PASIŪLYMAS
|
|
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO
ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 21, 23, 31, 32, 38, 40, 41, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 168, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 217, 221, 237, 240, 241, 242 IR 250 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr.XIIIP-587(2)
2017 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
|
5 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba dėl šių nuostatų nesutarė. Tuo tarpu Darbo kodekse nustatytas reguliavimas visiškai atitinka užsienio šalių praktiką. Ji skirta užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas, apsaugoti intelektinę nuosavybę ir komercines paslaptis, darbdavio investicijas į pažangių produktų kūrimą. Projektu siūloma kompensuoti už tai, kad nedirbama pas kitą darbdavį galiojant darbo sutarčiai. Kompensacijos dydis (pavyzdžiui, 40 proc. darbuotojo algos) bus įskaitomas į darbdavio kaštus. Vadinasi, darbdavys tardamasis dėl darbuotojo algos, įtrauks šiuos kaštus į darbuotojo gaunamą sumą, o tai reikš mažesnio tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dydį, mažesnius atostoginius, mažesnį apmokėjimą už darbą naktį ar viršvalandinį darbą. Minimalus kompensacijos dydžio požymis leis darbdaviams be apribojimų nustatyti ir didesnį kompensacijos dydį. Jis bus neįtraukiamas į darbo užmokesčio skaičiavimą, todėl leis darbdaviams (jų vadovams) išvengti vadinamųjų imperatyviai sureguliuotų aukštutinių darbo užmokesčio ribų - darbuotojams mokėti pinigų sumas neribojant jų viršutinės ribos, nemokant mokesčių. Pasiūlymas: nekeisti Darbo kodekso 38 straipsnio (t.y. atsisakyti projekto 5 straipsnio).
|
|
16 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba sutarė bendru susitarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 16 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys 1.
Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau –
laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė)
susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką
atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau
–laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo
įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. 2. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.
|
|
17 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba Trišalė taryba sutarė bendru susitarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 73 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 17 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) |
|
18 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba sutarė bendru sutarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 75 straipsnį 2 dalį. 18 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu. Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai. Vykdant šią pareigą laikinojo darbo naudotojas, laikinojo įdarbinimo įmonei pareikalavus, turi pateikti informaciją apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą darbo užmokestį.“ |
|
21 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba sutarė bendru sutarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato
sutrumpintas darbo laiko normas |
|
23 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba sutarė bendru sutarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš
|
|
28 |
2 |
|
Argumentai: Trišalė taryba susitarė bendru sutarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 28 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 d., atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lyginant praėjusiųjų metų gruodį su užpraeitų metų gruodžiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos. 2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl
darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146
straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis –
darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų
mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš |
|
29 |
|
|
Argumentai: Trišalėje taryboje dėl šių nuostatų fiksuotos skirtingos nuomonės. Projektu siūloma praplėsti apsaugą darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims, kad būtų negalima jų atleisti, kol vyksta darbo ginčas. Šiuo metu apsauga numatyta tik profsąjungos ir darbo tarybos pirmininkams, o projektu yra siūloma, kad apsauga galiotų visai darbo tarybai ir profesinės sąjungos valdymo organo nariams. Tuo atveju, jei darbdavys turės atleisti darbuotojus dėl sumažėjusios gamybos ar apyvartos ir VDI leis tai padaryti atsižvelgdama į objektyvias priežastis, darbdavys negalės jų atleisti, jeigu bus kreiptasi į Darbo ginčų komisiją kol vyks darbo ginčas. Tuo tarpu darbo tarybos narių didelėje įmonėje gali būti iki 11, o profesinių sąjungų valdymo organų narių skaičius išvis nėra ribojamas, todėl galimi atvejai, kad visi profesinių sąjungų nariai bus ir valdymo organų nariais. Pasiūlymas: nekeisti Darbo kodekso 168 straipsnio (t.y. atsisakyti projekto 29 straipsnio).
|
|
34 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba sutarė bendru susitarimu. Pasiūlymas: pakeisti Darbo kodekso 185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 185 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 185 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau
– Trišalė taryba) sudaroma
|
|
45 |
|
|
Argumentai: Trišalė taryba dėl šių nuostatų nebuvo sutarusi. Darbo kodekso nuostatos darbdaviui nesuteikia teisės atleisti darbuotojus, vienašališkai keisti jų darbo sąlygas. Tuo tarpu darbuotojų teisė skelbti streiką yra itin palengvinama - nereikalingas darbuotojų daugumos pritarimas, kiekviena profesinė sąjunga įmonėje nevaržomai pati gali inicijuoti kolektyvinį ginčą ir streikuoti. Tai yra Lietuvos dirbantiesiems naudingas pokytis, kuris padidins jų derybines galias ir galimybes susitarti dėl kolektyvinės sutarties. Pasiūlymas: nekeisti Darbo kodekso 250 straipsnio (t.y. atsisakyti projekto 45 straipsnio).
|
Teikia: Seimo nariai:
Tomas Tomilinas
Ramūnas Karbauskis
Virginijus Sinkevičius
JurhgiJ