AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ NR. VIII-1835 7, ŪKINIŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1804 3, viešųjų įstaigų įstatymo NR. I-1428 2, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo NR. VIII-275 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projektą paskatino parengti informacinių technologijų įmonių galima plėtra Lietuvoje. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją Baltarusijoje, baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės nori perkelti savo veiklą į Lietuvą, tačiau susiduria su kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmone Lietuvoje, atidarymo sunkumais bankuose. Lietuvoje veikiančių bankų žemas rizikos apetitas klientams ne rezidentams ir itin sudėtingos bei ilgos procedūros apsunkina, o neretai apskritai užkerta kelią steigiamai įmonei atsidaryti sąskaitą ir tuo pačiu įsisteigti Lietuvoje. Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, jog kaupiamąją steigiamos akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos ar viešosios įstaigos sąskaitą galima atidaryti tik banke. Siekiant sudaryti patogesnes sąlygas steigti įmones bei atidaryti kaupiamąsias sąskaitas, įstatymo projektu siūloma išplėsti kaupiamąsias sąskaitas galinčių atidaryti licencijuotų subjektų ratą ir numatyti galimybę kaupiamąsias sąskaitas atidaryti elektroninių pinigų įstaigose.
Elektroninių pinigų įstaigoms galioja griežti licencijų išdavimo, veiklos vykdymo normatyviniai reikalavimai, jos yra prižiūrimos Lietuvos banko. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reguliavimas yra identiškas tiek elektroninių pinigų įstaigoms, tiek bankams. Tokio tipo įstaigos, kitaip dar žinomos kaip fintech – būdamos mažesnės, neretai specializuotos yra lankstesnės ir dažnai technologiškai pažangesnės, tad geba veikti efektyviau fiziniams vartotojams bei verslo organizacijoms siūlydamos sąskaitų valdymo ir mokėjimų vykdymo paslaugas, kurios yra analogiškos bankų sąskaitų funkcionalumui. Dėl šių priežasčių tiek privatūs, tiek verslo klientai, vis dažniau renkasi atsidaryti pagrindinę sąskaitą fintech įmonėse.
Įstatymo projektais numatoma leisti įvairių teisinių formų įmonių ir įstaigų kaupiamąsias sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Taip būtų sudarytos teisės ir laisvės įmonėms pačioms apsispręsti kokią finansų paslaugų teikėją pasirinkti bei sudarytų verslo plėtros galimybes bei konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje. Asociacija Infobalt atkreipia dėmesį, kad jokių techninių, teisinių ar kitų priežasčių, kodėl kaupiamoji sąskaita negalėtų būti atidaryta ir bendrovės kapitalas formuojamas, elektroninių pinigų įstaigoje, kurios vykdomą klientų lėšų atskyrimą ir apsaugą griežtai reglamentuoja įstatymai, o prižiūri Lietuvos bankas, nėra.
Su minėta problematika susijęs ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 4 (1) dalies 7 punkto ribojimas, numatantis, jog tam tikrų trečiųjų valstybių rezidentai, atsidarydami sąskaitą Lietuvos Respublikos banke ar elektroninių pinigų įstaigoje, privalo pirmąjį pavedimą atlikti iš kitoje kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos. Pirmiausia, šioje nuostatoje vėlgi numatytas nepagrįstas ribojimas, leidžiantis pirmą mokėjimą priimti tik iš kredito įstaigos, nenumatant galimybės jį priimti iš elektroninių pinigų įstaigos ar kitos mokėjimo įstaigos, kuri taip pat yra licencijuota, prižiūrima ir veikia pagal tuos pačius teisės aktų reikalavimus, taikomus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, kokie taikomi ir kredito įstaigoms. Dar daugiau, pavyzdžiui, steigiamų bendrovių atveju, šis reikalavimas yra apskritai neįgyvendinamas.
Pažymėtina, jog aptariama įstatymo nuostata į Lietuvos Respublikos teisę pateko 2019-12-19 PPTFPĮ pakeitimu perkeliant 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/843 kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau – Direktyva), tačiau Direktyvos reikalavimas perkeltas netiksliai. Būtent Direktyva nenumato įpareigotiesiems subjektams prievolės taikyti nustatytą reikalavimą visais ir bet kokiais atvejais, o nurodo taikyti jį prireikus, t.y. Direktyvos 18 straipsnio a) dalies nuostata numato, jog „Valstybės narės gali reikalauti, kad įpareigotieji subjektai užtikrintų, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu kredito įstaigoje, kuriai taikomi deramo klientų tikrinimo standartai, ne mažiau griežti nei šioje direktyvoje išdėstyti standartai.” Dėl tokio sugriežtinto nuostatos varianto, susidaro situacijų, kai ši nuostata yra praktiškai neįgyvendinama, kaip pavyzdžiui, kai klientas bando atsidaryti apskritai pirmąją savo sąskaitą. Nagrinėjamos problematikos kontekste, iš trečiųjų šalių rezidentų, norinčių atdaryti sąskaitą jų steigiamai bendrovei, turi būti reikalaujami pirmą pavedimą padaryti iš dar tik steigiamos bendrovės vardu atidarytos sąskaitos banke, kas yra neįmanoma, nes būtent dėl tokios pirmosios kaupiamosios sąskaitos atidarymo klientai ir kreipėsi. Atitinkamai siūloma šią nuostatą tikslinti, kad ji taptų įgyvendinama tiek steigiamų įmonių atveju, tiek kitų subjektų atžvilgiu, įvertinus individualią situaciją.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su asociacija Infobalt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke. Taip pat Ūkinių bendrijų įstatyme bei Viešųjų įstaigų įstatymuose numatyta, kad bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą banke, o viešosios įstaigos turi turėti bent vieną sąskaita banke. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato pareigą tam tikrų valstybių rezidentams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) pirmą mokėjimą atlikti iš kitos kredito įstaigos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kad akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos ir viešosios įstaigos savo kaupiamąsias sąskaitas galėtų atsidaryti ne tik banke, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose. Tokiu būdų įmonėms ir įstaigoms butų sudaryta pasirinkimo galimybė, o užsienio kapitalo įstaigoms būtų lengviau įsikurti Lietuvoje, būtų skatinamas finansinių paslaugų konkurencingumas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas sukurs konkurencingesnę darbo aplinką, turės teigiamą poveikį papildomų investicijų pritraukimui į šalį.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Elektroninių pinigų įstaigos“; „Bankas“;
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su asociacija Infobalt.
Teikia
Seimo nariai
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė – Nielsen
Kęstutis Glaveckas
Gintaras Vaičekauskas
Žygimantas Pavilionis
Agnė Bilotaitė
Dainius Kreivys