LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2022-01- Nr. 4-01-
E. pristatymo informacinė sistema
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Pagalbos veislininkystei taisyklių
2022 m. sausio 28 d. Nr. 4-01-750
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 2D-3232 (3.28 E) „Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo“ keliamas abejones[1], Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Pagalbos veislininkystei taisyklių[2] (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“ antikorupcinį vertinimą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Taisyklių teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinių antikorupcinių pastabų ar pasiūlymų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Šiuo atveju aktualu tai, kad:
1) Metodika nustato ne tik atitinkamų įkainių apskaičiavimo metodologinius nurodymus (nors, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, būtent šių procedūrų reglamentavimas turėtų būti Metodikos pagrindinis reglamentavimo objektas), bet ir konkrečius atitinkamų veiklų įkainių dydžius, kurie apskaičiuoti su konkrečios veiklos vykdymu galimai (bet nebūtinai) susijusių veiksmų / procedūrų atlikimui reikalingomis išlaidomis ar kitomis sąnaudomis.
2) Metodika parengta 2018 m., o nustatant konkrečius įkainių dydžius grindžiamasi 2015 – 2017 metų duomenimis (pavyzdžiui: Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį žemės ūkio viešajame sektoriuje 2015 – 2017 metais) bei šiam laikotarpiui būdingomis (taikytinoms) technologinėmis procedūromis / veiksmais.
3) Metodika yra vieno asmens parengtas mokslinio darbo pobūdžio dokumentas, o ne teisės aktas.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone:
a) Taisyklėmis nustatytų ir finansuojamų įkainių dydžiai atskirais atvejais (pavyzdžiui, jeigu į Taisykles perkeltas Metodikoje apskaičiuotas įkainių dydis, kurį skaičiuojant buvo atsižvelgiama į veiksmų / procedūrų atlikimui reikalingas sąnaudas / išlaidas, tačiau kurių konkrečią veiklą vykdantis asmuo faktiškai neatliko (todėl su minėtais veiksmais / procedūromis susijusių sąnaudų / išlaidų nepatyrė)) gali būti neobjektyvūs, todėl vadovaujantis Taisyklėmis asmenims teikiamas finansavimas gali būti nepagrįstas (pavyzdžiui, teikiamas finansavimas, viršijantis asmens dėl konkrečios veiklos vykdymo objektyviai patirtas išlaidas ir (ar) sąnaudas ir pan.);
b) Abejones dėl Taisyklėmis nustatytų ir finansuojamų įkainių dydžių objektyvumo ir pagrįstumo sustiprina aplinkybė, kad apskaičiuojant įkainių dydžius Metodikoje buvo atsižvelgiama į 2015 – 2017 metų duomenis bei šiam laikotarpiui būdingas (taikytinas) technologines procedūras / veiksmus, kurie, galimai, šiuo metu yra pakitę (pavyzdžiui: pasikeitę statistiniai duomenys; dalis technologinių procedūrų / veiksmų nebetaikoma arba yra pakeistos progresyvesnėmis alternatyvomis ir kt.).
c) Atkreiptinas dėmesys, kad Metodiką parengė vienas asmuo, o Metodika neturi normatyvinio teisės akto statuso. Minėtos aplinkybės gali turėti neigiamos reikšmės Metodikos (ir atitinkamai Taisyklių nuostatų, į kurias perkelti Metodikos sprendiniai) objektyvumui, kadangi ją rengiant galimai nebuvo įgyvendintos Metodikos rengėjo nešališkumą užtikrinančios procedūros, bet ir galimai nebuvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyti teisėkūros principai, užtikrinantys teisinio reglamentavimo procedūrų skaidrumą, nustatomo teisinio reglamentavimo objektyvumą ir kt.
Atsižvelgdama į išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad siekiant užtikrinti skaidrų ir objektyvų pagalbos veislininkystei finansavimą Taisyklėmis galėtų būti atsižvelgiama į Metodika nustatytus metodologinio pobūdžio sprendinius (tačiau galimai įvertinus kitas įkainių apskaičiavimo metodologijas), tačiau tai reglamentuojantys procesai turėtų būti reglamentuojami teisės aktu. Be to, siekiant pagalbos veislininkystei finansavimo objektyvumo kiekvienas konkretus atvejis (dėl finansavimo skyrimo) turėtų būti vertinamas individualiai, visų pirmą atsižvelgiant į asmens faktiškai taikytas technologines procedūras / veiksmus ir su tuo susijusias realias (o ne galimas arba preliminarias) sąnaudas / išlaidas.
2.2. Taisyklių 32 punktas nustato, kad Pagalbos veislininkystei komisijai (toliau – Komisija), vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis ir atsižvelgdama į Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktą paraiškų suvestinę ir skiriamus asignavimus priemonei „Parama veislininkystei“ įgyvendinti einamaisiais metais, priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl lėšų skyrimo arba neskyrimo, taip pat gali sumažinti prašomą skirti lėšų sumą.
Iš Taisyklių nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais ir pagrindais Komisija gali priimti sprendimus susijusius su lėšų neskyrimu arba sumažinimu, todėl minėtos Taisyklių nuostatos vertintinos kaip sudarančios sąlygas Komisijos diskrecijai – t. y. galimybes Komisijai sprendimus priimti savo nuožiūra ir galimai nepagrįstai. Siekiant išvengti šių sąlygų Taisyklėse turėtų būti įvardinami atvejai arba kriterijai, kurių pagrindu Komisija galėtų priimti sprendimus dėl lėšų neskyrimo arba sumažinimo.
3. Kitų pastabų ir (ar) pasiūlymų Taisyklėms neturime.
Atlikus minėto teisės akto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Taisyklės galimai neužtikrina objektyvaus ir pagrįsto pagalbos veislininkystei finansavimo, o taip pat galimai sudaro diskrecines teises sprendimus dėl rekomendacinio pobūdžio sprendimų priimančiam kolegialiam organui. Aplinkybė, kad į Taisykles perkeliamos mokslinio darbo pobūdžio dokumento turinys kelia riziką, kad pagalbą veislininkystei nustatantis teisinis reglamentavimas priimtas neužtikrinant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų įgyvendinimo.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[3], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją).
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]