Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 18
STENOGRAMA
2025 m. sausio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašome užimti savo vietas. Pradėsime plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
10.02 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintauto Iešmanto 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šiandienos posėdį pradėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintauto Iešmanto 95-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Į tribūną kviečiu kolegą Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Oleką.
Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Juozo Oleko kalba
J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų didelė garbė šiandien paminėti mūsų kolegos G. Iešmanto 95-ąsias gimimo metines. Lygiai šią dieną, sausio 14 dieną, 1991 metų, čia, tribūnoje, bet tik Kovo 11-osios Akto salėje, stovėjo G. Iešmantas ir perskaitė Aukščiausiosios Tarybos pranešimą, kuris skelbė: „TSRS ginkluotosios pajėgos, 1991 metų pradžioje pradėjusios atvirą agresiją prieš Lietuvos Respubliką, smurtu užgrobė Vilniuje Spaudos rūmus, Lietuvos radijo ir televizijos rūmus, Vilniaus radijo mazgą bei kai kurių kitų įstaigų pastatus, suniokojo patalpas, įrengimus, plėšikavo. Priešiškų akcijų metu žiauriausiu būdu buvo žudomi ir žalojami pastatus saugoję taikūs žmonės. Tokiais veiksmais siekiama sukelti politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo suirutę Lietuvoje, palikti visuomenę be teisingos ir laisvos informacijos.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, griežtai protestuodama prieš brutalius TSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus, reikalauja, kad Tarybų Sąjunga nedelsdama nutrauktų agresiją, išvestų ginkluotus dalinius iš užgrobtų patalpų ir atlygintų padarytą materialinę žalą bei kitus nuostolius.“
Po trumpų diskusijų šiek tiek patikslintą šį pareiškimą Aukščiausioji Taryba priėmė vieningai.
Ir dar viena paralelė su vakar diena. Vakar mes Laisvės premiją įteikėme vienam iš ryškiausių Lietuvos disidentų, kurių kažkada buvo suskaičiuota tik kelios dešimtys, – Juliui Sasnauskui, o štai 1990 metais Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą pasiekė žinia iš Danijos. Apie ją Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“ rašė: „Į Lietuvos parlamentą iš Danijos pranešimas telefaksu: „Laisvės premija G. Iešmantui suteikta už jo asmeninį indėlį ginant žmogaus teises Tarybų Sąjungoje.“ Ir citata: „Milijonai nužmogintų, represuotų, „perauklėtų“ žmonių – totalitarinės valstybės nusikaltimų įkalčiai. Lietuva turi atgauti nepriklausomybę.“ Tai G. Iešmanto žodžiai ir tai buvo sakoma ne Vingio parke 1989 metų vasarą, bet 1978 metais. Už tai G. Iešmantas buvo nuteistas šešeriems metams kalėjimo ir penkeriems metams tremties. Ir pagaliau G. Iešmantas iš Počernės gyvenvietės prie Pečioros upės grįžo į tėvynę.
Pats G. Iešmantas Kopenhagoje, Kopenhagos universitete, stovėdamas tribūnoje sakė padėkos kalbą už šią premiją. Štai ką jis sakė: „Aš priimu premijos suteikimą ne kaip savo asmeninių nuopelnų įvertinimą, o kaip paramą daug kentėjusiai ir šiandien atkakliai siekiančiai laisvės lietuvių tautai. Aš priimu šį apdovanojimą kaip pagarbos ženklą tiems, kurie artino priespaudos žlugimo dieną sunkiausiomis sąlygomis, kokias tik galima įsivaizduoti, ir aš regiu tuos, kurie, kaip ir aš, perėjo kalėjimus, lagerius ir tremtį. Regiu draugus, neišvydusius karštai trokšto tikslo ir suklupusius mirties glėbyje prie pat nepriklausomybės atkūrimo slenksčio.
Kurdami nepriklausomą Lietuvą, mes ją įsivaizduojame kaip visų vilčių, tauriausių siekimų įsikūnijimo šalį, kurioje įgyvendinta ir politinė laisvė, demokratija, paremta daugpartine sistema, ir laisvė tiek kiekvienam žmogui, tiek jų grupėms, tiek atskiroms tautybėms. Mes norime, kad kaip lietuvis tiek rusas, tiek lenkas jaustųsi Lietuvoje lygiateisiais jos sūnumis, būtų jos patriotai. Maskva trokšta juos sukurstyti, siekdama sudraskyti Lietuvą. Laisvės dvasia, kuri yra žmogaus esmė, visada gyva net belangės tamsoje. Pasiremdama solidarumu ji nugalės ne tik rytiniame Baltijos krante, bet įsitvirtins visur, kur tik dar pažeidžiamos žmogaus teisės, kur dar kenčiama ir kovojama, įsitvirtins visoje žemėje. Ačiū jums už šią viltį, už didelę garbę ir dėmesį.“
Mieli kolegos, G. Iešmantas savo gyvenimu ir pasiaukojimu parodė pavyzdį daugeliui. Jis tapo kaip jungtis tarp pokario pasipriešinimo, ginkluoto pasipriešinimo, ir mūsų laisvės sprendimų Sąjūdyje ir Kovo 11-ąją čia, Lietuvos Respublikos Seime. Užaugęs Sūduvos krašte, gana sunkiomis gyvenimo materialinėmis sąlygomis, mažažemio šeimoje, jis nuėjo labai sudėtingą kelią į laisvę. Kartais sunku suprasti, ar tai buvo tam tikras prisitaikymas, ar gebėjimas itin gudriai laviruoti tarp totalitarinių režimų. Iki pat 1974 metų, kai pirmą kartą buvo suimtas, jisai gana aktyviai ėjo per gyvenimą daugiausia koncentruodamas save žurnalistikoje ir įvairiuose žurnalistinių reportažų darbuose. Tačiau 1974 metais, kai pirmą kartą buvo suimtas, išryškėjo, kad jis vienas pirmųjų eilėmis įprasmino, įamžino R. Kalantos auką, parašęs „Kauno elegiją“. Už ką sovietų KGB buvo sulaikytas, tardytas ir ypač subtiliai atsikirto, sakydamas, kad atstovauja eurokomunistams, sakydamas, kad atstovauja judėjimui už Lietuvos išstojimą taikiu būdu iš Sovietų Sąjungos. Ir taip apgindamas, neatsižadėdamas nė vieno savo rašytinio žodžio. Dar kurį laiką jam pavyko išvengti suėmimo ir tik 1980 metais, kada buvo vienu produktyviausių intelektualios disidentų srovės, kuri reiškėsi „Perspektyvų“ leidinyje… parašęs daugiau nei 30 straipsnių į tą leidinį buvo susektas, suimtas, kalintas, tardytas ir vėliau išsiųstas kalėti į lagerius ir tremtį.
Bet kad ir kur jis būtų, kaip jis būtų tardytas, jis niekada neatsižadėjo savo žodžių. Net atėjus šiek tiek tokiam atlydžiui, kada kiti politiniai kaliniai jau pradėjo grįžti iš įkalinimo vietų. Ir G. Iešmantas galėjo sugrįžti, bet jam buvo pasiūlyta prieš grįžtant parašyti pasižadėjimą, kad jis toliau nekovos prieš sovietų režimą. Tokio pasižadėjimo Gintautas nepasirašė ir dar daugiau nei metus išliko tremtyje, bet išliko ištikimas savo idealams. Grįžęs į Lietuvą 1988 metais greitai įsiliejo į įvairius Sąjūdžio veiksmus ir pasirinko Lietuvos socialdemokratų partiją. Tuo jis artimas mūsų frakcijai, mūsų žmonėms, nes G. Iešmantas įsijungė į Lietuvos socialdemokratų partijos iniciatyvinę atkūrimo grupę ir visus 1989 metus redagavo Lietuvos socialdemokratų laikraštį.
Kaip pavyzdį, kaip kelrodę žvaigždę nurodė A. Sacharovo gyvenimo žygdarbį. Jis rašė: „A. Sacharovo gyvenimo žygdarbis ir mums tartum kelrodė žvaigždė rodo kelią siekiant demokratijos, kovojant už nepriklausomybę.“ G. Iešmantas, dirbdamas Seime, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Nebuvo labai dažnas kalbėtojas, bet buvo labai tikslus įvertindamas įvairius reiškinius ir siūlydamas pasiūlymus dėl Aukščiausiosios Tarybos priimamų dokumentų. G. Iešmantas niekados nepametė, o galbūt dar labiau sustiprino savo veiklą kaip rašytojo, kaip poeto, jis buvo vienas produktyviausių rašytojų, poetų, kuris išleisdavo kasmet bent po vieną ar dvi nedideles knygeles. Labai kukliai jas pristatydavo, vykdamas į tolimiausius Lietuvos kampelius.
Dar viena G. Iešmanto aistra, tai yra dėmesingumas gimtajai kalbai. Apskritai jis niekaip neįsivaizdavo rašto žmogaus, nesidominčio kalba ir jos problemomis. Štai ką jis dar 1981 metais, įkalinimo metais, rašė apie lietuvišką žodį.
„Aš kreipiuosi į Tave kaip į stebuklų stebuklą. Aplinkui dar buvo gūdu ir nyku, bet Tu sutviskai tamsoje tartum žaibas ir parodei kelią bei davei prasmę. Tu suteikei jėgą ir galią, pažymėdamas lemtį ir daiktus ženklais, kurie nušvinta manyje it neužgęstančios žvaigždės. Šio įvardinimo dėka aš galiu pažinti pasaulį ir pažįstu jį kaip vientisą ir dalomą, kaip neaprėpiamą ir aprėpiamą, kaip vienų ir kitų santykį bei judėjimą. Tokia didinga ir begalinė yra gamta, toks didingas ir begalinis esi Tu, Žodi. Ir aš su pasigėrėjimu klausausi, kaip Tu skambi lyg arfa manyje visais žemės garsais, kvapais ir spalvomis. Tu esi įstabi ir kerinti visata, kurios šviesa nepastebimai gobia ir jungia mūsų sielas. Tu esi nelyginant oras ir duona, kuriais mes esame gyvi.
Tu mano akys ir ausys, Žodi. Tu mano širdis ir mintis, Žodi. Tu esi būtent mano atmintis, mano kančios skrynia, Žodi. Tu esi mano viltis ir išsipildymas, Žodi. Kas Tave praranda, tas praranda save. Tavo dėka tampame stiprūs kaip ąžuolai Neries pakrantėje arba šviesūs nelyginant žvaigždės nakties gelmėje. Pagaliau, aš esu vien dėl to, kad Tu esi ir gyveni, Žodi, kad Tu šildai ir maitini mane, kaip šildo saulė ir peni visa, kas gyva. Bet Tavimi džiaugdamasis ir didžiuodamasis, Tave aukštindamas, Žodi, aš Tavęs niekada neišskiriu ir nepriešinu kitiems, aš vien teigiu, jog nieko nėra už Tave aukštesnio ir nieko nėra žemesnio. Aš gerbiu ir vertinu lygiai visus, jie visi man ir savaip gražūs, raiškūs, turtingi, bet mano širdis, mano meilė priklauso vien Tau, gimtasis Žodi. Su Tavimi augau, su Tavimi ir užgesiu. Tu mano esmė ir gyvenimas, Žodi.“
Mieli kolegos, pagerbkime, įsiklausykime į šio didžio mūsų bendražygio žodžius ir gyvenimo pavyzdį. Būkime verti savo kolegos ir išsaugokime jo atminimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Juozai. Prašau ateiti čia ir toliau pirmininkauti posėdžiui.
10.18 val.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo prisaikdinimas
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, gruodžio 17 dieną Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu E. Zemlytę paskyrė Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Teismų įstatymas numato, kad, prieš pradėdami eiti savo pareigas, teisėjai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Prisiekiantysis asmuo priesaką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo pasirašo po priesaikos tekstu. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Kviečiu Seimo Pirmininką S. Skvernelį ir E. Zemlytę prisaikdinimo procedūrai. Po priesaikos Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.
E. ZEMLYTĖ. Aš, Eglė Zemlytė, iškilmingai prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga, humaniška, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis taip, kaip dera teisėjui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname ir linkime laikytis duotos priesaikos. Sėkmės darbuose!
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Gerbiami kolegos, dar turime vieną tokią gražią progą. Mūsų kolegė A. Norkienė sausio 12 dieną minėjo labai jaunatvišką jubiliejų, taigi jūsų visų vardu leiskite pasveikinti Aušrinę. (Plojimai)
10.22 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš darbotvarkės tvirtinimą noriu paskelbti Seimo narės A. Širinskienės šių metų sausio 14 dienos pareiškimą: „Prašau priimti mane į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ nuo šių metų sausio 14 dienos.“ Yra Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdžio protokolas. Svarstytas Seimo narės A. Širinskienės pareiškimas. Nutarta bendru sutarimu pritarti ir priimti į frakciją. (Balsai, juokas salėje)
10.22 val.
Seimo 2025 m. sausio 14 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų siūlymų dėl darbotvarkės? Nepastebėjau, kas iš kolegų pirmiau priėjo. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Dėl darbotvarkės. Frakcijos vardu prašau įtraukti Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-92. Jau yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada ir lyg ir yra suderinta.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Kolega A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti 1-11 klausimą – projektą Nr. XVP-44. Įstatymas iš principo jau yra įsigaliojęs, o su visa procedūra, kuri keliauja Seime, mes čia panašėjame į cirką. Tikrai prašau kolegų nedaryti cirko iš Seimo, nes, kaip minėjau, iki tol buvo pažeista krūva procedūrų. Dabar įstatymas yra pilnai įsigaliojęs, o mes bandome pratęsti įsigaliojusį įstatymą. Ir Teisės departamentas tikrai akcentuoja teismines nutartis, kuriose yra aiškiai pasakyta, kad negali įsiterpti reglamentavimas, na, iš principo tai yra antikonstituciška. Frakcijos vardu prašau išgirsti ir vis dėlto išbraukti klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti įtraukti į šios dienos darbotvarkę projektus Nr. XVP-102 ir Nr. XVP-103, tai yra Atmintinų dienų įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimo projektus. Iš dalies reaguodami ir į jūsų, Seimo Pirmininke, iniciatyvą dėl sausio 13 dienos paskelbimo ne darbo diena, mes siūlome gegužės 1 dieną išbraukti iš šio sąrašo. Įvertiname ir tai, kad Lietuva tiesiog lyderiauja Europoje pagal ne darbo dienų skaičių. Ko nors, matyt, reikėtų atsisakyti. Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas yra šiandieną apsvarstyti tokį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tuomet apsvarstysime visus siūlymus. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pastebėsiu, kad Liberalų sąjūdžio siūlymas turi būti automatiškai priimamas. Kadangi yra jūsų projektas dėl Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo, tai ir kiti projektai, jeigu autoriai pageidauja pateikti, turi būti įrašyti. Taip buvo įrašytas mano Statuto projektas šalia jūsų.
PIRMININKAS. Tiktai yra esminis skirtumas. Tuoj, sekundę! Dėl to mes apsispręsime tada, kada reikės balsuoti, niuansus pristatysime.
Ir kolega R. Motuzas.
R. MOTUZAS (LSDPF). Mieli kolegos, norėjau informuoti, kad šiandien svečiuose yra Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokiniai ir pedagogai. Pasveikinkime. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašau susikaupti. Balsuosime dėl kiekvieno iš siūlymų. Pirmiausiai dėl Seimo nario K. Mažeikos siūlymo įtraukti Laukinės gyvūnijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-92. Balsuojame dėl siūlymo įtraukti Seimo nario K. Mažeikos siūlymą – leisti pateikti Laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 100… Atsiprašau, balsavo 108 Seimo nariai: 79 – už, 5 – prieš, susilaikė 24. Pritarta.
Antrasis siūlymas buvo kolegos Seimo nario A. Petrošiaus dėl 1-11 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės. Kas už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės? Valstybės tarnybos įstatymo projektą siūloma išbraukti. 1-11 klausimas.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 34, prieš – 70, susilaikė 11. Projektas yra paliktas darbotvarkėje.
Ir trečiasis siūlymas buvo kolegės Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen. Čia jis yra dėl Darbo kodekso įtraukimo. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad tik šiandien yra registruotas ir mes neturime Teisės departamento išvados. Tai galime įtraukti į rezervą. Jeigu turėsime išvadą, tada galėsime pateikimą padaryti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tada balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume V. Čmilytės-Nielsen siūlymą dėl Darbo kodekso – dėl Gegužės 1 dienos išbraukimo iš valstybinių švenčių sąrašo?
Balsavo 117 Seimo narių: 53 – už, prieš – 50, susilaikė 14. Nėra pritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, ar turime balsuoti? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Irmantą Šulcą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XVP-91 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Irmantą Šulcą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti I. Šulco atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. 2024 m. gruodžio 17 d. Seimo nutarimu I. Šulcas paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šis nutarimas įsigalioja 2025 m. sausio 28 d. Kadangi jis yra teisėjas ir įgaliojimai nenutrūksta, prisiekti teisėjui nereikės. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, Seimo nutarimo projektas turėtų būti pataisytas techniškai, kad atitiktų Respublikos Prezidento dekretą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume pritarti nutarimui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Nutarimo svarstymas. Diskutuoti taip pat nėra norinčių. Dėl motyvų nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Priėmimo stadija. Turime preambulėje padarytą techninę klaidą, į ką atkreipė dėmesį Teisės departamentas, jinai yra ištaisyta. Ar galėtume pritarti dviem straipsniams su Teisės departamento siūlymu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir saugumo politikos tęstinumo“ projektas Nr. XVP-100 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir saugumo politikos tęstinumo“ projektas Nr. XVP-100. Pranešėjas – R. Motuzas.
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, prieš jus yra Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir saugumo politikos tęstinumo“. Visi žinome, kad dabartinių geopolitinių ir saugumo iššūkių akivaizdoje yra labai svarbu išlaikyti užsienio ir saugumo politikos nuoseklumą ir tęstinumą. Mes žinome, kad praėjusios kadencijos Seime, siekiant to, buvo bandoma pasirašyti politinių partijų susitarimą, tačiau, kaip žinome, procesas buvo ilgas ir sudėtingas, nepavyko, nes nebuvo rasta bendro sutarimo dėl kai kurių dalykų. Na, nėra jokių paslapčių – tai Kinija, perdėm radikalizuota buvo vertybinė politika ir panašiai.
Džiugu, kad šios kadencijos Seime mums Užsienio reikalų komitete, kuriame yra visų politinių partijų, esančių Seime, atstovų, pavyko rasti bendrą sutarimą ir mes šiandien turime tikrai, sakyčiau, solidžią rezoliuciją. Sakyčiau, vienu svarbiausiu prioritetu ir toliau išlieka Ukraina. Mes ir toliau smerkiame Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir, žinoma, be jokios abejonės, įsipareigojame besąlygiškai remti Ukrainą, ginančią savo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pasižadame aktyviai dirbti su sąjungininkais, kad parama Ukrainai iš tikrųjų būtų visapusiška – tiek politinė, tiek karinė, tiek humanitarinė ir kitokia. Žinoma, įsipareigojame skirti daug dėmesio Ukrainos atstatymo darbams.
Seimo rezoliucija taip pat primename, kad esame įsipareigoję vykdyti aktyvią parlamentinę diplomatiją, siekdami, kad visas aljansas greičiau priimtų sprendimą pakviesti Ukrainą tapti NATO nare. Be jokios abejonės, mes nepamirštame ir Rusijos – skatiname stiprinti nacionalines, europines ir tarptautines sankcijas Rusijai bei jos agresiją palaikančioms šalims. Taip pat rezoliucijoje didelis dėmesys skiriamas mūsų pačių ir regionų saugumui, pabrėžiant, kad prioritetas yra patikimos NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos užtikrinimas Baltijos regione ir visoje rytinėje aljanso dalyje.
Toliau rezoliucijoje, žinoma, akcentuojame, kas yra mūsų svarbiausi partneriai, tai yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija dėl brigados įsikūrimo. Žinoma, kaimyninė Lenkija, pažymime Šiaurės ir Baltijos šalių formatą, be jokios abejonės, ir kitas valstybes. Nepamirštame rezoliucijoje ir Europos Sąjungos plėtros, tai yra plėtros procesą turime stiprinti Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės valstybėse. Mes ypatingą dėmesį esame įsipareigoję skirti Ukrainos ir Moldovos eurointegraciniams procesams bei jų šalių siekiams.
Rezoliucijoje atsispindi ir kiti dalykai, mes smerkiame totalitarinį režimą, dezinformaciją ir kitus dalykus ir įsipareigojame, kaip minėjau, užtikrinti užsienio politikos tęstinumą, laikantis rezoliucijoje išdėstytų principų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūsų norės paklausti keletas Seimo narių. Gerbiami kolegos, prašau jūsų visų gerbti tribūnoje stovinčius savo kolegas. Kada čia atsistosite pristatyti kokį nors įstatymo projektą, suprasite, kaip jaučiasi pristatytojas, kada salėje yra toks triukšmas. Gerbkime vienas kitą. Gal man reikia garsiau kalbėti ir varpeliu. Mielieji, dar kartą sakau, salėje nesijaučia, kad jūs taip intensyviai vienas kito pasiilgę diskutuojate. Tribūnoje žmogui sunku kalbėti, dar sunkiau išgirsti, kas nori išgirsti. (Skambina varpeliu) Kaip mokykloje, skambutis dar veikia. Atsiprašau, gerbiamas pirmininke, kad įvyko tokia pauzė. Ir pirmas klausia kolega Ž. Pavilionis. Ruošiasi kolega I. Vėgėlė.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Visų pirma norėčiau padėkoti už jūsų moderavimą, ruošiant šią deklaraciją, kur pavyko suderinti tikrai visų partijų interesus, nepaisant tų audrų, kurios kažkada buvo kilusios ir dėl Sakartvelo. Bet labai mėgstu, kai žodžiai tampa kūnu, ir žinau, kad jūs šitą temą aptarinėjote ir su Seimo Pirmininku. Būtent dėl Sakartvelo, ar mes galime tikėtis, kad kažkada, galbūt pavasario sesijoje, vis dėlto Sakartvelo prezidentė apsilankys pas mus? Nes mes įsipareigojome ją remti, kol šalyje nebus surengti nauji rinkimai. Tai ar tie žodžiai gali tapti kūnu?
R. MOTUZAS (LSDPF). Manau, gali tapti kūnu. Bet, žinoma, kas nors turi tai inicijuoti ir dėl to kreiptis. Manau, kad tai yra visiškai įmanoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega I. Vėgėlė. Ruošiasi kolega V. Ąžuolas.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Mano toksai retorinis klausimas. Gerbiamas pirmininke, ar iš tiesų galime mes Seime kada nors apsispręsti ir nuspręsti, kad darytume kuo mažiau skubos ir ypatingos skubos tvarkos. Čia, aišku, ne ta tvarka yra, bet iš principo, kai yra pateikta prieš keletą minučių rezoliucija, su kuria būtų galima susipažinti Seimo posėdžių salėje esantiems Seimo nariams. Suprantu, kad jūs Užsienio reikalų komitete ją apsvarstėte, bet balsuoja tai visas Seimas. Aš labai prašyčiau ateityje, ypač tokių rezoliucijų, kurios nedega… Mes ją galime priimti ir po savaitės ar pavasario sesijoje, niekas nuo to nepasikeis. Tokia skuba, mano supratimu, yra nereikalinga ir kelia bereikalingų emocijų. Ačiū.
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū už pastabą ir pastebėjimą. Žinoma, iš dalies sutinku, kad tai yra… Pirma, užsienio politikos tęstinumas turėtų būti užtikrintas pradedant Seimo darbą. Mes pradėjome kalbėti apie šią rezoliuciją turbūt savo antrajame, o gal net trečiajame posėdyje Užsienio reikalų komitete. Ir pradėjome ją rengti. Ji buvo rengiama labai atsakingai, tačiau, žinoma, tarpušventis ir taip toliau. O dabar, tiesiog norėtume patvirtinti, nes mes rinksimės į kitą Seimo posėdį tik kovo 10 dieną. Dėkojame už pastebėjimą, tikrai ateityje atsižvelgsime. Ačiū. Bet visų politinių partijų atstovai yra komitete. Gal mums visiems komitetų nariams reikėtų labiau dirbti su savo frakcijomis ir kolegomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi kolega V. Pranckietis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Pirmininke, norėjau pataisyti. Valstiečių nėra.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ai, tikrai, atsiprašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Bet žinote, kai žmonės ėjo į rinkimus, jie tikėjosi kitokios užsienio politikos. Pagal Sakartvelo rezoliuciją mes matome, kad ji nebus kitokia, o bus kvadratu. Tai taip sakant, bėgo nuo vilko, papuolė ant meškos. Tai kodėl pasirinkta tokia kryptis? Ir toks retorinis klausimas: kas bus, jeigu NATO šalis užpuls NATO šalį, pavyzdžiui Grenlandiją? Kokią rezoliuciją tada atnešite? Kurią pusę remsite? Ačiū.
R. MOTUZAS (LSDPF). Aš manau, kad iš tiesų, iš dalies nesutikčiau, kad mes turime kokią nors vieną kryptį ar turime kokias nors nuostatas. Kaip ir matėte rezoliuciją, mes bendradarbiaujame ir prioritetą skiriame toms valstybėms, kurios vystysi demokratine kryptimi. Mūsų rezoliucija dėl Sakartvelo ir dabar čia pažymėjimas yra labai atsargus – mes tiesiog išreiškiame susirūpinimą ir panašiai. Žinoma, nepritariame, kaip jūs minėjote, ir kitiems dalykams, kurie, sakykime, yra neteisėti ar vienaip, ar kitaip pažeidžia tam tikros valstybės suverenumą. Mes atitinkamai ateityje taip ir reaguosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ruošiasi… Klausia V. Pranckietis. Ruošiasi kolega R. J. Jankūnas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ačiū, kad parengėte šią rezoliuciją. Jau pasakėte savo pristatyme ir po to, atsakydamas į klausimus, kad Seimai turėjo tokią tradiciją, kad pirmuosiuose posėdžiuose pareikšdavo savo tarptautinę poziciją. Tai yra labai svarbu visai visuomenei užsieniuose, kaip mes tęsime savo veiklą. Tai tiesiog dėkoju už tai, kad ta rezoliucija atsiranda bent jau dabar. Ir kai čia buvo pasakyta, kad nedega, tai aš manau, kad tai tikrai dega, ir manau, kad reikia ją kuo greičiau ir priimti. Ačiū.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai daugiau gal buvo komentaras nei klausimas. Gerbiamas R. J. Jankūnas atsiėmė norą paklausti. Ačiū komiteto pirmininkui.
Svarstymo stadija. Diskusijoje yra užsirašiusių kalbėti. Pirmasis – Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, iš tiesų tai tampa gražia tradicija, kai ateinantis naujas Seimas priima įsipareigojimą tęsti užsienio politiką. Jeigu mes tų dalykų nesiimsime kaip tradicinio perimamumo, tęstinumo, tai, žinoma, galime nueiti iki to, kad užsienio politika gali tapti skiriamuoju rinkimų kampanijos bruožu, kaip kartais tampa, bet tai nebūtų labai sveika valstybei. Tai džiaugiuosi, kad šita tradicija tęsiama ir toliau.
Dabar apie techninį dalyką, dėl kurio aš iš esmės ir atsistojau. Gerbiamas Motuzai, praėjusį kartą, priimant rezoliuciją dėl Sakartvelo, aš atkreipiau jūsų dėmesį, kad kažkaip sugebėjote išvengti liberalų parašo. Mūsų frakcijos narys A. Lydeka tuo metu buvo komandiruotėje ir ta rezoliucija buvo parengta be liberalų. Liberalai buvo protingi, pabalsavo už šitą rezoliuciją.
Ką dabar jūs darote? Šiandien teikiate dvi rezoliucijas, ir tuo pretekstu, kad komitete nėra Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario, jūs nutariate ignoruoti šią frakciją? Tai kur čia tas telkimo momentas? Kur jūsų, kaip diplomato, patirtis? Ateikite į frakciją, paprašykite frakcijos vadovo paanalizuoti, galbūt pridėti savo parašą. Dabar jūs vieną frakciją atstumiate, nepritraukdami jų prie autorystės, ir aš jau matau – du klausimai, trečias atsisakė klausti. Akivaizdžiai jūs sukuriate opoziciją tam klausimui, kurį formuluojate.
Aš antrą kartą (tik šį kartą jau ne per šoninį mikrofoną, bet iš centrinės tribūnos) prašau jus, kaip komiteto pirmininką, rengiant rezoliucijas užtikrinti visų frakcijų įtraukimą. Priešingu atveju jūs susilauksite nevieningo balsavimo, taip švelniai pasakius. Kai kuriais atvejais gali būti ir skandalingų situacijų dėl jūsų nesugebėjimo ar galbūt nenoro sutelkti visus Seimo narius į užsienio politiką, kalbant apie užsienio politikos tęstinumą. Imti ir ignoruoti vieną iš frakcijų, atleiskite, praėjusiame Seime taip nebuvo. Padarykite išvadas, gerbiamas Pirmininke. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi keletą kartų buvo paminėta Seimo nario pavardė, prašome sureaguoti per šoninį mikrofoną.
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū už pastabą, ją priimu. Mes vakar bandėme prisiskambinti frakcijos seniūnei A. Norkienei (aš pats gal tris kartus), gerbiamam Ąžuolui ir kitiems ir susitikti. Aš manau, kad į kolegų Seimo narių telefonų skambučius turėtų… Tiesiog prisipažįstu, nepavyko surasti. Labai labai atsiprašome. Kitą kartą būsime atidesni. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Sako, du kartai, trečias kartas, kolega, gal tikrai nemeluos.
Seimo narys J. Šuklinas.
J. ŠUKLIN (LSF). Kolegos, šiandien Seime lankosi Šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės Visagino kuopos jaunieji šauliai. Prašom pasveikinti. Noriu atkreipti dėmesį, kad Visagino kuopos šauliai vieni iš aktyviausių Lietuvoje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame diskusiją. Seimo narys V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Ši rezoliucija prasideda nuo melo. Man tikrai niekas vakar neskambino. Galime dar išklotinę ištraukti, jeigu reikia. Deja, melu galima paremti daug ką, tik ne šiame Seime tai reikėtų daryti. Aš labai džiaugiuosi, kad valstiečių nėra tame komitete. Tęsti G. Landsbergio užsienio politikos, pražūtingos Lietuvai, tikrai nereikia.
Žinokite, kas dabar atsitiko? Tauta balsavo, kad ateitų kiti politikai, kurie vykdytų ir kitokią užsienio politiką, ir valstybės politiką, nekenkiančią valstybei. Ką pamatėme po rezoliucijos dėl Sakartvelo? G. Landsbergis parengė, įkišo valdantiesiems, tie atnešė ir bandė apginti. Taip atrodė ta rezoliucija. O dabar atnešama, kad reikia tai tęsti. Gerai, pašnekėkime, kokia tokios užsienio politikos žala? Vien dėl Kinijos 2 mlrd. nuostolių Lietuvai. Ar jūs, valdantieji, norite tai tęsti? Pasirodo, norite.
Tuomet pažiūrėkime užsienio importo ir eksporto balansą. Jeigu iki konservatorių atėjimo buvo minus 1,5–2 mlrd., jiems atėjus – minus 8–9 mlrd. Tai yra ir užsienio politikos pasekmė. Sveikiname! Ir jūs dabar ateinate su rezoliucija, sakote, reikia tai tęsti, būtinai reikia tai tęsti.
Tuomet imkime rezoliuciją dėl Sakartvelo, dėl tų dvejopų standartų taikymo. Lietuvai galima turėti vaikus saugantį įstatymą, Sakartvelui – ne. Geros rezoliucijos, labai įdomios. Jeigu tuo keliu mes einame toliau, tai tuomet ir sakykime, kad po rinkimų niekas nepasikeitė, tęsiama ta pati užsienio politika. Valio! Šlovė! Bet kas atsitiko? Žmonės bėgo nuo vilko, papuolė ant meškos. Bėgo nuo vilko G. Landsbergio, kuris vykdė tą užsienio politiką, bet papuolė ant meškos K. Budrio, kuris dar baisiau, kvadratu G. Landsbergis. Mes čia visi ramiai sėdėsime, džiaugsimės ta užsienio politika? Dėl Kinijos niekas nieko nespręs, jau viskas aišku, dėl kitų dalykų irgi sprendimų neliko. Netgi prekes, kurioms nėra jokių draudimų, ribojimų, sankcijų, kurios gali važiuoti, mes draudžiame.
Aš galiu jums net pavyzdžių pateikti, kaip atrodo tie absurdiški užsienio politikos reikalavimai. Pavyzdžiui, į Klaipėdą atplukdomos prekės, kurios tranzitu vežamos per Lietuvą į kitas šalis. Reikia užtikrinti, kad tos prekės nebūtų nuvežtos į kokią nors neleistiną šalį. Bet jeigu tos pačios prekės atplukdomos į Latviją, nieko užtikrinti nereikia. Mūsų verslai klausia: jeigu jūs norite žlugdyti Lietuvos verslus, labai geros priemonės Lietuvos verslams žlugdyti, bet tai yra utopiniai dalykai. Pas mus ateidavo muitinė, visi kiti dėl patikrinimų ir viso kito. Aš visada užduodavau klausimą: jeigu kaimynai to neriboja, o Lietuva riboja, tai per kur srautai eina? Visi puikiai suprantame – per kaimynus. Dabar netgi norint parduoti seną krovininį automobilį Lietuvos įmonei, ji turi pasižadėti, kad tą mašiną pardavus, pavyzdžiui, Lenkijai nebus nuvežta į kitą šalį. Jeigu nepasižadi, negali parduoti ir neši atsakomybę. Dabar tą mašiną reikia parduoti Latvijai, o Latvijoje nereikia nieko. Jeigu jūs toliau tokią užsienio politiką vykdysite, tai žlugdykite toliau valstybę. Todėl aš balsuosiu prieš tokį politikos tęstinumą. Visi tikėjosi kitokios užsienio politikos. Tai dabar ką pamatėme? Užsienio politika nepasikeitė. Pasikeitė tik valdančiosios partijos, valdančioji dauguma, bet politika nesikeičia. (Balsai salėje) Bet gerai, kaip pasakyti, jeigu skęsti, tai skęsti toliau. Tik kiekvienas, kuris balsuosite už tą tęstinumą, pripažįstate, kad labai puiki užsienio politika buvo praeitą kadenciją. Taip ir balsuokite, tauta turi žinoti savo didvyrius.
PIRMININKAS. Ačiū V. Ąžuolui. Ir J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, įdomu klausytis, kada kai kurie kolegos sako, kad tęstinumas gali būti tiktai nuo prieš tai buvusios daugumos, bet aš noriu priminti, kad Lietuva tęsia savo demokratinę, nepriklausomą politiką, subalansuotą su užsienio partneriais nuo 1990 metų. Mes ką tik paminėjome ir turbūt Kovo 11 dieną minėsime nepriklausomos valstybės 35-metį. Čia turbūt didžiulis mūsų valstybės pasiekimas, mūsų demokratijos pasiekimas, kad mes galime sutarti dėl pagrindinių užsienio politikos krypčių. Manau, kad šiandien Lietuvos stiprybė yra jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Ne vienas iš mūsų esame įvairių tarptautinių delegacijų nariai ir žinome, kaip svarbu nunešti tą Lietuvos tvirtą laisvės balsą į įvairias tarptautines institucijas ir jaustis saugesniems čia, Lietuvoje, kada kartu su mumis mūsų partneriai. Mūsų įsipareigojimas buvo ir, kalbant Ministrui Pirmininkui, pristatant Vyriausybės programą, priimti Vokietijos brigadą. Mes turime iš tikrųjų puoselėti Lietuvos santykius su savo pagrindiniais sąjungininkais tiek Europos Sąjungoje, tiek anapus Atlanto. Ir to nepabrėžti prasidedant darbams naujojo Seimo, aš manau, būtų iš tikrųjų negerai.
Kiek žinau, man neteko dalyvauti, bet praeitoje kadencijoje tokio sutarimo pasiekti nepavyko. Tai pabrėžti, mums susirinkus čia, kad mes vykdysime tą politiką, kurią pradėjo mūsų pirmeiviai… Šiandien paminėjome G. Iešmanto 95-metį. Jis buvo už tai, kad mes stiprėtume vykdydami įsipareigojimus savo tautai ir laikydamiesi bendros, vieningos užsienio politikos. Todėl, gerbiami kolegos, nežiūrint čia tų trinčių, kurios kartais pasitaiko keičiantis daugumoms, aš tikrai kviečiu vieningai balsuoti už šią rezoliuciją. Tą parodė mūsų kolegos, kurie iš įvairių frakcijų dirba Užsienio reikalų komitete, kad galime rasti sutarimą. Tai raskime tą sutarimą, gerbkime tuos žmones, kuriuos delegavome į tuos komitetus, ir čia, Seime, tai parodykime, nes į mūsų apsisprendimus, į mūsų tokias politines deklaracijas taip pat mūsų sąjungininkai žiūri labai rimtai. Kviečiu visus pritarti po pateikimo rezoliucijos projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Priėmimas. Motyvai. Yra? (Balsai salėje) Motyvai už – kolega M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pritariu pačiai rezoliucijai. Tik vienas dalykas toje rezoliucijoje krenta į akis, kad Kinija įvardinama kaip tampanti vis didesne grėsme. Laikau, kad jinai jau seniai yra grėsmė. Ir grėsmė yra ne tik Lietuvai, bet ir visam Vakarų pasauliui, nes šiuo metu visas Vakarų pasaulis priklausomas dėl gamybos grandinių ir eksporto grandinių nuo Kinijos daug labiau netgi, nei nuo tos pačios Sovietų Sąjungos kada nors priklausė.
Dėl tęstinumo. Noriu priminti, kad Tėvynės sąjunga tęsė valstiečių antikinišką politiką, kuri buvo. Būtent prie valstiečių buvo priimti teisingi sprendimai pono S. Skvernelio dėl Kinijos stabdymo į Klaipėdą – ir investicijų, technologijų, ir daug dalykų, kuriuos labai teisingai priėmė valstiečiai. Tai tiesiog lieka pasveikinti valstiečių tuometinę politiką. Tėvynės sąjunga paėmė tą deglą ir toliau tęsė. Ir dabar džiugu, kad toliau tęs socialdemokratai, R. Žemaitaičio partija ir „Vardan Lietuvos“. Tai labai džiugu.
Dabar dėl skaičių. Tie skaičiai, tie milijardai, kuriuos čia girdime, tie kliedesiai apie kažkokius milijardus, kurių niekada nebuvo, buvo šimtai milijonų, bet buvo ta didžioji dalis iš tų šimtų milijonų reeksportas, kuris su Lietuvos gamyba ir eksportu turi absoliučiai nulinį ryšį. Tai niekada nebuvo Lietuvos pinigai, tai buvo reeksportas, ir tai visada buvo tikrai palyginti nedideli pinigai. Kinija į Lietuvą, noriu atkreipti dėmesį, buvo investavusi apie 7 mln. eurų, tai yra, atleiskite…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). …tai yra penkios kavinės Lietuvoje. Apie jokią gamybą ir kitus dalykus mes negalime kalbėti. Labai džiaugiuosi dėl Kinijos pozicijos, besikeičiančios ir vis aštrėjančios…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). …suprantant.
PIRMININKAS. Prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Nu, Matai, meluoji ir neraudonuoji. Kaip tiek prisimeluoti?! D. Grybauskaitė sugriovė santykius su Kinija, S. Skvernelis, būdamas premjeru, atstatė. Į Seimą važiavo Kinijos šalių delegacijos ir derino eksporto ir visus kitus dokumentus. Eksportas, pradedant nuo maisto produktų ir kitų prekių, buvo skaičiuojamas milijardu. O tu pasakoji pasakas, kad mes sugriovėme. Ką tu čia nusišneki dabar? Kaip reikia šnekėti?! Tai mes patys buvome ir komitetas dirbo, visur Kinijos delegacijos pas mus važiavo. Nereikia meluoti.
Dabar žiūrėkite, kokie mes lūzeriai esame Lietuva. Vieninteliai pasidarėme Taivano ambasadą. (Balsai salėje) Kas iš Europos Sąjungos valstybių dar pasidarė tokią nesąmonę? Niekas. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, ir dabar sakome, kad tą tęstinumą reikia tęsti. Tai eksportas drastiškai krito. Importas iš Kinijos į Lietuvą padidėjo drastiškai. Lietuvos eksportas į Kiniją sugriuvo, nes dabar viską turime daryti per tarpininkus.
Tai toliau varyti tokią pat politiką, kuri buvo prieš tai. Nu, aš nežinau, jeigu norite kenkti Lietuvai, tai kenkite toliau. Bet tik būtų gerai, Matai, kad nemeluotum, nes prisimelavęs iki ausų esi. Aš suprantu, kad tu labai džiaugiesi, kad socialdemokratai vykdo konservatorių užsienio politiką, bet, nu, tas džiugesys, deja, rinkėjai padarė kitaip, jūs nebesate valdantieji. Tai tikrai reikia balsuoti prieš tokius dalykus.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai V. Ąžuolui. Motyvai už – R. Baranovas. Kol kolega kalbės, nes buvo paminėta Seimo nario M. Maldeikio pavardė, prašau.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Kartais atrodo, kad ponas V. Ąžuolas niekada nebuvo valdančiojoje daugumoje ir nežino, kokią politiką vykdė S. Skvernelio Vyriausybė. Pono S. Skvernelio reikia paklausti, kaip jisai teisingai sustabdė Kinijos investicijas į Klaipėdą, kaip jisai technologiškai stabdė Kiniją ir visus tuos dalykus. Tai buvo prie jūsų valdžios ir jūs tuo metu buvote, beje, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tai parodo, kaip jūs dirbote, kaip jūs supratote savo darbą ir kaip taip efektyviai ir suprasdamas, ką jūs darote, dirbote Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Nežinau, kaip čia Statuto žinovai pasakytų. Mano pavardė ne kartą buvo paminėta, bet aš pirmininkauju. Tai gal… Dar kolegos per šoninį mikrofoną. V. Ąžuolas. Gal daugiau neminėkime pavardžių, nes mes čia…
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerai, be pavardžių, bet gaila, kad tas melas tęsiasi. Džiugu, kai valstiečiai buvo valdžioje, delegacijos su Kinija netgi pirmininkas buvo amžinąjį atilsį K. Glaveckas. Ir mes į Biudžeto ir finansų komitetą kvietėme Kinijos delegacijas, į Seimą, į mūsų verslus, kad didintume eksportą. Ir tai pasiekėme, padarėme labai didelius dydžius, atstatėme labai daug. Ir dabar meluoti, kad mes darėme kitaip, nu, negražu meluoti Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R. Baranovas – motyvai už.
R. BARANOVAS (LSDPF). Sveiki, kolegos. Iš tikrųjų gana simboliška, čia, rodos, E. Gentvilas ir kiti kėlė klausimą, ar šiandien reikia, ar kada, tai gana simboliška, kad šiandien, sausio 14 dieną, ši rezoliucija pasiekė Seimo salę. Turbūt, kaip ir Juozas sakė, dar iki sausio 13-osios tie Lietuvos prioritetai ir Lietuvos kryptis susidėliojo ir buvo priimta visų pagrindinių politinių jėgų. Iš tikrųjų tas nesiblaškymas mus ir skiria nuo Rytų parterystės valstybių, nuo Vakarų Balkanų valstybių. Ir tai turbūt yra mūsų, Lietuvos, sėkmės pamatas, ar ne? Šiandien, kai mes žiūrime į tai, kaip sekasi toms kitoms valstybėms kituose regionuose.
Dabar, ką sako gerbiamas Valius. Tai nereiškia, kad Seime nėra skirtumų dėl tos taktinės dalies, dėl to, kaip geriausia įgyvendinti tuos tikslus, dėl tiesiog diplomatinio skonio, galima net būtų pasakyti. Tokie skirtumai egzistavo tuos 30 metų ir jie, manau, egzistuos tol, kol Lietuva bus demokratinė valstybė. Bet iš tikrųjų svarbiausia yra ta mūsų bendra kryptis. Ji yra tam tikra mūsų vizitinė net kortelė, galima būtų pasakyti, mums keliaujant ir kalbantis. Ir nauji Seimo nariai turbūt tai irgi pajus. Mes dažnai sakome, kad Lietuvoje šiais klausimais nėra skirtumo. Tad tikrai kviečiu balsuoti už ir kviečiu balsuoti už Lietuvos sėkmę.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų nesiklaidinkime primestuose naratyvuose, kalbant apie užsienio politiką. Rezoliucijoje yra pagrindiniai dalykai, kurie yra patvirtinti partijų ir priimtame įstatyme, turiu galvoje Nacionalinio saugumo strategiją. Pagrindiniai dalykai yra iš ten. Nėra čia kas nors labai esmingai keičiama. Kinija poroje vietų yra minima, bet atkreipiu dėmesį, kad vis dėlto kalbama apie Kiniją, kuri yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą įgalintoja. Kad mums reikia vis dėlto stiprinti partnerystę su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis ir dvišaliu, ir daugiašaliu principu. Tas ir buvo daroma pastaruosius kelerius metus labai aktyviai. Jeigu kalbame apie prekybos balansus su Kinija, tai kalbėkime apie prekybos balansus ir su Pietryčių Azijos šalimis. Beje, kalbant apie eksportą, importą, visada galima atsiversti Lietuvos banko puslapį ir pasižiūrėti labai detaliai išklotines, kurios parodys raidą, kas keitėsi per tuos metus, ir mes pamatysime išties, kas augo, kas krito. Taip, reeksportas iš Lietuvos mažėjo, paskui pastaraisiais mėnesiais vėl pradėjo augti. Bet vis dėlto esminiai dalykai yra surašyti, tiesiog jų reikia laikytis. Tai yra Lietuvos užsienio politikos principai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš, kolega – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išties užsienio politikos tęstinumas labai svarbus dalykas ir kai apie tai kalbame, turėtume kalbėti teisingai ir neiškraipant tiesos. Dabar išgirdau, kad čia yra daugiausia sudėtos iš Nacionalinio saugumo strategijos tam tikros tezės. Nieko panašaus. Yra tam tikrų sakinių, dėl kurių tikrai reikalinga diskusija. Ir aš galbūt daugiau kreipiuosi į socialdemokratus, nes jie vis dėlto vadovauja šiam Užsienio reikalų komitetui, o mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, neturime savo atstovų. Ir kai jūs priiminėjate rezoliucijas, – ypač tokias jautrias, ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, nes mes matome, kas darosi: Jungtinių Amerikos Valstijų tam tikrų politikų pareiškimai Europos Sąjungai, iš Europos Sąjungos tam tikrų lyderių, – mūsų tam tikra pozicija labai svarbi. Bet jūs mūsų nesiklausiate. Mūsų frakcijos. Mes taip pat esame Seimo nariai, turime savo nuomonę ir visą laiką galime pasakyti savo argumentus.
Dėl Sakartvelo rezoliucijos mes nepasisakėme. Atsimenate, balsavome daug kas susilaikydami vien tik dėl to, kad jūs mūsų nesiklausėte. Dabar vėl jūs skubate. Tai šiuo klausimu mes tikrai turime savo poziciją, galime diskutuoti ir suderinti viską. Tai dėl to šiandien, nes jūs labai suskubėjote, paskutinę dieną vėl įdėjote rezoliuciją be mūsų nuomonės, mes tikrai susilaikysime. Tik ne dėl to, kad mes prieš. Mes tik dėl to, kad jūs išgirstumėte mus. Ir tai, ką pasakė šiandien E. Gentvilas, jis labai taikliai paakcentavo, pagrindinį akcentą sudėjęs, kad jūs turite girdėti visus. Užsienio politika yra visų. Todėl mes ir susilaikysime.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega. Motyvai už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai noriu pritarti kolegoms, kad tekstas yra geras, manau, priimtinas visoms pusėms, bet ar šis tekstas taps kūnu, kaip su tuo įgyvendinimu, kaip gerbiamas Ruslanas sakė, mes dar pamatysime. Mano asmenine nuomone, pats antisemitinės koalicijos egzistavimo faktas prieštarauja šiam tekstui, bet šiandien gerbiamos A. Širinskienės padarytas žingsnis suteikia ir šioje srityje vilties. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – kolega E. Kirkutis.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Mes kalbame apie vieningą priėmimą, bendrą vykdymą. Viskas gerai, tiktai tiek, kad vykdymas bus užsienio reikalų ministro ir Prezidento. Jie daugiausia atstovauja mums užsienyje. Tai gal būtų neblogai tokias rezoliucijas ne taip skubiai… Visi, ne tiktai politinės partijos, bet ir tie, kurie atstovauja mums daugiausia užsienyje, irgi truputuką pasižiūrėtų, nes, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministro pasisakymas Estijoje, kad reikia truputėlį apšildyti santykius su Kinija, prieštarauja dabar mūsų tai rezoliucijai. Kad žinotų kairė, ką daro dešinė, tiesiog bendrai reikia ir ten pasitarti tarpusavyje išleidžiant tokias rezoliucijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Dabar siūlome balsuoti ir priimti rezoliuciją be pataisų. Prašome išreikšti savo pozicijas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 104, prieš – 2, susilaikė 10. Rezoliucija priimta. (Gongas)
11.06 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XVP-29(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XVP-29. Noriu tik atkreipti kolegų dėmesį, kad tokių projektų priėmimui, kad būtų priimta, reikia ne mažiau kaip 85 Seimo narių už. Turime vieną straipsnį.
Ir motyvai už – kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis sutarčių su Baltarusija denonsavimo procesas yra prasidėjęs, bet jisai prasidėjęs ne šiaip sau. Vis dėlto Baltarusija vertinama kaip Rusijos palydovė, kuri talkino agresijai Ukrainoje, kuri irgi yra tos agresyvios užsienio politikos bendrininkė.
Kita vertus, pati Baltarusija yra sustabdžiusi šios sutarties galiojimą. Bet kokiu atveju manyčiau, kad mūsų sprendimas denonsuoti atspindi tą realybę, kuri egzistuoja. Mes negalime talkinti ir Baltarusijos režimui, ir su juo susijusiems žmonėms, jų praturtėjimui teikdami mokestines lengvatas. Siūlau palaikyti būtent šią nuostatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – kolega I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ką tik patvirtinome rezoliuciją, kuria siekiame laisvų rinkimų Baltarusijoje, kuria siekiama Baltarusijos demokratizavimo. Iš principo, kiek tai liečia tarptautines sutartis, yra dvi alternatyvos: tai yra alternatyva stabdyti tarptautinės sutarties veikimą, kai, pasiekus rezultatą, kad Baltarusija tampa demokratiška, mes vėl galime pradėti su jais bendradarbiauti; antras yra denonsuoti, tai yra apskritai panaikinti sutartį, suplėšyti ją, ir tam, kad sudarytume naują, mums reikės kelerių metų.
Lietuvos Respublika yra sudariusi 27 sutartis su Baltarusija, iš kurių keturias esame denonsavę, ir 23 (arba 22 po šitos) yra tebegaliojančios.
Aš priminsiu. Atsimenate Laisvės partijos pirmininką R. Šimašių, kuris vadovavosi tarptautine sutartimi, dvigubos teisinės pagalbos sutartimi, ir pagal teisinės pagalbos sutartį perdavė opozicionierių Baltarusijos duomenis į Baltarusiją ir jie buvo nuteisti?! Šita sutartis galioja! Aš paklausiau teikėjų, stovėjau prieš jus ant scenos, klausiau, ar yra planas, ką mes darysime su kitomis sutartimis? Tyla. Aš klausiau tiekėjų, ar yra atliktas tyrimas, ar mes galime stabdyti, tikėdamiesi ateityje pašiltinti santykius su Baltarusija ir atnaujinti sutarties veikimą? Tyla.
Aš užklausiau užsienio reikalų ministro. Aš galiu jums pacituoti ministro atsakymą. Tai yra spjūvis visiems Seimo nariams, nes nebuvo jokio atsakymo. Lygiai tie patys du klausimai: yra alternatyva ir ką mes darysime toliau su visomis kitomis sutartimis? Žinote, aš taip galvoju, kad čia yra lakmuso popierėlis, kodėl piliečiai nemyli Seimo. Kai koks nors biurokratas padaro klaidą, mes neretai nesugebame jos ištaisyti ir paliekame taip, nes tai nepatogi tema. Ištaisykime klaidą, įpareigokime tam tikras institucijas ištirti, ar galima stabdyti, ir su šia alternatyva grįžkime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia naudodamasis proga aš norėčiau, gerbiamas Pirmininke, kaip ilgametis Seimo narys padėkoti už šiandienį balsavimą dėl užsienio politikos tęstinumo. Tai ypač vertingas dalykas. Per visus devynis ar dešimt Seimų, kuriuos aš prisimenu, taip ir būdavo daroma. Pirmaisiais mėnesiais būdavo užsienio politikos dalykai.
Antra, ponui Ignui. Mielas Ignai, aš tikrai buvau dalyvis ir mačiau šito nutekinimo dalykus. Iš tikrųjų, reikia stabdyti sutartį dėl tarpusavio teisinės pagalbos, nes ji naudojama politiniais tikslais, gaudomi politiniai oponentai pagal šią sutartį. Jūs visiškai teisus. Mes prie jos prieisime. O ši sutartis atsako į tai, apie ką kalbėjo Arvydas: Baltarusija dalyvauja kare prieš Ukrainą, iš jos teritorijos buvo smogiama Kijevui.
Antras dalykas. Mes šiandien nepaminėjome labai svarbaus dalyko, tai yra hibridinio karo prieš mus, prieš Lenkiją, kai dešimtys tūkstančių imigrantų buvo specialiai įvilioti į spąstus. Baltarusijos kariuomenė varė tuos vargšus žmones link Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos tam, kad jie destabilizuotų situaciją. Tai buvo labai liūdna. Šis instrumentas pirmąsyk panaudotas prieš Šiaurės Rytų Europą, tad jinai dalyvauja kartu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis kare prieš mus. Todėl aš siūlyčiau, žiūrint į tuos esminius politinius dalykus, denonsuoti šią sutartį. Mums reikės prieiti ir prie to, ką sakė gerbiamas Ignas, sutartis dėl teisinės pagalbos ateityje irgi turėtų būti ant stalo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Daugelis šalių elgiasi kitaip, jie sustabdo tokias sutartis. Ir tai yra teisingas ir protingas kelias – sustabdyti. O mes einame tuo griežtesniu – denonsuoti. Bet labai gerai Ignas paminėjo, kad dar yra krūva galiojančių sutarčių, niekam nekeliančių problemų. Žiūrint į visą tą situaciją, Užsienio reikalų ministerija, nežinau, politikai daro tokį šou, kaip sakant, kad mes dirbame, kažką veikiame, kažką darome, ant kažko pykstame. Gerai, žiniasklaida turi darbo, politikai gali laidose labai ilgai kalbėti apie visą tą šou, bet nešneka apie kitas sutartis, nes taip reikia. Tas dalyvavimas cirke, aš nežinau, aš turbūt balsuosiu prieš, nes aš nenoriu tame cirke dalyvauti. Jeigu ir toliau tas cirkas eis, tai kuo Seimas tuomet pasikeitė, dabartinė valdančioji dauguma nuo ankstesnės, jeigu eisime tais pačiais keliais? Tad būkime išmintingi dėl užsienio politikos, nebūkime tie, kurie mokame garsiai rėkti, o naudos iš to rėkimo nulis, arba žala valstybei dėl to rėkimo atsiranda. Tad tikrai dėl tokių dalykų reikėtų balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – kolegė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Paprastai pačios sutartys tuos klausimus ir apsprendžia, kaip galima jas sustabdyti, ar galima dar kokį nors kitą režimą įjungti. Šios sutartys yra rengiamos pagal tipines EBPO taisykles. Visos esančios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys yra rengiamos pagal tipinį modelį, kurį yra parengusi EBPO. Nėra numatyta galimybės tokias sutartis stabdyti. Yra viena man žinoma valstybė, kuri yra sustabdžiusi šitą sutartį. Ta valstybė yra Rusija. Praktinės tokio sustabdymo implikacijos šiaip niekaip nėra apibrėžtos, nes tai nieko nereiškia: sutartyje yra nutraukimo straipsnis ir galiojimo straipsnis. Jeigu sutartis galioja, tai tuomet institucijos atitinkamai sabotuoja jos galiojimą. Kam tokia situacija yra reikalinga, turint mintyje, kokią poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu ir kitais požiūriais užima Baltarusija, aš nesuprantu. Man atrodo, civilizuota tą sutartį nutraukti, o kai Baltarusija bus demokratinė vėl, tikrai bus visos galimybės tas sutartis suderėti ir jas pradėti taikyti iš naujo, nes tos sutartys, kaip ir minėjau, yra tipinės.
Dar vieną dalyką norėčiau paminėti. Tais atvejais, kai nėra galiojančios sutarties, dvigubo apmokestinimo išvengimo procesas, pricipai mūsų rezidentams yra apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir Pelno mokesčio įstatyme. Tai tuo požiūriu mes ir savo rezidentus vis tiek apsaugome nuo to, kad sutarties nėra, nes yra principai, kaip tokiais atvejais yra panaikinamas dvigubas apmokestinimas, jeigu tokia situacija kyla. Bet mes tikrai neskatiname investicijų į Baltarusiją, ne tas geopolitinis kontekstas, todėl siūlau kolegoms pritarti ir neieškoti tų sprendinių, kurių pagal pačią sutartį negali būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – kolega R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Beklausant diskusijos susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų yra daug sutarčių: vienos stabdomos, kitos galioja, kitos denonsuojamos. Norėtųsi sisteminio požiūrio – peržiūrėti viską. Matyt, kad mes nesakome, kad tos sutartys turi galioti, mes norime, kad jos negaliotų, bet jos turėtų negalioti laikinai. Gal mes tiesiog nesusišnekame. Tai siūlymas yra pažiūrėti sistemiškai ir neskubėti ko nors denonsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – kolega V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kolega prisiminė 2011 metų istoriją, kai buvo ta pati sutartis, bet tik skirtingi subjektai ją taikė kardinaliai priešingai. Aš, būdamas kriminalinės žvalgybos institucijos, atsakingos už finansinį monitoringą, ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, neteikiau duomenų ir rėmiausi sutartimi. Kita jūsų įvardinta institucija teikė tuos duomenis ir žmogus buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme dėl mūsų institucijų neatsakingo sutarties taikymo. Už šį sprendimo projektą, nes vis dar susiduriame su mūsų institucijų kompetencija.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už ir prieš išsakyti. Prašome apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 111, prieš – 4, susilaikė 6, Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 11, 191, 20 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4293(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu Ekonomikos komiteto narę I. Gelažnikienę. Kolegos, priėmimo stadija. Yra septyni straipsniai. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių…
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. …pastabų nėra. Atsiprašau, dėl 3 straipsnio yra dvi pastabos. Komiteto atstove, prašom pakomentuoti.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Kadangi, nagrinėjant šitą įstatymo pakeitimą, buvo Teisės departamento pastabų, tai yra nuspręsta, kad Teisės departamento 5 punktui reikia pritarti, 6 punktui taip pat reikia pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti 3 straipsniui su Teisės departamento pastabomis bendru sutarimu?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Taip, komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Dėl 4 straipsnio neturime. Dėl 5 straipsnio neturime. Dėl 6 straipsnio neturime. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento trys pastabos. Prašom pakomentuoti.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Taip pat dėl 7 straipsnio yra…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti. Ar galime, atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymus, pritarti visam 7 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, kolege.
Dėl viso įstatymo projekto. Ačiū, kolege. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Nu, iš tikrųjų šis įstatymo projektas iš pradžių atrodė gražiai, bet pavirto tokiu dideliu chaosu. Įdomiausia yra tai, kad Teisės departamentas siūlė antikorupcinį vertinimą padaryti šio projekto, nes jis kvepia nekaip, aišku, buvo atmesta. Tik liūdna, kad Prezidentas neša įstatymus, kur reikia antikorupcinio vertinimo. Bet kas dabar atsitiks? Penkerius metus… Atsiprašau, aš dėl kito, čia ne tas punktas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Daugiau motyvų už, prieš nėra. Prašom apsispręsti balsuojant dėl įstatymo viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: 113 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš dėl ankstesnio balsavimo dėl sutarties su Baltarusija denonsavimo. Aš norėčiau dėl protokolo, kad mano balsas buvo už, nes kažkaip nepasispaudė. Gerai? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Protokole bus įrašyta.
11.22 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4234(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4234. Įstatymo projektą sudaro devyni straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Ar galėtume visiems devyniems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: 113 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4235(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4235. Įstatymą sudaro penki straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galėtume visiems penkiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Prašom apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: 113 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 207 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4211(2) (priėmimas)
Kolegos, atkreipiu dėmesį į darbotvarkės 1-10.1 klausimą – Azartinių lošimų įstatymo 2, 207 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dar kol kas laukiame pataisyto konsoliduoto teksto, tai einame prie kitų klausimų. Įstatymo projektą sudaro keturi straipsniai. Taip pat pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galėtume kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Ir motyvai prieš – kolega V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Tai vienas iš buvusios valdančiosios daugumos atneštų projektų, tik dabar bus priėmimas. Iš tikrųjų jis labai simbolizuoja apsimestinį norą tvarkyti nelegalius lošimus. Mes turime Europos Sąjungos valstybes, kurios visai kitaip sprendžia nelegalių lošimų problemą, kad turi būti galimybė lošti tik legaliai, kad visi kiti keliai yra užkertami, kad tokių įmonių veiklų internete negalėtum netgi atsidaryti, būtų blokuojama, kad pinigai negalėtų vaikščioti iš tokių įstaigų. Bet buvusi valdančioji dauguma pasirinko kitą kelią. Pavyzdys. Veikiantis Lietuvoje „Revolut“ bankas turi 40 mln. klientų. Dabar jis turės užtikrinti, kad nebūtų pavedimas iš kokio nors kliento į nelegalią bendrovę arba atgal. Tai duodame geležines klumpes, kurių neįmanoma sunešioti, ir niekas negalės užtikrinti, bet nesiimame realių veiksmų, kad užkardytume nelegalius lošimus. Situacija labai paprasta. Aš uždaviau svarstant tą klausimą, paprastą pavyzdį. Bet kuris Lietuvos pilietis gali kitoje Europos valstybėje išsiimti kortelę. Į tą kortelę gali sukristi visi nelegalių lošimų pinigai, bet bus kitoje valstybėje, ne Lietuvoje išimta. Taip jis Lietuvoje iš bankomato išsiima visus nelegalius pinigus. Vadinasi, tvirtiname įstatymą, kuriame palikta šimtas skylių visa tai apeiti, bet Lietuvos finansų institucijoms uždedame geležines klumpes, kurių jos negalės sunešioti. Jeigu, neduok Dieve, jie tokį pavedimą praleis, tada sulauks sankcijų. Bet, pavyzdžiui, jeigu kortele, išimta Vokietijoje, tu nelegalius pinigus išsigryninsi Lietuvoje, jokių sankcijų nebus. Tokius apsimestinius įstatymus, aišku, ankstesni valdantieji nešė, bet prie šio klausimo tikrai reikia grįžti ir iš esmės jį sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad idealų įstatymą priimti, kad azartiniais lošimais loštų mažiau ir neprasiloštų, ir priklausomybių mažiau būtų, būtų idealu, bet aš laikausi tos nuomonės, kad maži žingsniai yra vis tiek geresni. Niekas turbūt nepaneigs, jeigu taisome, kad iš neregistruotos kortelės negalėsime daryti statymų, tai yra užkardymas, nes lošėjas turi pateikti savo kortelės numerį, iš kurios jis moka. Taip, žmonių išmonė yra labai didelė, ieškos apėjimo kelių, bet tai yra galimybė.
Lygiai taip pat įstatyme yra aiškiai parašyta, kad negalima atsiskaityti pavedimu. Tai irgi geresnis dalykas ta prasme ten, kur žmonės pralošdavo tūkstančius ir milijonus. Mielu noru balsuosiu ir už kitus ribojančius pasiūlymus, bet šiandien reikia daryti nors šitą mažesnį žingsnį, nes šitos pataisos yra notifikuotos Europos Komisijos. Ta prasme mes žaidžiame pagal bendras taisykles. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis vicepirmininkas J. Olekas.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Toliau tęsiame posėdį.
11.29 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4212(2) (priėmimas)
Loterijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-4212. Priėmimas. Keturi straipsniai. Ar galima pastraipsniui priimti? Pasiūlymų nebėra. Ačiū. Motyvų už, prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 100: už – 95, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 1884 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4213(2) (priėmimas)
Kitas įstatymas – Administracinių nusižengimų kodekso 1884 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4213. Trys straipsniai. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui? Ačiū, priimta. Motyvai už, prieš? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 109. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos T. Tomilinas. (Balsai salėje) Minutėlę! Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiandien mus lanko Anykščių ir Panevėžio bendruomenės. Noriu, kad žinotumėte.
PIRMININKAS. Sveikiname panevėžiečius. Ačiū, kad domitės. (Plojimai)
11.31 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-44(2) (priėmimas)
Kitas įstatymas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-44. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Pagrindinio komiteto pranešėja D. Žebelienė. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos iš kairės pusės, prašom, ponas A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš principo mūsų frakcija ir vėl nedalyvaus visame procese, nes šis procesas yra lydimas įvairių pažeidimų. Nebuvo galimybės nei klausimą apsvarstyti papildomame komitete. Akivaizdu, kad labai įdomų požiūrį į teisę ir teisėkūrą demonstruoja komitetas. Tikrai labai gaila, kad šitame procese net ir Seimo kanceliarija pasidavė šitoms manipuliacijoms ir vis dėlto Lietuvai rodo pavyzdį, kaip nesilaikyti įstatymų. Iš komiteto buvo išėjęs pranešimas spaudai, raginantis ir pranešantis, kad vis dėlto, ko gero, nebus ištarnybinami šitie darbuotojai. Procesas ir Seime yra sustabdytas. Pasiuntėme labai negražią žinią, mes patys nesilaikome įstatymo ir tikimės, kad laikysis kiti subjektai. Tai, kaip minėjau, Teisės departamentas yra nurodęs, kad šitas procesas iš esmės pagal teisminę praktiką kaip ir antikonstituciškas, todėl tokiame procese mūsų frakcija toliau nedalyvauja.
PIRMININKAS. Gaila, bet mes be jūsų svarstysime. Prašau, gerbiama pirmininke.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Laba diena, kolegos. Kaip ir žinote, buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi išvados. Viena iš jų konstatavo, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius, tačiau savo išvadoje nurodė ir išlygą, kuri skamba taip: „…nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pateikiama kitiems teisinių santykių subjektams.“ Taigi šiuo aspektu siūlomo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekte numatytas termino nukėlimas ir galėtų būti laikomas subjektų teisinę padėtį švelninančiu atveju.
Taigi, komiteto nuomonė – komitetas nepritarė. Balsavo už – 9, prieš – 1, susilaikė 1.
Svarstant kitą Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, taip pat komitetas nepritarė. Teisės departamento minimo Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo dalykas yra viešojo administravimo teisiniai santykiai, o valstybės tarnybos santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Ir mano komiteto nuomone, šios aplinkybės nelaikome kliūtimi šiandien spręsti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyto valstybės tarnautojo jau galutinio ištarnybinimo termino nukėlimo į 2026 m. sausio 1 d.
Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, įstatymas iš dviejų straipsnių. Kaip girdėjote, gauta… Iš vieno straipsnio. Bet dėl vieno straipsnio gautos dvi Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas nepritarė.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo. Prašom. Pirmas – M. Katelynas.
M. KATELYNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jau pateikiant šį įstatymo projektą (buvau jo iniciatorius) teko išgirsti, kad procesas jau yra pasibaigęs, čia mes bandome pakeisti tai, ko jau negalima pakeisti. Reikėtų paminėti, kad netgi metų gale tik 20 % žmonių… tai palietė tik 20 % įstaigų. Vadinasi, šis įstatymo projektas tikrai buvo pateiktas laiku. Buvo akivaizdžiai bandoma ištaisyti situaciją, kuomet darbuotojai ir valstybės tarnautojai būtų nukentėję, būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Tikrai keista matyti konkrečiai konservatorius, kalbančius, kad tai yra pateikta per vėlai, kad yra pradelsta. Reikėtų visiems priminti, kad buvo paimtos dvi pertraukos, kurios ir užvilkino šį procesą. Argumentas, kad čia mes ką nors darome per vėlai, tai dėl jūsų kaltės. Akivaizdu, kad Teisės departamento pastabos galbūt ir yra reikšmingos, bet pats Teisės departamentas pastebi, kad šiuo teisės aktu yra švelninama teisinių santykių subjekto padėtis. Manau, kad tikrai būtų verta pritarti. Pavasario sesijoje pavyks sutvarkyti Valstybės tarnybos įstatymą taip, kaip to nepavyko padaryti konservatoriams praėjusioje kadencijoje. Manau, kad nauja valdančioji dauguma tą padarys. Kolegos, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Toliau pasisako R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Mieli kolegos, žinoma, kad teisiškai būtų buvę tvarkingiau ištarnybinimo atidėjimo terminą priimti dar praeitais metais. Tačiau reikia įvertinti, kad valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų atskyrimas, tas procesas atskirti vidaus administravimo funkcijas nuo viešojo administravimo funkcijų dar nėra įvykęs. Terminą mes Seime pratęsėme būtent šiai užduočiai valstybės ir savivaldybių įstaigoms atlikti. O štai Statutas iš žmonių, tarnautojų, yra atimamas iki galo neįvertinus, ar tos jų atliekamos funkcijos atitinka valstybės tarnautojų funkcijas. Tai būtent šitą teisinį absurdą reikia taisyti. Datos nukėlimas kaip tik mums ir leis pataisyti, taip pat galbūt grąžinti į valstybės tarnybą tuos žmones, kurie to Statuto neteko.
Dar reikia pabrėžti, kad pati valstybės tarnybos reforma sulaukė -niolika lapų Teisės departamento pastabų. Tuomet valdančioji dauguma neatsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pati sukūrė dabartinę situaciją, kurią reikia taisyti. Klaidos yra tam, kad mes gebėtume jas pataisyti. Aišku, mes šiek tiek įsiveliame į tokį ginčą, bet aš manau, kad kompromisą vis dėlto galime rasti ir pavasario sesijoje ateiti su įstatymo pataisomis, kurios suteiks galimybę valstybės tarnautojams, netekusiems šio statuso, išimties tvarka grįžti į valstybės tarnybą. Šiuo metu yra daroma didelė žala visai valstybės tarnybai, jos reputacijai, jaunų žmonių motyvacijai ateiti ir tarnauti valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kitas pasisako K. Vilkauskas. Prašau, Kęstuti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pritariu kolegei, iš tikrųjų reikia tvarkyti visą Valstybės tarnybos įstatymą. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo buvo labai daug valstybės tarnautojų ir valstybės tarnautojų profsąjungų pasiūlymų. Šis atvejis dar kartą parodo požiūrį į valstybės tarnautojus. Manau, kad šis šiandienos sprendimas sušvelnina, pagelbėja tiems žmonėms dėl jų statuso, tolesnę jų tarnybą padaro labiau motyvuotą. Aš tikrai kviečiu apginti valstybės tarnautojus ir palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasisako Z. Balčytis. Prašau, pone Balčyti.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai jau nekartosiu. Prieš mane kalbėjo faktiškai tą patį, turi patirties, kad šiuo įstatymo projektu norėta labai greitai viską sutvarkyti pagal popierinį variantą, nepavyko. Daugelis žmonių nusivylė, iš tikrųjų ne tik prarado darbus, bet ir kvalifikacijas. Sistema nesukurta ir iš tikrųjų daugelis toje tarnyboje dirbančių žmonių liko nesuprasti, kodėl buvo priimtas toks įstatymas ir kodėl priimta tokia tvarka, kurią įgyvendinti jau per tuos trejus metus, ne ketverius, bet trejus metus prieš tai, visiškai nepavyko. Todėl aš manau, kad tas tam tikras laikotarpio nukėlimas leis pasirengti dabartinei daugumai ir priimti teisingą Valstybės tarnybos įstatymą, pagal kurį žmonės nenukentės. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Motyvai išsakyti, balsuojame. Ačiū.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 87: už – 78, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3832(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3832(2). Pranešėjas. Yra trys straipsniai. Ar galima pastraipsniui pritarti? Pritarta.
Motyvai dėl viso. Pirmas pasisako V. Sinica. Prašau.
V. SINICA (MSNG). Atsiprašau, atleiskite. Pasisakau už šitą projektą tiesiog todėl, kad dabar ši institucija yra pakabinta dėl tokio neaiškumo, daugiau negu pusę metų laukia sudėties patvirtinimo, laukė anoje kadencijoje ir laukia dabar. Nieko radikalaus, problemiško nėra dėl tos sudėties. Ta sudėtis yra iš esmės atstovaujanti šeimos politikos srityje veikiančių organizacijų įvairovei, spektrui, kompetencijoms ir yra visiškai tinkama. Gana plačiu sutarimu ten atrinkta ne politiniu lygmeniu ir dabar laukiama patvirtinimo politiniu lygmeniu. Balsas už nutrauktų šį ypač ilgai užtrukusį pakabinimą tos institucijos veikimo ir pagaliau leistų jai veikti. Tikrai palaikau šitą, kviečiu ir kitus tą palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė prieš – J. Zailskienė. Prašau.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti keletą priežasčių, dėl ko aš kviečiu balsuoti prieš arba susilaikyti. Pirmiausia, kalbame apie šeimą, bet komisijoje yra 14 moterų ir 1 vyras. Tai jau šeimos balansas kaip ir išbalansuotas.
Antras motyvas, mano nuomone, labai rimtas. Praeitoje kadencijoje šią Šeimos tarybą suformavo, bet kažkodėl nepatvirtino. Vadinasi, yra niuansų, kurių, ko gero, mes nežinome, todėl aš manau, kad labai būtų neblogai pradėti nuo naujo lapo.
Ir dar vienas iš motyvų – tai nebuvo svarstyta papildomame komitete. Tai kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes jau ne kartą diskutavome apie šios Tarybos sudėties patvirtinimą. Nuo gegužės mėnesio Taryba laukia atsakymo ir šis balsavimas yra tiesiog pagarbos klausimas. Pagarbos mūsų pagrindiniams partneriams šeimos politikos srityje, tai yra mūsų universitetams, mūsų savivaldybėms, Savivaldybių asociacijai, mūsų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dešimtmečiais veikia šeimos politikos srityje. Jeigu mes nepritarsime, jos visos turės eiti per savo vidines daugiau ar mažiau sudėtingas procedūras, vėl iš naujo atrinkti kandidatus tam, kad galėtų mums pateikti. Vadinasi, metus laukėme, staiga sakome, ai, kažkodėl mums netinka, grąžinkite atgal, persisvarstykite, siūlykite mums.
Tai yra ir pagarbos konkretiems asmenims klausimas. Tiems žmonėms, keliolikai žmonių, kurie perėjo visas atrankos procedūras, atsakė į visus klausimus ir buvo slaptai atrinkti pagal teisingas procedūras, dabar sakome: ne, jūs kažkodėl netinkami. Ar jie netinkami ir kodėl netinkami, niekas to jiems nepasakys, nes Seimas nuspręs štai taip. Ar mes jų sulauksime, ar mes sulauksime tų siūlymų, ar mes sulauksime žmonių iniciatyvos toliau dirbti šeimos srityje, kai Seimas su jais taip elgiasi, kitas klausimas.
Taip pat ir šiai kadencijai, kurioje dirba Šeimos taryba, klausimas: ar mes gerbiame ją. Tai yra jau ketveri su puse metų, tuoj bus penkeri metai, kai dirba senosios sudėties taryba, kuri net nebuvo įsipareigojusi tokiam ilgam laikotarpiui. Mano siūlymas pritarti, leisti dirbti ir pamatysime, kad ta Šeimos taryba tikrai sukurs tą vertę, kurios mes visi tikimės.
Taip pat labai daug įrašyta Vyriausybės programoje, socialdemokratų rinkimų programoje apie šeimų įtraukimą ir prisidėjimą. Paklausiu socialdemokratų: jeigu jau tikrai šis sąrašas kelia klausimų, kodėl iš to sąrašo vieną žmogų siūlote į viceministrus iš savo pozicijų? Man atrodo, tikrai sąrašas suformuotas gerai. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė prieš – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegė J. Zailskienė paklausė kalbėdama, kad, matyt, yra tam tikrų niuansų, kad nebuvo tvirtinta, tai niuansai paprastai būna maži dalykai. Mano manymu, čia yra kertiniai ideologiniai dalykai, užfiksuoti štai šiame nutarime arba Šeimos taryboje.
Šeimos taryba buvo patvirtinta užpraeitoje kadencijoje, valstiečių valdymo laikais, neatsižvelgiant į šeimos įvairovę. Buvo traktuojama, kad Šeimos taryba turi rūpintis šeimomis, kurias sudaro vyras ir moteris santuokos pavidalu. Ne Latvijos, ne Estijos, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasakė, kad šeimos samprata yra ne tik vyro ir moters santuokoje atsiradusi šeima, šeimos įvairovė yra žymiai didesnė, tačiau užpraėjusią kadenciją Seimas patvirtino sprendimą, kad reikia sudaryti Nacionalinę šeimos tarybą, vadovaujantis tik vienu siauru šeimos apibrėžimu, ne taip, kaip sako Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Tada visi liberalai balsavome prieš. Beje, santykis vyrų ir moterų tada buvo 0:15, dabar jau pagerėjo – atsirado vienas vyras, bet ne tai esmė. Esmė yra, kad Šeimos taryba atstovauja tik vienai šeimai, kuriai ir aš pats priklausau, bet kai L. Kukuraitis kelia klausimą, ar gerbiame tuos žmones, kurie pasiūlyti į Šeimos tarybą, aš juos gerbiu, nepažįstu, bet gerbiu, bet ar mes, kaip Seimas, gerbiame kitokias šeimas, ne tik vyro ir moters santuokoje atsiradusias?
Aš norėčiau, kad būtų parodyta pagarba ir kitokiems žmonėms, nebūtinai vyro ir moters santuokoje sukūrusiems šeimą. Tačiau tiek praėjęs, tiek užpraeitas Seimas nesiėmė kitaip traktuoti, o tik taip, kaip yra dabar. Todėl aš balsuosiu apskritai prieš šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš taip pat, kaip ir E. Gentvilas, noriu parodyti pagarbą įvairioms šeimoms. Mano pažiūros labai artimos gerbiamos ponios B. Vėsaitės požiūriui, bet aš siūlau kolegoms socialdemokratams neieškoti nesutarimo erdvės būtent šiuo klausimu. Akivaizdu, kad reikia patvirtinti Šeimos tarybos sudėtį. Nekurkime dirbtinių kultūrinių konfliktų ten, kur jų kurti nereikia. Mes šiame Seime dar ginčysimės dėl daugybės dalykų. Mūsų laukia labai didelis darbas dėl įvairių žmogaus teisių klausimų ir ten tikrai reikės ieškoti sutarimo, reikės ieškoti kompromisų, reikės išklausyti įvairias puses.
Akivaizdu, kad Lietuvoje yra bendrųjų šeimos problemų, kur Šeimos taryba labai puikiai gali įsitraukti, pavyzdžiui, sprendžiant tai, kad šeimos turėtų papildomas socialines garantijas, kad nebūtų pamiršta šeima formuojant įvairiausias politikas. Tai tikrai ne ta vieta, kur mums reikia aštrinti kultūrinį karą.
Aš puikiai suprantu socialdemokratų norą kaip nors atkeršyti šiai Šeimos tarybai, bet realiai čia ne ta vieta, kolegos. Reikia eiti toliau. Akivaizdu, kad ta Šeimos taryba turi savo vietą ir tai nėra ta vieta, kur reikia diskutuoti dėl partnerystės, dėl šeimos sampratos. Šeimos taryba turi kur kas siauresnes funkcijas, kur tiesiog kasdieniame Lietuvos šeimų gyvenime turi padėti šeimoms atsidurti mūsų įstatymų leidyboje, nes labai dažnai mes pamirštame, pavyzdžiui, pakeičiame įstatymus, pamirštame, kad būna įvairios šeimos, daugiau vaikų būna, įvairūs įstatymų neatitikimai, įvairiausios lengvatos, kurios reikalingos didesnėms šeimoms. Yra daug praktinių klausimų, kur šita taryba puikiai atlieka funkciją ir neįsitraukia būtent į tuos sunkius kultūrinius nesutarimus, kurie čia, šioje salėje, yra reikalingi, bet ne šiuo atveju, ne formuojant Šeimos tarybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai tikrai yra už šeimą ir kiekvieną įstatymą priiminėjant reikia galvoti apie šeimą. Mes iš tikrųjų esame prieš, kad nesilaikoma lyčių pariteto, nes, palaukite, ir tėvai turi būti įtraukiami į šeimos klausimus, tada bus visavertiškesni įstatymai. Be to, labai žeidžia ir ideologiniai dalykai, nes iš tikrųjų, kiek žinau, šita taryba buvo įkurta tam vienam žmogui, kuris, aišku, turbūt ir siekia šitos tarybos įkūrimo. Jeigu peržiūrėsime tos tarybos sudėtį ar apskritai galvosime kitaip, manau, kad šiuo atveju mums nederėtų skubėti su priėmimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonė už – V. Ąžuolas. Prašom, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų žiūrint į pasisakančius prieš, tai toks vaizdas, kad į šią Šeimos tarybą genderizmo stūmikų nebuvo įdėta ir todėl buvo vilkinamas jos patvirtinimas, bet yra toks posakis: ką pasėsi, tą ir pjausi. Tai kai į Konstitucinį Teismą buvo įdėti genderizmo stūmikai, tai ir rezultatus turime jų sprendimų. Sakyčiau, tikrai reikia patvirtinti šią Šeimos tarybos sutartį, kad jie galėtų dirbti. Ir džiaugiuosi, kad ta politika kardinaliai keičiasi netgi nuo Amerikos pusės. Tikiuosi, tie vėjai ir čia padvelks ir to genderizmo stūmimo nebebus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, liberalai nuosekliai prieštaravo Šeimos tarybos sukūrimui kaip tokiam pseudoįrankiui ir prisidengimui rūpesčiu dėl šeimos, sukuriant tam tikrą instituciją, kuri yra iš esmės perteklinė ir nereikalinga. Šiuo atveju tikrai manome, kad tikras rūpinimasis šeimomis, visomis šeimomis, jis nepriklauso nuo tokių institucijų. Manyčiau, kad šiandien nepritardami ir susilaikydami dėl Šeimos tarybos, o ateityje svarstydami apie apskritai poreikį tokios tarybos, galėtume parodyti kur kas, sakyčiau, universalesnį ir taiklesnį, ir didesnį rūpestį dėl įvairių šeimų, nei pritardami ir eidami tuo keliu, kuris tikrai galbūt yra labiau politizuotas, ideologizuotas, nei reikėtų. Manyčiau, ir iš žmogaus teisių pusės žvelgiant, ir žvelgiant iš moterų teisės pusės, ir visaip kitaip mes poreikio tokios institucijos nematome. Todėl kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 35, prieš – 43, susilaikė 26. Seimo nutarimas nepriimtas.
Per šoninį mikrofoną. Prašau, kolege.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Noriu paprašyti balsavime dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo mano balsą įskaityti už. D. Žebelienė.
11.54 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-23(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-23. Pirma, kviečiame į tribūną komiteto pirmininkę I. Gelažnikienę. Prašom. Prašom pristatyti ir pakomentuoti dėl 1 straipsnio gautas pastabas.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, aš ne komiteto pirmininkė, o narė.
PIRMININKAS. Malonu, gal dar būsite.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Pirmininkas Saulius, sėdi ten.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabos?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Taip, dėl 1 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Abiem pastaboms yra nepritarta Ekonomikos komiteto sprendimu. Buvo nepritarta bendru balsavimu, nes lėšų naudojimo tikslas išlieka, koreguojant įstatymą, tas pats.
Dėl 2 straipsnio yra 5 pastabos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, iš karto gal mes pastraipsniui pažiūrėkime. Ar galime pritarti 1 straipsniui su pagrindinio komiteto nepritarimu Teisės departamento pastaboms? Galime, pritarta. Einame prie 2 straipsnio.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl 2 straipsnio yra penkios Teisės departamento pastabos. Komitetas trims pastaboms nepritarė bendru sutarimu. Dviem pastaboms pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos ar galime pritarti, sutikti su komiteto nuomone? Taip, 2 straipsniui pritarta. 3 straipsnis.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl 3 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba, kuriai Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei, pritariančiai Teisės departamentui? Pritarta. Ir 4 straipsnis.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl 4 straipsnio pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 4 straipsniui? Pritarta. 5 straipsnis.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl 5 straipsnio yra viena pastaba. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu šitai pastabai pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. 6 straipsnis.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Šiame straipsnyje yra viena Teisės departamento pastaba. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė šitam pasiūlymui ir pastabai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 6 straipsniui su komiteto nuomone? Pritarta pastraipsniui. Ačiū.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dar buvo…
PIRMININKAS. Taip, prašom tada.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Posėdžio pirmininke, dar buvo dvi pastabos. Tai yra Teisės departamentas siūlė korupcijos vertinimą, tačiau Ekonomikos komitetas neįžvelgė korupcijos apraiškų šitame įstatyme. Šituo klausimu Ekonomikos komitete vyko balsavimas: 7 balsavo už, prieš – 1, nepritarta Teisės departamento siūlymui.
Kitas Teisės departamento siūlymas, kuriam Ekonomikos komitetas taip pat bendru sutarimu nepritarė, nes intervencija į Teisės departamento minimą įstatymo redakciją nėra daroma.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Už – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia, esu už dėl to, kad yra didinamas finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams. Ir ne kartą esu teikusi panašius įstatymo projektus praeitoje kadencijoje, sakydama, kad vis dėlto savivaldybės geba efektyviau ir greičiau susitvarkyti su probleminėmis atkarpomis, ypač kur gyventojai nuolatos skundžiasi nesutvarkyta kelių danga. Aišku, norėtųsi palinkėti, kad pačiai KPP programai bendras finansavimas didėtų, nes tos paklodės tampymas nuo vieno objekto į kitą neduos tokių didelių pasiekimų.
Kitas momentas. Vis dėlto aš manau, kad rajoninių kelių perėmimas iš „Via Lietuva“ turėtų būti savanoriškas ir tuomet, kai savivaldybė tikrai imasi atlikti darbus saugumo ir kelio dangos srityje, bet ne priverstinai. Kitur, konkrečiame regione, galbūt labai efektyviai tvarkosi „Via Lietuva“ padalinys.
Ir trečias dalykas. Vis dėlto labai linkėčiau Susisiekimo ministerijai arba daugumai, kad atsirastų ir šio įstatymo projekto lydimieji įstatymai, tai yra Teritorijų planavimo, Statybos ir kiti įstatymai, kurie mažintų biurokratinę naštą ir perteklinius reikalavimus tokiems kelio įrenginiams kaip stotelės, nuovažos, šaligatviai. Pagal mano praktiką, aštuonerius metus „Via Lietuva“ stumdosi projektavimo derinimo stadijoje ir niekaip negali atlikti iki galo darbų krašto ir rajoniniuose keliuose. Todėl reikia tų sprendimų, jų labai laukia gyventojai, ypač gyvenantys prie intensyvių rajoninių kelių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonė prieš – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Šiame projekte su skuba atsitiko kaip visada. Kaip sakoma, skubų darbą velnias veja. Ir čia taip atsitiko. Kelių perdavimas jau prasidėjo nuo 2020 metų. Tik tuomet buvusios valstiečių Vyriausybės ir ministro, lenkų atstovo, sutarimas buvo visai kitoks: iš pradžių sutvarkomas tas „Via Lietuvos“ kelio ruožas ir tik po to perduodamas savivaldybei, ir tik tas kelias, kurį savivaldybė sutinka perimti.
Kas dabar atsitiko? Dabar šiuo įstatymu mes įtvirtiname prievartinį tų kelių ruožų perdavimą. Nesvarbu, kad savivaldybė nenorės jo paimti nei fiziškai, nei techniškai, nesugebės jo prižiūrėti ir tiek finansų neturės, bet prievarta bus tie keliai sudėti. Pavyzdys. Dabar net Akmenės rajone yra tokių atkarpų, kur nuslinko nuošliauža, bet ji yra gyvenamojoje vietoje. Tai nuošliaužai remontuoti reikėtų apie 2 mln. Savivaldybė iš KPP gauna 1 mln. per metus. Ji net nesugebės prižiūrėti to kelio. Bet mes šiuo įstatymu… iš tikrųjų Prezidentas šiuo įstatymu sako, kad prievarta visa tai bus perduota. Todėl tikrai reikia balsuoti prieš šį įstatymą tam, kad panaikintume šią prievartą. Keliai turėtų būti perduodami savanoriškai.
Liūdniausia yra tai, kad nebuvo užsakytas antikorupcinis vertinimas. Čia taip pat matome akivaizdžius korupcinius dalykus. Perduodama beveik 1 tūkst. kilometrų, visa priežiūra bus atimta iš valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“. Jie, važiuodami per gyvenamąją vietą, turės pakelti greiderį, nevalyti sniego, už ženklo vėl turės valyti sniegą. Jeigu dabar jų greideriavimas už kilometrą kainuoja apie 30 eurų, tai, pavyzdžiui, savivaldybių praėjusiuose konkursuose kaina buvo 70–80 eurų už kilometrą. Beveik tris kartus daugiau. Šis projektas švaistys valstybės pinigus (ką galima pigiai padaryti, darysime brangiai), negarantuos saugumo, žmonės bus nesaugūs, nes tos atkarpos vėl bus nenuvalytos, turėsime chaosą keliuose.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už nuomonę. Nuomonė už – S. Bucevičius. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, Pirmininke. Išsakytos nuomonės, yra argumentų ir turėtume girdėti. Greičiausiai ir ministerija, ir Ekonomikos komiteto nariai tą girdi. Tų nuogąstavimų, matyt, mes dėl kiekvieno įstatymo galime matyti. Bet vis tiek išjudėti į priekį, matyt, reikėjo.
Įgyvendinimo klausimas. Mes turime atsakyti „Via Lietuvaiׅ“, ką mes taip pat duosime. Mes suprantame, perduodami kelius savivaldybėms, turėsime užtikrinti finansavimą. Finansavimą mes atimame iš „Via Lietuvos“. „Via Lietuvos“ fondo kūrimas yra privalomas. Mes jau ir komitete girdėjome, kad jie yra pasirengę užtikrinti „Via Lietuvai“ pilną finansavimą.
Antra, ką ir R. Tamašunienė kalbėjo, aplinkos įstatymai taip pat turi lydėti, būti aiškūs ir suprantami.
Korupcinis vertinimas, ką kolega V. Ąžuolas kalbėjo. Po įstatymų įsigaliojimo jie taip pat, aš manau, gali, privalo ir turės būti įvertinti. Taigi, manau, šiandien judėkime į priekį. Matyt, komitetas turės progą klausti atskirų savivaldybių merų. Nepaisant to, kad lyg ir turėjome visos asociacijos pritarimą, bet girdime ir didelių nuogąstavimų. Judėkime į priekį, žiūrėkime, kaip seksis su įstatymo projektu. Aš manau, korekcijas, matyt, darysime jau pavasario sesijoje. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū.
Kita nuomonė – B. Ropė. Prašau.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų pačiai idėjai, krypčiai pritarčiau. Manau, kad ji teisinga ir ją reikėtų gerai sudėliojus paleisti, bet pačiam pasiūlymui nematau galimybės pritarti. Labai liūdna, kad dabartinė valdančioji dauguma seka buvusios valdančiosios daugumos pavyzdžiu: pabandykime, jeigu bus blogai, taisysime. Gal, gerbiami kolegos, susėskime, pasitarkime, pasidėliokime ir tada, matydami, kas gerai, paleiskime, o kas blogai, iš viso neleiskime. Pavyzdžiui, noriu pasakyti tokį dalyką. Ko daugiau perduodame – darbų ar pinigų? Aiškiai, kad darbų, nes tos miestų gatvės labai intensyviai turi būti prižiūrimos ir remontuojamos, jų būklė labai bloga ir mes pradėsime tuoj pat reikalauti iš savivaldybių, duodami maždaug trečdalį pinigų, kad duokite rezultatą.
Antras dalykas. Nuo 2027 metų įvedame prievolę skaičiuoti kelių ilgį pagal Registrų centro duomenis. Per dvejus metus reikės padaryti visų Lietuvos vietinių kelių registrą. Iš esmės tai yra neįmanomas dalykas, nes jis kainuos labai daug pinigų, o yra neaiškios ribos, neatlikti matavimai. Mes šiuo atveju be reikalo išleisime milijonus ir situacija nesikeis, o galėtume bent penkerius metus dar leisti naudotis savivaldybių tarybų priimtais sprendimais, skaičiuojant kelių ilgius, nes kitaip atskiros savivaldybės labai nukentės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nuostatos, intencijos geros, bet vienu atveju, kai kalbame apie antikorupcinį vertinimą, tai vis dėlto reikėjo jį atlikti. Gaila, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas tik išvakarėse šį siūlymą pateikė, galėjo ir anksčiau, jau svarstymo metu, visa tai pateikti, nes kalbama ne tik apie korupcijos prevenciją, bet ir apie neskaidrios veiklos prevenciją.
Atkreipiu dėmesį, kad per pastaruosius ketverius metus „Via Lietuvai“ skirta daugiau kaip 2 mlrd. eurų Lietuvos keliams tvarkyti, tačiau lapkričio mėnesį buvo atliktas valstybės auditas ir ten yra tokios išvados padarytos, kad skirstant finansavimą be nustatytų konkrečių kriterijų nesudaromos prielaidos nuosekliai ir skaidriai vykdyti valstybės kelių atkūrimo priežiūros plėtros planavimą, nebuvo skelbiama, kuriuose iš prioritetinių eilių atliktuose ruožuose einamaisiais metais planuojama vykdyti kelių statybos darbus. Dabar, kai girdėti, kad ir dalies merų nutarimų nereikės galbūt viešinti (siūlomi tokie įstatymo pakeitimai), tai šitame kontekste skaidrumas gali nukentėti irgi. Tai antikorupcinis vertinimas buvo ir yra reikalingas. Aš nežinau, ar, priėmus įstatymą… ko gero, jį irgi bus galima atlikti, įvertinti įstatymo šitas nuostatas, kurios nesudarytų prielaidų tęsti neskaidrią veiklą. Intencijos geros, savivaldai lėšas reikia didinti, tačiau viską reikia daryti atsakingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Kirkutis. Prašau.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Pati įstatymo esmė, kad reikia atiduoti kai kuriuos „Via Lietuvos“ kelius savivaldybėms, tikrai yra nebloga, pagirtina, tiktai, manau, ne tokiu drastišku būdu. Esmė yra kokia? Yra pavyzdžių, kai perdavimas „Via Lietuvos“ kelio kokių 500 metrų atkarpos užtrunka ketverius penkerius metus. Dar žinau pavyzdį, kur jis dar iki šiol nėra pasibaigęs, nes „Via Lietuvos“ keliai yra magistraliniai, tarpmiestiniai, krašto keliai, t. y. įvairūs, ir ten yra apsaugos zonos. Apsaugos zonos įrašomos automatiškai prie kiekvieno individualaus žemės sklypo, prie kiekvieno namo, kiekvieno asmens registro. Kitas dalykas, reikės tuos kelius, atkarpas atkirsti, daryti naujus kadastrinius matavimus. Visas šis procesas užtruks mažiausiai trejus ketverius metus. Jeigu kur nors savivaldybėje tikrai reikia remonto, „Via Lietuva“ neturi pinigų, jie į tą sąrašą įmeta, atiduoda ir pasako, kad dabar vyksta procesas, reikia perduoti tą kelią, mes dabar darome čia savivaldybei, nebegalime pradėti remonto proceso. Taip yra randamas dar vienas (nenoriu vartoti rusiško žodžio) pretekstas nedaryti to kelio ir neremontuoti. Tai idėja, kad su savivaldybe turėtų būti suderinta ir savivaldybės geriausiai žino jų teritorijoje esančių kelių būklę ir kad tie keliai turėtų būti atiduoti sutvarkyti, kai jau žmogui fiziškai, na, nesvarbu, ar tas kelias už penkerių metų bus savivaldybės, ar valstybės. Gyventojui bus jau tas popierius, o ta nuosavybė – vienas ir tas pats.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt tos baimės, abejonės, diskusijos, kad čia geriau nieko nedaryti, negu ką nors daryti. Kolegos, jeigu šiandien ryte kas nors važiavote iš toliau ir bent per dvi, tris ar keturias savivaldybes, kaip aš važiavau, tai galėjote turbūt pamatyti, kad važiuoji tikrai geru, nubarstytu, pabarstytu, prižiūrėtu keliu ir patenki į ledo areną atkarpoje, kur turi, kaip sakant, išbandyti savo vairavimo įgūdžius. Taip šiandien buvo tris kartus tokiuose ruožuose. Tai turbūt yra pasekmė to, kad nieko daryti šiuo atveju tikrai negalima.
Aišku, turbūt galima diskutuoti apie kriterijus, kurie iš tiesų kelia iššūkių ir bus problema savivaldybėms, kurios yra nutolusios nuo centrų, ypač pasienio savivaldybės, kurios neturi tranzitinių arterijų kelių, nes tenai tas kriterijus pagal automobilių srautą gali tikrai toms savivaldybėms kelti iššūkių, na, gauti daugiau lėšų ir tuos kelius suremontuoti, nors ten žmonėms turbūt kartais yra vienintelė arterija, kuria gali pasiekti savo darbo vietas, nuvežti vaikus saugiai į mokyklą, į darželį ir taip toliau.
Tai iš tiesų dėl kai kurių dalykų reikės grįžti prie diskusijos, bet turbūt tai yra ateities darbai. O norėtųsi palinkėti, kad po šių visų įstatymų priėmimo „Via Lietuva“ netaptų tiktai pėsčiųjų ir dviračių takų tiesėja ir prižiūrėtoja. Turbūt palinkėjimas čia mums visiems, nes tikrai yra svarbių objektų, kuriuos reikia tvarkyti, statyti, plėsti ir taip toliau. Kolegos, tikrai iššūkių laukia daug, bet, kaip ir minėjau, nieko nedaryti negalime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė prieš – V. Šeršniovas. Prašau, kolega.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Jeigu savivaldybėms būtų skirtos lėšos keliams atstatyti, tai būtų puikus kompromisas, bet kadangi tokių lėšų nėra numatyta, tai, mano požiūriu, visos savivaldybės bus paliktos likimo valiai. Aš asmeniškai balsuosiu prieš ir raginu tai padaryti kitus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar nuomonės už, prieš išsakytos. Apsispręskime balsuodami. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 88, prieš – 3, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 3, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-24(2) (priėmimas)
Kolegos, kitas mūsų klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-24. Kviečiame pranešėją I. Gelažnikienę pristatyti pasiūlymus, pataisas, kurios gautos dėl atskirų straipsnių.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio yra gauta viena pastaba. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu šiai pastabai nepritarė, nes vietinėms savivaldybėms, kaip vietinės reikšmės kelių valdytojoms, yra taikomos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento pastaboms ir pritarti dėl 1 straipsnio? Pritarta. 2 straipsnis.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl 2 straipsnio yra gautos keturios pastabos ir Seimo nario V. Ąžuolo siūlymas. Tai dviem pastaboms Ekonomikos komitetas bendru sutarimu nepritarė. Dviem pastaboms Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė. V. Ąžuolo siūlymui Ekonomikos komitetas, balsuodamas: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1, nepritarė.
PIRMININKAS. Ar yra 29, kurie palaikytų V. Ąžuolo siūlymą? Kol kas nematau. Pasitikriname, ar yra palaikančių V. Ąžuolo nuomonę. Nėra. Nėra 29, kaip reikalauja. Straipsniui pritariame su tomis pataisomis, kurioms pritarė komitetas. Einame prie 3 straipsnio. 3 straipsnis. Dėl vedimo tvarkos, kolega R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ne taip įdėjau kortelę ir pritrūko mano balso iki 29.
PIRMININKAS. Ačiū. Įrašysime į protokolą. Taip. Kolegė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėl protokolo, prašau užskaityti mano balsą už pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). O mano balsą prašom užskaityti prieš.
PIRMININKAS. E. Rudelienė prieš. Gerai.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir mano balsą, nusidėjau, prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Pranckietis – prieš. 3 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. 3 straipsniui pritarėme. 4 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 5 straipsnis. Prašom pakomentuoti.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento trys pastabos. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu vienai pastabai nepritarė, dviem pastaboms pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti su komiteto nuomone? Galime, pritarta. Ir tada…
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Buvo Teisės departamento pastaba dėl Korupcijos prevencijos įstatymo taikymo, tai yra dėl korupcinio vertinimo. Ir Ekonomikos komitetas, balsuodami: už – 8, prieš – 1, šitam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime sutarti, kad pritariame komiteto nuomonei? Pritarta. Motyvai dėl viso. Užsirašiusių prieš – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų, kas dabar atsitiko, kad mano siūlymas nebuvo svarstytas? Ten buvo labai paprastas dalykas, kad tik savanoriškai savivaldybėms sutikus būtų perduodami tie keliai. Tai dabar ką padarys Seimas? Prievarta beveik 1 tūkst. kilometrų bus sugrūsta savivaldybėms. Nesvarbu, ruoželis 100 metrų, 500 metrų, savivaldybės pakraštyje yra ženklas „Gyvenamoji vieta“, viskas bus įgrūsta savivaldybėms. Nesvarbu kelio būklė, kaip jis atrodo, koks jo intensyvumas, niekas bus nesvarbu. Akmenės pavyzdys, iš KPP gauna 1 mln., dabar padidinus gaus geriausiu atveju 100 tūkst. daugiau. O jai bus įsūdyta tiek kelių, kur, pavyzdžiui, dabar viena yra nuošliauža regioninio kelio gyvenamojoje vietoje, kuriai sutvarkyti reikia 2 mln. Tai jeigu jūs norite savivaldybes pakarti ant to reikalo… nes tada bus kaltos savivaldybės. Turėtų išlikti, kad tik savanorišku būdu perimti keliai.
Ir, žinoma, pinigų švaistymas garantuotas. Kelių priežiūra valo už pusę kainos, dabar du tris kartus didesnė kaina bus, netgi sniego valymo. Todėl ir buvo prašoma antikorupcinio vertinimo. Bet, deja, to buvo atsisakyta, nereikia. Ir iš tikrųjų, labai liūdna, kai Prezidentas atneša įstatymo projektą, kuriam siūloma daryti antikorupcinį vertinimą. Tai jau vien tai ką sako. Bet iš tikrųjų, vaizdas yra toks, kaip komitete ir buvo įvardinta, kad paleiskime tą džiną iš butelio, o tada pažiūrėkime, kas bus, po to bandysime džiną sukišti atgal, gal pavyks. Bet jeigu norite žuvusių žmonių tose atkarpose, kur savivaldybė fiziškai nesugebės sutvarkyti ir nuvalyti, tai tada tokį rezultatą ir turėsite.
O „Kelių priežiūra“… Yra melas, kad ji galės prižiūrėti ir valyti tuos kelius. Negalės, nes teisinis statusas bus savivaldybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z. Balčytis – už. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jau porą valandų klausausi apie kelių būklę, apie principus, nusiminimą ir džiaugsmus. Iš tikrųjų, gyvenimas yra kur kas paprastesnis. Reikia pinigų, reikia sutvarkyti tai, kas nebuvo sutvarkyta dar dešimt metų prieš mane, kur buvo, kaip sako, irgi jau problemos tos pačios. Todėl sistemą būtina, reikia keisti.
Patys merai yra suinteresuoti. Sako, atiduokite mums kelius, mes ekonomiškiau pasiskaičiuosime kur, kiek ir kaip tie keliai mums kainuotų. Ir todėl aš manau, kad Valius, natūralu, kad jisai turi abejonių, kaip ir mes kiekvienas iš politikų, bet reikia ką nors daryti kitaip. Ir tas principas, kuris šiandieną yra čia pateiktas, manau, jisai leis ateityje išsiaiškinti gal kai kurias ir tam tikras problemas, kurių nesprendė ir biurokratinė sistema. Bet kad šita sistema suteiks galimybę geriau prižiūrėti ir tvarkyti kelius, aš tikrai esu garantuotas, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Ropė. Prašau.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Taip, mane šiek tiek neramina vienas dalykas, kad įvedama papildoma norma, kad „Via Lietuva“ rinks mokesčius už įvairias didžiagabarites transporto priemones, ir naudos savo reikmėms arba savo valstybinių kelių, nacionalinių kelių reikmėms. Manau, kad tai nėra teisinga. Turėtų būti dalinamas ne tik kelių fondas, bet turėtų būti dalinamos ir rinkliavos, kurios surenkamos iš tų kelių, kuriuos prižiūri savivalda. Tai iš tikrųjų būtų teisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Na, kolegos, matyt, pasikeitėme nuomonėmis. Ką ir B. Ropė dar kartą paminėjo, „Via Lietuva“, tiek visos savivaldybės, tiek merai girdi ir supranta reikalo esmę. Tai suprantame, kad ne visi įstatymai yra tobuli iki begalybės, bet dvejus metus savivaldybės to prašė. Negirdėti jų, aš manau, neturime teisės. Bandykime, žiūrėkime, kaip seksis ir po to korekcijas galėsime daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 107 Seimo nariai: už – 94, prieš – 5, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 10, 156, 157 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-94 (pateikimas)
Kolegos, mes truputį vėluojame ir mūsų kolega ministras L. Savickas prašytų, kad galėtų pristatyti Investicijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-94. Ar sutinkame? Sutinkame. Prašom. Kolega L. Savickas.
Per šoninį mikrofoną – kolegė D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip matote, nesuveikė balsavimo mygtukas. Prašyčiau įskaityti mano balsą „už“ dėl Kelių priežiūros.
PIRMININKAS. Už. Dar vienas balsas „už“, įskaitykime dėl protokolo. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dėkoju už galimybę pristatyti savo, jau kaip ministro, teikiamą pirmąjį įstatymo projektą, tai yra Investicijų įstatymo projektą, kuris parengtas iš esmės siekiant gerinti investicinę aplinką ir įgyvendinti XIX Vyriausybės programos nuostatas.
Vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę. Ką jau kalbėti apie tai, kad konkurencinė aplinka dėl pažangios gamybos investicijų pritraukimo ir išlaikymo toliau auga. Vienas iš esminių kriterijų, renkantis, kur įgyvendins šias investicijas mūsų regione, yra iš esmės arba gerai išvystyta infrastruktūra, arba greiti sprendimai ir galimybė sparčiai įgyvendinti savo investicinį projektą. Nuo 2021 metų veikiantis stambių investicijų projektų skatinimo modelis reikšmingai prisidėjo prie gamybos projektų Lietuvoje vykdymo. Jau sudaryta 18 stambių projektų investicijų sutarčių.
Taigi šio Investicijų įstatymo projekto tikslas yra numatyti lankstesnius terminus įgyvendinant stambių projektų ir investicijų sutartis tais atvejais, kai dėl nuo investuotojų nepriklausančių objektyvių priežasčių stambus projektas negali būti pradėtas įgyvendinti laiku. Šiuo projektu siūloma numatyti, kad penkerių metų terminas įgyvendinti stambaus investicijų projekto sutartyje nurodytus įsipareigojimus gali būti pratęstas dar iki dvejų metų išimtinėmis aplinkybėmis ir tik investuotojui tai įrodžius. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis laikoma: valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų nustatytų funkcijų nevykdymas laiku investuotojo atžvilgiu, embargas, nepaprastosios padėties ar karo padėties įvedimas, ekstremalios situacijos paskelbimas ar kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo investuotojo valios ir numatytos Civiliniame kodekse.
Gerbiami kolegos, trumpai tariant, šis įstatymo projektas yra tam tikras Lietuvos investicijų draudimo polisas, kurio, kaip ir daugelio draudimo polisų, mes visi tikimės, panaudoti neteks. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori V. Ąžuolas. Prašau, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, džiugu dėl jūsų pirmo projekto. Bet aš galvoju, kita vertus, kaip jūs vertinate, kai „Litgridas“, ESO, energetikai, žlugdo projektus, jau ne stabdo, o žlugdo? Pavyzdys. „Via Lietuva“ turėjo nutiesti greitąją apie dešimties kilometrų kelio atkarpą neturėdama nei projekto, nei rangovo. Tai sugebėjo padaryti per 7 mėnesius, po 7 mėnesių kelias buvo naudojamas. Pavyzdžiui, Utenos keliui net metų neprireikė, o „Litgridas“ dvejus ar trejus metus projektuoja, tai apie darbus išvis nėra ką šnekėti. Ar šis projektas padės tokiems dalykams? Nes tą patį daro ir ESO. Pavyzdys. Joniškyje investuotojas turėjo įsivežti įrangą, nes negavo padidinimo galios. Ar šis projektas padės spręsti tokias problemas?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų tokias situacijas vertinu ypač kritiškai. Jeigu Lietuva nori (aš tikiu, mes visi kartu tikrai norime, kad gebėtume pritraukti stambius investicinius projektus), tai tokia situacija yra tiesiog netoleruotina. Jeigu valstybė negeba, o valstybė ir jos atsakingos įstaigos, organizacijos, institucijos negeba laikytis savo įsipareigojimų, laikytis įstatymuose numatytų terminų ir taip trukdo investicijoms būti realizuotoms pagal numatytus terminus, tai yra tiesiog nepriimtina. Tam yra sprendimų.
Bet šis Investicijų įstatymo pakeitimas nėra apie tai. Čia yra, kaip ir sakiau, tam tikras draudimo polisas. Jeigu institucijos nesusitvarko su tais terminais, tai, užuot atsisveikinę su tokiais investiciniais projektais, mes turėtume daugiau lankstumo ir galimybių prie to prisitaikyti. Bet kitą sesiją, pavasario sesiją, tikrai ateisiu į šią salę su papildomais įstatymų pakeitimais, kurie numatys tolesnį sąlygų gerinimą šalia to, ką pradėsime šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Daugiau jūsų klausti niekas nenori. Išsamiai pristatėte.
Motyvai už – I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai džiaugiuosi, kad buvusi Vyriausybė buvo tokia išmintinga, kad sugebėjo vykdyti šios Vyriausybės programą, kai jos dar nebuvo. Tiesiog noriu priminti, kaip šios įstatymo pataisos atsirado. Jos atsirado iš labai praktinės situacijos sprendimo. Ta praktinė situacija yra susijusi su „Teltonikos“ projektu. Dėl to, kad tokios pataisos bus inicijuotos, buvo sutarta specialiame Vyriausybės posėdyje, kuris vyko lapkričio 18 dieną, ir tos pataisos buvo inicijuotos. Džiaugiuosi, kad baigtos derinti ir naujos Vyriausybės pateiktos. Raginu pritarti. Išties lankstesnės formuluotės leis atsižvelgti į įvairias situacijas, kai ne dėl investuotojo kaltės, ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių užsitęsia kai kurių projektų įgyvendinimas. Gal kam nors atrodo, kad laidus galima tiesti bet kur ir bet kaip, bet vis dėlto tai yra sudėtingi procesai, kurie kartais reikalauja ir laiko. Būna ekstremalių situacijų, tokių kaip kovidas, karas, kainų šokas ir taip toliau, ir panašiai. Šiuos dalykus tikrai reikia įvertinti, o šis įstatymo projektas leis įvertinti. Labai raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Motyvų prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Komitetas būtų… Tuoj, pažiūrime. Kaip pagrindinis yra Ekonomikos komitetas. Svarstyti numatyta pavasario sesijoje. Kitų pasiūlymų nėra? Pritarta.
12.30 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4170(2)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4170. Pranešėjas – L. Jonauskas. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Priėmimas. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra paties L. Jonausko pataisos. Informuokite, kaip ten buvo komitete?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Redakcinė pataisa. Siūlo įrašyti papildomą įstatymą. Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar yra 29, kurie paremia L. Jonauską? (Balsai salėje) Prašom apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) O jau dabar nuėjo.
Ačiū. 89 palaikė pasiūlymą. Tai ar galime pritarti 1 straipsniui, nes komitetas pritarė L. Jonausko pataisai? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Dėl 7 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Dėl 8 straipsnio… Ar galime visiem šiems… (Balsas salėje: „Iki 16.“) …iki 16 straipsnio pritarti pastraipsniui? Pritarta. Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, pasiūlymas. Kaip komitetas?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Redakcinė Teisės departamento pastaba. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime komitetui pritarus pritarti? 16 straipsniui pritarta. Dėl 17 ir 18 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėl 19 straipsnio yra kelios pataisos. Ar galime pritarti L. Jonausko?.. Yra 89. Pirmai buvo ir dabar. Pritariame bendru sutarimu.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti, kokia yra…
L. JONAUSKAS (LSDPF). Redakcinė – įsigaliojimo datą tiktai šiek tiek pakeičiame. Siūlau pritarti. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tai ar galime pritarti? Komitetas pritarė. (Balsai salėje) Galime, pritarta. Ir dar yra dvi Teisės departamento pastabos.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Irgi redakcinės pastabos. Aplinkos apsaugos komitetas pritaria bendru sutarimu visoms pastaboms.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti? Pritarta visam 19 straipsniui su pataisomis. Tada motyvai dėl viso. Prieš – V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų liūdna, kad šis projektas ateina toks labai stipriai prasilenkiantis su realybe. Žinoma, alternatyvūs degalai svarbu, reikia skatinti elektromobilius, visa kita, labai gerai, bet žiūrėkite, kas ten parašyta. Kad iki 2025 metų gruodžio 10 % bus elektromobilių – na, misija nepasiekiama. Po to, kad iki 2030 metų bus 40 %, – misija nepasiekiama. Ir žinote, kas yra įdomiausia? Kad, pavyzdžiui, dujų, biodujų, kad transportas, varomas dujomis, būtų skatinamas, užsipildymo stotelėms tik vienas monopolininkas Lietuvoje tiekia ir yra septyni taškai visoje Lietuvoje. Vadinasi, pati Aplinkos ministerija blokuoja dujų, kaip sakant, plėtrą, kad krovininis transportas pereitų į tai, nes nėra jų kur užsipilti, tik septynios vietos. Tai mes dabar teoriškai patvirtinsime, viskas bus gražu, turėsime siekius ir tikslus, bet jie realiai neįgyvendinami.
Elektromobilių pardavimai patyrė fiasko tiek Europoje, tiek Lietuvoje, kitose šalyse tas pats. Vienintelė Kinija tai sugebėjo, per ketverius metus pas juos parduodamų automobilių, naujų automobilių, kurie yra elektriniai, skaičius yra 50 %, bet tai įmanoma padaryti tik tada, kai elektra pigi ir elektromobilis pigus. Dabar jūs pabandykite į „Igničio“ stotelę nuvažiuoti įsikrauti, kai 45 centai kilovatas, tai jums greitai praeis noras pirkti elektromobilį. Aišku, idėjos gražios, vizijos gražios, bet realiai, kaip sakant, tas kūdikis mirs net negimęs. Kaip sakant, nieko tokio, gruodžio gale ateisime, koreguosime tą įstatymą ir sakysime, deja, nepavyko pasiekti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kartais klausydamasis V. Ąžuolo galvoji, ar reaguoti, ar nereaguoti, bet kai vienintelis jis šneka, atrodo, kad šnekės teisybę. Bet šneka visiškai netiesą ir melą.
Visgi čia yra tiesioginis reglamento nuostatų perkėlimas, net ne direktyvos, o reglamento. Tą reikia padaryti iki kovo 1 dienos ir turėtų šnekėti iš tikrųjų dabartinis susisiekimo ministras, kad taip, mes vėluojame su elektromobilių infrastruktūros išplėtimu, taip, mes vėluojame su daug kuo. Bet paraginkime iš tikrųjų, nes parama egzistuoja.
Per nacionalinę Lietuvos energetikos agentūrą šiandien gyventojams, verslui infrastruktūrai įrengti yra parama iki 80 %. „Via Lietuva“ skelbia ir įrengia irgi prie nacionalinių greitkelių daug kelių. Projektą, gerbiamas Valiau, rengia ne Aplinkos ministerija, o Susisiekimo ministerija.
Kas dar yra atsakingas už mūsų elektromobilumo infrastruktūros išplėtimą? Tai visgi savivalda, nes savivalda turi paskelbti viešosios prieigos taškų viešuosius pirkimus ir konkursus. Po šio įstatymo priėmimo savivaldos turi greitai sukrusti ir paskelbti viešuosius konkursus, kad viešojo įkrovimo stotelių prieigos išjudėtų ir būtų pritrauktos privačios investicijos.
Taigi, projektas galbūt vėluojantis, nes jis yra tiesioginio reglamento perkėlimas, ir mes daug kur vėluojame su susisiekimo sistemos dekarbonizacija, bet jis yra itin reikalingas ir turi būti priimtas. Tai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 96, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4283(3) (svarstymas)
Ačiū. Lydimasis Alternatyviųjų degalų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4283. Pranešėjas – T. Tomilinas. Svarstymo stadija. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas praeitų metų gruodžio 20 dieną svarstė Alternatyviųjų degalų įstatymo 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento… Europos Sąjungos teisės grupės ir Teisės departamento pastabų, joms yra pritarta. Komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašiusių diskutuoti nėra. Norinčių pasisakyti dėl motyvų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
12.38 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2966 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4284(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2966 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4284. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašom. Svarstymo stadija.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami Seimo nariai, tą pačią praeitų metų gruodžio 20 dieną Aplinkos komitetas svarstė Alternatyviųjų degalų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos pastabų, joms pritarta iš dalies. Įvertinęs Europos Sąjungos teisės grupės pastabą, komitetas siūlo projektą atmesti, nes nusikėlus pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-4170 priėmimo datai šis lydimasis įstatymo projektas tapo nebeaktualus, todėl bendru nutarimu projektą siūloma atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, užsirašiusių diskutuoti nėra. Už, prieš motyvų išsakyti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti? Pritarta. Ačiū.
12.40 val.
Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-97, Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-98 (pateikimas)
Kitas mūsų darbo klausimas yra Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-97. Pakeitimas. Mūsų kolega Saulius. Seimo Pirmininkas S. Skvernelis. Ir lydimasis – Atmintinų dienų įstatymo projektas Nr. XVP-98. Prašom pristatyti.
S. SKVERNELIS. Mielieji kolegos, nėra naujas klausimas. Buvo ne kartą bandyta padaryti, man atrodo, taip, kaip jaučiasi didžioji dalis visuomenės. Mes turime daug labai svarbių, prasmingų mūsų valstybei datų, susijusių su mūsų valstybingumu. Viena data, kuri ypač svarbi, yra Sausio 13-oji, visuomet paskęsta diskusijose, kokiu būdu ir kaip tai turi būti pažymima. Aš manau, kad visos mūsų valstybei svarbios datos, valstybinės šventės turi turėti prasmę, ką mes pažymime, ką mes jaučiame kaip visuomenė, kaip visuomenės nariai ir kokią žinią pirmiausia turime sau pasakyti, savo visuomenei ir pasauliui.
Kalbant apie Sausio 13-ąją, vakar vyko iškilmingas minėjimas ir, matyt, visi prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, kurie tuo metu dalyvavo tuose įvykiuose. Taip pat jaunoji karta, kuri nebuvo betarpiški įvykių liudytojai, bet šiandien tą girdi iš įvykių dalyvių paliudijimo, iš istorijos vadovėlių, iš filmuotos medžiagos, iš kitų istorinių šaltinių. Labai keista, kad tokios svarbos dienai… kuri iš esmės, mano galva, prilygsta ir Kovo 11-osios Aktui, nes tą dieną mūsų tauta, mūsų visuomenė labai aiškiai pasakė, kad laisvę mes ginsime. Ginsime taip, kaip buvome įpratę nuo Sąjūdžio pradžios – taikiu būdu, pilietine valia, ne ginkluotu pasipriešinimu. Deja, aukų išvengti nepavyko, tuo metu brutalus okupantas praliejo nekaltų Lietuvos laisvės gynėjų kraują. Man atrodo, kad turime mes moralinę skolą visiems žmonėms, pirmiausia kurie žuvo, padėjo savo galvas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kurie buvo sužaloti, kurie gynė svarbiausius šalies, nenoriu sakyti – pastatus, bet institucijas, kurie nukentėjo, kurie tiesiog dalyvavo. Kad jie turėtų galimybę tą dieną susitikti, atvykti prie jiems svarbių objektų, nueiti pagerbti žuvusius, tiesiog pabendrauti su savo bendražygiais, tos kovos dalyviais.
Ir tai yra jau nebe pirmas bandymas šią datą įprasminti. Aš tą darau nuosekliai būdamas Ministras Pirmininkas. Mes kreipėmės tuo metu į Trišalę tarybą, gavome pritarimą, Seime buvo pateikimas, pirma stadija praeita. Deja, įstatymo projektas numirė Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Kitais metais mes minėsime 35 metų sukaktį ir galbūt visų mūsų pareiga yra padaryti taip, kad ta diena būtų įprasminta. Ir ne dėl to, kad nereikėtų eiti į darbą, kaip kas čia bando pasakyti, bet dėl to, kad galėtume tinkamai paminėti įvykius, įvykių dalyvius ir tuos procesus, kurie tuo metu buvo. Dėl to yra teikiami tokie siūlymai, kad Sausio 13-oji būtų atmintina diena, Valstybės diena ir kartu, aišku, būtų nedarbo diena.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas Pirmininke, nėra abejonių, kad jūsų projektas labai svarbus ir istorine, ir kitomis prasmėmis. Šios dienos įprasminimas, žinoma, nepalieka abejingų. Tačiau klausimas, ar vis dėlto projektas nėra skubotas? Nors jūs paminėjote, kad didžioji visuomenės dauguma piliečių palaiko, ir tuo net neabejoju, bet ar darėte kokias nors apklausas, kuo remiatės, ar yra koks nors politinis sutarimas? Vis dėlto po 34 metų užgimusi šita idėja (arba pakartotinai užgimusi) ar nesukels rūpesčių, kad vis dėlto žmonės kažkaip savotiškai švęs tą dieną, turėdami laisvadienį, išvažiuos kur nors ar panašiai? Galbūt neatsitiks taip, kad turėsime ne tą rezultatą, kurio tikimės?
S. SKVERNELIS. Na, kiekvienas mes apsisprendžiame, kaip mes minime svarbiausias mūsų valstybės datas. Yra žmonių, kurie Vasario 16-osios nešvenčia, tiesiog pasinaudoja kaip išeigine, yra žmonių, kuriems Kovo 11-oji nėra svarbi, yra žmonių, kurie Liepos 6 dieną galvoja, kaip čia pasiilginti savaitgalį ir nuvažiuoti kur nors pailsėti. Tai yra žmonių apsisprendimo reikalas, bet yra, man atrodo, didžioji dalis…
Tikrai mes jokių apklausų nedarėme. Čia geriausios apklausos yra tuomet, kada matome, kaip žmonės ir kokios iniciatyvos yra paminėti, ir kaip jiems yra labai svarbu viena ar kita data. Nuo to niekas nėra apsaugotas. Kažkam ir Sausio 13-oji visiškai nėra svarbi. Kai kam tai buvo su pareiškimais, kad savi šaudė į savus, kažkam galbūt norėjosi, kad ta diena būtų paskandinta nekaltų žmonių kraujyje ir imperija būtų toliau gyvavusi.
Mes esame demokratinė visuomenė, sprendžiame visas nuomones, bet Seimas, mes, esantys čia, esame tam, kad priimtume visai visuomenei svarbius sprendimus. Mes nepriversime švęsti žmonių, kurie neturi ko švęsti, bet netrukdykime tiems žmonėms, kurie dalyvavo tuose įvykiuose, nukentėjo, žuvo, tinkamai įprasminti, susitikti, pabendrauti.
Tai mes vakar puikiai matėme per minėjimus. To trūksta žmonėms. Gynėjų, liudytojų mažėja kiekvienais metais. Netgi nėra galimybių tiesiog užfiksuoti tų visų įvykių. Matėme, kas buvo Nepriklausomybės aikštėje, kiek žmonių buvo ir kiek galėjo būti, nes tai buvo darbo diena. Daugybė žmonių, kurie tą naktį gynė Lietuvą, svarbiausias institucijas, pirmiausia tai Seimą, atvažiavo iš visos Lietuvos. Jie nėra vien tiktai vilniečiai, jiems reikia dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, klausti – viena minutė, atsakyti – dvi.
Klausia A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, neabejotina, kad reikia ieškoti formų, kaip pažymėti ir skatinti šitos dienos minėjimą. Vakarykščiai ir 12 dienos renginiai taip pat buvo puikus ir geras to pavyzdys. Tačiau aš turiu klausimą, ar iš tikrųjų jūsų siūlymas atliepia tuos tikslus, kurių siekiame? Dauguma tų dienų liudininkų arba dalyvių šiandien jau yra pensinio amžiaus, tai jiems laisva diena papildomai nesuteiks jokio privalumo susitikti.
Antra. Ką mes prarastume? Sausio 13-ąją dieną mokyklos, mokytojai į darbą neitų, kolegijos, universitetai – taip pat. Atvirkščiai, kaip tik tą dieną galbūt galima įprasminti, skiriant daugiau dėmesio būtent patriotiniam, pilietiniam ugdymui, tos temos arba tų dienų paminėjimui, bet tam reikia eiti į darbą.
Ir trečia. Ar tai nepabrangins mūsų tų pačių išlaidų, nepadidins? Puikiai suprantame, kad reikės mokėti dvigubai visiems tiems, kurie tuos renginius aptarnauja. Ar iniciatyva iš tikrųjų atitinka tuos tikslus, kurių siekiame?
S. SKVERNELIS. Trys tokie klausimai buvo suformuoti. Pirmiausia, ne visi pensininkai. Aš irgi esu įvykių dalyvis, nesu pensininkas. Tai jeigu nebūčiau Seimo narys su tokiu intensyviu darbo režimu, o dirbčiau kitokį labai svarbų darbą, aš norėčiau čia dalyvauti ir būti.
Antras dalykas. Kalbant apie tai, kad mokyklose nevyks pamokos. Mes turime sausio 12 dieną, kai galima įprasminti. Tai ir yra daroma: mokyklose pilietinės pamokos, įvairios akcijos ir visa kita. Bet man norėtųsi (gal tai mano nuomonė), kad sausio 13 dieną ta jaunoji karta galėtų būti būtent čia, prie Seimo, prie Televizijos bokšto, Sitkūnuose ar Konarskio gatvėje, ir pajausti tą dvasią, kokia buvo tuo metu, kai buvo ginama laisvė.
Trečias dalykas. Diskusijose jau ir šiandien ryte buvo svarstoma, kokią dieną kompensuoti. Aš sąmoningai neteikiau antro pasiūlymo, neįregistravau, kokią dieną iš tų laisvadienių mes galėtume pakeisti arba galbūt matyti alternatyvas. Jeigu bus pritarta po pateikimo, manau, kad diskusija bus. Bet aš tikiuosi, kad mes rasime bendrą sprendimą. Kaip tuomet mūsų žmonės buvo vieningi spręsdami ir gindami laisvę, taip ir čia, Seime, mes sutarsime. Galbūt yra data ar datos, kurias mes galime pasvarstyti kaip mažiau prasmingas.
Ir paskutinis momentas dėl apmokėjimo. Irgi variantas yra. Pasakykime, kad neapsimoka švęsti Sausio 13-osios, nes kainuoja. Gal mūsų žmonės, kurie nori švęsti, susimes tiesiog tai šventei. Ir taip galime daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties, ne tik sveikinu, dėkoju už šitą siūlymą, bet ir tikrai jį palaikau. Manau, kad visos mūsų pačios svarbiausios datos turi būti įprasmintos, įprasmintos visais būdais, kuriais įmanoma. Mes jau turime tokią tradiciją, kad turime šventas dienas – Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, dabar Sausio 13-ąją. Išties labai svarbu. Žmonės, jeigu norės tai paminėti, ras būdų, kada, kaip, netgi ir laisvą dieną. Prisimename, sausio 13 dieną, prieš dvejus metus, visai neseniai, žmonės rinkosi dėl visai kitų motyvų, čia švilpė ir taip toliau buvusiai valdžiai. Aš galbūt ne tai noriu akcentuoti, bet noriu tik priminti, kad 2020 metų birželio mėnesį dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos buvo iniciatyva, gerbiamas profesorius A. Gumuliauskas teikė identišką įstatymo projektą. Tik gaila, kad tuo metu, kiek pamenu, jūs susilaikėte ar nebalsavote, ar kas nors trukdė. Man tik norisi prisiminti būtent tą dieną, kodėl jūs tuo metu nebalsavote?
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ar tikrai galvojate, kad tai pakenks ekonomikai? Šiaip yra siūlymų ir sutrumpinti darbo dieną. Tikrai nebūtų problema, manau, šita laisva…
S. SKVERNELIS. Aš džiaugiuosi, gerbiamas Dainiau, kad jūs stebite posėdžių lankomumą, bet Ministras Pirmininkas turi tokią Statute numatytą teisę nedalyvauti kiekviename Seimo posėdyje. Kodėl tuo metu vieno ar kito balsuojančiojo nebuvo, reikėtų pažiūrėti. Aš noriu priminti, kad tai prasidėjo Vyriausybėje. Kreipėsi policijos veteranai su siūlymu, iniciatyva, kad tokia šventė būtų paskelbta ne darbo diena, tuomet iš Vyriausybės atėjo iniciatyva ir buvo pritarta po pateikimo. Dar kartą pabrėžiu, aš dabar nenoriu ieškoti, dėl kokių motyvų, dėl kokių argumentų komitetas nepalaikė, bet tai jau yra istorija.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. SKVERNELIS. Dabar reikia žiūrėti į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Šeršniovas. Prašau.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Sveiki dar kartą. Kalbėjote apie apklausas. Noriu informuoti jus. Darbotvarkėje pamatęs jūsų klausimą, vakar paskelbiau Utenoje apklausą, joje dalyvavo apie 650 žmonių: 2 % neturi nuomonės, 24 % yra prieš tokį siūlymą, 74 % žmonių palaiko jūsų iniciatyvą. Vienintelis toks rimtesnis klausimas, kuris asmeniškai mane domina. Kai mokiniai neis į mokyklas, tai būtų gerai, kad jie arba dalyvautų akcijose, arba kokiu nors būdu jiems būtų perduota tą mūsų istorijos naujausia patirtis, iš kurios reikia pasimokyti ir daryti išvadas. Kaip jūs manote, ar neprarasime šiuo atveju vietos, kur galime mokinius mokyti štai šios istorijos? Vis tiek reikėtų, kad jie žinotų, kas yra Sausio 13-oji, o ne būtų namuose ar kuo nors užsiimtų.
S. SKVERNELIS. Aš jau iš dalies į šitą klausimą atsakiau. Nepriversime mes nieko švęsti. Jeigu mokykla ugdo mūsų jaunąją kartą pilietiškumo dvasia, patriotizmo dvasia, tai sausio 12 diena yra tas laikas, kai gali priminti, turėti istorines pamokas ir visa kita mokykloje. O sausio 13 dieną norėtųsi, kas turbūt bus mokyklų, kurios minės ir tą dieną turės renginių, bet galbūt atsiras daugybė galimybių atvažiuoti būtent į tas svarbiausias mūsų istorines vietas ir paminėti kartu šitą šventę. Vakar labai gerai pasakė ir Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas. Sako, aš manau, kad jau subrendo, kad kitas Laisvės premijos nominantas, arba laureatas, būtų nepriklausomoje Lietuvoje gimęs žmogus. Tai galbūt tarp tų moksleivių irgi atsiras tokių, kurie galės gauti tą Laisvės premiją ir pasinaudoti galimybe atvykti čia.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, jau 10 minučių laikas, skirtas atsakymams į klausimus, baigėsi. Bet gal dar po vieną iš neklaususių frakcijų? K. Starkevičius, prašom. Nėra K. Starkevičiaus. Tada J. Zailskienė
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Norėjau jūsų paklausti, kokią dieną svarstote panaikinti iš Darbo kodekso vietoj šitos dienos, nes pateikta be pasiūlymo?
S. SKVERNELIS. Galbūt Seimas apsispręs. Jeigu matys, kad tai nėra našta, tai nieko naikinti nereikės. Bet turime savo nuomonę, aš tikrai nenoriu jos dabar čia formuoti. Tikrai nesikėsiname, bent jau mano nuomone, į Gegužės 1-ąją. Yra kolegų liberalų, kurie tai siūlo, bet aš manau, kad mes turime galimybę turėti susitarti, tikrai surasti kompromisą, kad rastume iš tų dienų, kurios šiandien yra minimos kaip atmintinos dienos, nedarbo dienos, kurios galbūt, aš sakau, turi mažesnę prasmę mūsų valstybingumui negu Sausio 13-oji.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš užsirašiau kalbėti. Tai užleidžiu klausimo teisę kažkam kitam, aš kalbėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Nuoširdžiai dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą galimybę paklausti. Pradėsiu savo klausimą jums, gerbiamas Sauliau, nuo vienos mamos, dvynukų mamos, kuri pasidžiaugdama vakar rašė tokią žinutę: mūsų keturmečiai vakar pasakojo, kad žmonės kovojo dainomis ir savo širdelėmis. Darželyje diena buvo paminėta labai giliai, gyva istorijos pamoka. Kitaip tariant, atliepiu tam, ką jau girdėjau iš visų kitų kolegų, kaip gražiai per tuos 34 metus mes sukūrėme, mes visi: ir jūs, ir mes, Sausio 13-osios, apgintos Laisvės dienos, minėjimą, kurį pradedame pergalės liepsna languose, gyvos pamokos pokalbiu mokyklose, neužmirštuolėmis ir visa kita. Tikiu, neabejoju ir iš mamos laiško matau, iš pokalbių namuose, tai nepaprastai svarbu, kad greičiausiai tai yra toks gražus liudijimas šios dienos, kad ta diena skirta žmonėms, kurie kovojo dėl laisvės, ir tam jaunimui, kuriam būtent mes ir turime pasakoti.
Bet mano klausimas yra šiek tiek kitoks. Norint susvarbinti datą, kuri yra svarbi, jau yra mūsų širdyse svarbi, galbūt verta kitaip tos dienos prasmę paryškinti? Ir pasakysiu, ką turiu mintyje, ir kuo greičiau. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto palikime tą dieną tokią, kokia yra, ji yra atmintina diena, švenčiama ir minima. Kita vertus, mes galime ją susvarbinti tą dieną surenkamomis pajamomis ir paskirti tas pajamas, surinktas per tą dieną, būtent gynybos biudžetui stiprinti. Gal tai būtų gerokai prasmingiau…
PIRMININKAS. Laikas klausti dvigubai baigėsi.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …įprasmintų Sausio 13-ąją? Labai ačiū, pirmininke, kad leidote kalbėti.
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Nuomonių įvairių yra. Tuoj mes, matyt, ir apsispręsime dėl būdo, ar palikti tas tradicijas, kurios yra, ar ieškoti naujų tradicijų. Manau, kalbant apie gynybą, svarbu, kad tai būtų vėlgi ne proginė intencija, ne tik Sausio 13-ąją surinktos į valstybės biudžetą pajamos būtų skiriamos gynybai. To tikrai nepakaks. Tai, kaip sakau, turime nuomonių įvairovę ir kiekvienas turime teisę tą nuomonę turėti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Dabar dėl motyvų už ir prieš. Kadangi turime Darbo kodeksą ir Atmintinų dienų, tai tada 2 bus už, 2 – prieš. Prašom, už – S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiami kolegos, pasisakant už, aišku, tas už su tokiu avansu, nes tam irgi mes, kaip Liberalų sąjūdžio frakcija, matome sąlygą būtent mainais į Gegužės 1-ąją, vadinamąją Darbo šventę. Visus dalykus išklausius, iš tikrųjų norėtųsi palinkėti, kad atskirtume, ką mes iš tikrųjų svarstome.
Mes nesvarstome įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą, mes nekalbame apie tai, kad mums… na, savaime aišku, kad ta diena yra atmintina, švenčiama ir panašiai. Mes diskutuojame apie laisvadienį, o laisvadienis iš tikrųjų kelia iššūkių ir labai norėtųsi, kad tie dalykai, kurie dabar vyksta mokyklose, būtų išsaugoti, o ne taptų alternatyva. Tiesiog po kalėdinių atostogų, po Naujųjų Metų trumpam grįžus vėl į švietimo įstaigas staiga tą Sausio 13-ąją vaikas būtų, nežinau, išvežtas į kokį nors vandens parką pramogauti ir ta Sausio 13-oji liktų kažkur antraštėje.
Truputėlį kitur dėčiau akcentą, nes Seimo Pirmininkas labai pabrėžė būtent Sausio 13-osios dalyvius. Aš manyčiau, kad problema yra rimtesnė: būtent jaunoji karta mažiau atsimena arba išvis neatsimena, na, nevertina tiek tos šventės, kokia jinai turėtų būti, ir reikėtų mąstyti kur kas labiau į priekį ir įvertinti ne tik tuos, kurie dalyvavo Sausio 13-osios, sausio 12-osios įvykiuose, bet daug dėmesio skirti, kad Sausio 13-oji būtų kuo geriau žinoma jauniems žmonėms ir jie kuo labiau matytų prasmę. Ar laisvadienis tam padės? Pamatysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Priešingą nuomonę – liberalas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip liberalas S. Kairys nebuvo radikalus, taip ir aš nenoriu būti radikalus. Noriu padėkoti S. Skverneliui už tą iniciatyvą permąstyti Sausio 13-osios prasmę. Ir čia, matyt, mes visi norime, kad Sausio 13-oji kaip galima ilgiau, kaip galima giliau tautos atmintyje liktų. Ir štai šiuo atveju aš turiu abejonių. Jeigu mes neįtraukiame į Sausio 13-ąją jaunosios kartos, šiandieninės moksleivijos, būsimos moksleivijos, ar mes tikrai tautos atmintyje įkalsime į galvą tą didžiulę Sausio 13-osios prasmę?
Esu signataras. Dažnu atveju Sausio 13-ąją esu kviečiamas į Lietuvos mokyklas kaip liudytojas tų įvykių. Manau, ir kiti signatarai taip pat yra kviečiami. Mes matome, mokyklos pamini tą dieną, pamini masyviai, sukviesdamos ar mažųjų klasių moksleivius, ar gimnazistus į vieną bendrą, pavadinkime, patriotinę pamoką. Akivaizdu, kad mokyklose yra stipriai minima ši diena, pradedant nuo 8 valandą žvakučių languose. Jeigu Sausio 13-ąją mokykla nedirbs, tų žvakučių nebus. Ar namuose tėveliai lieps vaikui, moksleiviui uždegti tą žvakutę? Ne, tiesiog jis nebus pakeltas 8 valandą. Dienos metu išeiginę dieną nežinia kur bus.
Aš nenoriu utriruoti, bet, gerbiamieji, man atrodo, kad paskelbę ne darbo diena Sausio 13-ąją mes neparuošime jaunosios kartos istorinės atminties pamokoms. Sausio 13-oji taps sunkiai atpažįstama, sunkiau atpažįstama negu dabar, o mokyklos, kurios tikrai yra patriotiškai nusiteikusios, net ir tą pamokų dieną randa galimybę vaikams padaryti specialias pamokas, specialias edukacijas, išvykas ar ekskursijas. Todėl šiandien aš tikrai nepasirengęs balsuoti už, susilaikau.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pratęsiant signataro mintis, pasakant, kad vis dėlto, be abejonės, nėra čia dvejojančių dėl Sausio 13-osios, labai tikrai deramai stovi ir Vasario 16-osios, tiek 1918, tiek 1949 metų, gretoje, tiek Kovo 11-osios šalimais. Ir tai yra jau mūsų širdyse labai stipriai. Tai nuostabus liudijimas ir šiandien tokios veikiančios, gyvuojančios, kovojančios Lietuvos. Gyvenimas verda, nesustoja. Matyt, tą labai stipriai norėjo pabrėžti ir vakar kalbėjęs Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas.
Pritariu diskusijai, kad tas Sausio 13-osios permąstymas tikrai yra svarbus momentas. Jis leidžia datą ir sukaktį matyti gyvą. Mes matome išvis, kaip mes pradžioje tą sukaktį minėjome, o dabar visi sausio 12 ir sausio 13 kaip sveikinamės susitikę? Su Laisvės diena, su Pergalės diena. Ši diena tikrai jau yra. Man atrodo, diskutuojant ir labiau kalbant apie išlaikymą taip, kaip šiandien yra atmintinų dienų sąraše, švenčiant taip, kaip yra per darbo dienas, aš vis dėlto sakyčiau, dar verta kalbėtis ir su bendruomene, kuri yra Sausio 13-osios bendrijos ir taip toliau, kurios vakar susitikime turėjo dvejonių dėl šios dienos formalaus įrašymo į valstybinių dienų sąrašą. Tai kalbėkimės, supraskime tas reikšmes, bet nepamirškime, kad ir ta laisvės užmačia buvo tokia, kad kuo kūrybiškiau matytume ir švęstume, ir gyventume gyvenimą. Šiandien sausio 13-oji tai labai gražiai išpildo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – J. Zailskienė. Prašau.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ir aš norėčiau pritarti Paulei, kad vis dėlto Sausio 13-oji diena suformavo labai gražias tradicijas pradedant nuo žvakelių uždegimo languose ir minėjimų, kurie vyksta nuo paties mažiausio lopšelio-darželio bet kuriame Lietuvos krašte iki mokyklos renginių. Padarydami šią dieną nedarbo diena, nežinau, ar pasieksime tų tikslų, kokių, man atrodo, mes, Seimo nariai, ir kiekvienas žmogus, mylintis Lietuvą, nori siekti. Pirmiausia turime nepamiršti, dėl ko esame laisvi. Mano nuomone, pats gražiausias buvimas kartu Sausio 13-ąją ir išvakarėse prie degamų laužų tik parodo mūsų bendrystę. O padarymas laisvos dienos… Tai ir yra laisva diena. Ar nebus taip, kad ją ir minėsime tiktai tie, kurie viduje jaučiasi patriotai, bet mes turime auginti jaunąją kartą. Todėl man tikrai kelia nemažai abejonių.
Dar man kelia abejonių, kad nepateikta, kokia gi diena norima pakeisti tą sausio 13 dieną, nes girdžiu iš liberalų, kad gegužės 1 diena. Gegužės 1 diena lygiai taip pat yra svarbi kiekvienam dirbančiam žmogui, nes dar 1886 metais darbininkai, kurie kovojo dėl aštuonių valandų sumažinimo darbo dienos, irgi buvo malšinami policijos. Manau, turėtų čia rimta diskusija vykti dėl sausio 13 dienos, ar mes tikrai griauname tradicijas, kurios taip gražiai susiformavo per tuos daugiau negu 30 metų, ar padarome laisvą dieną, kada pailgės tiesiog ilgieji savaitgaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už jūsų nuomones. Atsiprašau, už demokratinį vedimą ir truputį ilgesnį visų kalbėjimą. Mums dabar reikia prasitęsti ir balsavimo laiką, ir posėdžio laiką. Jeigu sutinkate, liko penki klausimai, tai pratęsiame iki klausimų pabaigos ir pabandykime apsispręsti balsuodami dėl abiejų pateiktų įstatymų projektų. Prašau, balsuojame. Ačiū, kolegos.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 43, prieš – 3, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiama I. Šimonytė. Prašome.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš ne dėl vedimo tvarkos. Aš turiu tokią repliką po balsavimo. Kartais būna taip, kad šita šventė išpuola savaitgalį ir tie, kurie dabar labai karštai kalba už laisvą dieną, prisiminkite, kiek kartų savaitgalį jūs atėjote į iškilmingą posėdį, į Seimo aikštę ar apskritai dalyvavote šitos dienos renginiuose. Man atrodo, čia yra labai geras patikrinimas, kiek šitie pasiūlymai yra nuoširdūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Stengiausi visuose. Prašau. Gerbiamas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS. Replika po balsavimo. Pirmiausia gerbiamam signatarui. Jeigu šitos šventės paskelbimas nedarbo diena gali paveikti mūsų jaunos kartos ugdymą, panaikinkime ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją, nes irgi nereikia eiti į mokyklą, mokyklose renginiai nevyksta, jauna karta leidžia laiką kažkur su kitais. Tai galbūt irgi nėra prasminga, jeigu manome, kad turi būtinai būti darbo diena ir ne tėvai su vaikais tą dieną gali praleisti, kurie eina į darbą. Numeskime viską tik mokyklai, darželiui ir panašiems dalykams.
O šiaip čia kada kur svarstoma ir kalbama, kad čia mes visi kažkaip labai esame nusipelnę arba esame laisvės gynėjai ir ta diena labai svarbi, tai pasižiūrėkime tiesiog į tų metų įvykius ir kiek procentiškai Lietuvos žmonių betarpiškai dalyvavo. Tiems žmonėms tikrai yra svarbu, bet matau, kad šitai institucijai tai nėra labai svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu noriu paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Prašoma Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Galime sutikti dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Galime. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Būtų gera diskusija ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje, jeigu jūs, pirmininke, sutiktumėte.
PIRMININKAS. Ir Laisvės komisija. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija papildomai. Gerai, ačiū. Kolegos, sutarėme, pritarėme. Sutarėme dėl komitetų. Einame toliau.
13.11 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-96 (pateikimas)
Kitas mūsų klausimas – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-96. Pranešėjas – S. Skvernelis. Pateikimas.
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, tai vėlgi pratęsiant ir Sausio 13-osios minėjimo tam tikrą dvasią, kalbantis su dalyviais, kurie ir pasisakantys buvo, tikrai mes matėme, kad daugybės profesijų žmonės, kurie betarpiškai rizikavo, gynė valstybę, vykdydami jau savo pareigą, ne vien savanoriškumo ir savanorystės principu, dar šiandien nėra paminėti ir negali gauti labai svarbaus laisvės gynėjo statuso.
Susiklostė tokia paradoksali situacija, kurią aš irgi, neslėpsiu, sužinojau nelabai seniai, tiesiog kalbėdamas su ilgamečiu pareigūnu, buvusiu rinktinės „Aras“ vadu V. Grabausku, dabartiniu Viešojo saugumo tarnybos vadovu. Paklausus, ar jisai tokį statusą turi (žinojau, kad jisai dalyvavo tuose įvykiuose ir, būdamas ginkluotas pareigūnas, gynė ir buvo pasiruošęs ginti mūsų nepriklausomybę), jis tokio statuso negali gauti.
Paradoksas toks, kad tuo metu, kai vidaus reikalų sistema dar tik transformavosi iš sovietinės milicijos į policiją, dar net nebuvo priimtas Policijos įstatymas. Valstybė (Seimas, Aukščiausioji Taryba tuo metu) apsisprendė įsteigti naują aukštąją mokyklą, tai yra Lietuvos policijos akademiją, patvirtino Laikinąjį statutą. Daugybė akademijos studentų tomis dienomis nuo sausio 8 dienos ir vėliau, sausio 12–13, buvo čia, Seime, vidiniame kieme, uniformuoti, pasipuošę jau naujos, atkurtos valstybės simboliais. Bet pareigūnai, dėstytojai, kuopų vadai ir kiti Policijos akademijos pareigūnai, kai įvyko virsmas, jau priėmus nuolatinį akademijos statutą, jie tapo vidaus tarnybos pareigūnais, ne policijos. Dėl to dabartiniame įstatyme, kur numatyta galimybė gauti policijos pareigūnams, kurie tuo metu buvo jau prisiekę Lietuvai, dalyvavo įvykiuose, laisvės gynėjo statusą, tiesiog jie iškrito, nes jie yra po to patapę vidaus tarnybos pareigūnais.
Dėl to, ištaisant šitą neteisybę, aš teikiu tokį projektą, kad Lietuvos policijos akademijos pareigūnai, dėstytojai ir studentai, klausytojai galėtų pretenduoti į šitą statusą, dėl kurio suteikimo numato po to atskiri įstatymai ir poįstatyminiai aktai, įrodantys jų dalyvavimą tuose įvykiuose.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia A. Pocius. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš, kaip parlamento gynėjas, tikrai galiu paliudyti, kad sausio 8 dieną, kai buvo pirmasis parlamento šturmas, jau tada tarp parlamento gynėjų buvo ir uniformuotų policijos pareigūnų, ir būtent Policijos akademijos kursantų. Sausio 11 dieną, kai jau buvo prasidėjusi karinė agresija, parlamente buvo ir to paties OMONʼo, B. Makutinovičiaus omonininkai, kurie paskui skilo į dvi dalis, likę omonininkai ir paskui atsirado „Aro“ pareigūnai. Taip, dalis tų žmonių tikrai buvo, dalyvavo, bet ar visi tuo metu besimokę ir dirbę Policijos akademijoje dabar galės pretenduoti į šį statusą, jeigu jų čia nebuvo, bet jie dirbo, mokėsi? Kaip bus šiuo klausimu? Pagrindinė sąlyga šiam statusui gauti yra priesaika Lietuvos valstybei. Ar nebus problemų šiuo atveju?
S. SKVERNELIS. Nebus jokių problemų. Kaip minėjau, ta priesaika… Akademijos darbuotojai, dėstytojai, kaip minėjau, kuopų vadai, kursų vadai, studentai ir klausytojai dar 1990 m. spalio 10 d. prisiekė. Aš turiu ir V. Grabausko atsiųstą (man paprašius) priesaikos tekstą. Jie visi tą sąlygą išpildo, nes buvo prisiekę. Tai yra, kaip minėjau, mūsų pirma, kalbant apie teisėsaugą plačiąja prasme, institucija, kuri buvo policijos institucija.
Dėl visų kitų dalyvavimo. Jūs puikiai žinote, yra taip: tie, kurių nebuvo čia, kurie nedalyvavo įvykiuose, kurie nebuvo įtraukti į budėjimo grafikus, į tą statusą ir nepretenduos. Tai yra, pagal bendrą teisinį reguliavimą, priesaika išlieka kaip pagrindinė sąlyga ir dokumentai, patvirtinantys jų aktyvų dalyvavimą šiuose įvykiuose, o ne tik buvimą tiesiog studentu. Tai nieko neduoda ir neduos, kaip ir policijos pareigūnams, kaip ir kariams savanoriams, kaip ir kitoms grupėms narių, kurie tame įstatyme yra įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, tikrai manau, kad gera idėja įtraukti šį klausimą, padiskutuoti apie tai, kad ne visi asmenys turi šitą laisvės gynėjo statusą. Bet mano klausimas yra susijęs su tuo, ką paskelbė portalas 15min.lt. Jame yra teigiama, kad laisvės gynėjo statusą turintis tuometis vidaus reikalų sistemos pareigūnas A. Stončaitis galėjo dalyvauti tardant ir smurtu verčiant tuometį pasienio pareigūną A. Stasaitį pakeisti savo parodymus Lietuvą terorizavusios Rusijos ir jos pareigūnų naudai. Žurnalistų paskelbti faktai ir liudijimai leidžia daryti prielaidą, kad ponas A. Stončaitis, kuris davė priesaiką Lietuvos Respublikai, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir diskreditavo pareigūno vardą.
Mano klausimas. Kaip jūs manote, ar nereikėtų galvoti apie procedūras, kurios leistų laisvės gynėjo statusą atšaukti, atimti? Čia, matyt, tokių situacijų gali iškilti ne viena. Kaip jūs pats vertinate tokią dabartinio Seimo kanclerio situaciją, paaiškėjus 15min.lt paskelbtai informacijai?
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Nelabai ką bendro turi, bet aš vis tiek atsakysiu. Aš, kaip ir jūs, mes abudu esame teisininkai, turbūt suprantate, kad, nepriklausomai nuo aplinkybių, galimi nusikaltimai privalėjo būti tiriami, jeigu kam nors kažkada kilo abejonių dėl netinkamo elgesio, buvo atliekami ir tarnybiniai, prokuratūra tyrė tuos įvykius. Bent jau aš tikrai atidžiai peržiūrėjau tą filmuotą medžiagą, tai tokių faktų, aplinkybių dėl kokio nors smurtavimo arba netinkamo elgesio nėra. O bandymas dabar, po 35 metų, susieti tuo metu eilinį operatyvininką, eilinį, pabrėžiu, nors klausimų turbūt būtų ir ministrui, kuris tuo metu dalyvavo, ir vadovams, kurie yra numirę, ir staiga po daugiau kaip 30 metų atsiranda tokių abejonių. Net ir tame filme nėra jokių tokių faktinių aplinkybių, kad būtų netinkamas elgesys. O tuo metu važiavo į visus karštus taškus žmonės, tie, kurie turėjo savo budėjimą pagal grafiką, ir kriminalinė policija tuo metu taip pat dirbo darbą. Manau, kad jeigu jūs atidžiai stebėjote tą vaizdo medžiagą, tai yra ir prokuratūros pasakyti sprendimai, tai tikrai jokio smurto atvejų nebuvo nustatyta. O apskritai kalbant, tai vėlgi esame teisinė valstybė ir aš čia nematau problemos. Mes ir pilietybes atimame, ir valstybinius apdovanojimus iš žmonių, kurie, juos gavę, netinkamai po to elgiasi, juos praranda, tai istorinės tos aplinkybės nėra vienareikšmiškos. Atsiranda daug norinčių ir tą statusą gauti, galbūt kai kuriems priklauso ar nepriklauso, bet yra nustatytos tvarkos. Kalbant apie A. Stončaitį, žinant visą biografiją ir tai, už ką jis gavo tą statusą, tai man net abejonių jokių nekyla, kad ne tam žmogui toks statusas buvo suteiktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Bet kokiu atveju gerbiamas A. Stončaitis vis tiek turi duoti labai aiškius atsakymus, kad visuomenė turėtų juos. Todėl, kad pateikti liudijimai, jeigu yra dokumentai, tai būtų gerai iš tikrųjų, kad jisai pats apie juos ir pasakytų.
O kalbant apie šį įstatymo projektą, tai vis dėlto jūs paminėjote, kad A. Stončaitis turi laisvės gynėjo statusą. Matyt, ir kiti policijos pareigūnai, kurie buvo prie Seimo, Seime, irgi turi tą statusą. Šiuo atveju jūs kalbate apie budėjimo grafikus, bet įstatymo šiame fragmente tai nėra apie juos kalbama. Kalbama apie kitus teisės aktus ir įvedamas tam tikras automatizmas, nes, prisiminkime, ir OMONʼas priklausė tuo metu Lietuvos policijai, Vidaus reikalų ministerijos struktūrai, kol galiausiai išdavė priesaiką ir dalis jų vykdė Maskvos nurodymus. Tai šiuo atveju tos skirties reikėtų daugiau.
S. SKVERNELIS. Skirtis yra labai aiškiai pasakyta ir šiandien. Ten įstatyme numatyta – policijos pareigūnai. Kaip tas statusas gaunamas, yra faktus, faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai ir įvykiai. Tarp jų yra ir budėjimo grafikai, ne šiaip budėjimo grafikai, kad buvo įtrauktas, liudininkai, liudytojai, kurie dalyvavo, matė, kartu budėjo ir dirbo. Šiandien mes turime labai paprastą aplinkybę, kas suvokiate. Jeigu pagal Policijos akademijos nuolatinį statutą, kuris buvo po to jau priimtas, būtų dėstytojai ir visi kiti karininkai prilyginti policijai, tai šiandien mes to klausimo nenagrinėtume. Bet tuo metu atsirado, nes Policijos akademija buvo autonominė, nuo Vidaus reikalų ministerijos nepriklausanti aukštoji mokykla, dėstytojų statusas ir pareigos buvo vidaus tarnybos pareigūnai. Jie tiesiog iškrito iš šito sąrašo pareigūnų, kurie gali gauti tokį statusą. Tai čia tiktai vienas esminis patikslinimas, kuris paliečia turbūt keliolika arba kelias dešimtis tuo metu Policijos akademijoje tarnavusių pareigūnų, kurie vėliau tapo vidaus tarnybos, o po to, dar kartą keičiant statutą, tapo vėl policijos pareigūnais. Bet tai jau buvo gerokai vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti dar nori R. J. Jankūnas. Prašau.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Graži iniciatyva, kurią tikrai daugelis sveikiname. Visi žmonės, kurie gynė Lietuvą, turi tą statusą gauti. Bet mano klausimas yra apie nestatutinius žmones, juk jie, nestatutiniai gynėjai, apdovanoti aukščiausiais apdovanojimais, knygos rašomos, ir žuvusieji Sausio 13-ąją, jeigu neklystu, irgi juk ne statutinė dauguma. Pirmiausia kalbama apie Sąjūdžio žaliaraiščius, tuos žmones, kurie su žaliais raiščiais su Gediminaičių stulpais, saugojo Sąjūdžio renginius. Ne paslaptis juk, kad ir tuometine milicija vadovybė nepasitikėjo, nors saugojo juos, prisidėjo tie Sąjūdžio žaliaraiščiai. Jie ir sausio 8 dieną pradėjo budėti Seimo rūmuose, kai pradėjo veržtis sovietų armija čia. Ir naktį iš 11-osios į 12-ąją, iš 12-osios į 13-ąją budėjo. Tai kaip bus su jais? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Jie visi turi tokią teisę gauti, yra įstatyme apibrėžtas laikotarpis, aš dabar nenoriu būti netikslus, nuo 1991 metų sausio kažkelintos dienos iki rugpjūčio pučo. (Balsai salėje) Nuo Kovo 11-osios. Tokį statusą turi galimybę gauti. Ne, čia nėra susieta su statutinėmis pareigomis. Mes paskutinį kartą, kai tikslinome, man atrodo, Seimas ir Valstybės kontrolės atstovus įtraukė net į tokį sąrašą.
PIRMININKAS. Kolegos, klausti skirtas laikas baigėsi. Apsispręskime dėl motyvų, jeigu nori dar kas nors pasisakyti. Nėra dėl motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
13.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 ir 804 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XVP-88 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 ir 804 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XVP-88. Pranešėjas – taip pat S. Skvernelis. Prašome į tribūną. Šiandien jūsų benefisas.
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, taip jau išėjo, kad vis girdime rinkėjų nuomonę, tai čia taip pat irgi yra įvairių organizacijų kreipimasis. Galbūt tai atrodo labai formalus dalykas, tačiau jisai neatitinka šiuo metu apibrėžtų definicijų, kas susiję su neįgalumo sąvokos vartojimu. Taip pat neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytų apibrėžimų, vartojamos asmens su negalia arba negalią turinčio asmens sąvokos. Mūsų Statute yra komisijos pavadinimas ir buvo tiesiog atkreiptas mano, kaip Seimo Pirmininko, dėmesys, kad tokia definicija yra netinkamai vartojama ir prašymas Seimo statute pakeisti šią definiciją. Aš, naudodamasis galimybe, tokį siūlymą dėl Statuto ir teikiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori, labai aiškiai pristatėte. Ar norėtų kas pasisakyti dėl motyvų? Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ačiū. Kitas klausimas… Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Neįgaliųjų teisių komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
13.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 80-ųjų metinių minėjimo” projektas Nr. XVP-101 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 80-ųjų metinių minėjimo“ projektas Nr. XVP-101. Pranešėjas – S. Skvernelis. Prašau. Jurgio dėl Statuto vėliau bus, pirma S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS. Tiesiog patikslinau. Viena Statuto pataisa ir kolegos J. Razmos taip pat yra. Matyt, vėliau bus pristatyta.
PIRMININKAS. Taip.
S. SKVERNELIS. Mieli kolegos, sausio 27 dieną visas demokratinis pasaulis minės labai svarbią datą, susijusią su Antrojo pasaulinio karo metu padarytais nusikaltimais žmoniškumui, ir sukanka 80 metų, kai buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla. Noriu tik priminti tam tikrus istorinius faktus, kuriuos turbūt dauguma čia žino.
Tuo metu išvadavus stovyklą dar stovykloje buvo 7 tūkst. kalinių. Anksčiau, sausio 17–21 dienomis, nacistai surengė vadinamąją evakuaciją, arba tiesiogiai įvardinamą mirties žygį, – evakavo 56 tūkst. stovyklos kalinių į Trečiojo reicho gilumą. Stovykloje liko vadinamieji žmonės šešėliai, visam laikui sužaloti neįsivaizduojamais fiziniais ir psichiniais kankinimais. Jie išgyveno per stebuklą nežmoniškomis sąlygomis, atlaikė alkį, šaltį, ligas, nepakeliamą darbą, negailestingą mušimą, pjudymą šunimis, skriaudikų riksmą, keiksmažodžius, kai kurie tapo nusikalstamo medicinos eksperimento aukomis. Tiesiog tai buvo masinio naikinimo stovykla, kur buvo nužudyta ir sunaikinta daugiau negu milijonas žydų tautybės žmonių, keli 100 tūkst. kitų tautybės žmonių, ir šios stovyklos išlaisvinimas, išvadavimas įgijo tam tikrą simbolinę reikšmę, kurią laisvas pasaulis ir demokratinis pasaulis mini. Mini dėl įvairių priežasčių.
Viena iš tų priežasčių yra tokia galbūt paprasta, banali, bet labai svarbi, kurią, matyt, geriausiai apsprendė kalinio, žinomo Aušvico kalinio Primo Levio kažkada pasakyti žodžiai: „Tai nutiko, vadinasi, tai gali nutikti, vadinasi, tai gali nutikti visame pasaulyje.“ Ir šiandien, kada mes kalbame apie nusikaltimus žmoniškumui, logiškumui, totalitarinių režimų padarytas nusikalstamas veikas, yra prasmė prisiminti, yra prasmė dar kartą deklaruoti mūsų valstybės poziciją, dar kartą išreikšti solidarumą ir palaikymą visoms tautoms ir valstybėms, kurios prisimena šitą dieną, vertina šitą dieną, pažymi, kad Holokaustas buvo didžiulė Europos ir pasaulio tragedija, o neišmoktos Antrojo pasaulinio karo pamokos sudaro pagrindą antisemitizmo kurstymui ir demokratijos pagrindų ardymui. Prisimena ir gerbia, pagerbia nacių vykdyto genocido aukas, kur buvo nužudyta milijonai nekaltų įvairių tautybių žmonių, o Lietuvoje beveik visa žydų bendruomenė. Valstybės įsipareigoja smerkti visų formų totalitarizmą ir nusikaltimus, didžiuojasi žmonėmis, kurie rizikavo savo gyvybėmis ir gelbėjo pasmerktuosius, smerkia antisemitizmo apraiškas Europoje ir pasaulyje, taip pat rasinių, rasistinių, atsiprašau, ir antisemitinių požymių turinčius reiškinius.
80-ties metų išvadavimo minėjime Aušvice dalyvaus daugybės Europos valstybių delegacijos, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seimo. Mūsų, kaip įstatymo leidėjo, rezoliucija, minint šios skaudžios istorijos 80-metį, būtų labai svarbi, dar kartą pabrėžiant lietuvių tautos ir Lietuvos politikų poziciją, kad tai, kas buvo, yra didžiulė tragedija ir tai niekada, ir jokiomis formomis neturi pasikartoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašyčiau salėje, ypatingai ten gale, truputį mažiau kalbų. Jūsų paklausti nori V. Sinica. Prašau, Vytautai.
V. SINICA (MSNG). Sveiki. Labai ačiū už pristatymą ir už iniciatyvą. Negali būti, aišku, diskusijų apie tai, kad reikalinga yra minėti ir atitinkamai atsiminti šitą datą ir įvykius. Bet yra šaukštas deguto šitoje statinėje, ir aš negaliu neatkreipti dėmesio.
Vienas iš punktų yra, pacituosiu, primindamas ir besąlygiškai pritardamas Lietuvos Respublikos Seimui, čia 2023 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija „Dėl Vilniaus geto likvidavimo“ minėjimo. Ir štai toje rezoliucijoje, aš taip drįstu spėti, kad pono E. Zingerio iniciatyva šitas punktas yra čia atsiradęs. Toje rezoliucijoje, į kurią referuoja ir kuriai besąlygiškai pritaria šita naujoji, yra du dalykai: vienas, yra rekomenduojama Prezidentui suteikti Lietuvos getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams karinius laipsnius ir apdovanojimus. Mes visi žinome, arba dabar jau žinosite, kad didelė dalis tų žmonių, kurie dalyvavo getų sukilimuose, po to tapo raudonaisiais partizanais, patraukė į miškus Sovietų Sąjungos pusėje, atliko nusikaltimų prieš lietuvių tautą.
Ir kitas dalykas, prašo savivaldybių tarybų neteikti gatvių pavadinimų, nestatyti paminklų, nedaryti įamžinimo žmonėms, kurie galimai (pabrėžiu, galimai) kolaboravo su nacių totalitariniu režimu. Ir čia tas „galimai“ sukuria tokią situaciją, kad… Mes šiaip informacinio karo fone turbūt ir matome daug tų situacijų, kai yra metamas įtarimų šešėlis ant įvairiausių rezistencijos dalyvių, niekas nėra galutinai įrodoma, bet vien dėl „galimai“ pradedame baidytis tų asmenų, jų įamžinimo ir taip toliau. Toje ankstesnėje, praėjusios kadencijos rezoliucijoje buvo šitos didelės, mano manymu, klaidos. Dabar naujoje, teisingoje rezoliucijoje yra įtrauktas punktas, kad besąlygiškai tam pritariama. Aš pritarčiau, jeigu to punkto nebūtų, bet nelabai žinau, kaip būtų įmanoma išbraukti. Noriu paklausti (tiesą sakant, nežinau) vertinimo?
S. SKVERNELIS. Mieli kolegos, šita rezoliucija buvo, su ja irgi labai aktyviai dirbo Užsienio reikalų komitetas. Ir buvo ne vien E. Zingerio siūlymai. Buvo pasidomėta, apklaustos visos žydų bendruomenės, ką galvoja, kaip mato. Tikrai aš nenoriu kvestionuoti anos Seimo priimtos rezoliucijos ir istoriškai žiūrėti įvairių, vėlgi jau išvestinių interpretacijų. Jeigu taip tiesiogiai žiūrint, tai Aušvico koncentracijos stovyklą išvadavo Sovietinė armija. Toks yra faktas.
Bet mes dabar kalbame šiek tiek apie kitus dalykus, ne tuos, kas buvo po to, kai, sakykime, buvo išlaisvintas getas, kur jie atsidūrė, ar netinkamoje vietoje, ar kažką darė. Tai vertina ir baudžiamoji teisė, ir istorijos teismas.
Kalbant apie dezinformaciją, kuria naudojasi, tai šitoje rezoliucijoje, jeigu atkreipėte dėmesį, yra paminėtas punktas, kuris atkreipia dėmesį į Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų nedraugiškų šalių skleidžiamus propagandinius naratyvus, dezinformaciją, bandymus perrašyti istoriją.
O grįžtant prie savivaldybių sprendimų, man atrodo, mes jau turime daugybę diskusijų ir sprendimų, ir savivaldybių tarybos, kurios yra išrinktos vietos savivaldos žmonių, sprendžia tuos klausimus. Ir man atrodo, kad turime susiklosčiusią gana neblogą situaciją, kada tarybos paima ir vienur keičia pavadinimus, kitur palieka tuos pačius. Vieni su paminklais vienaip elgiasi, kiti – kitaip.
Tai šiuo atveju, aš manau, šitos rezoliucijos esminis dalykas – turbūt dar kartą pareikšti labai svarbią mūsų visų politinių jėgų valią, kad nėra vietos Lietuvoje nei antisemitizmui, nei ksenofobijai, nei totalitarinių režimų (ar sovietinių, ar nacistinių) kažkokiam garbinimui ir palaikymui. Tai čia svarbi žinia ir manau, kad tokios rezoliucijos, kurios yra šiandien teikiamos čia, Seime, ko gero, bus priimtos ne vienoje Europos Sąjungos valstybių ir ne tik parlamente, kalbant apie tos dienos paminėjimą.
Mes taip pat žinome artėjančią gegužės 9 dieną, kaip jinai bus išnaudojama informacinio karo, propagandos klausimais, orientuojant į Antrojo pasaulinio karo baigtį ir prisiimant tam tikrus, galbūt išskirtinius nuopelnus, ir bandant paskleisti dezinformaciją, naratyvą, kuris šiandien yra labai toksai primityviai bukas, bet brukamas. Jeigu kas nors neatitinka dabartinės Rusijos ideologinės politikos, tai pirmiausia užklijuojama nacių arba nacių kolaborantų etiketė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori E. Zingeris. Prašom, kolega
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, aš noriu jums padėkoti Holokausto survaivėlio vardu ir tų, kurie ateina iš tų šeimų, yra labai nedidelis skaičius. Po to, kai jūs paminėjote rezoliucijoje, kad visa bendruomenė, beveik visa buvo sunaikinta, tai tų keliolikos likusiųjų vardu norėčiau jums padėkoti.
Aušvico minėjimas, kaip jūs sakėte, yra ne Aušvico muziejaus minėjimas, o Jungtinių Tautų paskelbtas Holokausto minėjimas, Europos žydų sunaikinimo, kaip nacių Vokietijos pagrindinio plano, vieno iš pagrindinių planų, tai tų žmonių sunaikinimo įgyvendinimas. Ir mes ten renkamės, kad paprieštarautume tokiai ideologijai, paprieštarautume, kad jinai ateityje neturėtų jokios vietos Europoje. Ir ačiū jums už šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau paklausti norinčių nėra. Ačiū, Pirmininke. Dėl motyvų nėra. Diskusijos. Prašom. Pirmas diskutuoti kviečiamas E. Zingeris frakcijos vardu.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bendražygiai, bičiuliai ir tie, kurie daugybę metų kūrė Lietuvos valstybę demokratiniais pagrindais, taip, kaip yra įrašyta ir čia, plakate prie įėjimo į šiuos rūmus, cituojant 1920 metų Lietuvos Seimo nutarimą. Jūs galite įsivaizduoti 1920 metų Seimą ir tą Žydų frakciją, kurios nariai, jų šeimos buvo vėliau sušaudytos (7 nariai), ir Lietuvos Seimo kroniką, einančią lietuvių, gudų ir jidiš kalbomis? Tas jidiš pasaulis buvo sunaikintas. Jis pretendavo į savo valstybingumą. Vidurinėse mokyklose Kaune, Vilniuje, Varšuvoje buvo matematika, fizika, F. Dostojevskis, T. Manas, jidiš kalba ir kai kurios hebrajų. Tai šie du pasauliai buvo sunaikinti. Ir mano mama, būdama… Aš čia ponui, kuris paminėjo mano pavardę, norėčiau pasakyti. Kai mano mama buvo nacių koncentracijos stovykloje Štuthofe, žiūrėdama į žemai praskrendančius amerikiečių ir anglų lėktuvus (buvo matyti tų pilotų veidai) galvojo, kaip gaila, kad nėra žydų valstybės. Tai dabar yra žydų valstybė, kuri pasimokė iš to beginklių žmonių sunaikinimo, jų beginkliškumo. Jinai neleis ateityje tam pasikartoti.
Todėl aš manyčiau, kad kitas epizodas, kuris atitiktų šios rezoliucijos temą, būtų vienišumas. Mano mama jautėsi gana vieniša, kai buvusios 4-osios lietuvių vidurinės mokyklos moksleiviai nekėlė kepurės, nelankė jos ir neištiesė jai rankos. Dauguma buvo ne žydų kilmės žmonės. Bet vienas jos mokytojas, tai buvo Strielčiūnas, 1943 metais Kaune, Šančiuose, nusiėmė skrybėlę net matydamas baltaraiščių, lydėjusių žydų mergaičių koloną, veidus, atsiklaupė ant kelių ir pasakė savo mokinėms: mergaitės, aš jūsų atsiprašau, aš negaliu jums padėti. Ir baltaraiščiai jį sumušė iki kraujo, jis voliojosi kraujo klane.
Aš neseniai sutikau Pabradėje vieną iš merų, kuris, pasirodo, buvo jo anūkas. Jis man pasakė: mes visi visą gyvenimą didžiuojamės savo senelio poelgiu. Tai štai individo esmė ir mūsų demokratijos esmė – pasipriešinti totalitarinei ideologijai pačiam priėjus prie išvados, o ne kolektyviai pasiduoti įstatymo (tuo metu tai buvo Hitlerio įstatymas), o po to – sovietinei galiai. Asmenybės galia Lietuvos visuomenei kaip mokslas ir pamoka. Iš to turi būti sukurta demokratija ir asmenybė. Todėl aš manyčiau, kad tas sakinys, kurį jūs ką tik pacitavote iš praeitos rezoliucijos apie pasipriešinimą, – žydai turėjo teisę priešintis. Ir aš labai didžiuojuosi, kad tie žmonės, kurie nusprendė nesiklausyti savo kaimynų Vilniaus gete, Kauno gete (Kauno getas buvo sionistinis pasipriešinimas, dešinieji, sionistai sukūrė Kauno geto pasipriešinimą, jungtinė partizanų organizacija, kuri buvo Vilniaus gete), buvo įvairių pažiūrų žmonės: ir budistai, ir sionistai. Prieš tai įvyko vienų metų sovietų okupacija. Žydų, išvežtų į Sibirą, skaičius (aš norėčiau jums priminti) buvo vienas iš didžiausių – ir suimtų žydų politinių partijų, ir savininkų skaičius, ištremtų į Sibirą, buvo vienas iš didžiausių.
Grįžtant atgal prie to, kad nebeliko Lietuvos žydų. Atsimenate, kad Lietuvos delegacija vyksta pasakyti savo drąsų žodį, įtraukiant tai, ką pasakė Prezidentas A. M. Brazauskas. Man, kaip Tėvynės sąjungos atstovui, tenka tai priminti, to nėra šioje rezoliucijoje. Bet čia esantis ponas R. Baranovas pasiūlė tai per posėdį. Buvo trys Užsienio reikalų komiteto posėdžiai. Pasakyčiau, gana audringi. Mes visi priėjome prie išvados, kad toks tekstas galėtų būti optimalus. Jeigu jūs norėtumėte pasimokyti iš žydų valstybės ir iš Lietuvos žydų patyrimo, puoselėkite savo valstybę, gerbkite kitas tautas, kurios kuria Lietuvos valstybę, ir žiūrėkite, kaip gimsta solidarumas po tokių baisių holokausto dalykų. Aš turiu galvoje Izraelio valstybės vidinį solidarumą, kaip jie yra apsisprendę daugiau neleisti, kad juos sunaikintų.
Grįždamas į Lietuvą, aš noriu prisiminti dar dvi eilutes, tai mano Sąjūdžio bičiulį M. Martinaitį, S. Gedą, kurie parašė (čia turėtų pirmininkas atsiminti) pirmąją Sąjūdžio rezoliuciją apie lietuvių ir žydų santykius, įvertinę holokausto reikšmę Lietuvos skiepams, kad nebūtų nacizmo ateityje. Ir padarykime dar vieną išvadą iš to visko, kad ir šiuolaikinės tendencijos Lietuvos valstybėje, deja, ir rinkimų kai kurie rezultatai kyla iš neįsigilinimo į tai, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metu. Įskaičiuokime Lietuvos teisuolius ir tuos žydų kilmės žmones, kurie priešinosi naciams, į mūsų antinacinį auksinį judėjimą ir parodykime pasauliui, kad mes buvome kartu su amerikiečiais, anglais ir Varšuvos sukilimu, geto sukilimu, už žmoniškumą, už pagarbą vienas kitam, už solidarumą ir už toleranciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pateikimo ir svarstymo stadijos yra baigtos. Dabar mums reikia balsuojant apsispręsti, ar mes priimame rezoliuciją be pataisų.
Motyvai už, prieš. Prašome. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš atsisakau žodžio ir noriu pareikšti padėką visiems, kurie teikė pasiūlymus, kurie buvo įtraukti dėl šios rezoliucijos per paskutines kelias savaites, ypač ponui R. Baranovui ir kitiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada balsuojame, kad priimtume rezoliuciją be pataisų. Prašau. Kas už tai?
Šios rezoliucijos priėmimas
Kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas… Dėl vedimo tvarkos. Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – balsas už.
13.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 35, 48, 52, 53, 54, 78, 89, 91, 93, 122, 123, 124, 125, 130, 131, 136, 150, 151, 152, 155, 163, 1713, 18024, 18611, 194, 200, 2021, 214 straipsnių ir aštuonioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Statuto papildymo 1311 straipsniu ir 133, 134 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4131(3) (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto daugelio straipsnių ir aštuonioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Statuto papildymo 1311 ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4131. Pranešėjas – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu visiškai techninio pobūdžio projektą. Tiksliau, jo pirminis variantas buvo įregistruotas ankstesnės kadencijos metu. Galima sakyti, dabar teikdamas projektą dirbu už J. Oleką, nes tai yra projektas, kurį inicijavo Seimo kanceliarija, pastebėjusi, kad yra tam tikra teisinė spraga, nes nei Seimo statute, nei kituose teisės aktuose nieko nėra pasakyta, kaip ir kiek turi būti saugomi įvairūs Seime gimstantys dokumentai ir kiti produktai, mūsų posėdžių videoįrašai ir taip toliau. Pirminiame variante aš buvau įrašęs kai kur konkrečius terminus, bet tai sukėlė problemų, teisingumo ministrei nepatiko vienur įrašyti penkeri metai, kitiems – dar kažkas. Tai dabar teikiamame projekte tie konkretūs saugojimo terminai nėra nurodyti. Visur yra pasakyta, kad tuos saugojimo klausimus sprendžia Seimo valdyba, laikydamasi Archyvų įstatymo, ir Valdyba jau, tikiuosi, išmintingai, kur reikia, nustatys neterminuotus, kur reikia – terminuotus saugojimo terminus, priklausomai nuo dokumentų ar kitų produktų pobūdžio.
Projekte yra daug tokių techninių Seimo statuto pataisymų. Kai anksčiau buvo tiesiog rašoma, kad teisės aktai dedami į Seimo interneto svetainę, yra patikslinama, kad dedama į Teisės aktų informacinę sistemą, ir kai kurie kiti tokie patikslinimai. Bet tikrai niekas nėra keičiama nei dėl Seimo transliacijų, nei dėl kitų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirma klausia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Taip, dėkoju. Vis dėlto noriu paklausti, prieš tai pripažindama, kad pritariame viešinimui. Jūsų toks kilnaus tikslo įgyvendinimas, deja, gimė ganėtinai sunkiai. Tai matome, nes jau trečia redakcija. Teisės departamentas ir dėl trečios redakcijos rado pastabų. Jūs apie tai daug ir neužsiminėte, bet tikiuosi, gal planuojate ar ketvirtą registruoti, ar tikitės, kad pataisysime įvertinę Teisės departamento… Nes ir perteklinių yra, kas jau, beje, yra Statute, ir dėl galutinių redakcijų. Įvertinkite Teisės departamento pastabas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad Teisės departamento pastabas nesunku bus įvertinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Man tikrai nesvarbu, ar bus pritarta, ar nepritarta. Kai kurioms tikrai reikia pritarti, kur pažymi perteklinį pobūdį, kaip jūs ir sakėte. Teisės departamento atstovai dalyvavo rengiant pirminį projektą, tai aš kartais stebiuosi, kad patys prisideda rengiant, o paskui patys sukritikuoja, bet galbūt kiti rašė išvadas, tai viskas gerai. Kuo tobuliau čia viską surašysime, tuo geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Gerbiamas Jurgi, mes antrą kadenciją vis nebaigiame tos diskusijos dėl dokumentų saugojimo ir ne visai tiesa yra, ką jūs sakote, kad Valdyba turės labai plačią diskreciją nustatyti. Aišku, keista, kad Valdyba to net nediskutavo ir nematė. Jūs pats rašote projekto tekste, kad daug kur dokumentai bus saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Tai tas įstatymas nustato labai aiškius terminus ir jie, beje, nėra labai ilgi. Jeigu žiūrėtume į ten nustatytus terminus, tai jau reikėtų greičiausiai ir Kovo 11-osios posėdžio dokumentus archyvuoti kažkur toli toli, nelabai pasiekiamoje vietoje.
Na, aš suprantu, išeina toks truputėlį pagudravimas sudėjus blanketines nuorodas, juo labiau kad vėlgi jūsų aiškinamasis raštas nesuteikia jokio aiškumo. Gal jūs galėtumėte plačiau papasakoti, kaip tas saugojimo mechanizmas veiks ir kaip tie terminai bus paimti būtent iš Dokumentų ir archyvų įstatymo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs turbūt sutiksite, kad visų įstatymų turime laikytis, ir Archyvų įstatymo. Derinant su Archyvų departamentu ir buvo ta nuoroda čia įrašyta, nors ir be jos, aš manau, tas turėtų būti taip suprantama. Bet aš manau, kad Seimo valdyba, kai nagrinės šį klausimą, vis dėlto galės įvertinti Seimo specifiką, jo išskirtinumą. Kur reikalinga, bus nustatyti tie neterminuoti dokumentų saugojimai, kai galbūt tiesmukiškai taikant Archyvų įstatymą atrodytų kitaip.
Na, vis tiek reikia tuos klausimus spręsti. Kai dabar nieko nėra pasakyta, mes turime tokį teisinį neapibrėžtumą, kai, sakykime, kiek mane informavo Seimo posėdžių sekretoriatas, jie, tarkime, komitetų posėdžių vaizdo įrašus deda į „YouTube“ platformą ir tos platformos valdytojai turbūt bet kada gali panaikinti tuos dedamus įrašus, pažiūrėję, kad nėra didelio lankomumo ir panašiai. Manau, kad tuos klausimus reikia formaliai sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia A. Skardžius. Nėra A. Skardžiaus. Tada V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų, kolega, jūsų pasiūlymai kelia šypseną. Praeitoje kadencijoje net jūsų kolegos nepalaikė jūsų pasiūlymo. Bet iš kur toks didelis noras trinti ir naikinti istoriją? Tai aš dabar suprantu taip: valdyboje bus konservatorius ir sakys, ištrinkime Seime vykusį krizės tyrimą, nes ten parašyta, kad konservatoriai valstybei padarė 2 mlrd. žalą savo valdymu. Tai gal iš karto jūs pateikite sąrašą, ką ištrinti, ir nereikėtų net šio įstatymo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, nekorektiškas jūsų pasisakymas, tikrai. Mano teikiamame projekte nėra nė žodžio, kad ką nors reikia ištrinti. O kad valdyboje vienas konservatorių atstovas galėtų nulemti valdybos sprendimus… Aš taip galingai nevertinu konservatorių atstovų, kad visi kiti besąlygiškai paklustų. Manau, valdantieji pasitiki savo valdybos nariais, ir tikiuosi, kad balsuos, tikėdamiesi, kad ten valdyboje viskas bus išmintingai išspręsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už ir prieš, pasisakančių nėra. Apsispręskime balsuodami. Toliau pirmininkauti kviečiu savo kolegę O. Leiputę. Prašom.
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Užsiregistravo 81: balsavo 79, už – 25, prieš – 37, susilaikė 17. Taip, prašom dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matau, kad vis dėlto balsuojama ne pagal turinį, o pagal tai, kas stovi tribūnoje. Tai bent dabar norėčiau paprašyti, kad bendru sutarimu atmestume projektą, kad nereikėtų man vargti vėl ką nors bandant tobulinti. Ir tegu jau J. Olekas tokį pat projektą pateikia, ir tada visi pritarsite.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasisakymą per šoninį mikrofoną. Dabar turėtume apsispręsti, grąžiname iniciatoriams tobulinti ar atmetame. Bet pats teikėjas siūlo atmesti, tai galime bendru sutarimu? Ačiū, atmesta.
13.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-99 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-99. Pranešėjas – J. Olekas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas nutarimas dėl pavadavimų komitetuose. Ačiū frakcijoms, kurios pateikė savo žmones, manau, kad nusimato vienos kitos komandiruotės, kitų darbų. Labai svarbu, kad mes, neturėdami galimybės dalyvauti patys savo komitete, turėtume, kas mus pavaduos. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Svarstymo stadija. Norinčių pasisakyti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, nėra prieštaraujančių. Ačiū. Priėmimas. Visas 17 straipsnis. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 87: balsavo 87, visi už. Priimtas. (Gongas)
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XV-64 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-95 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XV-64 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-95. Pranešėjas – L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Tai yra grynai techninis pasiūlymas. Kaip žinoma, Laisvės premijų įstatymas numato, kad du narius į Laisvės premijų komisiją skiria Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kuri teikia D. Asanavičiūtės ir J. Šukevičienės kandidatūras. Aš siūlyčiau Seimui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmininkaus J. Olekas.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū. Klausiančių nėra, motyvai už, prieš? Nėra.
Svarstymo stadija. Pritariame po pateikimo. Svarstymo stadijoje pasisakančių nėra. Pritariame po svarstymo.
Priėmimo stadija. Du straipsniai pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
2 straipsnis. Galima pritarti? Pritarta. Dėl viso dėl motyvų pasisakančių nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 75, prieš – 4, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
14.02 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-92 (pateikimas)
Kitas mūsų klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-92. Pranešėjas – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai trumpai noriu pristatyti projektą, kurio esmė… Turbūt kalbame apie Laukinės gyvūnijos įstatymą, tačiau tai labiau susiję su gyvūnų gerove. Šio pakeitimo pateikimą lėmė turbūt nemažai diskusijų su Paukščių augintojų asociacija, kitų gyvūnų augintojų asociacijomis, veterinarijos gydytojais, aplinkosaugininkais. Susiklostė situacija, kai po ministro lapkričio 1 dienos įsakymo pasikeitė požiūris ir reglamentavimas būtent domestikuotų gyvūnų ir jų pripažinimo, ir reikalavimo pagal Europos Sąjungos reglamento nuostatas, kad vis dėlto pas mus nėra taikoma lankstumo, nustatant griežtesnes arba švelnesnes… Palikta taip, kaip reglamente, – griežtesnės sąlygos.
Ir kas atsitiko? Atsitiko tai, kad dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų globos centre turime šimtus konfiskuotų gyvūnų. Daugiausia tai yra papūgos, fazanai – tie, kurie visada buvo laikomi sodybose.
Įdomiausia kolegoms galėtų būti turbūt tai, kad, pavyzdžiui, kaimo turizmo sodyboje, kuri užsiima renginių organizavimu, jeigu dėl grožio vaikščios toks paukštis, povas, kuris pagal šį reglamentą lygiai taip pat yra jame įtrauktas, kažkas pasiskųs ar dėl triukšmo, ar dėl to, kad jis ten gal ne vietoje vaikšto, atvažiavus inspekcijai, tokiam būtent juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 7 tūkst. 500 eurų. Turbūt esame sveiko proto valstybė ir tikrai tie pertekliniai reikalavimai, baudos ir tokie neadekvatūs dalykai turbūt nėra tikslas, kad žmonėms uždraustume, baustume ir neleistume auginti ar tai mažos papūgos, ar kokio nors fazano, dėl ko čia daugiausia ir kyla klausimų. Turbūt šis įstatymo projektas turės teigiamą poveikį.
Būtent kas labiausiai ir kliūva, tai yra putpelės, papūgos, stručiai, povai, kurie kartais yra laikomi nelaisvėje, būtent adaptuojasi žmogaus aplinkoje. Jie būtų pripažinti domestikuotais gyvūnais. Tai turbūt natūraliai ir yra įvykę per daugybę dešimtmečių, nes yra pasikeitusi ir spalva, ir visa kita, daugeliu atvejų net ir elgsena. Todėl tikrai siūlome ištaisyti šias klaidas, kurios dažnai žmonėms sukelia, kaip ir girdėjote, tikrai didelius ne tik emocinius, bet ir finansinius nuostolius. Galiu atsakyti į klausimus, jeigu tokių bus, ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori du Seimo nariai. Pirma klausia A. Gedvilienė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Kęstuti, už iniciatyvą. Noriu paklausti poros klausimų. Visų pirma, jūsų pristatyme buvo pasakyta, kad po ministro patvirtintos tvarkos pasikeitė reguliavimas ir per daug gyvūnų dabar patenka į globą. Ar nėra taip, kad čia pakaktų ministro tvarkos pakeitimo? Vienas punktas.
Antras klausimas yra dėl pačios jūsų įstatymo formuluotės. Ar nemanote, kad jinai yra per plati? Dabar pagal jūsų formuluotę atrodo, kad domestikuotiems gyvūnams jūs iš esmės priskiriate viską. Ar nėra čia per platu?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Pradėsiu nuo atbulo galo. Dėl formuluotės derinome su aplinkosaugos specialistais, kurie būtent ir įgyvendina tą ministro įsakymą. Jie patys kartu sėdėdami… būtent pagal kitų šalių praktiką, net galiu paminėti – Vokietija, Nyderlandai, Danija, būtent į jų taikomus kriterijus mes atsižvelgėme ir lygiai taip pat perkėlėme. Su Aplinkos apsaugos departamento teisininkais ši formuluotė yra suderinta.
Toliau – dėl pačios formos. Kaip suprantate, Reglamentas yra perkeliamas, bet tie, kas… kaip ir minėjau, valstybė narė gali nustatyti arba griežtesnius, arba švelnesnius, na, tai reglamentavimą jau turi priimti Seimas. Todėl mes lygiai taip ir darome, nes po to gali būti traktuojama kaip ministro piktnaudžiavimas savo galiomis ir kiti dalykai. Tai yra lygiai taip pat apsvarstyta, išdiskutuota. Toliau ministras, aišku, savo įsakymą turės pakeisti ir patikslinti tas formuluotes.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mockus. Prašau.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, aš turbūt taip pat pritarčiau, kad formuluotė yra ganėtinai plati. Kyla klausimas, ar neturėtų būti lydintis sąrašas rūšių, kurios gali būti domestikuotos? Ar jūs nematote grėsmės, kad, esant laisvesniam teisiniam reglamentavimui, turėsime problemų dėl invazinių rūšių paplitimo mūsų ekosistemoje?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Turbūt viskas, kas yra Reglamente Nr. 338/97, čia ir yra tas rūšių sąrašas, viskas taip, kaip jūs turbūt ir norite paklausti. Prie projekto tai nėra pridėta. O ministras savo įsakymu būtent dar kartą visa tai perkelia, kokioms rūšims paliekamas būtent tas reglamentavimas, kokio reikalauja ir kokį nustato Europos Sąjungos teisės aktai, ir ta vieta, kur šalis narė gali arba palengvinti, arba palikti taip, kaip yra. Mes ir siūlome tą sąrašą koreguoti, kad jis būtų kaip ir tose šalyse, kuriose lyg ir tas reglamentavimas nėra toks griežtas, bet tikrai nieko neatsitiko.
Dėl invazinių rūšių. Tikrai yra draudžiama bet kuriuo būdu jas auginti, platinti, veisti ir taip toliau. Tai yra šiek tiek susiję su kitu teisės aktu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakančių dėl motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsas salėje)
Dėl komiteto. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl komiteto. Nežinau, nėra pirmininko, bet turbūt čia labiau susiję su Kaimo reikalų komitetu. Tai siūlau kaip papildomą Kaimo reikalų komitetą, o pagrindiniu komitetu tegul būna Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas A. Mockus. Prašau.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū. Taip pat norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados prašoma. Bendru sutarimu pritariame dėl Vyriausybės išvados. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos, papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Pareiškimų laikas. V. Ąžuolas šiandien dar nepakalbėjo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų… Taip, prašom. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – gerbiama V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Labai ačiū. Aš tiktai norėčiau sukviesti visus, užsirašiusius į Laikinosios ryšių su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis grupės narius, po posėdžio ir po himno susirinkti čia porai minučių tam, kad išsirinktume vadovybę.
PIRMININKAS. Po posėdžio pabaigos?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
14.10 val.
Seimo narių pareiškimai
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Laiką grąžinsite gal? Iš tikrųjų išskirtinis Seimo nario pranešimas, kai visa salė sėdi, niekas nepabėgo, nes dažniausiai visi pabėga. Turbūt himną nori giedoti.
Iš tikrųjų situacija yra neeilinė. Į mane kreipėsi Vilniaus smulkieji verslininkai, aišku, jie labai nuliūdę, kad Vilniuje vienmandatėse rinktų Seimo narių nėra, kurie juos apgintų nuo Vilniaus savivaldybės. Kokia situacija? Jie pasakė taip: į smulkųjį verslą grįžo mafijos laikai, kai turėdavai nusipirkti stogą, jeigu stogo nenusiperki, tau draudžiama dirbti. Nuo kada tai prasidėjo? Aš pakviečiau smulkiuosius verslininkus į Seimą, suorganizavau susijungimą su Vilniaus savivaldybės atsakingo skyriaus žmonėmis. Įdomybė – vedėjai neprisijungė, nes meras juos greitai iškvietė. Negalėjo atsakyti į klausimus, kas čia vyksta. Beliko tik paprasti skyrių darbuotojai. Visi, apie 15 verslininkų, atėjo.
2018 metais R. Šimašius įvedė tvarką, kad reikia tuos visus laikinuosius kioskelius nugriauti, visus, kurie turėjo leidimus, suderinimus, kuriems savivaldybė leido juos turėti. Jie statyti prieš dešimt metų, prieš penkiolika, prieš aštuonerius, prieš septynerius. Visi galėjo dirbti. Tada R. Šimašius padarė naują tvarką: jeigu tie nameliai neatitinka trijų reikalavimų. Yra trys stogai: „Vilnius 1“, „Vilnius 2“, „Vilnius 3“, ir išmatavimai atitinka idealiai vienos įmonės gaminamą produkciją, tai yra „Ryternos“. Pradėkime nuo kainų, kokios jos? 22 kv. metrų stogas, vadinamasis „Vilnius 2“, kainuoja 53 tūkst. eurų. Jeigu nesutinki už tokią kainą nusipirkti namelio, negali dirbti. Kol kas jie dirbo ramiai. Jau ir R. Šimašiaus nebėra, dirbo ramiai. R. Šimašius represinių priemonių jiems netaikė, leido jiems dirbti toliau, dirbkite, ką padarysi, neturite pinigų, iš ko nusipirkti, dirbkite.
Tada atėjo V. Benkunskas su kalėdine „dovana“ pernai ir atsiuntė stogo išmušinėtojus. Ką reiškia išmušinėtojas? Nesutinki nusipirkti šito stogo, atimamas leidimas dirbti, atimamas iš karto, viskas, nebegali dirbti. Tada kitas variantas – tavo namelio nupūtimas, nunešimas. Pavyzdys – Šeškinė, labai geras pavyzdys, šalia poliklinikos taip nusileidžiantys trys kioskeliai. Jie visi (aš nuvykau į vietą, apžiūrėjau) atitiko reikalavimus: vanduo, dušas, tualetas, apšildymas, šviesa. Viskas yra, viskas atitinka, bet juos reikia nugriauti ir nusipirkti tris stogus po 50 tūkst. eurų. Tada šalia stovi „Lietuvos spaudos“ kioskai. Juos irgi norėjo nugriauti ir statyti naujus, bet pasipriešino savininkai. Sako: ar jūs išprotėjote? Mes negalime nugriauti visų tų spaudos kioskų ir pastatyti beveik tokį patį vieno gamintojo kioską, kuris kainuoja taip pat 50 tūkst. eurų. Jiems buvo padaryta išimtis: nebereikia nieko daryti, jie laisvi. Tai dabar liko apie 20 verslininkų, kurie netgi turi gražiausias pastatytas prekyvietes, kurias liepiama nugriauti. Ir kas atsitiko? Keli verslininkai, buvę tame susirinkime, sako: mes pasistatysime patys, savo rankomis, savo jėgomis, sako: mums tai kainuos apie 5 tūkst. eurų, ne 50 tūkst. eurų. Iš jų leidimas taip pat buvo atimtas, nes jie nesutiko nusipirkti „Ryternos“ stogo.
Tai dabar kokius gavau atsakymus? Kreipiausi į savivaldybę toliau: žiūrėkite, eikime teisiniu keliu, duokime metinį leidimą tiems likusiems verslininkams dirbti toliau ir einame teisiniu keliu. Aš, kaip Seimo narys, galiu savivaldybę paduoti į teismą, apskųsti administracijos direktoriaus nutarimą, kad jis būtų laikomas negaliojančiu. Tokį teisinį kelią aš su VRM jau buvau nuėjęs dėl ugniagesių savivaldybių. Laimėjau dėl to kelio. Procesas yra 7–8 mėnesiai. Tai kokį gavau atsakymą? Iš pradžių vėl pradėjo savivaldybė slėptis, neatsakyti. Tada kreipiausi į vicemerą, atsakymas toks: nieko nedarysime, kodėl dėl tų 15 ar 20 verslininkų turime ką nors daryti? Tai tam, kad suprastume, kas dabar vyksta Vilniuje. Iš tų 20 verslininkų yra atimta galimybė dirbti. Kažkas bandė dirbti, tai tikrintojai siunčiami kasdien, siunčiami kiekvieną dieną – tu tik pabandyk dirbti – ir išrašomos baudos.
Žinote, kas yra įdomiausia: jeigu tai yra valstybinė žemė, kuria dabar disponuoja savivaldybė, negali dirbti, tau draudžiama, o jeigu už 5 metrų ar kitoje gatvės pusėje yra ne valstybinė žemė, tai tas kioskelis gali būti įvairių formų, dydžių, aukščių, kokių tik nori. Pavyzdžiui, prie VRK yra kioskelis iš jūrinio konteinerio ir ten gali dirbti verslas, viskas gerai. Bet jeigu toks pat konteineris atsirastų ant savivaldybės žemės, kur jis kainuoja pigiai, nebrangiai, jam dirbti negalima. Tai ką galime? Mieli kolegos vienmandatininkai, kurie išrinkti Vilniuje, ar apginsite savo verslininkus, ar ne? Nes kur jie kreipėsi, pasakė atsakymus tokius: tai savivaldybės teisė, savivaldybės sprendimas, na ir tegu, nesusimoki 50 tūkst. eurų, dink iš rinkos. Tai va.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mūsų darbotvarkė juda į pabaigą. Kviečiame Seimo Pirmininką S. Skvernelį tarti žodį.
14.16 val.
Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba Seimo I (rudens) sesijos pabaigos proga
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, naudodamasis proga noriu visus pasveikinti baigus šios kadencijos Seimo pirmąją sesiją. Net 66 mūsų kolegos pirmą kartą yra išrinkti į Seimą ir šita sesija yra ypatinga, nes pirmoji. Tai visiems sveikinimas, perėjus simbolinį krikštą ir įveikus tą pirmą laiptelį ilgoje mūsų distancijoje, ketverių metų distancijoje.
Man atrodo, kad mūsų Seimo darbo pradžia tikrai buvo gana sklandi, buvo suformuotos visos struktūros, komitetai, komisijos Seime. Man atrodo, kad ieškojome, radome bendrus sutarimus ir atliepėme visų Seimo narių poreikius ir norus dirbti komisijose, komitetuose, ieškojome kompromiso ir tą kompromisą suradome. Taip pat sklandžiai yra patvirtinta Vyriausybė, patvirtinta Vyriausybės programa, suteikti įgaliojimai veikti.
Norėčiau pasidžiaugti, gal tai yra mano tokia nuomonė ir savijauta, man atrodo, kad emocijų šitoje salėje yra šiek tiek mažiau. Galbūt tą rodo ir tai, kad neturėjome nė vieno kreipimosi į Etikos komisiją dėl pasisakymo, įžeidimo ar žeminimo. Buvo aistrų, natūralu, jų turi būti, kaip minėjau, politinės aistros čia turi virti. Bet tikrai yra noras ir prašymas, kad mes gerbtume vienas kitą, nepaisant, kokiais klausimais diskutuojame, ir matytume vienas kitame ne politinį priešą, bet politinį oponentą, su kuriuo galima diskutuoti, kalbėtis net ir nepriėmus kokios nors pataisos, įstatymo projekto, kad vis tiek išliktume būtent oponentai diskutuodami dėl idėjų ir įstatymų projektų.
Dabar turime darbingą pauzę iki kovo 10 dienos, todėl noriu palinkėti visiems kūrybingo darbo, susijusio su įstatymų projektų parengimu. Laikykimės to paties principo, kuris yra labai svarbus, – bandykime spręsti sisteminius klausimus, ne pagal kokį nors vieną faktą, įvykį, bet žiūrėkime sistemiškai, nes teisinis stabilumas, teisinės sistemos patikimumas ir stabilumas priklauso nuo to, kaip mes sugebame čia matyti ir spręsti problemas globaliai ir sistemiškai. Aš tikrai džiaugiuosi daugybe sprendimų, kuriuos mes čia padarėme. Taip, jų dar nėra labai daug, nes ir Vyriausybė dar tiktai įsivažiuoja, bet net neabejoju – kovo 10 dieną tikrai turėsime ir sudėtingą, ir įtemptą darbotvarkę. Tačiau ieškojome ir radome bendrus sutarimus dėl svarbiausių mūsų gyvenimo atvejų ir krypčių.
Labai svarbu užsienio politikos tęstinumas. Ir šiandien čia virė diskusijos, ar konservatorių, ar valstiečių, ar dar kažkieno Vyriausybės politika tęsiama. Man atrodo, kad tai yra jau gera tradicija, kad yra tęsiama Lietuvos valstybės principinė užsienio politika, kuri pradėjo formuotis 1990 m. kovo 11 d. Ir tai reikia išlaikyti, nes čia yra mūsų tvirtybė. Manau, kad tikrai džiugu ir galime pasigirti ir padėkoti vieni kitiems, kad suprantame saugumo situaciją. Ieškome ir ieškosime kitoje sesijoje sprendimų, kurie tikrai nebus paprasti ir lengvi, nes gynybos finansavimo klausimas turės būti sprendžiamas. Reikės spręsti ir socialines, ekonomines problemas, kurias mes visi įsivardinome rinkimų kampanijos metu. Taigi tikrai laukia daugybė darbų.
Kaip ir ką mes veiksime laikotarpiu tarp sesijų? Jūs visi esate savarankiški, patys planuojantys savo veiklą ir darbą. Bet aš tikrai norėčiau palinkėti, kad nebūtų naudojamas šis laikotarpis poilsiui, arba ne tik poilsiui, nes pailsėti irgi reikia ir čia nieko blogo ir smerktino nėra, kada važiuoja Seimo nariai, nes jie planuojasi savo atostogas. Ir neapsimetinėkime, kad to nėra. Tai turi būti. Bet tikrai tikiuosi, kad gims ir daug produktyvių, gerų teisės aktų projektų, susitikimų su gyventojais, rinkėjais, išgirsime turbūt jų lūkesčius, su interesų grupėmis, kurios taip pat atstovauja savo interesams, ar tai būtų prekybininkai, verslininkai, švietimiečiai, profsąjungiečiai. Tai išnaudokime galimybę. Komitetai taip pat, manau, produktyviai padirbės, yra pateikta daugybė įstatymų projektų.
Taigi linkėdamas produktyvaus darbo, pirmiausia tikiuosi, kad kovo 10 dieną čia susitiksime ir tęsime ta nebloga dvasia, kuria pradėjome šią naujojo Seimo pirmąją sesiją. Labai ačiū visiems už supratimą. Jeigu kas nors buvo nesuprastas ar įžeistas, ar taip pasijautė, tai tikrai nebuvo nieko asmeniško. Galbūt tik siekiant tų bendrų geresnių tikslų. Skirtingi esame, yra skirtingas patyrimas, tiesiog išnaudokime savo stipriąsias puses, nes čia kiekvienas iš 141 esame kažkurioje srityje labai stiprūs, kitose srityse mokomės. Visiems linkiu per tą laikotarpį ir pasimokyti. Tą reikėjo ir mums daryti. Seimo valdyboje dauguma yra naujų žmonių, kuriems ir Seimo posėdžius vesti nebuvo paprasta, tai irgi nauja, neįprasta, sudėtinga, Statutas nėra paprastas. Visi kartu mokėmės ir tikiuosi, kad iš tos pirmosios sesijos išsinešame gerą nuotaiką, nusiteikimą produktyviai dirbti ir esame pažengę gerokai daugiau negu tada, kai susirinkome lapkričio 14 dieną į pirmą posėdį. Dėkui visiems ir iki pasimatymo.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Pirmininke, kviečiame čia. Dar liko labai svarbus paskutinis mūsų šio posėdžio ir sesijos klausimas, todėl visus kviečiu atsistoti ir sugiedoti Valstybės himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Posėdis baigtas. (Gongas) Sesija baigta. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.