtu, nes esu politikas, privalau reaguoti, girdėti tam tikras reakcijas visuomenės, kuri teisėtai tą nuomonę reiškia. Matyt, turime apsispręsti, ar ministrai, kaip politikai, turi dalyvauti įtraukiant kokius nors vaistus ar priemones, ar ne, ar viską paliekame ekspertams. Ši istorija man parodė, kad vis dėlto reikia dalyvauti. Matyt, kad ta kritika, kai buvo sakoma, kad ministras niekaip neturi kištis ir turi būti tik ekspertų sprendimai, praranda bet kokią prasmę, nes, kolegos parlamentarai, pasirašėte reikalavimus, kurie yra politiniai, ne ekspertiniai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išklausęs norėjau šiek tiek kitokį klausimą, bet dabar ekspromtu greitai grįžtu prie sveikatos ministro. Vis dėlto aš norėčiau jo nuomonės paklausti: jūs už tos naujos priemonės atsiradimą, ar prieš? Bus aiškus atsakymas. Nereikia 20, 30 ar 100 žodžių. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Jeigu gyvenimas būtų tiktai juoda ir balta, būtų paprasta atsakyti, ar už, ar prieš. Aš nesu akušeris-ginekologas, nors ir teko tai šiek tiek studijuoti, bet kadangi tai sukėlė labai daug diskusijų, aš manau, kad reikia diskusijų ir platesnių atsakymų. Ne vienos organizacijos rekomendacijų, o platesnio išaiškinimo. Tai aš nei už, nei prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Jarutis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gal tai daugiau ne klausimas, o sveikatos ministro palaikymas. Mes jus tikrai apginsime nuo mūsų kolegės Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės. Jūs priėmėte tikrai teisingą sprendimą ir neatšaukite jo, nes jis spręs ir aborto problemą, ir ankstyvo nėštumo problemą. Pagaliau tai yra mokslu grįstas sveikatos ministro sprendimas. Tikrai negalvojau, kad tai pasakysiu, bet, ministre Veryga, aš jus palaikau. Būkite drąsus, neatšaukite šio sprendimo.
PIRMININKĖ. Puiku. Daugiau kalbėkime apie meilę, ir gyvenimas atrodys šviesesnis.
Klausia J. Jarutis. Ruošiasi A. Vinkus, o po to suteiksiu žodį…
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio… Aš norėčiau paklausti energetikos ministro. Ar jis prisijungęs, ar girdi mane?
Ž. VAIČIŪNAS. Taip, prisijungęs.
J. JARUTIS (LVŽSF). Sveiki, ministre. Aš norėčiau… Mes prieš keletą dienų, turbūt daugiau kaip prieš savaitę kalbėjome telefonu apie Lietuvos dujų ūkį. Dujų ūkis privatizuotas turbūt jau pakankamai seniai. Kokius 30 metų nėra investuojama į tai. Tie skaudūs įvykiai – pernai gaisras Kupiškyje, šiemet sprogimas bute ir gaisras, ir kitą dieną visas namas evakuotas dėl pasklidusio kvapo. Yra įmonių, kurios prižiūri, bet, kaip ir minėjau, jos nieko į tą ūkį neinvestuoja, neskatina ir gyventojų investuoti. Kaip yra dėl šių įmonių priežiūros, kurios prižiūri šį ūkį, nes čia galime sulaukti iš tikrųjų… Ačiū Dievui, ten buvo minimalios pasekmės gyvybei ir sveikatai, bet galime turėti ir didesnių pasekmių. Ar yra kokių nors sprendimų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą dėl dujų ūkio. Tikrai į dujų ūkį yra investuojama. Čia yra du skirtingi dalykai. Vienas dalykas yra perdavimo sistema, skirstymo sistema. Šios įmonės yra valstybės įmonės.
Kitas dalykas. Šie konkretūs atvejai yra būtent privačių dujų tiekimu užsiimančių bendrovių klausimai. Tai taip pat yra prižiūrima. Priežiūros institucija yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, ji prižiūri. Jai perėjo funkcijos iš Valstybinės energetikos inspekcijos. Šiuo konkrečiu atveju taip pat buvo atliktas ir patikrinimas, ir kontaktai surinkti. Taip, tai yra vienas iš tų atvejų, kai prevenciškai iki galo nebuvo atlikta kontrolė, bet tai priklauso ir nuo privačių tiekėjų. Atitinkamų sankcijų imsis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, D. Šakalienė – dėl vedimo tvarkos.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tiesų tiesiog… Kadangi tai ne klausimas, neužsirašiau klausti, bet norėjau ministrui A. Verygai pasakyti ir pritarti tam, ką sakė A. Armonaitė, – bent trijų parlamentinių partijų lyderiai palaiko jus ir jūsų sprendimą. Atsižvelgdami į tai, kad dvejus metus dėl to buvo diskutuota valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, jaunimo, moterų, medikų ir akademinės bendruomenės, visą palaikančiųjų sąrašą mes nedelsiant išplatinsime žiniasklaidai. Konstruktyviai mąstančių žmonių yra daugiau. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums už informaciją.
Klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, matydamas jūsų dideles pastangas šioje pandemijos kovoje su COVID virusu, kaip įjungėte visą epidemiologinę tarnybą, ypač paskutiniu metu tai matome, vis dėlto grįžtu prie klausimo dėl Klaipėdos hospiso. Susiformavus viruso židiniui šioje įstaigoje visi girdime, kad veikla šioje ligoninėje (tvirtinama, kad oficialiai įteisinta buvo tik viena lova) iš esmės vyko nelegaliai. Visi kaltiname pačią įstaigą ir aš nenoriu pasakyti, kad galvoju kitaip. Bet man vis dėlto kyla klausimas, gerbiamas ministre, dėl kontroliuojančių įstaigų vaidmens. Juk įstaigos veiklai turėjo būti išduota licencija. Dirbantys medikai taip pat turėjo gauti licencijas, buvo išduotas higienos pasas. Jeigu ten veikla neatitinka reikalavimų, blogos higienos sąlygos, tai kaip įstaiga galėjo įgyti teisę sveikatos priežiūros veiklai?
Ir dar vienas aspektas.
PIRMININKĖ. Jau laikas!
A. VINKUS (LSDDF). Ar įstaiga buvo sudariusi sutartį su ligonių kasa? Ar buvo, nors ir dėl tos vienos lovos, gaunamas finansavimas iš PSDF? Ar nemanote, kad visus šiuos klausimus reikėtų detaliai išsiaiškinti, išnagrinėti ir atitinkamai įvertinti?
PIRMININKĖ. Dėkojame.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų įstaiga turėjo sutartį, bet ne hospisui, o slaugai, kitoms paslaugoms. Vėlgi negaliu aš labai į detales leistis, bet pasakysiu tokį bendrą principą, kuris kaip bendras naratyvas anksčiau skambėdavo labai garsiai, kad reikia nelįsti, nekontroliuoti ir netrukdyti dirbti. Mes žmones, kurie kontroliuodavo, vadindavome, pravardžiuodavome ir visokiais valdžiažmogiais, ir trukdančiais verslams, kadangi šiuo atveju tai yra verslas, tai yra privati įstaiga, sakydavome, tegul nekaičioja nosies, ir tvarkos būdavo tokios, kad pirmus metus, išdavus tuos leidimus, tiesiog konsultuoti, nelįsti, o taip ir atsitiko šiuo atveju. Žmonės, kurie neatsakingai elgėsi, tiesiog piktnaudžiavo, matyt, tuo geranoriškumu ir žinojimu, kad pirmus metus, jeigu nėra skundų, tiesiog nelindo ir netrukdė, kaip sakoma, „dirbti“. O tai, kad vadovai ir įstaiga, tikėtina, pasielgė kažkaip neteisėtai, nesąžiningai, tai yra problema, mes apie tai kalbėjome.
Iš tikrųjų yra ir dar viena problema, kad institucijos tikrindavo atskirai, nes yra, kaip jūs teisingai ir paminėjote, higienos pasai, sutartys su ligonių kasomis, ką mes esame sutarę, nuo šiol stengsimės plačiau taikyti praktiką, kad įstaigos tikrintų kartu, kad nebūtų kokio nors išsiskyrimo, kad pamatytų bendrą vaizdą ir paskui nebūtų taip, kad Akreditavimo tarnyba tikrino vienu metu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – kitu, ligonių kasos – trečiu. Bus, matyt, ir įstaigai paprasčiau, ir pačios kontroliuojančios institucijos, matyt, pamatys kokį nors bendresnį vaizdą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaičio nematau salėje. Klausia J. Razma, Tėvynės sąjungos atstovas. Pagal frakcijas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš vis dėlto neprisimenu tokio kito atvejo, kad premjeras taip aršiai būtų ginęs savo ministrą iškilus tokio lygio skandalui, kaip dabar jūs ginate susisiekimo ministrą, net dviejų mėnesių žurnalistinį tyrimą taip paniekinančiai pavadindamas pasakėlėmis. Tokiais atvejais bent jau būdavo paprašoma ministro pasiaiškinimo ir atsakymų į viešai iškeltus klausimus. Sakykite, kiek jūsų globėjišką požiūrį į susisiekimo ministrą lemia jo pasirūpinimas kelio asfaltavimu jūsų namo link bei, kaip vakar buvo skelbta spaudoje, Susisiekimo ministerijos duotas valstybinis užsakymas dėl personalo atrankos tai bendrovei, kur buvo įdarbinti jūsų prezidentinio rinkimų štabo nariai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už jūsų sugebėjimus paskaityti klausimą. Gyvename teisėtoje valstybėje ir teisingumą vykdo tiktai teisėsaugos institucijos ir teismai. Jūs dabar paimate ir kaltinate vieną ar kitą asmenį, konkrečiai ministrą, apie galimus neteisėtus veiksmus. (Balsai salėje) Nediskutuokime, gerbiamasis, gerai? Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Taip, arba tai yra pasaka nuo pradžios iki galo, arba tai yra pranešimas ir žinios apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Bet kokiu atveju galutinis rezultatas turi būti teisinis. Arba už tą pasaką turi būti atsakomybė už šmeižtą ir melagingų žinių paskleidimą, arba, jeigu tai yra nusikalstama veika, teisėsauga turi ištirti galimą piktnaudžiavimą prieš 12 metų, kažkodėl tiktai dabar iškylantį, ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Noriu tiktai priminti, kad pagal tai, kas yra parašyta, yra žinomas asmuo, kuris prisipažįsta, kad jisai piktnaudžiavo. Tai turbūt teisėsaugai nebus sunku atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, žinant asmenį, kuris pats teigia, kad piktnaudžiavo viešuosiuose konkursuose prieš 12 metų su Vilniaus savivaldybės administracija. Taip pat noriu priminti, kad pagal įstatymus, kas ten yra rašoma dėl viešųjų pirkimų, sutartys, viešųjų pirkimų komisijos paskyrimai ir visa kita, pasirašo administracijos direktorius. Tai šiuo atveju pareikštas pakankamai rimtas įtarimas vienos iš politinės partijos pirmininkų. Bet turi būti atsakymai teisėsaugos institucijų. Nėra jokio gynimo nei neigimo. Ministras mane įspėjo, kad toks puolimas prieš jį bus daromas galimai. Ir tas dalykas tiesiog dabar pasitvirtino. Jis atsakys, bet kokiu atveju tik prieš teisėsaugą. Teisti iš karto… Jūs mėgėjas prisiimti ir prokuroro, ir teisėjo funkciją ir nuteisti iš karto žmogų, kuriam mestas vienas ar kitas kaltinimas, skambantis pakankamai keistai.
Antra. Nustokite meluoti dėl vieno ar kito kelio, nes tada mes irgi turėsime kažkokį logišką procesą pabaigti. Nuolatos skleidžiamas šmeižtas ir melas. Aš išskirtinai nesinaudoju nė vienu Lietuvos keliu, pabrėžiu – nė vienu. Neturiu savo kelio, o prieigas prie savo asmeninio namo išsiasfaltavau už savo asmenines lėšas. Ir nustokite vieną kartą meluoti, gerbiamas Jurgi Razma!
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke už žodį. Gerbiamas premjere, jūs šiandien velnioniškai piktas esate. Aš jūsų nieko ir neklausiu, klausiu susisiekimo ministro. Pan Narkevič, gerbiamas susisiekimo ministre, prašom pasakyti, ar jau yra perskaičiuotas ekonominis išorinio uosto reikalingumas Klaipėdoje? Vienas dalykas yra visiškai aiškus, kad išorinio uosto be išorinio investuotojo nebus. Tai ar dar brazdinasi kas nors apie jūsų duris su pinigais dėl uosto, ar tai jau miręs reikalas tas uostas? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Jūs kalbate apie išorinį uostą?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Taip, apie išorinį.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Pagal tai, kad mes rudenį skubos tvarka ir labai operatyviai Vyriausybėje patvirtinome uosto plėtros planą, tame plane yra aiškiai pasakyta, kad dabartiniu metu koncentruojamas dėmesys į esamo uosto akvatorijos ir prieigos praplėtimą. O dėl išorinės uosto dalies, kuri plane buvo numatyta kaip teritorija, bus skelbiamas kitas aplinkos vertinimas. Bus įvertinama, ar iš viso šita vieta yra tinkamiausia, iš naujo atliekami skaičiavimai, ir tai yra ilgalaikis procesas ir antro etapo. Taigi šiuo metu ten nenumatyti jokie darbai. O darbai jau praktiškai vykdomi, jie yra labai teigiami, nes uostas turės galimybę pagilinti savo akvatoriją, tokiu būdu būti konkurencingas su šalia kitų valstybių esančiais uostais, galės priimti giliavandenius laivus, tuo pačiu padidės galimybės apkrovos, pakrovos. Kitaip kalbant, dėl jūsų minimo išorinio uosto – jūrų uosto plėtra bus antras etapas ir tai ateities klausimas, kuris dabartiniu metu analizuojamas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi… Mišrios Seimo narių grupės kolegų nematau. Yra A. Mazuronis. Vėliau. Dabar J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau paklausti, jeigu galima, du smulkius klausimėlius. Vienas yra dėl nuomos kompensacijos, nes iš tikrųjų net norėčiau pacituoti; „Niekada jokiais būdais nebūkite idiotai, net nebandykite, elkitės žmogiškai, ryžtingai, supratingai.“ Čia yra iš vieno smulkaus nuomotojo situacijos, kai 100 % atleido nuo nuomos mokesčio savo nuomininkus, dabar pagal Vyriausybės numatytą… kompensacijos negaus.
Kita situacija. Yra, priešingai, nuomininkų, kurie nuomojasi iš stambių ryklių. Jie nedarė jokių nuolaidų, o žmonės prarado ir iki šiol neturi jokių pajamų, nes jų verslui neleidžiama dirbti, tai yra viešųjų renginių organizavimo ir panašiai. Tokia situacija.
Dabar klausimas dėl karantino. Ministre Pirmininke, kiekvieną kartą jūs posėdyje vis priimate sprendimus švelninti. Kada bus riba, kada karantinas bus atšauktas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kai tik baigsis grėsmė, susijusi su pandemija, karantinas iš karto bus atšauktas. Jei bus galima tą grėsmę šalinti ir valdyti galimas pasekmes, rizikas ne karantino sąlygomis, tai ir bus iš karto padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėjote papildyti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs pasakėte savo jausmus tokius, kuriuos aš…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sakiau, ne mano čia jausmai, čia yra tų verslo…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs pacitavote, aš išgirdau citatą. Mechanizmas, kuris priimamas, visuomet vieniems būna geras, kitiems blogas. Visi atranda kokių nors individualių dalykų. Mes padarėme, kad visų pirma būtų galima pasinaudoti iš tikrųjų daugeliui smulkiųjų nuomotojų, kuriems tikrai buvo didelė našta ir iššūkis mokėti nuomą. Tuo mechanizmu ir naudojasi žmonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi A. Dumbrava.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Prieš klausdamas Ministro Pirmininko, irgi norėčiau pagirti sveikatos apsaugos ministrą poną A. Verygą dėl kontraceptinių priemonių įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
PIRMININKĖ. Kokia svarbi tema.
A. MAZURONIS (MSNG). O klausimą norėčiau pateikti premjerui. Premjere, prieš porą dienų tikriausiai per LRT laidą „Dienos tema“ buvo parodytas jūsų aplinkos ministro dalyvavimas Medžiotojų sąjungos, man atrodo, kažkokiame būrelyje ar susirinkime, kur jis aiškiai pasakė, kad jis pritaria lankų įteisinimui, kad jis išsiaiškino, beje, pateiktoje medžiagoje, ten išsiaiškino, kad ministro įsakymu tą galima padaryti, ir pažadėjo tą padaryti. Akivaizdu, kad jis žinojo apie siūlomus reglamentavimo pakeitimus, kontroliavo, pats juose dalyvavo ir jiems pritarė, o atsakomybę priversta prisiimti jo viceministrė.
Kaip jūs vertinate tokį aplinkos ministro nedžentelmenišką elgesį, kai atsakomybę už jo padarytas veikas turi prisiimti viceministrė, mano nuomone, niekuo dėta moteris?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matyt, ministras pats ir vertina savo politinę komandą, ar kas nors dėtas kuo nors, ar niekuo dėtas. Jeigu nusprendžia, kad kažkuo dėtas, tai jis priima sprendimą. Ministras, matyt, ir įvertino tokiu būdu savo politinio asmeninio pasitikėjimo komandą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava. Klauskite. Ruošiasi A. Gedvilienė.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, teko daug kartų bendrauti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybe dėl aplinkkelių. (Ar negirdėti?) Dėl Lietuvos aplinkkelių tvarkymo kokio nors grafiko ar eiliškumo. Savivaldybės buvo prašomos, kad atsiųstų savo kriterijus, savo matymus, pagal ką tvarkyti, statyti aplinkkelius, tačiau iki šiol mes neturime nei jokio sąrašo, nei jokių rezultatų, nors buvo žadama metai iš metų, kad tas sąrašas atsiras ir tie kriterijai atsiras. Kokie rezultatai? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Kai pradėjau dirbti susisiekimo ministru, aš domėjausi strateginiais numatytais planais kelių tiesimo. Pagal tą informaciją yra numatytas aplinkkelių sąrašas, maža to, jau yra atliktas darbas, ne vieno ruožo žemės visuomeniniams poreikiams paėmimas užbaigtas, tačiau darbus numatyta pradėti 2033 metais. Tada numatyta sudaryti eiliškumą to sąrašo, ten, rodos, apie 17 aplinkkelių, jų tiesimo. Kitaip kalbant, šis sąrašas yra ilgalaikis strateginio planavimo elementas. Jis yra sudarytas. Pakartosiu: žemės paėmimo darbai ne vienu atveju jau yra atlikti, projektavimas kai kur irgi yra pradėtas, tačiau numatytas darbų laikotarpis – 2033 metai. Per tą laiką, be abejo, mes analizuojame, kaip galima paspartinti, peržiūrėti prioritetus. Aš tikiuosi, kad Vyriausybės teikiamos didesnės negu iki šiol lėšos, kaip ir KPP programai atšildyti 142 mln., o bendra suma – apie 60 mln. daugiau negu praeitais metais, ir dabartiniu metu skiriamos lėšos – 150 mln. keliams tiesti dabar pagal komisijos nustatytą tvarką, yra skirstomos – sudarys galimybę greičiau prieiti prie ilgalaikių ir didesnių kelių tiesimo projektų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kai vyksta Vyriausybės valanda, labai norėtųsi ir daugiau dėmesio. Būčiau labai dėkinga, nes jūs visą laiką sakote – nėra valandų, o štai dabar yra, o patys dėmesio kaip ir stokojate. Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi S. Gentvilas. Primenu, kad kompiuteriu yra nustatyta tvarka pagal frakcijas, o ne pagal jūsų asmeninius pageidavimus.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Premjere, mane, kaip jauną žmogų, šokiruoja LRT tyrimų atskleisti faktai apie jūsų ministrą J. Narkevičių. Ar jums, kaip buvusiam pareigūnui, nėra asmeniškai gėda, kad jūsų Vyriausybėje dirba toks ministras, kaip skelbiama žiniasklaidoje, galimai vagis, o jūs tai toleruojate. Negi savo garbę iškeitėte į keliuko asfaltą? Jūs kalbėjote apie teisinį vertinimą, bet kur yra jūsų politinis vertinimas?
Antras klausimas krašto apsaugos ministrui. Lietuvos kariuomenė perka vynuoges iš UAB „Viržis“ už 7 eurus 47 centus už kilogramą. Maža to, sutartis buvo keista tris kartus nuo sausio mėnesio, kaina didinama nuo 4,5 euro iki mano minėtų 7,5 euro. Kas čia per auksinės vynuogės? Ir ar jums atrodo, kad tokie pirkimai be viešųjų pirkimų procedūros yra normalūs? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Į antrą klausimą atsakys krašto apsaugos ministras, aš tikrai nežiūriu, kur tas vynuoges, kotletus ar ką nors perka.
Mane, kaip Seimo narį, irgi šokiruoja jūsų, kaip jauno žmogaus, požiūris, kad norint nuteisti žmogų nereikia nei tyrimo, nei teismo proceso, nei galimybės gintis ir apsiginti. Jūs tiesiog paėmėte, paskaitėte straipsnelį ir konstatuojate faktą, kad ministras vagis. Tai mane šokiruoja. Mane šokiruoja, kad mes 30 metų tvirtoje teisinėje valstybėje gyvename ir iš karto atsiranda politinė jėga, kuri vykdo, kaip minėjau, ir prokuroro, ir teisėjo funkcijas. Palaukime iki teisinio įvertinimo, jeigu bus nustatyta, kad ministras bent vieną centą iš ko nors ar ką nors neteisėtai padarė, jis tą pačią akimirką nebus ministras. (Balsai salėje) Apie ką jūs kalbate, gerbiamoji? Politinis vertinimas bus tada, kai bus teisinis įvertinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Krašto apsaugos ministras, matau, jau yra prie mūsų prisijungęs.
R. KAROBLIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl šio atvejo konkrečiai aš nežinau, bet tikrai esu pasiruošęs atsakyti raštu. Dėl kariuomenės maisto produktų pirkimo, įskaitant ir mėsos, ir pieno produktus, kitus dalykus, įskaitant ir vaisius, yra sudaromi… tik viešojo konkurso tvarka, viešųjų pirkimų tvarka, bet įdedama kainų koreliacija, priklausomai nuo kainų svyravimo rinkoje. Ar tai yra pagrįstas svyravimas, ar ne, dar kartą, kaip sakiau, pažiūrėsiu ir atsakysiu, bet dar kartą užtikrinu, kad procedūros yra aiškios ir jų yra laikomasi. Taip pat atsižvelgiant į maisto įsigijimo komplikuotumą, kadangi yra dešimtys tokio pobūdžio sutarčių per visą sistemą, yra daugybė tiekėjų, įvesti papildomi kontrolės mechanizmai. Bet dėl konkretaus klausimo tikrai atsakysime darbo tvarka kaip galima greičiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi L. Balsys.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimą norėčiau adresuoti sveikatos apsaugos ministrui gerbiamam Aurelijui. Iš tikrųjų pasaulis lenktyniauja dėl vakcinos išradimo ir akivaizdu, kad minios imunitetas koronaviruso atveju nesuveikė, nes užsikrečiama iš naujo, pakartotinai. Gerbiamas ministre, aš noriu fundamentalaus klausimo ir atsakymo iš jūsų. Štai gerbiamas A. Kirkutis, jūsų kolega komitete, vakar savo feisbuke paviešino, kad iš tikrųjų vakcinas suinteresuota pardavinėti tiktai farmacijos pramonė ir B. Geitsas. Kolega Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas D. Kepenis atvirai sako, kad nesiskiepykite ir to nedarykite.
Mano fundamentalus klausimas. Pasauliui, farmacijos, medicinos mokslui atradus vakciną, ar jūs, kaip sveikatos apsaugos ministras, imsitės pirkti ir suteiksite galimybę lietuviams skiepytis, ar imsitės kolegų žanro, kad iš tikrųjų to nereikia Lietuvai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas, laikas.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Matyt, kiekvienas žmogus yra laisvas turėti savo nuomonę ir reikšti. Kartais, aišku, tenka apgailestauti, kad ne visada ta nuomonė būna mokslu pagrįsta. O jeigu klausiate manęs asmeniškai, jeigu atsirastų tokia vakcina, žinoma, kad mes ir stengsimės ją gauti, ir kaip galima greičiau aprūpinti Lietuvos gyventojus. Didesnis iššūkis yra net ne požiūris, bet didesnis iššūkis yra tai, kad tos vakcinos kol kas nėra. O net jeigu ji ir atsiras, užtruks laiko, kol ji bus pagaminta. Todėl Europos Komisija ėmėsi tokios iniciatyvos burti ir fondą, ir kviesti visus gamintojus burtis į vieną grupę, kad jeigu ji būtų sukurta, kad visos kompanijos imtųsi ją kaip galima greičiau pagaminti. Jeigu klausiate mano nuomonės, tai taip, be abejo, kad Lietuva tikrai norės ir, jeigu galės, tą vakciną įsigys.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nesuteiksiu jokioms replikoms, nes čia ne diskusija. Čia yra Vyriausybės valanda (Balsas salėje), čia yra Vyriausybės valanda, gerbiamas kolega.
Klausia L. Balsys. Ruošiasi A. Skardžius.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas premjere, norėjau paklausti jūsų plačiąja prasme. Kodėl nusprendėte atimti Europos Sąjungos lėšų finansavimą vienam iš gyvybiškai svarbių Vilniaus projektų, tai yra pėsčiųjų tunelio rekonstrukcijai Žemuosiuose Paneriuose iš Zuikių gatvės į Vaduvos gatvės rajoną? Tai yra dešimtmečiais įsisenėjusi problema. Žmonės priversti iš tos miesto dalies, vaikai, norėdami patekti į mokyklas, į parduotuves arba ropštis per geležinkelį rizikuodami savo gyvybe, arba susikūprinę eiti tuo lietaus kanalizaciniu tuneliu. Lyg ir pinigai buvo žadėti, dabar tų pinigų iš Europos Sąjungos nėra. Ar Vilniaus miestui užteks savų tą tunelį įrengti, nėra aišku. Galbūt yra galimybė vis dėlto peržiūrėti sprendimą ir saugant žmonių gyvybes grąžinti tą žadėtą finansavimą iš Europos Sąjungos? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mielas kolega, tikrai nei plačiąja, nei siaurąja prasme nieko neatiminėjome ir neatiminėjau. Jeigu tai buvo galimai finansuotinas projektas Europos Sąjungos lėšomis, tai yra labai aiškūs kriterijai ir terminai. Visas lėšų perskirstymas tarp programų vyksta tiktai vieninteliu principu: jeigu vienas ar kitas projektas yra neparengtas, vėluoja ar yra kitokios priežastys su šių pinigų investavimu, tada reikėtų labai konkrečiai pasižiūrėti į atskirą projektą, nes tikrai problema ten yra didžiulė. Jeigu tai yra susiję tiktai su finansavimo šaltiniu, tai vis dėlto, jeigu, sakykim, mes turime ten parengtą ir projektą, ir rangovą, ir visa kita, galima ieškoti būdų šiuo metu, kada mes intensyviname lėšas į svarbius infrastruktūrinius projektus, kurie jau yra pradėti arba vyksta, galbūt ir alternatyvius finansavimo šaltinius, bet reikėtų labai konkrečiai tada dėl šito projekto… Atvirai pasakius, aš net nežinau, kuri ministerija administravo tą konkretų objektą. Jeigu jūs brūkšteltumėte elektroniniu paštu, tai mes galėtume atsakyti ir įvertinti. Yra ir alternatyvų. Mes tikrai matėme ir kitų labai svarbių projektų, kurie irgi panašiai dešimtmečiais buvo užstrigę, kaip ir ta pati visiems žinoma Lentvario geležinkelio pervaža. Tai „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Kelių direkcija ir savivaldybe tą projektą finansuoja iš mūsų biudžeto lėšų. Čia, matyt, yra tiktai finansavimo šaltinio klausimas, nes tai, ką jūs paminėjote, visi turbūt žinome, ne kartą girdėjome, kokios ten yra rizikos ir kokie pavojai toje vietoje nesant civilizuoto pėsčiųjų tako arba virš, arba po geležinkeliu. Reikėtų labai sukonkretinti. Galbūt girdi ir savivaldybės administracija. Dėl to konkretaus projekto labai reikėtų konkrečiai pažiūrėti, tada būtų galima detaliau atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kepeniui ir kitiems noriu pasakyti, kad Statuto nustatyta galimybė – Seimo narių pareiškimai yra galiojanti. Prašom naudotis.
Klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Šimas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas premjere, neseniai Seimą pasiekė „Lietuvos geležinkelių“ audito ataskaita. Perskaičiau ją, na, turbūt tokia situacija, kokia yra „Lietuvos geležinkeliuose“, kai ispanų įmonė „Elecnor S.A.“ buvo pripažinta laimėtoja, nors jai buvo pritaikyta daug nuolaidų, 40 mln. buvo dosniai atseikėta daugiau… Duomenys yra įslaptinti. „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kaip valstybė valstybėje, net sugebėjo Viešųjų pirkimų tarnybą paduoti į teismą, kai buvo prispausta uodega. Ar jūs nemanote, kad šitas puolimas prieš susisiekimo ministrą būtent ir yra dėl to, kad audito ataskaitoje visus tuos didžiulius pažeidimus ministras perdavė prokuratūrai, ir būtent tas laikas sutapo su tuo, ir tie straipsniai yra išties sugalvoti pačių konservatorių, kurie dabar ir bandė, sakykim, inicijuoti šį balaganą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai aš laikausi to paties principo, nors, matyt, čia reikėtų skirtingai taikyti, kai viena pusė iš karto nuteisia. Aš tikrai nenoriu pasakyti, nes neturiu tokių duomenų, net ataskaitos nepaskaičiau, jeigu dar jinai yra užslaptinta, tai juo labiau nežinau, ar gausiu ir kokiu būdu tą gausiu padaryti.
Bet vėlgi, auditas nustatė labai rimtus trūkumus. Ministras kreipėsi ir privalo kreiptis, ir ne tik kreiptis, privalo užtikrinti visomis teisinėmis priemonėmis, kad būtų duotas atsakymas. Mes matėme, kaip tą elektrifikacijos konkursą lydėjo pirma banga – ne viruso, bet puolimo, dabar matome antrą bangą. Nedarykime tikrai jokių sąmokslo teorijų. Yra procesai, kuriuos turi įvertinti šiuo atveju teisėsauga, bet tiek Seimo narių, tiek ministro atsakomybė pirmiausia padaryti viską teisinėmis priemonėmis, kad tas įvertinimas būtų atliktas. Nes tuomet, kai ministras kreipėsi į atitinkamas tarnybas prieš pasirašant tą sutartį „Geležinkeliams“, kad įvertintų, tai tiesiog atsisakė tą daryti, kadangi nėra rizikos, nemato rizikos ten, nors pagal praėjusius metus šis viešasis pirkimas buvo pats didžiausias valstybėje.
Bet laikykimės teisinių normų ir tegul būna duoti labai aiškūs atsakymai. Nes kol atsakymų nėra, tol vyks įvairiausios interpretacijos ir sąmokslo teorijos. Tikrai aš nenorėčiau jų papildomai kurti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Šimas. Ruošiasi K. Glaveckas, o po to – P. Čimbaras.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Klausimas žemės ūkio ministrui. Dabar, kaip žinote, viena iš labiausiai nukentėjusių žemės ūkio šakų – tai pienininkystė, nes kainų sumažėjimas balandį, gegužį siekia jau beveik iki 50 %, tiek sumažintos. Ir dabar sklinda visokios kalbos, kad jie bus finansuojami, dengiami jų patirti nuostoliai. Ministre, ar galite atsakyti konkrečiai, kaip bus dengiami nuostoliai žemės ūkio ūkininkams už patirtus nuostolius balandžio, gegužės mėnesį ir kaip planuojama toliau dengti patiriamus nuostolius ir ūkininkams, ir pieno perdirbėjams?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš tik norėčiau patikslinti, kad ne tik pieno ūkiai yra nukentėję labiausiai, yra ir kiti sektoriai, kurie lygiai taip pat turi gerokai sumažėjusias pajamas. Dėl ko šiandien yra pavykę susitarti ir suderinti su Europos Komisija, kadangi ir anksčiau ką esame pristatę, Žemės ūkio ministerija, už balandį, gegužį kompensuoti tiesiai gamintojams, tai yra ūkininkams, tai šitos schemos neoficialiai jau yra suderintos. Nuo birželio 1 dienos mūsų tikslas yra kompensuoti gamintojams grąžinant supirkimo kainas tas, kurios buvo vidutinės iki pandemijos, ir pagal reikalaujamas gaires, tai yra skaičiuojamas praeitų metų supirkimo kainų vidurkis.
Dėl pieno sektoriaus kol kas turime vieną problemą su Europos Komisija, nes 35–37 %, priklausomai nuo mėnesio, žaliavinio pieno importuojame iš kaimyninių šalių, tai yra Latvijos ir Estijos. Norisi, kad ta schema galiotų ne dėl to, kad paremtume mūsų Lietuvos pieno gamintojus, bet todėl, kad neišeitų taip, kad kitų šalių pieno gamintojų neremtume dvigubai. Kai kaimynines šalis remia pieno gamintojai, o mes – perdirbimą, tas importinis pienas gauna dvigubą paramą.
Šiuo metu su Europos Komisija vyksta derybos ir mūsų pagrindimas, kodėl mes norime kompensuoti tik lietuvišką žaliavą ir išlaikyti supirkimo kainą. Jeigu to nepavyks, tada notifikuosime. Kadangi notifikuojame iš karto ne tik apie pieną, notifikuojame ir apie mėsinius galvijus, notifikuojame apie paukštienos sektorių, notifikuojame ir apie kiaušinių sektorių. Tuose kituose sektoriuose problemų dėl lietuviškos kilmės išsaugojimo nėra, nes ten visa produkcija lietuviška, importinės nėra. Ten galėsime sutikti. O dėl pieno schemos po birželio 1 dienos dar vedame derybas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi P. Čimbaras.
K. GLAVECKAS (LSF). Du labai svarbūs ir trumpi klausimai. Pirmas – sveikatos ministrui. Sakykite, gerbiamas ministre, per šiuos mėnesius, aš tiksliai statistikos nežinau, bet atrodo, kad nuo metų pradžios nuo koronaviruso mirė penkiasdešimt keli žmonės, nuo širdies ligų ir kitų numirė maždaug 10 kartų daugiau, jeigu ne 20 kartų daugiau. Man pačiam teko užvakar ir vakar patirti, kad ligoninės kardiologijos… stovi apytuštės, daktarai negali priimti tų žmonių, kurie turi senų ligų. Ką jūs galvojate pakeisti?
O Ministrui Pirmininkui – esminis klausimas: Europos Sąjunga išgyvena didelę krizę dabartiniu metu, bet problema… Jūs kalbate telefonu? Palauksiu, kol pakalbėsite. Vokietijos aukščiausiasis teismas ir Vokietijos konstitucinis teismas nusprendė, kaip jūs puikiai žinote, kad jie neleis išpirkinėti, gal neleis išpirkinėti nuodingų obligacijų ir paskolų, kurios yra Europoje. Jeigu jie to nedarys, vadinasi, Europos Sąjungai pavojus pribyrėti yra didelis. Klausimas jums, sakykite, ar neverta mums, Lietuvai, sustiprinti santykius su Vokietija gerąja prasme, nes vokiečiai, atrodo, ir ateityje vis tiek išliks valstybė, apie kurią formuosis didelė dalis Europos Sąjungos ekonomikos. Kaip jūs galvojate, ką reikėtų…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). …šiuo klausimu daryti? Iš tikrųjų labai svarbus valstybei klausimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš pradėsiu nuo pirmojo klausimo. Mes jau padarėme, žinote, kad yra laisvesnis planinių paslaugų teikimas, ligoninės ruošiasi, planuojasi, kai kurios greičiau įsibėgėja, kai kurioms lėčiau sekasi, ir jos tuos pacientus priima. Ir kartu tikrai labai atidžiai stebime, kaip keičiasi mirtingumas nuo kitų ligų.
Lietuvoje nebuvo labai didelio mirtingumo augimo, yra net palyginimų su keletu kitų valstybių. Mūsų mirtingumas per tuos paskutinius mėnesius, kur turime duomenis, neperžengė statistinio vidurkio. Vadinasi, paslaugos, kurias buvo būtina pacientams suteikti, ir buvo suteiktos. Aišku, tam tikrų sutrikimų buvo, bet, kaip ir sakiau, sprendimai jau yra priimti dėl planinių paslaugų atnaujinimo, tai įstaigos gali daryti, aišku, laikydamosi tam tikrų saugumo reikalavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi R. Šarknickas. Atsiprašau, ministre. Premjere, atsakykite dar ponui K. Glaveckui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, net neįsivaizduoju, ar gali būti valstybė, su kuria mes turėtume geresnius santykius negu kalbant apie Lietuvos ir Vokietijos santykius. Ką mes dar galime padaryti? Net ir su Latvija nėra geresni nei su Vokietija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. O dabar P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti arba premjero, arba susisiekimo ministro.
PIRMININKĖ. Apsispręskite.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gal kuris atsakys. Aš norėčiau paklausti apie mūsų legendinį betonkelį Vilnius–Molėtai–Utena. Aišku, norėčiau pasidžiaugti, kad viena atkarpa tikrai labai sparčiai restauruota, bet norėčiau paklausti, kokie ateities planai? Dabar pandemijos metu bus labai svarbus artimasis turizmas. Molėtai, Utena – gražus kraštas, labai daug žmonių važiuos.
Gal galėtumėte pasakyti, kokie ateities planai dėl to kelio asfaltavimo? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal ministras atsakys.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Kaip jūs paminėjote, praeitą rudenį atlikti du dideli šio kelio ruožo darbai. Kiti darbai yra numatyti. Viskas priklausys nuo finansavimo galimybių. Jūs žinote, kad Vyriausybė šiuo metu skyrė papildomus 150 mln. pagal šešias programas keliams rekonstruoti, tačiau mes, Susisiekimo ministerija, dabar iš savivaldybių ir iš Kelių direkcijos jau gavome paraiškų daugiau kaip 320 mln. Jie galėtų būti įsisavinti ir padaryti darbai dar šią vasarą. Tarp šių darbų jūsų minimo kelio nėra, tačiau jis, be abejo, pagal finansavimą bus rekonstruojamas ir toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Kol jis prisijungs, noriu padėkoti susisiekimo ministrui J. Narkevičiui dėl Alytaus miesto geležinkelio viaduko, kur pagaliau pajudėjo reikalai iš mirties taško ir lauksime jūsų paramos. Ačiū jums už tai. Jei gali švietimo ministras…
A. MONKEVIČIUS. Laba diena. Esu prisijungęs.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, nematau, ačiū. Norėjau visų pirma paklausti jūsų. Ką tik, neseniai, iš Prezidento G. Nausėdos gavome dėl Alytaus miesto „Drevinuko“ pradinės mokyklos, kurią ketinama uždaryti ir reorganizuoti. Ką tik pranešė, kad reitingai aukščiausi, pirmoje vietoje yra ta mokyklėlė, paskutinius trejus metus jos reitingai yra aukščiausi. Jis pasakė, kad ne tik ekonominiu pagrindimu reikia uždaryti mokyklas, nes svarbiausia yra švietimo kokybė. Kaip jūs į tai žiūrite? Ir antras klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip veiks PITʼo programa? Kaip bus rengiami profesinio ugdymo mokytojai šiuo metu? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimus. Dėl Alytaus miesto tinklo pertvarkos dalykų mes ir su jumis kartu, ir atskirai buvo nuvažiavę mūsų žmonės, viceministrė, kalbėjomės, konsultavome, patarėme. Būtent ne ekonominiai dalykai, ne koks nors lėšų sutaupymas, bet būtent ilgalaikė perspektyva siekiant kokybės, siekiant susitarti su bendruomenėmis, kad jos ir patikėtų, ir dalyvautų šiame procese, be galo svarbi yra. Bet mes negalėtume už savivaldybės tarybą tuos darbus atlikti. Labai svarbu, kad taryba, mūsų rekomendacijas žinodama, kalbėtųsi su miesto bendruomene, su pedagogais, su mokyklų vadovais, rastų bendrus sprendimus ir, gerai pasvėrusi alternatyvas, galvodama apie ilgalaikį tvarumą, ne trumpalaikį, pertvarkytų įstaigų tinklą taip, kad jis galėtų atliepti gyventojų poreikius.
Bet šiuo atveju „Drevinuko“ mokyklos rezultatus tikrai mes žinome, džiaugiamės, giriame pedagogus, mokyklą ir manome, kad tinklą pertvarkant niekas negalėtų būti prarasta. Visa tai turėtų likti ir sudarytos sąlygos ne blogesnės, negu buvo. Bet galutinius sprendimus vis dėlto priima Alytaus miesto taryba, kuri ir tarnauja savo gyventojams, savo žmonėms, ir už tuos sprendimus atsako. Mes linkime tarybai būtent tokius sprendimus priimti, rekomendacijas pateikėme.
Dabar dėl profesijos mokytojų rengimo. Turbūt klausimas yra susijęs su aukštųjų mokyklų veikla, nes orientuojame pagal profilį tas kolegijas, kai kur ir universitetus, kurie yra suinteresuoti, kad aukšto lygio specialistai dirbtų, turėdami reikiamų ir pedagoginių, ir praktinių profesinių sričių kompetencijų, jas nuolat tobulintų aukštosiose mokyklose, kartu rengti tokias programas, jas atnaujinti. Kaip tik netrukus vyks Kolegijų konferencijos, asociacijos, posėdis, tiesa, ne visos dalyvaus. Aš galėsiu perduoti palinkėjimus dar kartą persvarstyti naujame kontekste, kalbant apie kitų metų programų atnaujinimą, kad būtų bendradarbiaujama tarp šių sektorių. Taip pat ir viceministras A. Plikšnys, aš manau, irgi pasidomėjo. Daug šiuo metu rengiame pasitarimų dėl mokslo metų užbaigimo, dėl atnaujinimo, dėl bendradarbiavimo, tame kontekste aš paprašysiu, kad jie pasigilintų į šitą klausimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Premjere, mane, kaip dirbantį užsienio politikos srityje, šiurpina kasdien lendantys nauji faktai apie jūsų Vyriausybės, ypač susisiekimo sektoriaus, neskaidrumus, galimas rusiškas įtakas, kaip kad vakar paaiškėjusi informacija apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaus ir vadovus atrinks rusiška įmonė, kuri, kaip viešai šiandien teigia M. Laurinavičius, galimai yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir „Rosatomu“, kuris mums ruošia atominę Astravo bombą Vilniaus pašonėje. Neužmiršiu, kaip šią įmonę į savo kompanijos valdymą perleidęs M. Jovaiša mano tarnybos Vašingtone metu dėl savo verslo interesų galimai siekė paveikti buvusią Vyriausybę užmegzti santykius su komunistine Kuba, kas tuo metu labai komplikavo Lietuvos interesų gynimą Kongrese. Kas galėtų paneigti, kad tokiu būdu per savo tarpininkus mums priešiška valstybė gali bandyti ir paveikti strateginius mūsų valstybės užsienio ir saugumo politikos pasirinkimus.
Dar labiau pribloškė šiandien LRT atskleisti korupciniai faktai apie ministro J. Narkevičiaus darbelius. Premjere, kiek dar toleruosite ir dengsite…
PIRMININKĖ. Laikas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). …tokią rusišką politinę kultūrą, kada atleisite ministrą J. Narkevičių, kaip Prezidentas ragina?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, jūs vėl pakartojote faktą ir apkaltinote susisiekimo ministrą korupcija. Aš dar kartą siūlau kiekvieną savo žodį pasverti mums visiems teisinėje valstybėje. Jeigu bus įrodyta ar bus įrodyta, atliktas tyrimas ir bus teismo sprendimas, tada galėsime kalbėti.
Dabar apie pirkimus. Norėčiau jums priminti, kad visi pirkimai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, ir perkančioji organizacija vertina įvairius kriterijus. Paprastai dažniausiai tai būna mažiausia kaina. Jeigu yra apie perkančiąją informacija, kokių nors žinių apie keliamas grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui, tai mūsų specialiosios tarnybos turi laiku ir informuoti perkančiąją organizaciją apie tiekėjo nepatikimumą, riziką ir visa kita. Jeigu to nėra padaryta, tai kitokių sąlygų arba būdų eliminuoti vieną ar kitą pirkėją iš proceso nėra. Jeigu yra, ką jūs teigiate, tokia informacija, manau, ja disponuoja ir Valstybės saugumo departamentas, duos atsakymą Susisiekimo ministerijai ir su šita įmone nebus pasirašyta sutartis. Tai yra normalus, civilizuotas teisinis kelias. Neturi operatyvinės veiklos subjekto statuso arba kriminalinės žvalgybos, arba žvalgybos statuso nė viena ministerija, gerbiamas kolega. Tai tą informaciją turi kažkas pateikti. Žvalgybos atlikti Susisiekimo ministerija irgi neturi įgaliojimų.
Aš manau, kada tokie štai faktai paaiškėja, arba, kad jų nebūtų, tai laiku turi būti įspėjimas. Mes turime mechanizmą, kuris susijęs su mūsų strateginėmis įmonėmis, ir pirkimo tvarką dėl investuotojo patikimumo vertinimo, bet kai yra šimtai tūkstančių to pobūdžio pirkimų, ta informacija turi pasidalinti ir tada galimos rizikos bus užkardytos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir ministras. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, jūs eilinį kartą manipuliuojate nepatikima, neatitinkančia tikrovės informacija. Maža to, aš manau, kad toks patyręs Seimo narys, kaip esate jūs, gali pasidomėti, ką agentūra turi atlikti ir kokiu būdu yra renkami ir skiriami asmenys, kurie būtų nepriklausomi, į valdybas. Tai aš jums paaiškinsiu.
Pirmas dalykas, agentūra yra tam, kad galėtų pritraukti kompetentingus asmenis ir pasiūlyti didesnį sąrašą, negu, sakykime, šiuo atveju bus renkami keturi iš septynių, pasiūlyti komisijai, kuri yra sudaroma tarpžinybiniu principu, ir ta komisija iš tų asmenų atrinks keturis potencialius kandidatus. Tada ministras nustatyta tvarka kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad patikrintų tų kandidatų atitiktį taip pat ir nacionalinio saugumo aspektu. Taigi šita agentūra nėra galutinis rinkėjas nepriklausomų kandidatų… Tačiau, nepaisant to, kanceliarija atliko pirkimą, jame dalyvavo, rodos, septynios įmonės, viena, kuri pasiūlė palankiausią kainą, atsisakė.
Jūsų minima įmonė buvo antra sąraše ir pagal tai pradėta jos vertinimo procedūra. Buvo kreiptasi į „Lietuvos geležinkelius“, kad jie pateiktų įvertinimą šitos atrankos agentūros. „Geležinkeliai“ tai padarė, „Geležinkeliai“ sudarys sutartį su šita agentūra ar su kokia kita. Paminėsiu jums dar, kad aš kreipiausi nelaukdamas, bet, sužinojęs tikrą ar netikrą, bet informaciją dėl galbūt sąsajų su jūsų minimomis ar tarnybomis, ar (…), kreipiausi į VSD, kreipiausi į Vyriausybę, kurioje irgi yra Nacionalinio saugumo komisija, kad įvertintų žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.
Taigi apibendrinus šita agentūra neatrenka nepriklausomų kandidatų, o pritraukia galimus kompetentingus asmenis, kurie bus vertinami atitinkamos komisijos, ir iš jų sąrašo, pateikto didesnio negu reikiamo skaičiaus, bus parinkti asmenys, dėl kurių bus kreiptasi dėl atitikties eiti valdybos narių pareigas. Taip buvo ir su „Lietuvos paštu“, taip buvo su kiekvienais įmonės atrenkamais, man vadovaujant ministerijai laiku, nepriklausomais nariais. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju gerbiamiems ministrams, Vyriausybės nariams, premjerui už Vyriausybės valandą, už atsakymus. Dėkoju. Gerbiami kolegos, linkiu jums sėkmės. Taip pat nuoširdžiai dėkoju… Norite registruotis? Taip, prieš baigdami posėdį, registruojamės. O tuo tarpu aš noriu dar padėkoti Seimo kanceliarijai, kad gražiai padėjo surengti šį iškilmingą minėjimą, skirtą Steigiamajam Seimui, už puikią istorinių leidinių parodą. Tai mums išties labai smagu. O kolegas, kurie nepasirašė, dar pakviesti pasirašyti šioje knygoje.
Užsiregistravo 31 Seimo narys.
Baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.