image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo

Aplinkos apsaugos komitetui

E. pristatymo informacinė sistema

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4848

 

 

2020 m. gegužės   d. Nr.

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į gautą suinteresuotųjų asmenų grupės kreipimąsi, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4848 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad priėmus Projektą neliktų nuostatų, užtikrinančių, kad statybos darbų projektavimo savivaldybės saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose ar jų teritorijose, jų teritorijoje esančiuose statiniuose, jų vietovėse ar jų apsaugos zonose statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrintų specialiųjų žinių ir patirties turintys kvalifikuoti paveldosaugos specialistai. Taip pat Projekto nuostatos gali būti interpretuojamos dviprasmiškai, o tai sudarytų sąlygas pasielgti nesąžiningai ar galimai net piktnaudžiauti. Be to, kyla rizika, kad įgyvendindamos Projekte siūlomas nuostatas savivaldybės sieks pirmiausiai užtikrinti tik vietos bendruomenės, o ne nacionalinius interesus.

Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir nuomonę:

1.              Projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 10 dalį ir nustatyti, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jos apsaugos zonoje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose (šis reikalavimas netaikomas savivaldybės saugomais paskelbtiems kultūros paveldo objektams ar jų teritorijoms, jų teritorijoje esantiems statiniams, jų vietovėms ar jų apsaugos zonoms) (pasvyruoju šriftu išskirtas tekstas – Projektu siūlomos nuostatos – mūsų pastaba).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:

1.1.        Pagal Projektą Statybų įstatymo 27 straipsnio 10 dalies nuostatų konstrukcija suponuoja nuomonę, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) neturės pareigos tikrinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tais atvejais, kai statybos darbai projektuojami savivaldybės saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose ar jų teritorijose, jų teritorijoje esančiuose statiniuose, jų vietovėse ar jų apsaugos zonose, o tokias funkcijas pagal minėtą straipsnį atliks savivaldybės administracija.

Atkreipiame dėmesį, kad nei Projektas, nei galiojantis Statybų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – Paveldo apsaugos įstatymas) nenustato reikalavimo (pareigos), kad statybos darbų projektavimo savivaldybės saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose ar jų teritorijose, jų teritorijoje esančiuose statiniuose, jų vietovėse ar jų apsaugos zonose atvejais statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos institucijos ar padaliniai (specialiųjų žinių, patirties ir atitinkamą kvalifikaciją paveldosaugos srityje turintys asmenys). Nors tikėtina, kad priėmus Projektą šias funkcijas vykdys savivaldybių paveldosaugos padaliniai, atsižvelgdami į tai, kad Paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatos tokių funkcijų ar pareigų minėtiems padaliniams nenustato, manome, kad kyla pagrįstų abejonių, ar bus užtikrinama, kad šios funkcijos bus įgyvendinamos objektyviai. Kita vertus, kai teisės aktai aiškiai nenurodo atitinkamų pareigų įgyvendinimo, gali susidaryti sąlygos pasielgti nesąžiningai ar net piktnaudžiauti, taip pat gali būti eliminuojama atsakomybė už netinkamą šių (pagal kitų teisės aktų nuostatų interpretacijas – išvestinių) pareigų atlikimą.

1.2.        Pagal Paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministerija taip pat yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuojančių institucijų.

Tai, kad pagal galiojantį Statybos įstatymą Kultūros ministerijai atskaitinga institucija (Kultūros paveldo departamentas) vykdo statinio projektų sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrą, mūsų nuomone, yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinės politikos ir valstybinio administravimo užtikrinimo priemonė. Tuo tarpu (Projekto priėmimo atveju) šias funkcijas perduodant savivaldybių administracijoms, kiekviena savivaldybė jas įgyvendintų savaip (o atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, atskirais atvejais galimai ir neįgyvendintų) ir dėl to gali kilti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinės politikos ir valstybinio administravimo įgyvendinimo nuoseklumo rizika.

Manytume, kad šiuo klausimu dėl Projekto turėtų pasisakyti ir Kultūros ministerija.

1.3.        Manome, kad sprendimų įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas objektyvumui reikšmės gali turėti ir aplinkybė, kad įgyvendindama minėtas funkcijas kiekviena savivaldybė gali siekti pirmiausiai užtikrinti vietos, o ne nacionalinius interesus, nors nekilnojamasis kultūros paveldas yra nacionalinė (visos visuomenės) vertybė.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant užtikrinti Paveldo apsaugos įstatymo tikslų (išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis) įgyvendinimą būtina apsvarstyti Projekto nuostatų tikslingumą. Nusprendus pritarti Projektui siūlome apsvarstyti galimybes tobulinti minėtas Projekto nuostatas arba kitų teisės aktų, pavyzdžiui, Paveldo apsaugos įstatymo, tobulinimo tikslingumą ir aiškiai nustatyti savivaldybių paveldosaugos padalinių pareigą tikrinti Statybų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, kai statybos darbai projektuojami savivaldybės saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose ar jų teritorijose, jų teritorijoje esančiuose statiniuose, jų vietovėse ar jų apsaugos zonose.

 

Direktorius                                                                                                      Žydrūnas Bartkus

 

 

Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]