LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 189
STENOGRAMA
2018 m. birželio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Valerijono Šadreikos 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Valerijono Šadreikos 80-osioms gimimo metinėms. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja signataro artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Prašau tyla pagerbti signataro Valerijono Šadreikos atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju. Pasidalinti mintimis apie Nepriklausomybės Akto signatarą Valerijoną Šadreiką kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą Justą Vincą Paleckį.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Justo Vinco Paleckio kalba
J. V. PALECKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, miela Daiva ir visi Valerijono Šadreikos artimieji, jis tikrai galėjo būti su mumis šiandien. Deja, sulaukęs tik 53 metų, jis tapo pirmuoju Aukščiausiosios Tarybos deputatu, signataru, kurį teko lydėti į Antakalnio kapines. Ir vis dėlto Valerijonas Šadreika per savo trumpą gyvenimą spėjo nuveikti daug.
Valerijono Šadreikos šeimos šaknys vaizdingoje Dzūkijoje, Varėnos apylinkėse. Valius augo septynių vaikų šeimoje. Tėvas už lietuviškos spaudos platinimą lenkų laikais Vilnijoje dvejus metus praleido kalėjime. Gal todėl sūnų ypač traukė Vilnius ir knyga. Valerijonas sostinėje dirbo bibliotekoje, paskui pasuko į teisę. Po universiteto įvairius teisinius darbus vainikavo advokato misija, jai jis paskyrė beveik 20 metų. Tiesus ir sąžiningas advokatas apgynė ne vieną skriaudžiamąjį, iš jų – ir pasipriešinimo judėjimo dalyvį kunigą Joną Kastytį Matulionį. Mokėjimas visus išklausyti, prakalbinti lėmė tai, kad Valerijonas Šadreika tapo Respublikos Jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijos pirmininku dar prie senosios LTSR Aukščiausiosios Tarybos. Kiek daug tais laikais pastangų reikėjo ginant nuo vadinamosios diedovščinos, tiesiant kelius mūsų kareivėlių grįžimui į Lietuvą. O Valerijonui tai buvo pirmasis žingsnis į politiką. Jis apsisprendė kandidatuoti nuo pat 1926 metų pirmuose demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos parlamentą. Atsakydamas į žmonos Daivos atkalbinėjimus ir ašaras, jis pasakė reikšmingus žodžius: „Man ramybės neduoda viena mintis. O ką aš gero esu padaręs Lietuvai?“ Ir jis mėgino tai daryti.
Tuo metu Valerijonas Šadreika buvo aktyvus Lietuvos komunistų partijos savarankiškumo ir jos atsiskyrimo nuo imperinio Maskvos monolito šalininkas. LKP virsmą į savarankišką demokratinę partiją tuo metu palaikė daug sąjūdininkų. Nemažai jų buvo išrinkti kaip delegatai per garsųjį XX suvažiavimą, nutraukusį ryšius su Maskva. Beje, apytikriai 100 to suvažiavimo delegatų vėliau tapo Aukščiausiosios Tarybos deputatais, signatarais ir įvairių kadencijų Seimo nariais. O Valerijonas Šadreika laimėjo rinkimus prieš pajėgius Sąjūdžio konkurentus Šilalės apygardoje ir pradėjo aktyviai darbuotis dar labai nepatyrusiame Lietuvos parlamente. Nuo pat pirmųjų dienų po nepriklausomybės paskelbimo jis tęsė kovą už jaunuosius kareivius, pasiūlė panaikinti tam tikrus įstatymus ir jau kovo 14 dieną TSRS karinių komisariatų veikla Lietuvoje buvo nutraukta. Dirbdamas Aukščiausiosios Tarybos teisinės sistemos komisijoje, jis prisidėjo prie daugelio įstatymų parengimo, kartu su kolegomis klojo demokratinės valstybės pamatus. Tai buvo džiaugsmingos dienos, kai Lietuva ir Aukščiausiosios Tarybos darbo dėka žingsnis po žingsnio žengė nepriklausomybės įtvirtinimo keliu. Deja, taip pat didėjo ir tarpusavio susipriešinimas, nepasitikėjimas. Kitaminčiai, nepaklūstantys vieno vienintelio teisingo kelio vagai, buvo įžeidinėjami, atstumiami, buvo daužomas žmogaus orumas. Kiekvienas mėgino savaip surasti vaistų, kurie bent kiek padėtų panaikinti tą nežmonišką įtampą. Valerijonui atgaivos ir stiprybės šaltinis buvo šeima – žmona Daiva, vaikai Gediminas ir Ūla. Palaikau kolegos Česlovo Juršėno nuomonę, kad Valerijonas Šadreika buvo pirmasis mūsų pirmo laisvo parlamento džentelmenas. Išlakus, elegantiškas, atviro vyriško veido, visada buvo pabrėžtinai mandagus, malonus. Tiesa, užsiplieksdavo, kai koks deputatas paleisdavo atvirą melą ar įžeidimą, ir tuoj pat šokdavo prie mikrofono.
Opozicija Aukščiausiojoje Taryboje, skirtingai nei dabartiniais laikais, neturėjo reglamente aiškiai išdėstytų teisių. Valerijonas Šadreika buvo tarp tų kairiųjų centristų ir kitų, kurie ypač atkakliai gynė mažumos teises. Jo mirtis buvo skaudi netektis Lietuvos parlamentui, Lietuvos žmonėms. Išėjo advokatas ne pagal profesiją, o pagal pašaukimą, visų teisybės ieškotojų, skriaudžiamųjų advokatas. Prisiminti Valerijoną Šadreiką buvo ir bus prasminga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji, minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Valerijono Šadreikos 80-metį, norėčiau pasakyti labai trumpai. Man vis akyse išlieka aukštas, santūrus, mažai kalbantis, bet visada kalbantis tada, kai turi ką pasakyti, labai gerai argumentuojantis savo pasisakymą. Tai buvo pirmasis signataras, kuris išėjo į Antakalnio kalnelį. Šiandien Signatarų klubas dovanoja poniai Daivai ir jos šeimai Valerijono Šadreikos balso garso paveikslą atsiminimui. Tegul anūkai prisimena, kas buvo jų senelis ir kad jie yra paženklinti. Ponia Daiva, prašom. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame Nepriklausomybės Akto signataro Valerijono Šadreikos artimiesiems. Dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.09 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. birželio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Jokių pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.10 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIIIP-1833(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIIIP-1833(2). Pranešėja – V. Ačienė, Biudžeto ir finansų komitetas.
Priėmimas. Priimsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narės V. Ačienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra tai, kad siūlant išvengti dviprasmiškumo, įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų interpretavimo, kad jaunos šeimos gali turėti du, tris ar daugiau vaikų, tarp kurių gali būti, bet nebūtinai, ir vaikas ar vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) yra nustatyta globa ir rūpyba. Pasiūlymas yra susijęs su šio punkto tikslinimu, jam komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ar galime manyti bendru sutarimu, kad būtų svarstoma, kad turime 29 asmenis, pritariančius pastabai? Pritaria. Ačiū.
Toliau komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pritarti, dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiprašau, Pirmininke, ačiū. Nepasisakau prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas taip pat… Ar galime pritarti visam pasiūlymui? Šiam V. Ačienės pasiūlymui. Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narės V. Ačienės. Prašom pristatyti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Argumentai… Tai mes dabar kalbame apie tą patį straipsnį, tik apie jo papunktį, taip? Argumentai išlieka tie patys, kad siekiant išvengti dviprasmiškumo yra koreguojamas šito įstatymo punktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa? Ačiū, pritarta. Komiteto išvada.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? M. Majauskas prašo balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje)
V. AČIENĖ (LVŽSF). Antras, ten, kur tikslinamas punktas, pirmo ketvirtas, už.
PIRMININKAS. Balsavo 98 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Antrajam pasiūlymui taip pat pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo narės V. Ačienės. Prašom pristatyti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Tai yra pasiūlymas dėl įstatymo 4 straipsnio. Pasiūlymo priežastis yra ta, kad įstatyme yra numatyta galimybė gauti didžiausią subsidiją šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. O įstatymo 4 punkte yra numatyta, kad, gavusi pagrindinę subsidiją, šeima įgyja teisę į papildomą subsidiją. Galimybės atsiradimą sąlygoja šeimoje auginamų vaikų skaičius. Bet vadovaujantis statistika, kad šeimoje, kai gimsta trečias vaikas, šeimos ir tėvas, ir mama būna vyresni kaip 35 metų, numatyta nukelti šitą amžiaus ribojimą iki 40 metų. Manoma, kad tai bus paskata šeimai didėti.
PIRMININKAS. Ar galime manyti bendru sutarimu, kad būtų svarstoma ši pataisa? Ačiū. Svarstome. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė vienbalsiai už.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū, pritarta. Galime pritarti visam 3 straipsniui su pataisomis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Esant tokiam pasiūlymui galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, į kurį komitetas…
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas atsižvelgė.
PIRMININKAS. …atsižvelgė. Galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu su departamento pastaba? Galime. Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Yra pasiūlymas Seimo nario V. Rinkevičiaus. Prašau pristatyti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad reikia remti šeimas, kuriose yra trys ir daugiau vaikų. Jeigu šeima, gavusi subsidiją būstui įsigyti, praėjus penkeriems metams nuo subsidijos gavimo sulaukė trijų ir daugiau vaikų ir dėl to nori pasididinti būstą toje pačioje savivaldybėje, kurioje įsigijo būstą su parama, gali tai padaryti po penkerių metų ir nereikia jai grąžinti subsidijos. Pagal dabartinį projektą reikia ne mažiau kaip dešimt metų išlaikyti būstą, kad subsidijos nereikėtų grąžinti. Jeigu šeima smarkiai padidėja ir atsiranda poreikis didesnio būsto, praėjus penkeriems metams jau gali pasididinti ir subsidijos nereikės grąžinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime manyti bendru sutarimu, kad svarstome šią pataisą? Ačiū, svarstome. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė šitai pataisai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Komiteto pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Visai pataisai suredaguotai galime pritarti, taip?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Tada visam 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis. Atsiprašau. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Yra pasiūlymas Seimo narių V. Ačienės, G. Burokienės, A. Kubilienės ir A. Norkienės. Kas pristatote? V. Ačienė. Prašau pristatyti pasiūlymą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Siūlymo esmė. Kadangi yra koreguojamas 4 punktas, tai šitas punktas irgi koreguojamas. 4 punktas koreliuojasi su šituo punktu, o kadangi koregavome 4 punktą, tai atitinkamai yra koreguojamas ir šitas punktas. Tokia pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Galime iškart pritarti bendru sutarimu visam šiam pasiūlymui, nes jis su kitu jau pritartu pasiūlymu susijęs? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis. Seimo narių V. Ačienės, V. Ąžuolo, T. Tomilino pasiūlymas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra nukelti įstatymo įsigaliojimo datą. Kadangi priėmimas vyksta šiandien, manoma, kad nebus gerai pasiruošta. Manome, kad priimti poįstatyminius aktus reikia tam tikro laiko, todėl įsigaliojimą prašome atidėti iki rugsėjo 1 dienos.
PIRMININKAS. Ar galime manyti, kad pritariame, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas bendru sutarimu? Pritariame. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Iš dalies.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Iš dalies. Taip, koreguojant.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo pritarti, bet esminis dalykas yra rugsėjo 1 diena. (Balsai salėje) Ir rugpjūčio 31 diena. Galime pritarti tokiam pasiūlymui su komiteto redakcija bendru sutarimu? Pritarta. (Balsai salėje) Galime pritarti visam 10 straipsniui bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjai. Motyvai už – Seimo narė R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projekto, kurį svarstome jau pusę metų, šiandien jau paskutinė stadija – priėmimas. Priėmus šį projektą per 100 jaunų šeimų galės pasinaudoti finansine parama, tam yra numatyta 2 mln. eurų. Aš suprantu, kad kyla diskusija dėl to, ar tikrai regionuose bus ką veikti, tačiau į klausimą, kas pirma atsiranda, ar darbo vietos, ar žmonės, kurie jas gali užpildyti, vieno atsakymo neturėsime. Abu dalykai eina paraleliai.
Šiandien kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nepriešinti miestų ir regionų, paskirti finansinę paramą jaunoms šeimoms, pažiūrėkime, kaip seksis toliau. Kitais metais, 2019 metais, yra numatyta dar didesnė suma, kuri galėtų užtikrinti didesniam skaičiui jaunų šeimų pagalbą. Pradėkime nuo mažų žingsnių ir paskatinkime šeimas grįžti į regionus, įsikurti ten ir galbūt pradėti patiems kurti savo darbo vietas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant prieš, iš tikrųjų akivaizdu, kad pati intencija gal ir yra gera, bet, kaip visada, įgyvendinimas dažniausiai yra ne toks, kokio buvo galima tikėtis, sugalvojus tą idėją. Kai pagalvoji, visai valstybei 115 šeimų yra labai mažai. Paskyrus 2 mln. eurų šiais metais turbūt tikėtis kokio nors apčiuopiamo rezultato labai sudėtinga. Kai kalbame apskritai apie socialinę politiką, ką rekomenduoja visos tarptautinės organizacijos? Rekomenduoja koncentruotis į mažiau priemonių, joms skirti daugiau pinigų, nes taip jų įgyvendinimas visą laiką tampa efektyvesnis. Šiuo atveju mes pasirenkame padrabstyti visiems po truputėlį ir galų gale efekto neturime jokio.
Kai pakalbi su regionų žmonėmis, kurie atvažiuoja studijuoti į Vilnių ir čia pasilieka dirbti, tikrai ne tas atsakymas yra, kodėl jie negrįžta, tikrai ne dėl to, kad neturi pinigų nusipirkti būstui. Dažniausia jie negrįžta todėl, kad čia yra geresnis darbo užmokestis, kokybiškesnės darbo vietos, geresnės viešosios paslaugos, toks yra apsisprendimas ir todėl žmonės apsisprendžia. Iš tikrųjų reikėtų stiprinti viešąjį sektorių regionuose, ten užtikrinti kokybiškas paslaugas ir tai būtų atsakymas, kodėl žmonės galėtų apsispręsti likti tenai. Tikrai ne keli eurai būstui pirkti nulems.
Galų gale pats administravimas yra gana sudėtingas šito įstatymo ir numatytos priemonės, kada žmogus gaus tą finansavimą, kada jis jo negaus… yra gana sudėtinga žmogui netgi pačiam suprasti, ar jis tą paskatą gaus, ar negaus. Galų gale paskata numatyta tik tiems, kas skolinasi būstui įsigyti, o tiems, kurie nusprendžia įsigyti savo lėšomis, tokios paramos nėra. Iš principo, manyčiau, tikrai galima sugalvoti, kaip efektyviau panaudoti šiuos pinigus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai raginu aktyviai balsuoti už šitą projektą. Šis projektas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vieno iš ryškiausių rinkimų programos aspektų įgyvendinimas. Mes ėjome į rinkimus, tai žadėjome ir tai įgyvendinome. Aš tikrai nesutikčiau su kolege, kad 5–7 tūkst. eurų jaunai šeimai yra keli eurai, tai tikrai nėra keli eurai, tai yra labai rimta suma. Ir ypač svarbus yra tas barjeras banke, kai reikia savo įnašą įnešti perkant būstą.
Taip, šiuo sprendimu mes keičiame socialinės politikos kryptį, iš esmės mes ją universalizuojame, vadinasi, mes nustojame remti vien tik tuos, kurių pajamos neviršija tam tikrų ribų, o ten, kur mes matome prioritetą, t. y. regionuose, mes suteikiame paramą universaliai – visiems, visoms šeimoms. Žinoma, pinigų neužtenka, taip, aš pritariu R. J. Dagiui, kad tai problemai spręsti reikėtų daug didesnio finansavimo, bet jūsų ryžtas turėti tokį finansavimą panašioms programoms tikrai išryškės antradienį balsuojant dėl mokesčių reformos, mūsų visų ryžtas gerinti viešojo sektoriaus padėtį regionuose. Pagyvensime, pažiūrėsime.
Aš manau, kad tai yra labai svarbi priemonė, yra tūkstančiai šeimų, kurios dalyvauja vadinamojoje postindustrinėje ekonomikoje, kur nereikia važinėti į miestą kiekvieną dieną, kuria dizainą, perka, parduoda prekes internetu. Tai priemonė, orientuota į tokias šeimas, kurios svajoja ištrūkti iš miesto, gyventi gamtoje, dirbti, kartu prisidėti prie savo šalies, regiono klestėjimo. Prašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nesuprantu, kokią mes čia žinią siunčiame jauniems žmonėms. Mieli jauni žmonės, grįžkite į kaimą, kur nėra darbo vietų, nėra paslaugų, kur uždaromos ligoninės ir uždaromos mokyklos. Važiuokite į kaimą, nes mes jus labai gerai suprantame, iki pilnos laimės jums trūksta kaime nusipirkti butą. Atsipeikėkite! Rajonus paliko 30 % žmonių. Kur jie prieš tai gyveno? Palėpėje, lauke? Kur jie gyveno? Jie gyveno būstuose. Tie būstai šiandien yra tušti. Tai viena iš priežasčių, kodėl jūs atmetėte Vyriausybės pasiūlytą nekilnojamojo turto projektą už antrą ir paskesnį būstą mokėti papildomus mokesčius, nes jūs puikiai suprantate, kad rajonuose gyvenantys žmonės turi daug tuščių būstų, jie yra niekieno neapgyvendinti. Tiktai važiuokite, mokėkite komunalinius mokesčius ir gyvenkite tenai. Tai, ką jūs siūlote, yra populizmas, ir gerai, kad pigus, nes pagal šį projektą jūs siūlote tik 118 šeimų iš 200 tūkst. šeimų, kurios galėtų pretenduoti. 118 šeimų ir tų šeimų jūs nevertinate nei turto, nei pajamų. Nelabai suprantu, ką jūs siūlote. Man atrodo, kad šis sprendimas niekaip nepakeis regioninės politikos, kur jūs nesukuriate darbo vietų, kur uždarote ligonines, uždarote mokyklas. Būsto įsigijimas niekaip nepaskatins jauno žmogaus grįžti į rajoną ir gyventi ten. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad šiandien yra priimamas teisės aktas, raginantis neišvykti iš regionų, o likti juose arba į juos sugrįžti. Noriu pasakyti kolegai Mykolui, būstų yra kaime, bet jie tikrai nėra dalinami veltui, ir tikrai nekilnojamojo turto kainos regione yra daug prieinamesnės nei didžiuosiuose miestuose, o tai yra pagrindinis rodiklis jaunai šeimai. Klausimas dėl darbo vietų ir sakymas, kad regione nėra ką veikti, aš manau, yra budinti visų pesimistų frazė. Aš pati esu iš regiono ir tą padėtį labai gerai žinau. Darbo vietų regionuose yra, dažnai susiduriu su tuo, kad sakoma, trūksta mokytojų, trūksta gydytojų, trūksta socialinių darbuotojų. Taigi darbo vietų yra, reikia tik žmonių, kurie galėtų dirbti tą darbą.
Infrastruktūra regionuose, mažuosiuose miestuose, mano nuomone, tikrai yra gera, reikia, kad ji būtų kaip reikiant panaudojama. Sudarykime galimybes jaunoms šeimoms galbūt pagalvoti, apsigalvoti ir grįžti į regioną, o rezultatus galėsime pažiūrėti po keleto metų. Todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norisi pasveikinti bet kokią iniciatyvą, kuri remia regionų vystymąsi. Tiesa, norėtųsi labai stipriai paabejoti šitos iniciatyvos efektyvumu. Visų pirma, viskas, ką mes darome, tai orientuojamės į būsto pirkimą. Kaip teisingai M. Majauskas pasakė, jau šiandien galima nemokamai apsigyventi Lietuvos regionuose ir mokėti tik komunalinius mokesčius, ir tai reikšmingo potraukio nesukels. Lietuvoje būsto pirkimas iš esmės yra sudievintas. Reikėtų žiūrėti kitų formų, kaip remti nuomos rinką, kaip būtų galima kompensuoti arba užkompensuoti nuomos pinigus, kuriuos galėtų mokėti jaunos šeimos, apsigyvenusios regionuose. Ką mes darome, tai iš tikrųjų skatiname pirkti būstą tas šeimas, kurios gal arba neįperka, arba yra rizikos pusėje. Vakarų valstybės, jau seniai supratusios tą, arba vysto municipalinio būsto nuomos rinką, arba iš esmės remia nuomos rinką.
Antras dalykas, pati intencija remti grįžimą į regionus perkant būstą yra šiek tiek tolima nuo realybės. Aš labai raginčiau gerbiamąjį T. Tomiliną, kuris gerai prisimena valstiečių programą, dar vis pateikti gyventojų pajamų mokesčio pasiūlymą, nes kitas programinis punktas buvo skirtingas diferencijavimas pagal regionus ir lengvatos gyventojų pajamų mokesčiui regionuose. Šita valstiečių ir žaliųjų nuostata vis dar neįgyvendinta, apie ją kalba pozityviai ir didieji Lietuvos ekonomistai, ir ekspertai. Ir tai tikrai paskatintų, nes žmonės į regionus grįžta ne dėl gyvenimo, bet dėl darbo. Manau, jeigu darbo apmokestinimas būtų mažesnis regionuose, tai tikrai paskatintų daugelį darbo vietų grįžti į regionus. Man atrodo, tai būtų kur kas efektyviau negu šitas finansais nepagrįstas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys… Atsiprašau, nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviesčiau balsuoti už šį įstatymo projektą, nors pritariu tiems kolegoms, kurie oponavo dėl išsakytų minčių, kad tik regione, tik 115-ai šeimų. Man atrodo, kad tas mūsų teiktas pasiūlymas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo, įsigyjant jaunai šeimai arba jaunam žmogui pirmąjį būstą, būtų kur kas efektyvesnis. Nereikėtų užkrauti finansinės naštos, nereikėtų imti kredito, o kaina sumažėtų lygiai tiek, kiek dabar taikome šį mūsų pasiūlymą.
Kita vertus, aš manau, kad ir jaunas specialistas, atvykęs į rajoną, galėtų įsigyti būstą ir tada pakviesti jauną žmoną, jau paruošęs šeimos lizdelį, o ne laukti kokiam nors užpečky, kada susituoks, ir tik tada pradėti startuoti, kurti savo būstą. Manau, kad tai yra paramos pradžia. Kaip sakoma lietuviškame posakyje, „Įleisk studentą į bažnyčią, užlips ir ant altoriaus.“ Taigi aš manau, kai mes pradėsime remti, taip, galbūt nepakankamai, netiksliai, padarysime pradžią, kad galėtume sugrįžti prie tų geresnių pasiūlymų, nes man atrodo, kad tie pasiūlymai buvo pristatyti Seime. Bet šiandien kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nesu prieš būsto programas. Ir tikrai balsuočiau už šį įstatymą, jei Lietuvoje neegzistuotų kitas įstatymas, kuris nuo 2015 metų leidžia teikti pagalbą ir paramą jaunoms šeimoms, bet vyriausybės neskiria pakankamai lėšų, jaunos šeimos negali gauti ir statyti pirmąjį būstą.
Ką mes darome? Užuot skyrę daugiau lėšų jau egzistuojančiam įstatymui, mes sukuriame kitą įstatymą (tikrai teisingai pasakė kolega, kad tai yra programinė valstiečių ir žaliųjų nuostata) ir teikiame kitą įstatymą. Apie sumas kalbėjo irgi kai kurie kolegos. Tai yra ašaros. Faktiškai išbarstomi du įstatymai… lėšų stygius šito įstatymo įgyvendinimui, o mes lygiagrečiai svarstome mokesčių reformą ir toje mokesčių reformoje papildomai viešiesiems, visokioms programoms, atlyginimams ir kitiems dalykams, ir tam pačiam būstui nesurenkame visiškai nieko daugiau.
Vadinasi, pažadus skleidžiame toliau, duodame viltį žmonėms, dar daugiau, sudarome dar vieną eilę, nes tikrai, jeigu tai bus patrauklu, nors abejonių kelia, jeigu nėra normalaus darbo ir normalaus darbo užmokesčio vietoje, ar žmonės ims paskolą, nes reikės išsimokėti. Skolininkų Lietuvoje yra 300 tūkst. Aš nemanau, kad mes norėtume dar padidinti skolininkų eilę.
Riebus pliusas dėl rinkimų programos uždėtas, bet vargu bau ar jauni žmonės tikrai įsigys būstą, kai veikia du įstatymai, o mes neskiriame pinigų?
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 102, prieš – 2, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1833 priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1834(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1834. Priėmimas. Pasiūlymų nėra, todėl pranešėjos nekviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu dėl įsigaliojimo 2018 m. liepos 1 d.? Pritarta.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal aš atsisakau.
PIRMININKAS. K. Masiulis nekalbės, kaip supratau. Ačiū. Ir tada balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1834) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1835(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Radiacinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1835. Pranešėjas – Seimo narys R. Martinėlis. Priėmimas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Radiacinės saugos įstatymo pakeitimus ir visiems pasiūlymams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, 1 straipsnyje yra įrašyti 34 straipsniai, ir galime be pataisų pritarti bendru sutarimu. Visiems straipsniams ir 1 redakcijos straipsniui. Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime su tuo pasiūlymu pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū pranešėjui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Priimamas labai svarbus Lietuvai Radiacinės saugos įstatymas, nustatantis radiacinės saugos teisinius pagrindus, leidžiančius apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančios spinduliuotės keliamų pavojų. Šiuo įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliama 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės apšvietos keliamų pavojų. Taip pat sudaromas teisinis pagrindas rengti kitus teisės aktus, reglamentuojančius jonizuojančios spinduliuotės šaltinių radiacinę bei fizinę saugą.
Pabaigai. Mažinant administracinę naštą verslui, Radiacinės saugos įstatymu įteisinamos naujos paprastesnės autorizacijos formos, veiklos registravimas, detalizuojamas radiacinės ir fizinės saugos mokymas, įteisinami radiacinės saugos ekspertai. Todėl agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Galbūt kai kas prisimena, pateikimo stadijoje aš nepritariau tokiam projektui. Noriu paaiškinti, kad pateikimo stadijoje kelios institucijos buvo braukiamos, naikinamos įstatyme, pavyzdžiui, Radiacinės saugos centras ir kitos, todėl ir buvo mano nesutikimas. Šiandien aš matau, kad tų nuostatų atsisakyta ir labai svarbios institucijos yra parinktos. O pertvarka, reglamentuojama šiuo įstatymu, taip pat svarbi dar ir dėl to, kad mums yra aktuali galima naujos atominės elektrinės statyba ir veikimo pradžia mūsų kaimyninėje valstybėje. Todėl mes turime pasirengti, radiacinė sauga turėtų būti vienas iš mūsų prioritetų. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau išsakyti nuomonių niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1835) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 8, 24, 25 straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1836(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1836. Priėmimas. Pranešėjo nekviečiu. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ir 7 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti priėmimo stadijoje dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1836) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo ir 81 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1927(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 81 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1927. Pasiūlymų ir pataisų nėra, todėl siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis – pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis – pritariame. 12 straipsnis – pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš labai trumpai. Gerbiami kolegos, mes turime aiškiai, jeigu dar kas nors nesusipažinęs su situacija, įvardinti, kad vienintelė teisinga vieta, kur gali būti tvarkomos radioaktyviosios atliekos, yra Ignalinos atominė elektrinė, jos teritorija. Dabar už didelius pinigus įrengiamos ir laikinos saugyklos, ir bus įrengtas atliekynas, kur laidosime ilgai saugoti radioaktyviąsias atliekas. Ir čia, jeigu būtų kalbama apie tas radioaktyviąsias atliekas, kurios susidaro kitur, t. y. Lietuvos mokslo ar medicinos įstaigose, nurašius atgyvenusią aparatūrą, tai jų tikrai nėra daug ir visų jų likimas vis tiek yra Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje. Aš manau, jie žino know how, tvarko tas atliekas, jie ir turėtų prisiimti atsakomybę, juolab kad komitete dalyvaudami Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros atstovai pritarė šitai reorganizacijai. Kolegos, siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už balsavo visi 106. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1927(2) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2338 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kitas mūsų darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2338. Pateikimas. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, vietoj anksčiau atsistatydinusios Lietuvos teisininkų draugijos deleguotos narės S. Šaltauskienės Lietuvos teisininkų draugija siūlo VRK nariu R. Grabinską. Taip pat atsistatydino teisingumo ministro deleguotas VRK narys D. Beinoravičius. Pritarus šiems pakeitimams, VRK būtų po lygiai partijų ir ne partijų deleguotų narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmininkui klausimai neužduodami. Kviečiamas kandidatas R. Grabinskas. Prašom prisistatyti, po to atsakysite į Seimo narių klausimus.
R. GRABINSKAS. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Aš esu Remigijus Grabinskas, deleguotas kandidatu į Vyriausiąją rinkimų komisiją Lietuvos teisininkų draugijos. Vertindamas jūsų brangų laiką, aš labai neišsiplėsiu savo pasisakymu, tik noriu paminėti, kad pas mane yra sukaupta didelė darbo patirtis. Mano išsilavinimas yra du aukštieji, atsiprašau, du universitetai, t. y. Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas. Aš skaitau, kad turėdamas tą didžiulę darbo patirtį ir gyvenimišką patirtį, sugebėsiu tinkamai atstovauti ir tinkamai dirbti šitoje komisijoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pretendente, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi S. Jovaiša.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, matyt, susipažinote su institucija, į kurią einate dirbti ir atstovauti. Ne paslaptis, jog ten šiuo metu yra nemažai konfliktų ir konfliktinių situacijų. Kaip žinote, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė bus svarstoma Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, taip pat yra daug kitų konfliktų. Kaip jūs vertinate tą situaciją, ar nesibaiminate eidamas į tokią audrą? Kaip jūs ten planuojate elgtis ir kaip jūs matote tą situaciją? Kadangi mums iš tikrųjų labai kelia nerimą tai, jog iš ten žmonės traukiasi būdami nepatenkinti ta situacija, o jūs štai ateinate. Kodėl jūs nebijote? Kaip jūs planuojate spręsti?
R. GRABINSKAS. Supratau, ačiū. Kas liečia konfliktus komisijoje, aš tiesiog neturiu tokios informacijos, tai galbūt yra vidaus reikalas. O dėl to, kas pateikta viešumoje, – aš turiu savo nuomonę. Sakykime, kad ta situacija, kurią bandoma mums parodyti apie konfliktines situacijas, manęs visiškai nebaugina. Mano gyvenimo patirtis ir mano požiūris, mano sąvokos ir mano vertybės, aš manau, tai yra ganėtinai suderinamas dalykas. Aš nesu konfliktiškas žmogus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi J. Olekas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pretendente (čia tiesiai prieš jus), šiek tiek susiję su kolegos klausimu. Jūs sakote, kad jūsų niekas nebaugina. Nebaugino ir tų, kurie buvo, bet atsisakė, išėjo. Jūs, tiesiog netyrinėjęs tų vidinių situacijų, aišku, negalite apsispręsti ir nuspręsti, ar jūs tą atlaikysite, ar ne. Mano klausimas: kokiu būdu, kas jus pasiūlė ir kaip įkalbėjo ten eiti, nepaisant tam tikros turbulencijos Vyriausiosios rinkimų komisijos gretose?
R. GRABINSKAS. Aš dar pakartosiu, kad tie sunkumai, kurie yra (…), manęs visiškai nebaugina. Mane pasiūlė Lietuvos teisininkų draugija.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kandidate, čia esu.
R. GRABINSKAS. Matau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už jūsų prisistatymą. Aš noriu paklausti tokį profesinį klausimą. Kaip jums, kaip kandidatui, atrodo diskusijos, kurios vyksta? Ar teisiškai yra gerai keisti po rinkimų partijų finansavimą atsižvelgiant į tai, kaip buvo finansuotos partijos, kiek laimėjo ir panašiai? Bent jau po rinkimų praėjus pusantrų metų, žinant situaciją. Kaip jums, kaip teisininkui, atrodo tokie dalykai, kai bandoma, atgaliniu įvykiu remiantis, sutvarkyti taisykles, kad tiktų vienam ar kitam laimėtojui? Ačiū už atsakymus.
R. GRABINSKAS. Supratau. Ačiū už klausimą. Tik įsigilinęs į visumą tų problemų ir susipažinęs su visa medžiaga, aš galėsiu atsakyti argumentuotai, kvalifikuotai teisiškai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kandidate (čia aš pačioje kairėje, nors esu dešinysis, bet kairėje sėdžiu nuo jūsų), pora klausimėlių. Iš tikrųjų norėtųsi pasiteirauti, ar jūs priklausote šiuo metu kokiai nors partijai ir einate, nors kandidatas ne partijos, ar yra koks nors partiškumas?
Antras klausimas, ką jūs manote dabar apie visuomeninius judėjimus, dėl teisinio jų reglamentavimo? Šiuo metu yra tokių problemų, kai visuomeninis judėjimas iš pradžių kaip asociacija dalyvauja, reklamuojasi, o toliau įsiregistruoja kaip tam tikra politinė jėga ir dalyvauja savivaldybių rinkimuose. Ar manote, kad tas turėtų būti prilyginama politinės partijos reglamentavimui? Ačiū.
R. GRABINSKAS. Ačiū. Aš nepriklausau ir nepriklausiau jokiai partijai. (Balsas salėje) Prieš daugiau nei 30 metų. (Balsai salėje) Komunistų partijai.
Dėl kito klausimo aš irgi, kol neturėsiu išsamaus vaizdo, informacijos, jums dabar negaliu spontaniškai atsakyti. Tai būtų daugiau emociška, negu teisiškai pagrįsta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Navickas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš ne konservatorius, bet dešinėje, gerbiamas pranešėjau, sėdžiu. Norėjau paklausti jūsų, kokia jūsų nuomonė. Dabar Seimas priima sprendimus dėl to, ar paviešinti, ar ne bendradarbiavusiųjų su KGB sąrašus. Diskusijose buvo iškelti klausimai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nevykdo savo pareigos ir netikrina prisipažinusių, neprisipažinusių asmenų, siekiančių tapti valstybės politikais, procese. Dabar jau puikiai sutvarkyta Vyriausiosios rinkimų komisijos sistema yra veikianti dėl padariusių nusikaltimus ir kandidatuojančių teistų asmenų. Jūsų nuomone, kodėl tai vyksta ir kaip reikėtų daryti? Jūsų, kaip teisininko, noriu paklausti.
R. GRABINSKAS. Matote, į šį klausimą vienareikšmiškai labai sudėtinga atsakyti. Procesai vyksta visuomenėje ir kalbėti vienokiu ar kitokiu aspektu tiesiog būtų… Aš negaliu šiandien atsakyti konkrečiai į šį klausimą. (Balsai salėje) Įstatymas atgal negalioja. Teisės principas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Navickas. Ruošiasi V. Gailius.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, suprantu, kad jūs šiandien į daugumą klausimų atsakote, kad nepasiruošęs atsakyti, o į kokius klausimus jūs jau pasiruošęs ir kokiais klausimais jūs jau turite nuomonę, kalbu apie VRK?
R. GRABINSKAS. Aš, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, turiu savo nuomonę, bet…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gal galima išgirsti jūsų nuomonę, pavyzdžiui, jeigu jūs sakote, kad ją turite kaip pilietis, apie VRK darbą? Kaip jums atrodo dabar Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, kas joje taisytina, kas jums patinka ir panašiai?
R. GRABINSKAS. Kas keistina, tai aš galėsiu pasakyti, kai įsigilinsiu į tos komisijos darbą, kai aš pradėsiu dirbti, aš matysiu tas problemas, kurios yra. Tai tos problemos, kurios yra viešojoje erdvėje, ir kas yra kalbama apie jas. Aš tiesiog negalėčiau, tai būtų neetiška kalbėti man dar nedirbant komisijoje ir nežinant tų visų problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gailius. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, pasak jūsų, jūs turite du aukštuosius. Čia cituoju jus. Jūs turite du aukštuosius. Kadangi turite du aukštuosius, gal galėtume pristatyti, kokios yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinės funkcijos ir pagrindinis uždavinys?
R. GRABINSKAS. Visos funkcijos yra apibrėžtos įstatyme. Aš nebuvau šitam klausimui… tarkim, nepasiruošiau, kad kalbėčiau apie funkcijas, apie visa kita. Aš jums negaliu kalbėti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi I. Degutienė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pretendente, skaitome jūsų biografijoje, kad esate mediatorius, bankroto administratorius, kranų priežiūros ekspertas, kitaip sakant – užimtas žmogus. Pasirinkimas ateinant dirbti į Vyriausiąją rinkimų komisiją yra dvejopas: arba jūs dirbate visu etatu, visa apimtimi, arba tik valandinį darbą. Koks jūsų apsisprendimas, kurį variantą rinktumėtės, ar dirbtumėte nuolatos?
Antroji klausimo dalis. Ten įsigalėjo tradicija, kad VRK pirmininkė vienasmeniškai priima sprendimus, o komisija, net neperskaičiusi tų sprendimų, tik sužino, kad pirmininkė priėmė. Kokia jūsų pozicija būtų, santykis su tokiu pirmininkės veikimu?
R. GRABINSKAS. Aš pradėsiu nuo antro klausimo. Aš nepritariu šitokiam… kadangi tai yra kolegialus organas ir visi sprendimai turi būti priimami kolegialiai. Nėra išskirtinio subjekto, kuris galėtų naudotis savo, kaip pirmininko, teisėmis ar kažkuo kitu.
O kas liečia mano užimtumą, aš pasiryžęs dirbti nuolatos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinė klausia I. Degutienė. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų baisu užduoti kokį nors jums klausimą, nes jūs atėjote į šią tribūną visiškai nepasiruošęs. Bet aš norėčiau vis dėlto jums užduoti klausimus, kur jūs, jeigu būsite patvirtintas, dirbsite Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Ar jūs turite nors kokios patirties taip, kaip įstatyme parašyta, dalyvavote rinkimuose, būdamas apylinkės rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje? Tai vienas būtų klausimas.
Antras dalykas. Kadangi aš esu Lituanistikos tradicijų ir paveldo komisijos pirmininkė, tai man jūsų pasisakyme labai rėžė ausį jūsų lietuvių kalba. Jeigu jūs sakote – pas mane du aukštieji ir toliau necituosiu arba kas liečia ir panašiai, ar jums neatrodo, kad tokios komisijos narys turėtų mokėti ir lietuviškai kalbėti?
R. GRABINSKAS. Supratau. Atvirai pasakysiu, aš truputį jaudinuosi. Iš tokios garbingos tribūnos aš kalbu pirmą kartą. Tas formatas, kuriuo aš turėjau kalbėti, aš nebuvau informuotas, kad… Mane paprasčiausiai netinkamai informavo apie šios dienos šitą susitikimą. (Balsas salėje) Ne, nedalyvavau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas pretendente Remigijau Grabinskai, jūs atsakėte į Seimo narių užduotus klausimus. Galite dabar atsisėsti. Taip, iš tiesų Lietuvos teisininkų draugijos siūlytas kandidatas prieš jus, atsakė pagal Statutą į nustatytus klausimus.
Toliau, kita procedūra yra jo susitikimai su frakcijomis.
Ačiū jums. Replika. Jūs dėl vedimo tvarkos? Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs galite atsisėsti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Viskas čia tik pirmininkei. Gerbiama pirmininke, išklausėme atsakymų, turbūt ne vienai frakcijai pasidarė galbūt keista, nes paskutiniai gerbiamojo pretendento atsakymai buvo susiję būtent su tuo, kad jis nėra pasirengęs, nežinojo, kur ateina, nelabai suprato, kur jis yra. Ar tikrai mes turėtume dabar tęsti tą procedūrą? Juo labiau kad pretendentas pats prisistatė, kad neturi jokios patirties, tos, kuri reikalaujama įstatymo, kaip buvęs komisijos narys ir taip toliau. Ta prasme neatitinka ir formalių reikalavimų ir, tiesą sakant, pats nežino, kur pretenduoja.
PIRMININKĖ. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Galbūt galėtume Seimo vardu kreiptis į Teisininkų draugiją prašydami dar sykį pasvarstyti ir pasiūlyti kitą kandidatą?
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji, jūs žinote, kad R. Grabinsko kandidatūrą į Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui tvirtinti teikia Lietuvos teisininkų draugija. Mes negalime nepasitikėti šiuo siūlymu, ir manau, kad mes tiesiog po susitikimų frakcijose, po to, kas privalu mums padaryti, atlikti savo darbą, jeigu mūsų nuomonė bus kitokia, toliau mes turėsime kitas pozicijas. (Balsai salėje)
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Šiaip gal ir pritarčiau pono G. Landsbergio pasiūlymui, bet kalbu tik mūsų frakcijos vardu. Mes esame parašę, kad 26 dieną 9 val. 20 min. planuojame susitikti su pretendentu. Prašau išbraukti, mes nebeplanuojame susitikti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Dėkoju.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas būtų švietimo, tai yra savivaldybių… E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Seime, prašyčiau šiandien nesvarstyti trijų įstatymų projektų, t. y. projekto Nr. XIIIP-2182, projekto Nr. XIIIP-2181, projekto Nr. XIIIP-2174, nes yra nesilaikoma terminų. Prašyčiau perkelti į kitą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Mes taip pat atkreipėme dėmesį. Norime taip pat kreiptis ir atkreipti dėmesį komiteto, kuris Seniūnų sueigoje kreipėsi į Seimo narius ir prašė įrašyti kaip lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2174, Seniūnų sueiga ir sutiko. Taip, laikysimės procedūros, minutė į minutę bus žiūrima dėl valandų, o čia pastaba taip pat ir jūsų komitetui.
11.03 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288 (pateikimas)
Dirbame toliau. Sutaupėme laiko, gal galime, kolegos, svarstyti vieną iš rezervinių? (Balsai salėje) Galime. Taip bus greičiau ir dar nėra vienos Teisės departamento išvados, todėl kviečiu dėl Miškų įstatymo. K. Mažeika. Kęstuti Mažeika, ar pasiruošęs ir ar galite pateikti rezervinį 2 klausimą – Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Įstatymo projekto esmė yra labai paprasta. Turėjome išties nemažai diskusijų kalbėdami apie saugiklius, kalbėdami apie žemės ūkio paskirties žemę, lygiai taip pat kartu vykdydami ir parlamentinės kontrolės posėdžius. Na, iškilo grėsmių, taip pat nemažai visuomenininkų kelia tą klausimą, kad reikėtų galbūt įvesti saugiklius taip pat ir dėl miško žemės nuosavybės teisių. Vykdant parlamentinės kontrolės posėdžius buvo išties daug klausimų, nes informacija tikrai neatitiko dėl turimo kiekio, kiek žemės, miško žemės yra koncentruota privačių asmenų, kiek koncentruota akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, susijusių įmonių, koncernų ir kitų asmenų, todėl tikrai, atsižvelgdami į tą nerimą, susirūpinimą, taip pat užsienio šalių praktiką, Skandinavijos šalių praktiką, mes teikiame įstatymo projektą ir siūlome įvesti pakankamai normalų, galbūt taip pasakysiu, miško žemės kiekį, t. y. 1,5 tūkst. hektarų. Aišku, buvo diskusija su Lietuvos mokslininkais. Jie siūlė apie 1 tūkst. hektarų. Tačiau atsižvelgiant į Skandinavijos šalių praktiką, patirtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad privačių miškų savininkų valdoma miško žemė yra gerokai prastesnės kokybės, daugiau mediena, prastesni priaugimai, sunkiau ją paimti, prastesnėse vietose, tai išties siūlome 1,5 tūkst. hektarų plotą. Manome, kad iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kub. metrų medienos. Tai yra tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, tikrai šeima iš to kiekio pakankamai galėtų išgyventi ir tai neišdarkytų bendro vaizdo, būtų ūkiškai tvarkoma, būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, apie ką mes tikrai daug diskutavome. Išties siūlymas yra apgalvotas, pamatuotas su kolegomis miškininkais, su visuomenininkais. Kviesčiau pritarti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Baublys. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, galbūt reikalingas ribojimas, nors girdėti įvairių nuomonių dėl tų plotų, kad būtų galima normaliai ūkininkauti miškuose. Kuo pagrindėte savo tą plotą? Yra ir kitų siūlymų – galbūt mažesnis, galbūt taip, kaip žemės ūkyje, miškų savininkai sako, kad galėtų būti didesnis arba visai nereglamentuotas. Tai kuo jūs pagrindėte šitą savo nustatytą plotą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Klausimas tikrai aktualus. Mes, kaip ir minėjau, rėmėmės ne tik Lietuvos mokslininkų rekomendacijomis, taip pat atsižvelgėme į realią situaciją, į miškų būklę, ypač privačių miškų, nes tai liečia privačių miškų savininkus, taip pat įvertinome ir užsienio šalių praktiką. Todėl tas siūlymas ir buvo toks, kad vykdant miškotvarkos projektus, kirtimų normas, kaip ir minėjau, būtų galima iš tokio ploto gauti apie 5 tūkst. kub. metrų. Tai yra maždaug šeimos metinės pajamos, tai užtikrintų normalią miško priežiūrą, neapribotų ūkinės veiklos ir būtų pakankamai pajamų išlaikyti šeimą, išgyventi šeimai, galima taip pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Iš dalies į mano klausimą jau atsakėte, uždavė gerbiamasis E. Pupinis, tačiau norėjau papildyti. Sakykite, kodėl būtent dabar teikiate šitą įstatymo projektą, ne anksčiau? Mano žiniomis, tikrai jau dešimtimis tūkstančių valdo miškus ir toliau įsigyja tiek užsienio kompanijos, tiek lietuviai dideliais kiekiais. Masiškai kertami miškai, jokių ribojimų. Kodėl tik dabar šitas įstatymo projektas? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimą. Išties diskusijos vyko jau seniai, turėjome ir parlamentinės kontrolės posėdžių, ir klausimus kėlėme, taip pat diskutavome, kas labai svarbu, su mokslininkais, su miškininkais, su privačių miškų savininkais. Tas klausimas natūraliai turi subręsti, taip sakant, iki pateikimo. Ir juo labiau rėmėmės dėl žemės ūkio paskirties žemės saugiklių, dėl apribojimų… Lygiagrečiai buvo kalbama ir tai. Turbūt pagrindinis saugiklis ir buvo pagrindinė grėsmė dėl susijusių asmenų, nes, kaip žinote, žemės ūkio paskirties žemės atveju dėl susijusių asmenų ir buvo pagrindinė spraga, kurią reikėjo tvarkyti, ir po to mes lygiagrečiai priėjome prie miškų klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Gailius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas komiteto pirmininke, du klausimai iš jūsų pristatymo. Keturis kartus užsiminėte apie puikią Skandinavijos patirtį. Labai konkrečiai klausiu, kurioje šalyje Skandinavijoje yra nuosavybės ribojimas? Mano žiniomis, nė vienoje negalioja. Tai ką jūs turite omenyje, kad keturis kartus paminėjote puikią Skandinavijos patirtį?
Ir antras klausimas. Sakote, konsultavotės su privačiais miškų savininkais. Gal galėtumėte atsakyti, kuriais ir ar buvo konsultuotasi ir gautas dviejų asociacijų pritarimas? Dėkui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kolega, išties, jeigu žiūrėsime į Skandinavijos įmonių, kurios Lietuvoje lyg ir yra įžvelgiamos kaip grėsmė… Galbūt tai ir buvo vienas iš įstatymo projektų kaip ir iniciatyvų dėl tų saugiklių įvedimo, nes nemažai viešojoje erdvėje informacijos, ypač susijusios dėl to paties Miškų įstatymo, urėdijų reformos pasekmių, kad lyg ir visa reforma vyksta būtent dėl kokių nors vienos ar kelių įmonių interesų. Tai paneigiant tuos gandus, galbūt nuraminant visuomenę, nes tas klausimas yra labai opus, ir buvo atsižvelgta į tai. Buvo atsižvelgta taip pat į privačių miškų, galbūt ne su pačiomis asociacijomis – manau, kad asociacijų nuomonė yra svarbi svarstymo ir priėmimo stadijoje, kur mes, tikrai manau, diskutuosime dėl tų kiekių. Bet kalbant su atskirais privačių miškų savininkais, kurie turi ne vieną šimtą ir ne vieną tūkstantį hektarų, kalbant apie tai, kokia yra reali šeimos pragyvenimo norma, kiek reikia šeimai turėti žemės, kad apribotume, kad jiems nereikėtų ieškoti papildomų pragyvenimo šaltinių, tai turbūt ir yra pagrindinis tikslas, dėl ko nereikia neapriboti šito ar nustatyti tam tikrų lubų, iki kiek yra logiška, kad tai ūkiškai apsimokėtų ir galėtų šeima pragyventi iš turimo miško žemės plotų.
O kalbant apie užsienio šalių patirtį, mes tikrai rėmėmės kolegų, kurie yra miškininkai, informacija, turimomis žiniomis, ir manau, kad mes tikrai tuos klausimus komitete svarstysime, diskutuosime ir galėsime įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gailius. Ruošiasi J. Razma.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamasis pranešėjau, projektas skirtas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Grėsmės – juridiniai ar fiziniai asmenys? Koncentracija didesnė juridinių ar fizinių asmenų? Kadangi jūs savo detaliame, dalykiškame, aiškiame pristatyme labiau koncentruojate šeimos ūkius, bet vis tiek vertinote grėsmes, ir grėsmės yra miškų koncentracija juridinių ar fizinių asmenų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Išties mūsų pagrindime galbūt akcentuotas prioritetas yra šeimos ūkiui, nes žvelgiant į realią situaciją, kiek Lietuvoje, kur koncentruota daugiausia, tai turbūt pagal skaičių, aišku, – fizinių asmenų turimos žemės kiekis, tačiau pagal miško žemės plotą yra juridiniai asmenys. Todėl mes įstatyme daug dėmesio ir skyrėme būtent dėl susijusių asmenų, nes tai, kaip jūs ir akcentuojate, turbūt ir suprantate, kad čia yra didesnė grėsmė, nes turbūt ir yra didesnė rizika, kalbant apie užsienio juridinius asmenis, apie korporacijas, kurios tų juridinių asmenų vienu metu gali turėti keletą, ir galų gale kažkur piramidės viršuje atsiranda koks nors vienas valdymo juridinis asmuo, kuris apima visus tuos kitus juridinius asmenis, todėl ir buvo turbūt daugiausia akcentuojama ši grėsmė.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma ir tikimės, kad dar spės paklausti A. Sysas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kai jūs registravote šį projektą prieš tris dienas, jau buvo įregistruotas mano projektas, ir jis taip pat siūlė beveik identiškai riboti maksimalų miško valdos plotą, na, kitu dydžiu – 1 tūkst. hektarų. Ar jūs nemanote, kad būtų buvę korektiškiau toje situacijoje, jeigu jūs manote, kad tas ribojamas plotas turi būti kitoks, tiesiog registruoti pasiūlymą vietoj tūkstančio – pusantro tūkstančio. Taip sakant, gerbiant pirminę autorystę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Išties mes gerbiame jūsų autorystę ir jūsų įdėtą darbą ir tikrai mes nekvestionuojame jūsų projekto, tik galbūt noriu akcentuoti, kad nėra taip, kaip kartais kolegos įžvelgia kopijas ir t. t., dublikatus ir plagiatus. Šiuo atveju mes renkamės kitą skaičiavimo metodiką – įvedame formulę. Tas darbas yra jau… Jeigu jūs pasižiūrėtumėte ir mūsų parlamentinės kontrolės posėdžius, ir diskusijas, tai yra tikrai ilgas procesas, ir turbūt to proceso rezultatas, ar taip galbūt sutapo, ar kaip čia išėjo, bet aš manau, kad tikrai nereikia čia… Aš nenoriu asmeniškai ar su kolegomis prisiimti tam tikro nuopelno. Manau, tuos projektus tikrai galima sujungti ir diskutuoti dėl vienokio ar kitokio dydžio…
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …vienokios ar kitokios skaičiavimo formos. Manau, turbūt diskutuodami ir rasime tą aukso viduriuką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų. Jūs nustatote ribas. Turbūt turite statistiką, kiek juridinių ir fizinių asmenų, viršijančių tas nustatytas ribas, patenka? Ką siūlysite daryti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, turime tas ribas, turime tuos skaičius. Dabar tiksliai jums negaliu atsakyti, kiek, bet yra dešimtimis, ne šimtais, ne tūkstančiais, yra dešimtimis. Nėra tikslo tos jų miško žemės nacionalizuoti arba kaip nors kitaip. Turbūt yra tikslas, kad būtent besiribojančių sklypų principu nebūtų didinami žemės plotai tam tikrose vietose, kur besiribojantys, nes taip užkertamas kelias plėsti ir valstybinių miškų plotus, kur dabar atsiranda prioritetas įsigyti žemės Valstybinių miškų urėdijai ir taip plėsti mūsų visų turtą, ir taip pat mažesniesiems ūkininkams, kurie tikrai ne visada gali konkuruoti su tais didžiaisiais. Išties, manau, tai ir yra galbūt lubų įvedimas toms kelioms dešimtims, turinčioms daugiau, negu mūsų planuojamas kiekis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į daugelį Seimo narių klausimų.
Motyvai. Už – V. Vingrienė. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą pirmiausia vertinant tai, kad mūsų šalies Konstitucija miškus traktuoja kaip išskirtinės ekologinės sistemos dalį, kuri turi tarnauti visai visuomenei, aplinkosaugai, kraštovaizdžiui, taip pat bendram interesui. Tas pats Konstitucijos 46 straipsnis teigia, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Taigi sukoncentruoti į vienas rankas miškus yra gana pavojinga – mes nukrypsime nuo šios nuostatos. Būtų nukrypta grynai į ūkinę miškų naudojimo dalį, pakenkiant ekologiniam, kraštovaizdžio ir visos visuomenės gerovės aspektams, taip pat nusižengiant Konstitucijos aspektams. Taigi, kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir palaikyti mūsų šalies teisinę sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu pridėsime ranką prie širdies, suprasime, kada kilo šio įstatymo genezė. Maždaug kovo mėnesį prasidėjo diskusija apie miškų plotų ribojimą vien dėl to, kad tą patį kovo mėnesį paaiškėjo, kad gerbiamas R. Karbauskis išdalino savo vaikams paskolas, jų nedeklaravo ir apėjo įstatymą, ribojantį žemės įsigijimo kiekius. Tada prasidėjo dūmų uždanga, kalbanti apie tai, kad, oi, klausykite, ir miškuose čia yra per daug, – reikėjo nukreipti dėmesį. Bet tie patys argumentai, kurie galioja privatiems miškų savininkams, negalioja valstybinių urėdijų reformai. Apie urėdijų reformos stambinimą buvo kalbama – miškų ūkį reikia daryti efektyvesnį. Miškai – tai ne žemės ūkis, juos reikia dirbti ne kiekvienais metais, reikia techniką išlaikyti. Valstybinės urėdijos buvo stambinamos dėl to, kad efektyviau veiktų. Privatiems savininkams užvežėte – jūs turite efektyviai veikti, turėdami daugiausiai 1,5 tūkst. hektarų. Ar tai nėra dvigubi standartai?
Jeigu kalbėtume apie žemės ūkį, kalbame, kad valstybė neturi kolūkių ir 100 % žemės yra dirbama iš esmės privačių žemdirbių, o miškų ūkyje 50 % miškų jau priklauso valstybei, dar 10 % yra rezerviniai miškai. Kalbama tiktai apie 40 %, kurie yra privačių miškų nuosavybė.
Gerbiamieji, jau yra rimtas saugiklis, kad nebus pasiekta kokių nors ekologinių katastrofų.
Kalbant apie pristatymą, gerbiamas Kęstuti Mažeika, keturis kartus paminėjote gerąją Skandinavijos praktiką ir neatsakėte į klausimą. Skandinavijoje iš tikrųjų nėra ribojama miškų nuosavybė. Gerbiamieji, Skandinavijoje, toje pačioje Švedijoje, 84 % miškų yra privati nuosavybė. Miškai nėra eksploatuojami taip, kaip žemės ūkis, kiekvienais metais negauna tiesioginių išmokų ir moka 5 % apyvartos mokestį privatūs miškų savininkai, kas yra neįsivaizduojama, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai.
PIRMININKĖ. Laikas jūsų nuomonei išsakyti baigėsi. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 10. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galima tam pritarti? (Balsai salėje) Ir siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
K. Bacvinka – replika po balsavimo.
K. BACVINKA (LVŽSF). Aš tik norėčiau kolegai pasakyti, kad Skandinavijos šalyse nėra apribojimų – 1 tūkst., 1,5 tūkst., ten yra optimali valda, apie 1–1,5 tūkst. valda yra optimali skandinavų šalyse.
PIRMININKĖ. Ačiū, dėkoju. Manau, išsiaiškinsime dar ir svarstymo metu.
V. Rinkevičius – replika po balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš taip pat kolegai S. Gentvilui norėjau pasakyti, kad miškų ploto nuosavybės vienam asmeniui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ribojimo klausimas svarstomas Seime, jeigu manęs neapgauna atmintis, keletą metų. Jau buvo ir anksčiau tokių projektų, bet jie buvo, atrodo, atmesti ir dėl to visiškai nesusiję su tuo, ką jūs sakėte, kad kovo mėnesį kažkas čia įvyko ir dėl to inicijuoti tie projektai. Teko būti Švedijoje pas miško savininką, kuris turi 1,5 tūkst. hektarų miško, šiame miškų ūkyje ūkininkauja šeimos gal šešios ar aštuonios kartos nuo XVIII amžiaus. Jie tame ūkyje puikiai gyvena, šeima pasiturinti, puikiai tvarkosi, ir manau, kad toks plotas, ir jie patys teigia, yra optimalus. Aišku, gali būti ir 100 tūkst., tačiau jeigu mes žiūrime…
PIRMININKĖ. Ar tai yra replika po balsavimo?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …situaciją ir visa kita, tai maždaug tas plotas yra optimalus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, per diskusijas išsakysite pozicijas, tai tikrai nėra replikos po balsavimo.
Tęsiame mūsų darbotvarkę toliau. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Ir kas gi ten yra?
11.23 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1966 (pateikimo tęsinys)
Mūsų darbotvarkės 1-9 klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1966. Pateikimo tęsinys. Noriu priminti (ir kviečiu Z. Jedinskį), kad mes 4 min. 52 sek. atsakinėjome į klausimus, spėjo paklausti trys Seimo nariai. Kitas klausia – E. Gentvilas. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, jūs suprantate, kad čia gali būti pažeisti teisėti piliečių interesai, buvusių KGB bendradarbių, kurie prisipažino, teisėti lūkesčiai ir interesai, nes valstybė juos apgauna. Mano manymu, šitie asmenys įgyja teisę kreiptis į teismus, o toliau keliauti iki Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo. Kaip jūs vertinate, kokios valstybės išlaidos būtų kompensuojant padarinius, kuriuos sukelia jūsų teikiamas įstatymo projektas?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Jokių. Kaip aš ir pristatydamas minėjau, kad valstybė, priimdama įstatymą 1990 metais, įvykdė savo įsipareigojimus dėl įslaptinimo ir dėl pakartotinio įslaptinimo sprendimas buvo priimtas tik 2015 metais. Taigi visi pažadai yra įvykdyti. Aš šiandien girdėjau jūsų interviu vienai radijo stočiai, kurios pavadinimo neminėsiu, tiesiog naudodamasis proga…
E. GENTVILAS (LSF). „Znad Wilii Salon polityczny“.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Taip, taip. Atsakysiu į keletą jūsų argumentų. Pirmas, jūs pasakėte, kad šitoje Seimo salėje nėra buvusiųjų, kurie nepaminėjo anketoje. Gerbiamasis kolega, turiu jus nuvilti, toks atvejis gali būti. Aš dabar jums pateiksiu keletą faktų.
Pirmiausia, kontrolės mechanizmas neveikia. VRK netikrino kandidatų į Seimą 2016 metais, čia yra nustatytas faktas. Patikrino tik šiais metais tada, kai aš kreipiausi į VRK. Ar nekyla klausimas, ar tai yra normalu mūsų valstybėje?
Bet einame toliau. Jūs sakėte, Rezistencijos centras davė atsakymą, kad nėra. Bet, gerbiami kolegos, pagal galiojantį Liustracijos įstatymą, kuris buvo priimtas, dėl tų, kurie įslaptinti, sprendimą dėl paviešinimo turi teisę duoti tik Liustracijos komisija, o ne Rezistencijos centras. Apie ką mes šnekame?
Antras klausimas. Kaip bus su tais, kurie neprisipažino? Dabar aš jums pacituosiu raštą, kurį parašė Rezistencijos centras: centras nėra įpareigotas nustatyti neprisipažinusius asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusiomis slaptosiomis tarnybomis. Tai išeina, kad net netikrina. Tai apie ką mes šnekame? Toks mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Kasčiūnas. Jeigu atsakymai būtų trumpesni, spėtų daugiau paklausti. Ruošiasi S. Gentvilas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kolega, mes su jumis dar praėjusią savaitę diskutavome ir Lietuvos televizijos eteryje aš jums uždaviau vieną klausimą, į kurį jūs man tada neatsakėte. Dabar visas mechanizmas, kurį jūs siūlote, ir kodėl tai gali būti naudinga išorinėms jėgoms?
Viena išorinė jėga, kuri paveldėjo visas teises, pavadinkime tą jėgą Kremliumi, turi visą savo agentūros sovietinėje Lietuvoje sąrašą. Ką jūs dabar siūlote? Jūs siūlote tuos žmones, kurie prisipažino, paviešinti. Pagal šitą logiką Kremlius, kuris turi visą agentūros sąrašą, po jūsų sprendimo, jeigu jis būtų priimtas, jau žinotų tuos žmones, kurie nėra prisipažinę, ir taip galėtų pradėti juos veikti arba šantažuoti ir galbūt aktyvuoti jų veiklą čia, Lietuvoje. Todėl prašau atsakyti mums į klausimą, ar šitas jūsų pasiūlymas nėra užslėptas bandymas palengvinti trečiųjų šalių kišimąsi į Lietuvos politinį gyvenimą?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Gaila, nėra A. Anušausko, jis gerai supranta šituos dalykus. Išties tarp tų struktūrų, žvalgybų, kontržvalgybų, vyksta tokie nešvarūs dalykai. Jeigu prisipažįsta, yra įrašomi į įskaitą ir su jais žaidžiama. Viskas teisingai, čia yra valstybės reikalas, valstybės paslaptys.
Bet dabar aš norėčiau užduoti klausimą. Pirmas, kiek metų praėjo nuo nepriklausomybės paskelbimo? Jau 30 metų. Tai viena. Kokio amžiaus tie žmonės, kurie tada dalyvavo, ir kiek jų apskritai liko? Aš manau, kad tokių asmenų yra, bet, mano manymu, šiuo argumentu norima prisidengti tam, kad nebūtų išslaptinti tie, kurių gali atsirasti tarp mūsų, valdžios struktūrose ir kitur. Bet tam ir yra šita diskusija, reikia priimti po pateikimo, siekiant išsiaiškinti tuos visus klausimus. Klausimų kyla daugiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, trumpas klausimas. Ar valstybe, kuri nesilaiko savo pažadų, gali būti patikėta kitą kartą, kai ji ką nors pažadės?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Jau kelis kartus atsakiau, bet atsakysiu dar kartą. Gerbiamasis E. Gentvilas irgi paminėjo vieną tokią mintį šia tema, kad dėl įsipareigojimų, kad jie yra prisipažinę ir dabar yra lojalūs. Tai dabar aš dėl lojalumo. Ar galima lyginti lojalumą tų asmenų, kurie dirbo toms struktūroms, su tais, kurie tuo metu buvo persekiojami, kurie vis dėlto nepasidavė, nepasirašė bendradarbiauti su KGB, neįstojo į Komunistų partiją, su tais, kurie buvo tremiami, sėdėjo kalėjimuose, su studentais, kurie susidegino Kaune, aikštėje, su tais, kurie buvo persekiojami tų visokiausių stukačių, kurie dabar yra įslaptinti ir mes kalbame apie jų lojalumą. Čia nėra lojalumas, gerbiamieji, čia yra prisitaikymas. Ir tokie žmonės, mano giliu įsitikinimu, yra patys pavojingiausi valstybei. Jie tarnavo tai struktūrai, dabar yra lojalūs mūsų valstybei, ateis Islamo valstybė, jie tarnaus ir jiems. Pasidarys apsipjaustymą ir pasakys, kad to reikia, kad čia yra naudinga. Pasakysiu dar baisesnį dalyką. Jeigu, neduok Dieve, grįžtų vėl Rytų kaimynas į valdžią, jie irgi tarnautų. Tų žmonių nepakeisi. Tai paviešinimas – ne persekiojimas, paviešinimas – per menka bauda tiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jums skirtas laikas baigėsi, nors norinčių paklausti buvo ir daugiau. Manau, išsiaiškinsime vėliau.
Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai rimtas projektas yra. Labai rimtas projektas. Tai dabar mes turime… be abejo, Kremlius nori žinoti daug daugiau, negu čia siūloma jiems sužinoti. Kremlius norėtų žinoti, ar mūsų VSD nėra užverbavęs dar kokių nors dabartinių FSB. Juos irgi įtraukime, paviešinkime, nes galbūt VSD užverbavo ką nors, o tie asmenys gi yra buvę FSB darbuotojai. Reikia viešinti visus. Lygiai taip pat Kremlius norėtų sužinoti, ar kokie nors FSB agentai, čia, Lietuvoje, dirbantys, nėra mūsų VSD kaip nors įtariami. Paviešinkime, mes turime padėti Kremliui daug stipriau. Jūs per silpnai padedate, bet gerai, kad padedate.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome jūsų nuomonę, įskaitysime ją kaip už, bet tai yra pagudravimas, manau. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų man atrodo, kad klausimas yra gana rimtas ir svarbus. Noriu pacituoti dar kartą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnį „Įslaptintos informacijos išslaptinimas“, kuriame sakoma, kad „kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu“.
Gerbiamieji, mes kalbame ne apie sąrašus, o apie Valstybės saugumo departamento įslaptintą medžiagą. Valstybės saugumo departamentas įslaptino, jis ją gali ir išslaptinti. Aš puikiai suprantu, ką Lenkų rinkimų akcija daro su šia vėliava, bet aš kreipiuosi į valdančiąją daugumą. Gerbiami kolegos, ką jūs veikiate po šia vėliava? Balsuodami dėl šito sprendimo, jūs balsuojate dėl nepasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu. Jūs balsuojate dėl nepasitikėjimo Valstybės saugumo departamento vadovu, kuris gali priimti sprendimą išslaptinti, bet jis sako, išslaptinti negalima. Tai net ir priėmus šį įstatymą jūs turėsite keisti dar vieną įstatymą. Tai ką jūs darote? Atsipeikėkite!
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti po pateikimo dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su… ir taip toliau, kaip įstatymo projekte Nr. XIIIP-1966. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 55, prieš – 34, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti? Galime. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkoju.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad čia yra tam tikra simbiozė, kad Lenkų rinkimų akcija daro įtaką Valstiečių frakcijai, šie privalo palaikyti, nes norės gauti palaikymą kitais klausimais, tačiau konkreti replika dėl to. Aš ne šiaip sugalvojau per „Znad Wilii“ radiją pasakyti, kad šio ryto Lietuvos televizijos pranešimu buvo pacituota, kad šiame Seime buvusių KGB agentų, bendradarbių nėra. Visų pirma, tada reikėtų suprasti, kad niekas čia asmeninių kokių nors interesų neturi. Tačiau ponas Z. Jedinskis pradėjo sakyti, kad čia reikia dar tirti ir analizuoti. Jūs manote, gerbiamas Zbignevai, kad čia sėdi kagėbistų? Gal žinote jau kokiose frakcijose, kur ką? Jūs asmeninį įspūdį turite ar vadovaujatės tam tikrų institucijų pasakymais, kurie yra vieši ir oficialūs?
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika po balsavimo, mačiau, A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties daug buvo kalbama, kokie lojalūs tapo kagėbistai nepriklausomybės laikotarpiu, bet, kiek prisimenu, vienas konservatorių patriarchas aiškiai visiems bandė įkalti, kad buvusių kagėbistų nebūna.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš irgi noriu replikuoti, kolegos, pirmiausia po balsavimo padėkoti, kad vis dėlto aktualus visuomenei klausimas bus svarstomas ir ta diskusija bus kompetentingai organizuota šitame Seime, bus įvertintos visos grėsmės ir pavojai.
Pirmas dalykas. Valstybė jau pažadą ištesėjo 25 metus įslaptinusi tuos duomenis.
Antras dalykas. Genocido ir rezistencijos centras ne visada pateikia objektyvią informaciją, kaip buvo su S. Sondeckiu arba su Lebrikų šeima, kai gerbiamas A. Anušauskas paskelbė, kad jie stribai, o paskui atsiprašė, kad jų šeimos nariai buvo partizanai. Patikrinimas nebuvo atliktas pagal visas įstatymo procedūras ir tik centras informavo, pateikė tą medžiagą, kurią jie turi, bet tai nebuvo Liustracijos komisijos pateikta kompetentinga išvada. Mano požiūriu, vis dėlto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų inicijuoti tą patikrą tokią, kokia turėjo būti jau kandidatui, nekalbant apie esamus Seimo narius. Bet iš esmės iš tikrųjų po pateikimo… Čia nebuvo simbiozė, bet buvo sinergija. Normalus procesas, atsiliepimas į visuomenei aktualius klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man tai vienas dalykas labai kliūna. Tai, kad ponas V. Tomaševskis, kuris yra Lenkų rinkimų akcijos veikėjas ir vadovas, kada vyksta kažkokie rusiški paradai čia, Lietuvoje, tai jis su Georgijaus juostele marširuoja ir, pasirodo, labai prieš KGB nusistatęs, kaip ir mūsų valstiečiai. Valstiečiai, jūs atsikvošėkite vieną kartą! Jūs stojate į gretas su V. Tomaševskiu. Gražius partnerius turite.
PIRMININKĖ. Kolegos, siūlyčiau tikrai galbūt nutraukti diskusijas, replikas, šitiek plačiai buvo išdiskutuota kalbant… Sutarkime taip – po vieną dar per kiekvieną mikrofoną. Viskas!
A. Anušauskas. Prašau. Replika po balsavimo. Po vieną per kiekvieną mikrofoną.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau nusiraminti. Komitetas tikrai atidžiai apsvarstys. Manau, kad tikrai galima rasti kompromisą. Jeigu netenkina tas laikas, galima jį sutrumpinti iki adekvataus. Rasti galimybę istorikams išties naudotis tomis bylomis, nes, taip, jos yra neprieinamos ir ilgai tikrinamos.
Antras dalykas. VRK visą laiką supratusi, kad reikia tikrinti, 2016 metais kažkodėl nesuprato. Tada reikia įrašyti į įstatymą įpareigojimą, kad suprastų kiekvienais rinkimais, ką jiems reikia padaryti tokiu atveju. Siūlau čia aistrų daug nekelti, komitete tikrai apsvarstysime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Labai racionalus pasiūlymas. Svarbiausia – išmintis.
Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Tikrai pritariu gerbiamo A. Anušausko nuomonei. Tam yra ir skirtas šitas teikimas, kad reikia šitą klausimą svarstyti. Mes puikiai žinome, kad komitetuose galime svarstyti ir priimti sprendimą.
O dabar noriu replikuoti kolegai E. Gentvilui. Aš nesakiau, kad tarp mūsų yra buvusių kagėbistų. Aš pasakiau, kad pagal tokią sistemos kontrolę, kurios nėra, visko gali būti ir dėl to mes turime priimti sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, manau, būtų mažiau emocijų, jeigu nebūtų tokio didelio konservatorių pasipriešinimo. Ačiū A. Anušauskui, kad jis tikrai nuramino, nes, suprantate, kas yra? Kada taip tiesiog gulama krūtine, pagalvoji, kad kažką labai slepia.
Antras dalykas. Buvo priimtas įstatymas, nustatyti 25 metai. Kodėl pratęsti tą terminą? Manau, kad tikrai komitetas suras tą optimalų sprendimą ir nebus čia tų aistrų tiek daug Seime.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė replika – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai iškreiptas liustracijos procesas mūsų valstybėje galėjo sukelti nepasitikėjimą, ar viskas buvo skaidru, ar nebuvo, prisidengiant šituo įstatymu, gaunamos, sakykim, politinės indulgencijos. Bet yra akivaizdu tai, kad šituo įstatymo priėmimu tikrai yra suinteresuota Rusijos žvalgyba, nes jinai tikrai nori žinoti, su kuriais tęsti toliau bendradarbiavimą ar ne.
Gerbiamus valstiečius aš noriu įspėti: jūs priartėjote prie kritinės ribos, nes būtent oponentai apeliuoja į tai, kad lyderis R. Karbauskis gali būti priklausomas nuo Maskvos interesų. Eidami į politinį sandėrį su kolegomis, jūs vienaip ar kitaip sustiprinate oponentams argumentą kalbėti, kad R. Karbauskis nėra visiškai laisvas nuo Kremliaus įtakos.
PIRMININKĖ. Baigiame visas replikas. R. Karbauskis, taip, prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). P. Urbšiui reikėtų kalbėti apie tai, kas darosi Panevėžyje, ir mažiau nesąmones kalbėti.
PIRMININKĖ. Na, o dabar nusiteikiame dirbti toliau.
11.34 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230(2) (svarstymo tęsinys)
Mielieji kolegos, su didžiausia pagarba jums skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230. Prisimename, kad buvo padaryta svarstymo pertrauka. Viso Seimo vardu atsiprašome gerbiamo A. Vinkaus, kuris buvo pasiruošęs diskutuoti iš šios tribūnos, tačiau (…) buvo paprašyta pertraukos ir Seimas, deja, neleido jums diskutuoti. Dabar maloniai kviečiame. Ar jūs norėsite? Iš šitos tribūnos prašome gerbiamą A. Vinkų išsakyti savo nuomonę dėl Referendumo įstatymo projekto. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad konservatoriai labai tolerantiškai manęs atsiprašė ir tai paglostė mano sielą.
Kaip Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas noriu dar kartą pakviesti, mieli kolegos, jus visus išgirsti Pasaulio lietuvių bendruomenės dešimt metų netylantį prašymą.
Kolegos, pritarkime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Tai sudarytų galimybes Konstitucijos 12 straipsnio, kuriame kalbama apie gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, pakeitimą referendume priimti pritarus daugiau kaip pusei piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdaliui piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Esu tvirtai įsitikinęs tokio referendumo sėkme, nes taip būtų sudaryta galimybė lietuviams, ypač jauniems, visada grįžti į mūsų tėvynę Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymų nėra. Nuomonės po svarstymo dėl Referendumo įstatymo. Nuomonė už – P. Urbšys. Nematau. (Balsai salėje) A. Vinkus. Jau kalbėjote, ar dar norite? Jau kalbėjote.
Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai nesu prieš dvigubą pilietybę. Aš manau, kad reikia tokių sprendimų, tačiau esu prieš tai, kad mes, nepadarę namų darbų, keistume žaidimo taisykles. Jeigu būtume atlikę visus namų darbus taip, kaip reikia, būtume tinkamai informavę visuomenę, būtume skyrę tam resursų, būtume sunkiai dirbę ir išaiškinę teikiamą naudą tokių sprendimų, nereikėtų keisti taisyklių. Šiandien mes keičiame ne tik šiaip sau kokias nors taisykles, bet keičiame Konstituciją.
Gerbiamieji, yra priežastis, kodėl yra įdėtos tokios lubos, kodėl įdėtas toks slenkstis, kitais žodžiais tariant, reikalavimas surinkti bent jau minimaliai tokį balsų ir palaikančių žmonių skaičių pakeisti esminius, pamatinius sprendimus. Žinote, jeigu mes priimsime šį sprendimą, negalėsime taikyti vienam konkrečiam atvejui, turėsime taikyti visiems atvejams. Man atrodo, kad tai yra labai pavojingas žaidimas.
PIRMININKĖ. Apsisprendžiame balsuodami dėl Referendumo įstatymo po svarstymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 64, prieš – 15, susilaikė 25. Pritarta po svarstymo.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2295 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes šiek tiek keitėme darbotvarkę ir sutaupėme laiko, aš norėčiau pakviesti pristatyti 3 rezervinį klausimą – Seimo nutarimą, kad papildytume sesijos darbų programą. A. Kupčinską kviečiame į tribūną ir leidžiame tai padaryti. Skelbiu – Seimo nutarimo papildyti sesijos darbų programą projektas Nr. XIIIP-2295 dėl gražios iniciatyvos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama posėdžio pirmininke, kolegos. Noriu pristatyti Seimo nutarimą dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo, t. y. pasiūlyti įtraukti papildomą klausimą, t. y. Seimo nutarimą „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“. Teikia A. Kupčinskas, A. Papirtienė, A. Gelūnas, G. Vasiliauskas, R. Popovienė, G. Skaistė, R. Miliūtė, K. Starkevičius, A. Anušauskas ir S. Jovaiša.
PIRMININKĖ. Taip. Ir manome, kad daugelis kitų. Kolegos, norinčių paklausti nėra. Po pateikimo nuomonių išsakyti niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti? Nuomonę po pateikimo, kad įtrauktume į sesijos darbų programą, nori išsakyti M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti, nes galvoju, kad tai pozityvus, teisingas ir gražus siūlymas. Tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos raginsiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime bendru sutarimu, nes nuomonės prieš nebuvo? Galime.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad papildytume sesijos darbų programą būsimu Seimo nutarimu, kurį gerbiamasis A. Kupčinskas netrukus pateiks.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 19. Seimo nutarimas papildyti sesijos darbų programą priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“ projektas Nr. XIIIP-2285 (pateikimas)
Skelbiu kitą – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“ projektas Nr. XIIIP-2285. A. Kupčinskas. Pateikimas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ačiū, kad papildėte Seimo pavasario sesijos darbų programą. Iš tikrųjų ši iniciatyva kyla iš 2019 metų reikšmingumo mūsų istorijai, tolimesnei istorijai. Kaip žinome, 2018 metai yra mūsų Valstybės šimtmečio metai. Bet 1919 metai taip pat buvo reikšmingi mūsų valstybingumui.
Aišku, reikia apgailestauti, kad laikinoji Vyriausybė turėjo persikelti į Kauną sausio 2 dieną, o Kaunas, tuo metu buvęs provincijos miestas, tikrai garbingai atliko tas pareigas ir prisiėmė atsakomybę. Gal tai šiek tiek ir liūdna diena mūsų istorinei sostinei Vilniui, bet reikia pripažinti, kad Kaunas iš tikrųjų garbingai atliko tą misiją ir įkurdino visas institucijas – mūsų valstybės institucijas. Kartu tai buvo proveržio metas pačiam Kauno miestui – jis per du dešimtmečius tapo rimta Europos valstybės sostine, modernia sostine, kurioje augo talentai. Pats Kaunas gražėjo ir iš tikrųjų užtikrino visas valstybės institucijų veiklos funkcijas ir jų darbą.
Kartu su bičiuliais iš Kauno krašto grupės (gaila, negalėjau tuo metu prieš keletą savaičių surinkti visų parašų) inicijuojame šį nutarimą ir tikimės jūsų palaikymo. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų šį klausimą reikia papildomai svarstyti, ir aš manau, jeigu bus pritarta po pateikimo, Istorinės atminties komisija tikrai svarstys su ekspertų pagalba. Tačiau man kyla keletas tokių klausimų, kuriuos ir norėčiau jums užduoti. Jūs pats paminėjote, tenka apgailestauti, kad sostinė perkeliama į Kauną, ir šiuo atveju tai yra vienas tokių skaudžiausių modernios Lietuvos istorijos momentų, kai mes praradome sostinę, ir paskui formuojasi įvairios organizacijos Vilniui vaduoti. Faktiškai tas tekstas – „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ yra antras pagal populiarumą Lietuvoje po himno. Kaip jūs galvojate, ar mums vis dėlto reikia skelbti Laikinosios sostinės metus, ar vis dėlto pergalvojus šiek tiek visą kontekstą, ką mes ir padarėme dėl A. Smetonos metų, galbūt būtų galima rasti kitą formuluotę?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, mes prieš tai diskutavome dėl formuluotės. Yra ir Teisės departamento tam tikrų pastabų. Jeigu būtų po pateikimo pritarta, aš manau, komisijoje mes tikrai galėtume išsamiau dėl to padiskutuoti. Nors tai buvo pilkas ar net juodas laikotarpis mūsų istorinei sostinei Vilniui, bet vis dėlto Kaunas, kaip aš jau ir minėjau, garbingai atliko tas pareigas valstybei. Jeigu žiūrėtume į tai, kad Kaunas yra laimėjęs 2022 metų Europos kultūros sostinės titulą, tai būtų gražūs, prasmingi metai pasirengti tiems metams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Kasčiūnas klausia. Ruošiasi V. Rinkevičius.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mano klausimas yra iš esmės analogiškas profesoriaus A. Gumuliausko klausimui. Viskas puiku. Meilė Kaunui. Tikrai puikus miestas, „Žalgiris“ dabar lyderiauja Lietuvoje, viskas gerai, bet kartais kelias gerais norais grįstas, atsiranda tam tikrų niuansų, kai tam tikru istoriniu laikotarpiu atsiradęs pavadinimas, pavartotas, įtvirtintas dabartiniu laiku, tam tikra prasme pripažįsta, kad tas Vilnius, kurio mes buvome netekę… tiesiog tai buvo faktas, su kuriuo mes susitaikome. Aš nelabai noriu su tuo susitaikyti, todėl galbūt čia ne tiek klausimas, kiek raginimas, kai pereisime pateikimą, vis dėlto prisėskime ir tuos terminus apibrėžkime taip, kad istoriškai būtų viskas gerai, kad istorikai, nagrinėdami po 10–20 metų, nepadarytų kokių nors sensacingų išvadų, ką mes čia netyčia Lietuvos Seime priėmėme. Tik toks greičiau palinkėjimas. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs kaip sporto entuziastas, mėgėjas, aš manau, sutiktumėte, jeigu siūlyčiau kartu su bičiuliais paskelbti 2019 metus, pavyzdžiui, krepšinio sostinės metais. Matyt, niekas nesiginčytų, ir jūs, ir kiti turbūt iš karto pritartumėte, nors galbūt kai kas ir bandytų kvestionuoti. Bet sutinku, jeigu bus po pateikimo pritarta, diskutuoti komisijoje ir dėl to galutinai apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos taip pat panašių klausimų klausė. Tie žodžiai „laikinoji sostinė“ susiję su tokiais mūsų valstybės istoriniais laikotarpiais, kurių mes stengiamės dabar neaštrinti, o tiesiog gerinti santykius su savo kaimynais, dėl savo istorinės atminties ieškoti kompromisų. Ar nebūtų geriau… Kaunas, aišku, svarbus kaip Lietuvos istorinis, kultūros, pramonės centras. Jeigu pavadintume tiesiog Kauno metais, pagerbdami Kauną, galbūt kultūros sostinė tuo metu bus ir t. t. Kauno metai, įvertinant jo reikšmę mūsų visai valstybei, ir tuo apsiriboti. Kaip jūs galvojate?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už siūlymą, bet vis dėlto reikėtų konkrečiau, nes yra 60 savivaldybių Lietuvoje, tikrai yra ne vien tik Kauno bičiulių palaikymo grupė, yra ir kitų. Šiuo atveju kiekvienus metus turėtume skelbti atitinkamos savivaldybės metais. Šiuo atveju aš linkęs rištis prie istorinės atminties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Labai trumpas klausimas. Čia, manau, bus vilniečių gerbėjų, kurie truputėlį pavydės jūsų šito gero siūlymo. Tai ar imsitės iniciatyvos bent jau Vilnių paskelbti dar kitais metais? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jeigu šita iniciatyva pasitvirtins, manau, ieškosime kompromiso ir dėl Vilniaus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus.
Motyvai dėl pateikto įstatymo projekto. A. Gelūnas. Maloniai suteikiu žodį.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Suprasdamas puikiai tą negatyvų turinį, kuris yra pavadinime „laikinoji sostinė“, ir suprasdamas ir norą išsižadėti to pavadinimo Kauno kultūros sostinės 2022 kontekste, nes rengėjai kaip tik nori dekonstruoti, atitolti nuo to, aš manau, kad mes turime žiūrėti plačiai atmerktomis akimis į istorinę tiesą ir pripažinti, kad toks laikotarpis Lietuvos istorijoje buvo ir mes turėjome valstybingumą, kur vis dėlto jis puikiai buvo išskleistas per tuos 20 metų laikinojoje sostinėje Kaune. Liko tūkstančiai puikių pastatų, kurie, tikėsimės, puikuosis UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Turėdami omeny tą negatyvų pavadinimą, aš manau, mes galime atrasti jame labai pozityvų turinį ir švęsti savo šimtmetį, švęsti savo Lietuvos istoriją atsimindami ir įvardindami tuos laimėjimus, kurie, mano giliu įsitikinimu, yra šiandien per mažai žinomi ir tarsi nustumti į paraštę. Aš vis dėlto kviesčiau palaikyti šią iniciatyvą. Manau, jinai gera ne tik kauniečiams, bet ir visiems lietuviams atidžiau susipažinti per programą su tuo, kas per tuos 20 metų buvo nuveikta tikrai didingo, tikrai labai pozityvaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Deja, V. Rinkevičius nori išsakyti nuomonę prieš.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš nesu nusiteikęs prieš Kauną, nenoriu sumenkinti jo reikšmės mūsų valstybei kaip miesto, kaip visuomenės, Kauno bendruomenės, tačiau tiesiog dėl pačios sąvokos. Kauno miesto metais, Kauno metais – pritariu visiškai tokiai idėjai, tačiau išmesti ten kitus žodžius, kurie galbūt gali būti nevisiškai teisingai suprantami tarptautiniu lygiu ir t. t., kad tai neprimintų tų skaudžių mūsų istorijos laikotarpių. Mes juos puikiai žinome ir kam dar į žaizdą berti druskos? Todėl tiesiog ir pasisakau, kad susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Balsuojame išreikšdami savo nuomonę dėl ką tik pateikto Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 81, prieš – 4, susilaikė 10. Dėkoju už balsavimą ir skelbiu, kad kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Manau, kad Valstybės istorinės atminties komisija taip pat norės svarstyti kaip papildomas komitetas. Taip? Dėkojame. Siūloma svarstyti greitai – birželio 30 dieną. Ar galime pritarti? Galime. Laikas nelaukia.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP- 2356 (pateikimas ir svarstymas)
Dar turime laiko iki nustatyto posėdžio, kito klausimo. Kviečiu A. Širinskienę. Nematau A. Širinskienės. Ateina. Matau, matau. A. Širinskienę, kaip vieną iš grupės Seimo narių, kviečiu pateikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2323. Tai yra dar vienas rezervinis klausimas. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Aš truputėlį suklydau. Į darbų programą reiktų pirmiausiai mums įtraukti ir paklausti, ar Seimas sutiktų papildyti darbų programą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog norėčiau pristatyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma į Seimo darbų programą įtraukti nemažai teisės aktų: Savivaldybių tarybų rinkimų, Europos Parlamento rinkimų ir kartu Seimo rinkimų įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tiesų darbotvarkės dabar gana perkrautos – mes dirbame penktadieniais, šeštadieniais ir tuoj turbūt pradėsime dirbti sekmadieniais. Ar nemanote, kad vis dėlto tokie projektai galėtų būti atidėti iki rudens sesijos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, aš tiesiog manau, kad mokesčių mokėtojai mums moka atlyginimus ir mes turėtume vykdyti savo pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pasiūlėte papildyti darbų programą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektu Nr. XIIIP-2323, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektu Nr. XIIIP-2324. Tačiau Seimo rinkimų įstatymo pateikti nebus galima, nes Teisės departamento išvada teigia, kad galimai prieštarauja Konstitucijai.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Prašome balsuoti po pateikimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 58, prieš – 5, susilaikė 38. Po pateikimo nutarimui pritarta.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, iš tikrųjų norėčiau dėl šio klausimo svarstymo frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio. Turime susitarti, apsitarti, labai svarbus klausimas, reikalauja kur kas didesnio įsigilinimo, nei dabar mums pavyko tai padaryti.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu jūsų valia tai daryti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, noriu pabrėžti, kad ne iki popietinio posėdžio, nes jo yra opozicinė darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Puikiai žinau Statutą. Ne popietiniame, nes po pietų – opozicinė. Iki kito. (Balsai salėje) Opozicija prašo. (Balsai salėje)
Kolegos, prašymas buvo teisėtas. Prašome balsuoti, kad padarytume pertrauką dėl siūlomo Seimo nutarimo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 52, prieš – 30, susilaikė 18. Pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIIIP-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2357 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, rezervinis 4 klausimas. Kadangi dar yra truputį laiko, gal leisite man pateikti Seimo nutarimą iš šios vietos, kad Migracijos komisija susirinkusi… Prieš tai skelbiu, kad tai nutarimo dėl komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo projektas Nr. XIIIP-2357. Susirinkusi Migracijos komisija vietoj G. Burokienės, kuri jau dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininke, pasiūlė išrinkti B. Markauską. Norinčių manęs paklausti nėra. Motyvai? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu po pateikimo.
Svarstymas. Bendru sutarimu.
Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2357.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikiname B. Markauską ir linkime sėkmės, einant atsakingas Migracijos komisijos pirmininko pareigas.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2314 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės, 1-11a ir 1-11b klausimai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2314. M. Majauskas. Buvo pertrauka iki kito posėdžio. Prašom, pateikimo tęsinys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi puikiai suprantu, kad toliau imsitės procedūrinių priemonių stabdyti šį procesą, tai pabandysiu jau pateikti ir pačią idėją, kodėl vis dėlto siūlau papildyti pavasario sesijos darbų programą šiuo įstatymo projektu. Puikiai suprasiu, jeigu valdančioji dauguma balsuos prieš, nes šis įstatymo projektas, tiesmukai kalbant, yra tiems, kurie gauna labai daug tiesioginių išmokų, jiems jis bus reikšmingai nuostolingas. Jeigu įsivaizduotumėte vieną žmogų, kažkokį numanomą žmogų, kuris valdo koncerną ir jam priklauso šimtas procentų koncerno akcijų, koncerno, kuris valdo ir kuriame dirba apie 30 tūkst…
PIRMININKĖ. Norėčiau prašyti, kad dėl papildymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …hektarų žemės, tai šis įstatymo projektas sumažintų pajamas 3 mln. eurų per metus. Gerbiami valdantieji, 3 mln. eurų, tikėtina, tiek maždaug Agrokoncernas negautų per metus pajamų. Per 10 metų – apie 30 mln., galime skaičiuoti…
PIRMININKĖ. Mielasis jaunasis kolega…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pabaigsiu sakinį, jeigu galima? Tiesiog atkreipiu dėmesį, gerbiami valdantieji, aš puikiai suprasiu, jeigu jūs balsuosite prieš šį įstatymo projektą. Ar galiu pasakyti, kodėl dabar aš siūlau įtraukti?
PIRMININKĖ. Jūs siūlote papildyti sesijos darbų programą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar aš galiu paaiškinti kodėl?
PIRMININKĖ. Gerai, paaiškinkite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Man atrodo, kad Statute nieko nepasakyta, ką turėčiau čia sakyti ir kokius argumentus turėčiau išsakyti, aš turiu tam visišką laisvę.
PIRMININKĖ. Nesako.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, man yra skirtas laikas ir aš noriu atkreipti dėmesį, kodėl reikalingas šis įstatymo projektas. Lietuvoje apie 3 % žmonių valdo apie 50 % žemės ūkio paskirties žemės. Negana to, ūkiai ir toliau stambėja, per trejus metus ūkių skaičius sumažėjo net 12,5 %. Ir didžioji dalis sumažėjusiųjų yra ūkiai po kelis hektarus. Kodėl? Todėl, kad išsilaikyti labai sunku, kad didžioji dalis paramos keliauja stambiausiems ūkiams, tokiems, kurie valdo 10, 20, 30 tūkst. hektarų žemės.
Teisybės dėlei – ne vien Lietuvoje ši problema egzistuoja, ir kitose Europos Sąjungos šalyse, bet jie imasi labai konkrečių priemonių. Lietuva yra viena iš penkių valstybių, kuri nesiima priemonių uždėti apynasrį tiems, kurie valdo 10, 20, 30 tūkst. hektarų žemės. Visos kitos Europos Sąjungos šalys apriboja tiesiogines išmokas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, jūs jau pristatote patį įstatymą…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pristatau argumentus, kodėl aš norėčiau šį įstatymą įtraukti į Seimo sesijos darbų programą. Gerbiama pirmininke, aš juk turiu skirtą laiką ir galiu išdėlioti argumentus. Aš nežinau, kokiu pagrindu jūs norite nutraukti mano kalbą. Ar galite patikslinti?
PIRMININKĖ. Aš manau, Seimo nariai žino darbotvarkę, viskas gerai, ramiai. Jūs pasakėte pagrindinius motyvus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Bet aš dar neišsakiau visų motyvų, ar yra pagrindas jums įtraukti…
PIRMININKĖ. Jūs dar neišsakėte, kodėl jūs siūlote papildyti. Gerai. (Plojimai)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tada pabandysiu pratęsti toliau?
PIRMININKĖ. Pratęskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Didelė dalis Europos Sąjungos šalių, kaip ir minėjau, imasi priemonių ir pritaiko lubas, deja, Lietuva netaiko tų lubų. Lubas galima pritaikyti. Kaip minėjau, tos lubos, jeigu bus pritaikytos, tai reikšmingos sumos keliaus smulkiems ūkiams. Gerai, suprantu, kad sprendimas vis tiek yra nepritarti, tai kviečiu tuomet balsuoti ir apsispręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikrai ačiū už labai išsamų paaiškinimą, kodėl jūs siūlote įtraukti į darbotvarkę šį įstatymo projektą. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš tikrai vertinu jūsų kompetenciją žemės ūkyje. Norėčiau paklausti, kokio dydžio yra prekinis ūkis šiandien Lietuvoje, kiek hektarų pagal veiklos rūšį turbūt? Ir ar jūs konsultavotės, prieš teikdamas šį projektą, su gerbiamu savo kolega K. Starkevičiumi?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, aš konsultavausi ir su gerbiamu kolega K. Starkevičiumi, ir su kitais Seimo nariais, kurie kartu su manimi ir teikia šį projektą. Aš esu ne vienintelis pasirašęs. Mūsų nemažai Seimo narių, išnagrinėjusių situaciją, sako, kad šiandien stambieji ūkiai yra nepagrįstai dosniai remiami, o smulkūs ūkiai negauna pakankamos paramos, nes, kaip žinome, smulkiam yra labai labai sunku išsilaikyti, jam reikia papildomos paramos. Šį įstatymo projektą kartu su manimi rengė I. Šimonytė, K. Starkevičius, R. Žemaitaitis, K. Masiulis, E. Gentvilas, A. Sysas, A. Maldeikienė, B. Matelis, R. Budbergytė, E. Pupinis, A. Kubilius, J. Narkevičius, S. Gentvilas ir V. Alekna. Taigi iš tikrųjų plati grupė, atstovaujanti gana skirtingoms partijoms, skirtingoms žmonių interesų grupėms, teikia šį įstatymo projektą. Kaip aš matau iš valdančiosios daugumos akių ir nerimo, kad iš tikrųjų priėmus šį įstatymo projektą nukentės partijos lyderis, ir gana reikšmingai, neteks apie 3, gal 4 mln. eurų pajamų kiekvienais metais, tai aš tikrai suprasiu, kodėl jūs balsuosite prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai išsamų pateikimą, kodėl reikia papildyti sesijos darbų programą.
Motyvai po pateikimo. A. Kubilius – už. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visiškai neseniai Europos reikalų komitetas panašų klausimą svarstė dėl to, kad paaiškėjo, kad Lietuva turi galimybę pagaliau šią problemą pradėti spręsti ir, pavyzdžiui, susilyginti su kaimynine Lenkija ir nustatyti 100 % ribojimą tiems savininkams, kurie gauna daugiau negu 150 tūkst. eurų. Tai reiškia apie 2 tūkst. 300 hektarų ir tai gali padaryti Vyriausybė. Bet, kiek supratome iš žemės ūkio ministro, tai Vyriausybė nori kol kas daryti tik tam tikrą kosmetinę imitaciją – mažinti tas išmokas tik apie 20 %. Komitetas beveik vienbalsiai pritarė, kad reikia mažinti 100 %, tačiau nėra aišku, ar Vyriausybė tikrai tą padarys. Todėl įstatymą reikia svarstyti greitai, nes tokią galimybę Lietuva turi, kiek supratome iš ministerijos pranešimų, iki šių metų rugpjūčio 1 dienos. Jeigu Seimas nepriims tokio sprendimo dabar, nepakeis taip įstatymo ir Vyriausybė tokios valios neišgirs, tai bus išgelbėti tie latifundininkai, apie kuriuos čia neseniai kalbėjo Respublikos Prezidentė. Aš raginu ir įtraukti į darbotvarkę, ir skubiai svarstyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – B. Markauskas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėkui visiems palaikiusiems mano kandidatūrą į Migracijos komisijos pirmininkus, tarp jų ir konservatoriams, bet iš tikro negaliu sutikti su tokiu siūlymu, kas yra šiandien siūloma, nes pirmiausia turbūt, aišku, nustebintume Europą. Nė vienoje Europos valstybėje nėra išmokų dydžiai reguliuojami įstatymu. Lietuvoje, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos Sąjungos šalių turime maždaug devynias skirtingas tiesiogines išmokas. Tai dabar jeigu mes visas išmokas pradėsime reguliuoti įstatymu, juo labiau kad išmokų dydžiai keičiasi, artėja naujas finansinis laikotarpis, taip pat keisis, jeigu po kiekvieno pasikeitimo keisime įstatymą, tai atrodys, aišku, juokingai.
Kitas dalykas, tikrai negaliu sutikti su gerbiamo M. Majausko pasakymu, kad Lietuva išsiskiria tuo, kad neriboja išmokų. Atvirkščiai, Lietuva taiko patį didžiausią perskirstymą smulkių ūkių schemoje. Lietuva skiria 15 % nuo bendrojo išmokų voko pirmiesiems 30 hektarų ir tai yra pats didžiausias perskirstymas. Iš tiesų 100 % nemoka tik dvi šalys – Lenkija ir Belgija. Aš manau, kad reikia truputį atskirti politinius motyvus nuo ekonominių. Aš manau, Žemės ūkio ministerija yra pajėgi tinkamai apsvarstyti tą klausimą ir priimti sprendimą.
Beje, noriu priminti, kad Lietuva pati kreipėsi į Europos Komisiją prašydama leidimo taikyti ribojimą, ir jis bus pritaikytas, bet mes negalime iš tikrųjų sukelti verslui šoko ir nuo pirmos dienos taikyti 100 % mažinimą. Aš manau, palikime Žemės ūkio ministerijai galimybę apsvarstyti ir priimti sprendimą.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, išties diskutuodami dėl Seimo nutarimo balsuojame. Mes įsijautėme jau į patį įstatymą. Viskas prasidėjo nuo pateikimo. Balsuojame dėl sesijos darbų programos papildymo Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Jeigu pritarsime, jis bus įtrauktas ir svarstomas.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 53, prieš – 23, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Gal galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu? Priėmimas? Po svarstymo balsuojame. Norinčių kalbėti nėra.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 52, prieš – 23, susilaikė 31. Nepritarta po svarstymo, deja. Grąžinsime Seimo nutarimą tobulinti iniciatoriams bendru sutarimu? Grąžiname bendru sutarimu tobulinti, papildyti sesijos darbų programą kitaip ir kitu? Ačiū, bendru sutarimu.
Replikos po balsavimo. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, neseniai svarstėme Z. Jedinskio įstatymą, galima sakyti, antivalstybinį, kur valstybė nori sulaužyti savo žodį. Iš tikrųjų buvo apeliuojama į tai, kad netgi pateikti norima neleisti, o šiuo metu, kai faktiškai įstatymas susijęs su kai kuriais asmenimis, tai ir pateikimo nebėra.
Norėčiau paprieštarauti gerbiamam buvusiam ministrui, kad pakankamai svarstytinas klausimas dėl apribojimo ir jis gali būti ir įstatymiškas, ne tik ministro nutarimu, kurio reikia labai labai ilgai laukti. Abejoju, ar šią kadenciją mes sulauktume. Todėl įstatymas įpareigotų atkreipti dėmesį į mažesnius ūkininkus, ypač į tuos, kurie vysto šeimos ūkį. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš iš tiesų dėl vedimo tvarkos norėjau kalbėti, bet vėlgi dabar girdėdamas pasisakymą, repliką, norėčiau akcentuoti, kad tai yra akivaizdus dvigubų standartų pavyzdys, kai neseniai būtent jūs stabdėte įtraukimą į darbotvarkę, į programą to klausimo, kuris aktualus, neaktualus, bet nors įtraukti į programą mes apeliavome, apeliavome. Dabar jūs užlipote ant to paties grėblio. Gal reikėtų kaip nors tolerantiškiau elgtis?
O gerbiamos pirmininkės tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį. Kai mes kalbame apie klausimą, įtraukti nutarimą į programą ar ne, tai galbūt apie turinį neverta kalbėti, o verta išklausyti, dėl kokių argumentų reikėtų dabar įtraukti į programą tą klausimą, o paskui jau kalbėti apie turinį. Kažkaip tokia tradicija pas mus susiklosto, kai mes gaištame laiką ir ne apie turinį kalbame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų, Jaroslavai, labai geros pastabos. Manau, kolegos išgirdo ir ateityje tų klaidų nedarys.
P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad šiuo atveju opozicija pasiūlė pasitikrinti, ar su standartų taikymu viskas gerai. Šitas įstatymo projektas aiškiai buvo nukreiptas į tai, kad sumažintų stambių žemvaldžių įtaką ir apsaugotų smulkius ūkininkus. Jeigu kam nors kyla abejonių dėl skaidrumo ir tas skaidrumas yra labai svarbus (gaila, kad čia nedalyvauja tų komisijų kūrėjai ir gimdytojai), tai aš tikrai siūlyčiau tada, siekiant panaikinti abejones, ar viskas gerai, sukurti, pavyzdžiui, dvi komisijas. Vieną – ištirti P. Urbšio ryšius ir įtakas Panevėžyje, ir galimus neskaidrumus, taip pat sugrįžti prie Agrokoncerno komisijos. Man atrodo, tada bus panaikintos visų abejonės, ar čia viskas gerai.
PIRMININKĖ. Puiku. Vasara ilga. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš kreipiuosi į buvusį ministrą poną B. Markauską. Sakau, kad būtų garbinga, kalbant klausimais, su kurių turiniu esate susijęs asmeniškai, na, bent jau pristatyti Seimui, kad esate suinteresuotas, kad šitas klausimas nebūtų svarstomas ir nebūtų priimtas, tai būtų bent jau garbinga, na, tikriausiai ir teisiškai būtų vienintelis kelias, nes šiandien jūs kalbėdamas ir jūs, kolegos, daugelis jūsų, balsuodami, tiesą sakant, atstovaujate ir savo interesui, ir savo patrono, kuris jus visus atvedė į Seimą ir lygiai taip pat šiandien palaiko jūsų buvimą Seime, interesams.
Kolegos, kai jūs kalbate apie tai, kad kai kurios partijos susijusios su kai kuriais koncernais, turėkite galvoje, kad šiandien, neleisdami įtraukti šito įstatymo į darbotvarkę, jūs parodėte, kad esate susiję su kitu koncernu – su Agrokoncernu, atstovaujate jo interesui, ir tie, kurie dalinate tautinius drabužėlius vaikams darželiuose, gaunate ir finansinę paramą už tai, kad tokie įstatymo projektai nebūtų įtraukiami į Seimo darbotvarkę.
Miela pirmininke, kviesčiau nesišypsoti, nes nepraeis nė dešimtmetis ir bus sukurtos komisijos, kurios tirs ir jus, ir jūsų kolegų atsakomybę bendradarbiaujant su Agrokoncernu ir neleidžiant svarstyti įstatymų projektų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Viską reikia įrodyti. O šypsotis šypsosiuos, nors ir prigirdyta nuodų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu…
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, gal nutraukime replikas?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš teikiau ir jūs atmetėte. Jeigu galėčiau? Jūs taip pat paminėjote mane.
PIRMININKĖ. Gerai, paskutinės replikos. Pradeda anksčiau atsistojęs K. Mažeika, po to M. Majauskas ir B. Markauskas. Ir tuo pabaigsime, ir šypsosimės.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tikrai noriu pasakyti, kad tie teiginiai iš Konservatorių partijos pirmininko yra kaltinimai: jeigu jūs turite faktų, tai jūs teikite tarnyboms ir jos tegul įrodo. (Triukšmas salėje) Tegul pradeda tyrimus, na, jūs balsavote dėl „MG Baltic“ ir visų kitų dalykų, galbūt jūs savo tokiais demonstratyviais pasirodymais ir parodote, kad jūsų siekis yra dėl vieno žmogaus – R. Karbauskio – tam tikrų, nežinau, interesų, kad jį sustabdytumėte, jį kaip nors diskredituotumėte ir visa kita. Manau, baikime tuos žaidimus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ramybės! Kalba M. Majauskas. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia, matyt, apie įstatymo projektą pakalbėjome, išgirdome argumentus už, prieš. Kiekvienas balsavo pagal sąžinę ir savo supratimą.
Aš norėčiau kreiptis į Seimo posėdžio pirmininkę šiuo atveju su tokia nuostaba ir lengvu nusivylimu. Gerbiama Baškiene, jūs visuomet elgiatės tikrai objektyviai ir geranoriškai opozicijos atžvilgiu, bet tik ne tais atvejais, kai tai liečia R. Karbauskį asmeniškai ir jo valdomą koncerną. Man tikrai labai apmaudu girdėti, jog jūs mano argumentus čia, stovint tribūnoje, vadinote klaida. Mano argumentai ir juos aš išsakiau, išsakiau, kodėl, mano supratimu, jie turėtų būti pasakyti tam, kad klausimas būtų įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą, nes klausimas yra svarbus. Jūs juos vadinote klaida ir sakėte, kad „mes tokių klaidų galbūt pasimokysime ir nedarysime“. Aš vis dėlto viliuosi, kad jūs apsigalvosite ir nevadinsite tokio elgesio klaida.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Išties privalau atsakyti, nes ne klaida, sakau apie jūsų argumentus, bet tai, ką sakė gerbiamas Jaroslavas, kad pristatant pasiūlymą dėl sesijos darbų programos, norint ją papildyti, reikia ir argumentuoti būtent tai, kodėl reikia papildyti, ir neišsiplėsti į labai platų argumentavimą. Suprantame taip, kaip suprantame.
B. Markauskas. Ir aš labai norėčiau replikas pabaigti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Viskas jūsų rankose.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Tikrai nesu iš tų Seimo narių, kurie šokinėja iš vietos išgirdę savo pavardę, bet šiuo atveju negaliu nereaguoti, juo labiau kad pirmininkas G. Landsbergis neįvardijo, kurioje vietoje yra mano suinteresuotumas.
O šiaip aš tikrai negaliu ramiai reaguoti, kai politika yra maišoma su verslu. Šiuo atveju tikrai yra neįsigilinta į problemą ir bandoma tokiu paprastuoju būdu. Šiuo atveju manau, kad kerštaujant, nes Europos reikalų komitete aš tikrai girdėjau, kaip buvo skaičiuojama, kiek R. Karbauskis dėl to neteks. Truputį jau peržengtos tam tikros ribos yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir su didžiausia pagarba paskutinis replikuoja A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš irgi su didžiausia pagarba. Bet jūs turbūt suprantate, kokia yra situacija, ką mes čia kalbėjome. Arba jūs pasirūpinate, kad dabartinis žemės ūkio ministras, jaunas ir energingas, atėjęs čia, į Seimą, per Vyriausybės valandą tikrai garantuos, kad jis įvykdys Europos reikalų komiteto rekomendaciją pritaikyti šimtu procentų tiesioginių išmokų mažinimą, t. y. nemokėti tiesioginių išmokų tiems, kurie gauna daugiau negu 150 tūkst. eurų per metus, arba tai, kas čia dabar įvyko, kai visi valstiečiai vieningai balsavo gelbėdami jiems brangų Agrokoncerną, yra tiesioginis, labai aiškus ir ryškus viešųjų ir privačių interesų supainiojimas.
Gerbiami valstiečiai, jums lieka vienintelė proga priversti savo ministrą, kuris Europos reikalų komitete demonstravo daug baimių, priimti tokį sprendimą, koks yra priimtas ir kaimyninėje Lenkijoje. Dabar, kai tiek daug gerų santykių ir taip valstiečiai nori sekti Lenkijos pavyzdžiu, dėl šio klausimo būtų pats geriausias jūsų sprendimas pasinaudoti Lenkijos patirtimi ir pritaikyti šimtu procentų tiesioginių išmokų mažinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Manau, jį girdi ir Seimo nariai, ir ministrai. Dirbame toliau.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1446(3) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1446(3). Priėmimas.
Kviečiu gerbiamąjį V. Poderį, nes yra gauta pasiūlymų, ir mes kartu priėmimo stadijoje juos aptarsime. Seimo nutarimas susideda iš vieno straipsnio, tačiau šiame 1 straipsnyje yra pati strategija, ir dėl strategijos teksto, jūsų konsoliduoto varianto, yra gauti V. Poderio pasiūlymai, 1.3.7.5. Mieli kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritartų? Sutarkime, kad leisime pateikti, taip? Pateikia ponas V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, yra pasiūlymai dėl trijų papunkčių, kurie tarpusavyje yra susiję. Pirmasis papunktis, dėl kurio teikiu pasiūlymus, yra 1.3.7.5., įrenginių, kurie dalyvauja taršos leidimų sistemoje, išmetimo mažinimas, palyginti 2005 ir 2030 metus, būtų ne 50 %, o 43 %. Kitame papunktyje, einančiame iš eilės, dėl įrenginių, kurie nedalyvauja, mažinimo efektas būtų ne 20, o 9. Ir trečiasis papunktis yra techninio pobūdžio. Visus tris pristačiau vienu ypu, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti jūsų pateiktiems pasiūlymams. Dėl V. Poderio pasiūlymų nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties pritariu kolegos pasiūlymams vien dėl to, kad yra sugrąžinama pusiausvyra ir tai, kas yra ir kitose šalyse, kitaip turbūt iškreiptume rinką ir verslas patirtų didžiulius milijoninius nuostolius. Tai tikriausiai yra labai logiškas pasiūlymas, žinau, suderintas ir su ministerija. Tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš pasiūlymą – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Nenoriu pasisakyti prieš, aš tiesiog noriu pasidalinti tokia abejone. Pati strategija turėjo įtraukti klimato kaitos tikslus. Aš asmeniškai prieš tris mėnesius, kovo 20 dieną, registravau pasiūlymą. Konkretūs pasiūlymai, įtraukiantys tikslus. Nei Energetikos ministerija, nei Aplinkos ministerija nemodeliavo, kaip ir kas atrodytų, ir Seimas praeitą savaitę priėmė šiuos pasiūlymus. Šiandien V. Poderio pasiūlymas pakoreguoja mano prieš tai pateiktą pasiūlymą, dėl kurio Seimas beveik vienbalsiai balsavo. Tiesiog tokį nuogąstavimą… mes žinome, kad vėliau padiskutuosime apie tai, bet Seimo nario teisė yra siūlyti, ir aš džiaugiuosi, kad atsiranda klimato kaitos tikslai šioje strategijoje, ir dėkui Virgilijui už tokį kompromisinį pasiūlymą. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, prašome balsuoti dėl Seimo nario V. Poderio pasiūlymo dėl strategijos. Strategijos atitinkamus punktus aš išvardinau. Pasiūlymai buvo dėl 1.3.7.5., 1.3.7.6. ir 1.3.7.7. punktų.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta. Daugiau pasiūlymų dėl minėtos strategijos nebuvo gauta.
Ar galime priimti 1 straipsnį? Jis susideda iš vieno straipsnio. Pastraipsniui visą strategiją galime? Dėl visos strategijos norintys kalbėti, prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dar kartą sveiki, kolegos. Manau, kad tai yra didelis žingsnis – naujos redakcijos Energetinės nepriklausomybės strategija. Mes prisimename, kad praėjusią kadenciją, 2013 metų gegužės mėnesį, energetikos ministras J. Neverovičius pradėjo vaikščioti per frakcijas su gairėmis dėl naujos strategijos sukūrimo. Deja, praėjo penkeri metai, kol mes turime naują strategiją. Manau, turėsime, raginsiu balsuoti už ją.
O per tą laikotarpį, kol nebuvo strategijos, senoji strategija buvo padėta į stalčių, naujosios nebuvo, tai vyko labai daug, mano manymu, negerų dalykų, t. y. energetikos sektoriuje atsirado valstybinė monopolija, prieš tai buvęs skatinimas biokuro nuėjo į antrą planą, SGD terminalas tapo sureikšmintas. Tai dabar, atsiradus strategijai, mes jau galėsime ir sprendimus priiminėti atsižvelgdami į strategiją.
Tačiau vis dėlto reikia pasakyti keletą pastebėjimų, kaip ir kolega Simonas minėjo, kad klimato kaitos tikslai per mažai atspindėti, galbūt yra per mažai ambicijų. Na, ir vienas dalykas užkliūna, kad, iš vienos pusės, sakome, tiek ir tiek 2050 metais remsimės biokuro ar atsinaujinančiais ištekliais, tačiau mus visą laiką dar laiko ir laikys SGD terminalas. Tą dalyką mes turime įvertinti, matyti, kad yra siūlomos alternatyvos išpirkti 2024 metais SGD terminalą, išnuomoti jį 10-čiai metų, išsinuomoti, arba išsinuomoti dar 20-čiai metų. Nėra svarstoma tokia ketvirta galima alternatyva. O gal iš viso atsisakyti to terminalo, jeigu jau taip kalbame apie biokuro, alternatyvios, atsinaujinančios energetikos plėtrą, tai galėtų galbūt būti pasiekti kai kurie tikslai. Aš raginu balsuoti šiandien už tą strategiją, tačiau turime suprasti – artimiausiais metais naujos redakcijos nekursime, tačiau tam tikrų patobulinimų, manau, teks daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika – nuomonė už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties noriu pasidžiaugti, kad per tuos penkerius metus niekas nepajudėjo šiuo klausimu. Iš tikrųjų turime strategiją ne tik kaip dokumentą, kuris galbūt numato kažkokias ilgalaikes vizijas, bet noriu pasidžiaugti, kad lygiagrečiai turime ir įgyvendinimo priemonių planą. Turbūt pirmą kartą istorijoje panašių strategijų, kai mes, Aplinkos komitete svarstydami šį klausimą, paprašėme ir sulaukėme ministerijos, kad pateiktų tą priemonių planą su konkrečiais terminais, konkrečiomis priemonėmis, įgyvendinimo laikotarpiais ir visomis grėsmėmis. Tiesiog tikrai noriu pasidžiaugti, kad buvo pažiūrėta ne formaliai, bet tikrai labai konstruktyviai, labai realiai, ir tikiu, kad ši strategija bus viena iš sėkmingiausių, kuri bus įgyvendinta. O jeigu atsiras kažkokių dar geresnių pasiūlymų, tai manau, kad tikrai visada galima pridėti. Kolegos, tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Rinkevičius. Nėra Viktoro. Kalba S. Gentvilas. Nuomonė už.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, sveikintina strategija ir kitu klausimu, kai kalbės gerbiamas premjeras dėl „Lietuvos energijos“ projektų, ši strategija, jei ji bus įgyvendinta, spręstų tokius klausimus, kad premjeras… nereikėtų teisinti.
Dėl ko galima šitą strategiją pagirti? Dabar aktualaus futbolo terminais, šitoje strategijoje valstybė iš aktyvaus futbolo žaidėjo užima teisėjo vaidmenį. Vaidmenį, kuriuo valstybė prisiima rinkos reguliatoriaus, taisyklių nustatytojo vaidmenį. Užuot aktyviai dalyvautų kaip makroenergetinių projektų statytoja ir vystytoja, valstybė imasi teisėjo vaidmens. Tai yra didelis pliusas.
Antras pliusas, kurį galima pasakyti, tai yra tikėjimas, kad energetika gali būti decentralizuota ir gali būti žalia. Labai ačiū Seimui, kuris pritarė mano siūlymui, kad 2050 metais Lietuva taptų 100 % atsinaujinančią energetiką naudojančia valstybe. Turime transliuoti visam pasauliui, kad esame viena iš keleto pasaulio valstybių, kuri prisiėmė tokį tikslą.
Kiek mažiau galima pagirti Energetikos strategiją dėl klimato kaitos tikslų, nes jie yra iš esmės ignoruoti. Aplinkos ministerija, matyt, neteikė jokių pasiūlymų. Priešingai vakarietiškoms energetikos strategijoms, šita strategija beveik nekalba apie tai, kaip mes atsiliepsime ir prisidėsime prie Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų.
Maža replika gerbiamam K. Mažeikai. Jokio veiksmų plano nebuvo pateikta su šita strategija. Visi kalbėję svarstymo metu tai pabrėžė, todėl ir yra toks visuotinis konsensusas dėl šitos strategijos. Ko pritrūko šitai strategijai? Tai veiksmų plano ir įgyvendinimo. Tada ginčų ir diskusijų būtų kur kas daugiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ketvirtasis nori nuomonę išsakyti A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai raginu balsuoti už šį svarbų dokumentą. Kiek žinau, buvo daug diskutuojama ir mūsų kolegos, frakcijos teikė nemažai racionalių ir svarbių pataisų. Jos buvo priimtos bendromis pastangomis. Šiuo požiūriu strategija yra tikrai nebloga. Ji brėžia gerą, aiškų vaizdą žiūrint į ateinančius dešimtmečius, tačiau nėra labai aišku, kaip klostysis… kokie sprendimai bus daromi labai svarbiais klausimais per pačius artimiausius porą metų. Aš noriu atkreipti visų kolegų dėmesį, kad iš tiesų reikalai, susiję su Astravo atominės elektrinės statyba, su mūsų sprendimais neįsileisti elektros, su mūsų sprendimais sinchronizuotis su Vakarų tinklais, per artimiausius porą trejetą metų reikalaus labai aiškių sprendimų visų pirma desinchronizuojantis nuo Rusijos senosios BRELL sistemos. Tam reikia labai aiškių ir konstruktyvių apsisprendimų kartu su Vyriausybe, nedarant klaidų, kurios, dabar atrodo, planuojamos daryti.
Pertvarkant elektros skirstyklas Ignalinoje ir Utenoje, kažkodėl planuojama palikti dvi jungtis su Baltarusija, kurios yra reikalingos tik tam, kad Astravo atominė elektrinė galėtų pradėti veikti. Jeigu tos jungtys bus paliktos jau pradėjus veikti Astravo elektrinei, vėliau jas bus kur kas sudėtingiau nutraukti. O pagal visus grafikus, kas yra skelbiama apie Astravo elektrinės veiklos pradžią, tos datos yra labai greitai. Tai yra 2020–2021 metai. Todėl aš, džiaugdamasis nauja strategija, raginu atkreipti…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) …iš tiesų visą mūsų dėmesį į tai, kaip reikalai bus sprendžiami per artimiausius porą metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties kaip balsuoti už tokią strategiją, kai joje nebelieka A. Kubiliaus tiek puoselėtos Visagino atominės elektrinės. Tiesiog nežinau, bet man ir kitiems konservatoriams turbūt nekils ranka balsuoti už tokią strategiją. Kita vertus, turbūt reikėtų pasidžiaugti, kad iki šiol gyvenome pagal A. Kubiliaus Vyriausybės priimtą strategiją, o iš tikrųjų energetikos karavanas važiavo visai kita linkme. Buvo interesų grupių, kurios, nežiūrėdamos į strategiją, darė, ką norėjo. Vieni norėjo gaminti šilumą, degindami šiukšles, – prašom, kiti norėjo, sakykime, naudodami dujas, pasodinti visą Lietuvą ant dujų adatos – prašom. Visai nebuvo kreipiama dėmesio į tai, kad turime išties, ypač šilumos gamybai, atsinaujinantį vietinį, kuriantį darbo vietas biokurą. Tai buvo interesų grupių laikas. Ir šiuo atveju ta strategija buvo, na, tiesiog kaip tokia priemonė, trukdanti interesų grupėms lobti energijos vartotojų sąskaita. Bet mano didžiausias rūpestis – būtent atominė elektrinė. Kaip mes be jos gyvensime, pone Andriau?
PIRMININKĖ. Atsispręsime balsuodami, kaip gyvensime toliau. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-1446(3).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo būtinai. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia, kadangi kolega A. Skardžius, ką tik išgelbėtas ponios A. Širinskienės ir tikrai neturintis jokių privačių interesų energetikoje ar atsinaujinančioje energetikoje, paaiškino keletą dalykų apie iki šiol galiojusią Energetikos strategiją, kuri buvo priimta 2012 metais, dar mūsų Vyriausybės laikais. Jis paaiškino tai, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė, pasirodo, visiškai nevykdė oficialios valstybės patvirtintos strategijos. Aš raginu poną A. Butkevičių išsiaiškinti su ponu A. Skardžiumi, kodėl jis taip nevykdė strategijos, nes kitaip, matyt, reikės dar kokių nors papildomų tyrimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Po emocingos A. Skardžiaus kalbos irgi norėjau pasakyti panašiai kaip ponas A. Kubilius. Išvardinote daug problemų, gerbiamas Artūrai, bet tai tikrai jau buvo jūsų buvusios Vyriausybės problemos. Lieka tik pridurti, kad parlamente per praėjusią kadenciją energetikos vyriausiuoju parlamentaru buvote būtent jūs asmeniškai. Kaip ten jums nepavyko, nežinau. Sveikinimai visam Seimui priėmus šitą strategiją, apmaudu šiek tiek, kad toje gyvenimo šventėje nedalyvauja energetikos ministras arba jo viceministrai.
PIRMININKĖ. Jis mus jaučia ir girdi širdimi ir mintimis.
A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Kadangi mano pavardė buvo paminėta. Kai kurių, matyt, Seimo narių atmintis yra trumpa, tai aš norėčiau pasakyti, kad 2015 metais Lietuva visoje Europoje, ne vien Europos Sąjungoje, buvo pripažinta kaip valstybė Nr. 1, kuri padarė didžiausią reformą energetikos srityje. Galėčiau vardinti tikrai visus tuos objektus. Kai susitikau su Europos Komisijos Pirmininku Ž. K. Junkeriu, jis pasakė: atvyko premjeras, kuris daro, darė… palyginus su tais, kurie tik kalba, bet nedaro. Ir nenoriu kalbėti apie tai, kad buvęs energetikos ministras R. Masiulis netgi Jungtinių Amerikos Valstijų didžiausiame pasaulyje energetikos kongrese darė pranešimus apie Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir apie reformą, kuri Lietuvoje yra įvykusi. Linkėčiau visiems ministrams, tiek energetikos, tiek dabartiniam premjerui tikrai parodyti tuos ambicingus projektus įgyvendinant Energetinę strategiją Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš kitu klausimu. Prieš kelias dienas prašiau, kad būtų sudaryta galimybė į Seimą pakviesti Valstybės saugumo departamento direktorių, vadovą, arba jo atstovą, idant būtų išklausyta ir svarbi šio departamento nuomonė pono Z. Jedinskio siūlomo įstatymo klausimu.
Šiandien Valstybės saugumo departamentas išsakė nuomonę. Aš norėčiau ją pagarsinti dėl protokolo, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelią Rusijos šantažui. Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumui, atvertų kelią aktyvesnei Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme.
Kolegos, gerbiamieji, tie, kurie balsavote, turėkite galvoje, įsiklausykite į tuos žodžius, kurie pasakyti Valstybės saugumo departamento, jūs dirbate kaimyninių valstybių nedraugiškų žvalgybų naudai.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų informaciją. Bet kuris pareigūnas gali būti iškviestas į Vyriausybės pusvalandį, o įstatymo projektas tik pateiktas, jis dar nepriimtas.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2350 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mieli kolegos, sutaupėme laiko ir aš manau, kad būtų labai tikslinga imti iš opozicinės darbotvarkės. Matau pranešėjus, jau matau pasiruošusią O. Valiukevičiūtę. 2-14a ir 2-14b klausimai. Seimo nutarimas papildyti sesijos darbų programą, projektas Nr. XIIIP-2350.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, iš anksto labai dėkoju, jeigu leisite papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. Ar reikia įvardinti, kokiu klausimu?
PIRMININKĖ. Jūs tik pasakykite, manau, kolegos matė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Būtų nutarimas dėl Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1995.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad papildytume sesijos darbų programą ir leistume pateikti Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1995 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 2-14b klausimą – Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1995. Pateikimas. O. Valiukevičiūtė. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Į mane kreipėsi keletas profsąjungų atstovų ir ryšium su tuo atsirado įstatymo projektas. Šiuo metu Darbo kodekso 118 straipsnis numato, kad darbuotojų buvimas ne darbo vietoje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbo vietą yra nelaikomas darbo laiku. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nustato, kad darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje ar darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką. Minėta Darbo kodekso nuostata, kad pasyvus budėjimas namuose, pasirengus atlikti darbo funkciją, nelaikomas darbo laiku, neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatyto darbo laiko apibrėžimo. Siekdama vienodo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo, siūlau nustatyti, kad darbuotojų buvimas ne darbovietėje pasyvaus budėjimo namuose metu būtų privalomai įskaitomas į darbo laiką. Toks darbuotojo teisių praplėtimas duotų teigiamų rezultatų socialine, moraline prasme, labiau motyvuotų darbuotojus, nes esant pasyviam budėjimui namuose būtų mokamas darbo užmokestis, taip, kaip buvo ankstesniame Darbo kodekse. Šią įstatymo nuostatą siūlau įteisinti nuo 2019 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. K. Masiulis klausia pirmasis. Ruošiasi A. Papirtienė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai pritardamas jūsų iniciatyvai, aš noriu paklausti, ar nereikėtų dar plačiau žiūrėti į Darbo kodeksą ir dar plačiau Darbo kodekse apibrėžti nuotolinį darbą. Čia juk nuotolinio darbo vienas iš būdų, nes nuotolinis darbas šiuo metu yra gana paplitęs.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš manau, kad tai yra susiję, iš tikrųjų jūsų labai geras pasiūlymas. Manau, kad turėtumėte užregistruoti tokį siūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Papirtienė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš taip pat sutinku, kad tikrai reikia pakeitimo. Mano klausimai yra du tokie: pirma, ar jūsų siūlomas pakeitimas yra suderintas su Europos Sąjungos neseniai priimtu Teisingumo Teismo sprendimu?
Ir antras klausimas. Noriu pasidomėti, ar šis pakeitimas yra suderintas su socialiniais partneriais ir kokia yra jų nuomonė?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Socialiniai partneriai, kaip suprantu, Profsąjungų asociacija, kuri kreipėsi į mane… (Balsai salėje) Atsiprašau? Taip, taip, derinta. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jūsų klausimą, manau, pranešėja suprato.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Iš tikrųjų geras klausimas, nelabai supratau, kas yra. Aš paaiškinau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Socialiniai partneriai yra darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos – tie, kurie yra Trišalėje taryboje atstovaujami.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš su darbdavių organizacijomis nederinau. Galbūt tai yra tolesnis, jeigu priimsime, derinimas. O 2018 m. vasario 21 d. Europos Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi, atrodo, Belgijos teismas, klausdamas, ar pasyvus budėjimas namuose gali būti pripažįstamas darbo laiku, išaiškino, kad tuomet, kai darbuotojas privalo budėti namuose, o esant darbdavio iškvietimui atvykti į darbo vietą, iš esmės pernelyg suvaržo darbuotojo galimybes užsiimti kokiu nors dar kitu darbu ir kita asmenine veikla, todėl yra pripažįstamas darbo laiku. Toks buvo Europos Teisingumo Teismo sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, turbūt neprieštarausite, kad turbūt reikėtų paprašyti Vyriausybės išvados, nes mes kišamės, kaip ir sakė, į socialinių partnerių santykius. Ir pažiūrėjus iš vienos pusės, tai teisinga, iš kitos pusės, tai gali kirsti antru galu – darbo vietų mažinimu.
Nemažai yra ir susitarimų, kuomet asmenys, dirbantys darbe, sutinka už galbūt ir papildomą mokestį, būdami namuose, turbūt būti atsarginiais darbuotojais. Per tokią sinergiją, etatų sujungimą gali likti mažiau pačių etatų arba, iš kitos pusės, tada verslininkas bus priverstas, jeigu jau apmoka už buvimą namuose, tai buvimą darbe… Ar nemanote, kad vis dėlto gali būti ir nenaudingas šis įstatymas, nes gali mažinti darbo vietų? Noriu nuomonės dėl Vyriausybės išvados.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Neprieštarauju dėl Vyriausybės išvados, bet aš siūlau dar atkreipti dėmesį, ką labai gerai pastebėjo K. Masiulis dėl to, kad dabar apskritai keičiasi darbuotojų ir darbdavių santykis, nes daugelis darbuotojų gali dirbti savo namuose, yra kompiuterinės sąlygos ir visa kita. Aš manau, kad čia netrukdo vienas kitam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, mano klausimas, kadangi jūs siūlote faktiškai naikinti pasyvaus budėjimo kaip tokią sąvoką, nes…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ne!
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu jūs skaitėte Teisės departamento pastabą, tai iš principo ji niekaip nelieka apibrėžta. Mano klausimas ir būtų, ar jūs apskritai pasisakote už pasyvų budėjimą namie?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Kaipgi, manau, kad mano siūlymas yra susijęs ir su pasyviu budėjimu namuose, bet už jį turi būti atlyginama. Dabartiniame Darbo kodekse iš viso to nėra. Jeigu prisimenate, anksčiau tai buvo.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi L. Staniuvienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai svarstytinas klausimas. Juo labiau kad prisiminus, kai Darbo kodeksą priiminėjome, čia buvo apie tai diskutuota. Tada…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gaila, nebalsavau už jį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …tokio entuziazmo nebuvo. Visi sakė, kad čia yra kažkas tokio pasenusio, mes būsime labai labai modernūs ir apskritai šito dalyko nereikia daryti. Ir to meto Socialinių reikalų ir darbo ministerija gynė visiškai priešingas nuostatas. Bet mano klausimas būtų jums. Jūs minėjote, kad jau yra priimti tam tikri europiniai išaiškinimai. Ar neveikia šiuo metu ta nuostata tiesiog kaip veikianti nuostata?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Taip teigia…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ta prasme dabar mes tik… Ar taikoma šiuo metu ta nuostata pas mus po visų išaiškinimų?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Pagal siūlytojus, kurie inspiravo šį mano pakeitimą, tai būtent taip ir yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi J. Liesys.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, labai patrauklus šis įstatymo projektas dirbantiems pasyviai. Mano klausimas būtų, kokia praktika rėmėtės ruošdama šį įstatymo projektą ir kiek tai kainuotų valstybei?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Kiek kainuotų, sunku atsakyti. Manau, kad kai gausime Vyriausybės išvadą, galbūt ten bus aiškiau. Galiu tiktai pasakyti, kokie žmonės šiuo metu negauna tokių išlygų ir kas naudotųsi. Tai yra ir gaisrininkai, tai yra ir medikai, tai yra tam tikros rūšies sanitarai, kurie budi tuo metu, tarkim, psichinių ligų atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Liesys. Ruošiasi S. Šedbaras.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti ir gal toks būtų pasiūlymas. Ar nereikėtų graduoti, kas dabar čia budės namuose ir kokios tai tarnybos turėtų būti? Ar tai specialybės? Kokios turėtų, reikia įstatyme numatyti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš tik ką pasakiau.
J. LIESYS (LSF). Jeigu tai bus padaryta, galima kalbėti, nes, pavyzdžiui, kelininkai – bloga žiema, bet jie visą laiką pasiruošę, tai įskaitysime ar neįskaitysime? Gera žiema, bet turi būti ir technika paruošta, ir t. t. Nekalbu apie kitus – policininkus, gaisrininkus.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Labai ačiū. Žinoma, šiame pasiūlyme aš tiesiog nesistengiau būtent įvardinti, bet iš siūlytojų yra ne viena profsąjunga, o Profsąjungų asociacija, aš manau, kad būtų įtraukti ir tokie žmonės. Svarstymo metu aš manau, kad būtų galima būtent įvardinti, kas turėtų teisę, kas naudotųsi šia…
J. LIESYS (LSF). Tai ne profsąjunga turėtų spręsti, o Seimas nuspręsti, ir jūsų pasiūlymui pritarsime. Manau, kad profsąjungos gali tik derinti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Iš tikrųjų galima, taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Šedbaras. Ruošiasi V. Juozapaitis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, visi mes gavome arba didžioji dalis tokį kreipimąsi, ir labai jis įdomus. Tačiau aš kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ir ji man atsiuntė atsakymą. Vyriausybės išvada man yra aiški – jinai bus neigiama. Ar jūs skaitėte Teisingumo Teismo sprendimą? Sprendime situacija buvo tokia, kad gaisrininkas privalėjo būti griežtai nustatytoje vietoje ir per 8 minutes prisistatyti į darbo vietą. Žodžiu, jis visiškai buvo apribotas galimybe užsiimti asmenine veikla. Ar jūs domėjotės? Nes, kiek aš žinau, europinės institucijos kaip tik apie tą sprendimą diskutuoja ir ateinantį rudenį ruošiasi daryti visos Europos Sąjungos pasitarimą. Ar jums ta informacija buvo žinoma?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Taip. Aš turiu tą informaciją, aš skaičiau ją. Bet reikia vykdyti rinkėjų valią.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš čia daugiau smagumui galbūt ir gerai nuotaikai pakelti. Aš tik noriu priminti, kad šalia psichiatrų, gaisrininkų ir kitų ypatingų profesijų yra dar tokių ir operos solistų, ir baleto artistų, kurie taip pat… Teatruose yra tokia taisyklė, kad yra pagrindinė sudėtis ir yra budintys, t. y. dubliuojantys, kurie turi būti matomo atstumo ribose nuo tos įstaigos ir atsitikus kažkam… Taip, taip yra ne kartą tekę ir buvę.
Kita vertus, visada buvo problemų apskaičiuojant tų žmonių darbo laiką, nes formaliai jie nieko neveikia – jie sėdi ir laukia, kol kas atsitiks. O jeigu nieko neatsitinka, sako, tu nieko gi neveikei. Aš manyčiau, kad ir šitų žmonių atžvilgiu bus bent kažkoks…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ar aš galiu klausimu atsakyti? Menininkų profsąjunga nesikreipė šituo klausimu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš niekada nebuvau profsąjungos nariu.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Jie dirba, matyt, pagal kitokius principus tikriausiai, bet sutinku su jumis. Labai gera mintis.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai pranešėjai tariu.
Nuomonė prieš, nuomonė už po pateikimo. K. Masiulis – nuomonė už. Kęstučio nėra. A. Dumbrava – nuomonė už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai yra, aišku, be abejo, matyti, kad kolegos turėjo labai daug klausimų, ir aš tikrai norėčiau, kad mes visi dėl to pabandytume tą klausimą išspręsti, nes tai šiokia tokia problema. Tai nesant apmokėjimo, prapuola darbuotojų ir motyvacija, ir žmonės negali planuoti savo laiko, ir susidaro daug daug įvairių kliūčių šeimyniniame gyvenime, ko gero. Tai aš labai norėčiau, kad vis dėlto mes surastume galimybę pritarti po pateikimo, o po to komitetuose, kaip ir kolegė sakė, ir socialiniai partneriai galėtų pasvarstyti, ir Trišalė taryba… ne turėtų, bet būtina svarstyti, nes Darbo kodeksas ir Vyriausybės išvada. Aš manau, tą reikėtų padaryti, negalima to imti ir atmesti. Siūlau, gerbiami kolegos, pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitaip mano A. Papirtienė. Prašau, nuomonė prieš.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Iš principo pritardama pačiai idėjai, aš negaliu pritarti konkrečiam pakeitimui, nes šis pakeitimas, mano nuomone, nėra visiškai suderintas su Europos Sąjunga Teisingumo Teismo sprendimu. Konkrečiai su atitinkamu… Nėra kalbama apie tokį atvejį kaip budėjimas namuose, kada darbuotojas yra darbdavio žinioje, kad darbdavys galėtų su darbuotoju tik susisiekti, užduoti klausimus, bet nereikalauti prisistatyti į darbo vietą, kad nedelsiant atliktų savo darbo funkcijas. Taigi siūlomas pakeitimas nėra teisiškai baigtas.
Antra. Mano žiniomis, siūlomas pakeitimas nėra suderintas su didžiosiomis profesinėmis sąjungomis, konkrečiai su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad su Europos Sąjunga Teisingumo Teismo sprendimu, Europos Sąjungos direktyva dėl darbo laiko, su profesinėmis sąjungomis yra suderintas ir mano užregistruotas Darbo kodekso pakeitimų paketas, ir jis jau buvo apsvarstytas Lietuvos trišalėje taryboje. Yra žinoma profsąjungų ir darbdavių nuomonė. Jis tolesniam svarstymui yra nukreiptas į Darbo santykių komisiją. Kviečiu kolegas prisijungti prie mano užregistruoto Darbo kodekso pakeitimų paketo, nes jis yra parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuojame po pateikimo dėl Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti pavasario, atsiprašau, rudens sesijoje.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai manau, kad komitetas išnagrinės tuos dalykus. Apie tai buvo smarkiai diskutuojama ir Darbo kodekso priėmimo metu, bet norėčiau gerbiamai kolegei A. Papirtienei pasakyti. Nenorėkite, kad aš pradėčiau vardinti jūsų įstatymo spragas, kurias pakeitimo metu jūs esate padarę, bet mes geranoriškai jas lopome, svarstome ir komitetas dirba prie jų. Nereikėtų žeminti kitų, kad jie kur nors suklydo.
PIRMININKĖ. J. Liesys, replika.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Geras pasiūlymas, matyt, jis bus ir priimtas, ir reikia jo laikytis, ir daryti. Mano balsą prašau įskaityti už, aš nespėjau paspausti.
PIRMININKĖ. J. Liesys balsavo už.
E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis dėlto liečia ir darbdavius, ir kitas asocijuotas struktūras, reikėtų Vyriausybės išvados, nes tai yra gana rimtas klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime dėl Vyriausybės išvados išklausę dar O. Valiukevičiūtės repliką.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš gerbiamai kolegei noriu pasakyti, kad nieko blogo… Jūs agituojate nebalsuoti už mano įstatymo projektą, bet jūsų dar nebuvo pristatytas. Aš manau, kad ateity, kai jis bus pristatytas, juos abu bus galima sujungti. Ir agituoti balsuoti prieš…
PIRMININKĖ. Taip, išties viską padarysime. Prieš tai buvo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados. Apsispręskime. Kas manote, kad reikalinga Vyriausybės išvada, prašome balsuoti ir išreikšti tai balsuojant.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 24. Prašysime Vyriausybės išvados.
13.05 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1883(2) (pateikimas)
Dar vienas vakarinės darbotvarkės klausimas. Kviečiu A. Dumbravą pateikti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1883(2). Jis buvo įrašytas į sesijos darbų programą.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai labai trumpas pristatymas. Siūloma, kad, mirus pensijos gavėjui ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjui, jį laidojantiems asmenims pensija ar kompensacija būtų išmokama už mirties mėnesį. Ir jeigu nebuvo išmokėta – dar tokio paties dydžio už du mėnesius.
Dabar, šiuo metu, už mėnesį, siūlome už du mėnesius – grįžti į laikotarpį ikikrizinio lygio, kai mirus artimam pensijos gavėjui tikrai buvo mokama dviejų mėnesių išmoka. Tokia praktika taikoma ir mūsų kaimyninėje Latvijoje. Tikrai manau, kad mes esame pajėgūs padėti tiems žmonėms pensininkams ir tiems, kurie mirė gaudami kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. G. Vasiliauskas klausia pirmasis. A. Sysas ruošiasi klausti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamojo kolegos, ar yra apskaičiuota, kiek papildomų lėšų pareikalaus iš Socialinio draudimo fondo, jeigu padidinsime vienos pensijos mėnesinio dydžio išmokas? Antra klausimo dalis būtų, kaip tai dera su pensijų reforma?
A. DUMBRAVA (TTF). Pirmas klausimas. Aišku, sunku nuspręsti, kiek tokių žmonių gali mirti ar kiek ilgai gyventi ir t. t. Bet tokie skaičiavimai buvo, kai mes prieš krizę skaičiavome, kad būtume sutaupę 6 mln. eurų, iki 6 mln. Dėl tokios sumos reikėtų, ko gero, svarstyti.
O su pensijų reforma, aš manau, nelabai ką turi bendro, nes čia tokie išskirtiniai atvejai, tiesiog mirtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš pajuokausiu, kad turi tiesioginį ryšį prieš tai buvęs klausimas, nes po tokios pensijų reformos mirčių gali būti daugiau.
Bet mano klausimas būtų, gerbiamasis Algimantai. Kažkada, kai buvo priimtas pirminis įstatymas, buvo viena išmoka, vieno mėnesio, to, kurį žmogus gyvena. Antra atsirado irgi taip – sesijos paskutinėmis vasaros dienomis, kai buvo norima įsiteikti rinkėjams. Po to ateina krizė – panaikiname. Ar jau atėjo laikas, kai reikia įsiteikti rinkėjams?
A. DUMBRAVA (TTF). Seimo rinkimai dar gana toli, todėl aš nemanau, kad tai įsiteikimas rinkėjams. Tiesiog manau, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, mes visi tai jaučiame, visi tai matome, ir tikrai galime sau tai leisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš netiesioginį klausimą. Dabar svarstoma mokesčių reforma ir žinoma, kad iš tikrųjų įplaukos į biudžetą, tam tikra prasme ir biudžeto pajamos mažės. Ar nemanote, kad vis dėlto nereikėtų pritarti tai reformai, ir kaip jūs balsuosite? Ačiū.
A. DUMBRAVA (TTF). (Juokiasi) Aš tikrai nenorėčiau dabar lįsti į detales dėl mokesčių reformos, manau, kad tai truputį skirtingi dalykai. Palikime tai ateičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 27. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti?
T. Tomilinas pateiks pasiūlymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prašau Vyriausybės pateikti išvadas.
PIRMININKĖ. Jūs prašote Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad reikia Vyriausybės išvados? Ne, balsuojame. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Nebalsuojame. Sutariame, kad Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1883(2) prašome.
13.10 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1640 (pateikimo tęsinys)
Iš vakarinės darbotvarkės yra du įstatymų projektai, kurių buvo pateikimo pradžia padaryta, ir yra pateikimo tęsinys. Noriu pakviesti J. Oleką padėti mums pabaigti Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1640 pateikimą. Primenu, kad kolega J. Olekas spėjo pateikti įstatymo projektą ir liko atsakymai į klausimus, tačiau tai vyko gegužės 31 dieną. Gal, gerbiamas kolega, jūs labai trumpai dar kartą priminkite Seimo nariams dėl Medicinos praktikos įstatymo projekto, ką norėjote juo pakeisti ar papildyti, ir atsakysite į Seimo narių klausimus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tikrai pabandysiu daug laiko neužimti, trumpai pateikti. Noriu priminti, kad mes šių metų sausio 13 dieną svarstėme panašius įstatymų projektus, ir tiek Medicinos, tiek Odontologijos praktikos įstatymams tuo metu pritarėme. Tačiau tų pritartų projektų, nors ir gavome pozityvią Vyriausybės išvadą, svarstymas užtruko ir tebetrunka Sveikatos reikalų komitete, mes svarstymo neturime šiame komitete, todėl ėmėmės papildomos iniciatyvos, atsižvelgdami į kai kuriuos įvykusius įvykius. Visų pirma, tai sveikatos apsaugos ministro pasirašytas susitarimas su Lietuvos medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis apie tai, kad reikia įvesti minimalius atlyginimus Lietuvos gydytojams ir slaugytojams. Priminsiu, kad toje sutartyje, kuri įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 dienos, minimalus atlyginimas yra 1 tūkst. eurų gydytojui. Tačiau tas susitarimas nepaliečia medicinos gydytojų, t. y. gydytojų rezidentų, kurių darbo užmokestis reglamentuojamas kitu įstatymu, t. y. šiuo įstatymu, kurį aš jums dabar teikiu, ir praktikoje turime labai skirtingas situacijas. Gydytojas rezidentas dirbdamas gauna apie 500, o dirbdamas kaip medicinos gydytojas, šį diplomą jis jau turi, pavyzdžiui, priėmimo skyriuje… jam priklauso tas tūkstantinis minimumas. Todėl mes ne kartą girdėjome tiek sveikatos ministro, tiek Ministro Pirmininko pasiūlymus, kad reikėtų tuos atlyginimus padidinti, tačiau net ir sulaukus viso paketo Sveikatos įstatymo pataisų būtent šiame pakete dėl medicinos gydytojų rezidentų atlyginimų kalbos nėra. Todėl teikiame, man atrodo, visų remiamą pasiūlymą, kad gydytojų rezidentų atlyginimai būtų didinami ir didinami, atsižvelgiant į tuos pasikeitimus, kurie įvyko.
Mes per tą laiką priėmėme įstatymo pataisas, kad yra jaunesnysis gydytojas rezidentas ir vyresnysis gydytojas rezidentas. Jaunesnysis, kuris studijuoja pirmame kurse, o vyresnysis, kuris studijuoja antrame ir kitais metais, trečiais, ketvirtais ir t. t. Tai siūlome diferencijuoti šitą padidėjimą. Jaunesniesiems gydytojams rezidentams taikyti 8,1 koeficientą, o vyresniesiems gydytojams rezidentams 8,8 koeficientą. Tokiu būdu mes priartėtume prie to susitarimo tarp Sveikatos ministerijos ir gydytojų profesinių sąjungų. Tai gal aš čia stabtelsiu, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mes jau kelintą kartą, ir jūs, ir mes kelintą kartą bandome padėti spręsti tą problemą, bet visi bandymai, siūlymai yra atmetami. Tai aš noriu paklausti, kaip jūs vertinate tą situaciją, kada akivaizdu, kad buvo galimybė padidinti gydytojams rezidentams atlyginimą kur kas daugiau negu 10 %, tai sudaro ten keliolika eurų. Dabar paskutinis tas neva atlyginimų pakėlimas, tai iš esmės matome, kad galimybė padidinti atlyginimus taip, kaip žadėjo ministerija, atsirado tik ministerijos pavaldžioms įstaigoms. O rajonų, regionų ligoninėms ir kitoms įstaigoms iš esmės atlyginimai pakelti kur kas mažiau arba kai kur visai nepakelti, tiesiog nėra tokios galimybės ir įkainiai padidinti diferencijuotai. Kaip jūs vertinate tą situaciją? Buvo galimybės, yra lėšų, jos gana nedidelės, bet vis dėlto klausimas vilkinamas ir medikai, ypač jaunieji gydytojai rezidentai, nematydami vilties, kiek žinau, toliau ieškosi vietų emigruoti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Čia daugiau jau yra praeitis. Aš labai kviečiu susikoncentruoti į teikiamus pasiūlymus. Mes kalbame apie tai, kokį atlyginimą gaus nedidelė grupė jaunų medikų, gydytojų rezidentų. Čia kalbama nuo 2019 m. sausio 1 d. Dabar prasideda biudžeto formavimas. Šitos lėšos yra skiriamos ne iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, bet apmokamos kaip gydytojų rezidentų per biudžetines lėšas, todėl jos turi būti numatytos Sveikatos apsaugos ministerijos biudžete, kad tokios lėšos rezidentams atsirastų.
Aš manau, tai būtų ir ženklas tiems rezidentams. Mes girdime tą tokią nerimą keliančią informaciją, kad jaunieji gydytojai mokosi įvairių Skandinavijos kraštų kalbų, kad jie yra linkę išvažiuoti dėl to didžiulio atlyginimų skirtumo, kurį gauna gydytojas rezidentas čia, Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje Europos šalyje. Jeigu mes bent po pateikimo pritartume šiandieną, tai galėtume komitetuose svarstyti vasaros metu ir pasiruošti priimti vieną ar kitą dydį.
Gal čia norėsime ką nors patikslinti, bet iš principo tai reikia duoti ženklą, nes jeigu mes išsiskirstome po savaitės ir plenarinių posėdžių nėra, tai žinia tokia, kad jų atlyginimai lieka tokie, kokie lieka. Nes, priminsiu, buvo įsipareigojimas Vyriausybės, ministerijos, kad iki gegužės pabaigos bus atnešta kažkas panašaus. Aš nesakau, kad mūsų įstatymo projektas yra idealus, bet žinia, kad kalbame ir kad galime priimti nuo sausio 1 dienos tą naują tvarką – kitokį atlyginimą, būtų bent jau pozityvus ženklas jauniesiems gydytojams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi A. Navickas.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš labai tikiuosi, kad nepasikartos ta liūdna situacija, kuri buvo prieš kelias savaites, ir nesityčiosime daugiau iš jaunųjų gydytojų. Tos pataisos yra tiesiog kritiškai reikalingos ir jaunųjų gydytojų pačių, kaip žmonių, iniciatyva ir noras išlikti kaip nors Lietuvoje ir padėti mūsų Lietuvos pacientams, kai mes visi, atrodo, aiškiai suprantame, kad paslaugų prieinamumo problema yra labai aštri. Labai kviečiu į kairę nuo manęs sėdinčius kolegas šį kartą vieningai palaikyti ir pritarti tam tikrai labai svarbiam pokyčiui.
Klausimas mano yra paprastas. Jeigu dar kam nors neaišku, ar galite tiesiog pasakyti, kaip konkrečiai padės jauniesiems gydytojams ir kartu mūsų pacientams šitie pokyčiai?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš manau, kad kiekvienas dirbantis tikisi to darbo įvertinimo. Priminsiu, kad gydytojai rezidentai jau perėję 7–8 metų mokymosi ir praktinių įgūdžių įgijimo laikotarpį. Tai yra, ko gero, ilgiausiai įgyti užtrunkanti specialybė, kad galėtumei tapti, palyginti su kitomis. Vertinimas, kada tu gauni 400 eurų į rankas už tą darbą, tikrai neatitinka to išsilavinimo, to sugaišto laiko.
Mes ką tik kalbėjome prieš tai apie paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą. Kokią paskolą gali imti įsigyjant būstą tas jaunasis medikas, kurio atlyginimas 400 eurų? Manau, kad patį ženklą tiems žmonėms dirbantiems būtų labai… Ir kada žmogus išsprendžia dalį savo buities problemų, jis, be abejo, tampa atidesnis ir kitam, su kuriuo bendrauja, šiuo atveju pacientui.
Aš manau, kad tai yra tikrai labai normalus, geras signalas. Kaip minėjau, tuo labiau kad mes neturime kokių nors aiškių prieštaravimų, kodėl to neturėtume daryti, nes kalbame būtent apie 2019 metų biudžeto išlaidas. Šiais metais nė vieno cento papildomai tam įstatymo projektui įgyvendinti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, nepaisant to, kad tikrai palaikau jūsų pasiūlymą, bet ar tai nėra vis dėlto tam tikras kompreso dėjimas jau komoje gulinčiam žmogui? Tuo labiau kad labai atidžiai stebėjau jus pranešimo metu, savo tikrai gerbiamą ministrą Aurelijų, jo visiškai nedomina jūsų atsakymai. Jis bendravo su visais aplinkiniais, bet tikrai jūsų nesiklausė. Aš supratau, kad atsakymus jie jau turi ir klausimas toks yra. Kai medicinos bendruomenę domina, jūs sakote, ar tai bus pozityvus ženklas, man apskritai nėra suprantama – visi turėtumėte būti suinteresuoti, kad medikai neišvažiuotų. Dabar tarsi tik opozicija tuo suinteresuota. Kaip jūs vis dėlto įsivaizduojate tas perspektyvas, koks stebuklas turi įvykti, kad mums pavyktų įrodyti valdančiajai daugumai, kad padėtį reikia keisti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš turbūt esu nenumaldomas optimistas ir šioje tribūnoje su šiuo ar panašiu įstatymu stoviu ne pirmą kartą, ir tikiu, kad vieną kartą mes pramušime, padarysime tą dalyką. Nelabai čia svarbi ta autorystė – ar vienas ar kitas, man atrodo, kad reikia tą darbą padaryti. Aš esu gavęs ir mažesnį atlyginimą, kai pradėjau dirbti, gavau 102 rublius ir 50 kapeikų. Bet tada man sovietinė valdžia dar išmokėjo pašalpą už tai, kad galėčiau auginti savo vaikučius, kuriuos jau tuo metu turėjau. Bet tai nereiškia, kad jeigu mums buvo blogai, kad mes kentėme labiau, reikia, kad ir kiti tą vargą pereitų. Aš siūlau žengti šitą žingsnį ir padaryti, parodyti, kad mes daug ginčydamiesi, turėdami skirtingas nuomones vis dėlto dėl tokių dalykų galime susitarti. Galų gale tai yra tik žingsnis tai diskusijai atverti. Bus komitete svarstymai, pasikviesime ir tuos jaunus žmones, pasikviesime galbūt ir pacientų atstovus ir paderinsime, jeigu yra nesutarimų tarpusavyje. Bet aš labai kviečiu pritarti po pateikimo šiam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote padidinti darbo kainą. Padidinti atlyginimą: per tą patį laiką būtų atliekamas tas pats darbas, bet jo vertė būtų didesnė. Jūs žinote, kad netrukus bus pateiktas svarstymo metu kitas mokytojų darbo atlyginimo modelis ir ten vienas iš siūlomų variantų būtent ne pamokos kainą padidinti, o darbo krūvį didinti. Vadinasi, didės ir atlyginimas. Ar negalvojate, kad solidariai reikėtų ir čia – daugiau dirba, daugiau uždirba. Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Visiškai pritariu, kolega, kad kuo daugiau žmogus įdeda pastangų, kuo aukštesnę kvalifikaciją turi, jis turi gauti aukštesnį atlyginimą. Nesiginčiju ir labai stipriai palaikau. Bet čia dabar kalbame apie minimumo minimumą. Žmogus, kuris mokėsi, na, sakykim, šešerius metus, po to dar rezidentūra ketveri metai, ir mokytojas po ketverių turbūt metų ateina į mokyklą. Ar tas jaunasis gydytojas po dešimties metų studijų turi gauti du kartus mažesnį atlyginimą nei atėjęs į klasę mokytojas? Mes nekalbame čia apie aukštus atlyginimus. Čia kalbame apie tai, ką turi gauti jaunas gydytojas. Jis po šešerių metų teorinių ir praktinių studijų tampa jaunuoju rezidentu ir jo atlyginimas tada yra apie 400, mes sakome, kad tai yra beveik minimumas. Kai didinome 10 % praeitais metais prieš biudžeto priėmimą, tai didinome tam, kad vos vos padidintume virš minimalios algos. Tikrai tas nelemia. Todėl aš jokiu būdu nepriešpriešindamas svarbaus mokytojo darbo manau, kad jaunas gydytojas taip pat turi gauti nors šitą minimalų, tarp kitko, sveikatos ministro pasirašytą. Gydytojo minimalus atlyginimas ministro sutartyje su profsąjunga yra 1 tūkst. litų… 1 tūkst. eurų. Gydytojas rezidentas turi medicinos…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …gydytojo diplomą. Jis yra gydytojas, jam priklauso tas minimalus atlyginimas. Kadangi yra jaunesnysis ir vyresnysis, mes tiesiog siūlome šiokią tokią nedidelę gradaciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik norėčiau atsiklausti gerbiamo pranešėjo. Jūs kalbėjote ir apie odontologijos? Tik medicinos praktiką? Tai mes atskirai svarstysime kitą įstatymo projektą. Ačiū. Pasitikslinome. Nuomonė už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia yra ne pirmas kartas, kai mes šitą klausimą svarstome, ir prieš tai kai kurie svarstymai buvo tikrai labai neelegantiški. Kadangi Vyriausybė buvo suteikusi viltį arba buvo davusi įsipareigojimą, kad siūlymai dėl gydytojų rezidentų pasieks Seimą gegužės mėnesį, gegužės mėnuo jau baigėsi prieš keletą savaičių, labai raginčiau vis dėlto kolegas pritarti šiandien kolegos Juozo projektui ir tą klausimą pradėti svarstyti iš esmės.
Jaunieji gydytojai yra kaip tie Šveiko herojai, kurių neleisdavo į karininkų virtuvę, nes jie nepakankamai aukšto rango, ir su kareiviais neleisdavo valgyti todėl, kad nedera valgyti su kareiviais, tai jie turėdavo kantynoje sūrelius valgyti ir taip kažkokiu būdu prasimaitinti, ir nenumirti iš bado. Panašiai ir čia. Yra medikai, kuriuos mes laikome medikais, bet kadangi jų atlyginimas yra ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o visiškai atskira tvarka, dėl to ir išeina, kad jie tokie pakibę tarp dangaus ir žemės – nei velnias, nei gegutė. Netgi replikuojant į gerbiamo Jaroslavo pastebėjimą – ir dabar mes puikiai žinome, kad didelė dalis tų žmonių krūvio yra elementariai neapskaitoma, ir todėl už tą darbą nėra atlyginama. Tai labai raginčiau kolegas šiame etape palaikyti po pateikimo, toliau tobulinti, siūlyti pakeitimus ir kažkaip kitaip prieiti prie bendro sprendimo, bet nedarykime Seimui dar kartą gėdos atmesdami ar nustumdami šitą klausimą vėl kažkur į pašalius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame dėl Medicinos praktikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1640.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo Medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomas nėra numatytas. Ar jūs norite pasiūlyti? Siūloma svarstyti…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kadangi…
PIRMININKĖ. Vieną minutę. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėtume paprašyti Vyriausybės išvados, nes buvo kalbėta apie tai, kad gydytojai gauna vadinamąsias grindis, minimumą – 1 tūkst. eurų, tai, preliminariais skaičiavimais, gydytojas rezidentas gaus 18 % daugiau. Tikriausiai reikėtų Vyriausybės išvados. Prašytume. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti, ar prašyti Vyriausybės išvados, nes matau, kad bendro sutarimo nėra. (Balsai salėje: „…ministre, reikia?.. …premjere, reikia?..“)
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 15. Prašome Vyriausybės išvados.
Gerbiamasis Juozai, aš jūsų į tribūną nebekviečiu.
13 val. 30 min., mes artėjame prie šito laiko. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės, čia mes tiesiog buvome dėmesingi opozicinei darbotvarkei ir, sutaupę laiko, sudarėme galimybę pateikti įstatymų projektus.
13.29 val.
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį). Šis darbotvarkės klausimas buvo numatytas 13 val. 30 min. Mes taip ir darome. Gerbiamieji kolegos, noriu tik priminti šio straipsnio 14 dalį, kad skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Pirmumo teisę užduoti klausimus turi pasirašę Seimo nariai. Gerbiamasis premjere, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai džiugu, kad 11 Seimo narių mano, kad tai yra ypatingos skubos ir svarbos klausimas, suformavo šiuos klausimus, į kuriuos aš norėčiau ir atsakyti.
Pirmasis klausimas. Noriu paminėti, kad visą laiką maniau, manau ir toliau manysiu, kad atliekų deginimas yra vienas iš blogiausių po sąvartyno atliekų tvarkymo būdų. Yra gerokai pažangesnių atliekų tvarkymo būdų. Visa Europa taip pat jau suka visiškai kitu keliu: atliekų rūšiavimo, perdirbimo. Nuo 2020 metų apskritai planuojama uždrausti Europos Sąjungos paramos skyrimą tokio tipo projektams. Vis dėlto matant situaciją, kai šis projektas buvusios Vyriausybės dėka tapo ypatingos svarbos ekonominiu objektu ir yra pažengęs ganėtinai toli, Vyriausybės tikslas yra užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai kalbant tiek apie ekonominį efektą, tiek apie žmonių ir aplinkos saugumą.
Nuolatos bendrauju su įvairių mūsų įmonių vadovais. Lygiai taip pat buvo „Lietuvos energijos“ vadovo siūlymas susitikti su manimi kartu dalyvaujant aplinkos ir energetikos ministrams. Vyriausybėje tai įvyko ir „Lietuvos energijos“ vadovų iniciatyva buvo pristatyta šio projekto eiga, galima rizika ir užduoti labai aktualūs klausimai dėl galimos rizikos valdymo. Tada pirmiausia su vadovu buvo aptartas atliekų srautų valdymo klausimas tarp dviejų „Lietuvos energijos“ valdomų projektų – Kauno ir Vilniaus kogeneracinių elektrinių.
Taip pat noriu priminti, kad mūsų Vyriausybė nuo kadencijos pradžios turėjo abejonių dėl naujai vystomų projektų, tačiau buvo vadovaujamasi argumentais, kylančiais iš darnaus vystymosi principo, politikos tęstinumo. Dėl šių projektų, jų derinimo Europos Komisijai taip pat ne kartą kilo abejonių. Pirma abejonė – dėl pasirinkto atliekų tvarkymo būdo ir antra abejonė – dėl atliekų kiekio pakankamumo dviem projektams vystyti. Natūralu, kad, keičiantis Europos Sąjungos politikai, atsižvelgiant į šalies sąlygas, visus planus nuolat reikia peržiūrėti ir kalbėtis. Svarbu pažymėti, kad Europos Komisijos pateikta svarstyti strategija dėl plastiko ir vienkartinių plastiko gaminių mažinimo direktyva iš esmės turėtų koreguoti energijos gavybai skirtų atliekų kiekį.
Noriu priminti skaičius. „Lietuvos energijos“ Kaune vystomos kogeneracinės jėgainės projektui įgyvendinti, t. y. 200 tūkst. tonų atliekų apimčiai finansuoti, naudojama 120 mln. eurų vertės banko paskola. Projektui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų nenumatyta.
Visam kompleksiniam Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui – dėl 160 tūkst. atliekų apimties – gauta Europos strateginių investicijų fondo, Europos investicijų banko garantuota 190 mln. eurų paskola ir skirta daugiau negu 48 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų atliekų deginimo jėgainės daliai ir per 90 mln. biokuro daliai.
Visos šios paramos skyrimas ir perskirstymas yra išskirtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė. Noriu aiškiai pasakyti: nekalbame apie šių Europos Sąjungos lėšų praradimą, šios lėšos gali būti tik perskirstomos remiant kitas valstybei ir jos gyventojams svarbias sritis.
Dėl šilumos kainų. Šių metų, atsiprašau, 2017 m. balandžio 6 d. pagaliau Vyriausybė gavo raštišką įsipareigojimą (tai nebuvo labai lengva pasiekti), kad kalbant konkrečiai apie kogeneracinę elektrinę Vilniuje 2020 metais kaina būtų apie 22–23 eurai už megavatvalandę. Ne kartą buvo patvirtinta, kad atliekų srautų pokyčiai tarp dviejų „Lietuvos energijos“ valdomų projektų jokios neigiamos įtakos šilumos kainai neturėtų. Priešingai – šilumos kainą turėtų būti siekiama ir toliau mažinti.
Noriu priminti, kai šis projektas tapo labai svarbiu ekonominiu projektu, kaina buvo nurodyta gerokai aukštesnė, t. y. 27 eurai už megavatvalandę.
Antrasis klausimas. Šiuo atveju, manau, nėra jokio tiesioginio kišimosi į valstybės įmonių valdymą. Kalbame apie vis dar esamą ir pripažintą ekonomiškai svarbiu projektą Vyriausybės ir mes, kaip jau minėjau, esamą ir galimą riziką turime suvaldyti. Šie projektai ateinančiais dešimtmečiais darys poveikį mūsų aplinkai, energetikai, valstybei ir visuomenei. Mūsų atsakomybė ir pareiga prižiūrėti, kad tokių projektų įgyvendinimas būtų maksimaliai naudingas valstybei ir visuomenei, kad būtų užtikrintas tinkamas balansas ir kad vėliau nereikėtų gailėtis, kad Europos Sąjungos lėšos investuotos netinkamai, kaip, deja, yra atsitikę ne su vienu svarbiu objektu.
Trečiasis klausimas. Vilniaus regione per metus susidaro maždaug apie 130 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių degių komunalinių atliekų. Vertinant planuojamas įdiegti atliekų prevencijos priemones, kurių mes neišvengsime, kalbu apie pakuočių mokesčio diferencijavimą, skaidresnę gamintojų, importuotojų atsakomybę, sąskaitas gyventojams atskiriant mokesčio dalį, už kurią sumoka gamintojai, importuotojai, rūšiavimo viešųjų taškų plėtrą bei viešuosius pirkimus dėl galimo kiekio, iškyla tikrai didelių abejonių.
Noriu priminti, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas buvo palaimintas remiantis 100 tūkst. tonų atliekų apimtimi ir buvo labai svarbu išaiškinti, ar Vilniaus atliekų deginimo įrenginys galės veikti mažesniu, negu buvo planuota, pajėgumu. Taip pat nustatyti, koks minimalus atliekų kiekis turi būti deginamas, kad neblogėtų taršos ir efektyvumo rodikliai. „Lietuvos energija“ nurodė, kad toks minimalus kiekis turėtų būti apie 80 tūkst. tonų.
Kalbant apie Kauną, noriu priminti, kad Vilniuje, kadangi naudojama Europos Sąjungos parama, nėra jokių, net teorinių, galimybių deginti pramonines atliekas, tai gali būti daroma tiktai Kaune. Buvo svarstoma Kazokiškių sąvartyne sukauptas vadinamąsias pasaugoti atliekas, yra apie 30 tūkst. tonų per trejus metus, galimybė vežti deginti į Kauną.
Taip pat reikia paminėti, kad šitas kiekis būtų Kauno kogeneracinėje elektrinėje deginamas pramoninių atliekų sąskaita ir dėl to bendras sudegintų atliekų kiekis nesikeistų. Pramoninės atliekos privalo būti tvarkomos gamybos įmonių sąskaita vadovaujantis principu – teršėjas moka – ir nenaudojant valstybės valdomos įmonės investicijų.
Ketvirtasis klausimas. Kaip jau ne kartą esu sakęs, atliekų deginimo įrenginiai potencialiai gali būti pavojingi žmonių, tiek gyvenančių arti, tiek gyvenančių toliau nuo jų, sveikatai. Todėl turi būti užtikrinamas maksimalus saugumas ir suvaldyta visa galima taršos rizika.
Penktasis klausimas. Jeigu tai yra klausimas dėl pervežimo iš Kazokiškių, tai noriu priminti, kad atstumų skirtumas tarp vežimo į Vilnių ir Kauną yra 20 kilometrų, ir tai nedarys poveikio atliekų tarifui gyventojui.
Šeštasis klausimas. Bendras atliekų kiekis nėra mažinamas. Kalbama apie planuotą atliekų kiekio suvaldymą tarp dviejų projektų. Noriu priminti, kad degių atliekų kiekis buvo vertintas 2014 metų pradžioje dar tik pradėjus svarstyti Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos pirminį projektą. Prieš savaitę patvirtintas žiedinės ekonomikos paketas su naujais atliekų perdirbimo tikslais iki 2035 metų. Jo tikslas, ką turės pasiekti ir Lietuva, perdirbti 65 % komunalinių atliekų ir 70 % pakuočių atliekų. Į šiuos tikslus neįskaičiuojamas atliekų deginimas.
Kaip jau minėjau, Europos Komisija pateikė svarstyti ir naują strategiją dėl plastiko, ir Vienkartinių plastiko gaminių mažinimo direktyvą. Šios Europos Komisijos iniciatyvos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonės turės įtakos Lietuvos rinkoje plastiko gaminių kiekiui, kurį būtų galima panaudoti energijos gamybai. Taigi akivaizdu, kad 2014 metais atliktus skaičiavimus tikslinga pakartotinai vertinti.
Kaip jau minėjau, nepaisant šitų projektų jau praeitos Vyriausybės dėka priimto tęstinumo, mūsų manymu, tai neturi būti daroma bet kokia kaina užsimerkiant prieš bet kokias šiandienos aktualijas. Neturėtume vadovautis principu, jeigu projektai pradėti vykdyti, tai juos beatodairiškai vykdome nevertindami nei Europos Sąjungos teisės aktų, nei pokyčių atliekų sektoriuje.
Be to, valstybės pagalbos Vilniaus jėgainės projektui susitarime yra aiškus mūsų įsipareigojimas užtikrinti tinkamą Atliekų direktyvos įgyvendinimą. Tai reiškia, kad minėti projektai negali būti kliūtis siekti darnių Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslų. Turime ieškoti geriausių sprendimų mūsų visuomenei ir valstybei ir kiekviena iniciatyva ir kiekvienas sprendimas, pagerinantys projektus, turėtų būti vertinami per naudos visuomenei prizmę, nepaisant to, kad dažnai čia ir dabar politiniai oponentai, kritikuodami tokias iniciatyvas, neatsispiria trumpalaikiams galimiems politiniams dividendams.
Ačiū už išklausymą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis premjere. Pagal nustatytą laiką skiriama 20 minučių. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių ir pagal Statutą pirmieji klausia tie Seimo nariai, kurie pateikė raštiškus paklausimus.
Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Landsbergis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiamasis premjere, prieš kelias savaites šaukėte ir vadinote šitą projektą korupciniu, nuodysiančiu gyventojus. Aš noriu paklausti. Mes skaitėme, jog STT sako, neturi ką tirti, o čia jūs paspaudėte rankas su „Lietuvos energijos“ vadovu, sumažinote atliekų kiekį, bet atliekos ir toliau bus deginamos. Noriu paklausti, ar kas nors pasikeitė, ar jis vis dar yra korupcinis ir nuodysiantis gyventojus, ar jau iš tikrųjų gavote visus atsakymus ir jis jau yra nebekorupcinis ir, nors degins atliekas, nebenuodysiantis gyventojų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakymo nėra nei dėl vieno, nei dėl kito. Aš laukiu Specialiųjų tyrimų tarnybos oficialaus procesinio dokumento, gal jo sulauksiu iš Generalinės prokuratūros, nes buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Iš jos kol kas turiu tik vieną atsakymą, kad visa medžiaga yra perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai. Kada bus gautas atsakymas, tada teisės aktų nustatyta tvarka, kalbant iš procesinės pusės, mes priimsime vienus ar kitus sprendimus.
Kalbant apie kenksmingumą, tai ne, man neišsklaidytos yra abejonės absoliučiai, ir tos abejonės Vilniaus gyventojų, nepriklausomai, kur jie gyvena, aišku, padidintos rizikos grupė yra arčiausiai gyvenantys žmonės, neišsklaidytos. Juo labiau kad išgirdau iš „Lietuvos energijos“ vadovo patikinimą, kad papildomai investuojama į saugumą, dar du su puse karto mažinant galimą kenksmingų medžiagų išmetimą. Kyla klausimas, koks yra poveikis be to 2,5 karto sumažinimo? Kodėl tas mažinimas yra tiktai Vilniuje, o Klaipėdoje nėra, kur irgi tokia gamykla yra? Klausimų yra labai daug, atsakymų visų aš neturiu ir savo pozicijos nekeičiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi A. Kubilius.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Premjere, jūs patogiai pasirinkote atsakyti į dalį klausimų, dalį apėjote. Vienas dalykas yra aiškus – jums nepatinka šiukšlių deginimas, ir tai turbūt yra normalu, suprantama. Aš tik norėjau priminti, kad jūsų pareigas einantis žmogus turi visas galimybes keisti gausybę nutarimų ir užtikrinti, kad Lietuvoje šiukšlės nebūtų deginamos.
Tačiau jūs einate kitu keliu. Jūs pasirenkate, kad šiukšlės būtų deginamos, bet būtų deginamos toliau nuo jūsų namų. Aš vakar buvau apstulbintas, iš tikrųjų priblokštas, klausydamas per radiją jūsų pasisakymo, kai jūs pasakėte, kad taip, aš esu asmeniškai suinteresuotas šituo dalyku. Na, aš neįsivaizduoju vakarietiškoje valstybėje politiko, pasakančio tokį dalyką. Įsivaizduokite dabar bet kokį kitą žmogų, kitoje situacijoje esantį, kuris sakytų: aš, kaip premjeras, esu asmeniškai suinteresuotas, kad būtų nutiestas kelias link mano namų. Taip, juo naudosis keletas kitų žmonių, bet man to reikėtų. Aš norėčiau apsitverti dalį ežero pakrantės ir paleisti ten, pavyzdžiui, penkis danielius, nes aš esu asmeniškai tuo suinteresuotas. Premjere, kaip jūs vertintumėte asmenišką suinteresuotumą…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …aukštas pareigas einančio žmogaus, pareigūno, kuris, priimdamas sprendimus, darydamas įtaką valstybės įmonėms, realiai gerina savo gyvenimą, savo būsto kainą ir kuriasi sau palankesnes sąlygas gyventi?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš džiaugiuosi, kad jūs rūpinatės išskirtinai mano ir mano šeimos gyvenimo kokybe, tai yra labai džiugu girdėti iš jūsų, tačiau noriu pabrėžti, kad tai liečia ne vien mane. Jeigu tai liestų tik mane, aš suprasčiau ir tikrai klausimų nekelčiau. Šitie pažadai, ir ne tik pažadai, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės ir kitų Vilniaus rajonų gyventojams buvo aktyvi tematika rinkiminės kampanijos metu ir, skirtingai galbūt nuo jūsų, mes stengiamės savo pažadų laikytis. Argumentų, kodėl tai yra nevykęs atliekų tvarkymo būdas, yra išsakyta ir ekspertų, ir Europos Komisijos su įspėjimais ir rekomendacijomis Lietuvai. Todėl aš atstovauju pirmiausia tiems žmonėms, kurie rinko mane, ir laikausi savo pažadų.
Dabar jūs kaip ir tvirtinate. Jeigu kartais man dar kyla abejonių, kad gal ten nėra to pavojaus, bet jūsų formuluojami klausimai, kai jūs tiesiai sakote, kad jūs stengiatės apsaugoti galbūt tik savo šeimą, visgi patvirtina, kad tie klausimai dėl kenksmingumo yra labai aktualūs ir į juos turi būti atsakyta, į tuos klausimus.
Tokia yra pozicija. Aš tikrai turiu abejonių, kodėl jūs šitą temą, ir jūs pats, ir jūsų frakcija, kiekvieną kartą taip kartojate, kartojate. Ar jūs norite, kad Vilniaus gyventojai turėtų aštuntą toje vietoje taršos šaltinį, ir tikrai šiandien nėra atsakyta, kokį jis turės poveikį aplinkai, nors formalūs tyrimai yra atlikti. Man irgi kartais kyla abejonių dėl kokių nors šeimyninių interesų, bet aš tiesiog jų viešai neišsakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, skaitant spaudą, ministras K. Navickas yra cituojamas kaip pasakęs, kad iš tikrųjų dalis komunalinių atliekų bus vežamos iš Vilniaus į Kauną tam, kad čia būtų mažiau deginama. Tai kainuos, ar jūs galite įvardinti, kiek tai kainuos papildomai vilniečiams? Čia pirmoji klausimo dalis. Ir antroji klausimo dalis, jūs vis tiek pabėgate nuo paprasto fakto paaiškinimo. Jūs neslepiate, kad turite asmeninį interesą rūpintis, kad ta elektrinė nebūtų statoma per du kilometrus nuo jūsų namų. Sakykite, jeigu pagal galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą politikas turi asmeninį interesą ir yra svarstomas viešojo intereso klausimas, kaip turi elgtis politikas, jeigu jisai turi asmeninį interesą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš jums į abudu klausimus atsakiau: dėl Vilniaus aš paminėjau Kazokiškių sąvartyno pasaugojimo atliekų kiekį, o dėl asmeninių interesų, aš dar kartą pabrėžiu, tai nėra mano asmeninis interesas, nes tai liečia daug gyventojų ir gyventojų rinkėjų. Ir jeigu tokiu principu turėčiau vadovautis, atleiskite, aš negalėčiau priimti nė vieno sprendimo, nes bet kokiu atveju kaip gyventoją mane palies ar energetiniai dalykai, ar maisto kainos, ar gydymo paslaugos, ar švietimas. Toks yra jūsų labai keistas noras. Man tikrai labai keistas jūsų, kaip ilgą laiką rinkto Vilniuje Seimo nario, noras iš esmės bloginti vilniečių gyvenimo kokybę arba neatsakyti į tuos nuogąstavimus. Tenka tik apgailestauti ir pasakyti vilniečiams, kad tiesiog žinotų tuos žmones, kurie taip elgiasi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ir paskutinis ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas premjere, iš tiesų ar jūs ne per daug gąsdinate žmones, kad tai labai nuodinga, nes yra įvairių frakcijų, tarkime, tokių kaip kietasis atgautasis kuras, kuris iš atliekų sudaro 30 %. Iš tikrųjų tokia baimė per daug tendencinga ir su kažkuo susijusi. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų galima kitus variantus svarstyti? Iš tikrųjų kai kurios savivaldybės galbūt ir nagrinėja tokį variantą, kad tas kietasis atgautasis kuras galėtų būti ne transportuojamas į centralizuotas katilines, o, pavyzdžiui, statomos mažesnės katilinės, kur sertifikuotas kuras galėtų būti deginamas. Ar jūs pritartumėte tam, ar iš tikrųjų tai yra kokios nors srovės, bangos, kur dabar visi ir tą kietąjį atgautąjį kurą transportuos į centralizuotas katilines vien todėl, kad kažkas stato didelius energetinius vienetus? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs teisingai ir atsakėte, todėl kai šiandien buvo patvirtinta Energetikos strategija, buvo džiugu girdėti, kad mes tai ir padarėme. Penkerius metus iš tikrųjų buvo visiška pauzė, bet tai pavyko padaryti. Ten labai aiškiai kalbama apie pažangią energetiką, kurią taiko visas civilizuotas pasaulis. Atliekų deginimas – toks atliekų tvarkymo būdas yra XIX amžiaus problemos sprendimas. Ir tai, kas buvo padaryta prieš 30 metų, sakant, kad čia nėra ko baimintis, miestų centruose stovi, tai tikrai taip nėra. Ar baimės yra pagrįstos? Matyt, natūraliai pagrįstos baimės. Čia yra ne kvapas, kurį gali pernešti ar ne. Čia yra tokios išmetamos medžiagos, tai skelbiama viešai, kurios šimtmečius išlieka, kurios daro poveikį aplinkai, kurios daro poveikį sveikatai, – tai apsigimimo grėsmė ir t. t.
Todėl norisi labai aiškių atsakymų, ar tai yra tikrai saugu visiems Lietuvos, pirmiausia Vilniaus ir Kauno, gyventojams, ar ne? O dėl alternatyvų – taip. Todėl ir palaikome alternatyvą. Yra dujų įrenginiai. Kalbant apie Vilnių, yra biokuro dalis ir šiukšlių deginimo dalis. Ar saugu, ar nesaugu, jūs paklauskite savo partijos kolegų, kaip fizikas galbūt daugiau galės pasakyti, kas yra saugiau: ar deginti šiukšles, kai nėra garantijų, kad tarp tų šiukšlių nebus pavojingų šiukšlių, kurias gali deginti tik „Toksika“, ar biokurą. Aš tikrai pritarčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Rūšiuokite. Pažiūrėkite, gerbiamasis Andriau, esate toks pažangus, vienas iš europinių iniciatyvų lyderių, tad pažiūrėkite, kokia yra vadinamoji atliekų tvarkymo piramidė.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Rūšiuokime, perdirbkime, panaudokime…
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, visų pirma, norėčiau pradėti nuo pagyrimo. Tęstinumas, nepaisant asmeninių dalykų, tarpvyriausybinių pradėtų projektų, yra sveikintinas, nes rodo brandžią demokratiją, brandžią Vyriausybę, ir po pauzės pratęsus projektus, nekvestionavus, neatšaukus, iš tikrųjų sveikintinas žingsnis.
Norėčiau kiek padėti jums dėl argumentacijos, kaip būtų galima išvengti perteklinio atliekų deginimo. Aplinkos ministerija yra padariusi deginimo mokesčio analizę – aštuoniose Europos valstybėse yra taikomas deginimo mokestis už kiekvieną sudegintą toną. Aplinkos ministerija ir Vyriausybė turi pilnas rankas tokiam mokesčiui patvirtinti, kad nebūtų perteklinės atliekos deginamos. Ar pritartumėte tokiam?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia dėl tęstinumo. Bet kokiu atveju tai yra vienas iš principų, ką mes turime daryti, bet nedarysime to aklai. Dar kartą sakau, jeigu reikės intervencijos ir matysime grėsmes ir rizikas dėl paties projekto suvaldymo, mes galėsime daryti intervenciją.
Dėl mokesčių jūs visiškai teisus. Nepaisant to gana sunkiai gauto paramos leidimo šiam projektui iš Europos Komisijos, labai aiškiai pasakyta, kad tai turi būti reguliuojama ir per tuos mokesčius, kuriuos pasakėte, ir tai neatleidžia mūsų nuo pareigos įgyvendinti direktyvas, jeigu kalbėtume apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. O dėl nenaudojamo nedeginimo, kur tikrai energinė vertė šių sukauptų, ypač senų, šiukšlių pagal kaloringumą visiškai neduos to rezultato, kurio galbūt kas nors tikėjosi.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere, jūs atsakėte į klausimus, nors ne visus. Tam skirtas laikas buvo 20 minučių, jūs kalbėjote 21 minutę 47 sekundes.
G. Skaistė. Dėl vedimo tvarkos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo labai daug buvo kalbama apie Vilnių, apie vilniečių interesus. Aš dar norėčiau pasakyti, kad egzistuoja ir toks miestas Kaunas, kuriame irgi gyvena gyventojai ir turi savo interesų. Noriu tik priminti, prieš statant elektrinę buvo kalbama, kad į ją tikrai nebus importuojamos šiukšlės iš užsienio.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Bet tikrai nebuvo galima susapnuoti, kad bus importuojamos šiukšlės iš Vilniaus. Man tik įdomu, ar jūs suderinote šį savo ketinimą Kauną paversti Vilniaus šiukšlynu su Kauno miesto vadovybe?
PIRMININKĖ. Ačiū. Pradėsime Vyriausybės valandą, jeigu A. Kubilius leis mums tai daryti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai leisiu, bet premjeras net kreipėsi į mane patarimo dėl mano europinio ir kitokio išsilavinimo. Premjere, aš galėčiau paraginti nuvykti į ne tokią tolimą vienos iš Europos valstybių, labai žalios valstybės, sostinę Kopenhagą. Tiesiai prieš garsiąją undinėlę pamatysite pačiame miesto centre visiškai neseniai pastatytą naują katilinę, kurioje bus deginamos atliekos, o ant stogo dar įrengta ir ledo arena. Aš tikrai raginčiau žiūrėti labai realistiškai į tai, kaip reikia tvarkyti atliekas. Ir nežinau nė vienos Europos valstybių sostinės, kur atliekos būtų kažkaip stebuklingai arba nededamos į šiukšlyną, arba nedeginamos. Stebuklų nebūna.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu atsakyti. Man labai gaila, jūs tiesiog dabar mane nuvylėte dėl jūsų europinės patirties, nes Europa seniai perėjo prie žiedinės ekonomikos, t. y. beatliekės gamybos ir rūšiavimo, ir perdirbimo. Galime parodyti ne vieną pavyzdį. Jeigu jūs rodote į ankstesnių dešimtmečių technologijas, tai aš suprantu, kad tiek vilniečiai, tiek kauniečiai būtų visiškai laimingi, dar reikia sulaukti, kad ant šitų šiukšlių deginimo elektrinių būtų po ledo aikštelę išlieta, tada bus visi labai patenkinti. Tai tokią turi perspektyvą tiek vilniečiai, tiek kauniečiai.
13.52 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Dėkoju premjerui už atsakymus į klausimus. 13 val. 54 min. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Klausia tik opozicija. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi A. Gelūnas. G. Landsbergis išėjo. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, kreipiuosi į jus dar kartą. Čia kalbėjome apie atliekas, korupcinius ir gyventojus nuodysiančius projektus. Dabar norėčiau pakalbėti apie kitus jūsų projektus, kurie taip pat atsilieps gyventojams, t. y. mokesčių reforma. Jūs pasiūlėte naują alternatyvą, kurią suderinote su gerbiamu R. Karbauskiu ir kolegomis, pagal kurią valstybės biudžetas neteks jau pirmais metais 320 mln. eurų, antrais metais – 210 mln. eurų, trečiais metais – 220 mln. eurų. Jūs puikiai žinote, kad naudodamasis šiais resursais galėtumėte reikšmingai padidinti atlyginimus medikams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, biudžetininkams, pedagogams, bet jūs to nedarote. Gerbiamas premjere, kodėl jūs taip nemylite medikų, mokytojų, biudžetininkų, socialinių darbuotojų? Jūs turite visas galimybes išspręsti jų problemas, bet renkatės to nedaryti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, stebiuosi jūsų tokiais gebėjimais išlaviruoti iš visokių situacijų ir balta pasakyti, kad juoda, arba juoda, kad balta. Jūsų paminėti skaičiai, kuriuos įvardinote, nėra, kad biudžeto praradimas padėtas kažkur į seifą, tai yra žmonėms per jų darbo pajamas į kišenę atitenkančios lėšos. Vertinant praradimą ir galimą naudą, tai yra neto apie 140 mln., ką man patvirtino finansų ministras, o juo aš tikrai pasitikiu.
Kitas momentas, ką jūs kalbate vėlgi bandydamas priešinti visuomenės mūsų narius: tie patys mokytojai, jiems yra numatyta tiek šiemet, tiek kitų metų biudžete kelti atlyginimus; tie patys medikai, jiems, be šitų mokestinių intervencijų, kai kaip ir kiekvienam dirbančiajam, dar papildomai nuo 20 iki 50 eurų prisidės, dar gaus ir papildomų lėšų nuo didinimo. Taigi čia nereikėtų tiesiog supriešinti mūsų visuomenės narių, t. y. dar kartą noriu paminėti, tos mokestinės pertvarkos yra skiriamos beveik milijonui mūsų šalies dirbančiųjų ir vidurinei klasei stiprinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi J. Olekas
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiamas premjere, netrukus gausite grupės Seimo narių kreipimąsi į Vyriausybę palaikyti Japonijos kandidatūrą 2025 metų „Expo“ konkurse. Bet mano klausimas būtų… Diskutuodami su japonais, mes kažkaip suvokėme iš tikrųjų, kad tos „Expo“ parodos yra valstybės inovacijų, progreso pristatymo terpė. Lietuvoje ne pirmus metus šias parodas kuruoja Aplinkos ministerija. Mano klausimas būtų, ar nelogiškiau būtų vis dėlto, jeigu jas kuruotų Ūkio ministerija, nes ji labai aiškiai imasi lyderystės inovacijų srityje, kas atrodytų, labai glaudžiai susiję su tomis „Expo“ parodomis? Kokia būtų jūsų pozicija?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai, kai jūs kalbate ir apie Japonijos kandidatūrą, be abejo, bus svarstymų. Mes kartu su Užsienio reikalų ministerija, taip pat ir su paminėtomis ministerijomis sprendžiame ir turime vienodą valstybės poziciją. Čia nėra vien Vyriausybės sprendimai. Japonija tikrai mums yra labai svarbi. Mano susitikimo su Japonijos ministru pirmininku ir verslo delegacija metu tikrai buvo paliestos tos temos, kur mes galime daryti proveržį mūsų santykiuose. Tai yra labai svarbus ekonominis partneris. Manau, kad konkretūs sprendimai, kurie jau yra padaryti, bus padaryti dar ir mano vizito spalio mėnesį į Japoniją, susitikimo su premjeru metu, taip pat su mūsų verslo delegacija.
Šitos parodos tikrai yra unikali galimybė pristatyti, ką mes turime geriausio, užmegzti verslo ryšius. Aišku, jos kainuoja nemažai. Tas modelis dabar susijęs su, matyt, ministerijų finansinėmis galimybėmis, bet iš esmės patį principą… Mes dabar tikrai diskutuojame dėl pačios Ūkio ministerijos funkcijų pakeitimo ne tik nuo pavadinimo, kas yra detalės, bet kad iš tiesų tai būtų ekonomikos, inovacijų, informacinių technologijų ministerija. Tie žingsniai yra padaryti. Artimiausiu metu Seimą pasieks ir ministerijos kompetencijų išplėtimas informacinių technologijų politikos formavimo srityje.
Šitas klausimas taip pat yra darbotvarkėje. Aišku, jis yra logiškas, bet tai vėlgi nebus tik vienos ministerijos kompetencija. Jeigu mes kalbame apie atstovavimą šaliai, tai liečia visas ministerijas, ir labai svarbu, ką mes bandome dabar parodai „2020“ pasiekti, kad prisidėtų prie to ir verslas, kad mes galėtume kartu pasidalinti ne tik sėkme, bet ir finansine našta reprezentuojant mūsų šalį tokiose parodose, nes tai tikrai yra labai brangus malonumas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Imbrasas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš galbūt Ministro Pirmininko ir šalia sėdinčio finansų ministro. Mes ką tik pritarėme po pateikimo įstatymo projektui dėl gydytojų rezidentų. Man šiek tiek nerimą sukėlė, kad buvo toks stiprus palaikymas, išskyrus Ministrą Pirmininką. Taip buvo. Sveikatos ministras ir Ministras Pirmininkas susilaikė balsuojant dėl šio įstatymo projekto. Aš labai noriu paprašyti, premjere, ir pasakyti jų tą… kadangi finansų ministras šalia sėdi. Ar tikrai mes galime, ar šito projekto būdu, ar kitaip, bet kad nuo sausio 1 dienos medicinos gydytojas gautų bent tą minimalią bazinę, aš jau nekalbu apie priedą. Kad žmogus, kuris mokosi šešerius, o paskui dar ketverius–dešimt metų, galėtų bent pretenduoti į bazinį atlyginimą. Prašau išsklaidyti galbūt ne to mygtuko paspaudimą. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, tikrai nėra ką sklaidyti, nes vakar Vyriausybė pritarė sveikatos apsaugos ministro teiktam įstatymo projektui, kuriame jūsų įvardyti klausimai yra sprendžiami. Dėl to yra mygtukas „susilaikyti“ ir situacija paprasta. Jeigu mūsų teiktas projektas bus geresnis už šiandien pritartą, manau, mes sujungsime ir priimsime. Jeigu ne, be abejo, bus finansuotas jūsų dalykas. Aš galiu tik patvirtinti, kad tikrai nuo sausio 1 dienos gydytojų rezidentų situacija, mokestinė situacija, atlyginimų, stipendijų prasme bus išspręsta.
PIRMININKĖ. Dėkojame už tokį šaunų, viltingą ir pagrįstą atsakymą. J. Imbrasas. Ruošiasi Č. Olševskis.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą aplinkos ministrui gerbiamam K. Navickui. Jau keletą kartų čia, Seime, teko girdėti apie tą problemą, apie tuos nelaimingus Sosnovskio barščius. Kiek atsimenu, ir jūsų ministerijos atstovai, ir pats, ministre, kalbėjote, kad imsitės priemonių, bus skirta lėšų, bet važiuojant po Rytų Lietuvą matyti, kad vis dėlto jų dar labai daug, dabar jie žydi. Gal galėtumėte trumpai informuoti, kas padaryta ir ko tikėtis artimiausioje ateityje?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Neatsimenu visų detalių. Iš tikrųjų finansavimas yra skiriamas savivaldybėms Sosnovskio barščiams naikinti. Mes matome esminį lūžį kovoje su šiuo invaziniu augalu, nes praeitų metų rudenį buvo įteisintas, Valstybinė augalų inspekcija įteisino jam tinkantį herbicidą, tiksliau, sukurtą specialiai šitam augalui naikinti. Tikimės, kad priemonių jau yra. Mes svarstome, dar nėra priimtas sprendimas, bet tikrai apie tai kalbame labai rimtai, kad iš tikrųjų ir žemės savininkui turėtų būti prievolė naikinti.
Bėda yra ta, kad daugiausia apleistos žemės arba užžėlusios Sosnovskio barščiais žemės yra valstybės valdomos žemės. Tai yra bėda. Vadinasi, lygiagrečiai turi būti surastas finansinis instrumentas, kaip tą augalą valdyti. Mes manome, kad greitai sprendimas bus rastas. Kad reikia imtis priemonių, abejonių nekyla nuo pat pirmos dienos.
Ačiū už klausimą dar kartą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Č. Olševskis. Ruošiasi G. Landsbergis.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Ačiū pirmininkei. Žemės grąžinimo procesas yra labai aktualus, tą rodo paskutinis Strasbūro teismo procesas, kur du Lietuvos Respublikos piliečiai laimėjo dėl žemės nuosavybės atkūrimo. Tačiau norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės, kurios žinioje yra Žemdirbystės institutui priklausantis 343 hektarų žemės plotas Trakų Vokėje. Visas Žemės ūkio ministerijai pavaldžias institucijas kartu su Žemės ūkio ministerija planuojama iškelti į Kauną, o su žemdirbystės… susijęs milžiniškas plotas lieka Vilniuje. Ar nemanote, kad šį sklypą reikia iškelti kitur, o šią žemę, padalijus į mažesnius sklypus, grąžinti savininkams? Labai ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą, bet gal galėtumėte patikslinti, nes nėra Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo tokios įstaigos kaip Žemdirbystės institutas.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Tai gal tada žemės ūkio ministrui klausimas. Trakų Vokėje yra 343 hektarai žemės.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, mes atsakysime. Žemės ūkio ministro šiandien nėra, atsakys raštu jums į šitą klausimą.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mačiau premjero nustebusias akis. Klausimas ne jums, klausimas švietimo ministrei.
Gerbiamoji ministre, SKVC ne taip seniai patvirtino pedagogų rengimo programas ir mes žinome iškeltą tikslą: pedagogo profesija – pati prestižiškiausia profesija pasaulyje. Teko peržiūrėti duotus balus, kokius suteikė Studijų vertinimo centras. Ką jūs sau manote, iš 24 galimų balų – 13, 15, 16 balų, didžiausias balas suteiktas vienai pedagogų rengimo programai yra 19, tai Vytauto Didžiojo universitete Ikimokyklinio ugdymo pedagogikai. Visa kita iš tikrųjų reikiamų surinko vos pusę balų. Palyginkime, Medicinos studijos Vilniaus universitete – iš 24 balų renka 22 balus. Ministre, kokiais žingsniais jūs keliaujate ir kas čia iš viso vyksta? Ar mes surinksime kokius nors studentus, kai tokio žemo prestižiškumo programos yra pristatomos šiam rudeniui?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Be jokios abejonės, jeigu nebūtų problemos rengiant pedagogus, tai, manyčiau, mes visai… Aš tik pabaigsiu atsakyti. Matyt, ir nereikėtų vykdomų pertvarkų. Tik primenu, kad už aukštojo mokslo studijų programų kokybę yra atsakingos pačios aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos, kurios iki šiol vykdė pedagogų rengimą, nepademonstravo didelės kompetencijos šioje srityje. Todėl pertvarkant programas, šalia programų pertvarkos, jeigu pažiūrėtume kompleksiškai į pedagogų rengimo pertvarką, yra skiriami papildomi resursai universitetams sustiprinti tai, kas yra svarbu. Čia būtų galima palyginti su vaikų auklėjimu ir auginimu. Jeigu mes pirmoką bausime už tai, kad jis nemoka integralų, tai, manau, jis niekada ir neišmoks. Todėl aukštosioms mokykloms yra skiriama papildoma pagalba pritraukti tarptautinius dėstytojus, yra kitų šalių geriausia praktika, yra kuriama tarptautinė doktorantūros programa. Šitas procesas vyks tikrai ne vienus metus, po to pedagogų rengimo centrai taptų stipriomis institucijomis, rengiančiomis pedagogus. Tam reikalingos tiek Vyriausybės, tiek Seimo, tiek pačių aukštųjų mokyklų bendros pastangos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. Popovienė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Klausimą norėčiau adresuoti švietimo ministrei. Antradienį Konstitucinis Teismas paskelbė savo nutarimą dėl studijų akreditavimo. Konstitucinio Teismo pirmininkas leido sau truputį labiau negu nediplomatiškai pasakyti. Cituoju: „Per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto.“ Kalbama, per dvi savaites, jūs davėte terminą iki kovo 1 dienos akredituoti, ir SKVC paskelbė, kad trečdalio aukštojo mokslo programų stabdote priėmimą rudenį. Konstitucinio Teismo sprendimas antradienį, ką planuojate daryti ir kaip vertinate savo darbą šį pavasarį?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip pat Konstitucinis Teismas, aš tikrai nevertinu komentarų ir pasisakymų, pasisakė už kryptį ir už teisingą kryptį stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Ir vienas iš kriterijų, kuris, manau, yra būtinas siekiant turėti stiprias studijas, kad studijos būtų grįstos stipriu mokslu. Tas kriterijus anksčiau nebuvo taikomas, šiemet buvo atidžiau pažiūrėta iš penkių balų skalės, pritaikant 1,5 reikalavimus. Faktinė situacija šiandien yra ta, kad priimant į aukštąsias mokyklas dalyvauja 1 tūkst. 207 programos. Ribotą akreditaciją iš tokio skaičiaus programų po to vertinimo yra gavusios 64 programos. 267 programas iš priėmimo atsiėmė pačios aukštosios mokyklos. Manau, tai yra pačių aukštųjų mokyklų labai svarbūs ir reikalingi žingsniai konsoliduoti pajėgas ir vykdyti priėmimą tose srityse, kur aukštosios mokyklos turi didžiausią potencialą. Šiandien kaip tik vyko susitikimas su aukštųjų mokyklų studijų prorektoriais ir tos programos, kurias pačios aukštosios mokyklos išreikš pageidavimą iš naujo pateikti į priėmimą… šis veiksmas galės vykti per vieną dvi dienas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti kultūros ministrės apie neseniai pristatytą kultūros paveldo pertvarką. Ir iš tiesų rengiant labai daug išgirsta įvairių nuomonių iš institucijų, iš Lietuvos savivaldybių asociacijos pristatant, iš savivaldybėse dirbančių žmonių, kad gairės yra neišanalizuotos, nepateikta ta lyginamoji analizė, nėra tokių aiškių numatyta funkcijų perdavimo, nepagrįsta finansiniais ar materialiniais ištekliais. Matyt, ir Savivaldybių asociacijoje nėra pritarimo, nes daug funkcijų savivaldybėms perduodama.
Norėčiau paklausti gerbiamą ministrę. Kadangi išsakyta tikrai labai daug kritikos, tai kokie tolesni būtų žingsniai? Ar reaguosite į pastabas ir apskritai, kaip toliau ta reforma eis į priekį?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Turėčiau pirmiausia pataisyti, tai ne gairės ir ne modelis, kultūros politikos paveldo apsaugos integralus modelis, kuris yra numatytas Vyriausybės priemonių plane, tai yra metmenys. Metmenys – tai reiškia, kad tai yra kryptis, tos kultūros paveldo institucinės pertvarkos kryptis. Ši kryptis nereikalauja kokių nors išsamių pagrįstų mokslinių analizių. Tam ir yra ta kryptis pateikiama diskusijoms, viešoms diskusijoms.
Kaip žinote, įvyko jau keturios viešos diskusijos, į kurias kviečiamos absoliučiai visos visuomeninės organizacijos, verslo asociacijos ir kultūros paveldo specialistai. Rytoj vyks paskutinė vieša konsultacija, kurios metu bus pristatyti visi išgirsti komentarai, kritika, kažkokios įžvalgos ir kartu bus pristatyta Kultūros ministerijos rengiama darbo grupė, kuri ir parengs tą integralų kultūros paveldo apsaugos politikos modelį.
Reikėtų šiek tiek galbūt atskirti, kas yra kryptis ir kas yra modelio rengimas. O modelio rengimas vyks dalyvaujant absoliučiai visoms paveldo apsauga besirūpinančioms organizacijoms, taip pat Savivaldybių asociacijai, verslo asociacijoms ir panašiai. Birželio 29 dieną šios penkių konsultacijų išvados ir darbo grupės sudarymo principai bus pristatyti Seime Kultūros paveldo apsaugos komisijai ir kartu bus suformuota darbo grupė, kuri ir parengs šį vadinamąjį modelį, kuris reikalauja gilesnių analizių, įžvalgų ir išvadų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi G. Skaistė.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti finansų ministro. Gerbiamas ministre, žinau, kad klausimas gal ne visai jums, tačiau susietas su finansais, su žmonių finansais. Dėl „Snoro“ banko sertifikatų, kada žmonės pasirašė prieš jam bankrutuojant ir dabar kelia susirūpinimą jiems, kad praėjo tiek laiko, nekompensuojama, negali atgauti lėšų iš banko. Galbūt ką nors galėtumėte pasakyti ar pasidomėti, kokie ten dalykai? Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už aktualų klausimą. Iš tiesų įvyko nemažai svarbių ir reikšmingų šitoje situacijoje teismo sprendimų tiek Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, nes buvo kreiptasi, tiek Lietuvos teismuose. Manau, kad šiuo atveju kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Reikėtų tiesiog kreiptis į Lietuvos banką, jeigu žinote konkrečią asmenų grupę, ir ten tą visą informaciją suteiks.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė. Prašom. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas finansų ministrui. Norėjau paklausti jūsų apie muitinės tarnybą ir jaunus pareigūnus, naujus pareigūnus, kurie ateina. Ne kartą buvo ir žiniasklaidoje kalbėta, ir jie patys kelia problemą, kad naujiems statutiniams pareigūnams ateiti į postus nėra jokios motyvacijos – atlyginimai labai maži, sąlygos blogos, reikalavimai itin aukšti. Dabar apskritai pasirodė toks demotyvuojantis muitinės vadovų vidinėje tarnyboje projektas, kaip motyvuoti administracijos pareigūnus, o apie postų pareigūnus, kur iš tikrųjų problemos didžiausios, apskritai niekas nekalba.
Aš parašiau paklausimą Finansų ministerijai. Gavau jūsų tokį atsakymą, kuriame iš tikrųjų nelabai kas nors atsakyta. Pasakyta, kad lauksime naujo Vidaus tarnybos statuto įstatymo. Šiandien mane kaip tik kolega informavo, kad visas apmokėjimo modelis buvo sustabdytas ir iš principo nieko naujo neatsiras. Visos kitos statutinės pareigūnų organizacijos bando kažkaip reorganizuotis. Kas bus su muitine? Aš iš principo yra kažkokie numatyti terminai, kada ir kas…
PIRMININKĖ. Klauskite!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …bus daroma, ir kaip bus skatinami jauni pareigūnai ateiti ir motyvuojami ateiti į sistemą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų sutinku šimtu procentų su jūsų nuomone, kad situacija yra spręstina. Per ilgą laiką nemažai institucijų pritaikė daugybę priemonių – ir reorganizacijas, galų gale kitas vadybines priemones. Šiuo atveju, kalbant apie pačią muitinę kaip organizaciją, ji tikrai sulauks pokyčių.
Kalbant apie statutą, kur paminėjote, man tikrai naujiena, kad čia viskas sustojo. Bent jau mes su premjeru tokios informacijos dar neturime. Pasidomėsime, kad nesustotų. Tikrai reikia… Aš manau, kad išspręsime šitą situaciją, nes taip toliau tęstis tikrai nebegali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Budbergytė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiamas premjere arba aplinkos ministre. Vyrai, pasakykite, kaip jūs priversite vargšą Lietuvos žmogų atsisakyti tupyklos, t. y. lauko tualeto, kad nebaustų Lietuvos Europa už šituos įprastus mums statinius? Jūsų planas. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų taip tiesmukai negaliu atsakyti. Ką mes kalbame ir ką kalba Europos Komisija: dėl pažeidimo, kuris ateina iš Europos Komisijos, yra kalbama apie aglomeracijas. Aglomeracijos, kitais žodžiais arba populiariai kalbant, yra tankiai gyvenamos teritorijos. Iš esmės tai yra urbanizuotos, tankiai gyvenamos teritorijos. Turime bėdą, kad mes Lietuvoje neapibrėžę savo aglomeracijų ir ten neįvedę tvarkos. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti tokį pavyzdį: tarkim, sodų kvartalai, kurie virsta gyvenamaisiais namais. Ten yra individualių valymo įrenginių ir panašiai. Dabar pagal šitą pažeidimą ir tą, ką Lietuva keičia, ir įstatymo projektas vakar buvo patvirtintas Vyriausybėje, yra pateikiama, kad savivaldybės turės apsibrėžti teritorijas, kuriose privalomai turi būti vystoma infrastruktūra, ir viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų valytojas pirmiausia turės pasiūlyti gyventojams prisijungimą iki įrenginio su ta sąlyga, kad gyventojas sutiks suteikti servituto teises dėl to vamzdžio ar tos infrastruktūros. Panašiai taip, kaip vyksta ir su elektros skirstomaisiais tinklais. Jeigu gyventojas nesutinka, jis tai daro savo lėšomis. Čia iš esmės yra labiau koncentracija į urbanizuotas aglomeracijas.
Tupyklų kaimuose tradiciją, aišku, labai sunku išmušti iš… Čia paveldo dalis ir kol kas mes kalbame tiktai apie urbanizuotas teritorijas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu papildyti. Kadangi tikrai nėra toks, atrodo, paprastas ir juokingas klausimas, kai XXI amžiuje pažiūri, kiek namų ūkių neturi nei vandentiekio, nei kanalizacijos, tenka tikrai apgailestauti, kad tokia situacija yra. Sprendimai, kuriuos paminėjo ministras, yra privesti tiek vandentiekio, tiek kanalizacijos įvadą iki pat namų.
Kitas klausimas, ar žmonės pajėgs tai viduje įsirengti. Kad žmonės pajėgtų, mes turime skurdą mažinti. Tai nuosekliai ir daro Lietuvos Respublikos Vyriausybė su jūsų pagalba kalbant apie praeitų metų veiksmus ir biudžetą – tiek šių metų, tiek ir planuojamus pakeitimus ir pertvarkas kitiems metams. Pagrindinė sąlyga įvykdžius tą komunikacijų prijungimą, kad žmonės turėtų už ką nusipirkti tuos įrenginius ir galėtų naudotis tuo, kuo naudojasi visi civilizuoti žmonės. Mūsų žingsniai nukreipti, kaip minėjau, su jūsų pagalba pagausinti žmonių pajamas, kad jie galėtų nepriklausomai nuo to, ar yra kaime, ar mieste, susitvarkyti ir įsigyti. O tai tikrai nėra, matyt, tradicija, mes galime juoktis, bet tai yra viena iš skurdo ir mūsų skurdaus gyvenimo apraiškų, kurią mes turime išgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia S. Šedbaras.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). O kaip aš?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, R. Budbergytė. Jeigu galima, dabar jau Stasys pradėjo klausti. Būtinai suteiksime galimybę jums. Ir tai bus pabaiga. Aš tiesiog supainiojau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš jau kelintą kartą noriu paklausti užsienio reikalų ministro. Dėl suprantamų priežasčių sunku pagauti, gal premjeras perduotų klausimą? Du aš turiu nedidelius klausimėlius. Vieną klausimą prašė užduoti mūsų, premjere, bendros poliklinikos gydytojas, kuris važiuoja į misiją. Sako, kad į Pietų Afrikos Respubliką ir gretimas valstybes, Zimbabvę, Mozambiką, ir tik trim Baltijos valstybėms iš Europos Sąjungos šalių reikia vizų, labai griežtai tikrina ir važiuoti reikia į Skandinavijos šalių ambasadas. Gal būtų galima pasirūpinti? Gal nėra tokių didelių srautų, bet su Pietų Afrikos Respublika mes turime ir litvakų, ir kitokių kontaktų, galbūt galima sutarti, kad vizų režimas būtų kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims?
O antrą klausimą man uždavė Austrijos garbės konsulas. Kadangi nebėra ambasados, ambasada irgi Skandinavijoje, austrai reikalauja legalizuoti dokumentus su apostile, ypač studentams tai svarbu, čia ir Švietimo ir mokslo ministerija gal galėtų paraginti. Gal galėtume sudaryti sutartį su draugiška Austrijos valstybe, kad nereikalautų tokio būdo kaip apostilės legalizavimas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tiesiog perduosiu tuos du smulkius klausimus. Dėl Pietų Afrikos mes turime ambasadą savo tenai, matyt, tikrai galime padirbėti, jeigu tokia diskriminacija yra taikoma trijų Baltijos šalių atžvilgiu. O dėl santykių su draugiška Austrija, manau, irgi užsienio reikalų ministras geriau galės atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Norėčiau paklausti premjero. Ką tik Konstitucinis Teismas paskelbė, kad naujų studijų krypčių akreditavimo terminai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Ir dar daugiau, Konstitucinio Teismo pirmininkas pasakė, kad nėra matęs per savo darbo patirtį taip neprofesionaliai parengto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto. Gerbiamas premjere, ar jūs nematote problemų dėl jūsų Vyriausybės profesionalumo? Šitą klausimą aš keliu labai atsakingai kalbėdama, gal tokia pati lemtis gali ištikti ir kitus jūsų teikiamus projektus, aš turiu omenyje ne atitikimą Konstitucijos požiūriu, bet kad didele skuba paprastai rengiami visokie sudėtingi pertvarkų paketai. Ar neatsitiks taip, kaip atsitiko su studijų krypčių akreditavimo klausimais ir su etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu?
PIRMININKĖ. Laikas!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Negalime spėlioti, atsitiks ar neatsitiks, tai yra jau Konstitucinio Teismo prerogatyva. Tikrai negirdėjau pirmininko komentaro. Jeigu toks buvo, tai yra visiškai netinkamas ir neetiškas. Bet negirdėjau ir negalėčiau komentuoti.
Dabar dėl skubėjimo arba neskubėjimo. Mes turime daug pavyzdžių, kai diskutuojame po trejus, penkerius, septynerius metus ir nepriimame sprendimų. Todėl turime tokias pasekmes, kokias turime, greitiems sprendimams rasti.
Jeigu kalbėtume apie tai, ką jūs paminėjote dėl mokesčių, diskusijos vyksta jau pusantrų metų, tai nėra slapta, visa tai buvo pateikta. Dėl etatinio apmokėjimo – dar daugiau, net ne diskusijos, aš tikrai nemačiau dar tokio teisės akto rengimo, kur dalyvautų Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, profesinių sąjungų ir Seimo komitetų atstovai. Diskusijos tikrai užsitęsė gerokai per ilgai. Bet sprendimus reikia priimti ir nedeklaruoti, kad mes labai rūpinamės arba norime, kad mokytojo profesija taptų prestižinė. Reikia padaryti žingsnius. Mes galime daug diskutuoti, ką ir šiandien minėjome, diskutavo ketverius metus praeita Vyriausybė dėl Energetikos strategijos. Kuo baigėsi tie dalykai? Mūsų Vyriausybė priėmė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū ministrams, premjerui už atsakymus į Seimo narių klausimus. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
Vakarinis posėdis – 15 valandą.