LIETUVOS RESPUBLIKOS

JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 6, 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 61, 62, 63 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1.             Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

 

2021 m. atliktas tyrimas „Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas. II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos“[1] (angl. Governance of the Service Delivery Chain for Youth Mental Health in Lithuania) rodo, kad Lietuva šiuo metu išgyvena jaunimo emocinės sveikatos krizę. Analizuojant vaikų ir paauglių psichikos sveikatos klausimus svarbu paminėti, kad pagal bendrus vaikų gerovės vertinimo rezultatus Lietuva užima tik 33 vietą iš 38 šalių, o pagal vaikų geros psichikos sveikatą užima tik 36 poziciją (UNICEF, 2020[2]).

2018 m. atlikti tarptautiniai 11, 13 ir 15 metų amžiaus mergaičių ir berniukų gyvensenos ir sveikatos  tyrimai[3] (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) atskleidžia, kad penkiolikmečiai Lietuvoje patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių. Ypatingai jautri sritis – patyčios. Didelė dalis jaunuolių taip pat jaučia įtampą, spaudimą mokykloje ir kitus dirgiklius. Tik 24 proc. merginų ir 44 proc. vaikinų savo sveikatą vertina labai gerai.

Remiantis 2020 m. Aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos tyrimo rezultatais[4], daugiau nei pusė studentų propaguoja sveiką gyvenseną, yra patenkinti gyvenimu, mano, kad juos supranta ir palaiko jų šeima ir draugai. Tik kiek mažiau nei pusė studentų yra patenkinti savo fizine sveikata, o daugiau nei ketvirtadalis studentų nėra patenkinti savo sveikata.  

PSO (2017) duomenimis, savižudybė yra pirma pagal svarbumą paauglių mirties priežastis tarp mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir pagal antra pagal svarbumą paauglių mirties priežastis tarp dideles pajamas gaunančiose šalyse. Bendras mirčių dėl savižudybės procentas tarp 10–19 metų paauglių 2017 m. šalyse, priklausančioms PSO, buvo 15 proc., o tuo tarpu Lietuvoje jis viršijo net 20 proc., ir Lietuvos savižudybių statistika buvo antra blogiausia PSO šalyse.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis (2020)[5], ši situacija negerėjo ir 2019 m.: tarp 15‒29 m. jaunuolių 2014‒2019 m. savižudybės vidutiniškai sudarė  24,36 proc. visų mirties priežasčių, o daugiausia jų įvykdė 25‒29 m. vyrai.

Remiantis Aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos tyrimo 2020 m. rezultatais, net 28,1 proc. studentų yra galvoję apie savižudybę. Panašūs rodikliai nurodyti ir Lietuvos emocinės pagalbos tarnybų asociacijos 2021 m. ataskaitoje[6]: per pastaruosius metus jaunimo skambučiai  „Jaunimo linijoje“ savęs žalojimo / savižudybės rizikos tema sudarė 22 proc. visų skambučių, o „Vaiko linijoje“ žymiai (nuo 9 iki 17 proc.) padažnėjo vaikų skambučiai su savižudybės rizika (šios temos padažnėjimas stebimas jau ilgą laiką, ir tai yra viena iš dažniausių vaikų skambučių temų). 

Minėtas 2021 m. atliktas tyrimas „Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas. II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos“, be kita ko, rodo ir tai, kad mokyklų personalas turi mažai žinių, susijusių su jaunų žmonių emocine sveikata.   

Remiantis  Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo rezultatais[7] (ESPAD, 2019), bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15‒16 amžiaus mokinių, bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. Lietuvos mokinių, o 54 proc. jų teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu Vilmorus 2021 m. atlikto Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo rezultatai[8] rodo, kad rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročiai daugeliui susiformuoja paauglystės laikotarpiu: respondentai rūkyti pradėjo būdami vidutiniškai 16,4 metų amžiaus. Dažniausiai rūkyti pradedama dar nesulaukus pilnametystės – 63,2 proc. rūkiusių jaunų asmenų pradėjo rūkyti būdami jaunesni nei 18 m. Beveik pusė (47 proc.) rūkiusiųjų respondentų nurodė, kad pradėjo rūkyti būdami 16 m. ar jaunesni, ketvirtis (26,1 proc.) – 15 m. ar jaunesni. Vidutinis alkoholio vartojimo pradžios amžius buvo 17 metų. Dauguma (70,1 proc.) alkoholį vartojusio jaunimo pradėjo jį vartoti būdami jaunesni nei 20 m. amžiaus, 42,6 proc. pradėjo vartoti alkoholį būdami jaunesni nei 18 m., o 13,2 proc. – jaunesni nei 16 m. 

Remiantis 2020 m. atlikto Jaunimo problematikos tyrimo rezultatais[9], Lietuvoje vis daugiau jaunuolių lytinius santykius pradeda dar būdami nepilnamečiai. Lyginant 2010‒2011 m. atlikto tyrimo ir 2020 m. tyrimo rezultatus, pastebima, kad lytinių santykių tarp nepilnamečių padidėjimas yra 11,3 proc. ‒ nuo 54,7 iki 66 proc. 

Lietuvoje padaugėjo fiziškai pasyvių gyventojų – nuo 46 proc. 2013 metais iki 51 proc. 2017 metais. Šiuo aspektu Lietuva lenkia ES šalių vidurkį (46 proc.). Maždaug du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų, o didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis[10], 18–24 metų amžiaus jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis paskutinius keletą metų išlieka pakankamai aukšta (5,4  proc.), o niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių skaičius augo (nuo 9,4 proc. 2016 m. iki 10,9 proc. 2021 m.). 

Taigi atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, kad įvairūs rodikliai įvairiose jaunimo politikos srityse išlieka sudėtingi ir visi minėti rodikliai turi didelę sąsaja su paauglystės laikotarpiu (11–15 m. amžiaus tarpsnis, pasižymintis sudėtingais fizinio ir psichinio vystymosi prieštaravimais), Tyrimai rodo ir tai, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros ir kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su jaunimu paauglystės periodu.

Kai dirbama su aptariamomis problemomis, jauniems žmonėms daugeliu atvejų svarbus kokybiškas palaikymas, išklausymas, palydėjimas, individualus dėmesys ir įsigilinimas į konkrečią problematiką. Šiuo metu darbo su jaunimo sistema iš dalies atliepia šiuos iššūkius, tačiau nepakankamai. 

Lietuvoje yra patvirtintos 5 konkrečios darbo su jaunimu formos: atvirasis darbas su jaunimu, darbas su jaunimu gatvėje, jaunimo informavimas ir konsultavimas, mobilusis darbas su jaunimu ir jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas (Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 2 d.). Deja, šiuo metu Lietuvoje yra tik 12 savivaldybių, kuriose įgyvendinamos trys ar daugiau darbo su jaunimu formos. Taip yra pirmiausia todėl, kad daugumoje savivaldybių nepakankamai pritaikyta jaunimui palanki infrastruktūra, daliai jaunimo, ypač ‒ gyvenančio kaimo vietovėse, sudėtinga gauti laisvalaikio užimtumo paslaugas jų gyvenamojoje teritorijoje. Todėl būtina plėtoti ne tik atvirąjį darbą su jaunimu Lietuvos savivaldybėse, bet ir kitas darbo su jaunimu formas – mobilųjį darbą su jaunimu arba darbą su jaunimu gatvėje, taip pat jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, įvairius darbo su jaunimu metodus.  

2021 m. gruodžio mėn. Jaunimo reikalų agentūros duomenimis[11], Lietuvoje mobilųjį darbą su jaunimu vykdė 24 mobiliojo darbo su jaunimu komandos dvidešimt dviejose Lietuvos savivaldybėse, o darbą su jaunimu gatvėje vykdė 8 darbo su jaunimu gatvėje komandos 4 didžiosiose Lietuvos savivaldybėse  (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje). 2021 m. pabaigoje jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, kaip naują darbo su jaunimu formą, pradėta taikyti keturiose Lietuvos savivaldybėse (Vilniuje, Kuršėnuose, Šilutėje ir Jurbarke).  

Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, 2022 m. gegužės mėnesį Lietuvoje veikė 49 atvirieji jaunimo centrai (toliau – AJC) ir 74 atviros jaunimo erdvės (toliau ‒ AJE), taigi iš viso ‒ 123. 2021  m. AJC ir AJE, gavusių finansavimą iš Jaunimo reikalų departamento, veiklose dalyvavo 24 810 unikalių jaunų žmonių ir 4 118 unikalių jaunų žmonių aplankė / dalyvavo mobiliųjų komandų vykdomose veiklose. Taigi iš viso – 28 928 jauni žmonės arba maždaug 6 proc. visų Lietuvos jaunų žmonių, tačiau, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis[12], vien tik nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15‒29 m. jaunimo dalis 2021 m. pabaigoje buvo dvigubai didesnė, t. y. 12,3 proc. (arba maždaug 56,6 tūkst.) jaunų žmonių. 

Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, darbuotojų, dirbančių su jaunimu (toliau – jaunimo darbuotojai), skaičius auga: 2020 m. AJC ir AJE buvo 118,7 jaunimo darbuotojo etato (įdarbinti buvo 156 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose – 15,75 etato (įdarbinti buvo 29 darbuotojai), o 2022  m. ‒ jau 178,1 etato AJC ir AJE (įdarbinti buvo 239 jaunimo darbuotojai), mobilaus darbo komandose ‒ 61 etatas (įdarbinti buvo 89 jaunimo darbuotojai).

Jaunimo darbuotojams tenka didelis darbo krūvis: 2021 m. vienam jaunimo darbuotojui, dirbančiam AJC arba AJE, vidutiniškai teko 103 jauni žmonės, o vienam mobilųjį darbą dirbančiam jaunimo darbuotojui – 63 jauni žmonės.

Nors Lietuvoje jaunimo darbuotojų skaičius auga, ši profesija net nėra įtraukta į profesijų katalogą, nors daugelyje dalyje Europos šalių (pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje)[13] jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija, universitetuose ir  kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Be to, tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas, kiti elementai, rodantys tokios specialybės / profesijos pripažinimą.

Lietuvoje vis labiau susiduriama su kvalifikuotų jaunimo darbuotojų trūkumo problema, ypač regionuose. Jiems keliami aukšti reikalavimai ir dideli lūkesčiai, tačiau tinkamo, aiškaus ir oraus tokio darbo reguliavimo nėra: jaunimo darbuotojų institutas Įstatyme nėra įtvirtintas. Visa, kas yra susiję su jaunimo darbuotojais, yra reguliuojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, nors akivaizdu, kad tokio lygmens teisės aktai gali būti skirtas tik įstatymui įgyvendinti.

Per pastaruosius 10 metų buvo sukurta visa jaunimo darbuotojų palaikymo sistema, tačiau šiuo metu jai kyla daug iššūkių dėl skirtingose įstaigose taikomo skirtingo jaunimo darbuotojų priskyrimo atitinkamai profesijai (metodininkai, renginių organizatoriai ir kt.)

Tokia situacija didina jaunimo darbuotojų profesijos ir veiklos neapibrėžtumą, neaiškumą, mažina jaunimo darbuotojų skaičių, jų motyvaciją ir, žinoma, šios profesijos patrauklumą. Jeigu šis klausimas nebus sprendžiamas, darbo su jaunimu sistema pradės stagnuoti ir vis mažiau galės atliepti tikslinės grupės poreikius. 

Siekiant to išvengti bei užtikrinti tolygią darbo su jaunimu sistemos plėtrą, būtina atitinkamai keisti Įstatymą, t. y. jame įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją. Tam ir skirtas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61, 62, 63 straipsniais įstatymo projektas (toliau ‒ Projektas).

 

2.             Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

 

Projekto iniciatorė ir rengėja yra Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

 

3.             Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

 

Įstatyme nėra įtvirtintas jaunimo darbuotojų institutas. Šiuo metu šį klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-208 patvirtintas Jaunimo darbuotojų veiklos aprašas.

 

4.             Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

 

Projektu siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnį, kuriame paaiškinamos Įstatyme vartojamos sąvokos, 71 dalimi, kuri apibrėžtų jaunimo darbuotojo sąvoką. Atitinkamai Projektu siūloma patikslinti Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtintą darbo su jaunimu principą (atviro ir neformalaus bendravimo).

Projektu siūloma Įstatymą papildyti 61 straipsniu, kuriame būtų nustatyti jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai (1 dalis) bei sureguliuoti nepriekaištingos reputacijos klausimai (2 ir 3 dalys).

Projektu taip pat siūloma Įstatymą papildyti 62 straipsniu, kuriame būtų nustatyti jaunimo darbuotojų veiklos principai.

Projektu siūloma Įstatymą papildyti ir 63 straipsniu, kuriame būtų numatytos jaunimo darbuotojų funkcijos.

Projektu siūloma papildyti Įstatymo 7 straipsnį 21 dalimi, kuri numatytų, kad dalį darbo su jaunimu formų – atvirąjį darbą su jaunimu, mobilųjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą – galėtų tik jaunimo darbuotojai.

Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d.

 

5.             Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

 

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.

 

6.             Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

 

Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės, tačiau turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai (tikėtina, kad kiek sumažės nepilnamečių nusikalstamumas ir pan.).

 

 

 

7.             Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

 

Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

 

8.             Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams

 

Projektas strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja.

 

9.             Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

 

Priėmus įstatymą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.

 

10.         Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas

 

Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

 

11.         Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

 

Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.

 

12.         Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai

 

Priimto įstatymo įgyvendinimui yra būtina pakeisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. A1-208 „Dėl Jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A1-614 „Dėl Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos aprašo, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos aprašo, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos aprašo ir Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

13.         Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

 

Priimto įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.

 

 

 

14.         Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

 

Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.

 

15.         Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

 

„Jaunimas“, „darbas su jaunais asmenimis“, „jaunimo darbuotojas“, „keliami reikalavimai“, „nepriekaištinga reputacija“, „sertifikavimas‘, „funkcijos“, „principai“, „kompetencijos“, „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, „darbo su jaunimu formos“.

 

16.         Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

 

Nėra.

 

 

Teikia

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen

 


[1] Prieiga per internetą: https://www.google.com/search?q=Governance+of+the+Service+Delivery+Chain+for+Youth+Mental+Health+in+Lithuania&rlz=1C1CAFA_enLT722LT722&oq=Governance+of+the+Service+Delivery+Chain+for+Youth+Mental+Health+in+Lithuania&aqs=chrome..69i57.950j0j15&sourceid=chrome&ie=UTF-8.

[2] Worlds of Influence: Understanding What Shapes Child WellBeing in Rich Countries’. Innocenti Report Card 16. Florence: UNICEF Office of Research – Innocenti. Prieiga per internetą: https://www.unicef.org/media/77571/file/Worlds-of-Influence-understanding-what-shapes-child-well-beingin-rich-countries-2020.pdf.

[3] Prieiga per internetą: http://hbsc.lt/wp-content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf.

[4] Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/PREVENCIJA/studentai.pdf.

[5] Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a721ae58-8d16-4242-a446-329529744046#/.

[6] Prieiga per internetą: http://www.klausau.lt/index.php?p=31.

[7] Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/ESPAD%202019%20tyrimo%20ataskaita%20LT.pdf.

[8] Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%20Santrauka.pdf.

[9] Prieiga per internetą: https://jra.lt/dirbantiems/suzinok-daugiau/informacija-apie-jaunima/tyrimai-apie-jaunima.

[10] Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-jaunimas.

[11] Prieiga per internetą: https://jra.lt/dirbantiems/suzinok-daugiau/darbo-su-jaunimu-formos/atvirasis-darbas-su-jaunimu.

[12]Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=110b0a03-3a70-42ad-ae09-65b5b0a81ff7#/.

[13] Prieiga per internetą: https://pjp-eu.coe.int/documents/42128013/47261623/Web-PREMS-051920-Education-of-youth-workers-in-Europe.pdf/484a2b36-7784-d953-bfc4-2a34c988e854?t=1592400488000.