AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. Rec(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 40.2 papunktyje pažymėta, kad sveikatos politika laisvės atėmimo vietose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją.
Nuomonės, kad asmenys, iš kurių atimta laisvė, neturėtų būti šalinami iš šalies sveikatos draudimo sistemos, nes toks jų pašalinimas galėtų apriboti jų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ne tik įkalinimo metu, bet ir jiems išėjus į laisvę, laikosi ir įkalinimo sąlygų stebėjimo indekso[1] autoriai. Šiame leidinyje taip pat akcentuojamas ir Vyriausybės vaidmuo imantis būtinų priemonių tam, kad asmenys jų įkalinimo metu būtų tinkamai apdrausti sveikatos draudimu.
Pagal šiuo metu įtvirtintą mišrų sveikatos priežiūros laisvės atėmimo įstaigose finansavimo modelį, suimtieji ir nuteistieji nėra draudžiami Privalomuoju sveikatos draudimu, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete (toliau – PSDF) yra numatytos tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skirtos padengti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems (gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingų vaistų įsigijimas, taip pat visos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos valstybės ar savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose). Be to, pastaraisiais metais sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo klausimai šalyje yra sprendžiami didinant sveikatos priežiūros įstaigoms taikomus PSDF įkainius už šių įstaigų suteiktas paslaugas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimas laisvės atėmimo įstaigose neapmokamas PSDF lėšomis, čia dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams toks darbo užmokesčio didinimo modelis taip pat negali būti pritaikytas. Tokia situacija lemia, kad laisvės atėmimo įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis atsilieka nuo viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio, jaučiamas didėjantis šių specialistų nepasitenkinimas, pastebimas taip pat ir jų trūkumas.
Pažymėtina ir tai, kad visos Bausmių vykdymo sistemos medicinos atskyrimas nuo nacionalinės sveikatos sistemos lemia, kad taip pat nėra keičiamasi informacija apie į laisvės atėmimo vietų įstaigas patekusių asmenų sveikatą (bausmių vykdymo sistemos medikai neturi galimybių prisijungti prie e. sveikatos sistemos). Tokiu būdu, nėra galimybės gauti informacijos apie asmeniui dar laisvėje diagnozuotas ligas, tyrimų rezultatus, skirtą gydymą, o informacija apie laisvės atėmimo vietų įstaigose asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas taip pat neprieinama ir viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kai asmuo į jas kreipiasi jį paleidus iš tardymo izoliatoriaus ar atlikus bausmę. Tokia situacija sudaro prielaidas perteklinių paslaugų teikimui ir neracionaliam lėšų naudojimui.
Kankinimų prevencijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas atliekanti Seimo kontrolierių įstaiga, apibendrinusi iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos gaunamą informaciją, laikosi nuomonės, kad šiuo metu taikomas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkalintiems asmenims modelis yra neefektyvus ir ydingas, nes sprendžiant tuos pačius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusius klausimus bausmių vykdymo sistemoje yra taikomos kitokios procedūros nei nacionalinėje sveikatos sistemoje, o suimtiesiems ir nuteistiesiems nėra užtikrinamos tokios pat kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir likusiai visuomenės daliai. Atkreiptinas dėmesys, kad neužtikrinus tinkamų ir savalaikių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės laisvės atėmimo vietų įstaigose, kyla grėsmė ir visuomenės sveikatai, kai šie asmenys palieka minėtas įstaigas (pavyzdžiui, pavojingų užkrečiamų ligų plitimas).
Kartu pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai 2019-11-20 Nr. 1/3D-2829 raštu „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr.I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo“ kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą siūlydami šią problemą kuo greičiau spręsti, savo kreipimąsi argumentuodami, “ kad Jungtinių Tautų minimalių elgesio su kaliniais taisyklių 24 punkte numatyta, jog įkalintų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra šalies atsakomybė, o suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti suteikiamos tokios pat kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir likusiai visuomenės daliai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. Rec (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 40 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo įstaigose medicinos paslaugos turėtų būti organizuotos taip, kad būtų glaudžiai susijusios su bendra vietine ir nacionaline sveikatos apsaugos sistema, o sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją
Seimo kontrolieriai rašte taip pat atkreipia dėmesį, “ jog Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau - Komitetas) vizitų Lietuvos įkalinimo įstaigose ataskaitose yra ne kartą[2] akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turėtų labiau rūpintis įkalintų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo prieinamumu. Komiteto nuomone, didesnis Sveikatos apsaugos ministerijos dalyvavimas teikiant suimtiesiems ir nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugas padėtų užtikrinti optimalią sveikatos priežiūrą įkalintiems asmenims bei užtikrintų principo, jo g šie asmenys turi gauti tolygios kokybės paslaugas kaip ir laisvėje esantys visuomenės nariai, įgyvendinimą.“
Seimo kontrolieriai kartu pažymi, „kad Lietuvos Respublika, būdama Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą narė, pagal šios konvencijos 3 straipsnį yra įsipareigojusi vykdydama šios konvencijos nuostatas bendradarbiauti su Komitetu, t. y. ir atsižvelgti į jo teikiamas rekomendacijas.“ Rašte akcentuojama ir tai, „kad įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog kalinių sveikatos būklė yra blogesnė nei bendrosios populiacijos: nustatomas didesnis mirtingumas, dažnesnės psichikos ir užkrečiamosios ligos, tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai, labiau paplitę neigiami sveikatą lemiantys socialiniai veiksniai, todėl siekiant užtikrinti ne tik suimtųjų ir nuteistųjų, bet ir visos visuomenės teisę į geriausią sveikatos apsaugą, turi būti sukurtas mechanizmas, užtikrinantis tinkamą, pakankamą ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo įstaigose esantiems asmenims.“ Atsižvelgiant ir į kitų Europos valstybių praktiką, tiek Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje bei kitose šalyse, už sveikatos priežiūros paslaugų bausmių vykdymo sistemoje prieinamumą ir kokybę yra atsakingos šių šalių sveikatos apsaugos ministerijos.
Teikiamo projekto tikslas – suimtuosius ir nuteistuosius integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą.
Teikiamo projekto uždaviniai: nustatyti, kad suimtieji ir nuteistieji valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o PSDF disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos teisingumo, ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat lėšomis, skirtomis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingiems vaistams įsigyti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant suimtuosius ir nuteistuosius integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis būtų draudžiami suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Kartu, iš šio straipsnio 5 dalies siūloma išbraukti nuostatas apie tai, kad teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kartu Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį siūlytina papildyti nuostata, pagal kurią tarpvalstybinė medicina nebūtų taikoma suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu.
Priėmus įstatymo projektą bus išspręsta bausmių vykdymo sistemos medikų nepakankamo darbo užmokesčio problema, sukurtas mechanizmas, pagal kurį būtų užtikrintas nepertraukiamas pirminio lygio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgyvendintos ir tarptautinės rekomendacijos integruoti kalėjimų mediciną į nacionalinę sveikatos sistemą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jų plėtra.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Iki teikiamo įstatymo priėmimo, jo įgyvendinimui reikalingos lėšos (žr. aiškinamojo rašto 12 punktą) turi būti atitinkamai perskirstytos rengiamame 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (PSDF biudžete atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, iš kurių šiuo metu apmokamos suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, sumą ir skiriant asignavimus sumokėti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokoms už asmenis, valstybės lėšomis draudžiamus privalomuoju sveikatos draudimu).
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai turės priimti naujus įstatymų projektų nuostatas įgyvendinančius teisės aktus arba pakeisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus, kuriais šiuo metu reguliuojamas sveikatos priežiūros paslaugų suimtiesiems ir nuteistiesiems teikimas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Suimtųjų ir nuteistųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms 2020 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 2 700 tūkst. eurų[3]. 2021 – 2022 m. nurodyta metinė privalomajam sveikatos draudimui reikalingų lėšų suma galimai keistųsi, jei būtų indeksuojamas įmokos į PSDF už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį dydis ir (ar) kistų apdraustųjų skaičius (prognozuojama, kad dėl įstatymų Nr. XIII-2264 ir Nr. XIII-2263 nuostatų įgyvendinimo bendras nuteistųjų skaičius laisvės atėmimo vietų įstaigose mažės iki 15 proc.).
Atkreiptinas dėmesys, kad dalis iš valstybės biudžeto PSDF biudžetui skiriamų tikslinių asignavimų, šiuo metu naudojama suimtųjų bei nuteistųjų gydymo valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose išlaidoms, taip pat vaistų, skirtų šiuos asmenis gydyti nuo pavojingų užkrečiamų ligų, įsigijimo išlaidoms padengti (tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai). Priėmus įstatymų projektus, šios valstybės biudžeto tikslinių asignavimų dalies į PSDF skirti nebereikės, o draudimo įmokoms sumokėti reikalingos lėšos turi būti suplanuotos (perskirstytos) 2020 m. PSDF biudžeto projekte.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vertinimas.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „sveikatos draudimas“, „suimtasis“, „nuteistasis“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Siūlomoms priemonėms pritaria bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros specialistus atstovaujanti profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Teikia:
Seimo narė Agnė Širinskienė
[1] Įkalinimo sąlygų stebėsenos indeksas, 2015 m., 65 psl.
[2] Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminanti elgesį ar baudimą: ataskaitos CPT/Inf (2014)18
po 2012 m. lapkričio 27 d. - gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje 64 punktas; ataskaitos CPT/Inf (2018)2 po 2016 m. rugsėjo 5-15 d.
vizito Lietuvoje 62 punktas; ataskaitos CPT/Inf (2019)18 po 2018 m. balandžio 20-27 d. vizito Lietuvoje 40 punktas.
[3] Planinis įkalintų asmenų skaičius 2020 m. – 6 200, planuojama valstybės biudžeto įmoka už vieną apdraustą asmenį – 438 eurai.