2018-12-07
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-2715(2)
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9 |
|
|
|
Pasiūlymas: Kadangi nuo 2019 metų sausio 1 d. nėra įgyvendinamos jokios naujos švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų reformos, siūlome atitinkamai pakeisti preambulės ketvirtą pastraipą. Taip pat siūlome šioje pastraipoje apibrėžti, kad įgyvendinant reformas socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ženkliai sumažins valdžios sektoriaus pajamas ir šią pastraipą išdėstyti taip:
“įvertindamas
nuo 2019 m. sausio 1 d. pradedamas įgyvendinti naujas struktūrines reformas
Pasiūlymas: Preambulės 5 pastraipą, kuri yra abstrakti ir nėra tiesiogiai susijusi su 2019 m. biudžeto projektu pakeisti nauja pastraipa:
“ „atsižvelgdamas į tai, kad viešojo sektoriaus (mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų ir pan.) atlyginimų augimas vis labiau atsilieka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo,“
Pasiūlymas Papildyti įstatymo preambulę nauja 6 pastraipa ir ją išdėstyti taip:
„atsižvelgdamas į tai, kad 2018 metais Lietuva tapo Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) nare ir yra įsipareigojusi valstybės valdyme remtis geriausia EBPO patirtimi“
Pasiūlymas Papildyti preambulę nauja 7 pastraipa ir ją išdėstyti taip:
„atsižvelgdamas į tai, kad EBPO šalyse vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų santykis su vidutiniais šalies darbo užmokesčiais yra žymiai didesnis nei Lietuvoje, pvz.: mokytojų atlyginimai EBPO šalyse vidutiniškai siekia 120 proc. EBPO valstybių darbo užmokesčio vidurkio, tuo tarpu Lietuvoje jis siekia tik 90 proc., gydytojų darbo užmokesčio vidurkis EBPO šalyse siekia 260 proc., o Lietuvoje tik 150 proc.“
Pasiūlymas
Papildyti preambulę nauja 8 pastraipa ir ją išdėstyti taip:
„įsipareigodamas siekti, kad viešojo sektoriaus atlyginimai Lietuvoje būtų didinami žymiai sparčiau taip, kad iki 2022 metų sausio 1 d. viešojo sektoriaus vidutinių atlyginimų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu pasiektų atitinkamus EBPO santykių vidurkius“
Pasiūlymas 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas
Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams yra apsprendžiama Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis, dėl kurių apibrėžimo po mokesčių reformos įgyvendinimo šiuo metu vyksta diskusijos su Lietuvos savivaldybių asociacija, siūlome pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais),
tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus
valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo nuostatas.“
Pasiūlymas 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimas
Kadangi iš skolintų lėšų negalima finansuoti tokių išlaidų, kurios yra apibrėžiamos įstatymais nustatytomis programomis, siūlome pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą išbraukiant sakinio dalį „išmokai vaikui mokėti ir iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą finansuoti pagal faktišką poreikį” ir jį išdėstyti taip:
“skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis
ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 20 straipsnių nuostatos:
su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms
iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo
finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu
susijusioms išlaidoms apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos
biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais
vykdomo referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų
apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO,
atsiradus papildomų lėšų poreikiui dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos (EBPO) skelbiamos BVP prognozės Lietuvos Respublikai (užtikrinant ne
daugiau kaip 2,01 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą); Lietuvos
Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu,
vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai
numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar
organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar
susitarimuose; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai
žemės ūkio subjektams teikti; valstybės paramai teikti įgyvendinant
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus;
Pasiūlymas Papildyti įstatymą 21 straipsniu:
„21 straipsnis. Pavedimas Vyriausybei dėl viešojo sektoriaus finansinio stiprinimo strategijos 1. Pavesti Vyriausybei nedelsiant pateikti Seimui informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos) darbuotojų ilgalaikę ligšiolinę atlyginimų kaitą; pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui parengti tikslų aprašą, kokią informaciją Vyriausybė turėtų pateikti Seimui; 2. Pavesti Vyriausybei nedelsiant pateikti Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) sukauptą informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių atlyginimų santykio su vidutiniais EBPO šalių atlyginimais standartus. 3. Pavesti Vyriausybei nedelsiant parengti ir iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti Seimui valstybės strategiją, skirtą svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvoms 2019, 2020 ir 2021 metais ir kurioje būtų numatyta, kad 2021 metais šių sričių vidutinių atlyginimų santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu pasieks EBPO standartą.”
Pasiūlymas Papildyti įstatymą 22 straipsniu:
“22 straipsnis. Pavedimas Vyriausybei dėl savivaldos finansinio stiprinimo strategijos Pavesti Vyriausybei nedelsiant parengti ir iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti Seimui valstybės strategiją, skirtą savivaldos finansiniam stiprinimui, kurioje būtų įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių finansinė padėtis, valstybei nesant ekonominėje ar finansinėje krizėje, negali blogėti, nepriklausomai nuo Vyriausybės ar Seimo priimamų mokestinių ar kitokių finansinių sprendimų.”
|
Teikia:
Seimo nariai
Mykolas Majauskas
Andrius Kubilius