2018-03-06

PASIŪLYMAS

NUTARIMO PROJEKTUI XIIIP-1727

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR PAVEDIMO JAI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ

DĖL NERIMĄ KELIANČIOS PADĖTIES LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

ARGUMENTAI:

Manytina, kad nutarimo projekte esantys klausimai yra nutaikyti ne į visą nerimą keliančią padėti Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, todėl siūlomi papildomi klausimai.

PASIŪLYMAS:

Papildyti 4 straipsnį 27, 28, 29, 30 punktais ir straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis.

Pavesti Komisijai:

1. Nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

2. Nustatyti, kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuo metu patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdantys daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2006 m. birželio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms.

3. Nustatyti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.

4. Nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.

5. Atsižvelgiant į viešųjų žiniasklaidos priemonių pateiktus faktus ir kreipiantis į gyventojus prašant pagalbos (vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsniu, kuris laikinajai tyrimo komisijai numato teisę kreiptis į gyventojus per visuomenės informavimo priemones ir prašyti jų pagalbos tiriamu klausimu) ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti - privertusios joms perleisti ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę.

6. Nustatyti schemas, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus) ir išaiškinti, ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose.

7. Surinkti duomenis ir įvertinti, kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo patys nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių ir su kokiais žemės kiekiais jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių (vieno ar grupės susijusių fizinių ar juridinių asmenų) rankas.

8. Išsiaiškinti, ar siekiant įgyti smulkiųjų akcininkų (pajininkų) valdomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą.

9. Nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose.

10. Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi.

11. Išanalizuoti, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.

12. Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje.

13. Nustatyti, kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai.

14. Nustatyti, kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą.

15. Nustatyti, kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir įvertinti, ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas.

16. Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys.

17. Surinkti duomenis, kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys ir nustatyti, kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje.

18. Surinkti duomenis, kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, ir palyginti, kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos.

19. Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi ir nustatyti, ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus.

20. Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

21. Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje augalų apsaugos priemonių didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš augalų apsaugos priemonių pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

22. Ištirti ir surinkti duomenis apie tai, kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka, kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį ir nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

23. Ištirti ir surinkti duomenis apie grūdų ir aliejinių augalų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje, kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti ir kas yra jų savininkai.

24. Ištirti ir nustatyti, kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje ir ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje. Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, nustatyti, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką.

25. Nustatyti, ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė. Išsiaiškinti, ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus ir nustatyti, ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama.

26. Ištirti ir surinkti duomenis apie žemės ūkio augalų sėklų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis parduoda žemės ūkio augalų sėklas ūkininkams Lietuvoje, kas yra jų savininkai.

27. Surinkti duomenis apie Gabrieliaus Landsbergio uošvio Evaldo Čijausko vaidmenį skirstant Europos Sąjungos (ES) Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) paramos lėšas, nustatyti galimus šiurkščius pažeidimus ir minėto asmens turto kilmę.

28. Surinkti duomenis apie Austėjos Landsbergienės pradinio kapitalo kilmę mokyklų bei darželių verslui Vilniuje ir išsiaiškinti, ar pradinis minėto asmens kapitalas nėra susijęs su galimai neskaidriu Europos Sąjungos (ES) Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) paramos lėšų grobstymu.

29. Surinkti duomenis apie viešoje erdvėje minimą Gabrieliaus Landsbergio 200 000 eurų sumą vertybiniams popieriams ir nustatyti, kas dovanojo minimą sumą bei išsiaiškinti, ar ši pinigų suma nėra gauta iš asmenų, susijusių su galimu žemės grobstymu.

30. Surinkti duomenis ir išsiaiškinti Dainiaus Kreivio vaidmenį paskiriant Europos Sąjungos lėšas Florentinos Kreivienės valdomai bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba" ir nustatyti, ar skirtos lėšos buvo panaudotos skaidriai taip pat ištirti D. Kreivio turto kilmę ir išsiaiškinti, ar D. Kreivys, paskirdamas lėšas savo motinai, negavo tiesioginės finansinės naudos.“

Teikia Petras Gražulis