PASIŪLYMAI
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4033
2019 -11-21
|
Ei. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Priedėlis |
Dalis |
Punktas |
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
1 |
I |
|
Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 1 priedelio I skyrių ir jį išdėstome taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ LEISTINOS TARŠOS TARIFAI
I. Teršalai, išmetami į aplinkos orą
„ |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
2 |
I |
|
Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą.
„Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ NORMATYVUS VIRŠIJANČIA TARŠA TARIFAI
I. Teršalai, išmetami į aplinkos orą
„ |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
Argumentacija: Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo 2020 metų yra nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui. Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Ne komunalinių atliekų srauto atliekų deginimui numatomas didžiausias mokestis todėl, kad būtų nepatrauklus perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, pvz. išrūšiuotų pakuočių, kuomet vietoje sutvarkymo, jos paprasčiausiai pateikiamos sudeginti, deginimas.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymą 8 priedeliu ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 priedėlis
MOKESČIO už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis TARIFAI
„
|
||||||||||||||||||||||||||||||
Teikia
Seimo narė Virginija Vingrienė