LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 171
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis (Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį). Kviečiu gerbiamąjį direktorių.
15.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Valstybės saugumo departamento direktoriaus D. Jauniškio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Prašom, dėl vedimo tvarkos – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, noriu kreiptis ir į Seimo vadovybę ta proga dėl Seimo diskreditavimo, dėl patyčių iš demokratijos dėl to, ką mes dabar patiriame šiuo darbotvarkėje įrašytu klausimu. Kaip jūs žinote, partijai „Tvarka ir teisingumas“ yra pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Šiandien būtent šios partijos atstovai bando atakuoti vieną iš Lietuvos svarbių tarnybų, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentę.
Žinant, kad pagrindinis klausimų iniciatorius yra R. Karbauskio ambasadorius ypatingiems pavedimams, manau, kad tą situaciją turėtų išnagrinėti Seimo vadovybė, jeigu jai iš tikrųjų rūpi, kad ir demokratija, ir apskritai Seimas nebūtų diskredituojami. Todėl būtina įvertinti šitą situaciją ir išsiaiškinti, ką mes galėtume visi kartu priimti, kokius įstatymo pakeitimus, kad partijos, kurioms pareikšti įtarimai, neturėtų tokių galimybių kaip tik išeiti į tokią viešą ataką prieš tarnybas, kurios padarė tikrai labai svarbų darbą, kad mūsų Lietuvos gyvenimas būtų kiek galima skaidresnis. Aš šitą klausimą taip pat kelsiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kadangi mes kaip tik atliekame tyrimą, tyrimas dar nepabaigtas. Aš manau, kad apskritai tokio klausimo šios dienos darbotvarkėje neturėjo būti. Tai yra Seimo vadovybės atsakomybė.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, noriu labai atsakingai pareikšti, kad Konservatorių partija pripažinta teroristine organizacija. Ir šiai teroristinei organizacijai VSD, nepaisant to, kad Seimas savo nutarimu ją tokia pripažino, išduoda teisę susipažinti su slapta informacija. Tai labai jaudinanti situacija mūsų valstybėje ir aš taip pat kreipsiuosi į Saugumo departamento vadovą ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kokiu pagrindu šitos partijos nariams išduoda teisę dirbti su slapta informacija.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Deja, jūsų argumentai neleidžia man priimti kokio nors kitokio sprendimo. Todėl kviečiu Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį į tribūną. Prašom, gerbiamasis direktoriau.
Kol kas registruojamės. Prašom, registracija. Palaukite, direktoriau, tuoj užsiregistruos kolegos Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamasis direktoriau, prašom, žodis jums. 15 minučių. Prašau.
D. JAUNIŠKIS. Ačiū. Iš tikrųjų dėkoju Seimui už šią suteiktą galimybę akcentuoti, mano galva, keletą svarbių dalykų. Demokratinė politinė sistema remiasi piliečių išrinktų ir jiems atskaitingų politikų valdymu, laisvosios rinkos sąlygomis veikiančiais verslo subjektais ir žiniasklaida, kuri yra vienas svarbiausių visuomenės informavimo ir valdžios priežiūros mechanizmų.
Vykdydamas savo veiklą, Valstybės saugumo departamentas vadovaujasi Žvalgybos įstatymu, kuris numato, kad departamento vienas iš tikslų ir uždavinių yra, cituoju: „Prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.“
VSD veiklos kryptis nustato Valstybės gynybos tarybos suformuluoti žvalgybos informacijos poreikiai, kuriais įvardijamos grėsmės, į kurių užkardymą privalo orientuotis departamentas. VSD vertinimu, visuomenės interesų neatstovaujančių interesų grupių veikla, kai sprendimus priima valstybei neatsakingos asmenų grupės, politinė įtaka ir ekspertizė tampa preke, o žiniasklaida manipuliuoja, o ne užtikrina skaidrumą, silpnina demokratinę santvarką ir didina valstybės piliečių nepasitikėjimą valstybe. Todėl tai yra grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, visų mūsų saugumui.
Naudodamasis proga atsakysiu ir į visiems rūpimus viešojoje erdvėje keliamus klausimus. Tai padarysiu savo kompetencija ir ta apimtimi, kiek galiu kalbėti nepažeisdamas įstatymų ir nepakenkdamas NSGK vykdomam tyrimui.
Šiandien dažniausiai keliamas klausimas: kodėl tyrimo duomenys pateikti tik dabar? Aš atsakysiu klausimu: o kodėl ne dabar? Geriau vėliau, negu niekada. Ir tik dabar, susisteminus įvairių VSD tyrimų metu gautą informaciją, išryškėjo išbaigtas paveikslas. Informacija įvairiu laiku buvo teikiama ikiteisminio tyrimo institucijoms, nes VSD neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų, taip pat informacija buvo teikiama ir sprendimų priėmėjams.
Noriu išsklaidyti abejones, kad ši VSD informacija atsirado po žiniasklaidoje paviešinto susirašinėjimo. Žvalgybos informacija NSGK vykdomam tyrimui buvo pradėta teikti jau 2017 metų pabaigoje. Rezonansą sukėlusi informacija pateikta komitetui 2018 m. kovo 9 d. atsakant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2018 m. vasario 28 d. paklausimą. Balandžio 25 dieną NSGK kreipėsi į įslaptintos informacijos rengėjus su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti komitetui pateiktą informaciją. Atsižvelgus į šį NSGK prašymą, dalis prašomos informacijos buvo išslaptinta. Priminsiu, kad elektroniniai laiškai pradėti viešinti 2018 m. balandžio 28 d.
Trečia, ir tai yra labai svarbu. Visa žvalgybos informacija, pateikta NSGK, yra surinkta teisėtais būdais, laikantis įstatymų ir griežtai remiantis žvalgybos institucijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Ketvirta. VSD įslaptinta informacija buvo išslaptinta ir pateikta NSGK atliekamam tyrimui ir sprendimų priėmėjams. Nėra gerai, kad dalis jos buvo paviešinta nebaigus tyrimo ir nepaskelbus tyrimo išvadų. Vis dar pasigendame atsakingo požiūrio į informacijos naudojimą, ir tai yra pamoka visiems mums.
O toliau atsakysiu į jūsų klausimus. Pirmas. „Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir Prezidentę D. Grybauskaitę?“
Ne ir dar kartą ne! Informacija buvo teikiama Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir sprendimų priėmėjams pagal taisykles ir suformuluotus poreikius.
Antras klausimas: „VSD informaciją rinko nuo 2002 metų, stebėjo, kaip vyksta valstybės užvaldymas ir nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šį procesą. Kodėl? Ar yra tikimybė, kad VSD pareigūnų veiksmams įtaką darė „MG Baltic“?“
Matyt, akivaizdu, kad pagal visus tyrimus ir paskleistą informaciją turbūt kad ne, nedarė. VSD informaciją nuolatos teikė ir kitoms ikiteisminio tyrimo institucijoms. Paskutiniais metais buvo nustatytas baigtinis paveikslas, todėl informacija ir atsirado.
Trečias klausimas: „Kokios, jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad dešimt metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių priemonių?“
Betgi imtasi dabar! VSD pagal kompetenciją nevertina kitų institucijų darbo ir tai ne mūsų prievolė.
Ketvirta. „Kas, remiantis jūsų turima informacija, bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms?“
Atsakau: visa iš VSD prašoma informacija yra pateikta NSGK komitetui. Jie vertina bei surašo išvadas. Esant papildomam informacijos poreikiui, (…) visada pasiruošusi tai pateikti komitetui.
„Kokios jėgos, pagal jūsų turimą informaciją, siekė suskaldyti tiek buvusią A. Butkevičiaus, tiek dabartinę S. Skvernelio ir R. Karbauskio valdančiąją daugumą?“
Aš labai siūlyčiau palaukti galutinių komisijos išvadų.
Šešta. „Kaip vertintumėte situaciją, jog verslo grupių Lietuvos užvaldymas susiformavo Prezidentės D. Grybauskaitės, kaip kovotojos su korupcija, valdymo metais?“
Aš pabrėžiu, VSD veikia griežtai pagal įstatymus. Šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedaro įtakos departamento veiklai, ir to nedarys, kol aš būsiu direktoriumi. Žvalgybos informacijos poreikius formuluoja Valstybės gynybos taryba.
„Kaip sustabdyti šį verslo grupių valstybės užvaldymą ir ką siūlytumėte daryti, kad ateityje tokie procesai nepasikartotų?“
Valstybės saugumo departamentas pagal savo kompetencijos ribas nuolatos teikia rekomendacijas daugeliui valstybės institucijų. Jas vertina ir sprendimus priima sprendimų priėmėjai. Aš šitą situaciją vertinčiau kaip šansą, o ne kaip problemą tam, kad mes visi galėtume padaryti tam tikras išvadas ir priimti tam tikrus sprendimus, kad ateityje valstybė ir mūsų piliečiai klestėtų. Tiek aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas direktoriau. Pagal Statuto 209 straipsnio 6 punktą laikas… Cituoju: „Likęs laikas skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus klausimus žodžiu. Šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėja Vyriausybės narys (arba šiuo atveju VSD direktorius). Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams, pirmieji užduoti klausimus turi teisę Seimo opozicijos lyderis (neturime) ir opozicinių frakcijų seniūnai.“
Taigi pagal šitą tvarką pirmasis klausia Z. Jedinskis. Prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas direktoriau, pristatydamas Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu atsakydamas į vienos žurnalistės klausimą, ar jums yra žinomi atvejai, kai yra šantažuojami buvusieji, bendradarbiavę su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis, asmenys, jūs atsakėte, kad jums tokie atvejai yra žinomi. Ir žinomi tokie atvejai, kad šantažuojami yra tie, kurie net liustravosi.
Mano klausimas yra toks: ar šitie atvejai, jums žinomi, niekaip nesusiję su dabar paviešintais arba nepaviešintais korupcijos skandalais? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Atsakau. Kiek man yra žinoma, informacijos yra daug, tai nėra susiję. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau paklausti, kalbant apie žiniasklaidos priemonių užvaldymą ir apie verslo įtaką, ir t. t., apie tokią įmonę UAB „Fabula“. Ji buvo viešųjų ryšių partnerė, jai vadovauja, jos savininkas yra M. Katkus, kurio žmona yra jūsų viešųjų ryšių atstovė. Jums turbūt žinoma, kad ši įmonė išplovė didelę sumą pinigų Visagino atominės elektrinės reklamai – 2012 metais 3,9 mln., nuolatos dirba su UAB „Lietuvos energija“, gauna iš ten finansavimą ir kad ponas M. Katkus buvo ieškomas Kazachstano teisėsaugos, buvo kreiptasi su tarptautine paieška į Lietuvą dėl tam tikrų veiksmų, kurių ten prisidirbo. Ar jums tai žinoma? Ar jūs nematote čia grėsmės tiek sau, tiek Lietuvai?
D. JAUNIŠKIS. Pirmas dalykas. Reikėtų tą informaciją dar patvirtinti. Kai ponia A. Katkuvienė darbinosi, ji buvo patikrinta pagal visas procedūras. VSD įsidarbinimo procesai trunka, kaip mes žinome, netgi iki metų. Visa ta informacija buvo patikrinta. Tuo metu tos informacijos nebuvo. Aš nesiečiau dabar su ta informacija darbo. (Balsas salėje) Aš dar kartą atsakau: tuo metu tos informacijos nebuvo. Paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, be jokios abejonės, bus imamasi sprendimų, bet mes tos informacijos neturėjome.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas direktoriau, vis dėlto ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje plačiai diskutuojamas tas klausimas, kiek laiko pas jus gali gulėti kokie nors svarbūs pastebėjimai apie tam tikrus pažeidimus – ar viešųjų pirkimų, ar tiesiog tokius, kai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Ar tie dalykai yra pakankamai teisiškai reglamentuoti, nes, kaip girdime dabar, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė dievagojasi, kad nė karto negavo signalų, kad atkreiptų dėmesį į šių įmonių grupės dalyvavimą? Ar galbūt čia mums reikia kažką dar tikslinti, kad būtų efektyviai viskas sprendžiama tokiais atvejais?
D. JAUNIŠKIS. Vėlgi atsakysiu, matyt, taip. Mes vis dėlto turėtume skirti kriminalinės žvalgybos informaciją ir žvalgybos informaciją. Kriminalinės žvalgybos informacija turi būti realizuojama daug greičiau. Žvalgybos informacija gali gulėti metų metus ir tada, kai jinai tampa aktuali, arba jinai kada nors gali būti aktuali ateityje, jinai gali būti panaudojama žvalgybiniams tyrimams atlikti.
Vėlgi turime ir kriminalinės žvalgybos galimybę, jeigu matome labai akivaizdžius faktus. Bet dar kartą sakau, informacija apie „MG Baltic“ buvo nuolat pateikiama institucijoms. Man reikėtų dabar pasitikrinti, kokioms institucijoms. Tą statistiką kada nors vis tiek pateiktume. Arba NSGK tyrime tas bus akcentuojama ir bus turbūt pasakyta. Galėtume patikslinti, kokios institucijos gavo kažkada ir kiek informacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Turbūt ne laikas čia kalbėti apie kokius nors galimus neatitikimus, redagavimus ir taip toliau. Labiau valstybinis klausimas rūpi. Jeigu jūs nuosekliai matėte kai kurių politikų sąsajas su „MG Baltic“, ar jums nebuvo kilusi dilema, ar suteikti teisę dirbti su įslaptinta informacija, ar nesuteikti?
Kalbėsiu atvirai. Sakykim, E. Masiulis galimai buvo įžvelgiamas kaip asmuo, glaudžiai ir galimai neskaidriai dirbantis ir bendradarbiaujantis su „MG Baltic“, tačiau jis iki pat savo politinės karjeros saulėlydžio gaudavo tą leidimą. Kaip šita situacija, ar čia kokia nors prevencija veikia, neveikia, nes M. Basčio atveju mes matėme, kad veikė? Kodėl neveikė kai kurių politikų atžvilgiu čia žinant galimai neskaidrius santykius?
D. JAUNIŠKIS. Vėlgi turbūt atsakysiu taip. Kadangi ta informacija yra atiduodama ir kriminalinės žvalgybos institucijoms galbūt tikintis, kad tie tyrimai… ir atsižvelgiant į tą situaciją, kad tyrimai vyksta gana ilgai, ta informacija buvo dalinamasi, matyt, buvo koncentruojamasi ir kitur. Aš galiu pasakyti, kad departamentas neapsibrėžia vienu tyrimu, yra krūvos tyrimų. Vėlgi „MG Baltic“ atveju tai yra išdava daugybės tyrimų, kurie vyksta Valstybės saugumo departamente. Dabar susiklosčius tokioms aplinkybėms informacija yra pateikiama.
Aš nenorėčiau dabar aptarinėti detalių, kaip buvo M. Basčio atveju ar kaip buvo pono E. Masiulio atveju. Be abejo, visada žiūrima pirmiausia per baudžiamosios atsakomybės prizmę, po to turbūt ieškoma ir kitų būdų, kaip apriboti veiksmus Seimo nario ar žmogaus, darančio nusikaltimus. Tai…
PIRMININKAS. Prašau, prašau.
D. JAUNIŠKIS. Turbūt tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš galbūt vieną klausimą. Norėčiau pratęsti vis dėlto gerbiamojo E. Gentvilo klausimą. Kai užima ministrų pareigas, Valstybės saugumo departamentas išduoda pažymas, ar jis turi leidimą, ir tuo naudojasi premjerai, Prezidentė, tomis pažymomis, atsisako jį teikti į ministro pareigas, ar ne. O ir E. Masiulis, ir G. Steponavičius šitas teigiamas pažymas, kad jie gali eiti ministrų pareigas… iš VSD jokių, kaip sakoma, kliūčių nebuvo. Kaip tai vertinti? O dabar toks skandalas, kad šita partija įkurta „MG Baltic“, kad užimtų premjero pareigas, kad tiesiog tarnautų jiems.
Kitas klausimas. Jūs man pasakykite. Neteisėtai gauta milijardas lėšų iš „Lietuvos geležinkelių“ per viešuosius pirkimus. Jūs rašote taip pažymoje – milijardas. Kodėl jūs nieko nedarėte, kad tas milijardas nebūtų iš biudžeto tiesiog pavogtas? Jūs tylėjote. Čia bendrininkavimas, kaip nusikaltimo sudėtis yra. Kaip nieko nedaryti ir tylėti matant, kad valstybė apvagiama stambiomis sumomis?
D. JAUNIŠKIS. Aš dar kartą pabrėšiu. Informacija buvo teikiama atitinkamoms institucijoms. Valstybės saugumo departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Galbūt aš taip pat galiu atsakyti už savo, ko gero, kadenciją, esu trejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. (…) pasakyčiau.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, direktoriau, už informaciją, už darbą. Aš turiu tokį dvilypį klausimą. Direktoriau, jeigu norite pamatyti, tai aš čia, prieš jus.
Dvilypis klausimas. Vienas dalykas, tai iš tikrųjų galbūt dar šviežia, kadangi mes čia tik diskutuojame pateiktą medžiagą ir situaciją. Ar jūs jau turite kokių pastabų, pasiūlymų, kad kaip nors rimčiau ar stipriau būtų aptarta jūsų turima informacija, perduodama kitoms žinyboms, kad galbūt kai kurie procesai galėjo būti užkardyti anksčiau? Tai čia viena dalis klausimo. Ar jau turite pasiūlymų? Aš manau, kad jūs jų turėsite.
O antra dalis. Iš tikrųjų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo paprašęs jūsų išslaptinti, jūs iš dalies išslaptinote, ir ne tik išslaptinote, bet ta medžiaga ir išviešinta. Aš, kaip komiteto narys, nedalyvavau priimant tą sprendimą jūsų išslaptintą medžiagą viešinti. Mes tik buvome paprašę jūsų išslaptinti, o ji pasklido per visus kanalus ir mus kiekvieną atskirai klausinėjo dar be sprendimo. Ar jūs pasitikrinote, kaip ji tapo be sprendimo ne tik išslaptinta, bet ir vieša? Ačiū už atsakymą.
D. JAUNIŠKIS. Aš į antrą klausimą atsakysiu labai paprastai. Aš, tiesą sakant, nelabai stebiuosi, kad šiame greitai besivystančiame pasaulyje, kur informacija vaikšto labai greitai ir netikėčiausiais būdais, ji nutekėjo, nes ji buvo išslaptinta. Bet mes nesitikrinome, iš kur ji yra, aš manau, mes visi turbūt turėtume atsakyti pagal sąžinę. Aš galiu pasakyti tik tiek – VSD šitos informacijos neviešino.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, šis informacijos paviešinimas diskreditavo Valstybės saugumo departamentą, nes ta informacija panaudojama ne kam kitam, o politinių galių žaidime. Man atrodo, tai, kas diskredituoja Valstybės saugumo departamentą, turi būti Valstybės saugumo departamento objektas.
Antra, norėčiau pasakyti, ta informacija, kurią jūs pateikėte, yra apibendrinimas informacijų, gautų iš įvairių tyrimų, kurie buvo atliekami įvairiu laiku. Tuo metu, kai parlamentas atliko tyrimą, susijusį su VSD vadovybės ryšiais su „Dujotekana“, mano žiniomis, Valstybės saugumo departamentas atliko tyrimą tam, kad nustatytų, kas teikė informaciją Seimui ir kas tokiu būdu gali pakenkti būtent Valstybės saugumo departamento interesams, nes tas tyrimas buvo įvardinamas tiesiogiai kaip grėsmė pačiam departamentui ir valstybei. Kai kurie pokalbiai, kurie…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). …fiksuoti pagal (…) asmenis, būtent yra iš to tyrimo. Ar jūs galite dabar konkrečiai pasakyti, ar tikrai iš to tyrimo buvo panaudota medžiaga, susijusi su atskirais asmenimis?
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
P. URBŠYS (MSNG). Ir antras dalykas, jūsų požiūris į 12 neišslaptintų pažymų, kurios būtent atskleidžia verslo grupuočių ryšius su politikais ir Valstybės saugumo departamento vadovais?
D. JAUNIŠKIS. Aš turbūt dabar nepasakysiu, atsakydamas į jūsų pirmą klausimo dalį, tiksliau, į pirmą klausimą. Nežinau, kuo jūs remiatės ir kokia informacija, bet jūs, matyt, esate labiau informuotas už mane, kas vyksta VSD viduje. Bet aš, be jokios abejonės, pasitikrinsiu.
O dėl antro klausimo, aš nemanau, kad aš turėčiau atsakyti į šitą klausimą. Pažymos yra pateiktos, mes jų dar neišslaptinome. Jeigu bus prašymas, svarstysime. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas direktoriau, tiesiog iš informacijos, prieinamos viešojoje erdvėje, mums susidaro toks įspūdis, kad buvo susiformavusi tradicija po išrinkimo, ypač laimėjus rinkimus, nueiti, dabar minimame tyrime, į „MG Baltic“ biurą, prisistatyti jų vadovams, kaip tai darė E. Masiulis ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas ir net kolega G. Landsbergis. Ar galite patvirtinti šitą faktą apie tokias susiformavusias tradicijas? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai labai norėčiau palaukti NSGK išvadų ir nemanau, kad yra mano prievolė ir kompetencija šnekėti dabar tokiais klausimais, kai tyrimas yra vykdomas jūsų parlamente ir NSG komitete. Ko gero, tos galutinės išvados galbūt ir atsakys į daugelį klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas direktoriau, jūs savo atsakyme minėjote, kad yra tam tikras šansas, paviešinta medžiaga, ir tą mes turbūt irgi matome. Problemų ratas iš tikrųjų yra didelis. Gal jūs galėtumėte atskleisti kelis savo matymus, ką reikėtų tvarkyti, kad ateityje mes tokių pažymų gautume mažiau?
D. JAUNIŠKIS. Tiesą sakant, labai bijojau šito klausimo, nes man, kaip pareigūnui, nežinau, ar būtų etiška kalbėti ir sakyti savo nuomonę. Aš manau, kad kai bus paskelbtos tyrimo išvados, aš labai tikiu, kad, ko gero, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateiks ir tam tikrų pasiūlymų. O iš mūsų pusės, jeigu reikės kokių nors idėjų, mes visada pasirengę jas pateikti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas direktoriau, kaip jūs prognozuojate, ar ta pažyma, kuri dabar yra pasirodžiusi viešai, bus visiškai išslaptinta, tos vietos, kur užtušuotos? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Vėlgi tas pats sausas įstatymas, atsakymas, atsiprašau. Yra visa medžiaga pateikta NSG komitetui ir NSG komitetas, matyt, spręs, kiek išviešinti, kiek ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Milijardas eurų per trejus metus į šoną, kai tuos pinigus buvo galima skirti gerinti socialinį gyvenimą valstybėje. Tai didelė suma, bet, kaip jūs pasakėte, geriau vėliau, nei dabar pasakyti. Vis dėlto visuomenėje įvyko sukrėtimas, nes tas 10 metų tyrimas užtruko tikrai labai ilgai. Norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate tokį ilgą tyrimo procesą pats, kaip direktorius?
D. JAUNIŠKIS. Aš turbūt grįšiu prie to paties. Ne mano kompetencija yra vertinti institucijų darbą ir ne mano kompetencija yra vertinti praeities dalykus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamas direktoriau, aš suprantu, kiekvieną kartą, kai jūs atskleidžiate politikų ryšius su trečiosiomis valstybėmis arba su verslo grupėmis, jums tenka atsakinėti į tokius klausimus, jums grasinama mažinti biudžetą ir apkarpyti jūsų funkcijas. Ką jūs pasiūlytumėte padaryti, kad jūs būtumėte apsaugoti nuo tokios geros politikų įtakos, kad jūs geriau juos galėtumėte tirti, daugiau tų ryšių atskleisti? Kaip sustiprinti departamentą, kad tokioje situacijoje jūs daugiau neatsidurtumėte?
D. JAUNIŠKIS. Aš manau, kad departamentas šiuo metu yra labai teisingame kelyje. Jis jau stiprus. Man užtruko daug laiko kalbėtis su kolektyvu, kad mes patikėtume, kad mes galime daug padaryti. Dabar departamentas yra teisingame kelyje ir aš visiškai pasitikiu visais žmonėmis, kurie dirba atsakingai, mąsto valstybiškai ir dirba dėl Lietuvos.
O pasiūlymų gali būti daug, įvairių – nuo finansavimo iki požiūrio. Galų gale ir aiškaus supratimo, kas yra vis dėlto žvalgyba ir kodėl žvalgyba yra reikalinga valstybei. Žvalgyba yra valstybės akys. Jeigu silpna žvalgyba, gali stipriai paveikti mūsų procesus ir mūsų sprendimų priėmimą. Ir tai gali tapti rimta problema valstybėje. Mano kvietimas būtų nepamiršti žvalgybos kartu stiprinant ir visas kitas valstybės institucijas, ir kartu ir visą Lietuvos valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas direktoriau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Vyriausybės pusvalandis baigėsi.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-2062, Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aldoną Tilindienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-2063 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-2062. Gal kviečiu R. Svetikaitę atgal. Gal sutiks gerbiamoji Prezidento patarėja iš karto ir antrą klausimą dėl pritarimo skirti A. Tilindienę, taip?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju.
PIRMININKAS. Tai 2-2, 2-3 klausimai. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti du kandidatus į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas. Jų skyrimui šių metų balandžio 27 dieną vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Abu kandidatai perėjo ilgą ir sudėtingą atrankos procedūrą ir pretendentų į teisėjus atrankos komisijos buvo pripažinti vienais tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigoms užimti.
Seimo pritarimas šių teisėjų skyrimui yra numatytas Konstitucijoje, todėl leiskite pristatyti pirmąjį kandidatą. Tai M. Bajoras, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas. 17 metų teisininko ir iš jų 11 metų teisėjo darbo patirtį skirtingų grandžių teismuose turintis kandidatas į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas vertinamas kaip gilaus mąstymo, darbštus ir sąžiningas teisėjas, kurio nei reputacija, nei kompetencija nekelia jokių abejonių. Respublikos Prezidentės vertinimu, įvairiapusė kandidato darbo patirtis, aukščiausi teisėjų bendruomenės vertinimai ir išreikštas pasitikėjimas teikiamu kandidatu leis sustiprinti Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus veiklos kokybę nagrinėjant sudėtingus privatinės teisės ginčus. Todėl vadovaudamasi Konstitucija Prezidentė prašo Seimo pritarti šiai teisėjo kandidatūrai.
Ar galėčiau antrą?
PIRMININKAS. Taip.
R. SVETIKAITĖ. Galėčiau antrą dabar?
PIRMININKAS. Aš manau, kad taip. Po to duosime pasisakyti kandidatams.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už suteiktą žodį pristatyti antrąją kandidatę – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančią teisėją A. Tilindienę. Ji turi 18 metų teisėjo darbo stažą. Iki tapdama teisėja, kandidatė šešerius metus dirbo prokurore Generalinėje prokuratūroje.
Gerbiamos A. Tilindienės specializacija – civilinių bylų nagrinėjimas. Ji yra labai gerai vertinama dėl sukauptos teisėjo darbo patirties, gilinimosi į sudėtingas teisės problemas ir gebėjimo jas spręsti. Todėl Prezidentė, sutikdama su pretendentų į teisėjus atrankos komisijos ir teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendente, mano, jog gerbiama A. Tilindienė atitinka aukščiausius kompetencijos, profesionalumo ir reputacijos reikalavimus aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms eiti, ir tai rodo jos dalykinės žinios, profesinė patirtis ir asmeninės savybės. Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi Konstitucija, Prezidentė kviečia jus, gerbiami Seimo nariai, pritarti pateiktai kandidatūrai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu M. Bajorą į tribūną prisistatyti. Prašom.
M. BAJORAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Man labai malonu būti čia ir prisistatyti jums kaip kandidatui į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Pagrindiniai mano biografijos faktai buvo neseniai nurodyti. Aš pats save galėčiau apibūdinti kaip teisininką praktiką, jau 16 metai dirbantį teismų sistemoje. Darbą pradėjau eidamas teisėjo padėjėjo pareigas, vėliau dirbau civilinių bylų teisėju Vilniaus apylinkės teisme, o pastaruosius ketverius metus nagrinėjau administracines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taigi turiu patirties tiek ir nagrinėjant ginčus tarp privačių asmenų, tiek ir ginčus tarp privačių asmenų ir valstybės institucijų, kuriuose dažnai kyla ir viešojo intereso gynimo klausimų, viešojo intereso santykio su asmenų teisėmis ir teisėtais interesais klausimų.
Labai viliuosi, kad mano turimos žinios, patirtis leistų tinkamai vykdyti teisėjo pareigas, į kurias pretenduoju, nes Apeliacinis teismas, civilinių bylų teisėjai nagrinėja, viena vertus, grynai komercinius ginčus tarp verslo subjektų, taip pat ir ginčus, kuriuose gana ryškus viešojo gynimo elementas ir administracinis elementas.
Jeigu gerbiamieji Seimo nariai išreikš pasitikėjimą mano kandidatūra, esu pasiryžęs ir toliau dorai, sąžiningai, negailėdamas jėgų tarnauti teisingumo vykdymui, prisidėti prie profesionalaus, atviro, šiuolaikiško Apeliacinio teismo veiklos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pretendente. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. M. Majauskas pirmasis. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kandidate, ką tik minėjote apie šiuolaikišką ir efektyvią apeliacinių teismų sistemą. Pastaruoju metu matome, jog Apeliaciniame teisme buvo gaunama daugiau baudžiamųjų bylų, jose atliekama daugiau tyrimų įrodymų, jos nagrinėjamos ilgiau, likutis augo. Aš suprantu, kad labiau užsiimsite turiniu, o ne administravimu, bet galbūt turėtumėte kokių pastabų, pamąstymų, kokie sprendimai tą apeliacinių teismų sistemą galėtų padaryti efektyvesnę?
M. BAJORAS. Labai dėkui už klausimą, tikrai aktualus klausimas, nes kiekvienam žmogui, asmeniui labai rūpi kuo greitesnis procesas, natūralu, kad kiekvienas žmogus laukia to sprendimo kiek įmanoma greičiau. Aš pretenduoju į Civilinių bylų skyrių. Iš tikrųjų tie bylų išnagrinėjimo terminai apeliacine tvarka, sakyčiau, lyginant ir su kitais apeliaciniais teismais – tiek ir apygardų bendros kompetencijos, tiek ir vyriausiųjų administracinių teismų, yra, sakyčiau, pakankamai greiti. Be abejo, visada norisi dar greitinti tą procesą. Tiesiog pirmiausia turėtume kiek įmanoma geriau atlikti darbą kiekvienoje konkrečioje byloje. Dirbdamas Vilniuje iš tikrųjų turiu pakankamai gebėjimų dirbti gana dideliu darbo krūviu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J. Razma norėtų paklausti? Jurgi Razma, jums klausti eilė atėjo. Prašom. (Balsai salėje) Prašom, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsiprašau, kad kiti reikalai trukdo. Gerbiamasis pretendente, ar iš savo bylų praktikos galite ką nors paminėti, kur galėtumėte pasakyti, kad atsiskleidė jūsų kompetencija, ar taip teisinės praktikos, kuri parodo, kad tikrai jau čia mes turime kuo skubiau skirti Apeliacinio teismo teisėjus?
M. BAJORAS. Ačiū už klausimą. Tikrai turbūt nepretenduoju būti pačiu geriausiu teisėju. Apskritai tiesiog gilinuosi į kiekvieną bylą, o man asmeniškai labiausiai įstrigusios bylos, kur iš tikrųjų kyla sudėtingi kompleksiniai teisiniai klausimai. Bylos, dėl kurių tenka kreiptis išaiškinimų dėl įstatymų į Konstitucinį Teismą arba į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo. Šioje srityje, manau, esu pakankamai aktyvus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kviečiu į tribūną kandidatę A. Tilindienę. Prašom. Turite 10 minučių prisistatyti ir po to atsakyti į klausimus.
A. TILINDIENĖ. Laba diena.
PIRMININKAS. Prašau.
A. TILINDIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiami Seimo nariai! Aš pirmą kartą stoviu prieš Lietuvos Respublikos Seimą ir, aišku, jaudinuosi, o kartu ir jaučiu didžiulės atsakomybės jausmą. Iš pradžių noriu padėkoti Teisėjų atrankos komisijai, Jos Ekscelencijai Prezidentei ir Teisėjų tarybai už mano profesinės veiklos įvertinimą, nes jų išreikštas pasitikėjimas šiandien sudarė galimybę kreiptis į jus tiesiogiai.
Trumpai apie save. Darbą pradėjau dar būdama penktame kurse Vilniaus miesto 1-ojoje notarų kontoroje. Po to nuo 1994 metų ėjau Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Bendros kompetencijos ir civilinių bylų skyriaus prokuroro pareigas. Vykdydama tas pareigas, dalyvaudavau civilinių bylų nagrinėjime Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, palaikydavau prokuroro ieškinius, ten pamačiau, koks yra teisėjo darbas. Taip ir susiformavo mano aiškus suvokimas, jog aš sieksiu teisėjo profesijos ir karjeros. Taip po šešerių metų darbo prokuratūroje buvau paskirta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja, iš pradžių nagrinėjau visų kategorijų bylas, o nuo 2003 metų, kai buvo priimta specializacija, pasirinkau civilinių bylų nagrinėjimą. Nuo 2008 metų esu paskirta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja ir šias pareigas einu iki šiol.
Taigi 18 metų aš nagrinėju civilinius ginčus ir 10 metų iš jų Vilniaus apygardos teisme. Mano darbas Vilniaus apygardos teisme yra išties reikšmingas dėl pasirengimo dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme tuo požiūriu, kad aš daugiau negu 10 metų pirma instancija nagrinėju ginčus, priskirtus Vilniaus apygardos teismo kompetencijai, kuriuos apeliacine tvarka… kurių bylas peržiūri Lietuvos apeliacinis teismas. Galiu tvirtai pasakyti, kad man yra žinomi visi atitinkamų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai.
Taip pat apygardos teisme aš esu įgijusi tvirtus civilinio proceso pagrindus, nes jau daug metų nagrinėju apeliacine tvarka bylas, kurias pirma instancija nagrinėja apylinkių teismai. Aš esu įpratusi dirbti (…), man toks darbas patinka. Vykdydama savo funkcijas, visada gilinuosi į bylos esmę, išklausau byloje dalyvaujančius asmenis, siekiu, jeigu yra galimybė, sudaryti byloje taiką. Aš nuolat seku teismų praktiką ir keliu savo kvalifikaciją. Kadangi esu įsitikinusi, kad geriausius sprendimus gera suderinta valia gali priimti pačios besiginčijančios šalys, esu alternatyvių ginčų sprendimo šalininkė, todėl aktyviai palaikau Teisminės mediacijos instituto plėtrą ir pati esu, ir vykdau teismo mediatoriaus funkcijas, padedu šalims sudaryti taikos sutartis kitų teisėjų nagrinėjamose bylose.
Trumpai apie save būtų tiek. Kreipiuosi į jus palaikymo ir pritarimo ir galiu jus patikinti, kad man pavestas funkcijas visada vykdžiau, vykdau ir vykdysiu profesionaliai, atsakingai ir sąžiningai. Dėkoju už dėmesį. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis jūsų klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, kaip ir minėjote, šešerius metus dirbote Generalinėje prokuratūroje. Norėjau paklausti jūsų. Kai kurių rezonansinių bylų, pavyzdžiui, Matuko nužudymo atgarsio fone pasigirsta raginimų griežtinti prokurorų atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą. Norėjau jūsų pasiteirauti, ar, jūsų nuomone, ta atsakomybė šiandien yra pakankama? Jei sutiktumėte, kad reikėtų griežtinti, tai kaip siūlytumėte tai daryti?
A. TILINDIENĖ. Kaip ir minėjau, aš iš tiesų labai daug metų nesu susijusi su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, bet apskritai galėčiau pasakyti taip, kad, mano įsitikinimu, yra pakankamai teisinių instrumentų ir pakankamai prokuroro pareigos ir atsakomybė yra sureguliuotos. Tada viskas atsiremia į žmogiškąjį faktorių. Yra labai svarbu, kad atsakingi asmenys savo darbą atliktų pareigingai ir vykdytų jiems pavestas funkcijas. Manau, kad tokiu atveju būtų išvengiama tokių tragiškų atvejų, kurie pasitaiko gyvenime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kandidate, tiesiai prieš jus. Noriu pasveikinti, nors sakėte, kad jaudinatės, bet tikrai labai gražiai prisistatėte pasakydama apie save. Aš norėčiau paklausti, jūs prisistatydama paminėjote vieną iš tokių krypčių, kaip ir siūlymų – mediaciją. Kokie, jūsų manymu, iš jūsų apygardos teisėjo patirties apibendrinimai dėl Apeliacinio teismo darbo, kokios dažniausiai pasitaikančios tendencijos, klaidos, nesutarimai, kur yra, ką jūs norėtumėte pakeisti? Ne tik mediacija, bet iš tikrųjų tame darbe, kuris laukia jūsų, aš tikiuosi, pradėjus dirbti Apeliaciniame teisme.
A. TILINDIENĖ. Gal vis dėlto pradėsiu nuo mediacijos. Kad ir kaip būtų, taikus susitarimas yra galimas bet kurioje byloje. Aišku, aš visada pirmoje vietoje pasisakysiu už tai, kad teisminė mediacija būtų taikoma šeimos ginčuose, nes tai yra labai jautri sritis ir tose bylose ypač turi būti atsižvelgiama į besibylinėjančių asmenų emocinę būseną, ypač atsižvelgiama į mažamečių vaikų padėtį, nes neretai iškilę ginčai tarp sutuoktinių paliečia būtent mažamečius, nepilnamečius vaikus. O kalbant apie mediacijos galėjimą pritaikyti Apeliacinio teismo darbe, tai galiu pasakyti, kad taikos sutartis yra galima bet kurioje stadijoje, tokių atvejų tikrai būna ir neretai, kad tada, kada šalys gauna pirmos instancijos sprendimą ir pamato išdėstytus argumentus, kurie yra už ir prieš, tai paskatina tartis. Aš galvoju, kad mediaciją galima taikyti lygiai taip pat sėkmingai ir apeliacinėje instancijoje, ir pirma instancija nagrinėjant bylas. Svarbu, kad būtų gera valia ir daug kantrybės tą gerą valią kokiu nors būdu pažadinti, nes iš tiesų mediacijos procesai nėra tokie paprasti. Tai yra ganėtinai jautrus darbas, kai reikia suteikti galimybę išsisakyti besiginčijančioms šalims, nes teismo procesai dažniausiai yra labiau formalizuoti ir griežti, o mediacijos proceso metu iš tikrųjų daugiau vietos yra žmogiškajam faktoriui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Dumbrava. Prašom, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiama kandidate, esu girdėjęs apie jus labai gerų atsiliepimų. Tai irgi šiek tiek padeda apsispręsti. Prašau pasakyti, ar nemanote, kad teismų sistema Lietuvoje dar yra gana uždara, kaip jūs manote, ar reikėtų ką nors daryti, kad ji būtų labiau atvira žmonėms, gyventojams? Labai ačiū.
A. TILINDIENĖ. Dėkoju už klausimą. Reiktų pasakyti, kad teismų sistema iš tiesų imasi labai daug priemonių kokiu nors būdu atsiverti visuomenei. Pastarųjų metų tendencijos iš tikrųjų yra teigiamos. Jei galvotume apie tai, kad yra visos procesinės galimybės tiems asmenims, kurie domisi bylų nagrinėjimu, atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose, nes didžioji dalis jų yra vieša, sakyčiau, kad vėlgi teisinis instrumentas yra, jei kam nors iš tiesų įdomus vienas ar kitas procesas, gali ateiti ir dalyvauti.
Kita vertus, teismai patys imasi tam tikrų priemonių, kad viešintų tam tikrų rezonansinių bylų išnagrinėjimo rezultatus. Teisėjai, priėmę sprendimus ar nuosprendžius sudėtingesnėse bylose, iš tiesų paaiškina motyvus, kad būtų labiau suvokiama, kad galų gale kokiu nors būdu būtų pateikiama visuomenei ta žinia, o ne vien tik teisine kalba parašytas dokumentas.
Be to, mes bendraujame su jaunimu, yra dienos su moksleiviu, yra dienos su studentu. Aš galvoju, kad toks bendravimas su visuomenės jaunais žmonėmis, nuo pradžios irgi skatina ir juos daugiau žinoti apie teismą ir galų gale galbūt ne tokiomis baugiomis akimis į tai pažiūrėti. Tai irgi yra viešumo skatinimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kandidate. Jūs atsakėte į visus klausimus, dėkui.
Kolegos, yra sudarytas grafikas, mūsų kandidatai aplankys visas frakcijas. Klausimą siūlome svarstyti, grįžti prie jo gegužės 24 dieną. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žiūriu į pirmininkę. Ar reikia kitų komitetų? Nereikia. Ačiū.
15.48 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, papildymo 441 straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1950 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1950. Kviečiu Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę pristatyti Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Prašom. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Leiskite pristatyti Prezidentės teikiamas Teismų įstatymo pataisas, kurios skirtos tam, kad būtų užtikrintas spartesnis bylų nagrinėjimas, prisidedama prie aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimo, padidintas teisėjų atrankos procedūrų skaidrumas. Šių pataisų rengimą inicijavo Teisėjų taryba. Joms parengti buvo sudaryta darbo grupė iš teismų sistemos įstatymų leidžiamosios valdžios, t. y. Seimo, ir vykdomosios valdžios deleguotų atstovų.
Siekiant užtikrinti greitą ir kokybišką teismo procesą, tinkamą teismo darbo organizavimą, šiame projekte numatoma įtvirtinti naują pakaitinio teisėjo institutą. Pavyzdžiui, teisėjui išėjus vaiko priežiūros atostogų ar kvalifikacijos tobulinimo atostogų, į jo vietą dvejiems metams galės būti paskirtas asmuo, atitinkantis apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus. Tai užtikrins spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teisėjų darbo krūvį. Dabar, kol teisėjas yra išėjęs ilgalaikių atostogų, jam tenkantis bylų krūvis yra skirstomas kitiems teisėjams, ir tai reiškia, kad bendri bylų nagrinėjimo terminai lėtėja.
Taip pat įstatymo pataisomis siūloma didinti pagrindinės teisėjų savivaldos institucijos, t. y. Teisėjų tarybos, vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Numatoma, kad tris narius teisėjus į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją skirtų Teisėjų taryba, o likusius keturis visuomenės atstovus, kaip ir šiandien, – Prezidentas. Pagal jau dešimtmetį galiojantį reguliavimą, šią komisiją šiandien formuoja šalies vadovas.
Siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklos efektyvumą taip pat siūloma mažinti jos narių skaičių iki 17 narių. Šiuo metu Teisėjų taryba turi 23 narius. Tai yra vienas didžiausių skaičių, lyginant su Europoje veikiančiomis atitinkamomis teismų savivaldos institucijomis.
Visuomenės pasitikėjimą teisingumu daugiausia lemia ir teisėjų profesinė kompetencija, reputacija, bendravimo kultūra, etika, asmeninės būdo savybės, todėl projektu siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo būtų nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Be to, numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino penkerių metų galiojimo laiką. Ši nuostata padės užtikrinti aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios užsimiršta, pasensta ir gali neatitikti teisinės aplinkos realijų.
Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama pašalinti teisės spragą ir numatyti galimybę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Šiandien įstatymai neleidžia laikinai sustabdyti teisėjo įgaliojimų, iškėlus jam drausmės bylą, net jeigu teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškelta drausmės byla, yra profesine prasme nesuderinami su teisėjo darbu.
Įstatymo projektas taip pat susijęs su daug kitų pakeitimų, kurių poreikis atsiskleidė praktikoje taikant Teismų įstatymo nuostatas. Noriu pabrėžti, kad šiam įstatymo projektui pritarė Teisėjų taryba, teisėjai matė poreikį pakeitimų, kurie iškilo taikant Teismų įstatymą praktikoje, todėl buvo parengtas būtent šis įstatymo projektas.
Dėkoju už jūsų dėmesį ir esu pasirengusi atsakyti į jums kylančius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, norėjau paprašyti jūsų pakomentuoti galimą prieštaravimą pateiktuose dokumentuose. Viena vertus, jūs siūlote atsisakyti nuostatų, ribojančių buvusių teisėjų teisę būti atleistiems nuo pretendentų į teisėjus egzamino, ir kalbate, kad, jeigu jie buvo teisėjai, jie gavo tam tikrų žinių, tos žinios svarbios ir jos galbūt nesensta. Kartu kitoje dalyje kalbate apie tai, jog reikia riboti egzaminų galiojimo laiką iki penkerių metų, nes žinios vis dėlto sensta, reikia perlaikyti. Atrodo taip, lyg, viena vertus, siūlote taikyti ne tokius griežtus reikalavimus, kita vertus, kalbate apie griežtesnius reikalavimus, kurie sudarytų sąlygas asmenims neprarasti kvalifikacijos ir laikyti iš naujo egzaminą. Ar galėtumėte pakomentuoti?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Siekdama pašalinti bet kokias abejones, norėčiau akcentuoti, kad šia nuostata jau atsisakoma reikalavimo teisėjui, kuris buvo paskirtas teisėju, ėjo teisėjo pareigas ir galbūt savo karjeros tam tikrame etape išreiškė norą būti paskirtas ar tam tikros kitos valdžios institucijos atstovu (turiu minty politinę valdžią), ar šiaip į kitą kokią nors sritį perėjo dirbti ir nutarė vis dėlto sugrįžti į teismų sistemą. Ši nuostata įstatymo projekte numatoma tam, kad būtų tokiems asmenims sudarytos kuo platesnės galimybės galbūt lengviau priimti sprendimą sutikti kandidatuoti į kitas pareigas, turint garantiją grįžti, be jokių papildomų trukdžių turint garantiją grįžti į teismų sistemą.
Tuo tarpu kalbant apie pretendentų į teisėjus egzaminą, tai tiems asmenims teisėjų egzamino galiojimas, terminas yra nustatomas tam, kad tie asmenys dar nebuvo paskirti teisėjais. Jie tiesiog išsilaikė egzaminą ir dalyvauja atrankose, ir dalyvauja kartais atrankose tikrai ilgą laiką, kol paskiriami teisėjais. Visada tas terminas… Tai nebūtų taip nauja, tas terminas buvo nustatytas. Jis buvo treji metai, bet jis buvo nustatytas poįstatyminiuose teisės aktuose. Administracinis teismas pripažino, kad tai vis dėlto neatitinka… kad tai turi būti nustatyta įstatyme, todėl šitame įstatyme dabar ir nustatomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Didžiai gerbiama ponia Svetikaite, gerbiama Rasa, aš atsimenu savo buvimą Žmogaus teisių komiteto pirmininko poste 1996–2000 metais. Pagrindinis klausimas tada buvo keliamas teismų sistemai – po truputį pradėti reformuoti ne tik tuos dalykus, kuriuos jūs šiandien minėjote, begalę techninių klausimų, susijusių su milžiniškų krūvių, tenkančių teisėjams, racionaliu išdėstymu, pavyzdžiui, išeinant jiems, kaip jūs teisingai minėjote, atostogauti, bet kalbant apie esmę – dešimtys konferencijų buvo skirta prisiekusiųjų… Lietuvos teismų sistema, kad ja labiau pasitikėtų žmonės, įvesti prisiekusiųjų sistemą į Lietuvos teismų sistemą. Prašom pasakyti, jūs esate viena iš talentingiausių mūsų teisės specialistų, kodėl praėjus 27-iems nepriklausomybės metams mes negrįžtame prie šito esminio klausimo? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Matyt, kalbant apskritai apie pasitikėjimą teismų sistema, daugelis momentų, daugelis aspektų lemia tą pasitikėjimą. Ir vienas iš jų yra, aišku, pripažįstamas ir tarėjų instituto įvedimas. Pati teismų sistema tikrai niekada tam nesipriešino ir tikrai supranta tą savo misiją ir galimai tikrai didesnio pasitikėjimo pasiekimą. Klausimas yra toks, jeigu yra politinė valia, jeigu yra teisėjų teigiamas, sakykim, požiūris į šį institutą, tada klausimas yra toks, kiek, kaip plačiai, kaip tai sureguliuoti. Čia šiaip viskas yra Seimo rankose, nes tai yra, aišku, susiję su Konstitucijos pakeitimais, ir šiuo atveju tos diskusijos vyksta. Teisingumo ministerija, bent praėjusios kadencijos ministras, tikrai tą klausimą kėlė ir buvo tas klausimas. Šiuo atveju, matyt, priklauso nuo politinės valios. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nesusijęs klausimas, bet netiesiogiai. Kaip jūs žiūrite į tarėjų institucijos atkūrimą teismuose?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų aš manau, kad kiekvienas institutas, ar tai būtų tarėjų, ar bet koks kitas, turi ir neigiamų, ir teigiamų, sakykim, pusių. Viena vertus, dėl pasitikėjimo ir tam tikro žmogiško požiūrio į bylą, į teisme nagrinėjamą bylą, dėl tokio požiūrio iš šalies teisėjai visada sako, kad tas žmogiškas požiūris, visuomenės požiūris, visuomenės atstovo požiūris jiems net kartais padeda priimti sprendimą. Kita vertus, mes turime susitaikyti su tuo, kad tarėjų dalyvavimas gali šiek tiek pailginti bylų nagrinėjimo terminus.
Klausimas yra toks, kas atsvertų šiuo atveju? Gal tikrai tada mes turime spręsti, kokių kategorijų galbūt bylose tą įtvirtinti, galbūt ne visų kategorijų bylose. Čia yra detalės, pats principinis dalykas, to reikia ar nereikia, bet, kaip aš ir minėjau, teismų bendruomenė tam tikrai nesipriešina, kiek aš žinau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji patarėja, jūs atsakėte į visus klausimus.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Už norėtų kalbėti E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiami kolegos, aš manau, kad šitos pataisos yra daugiau techninio pobūdžio ir gerina srauto skyrimo teisėjams, bylų srauto, tolygų išdėstymą. Aš manau, tai labai svarbu, bet aš raginčiau šį Seimą, remiantis ta didžiąja patirtimi, kada nors sugrįžti prie esminio klausimo, kaip buvo čia minėta, dėl tarėjų ir prisiekusiųjų instituto. Galbūt, kaip buvo teisingai pasakyta gerbiamos Rasos, tam tikrose, gal esminėse bylose taikymo. Aš atsimenu dešimtis diskusijų, visa Lietuvos teisinė visuomenė jau šį klausimą yra išdiskutavusi. Seimas pribrendęs grįžti prie tos esminės teisinės reformos. Geriausia būtų apeiti, jeigu būtų galima apeiti, Konstituciją liečiančius klausimus, kad nebūtų vėliau kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl mūsų diskusijų išvadų, o prieiti prie gal nedidelio, bet esminio sprendimo dėl pabandymo taikyti tam tikrose bylose apeinant Konstitucijos pataisas. Apeinant galimas didžiules Konstitucijos pataisas, padarant tai labai nedidelėje, labai siauroje srityje, kaip buvo minėta, dalies… gal ypatingai svarbių teismų atveju, teismų sprendimų atveju, maždaug taip. Žodžiu, ačiū jums, čia mano atsiminimas iš mano buvusio laiko, buvimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1950, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pirmininke, gerbiama pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, pritariate? Kaip papildomas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininkė R. Šalaševičiūtė pritaria? Pritaria. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1986 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1986. Pateikimas. Pranešėjas – kolega E. Jovaiša, komiteto pirmininkas. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Teikiu nutarimo projektą, kad Šiaulių universitetas būtų reorganizuotas prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu. Pagrindas – rankose turiu Šiaulių universiteto tarybos nutarimą (2018 m. kovo 20 d. Nr. 1), kuriame palaikomas Vyriausybės siūlymas reorganizuoti. Ir antruoju punktu įpareigojamas Šiaulių universiteto rektorius sudaryti sąlygas ir imtis priemonių Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu sąlygoms parengti.
Antras dokumentas yra Vilniaus universiteto tarybos 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškimas, kuriame taip pat yra du punktai ir jie analogiški – palaikyti Vyriausybės siūlymą ir įpareigoti rektorių.
Taip pat rankose turiu Seimo nutarimo išvadą, kurią pasirašė Teisės departamento direktorius A. Kabišaitis. Joje sakoma, kad įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs patyręs žmogus, žinote, kad vedybos būna iš meilės ir ne iš meilės. Šita Vilniaus ir Šiaulių universitetų reorganizacija, atrodo, yra pastaroji ir, pasak Vilniaus universiteto prorektoriaus, tai yra valstybinio lygio iššūkis abiem universitetams, o tai reiškia, kad tai yra politinis sprendimas. Ar po šitos reorganizacijos, jeigu šiandien patvirtinsime, galima tikėtis, kad liausis Švietimo ir mokslo ministerijos tiražuojamos pasakėčios apie neva Šiaulių universiteto kokybės stoką, nes tarptautinės ekspertų komisijos rodo ką kita? Vienas dalykas.
Ir antras. Ar nepasikartos situacija kaip po VDU ir LEU reorganizavimo, kai lygiai prieš metus VDU rektorius pasakė, kad nė vieno cento valstybei nekainuos, kad tai yra tik antis, o dabar, lygiai po metų, tiesiog buvo paprašyta 34 mln. eurų. Tai į porą tokių dalykėlių galite atsakyti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pirmas klausimas, atsakysiu taip. Aš dalyvavau visose įmanomose derybose ir visose parengiamosiose situacijose ir galiu pasakyti, kad tai yra Šiaulių universiteto nutarimas ir apsisprendimas. Iš tikrųjų pradžioje senatas nusprendė tai padaryti. Buvo įvairūs siūlymai, ir Vytauto Didžiojo universitetas, ir kitokių variantų, tiesa, kitokių nelabai. Ir Vilniaus universitetas bei Šiaulių universitetas patys pasirinko šitą kelią. Tai yra tikra tiesa.
Antras klausimas yra štai toks: kiek man žinoma, niekada VDU nesakė, kad pinigų nereikės. Tai viena. Antra, nurodoma pinigų suma – 35, 39, 49 neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų nė vienas universitetas neapsieis be tam tikrų sujungimo, prijungimo kaštų, nes tai yra procesas, kuriam palaikyti reikia pinigų. Visi mes tai suprantame, tik klausimas, kiek daug tų pinigų reikia ir kam jie skiriami? Ar jie yra skiriami plėtrai – kartais universitetai gali pasinaudoti proga ir nusimatyti sau plėtrai, ar jie iš tikrųjų yra jungimui? Noriu pasakyti jūsų minėtų universitetų atžvilgiu, kad rytoj galutinai Vyriausybėje tie dalykai turi būti sudėlioti. Kartoju – nė vienas universitetas nebus be pinigų jungiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Prašom, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti. Visai neseniai turėjau duoti interviu Šiaulių laikraščiui, ten visą laiką visi nuogąstauja, kad tai – pirmas etapas sunaikinti universitetinį mokslą Lietuvoje. Todėl aš noriu jūsų paklausti: sakykite, kokias jūs matote mokytojų rengimo perspektyvas Šiauliuose, kiek jos yra pozityvios ir koks bus svoris bendrame Lietuvos kontekste?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų labai svarbu regioniniai universitetai, yra labai svarbus regioninis universitetinis mokslas ir šiuo jungimu niekas negalvoja jo sunaikinti. Atvirkščiai – sustiprinti Vilniaus universiteto visomis galiomis. Noriu pasakyti, kad tai bus Vilniaus universiteto, savo rankose turiu nuostatus, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos nuostatai, kur akademiją turėtų valdyti direktorius. Tai aš galvoju, kad čia pavojaus universitetiniam mokslui tikrai nėra.
Dabar dėl mokytojų rengimo santykių – taip, Šiauliuose tradiciškai yra specialioji pedagogika, vis tie dalykai susiję su specialiąja pedagogika, ikimokykliniu ir pradiniu ugdymu ir, be abejo, toliau bus vystoma ši tradicinė kryptis. Mes labai tikimės, kad Šiaulių universitetas suras jėgų, kad ir kitų mokytojų rengimas ten galėtų būti ir vykti.
Kokios kryptys bus vystomos? Tai, be abejo, viena iš krypčių yra paminėta mokytojų rengimo kryptis. Antra, bus inžinerija, trečia krytis – IT mokslai ir ketvirtoji kryptis – humanitarika. Nes kaip Klaipėdos universitetas turi savitą tyrimo objektą, taip Šiaurės Lietuvos Šiaulių universitetas turi savitą objektą – Šiaurės Lietuvą ir jos visą egzotiką.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad šiauliečiai gali nusiraminti šiek tiek, nes šimtametis Vilniaus universitetas neišnyks ir taip pat neišnyks ir aukštasis mokslas Šiauliuose, nes Šiaulių akademija ar padalinys bus Vilniaus universiteto. Tai tikrai sveikintina. Aš manau, kad čia galėtų būti tam tikras pastiprinimas Šiauliams.
Aš noriu pasitikslinti dėl studentų. Ar šis mūsų sprendimas leis jiems jau rugsėjo 1 dieną pasirinkti specialybes, mokymosi kryptis, studijų kryptis? Ar bus suspėta iki rugsėjo 1 dienos, ar čia bus jau 2019 metais stojimas į Vilniaus universitetą? Ačiū už atsakymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jie dabar, šiais 2018 metais, gyvens pagal savo atskirąjį ritmą, kaip iki šiol gyveno, nes pirmosios sąlygos pagal dviejų universitetų pageidavimą turėtų į Seimą ateiti iki 2018 m. spalio 10 d. Tikėtina, kad sujungimo procesas vyks 2019 metais.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Nematau. M. Puidokas. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėjau pasiteirauti, ar per šitą jungtį bus užtikrintas tvarus regioninis aukštasis mokslas Šiauliuose ir ar tikrai bus išlaikytos pakankamos jo apimtys, koks poreikis yra būtent tame regione? Dėkui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš iš tikrųjų galvoju, kad vien Vilniaus universiteto vardas, kaip geriausio mūsų universiteto ir įeinančio į 500-tuką pasaulio universitetų, jau vien tai turėtų duoti pozityvų postūmį sustiprinant ir stiprinant Šiaulių universitetą, kiek jam to reikia. Aš labai viliuosi ir kalbuosi su rektoriumi akademiku A. Žukausku, kad tikrai nebūtų apleisti tokie svarbūs dalykai, jau nekalbant apie technologinius dalykus, kaip humanitarikos dalykai, kurie be galo šitam kraštui yra svarbūs, kaip ir kitiems kraštams, nes praradus humanitariką būtų nedovanotini dalykai.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamas Eugenijau, lyg ir atėjote į rinkimus su idėja atgaivinti regionus, o regionams atgaivinti, kaip žinote, jaunos šeimos važiuoja arba dėl kokybiško darbo, didelio uždarbio, arba dėl išsilavinimo į vietoves. Šiandien mes nematome iš tikrųjų tokio strateginio požiūrio, kaip gyventi aukštosioms mokykloms už Kauno ir Vilniaus ribų. Kalbu ir apie Šiaulius, ir apie Klaipėdą. Šiandien šitas sujungimas nežada jokio proveržio. Tai yra labiau išlikimo klausimas Šiauliams. Visi, kurie spaus mygtuką „už“, spaus sukandę dantis, nes net pirmasis klausėjas gerbiamas Stasys sako: čia juk meilė iš reikalo, o ne jungimasis iš meilės. Vis dėlto ar švietimo, aukštojo mokslo reformoje yra užkoduota kokia nors regionų pažanga, nes švietimo viceministras, atsakingas už aukštąjį mokslą, sako: aš neturiu jokio įpareigojimo kelti regionų aukštąjį mokslą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Sudėtingas klausimas. Aš galvoju, kad paminėtas viceministras, turėdamas prieš save Vyriausybės programą, neturėtų sakyti dalykų, kad aš neturiu įgaliojimų ir įpareigojimų apie tai šnekėti. Taip, iš tikrųjų dabartinėje situacijoje, kaip jūs, gerbiamas Simonai, sakote, yra ir išlikimo klausimas. Bet labai noriu tikėti, kad šitas jungimas ir po to einančios piniginės injekcijos, ir nauja finansavimo sistemos kaita, kada mes darysime finansavimą pagal sutartis… pagal sutartis pagal bazinį… bazinis finansavimas, po to finansavimas už pasiektus pasiekimus ir finansavimas į priekį, ką imsis universitetas daryti, ko jis sieks ir ką gali valstybė finansuoti, gali atskleisti ir naujas galimybes, ir kokybę rimto aukštojo mokslo išlikimui regionuose.
PIRMININKAS. Ir paskutinė – I. Degutienė. Čia privilegija Seimo Pirmininko pavaduotojai. Prašom
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad tikrai čia teisingas sprendimas prisijungti Šiaulių universitetui prie Vilniaus universiteto, tačiau man iškyla vienas klausimas. Kiek keisis šiandien Šiaulių universiteto studijų programos, ar studentai, kurie jau yra įstoję į kažkokias studijų programas, nenukentės susijungimo metu ir ar nebus panaikintos tos studijų programos, į kurias jie šiandien yra įstoję Šiaulių universitete? Ačiū už atsakymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tas programas, į kurias jie įstojo praeitais metais ir anksčiau, tikrai jie ir tęs. Jos tikrai nebus panaikintos. Dėl tų programų, į kurias stos šiandien, šiais metais, kadangi jau vyksta darbas tarp dviejų universitetų, jie jau turi bendrą matymą tų programų, perspektyvas, kurios galimos. Aš tikiuosi, kad tie studentai, kurie stos, iš tikrųjų jie galės. Jeigu atsitiktų kas nors, be abejo, jiems bus pasiūlyta kas nors gretimo, bet tikrai ne blogiau.
PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau, jūs atsakėte į visus klausimus. G. Skaistė – už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėjau pasveikinti šį sprendimą, nes ne taip, kaip Kauno atveju, buvo nueita tuo keliu, kuris buvo mokslininkų apskaičiuotas kaip optimaliausias pasirinkimo variantas. Šiandien turbūt visi suprantame, kad nepriimti sprendimo neįmanoma, nes per penkerius metus studentų Šiaulių universitete sumažėjo 64 %, todėl priimti sprendimus tikrai reikia. Todėl sveikinu ir patį universitetą, kuris peržengė per savo regioninio savarankiškumo ambicijas ir nusprendė, kad vis dėlto reikia priimti reikalingus sprendimus.
Šiandien universitetai konkuruoja jau ne tik regionuose tarpusavyje, bet jaučiama ypatinga konkurencija tarptautiniu lygmeniu ir pritraukiant užsienio studentus, todėl šiandien nebegalime sau leisti būti savo regionuose užsidarę. Sprendimas sujungti šiuos du universitetus į vieną darinį tikrai sustiprins juos abudu. Išgrynins programas, kurios yra stipriausios, ir padės apsispręsti, kurių programų reikia atsisakyti. Todėl raginčiau pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš patikslinsiu. Aš ne prieš jungimąsi, aš prieš jūsų sprendimą neleisti man paklausti, nors aš likau vienas. Noriu tik padėkoti prieš tai buvusiam tribūnoje profesoriui E. Jovaišai ir atkreipti dėmesį, kad Šiaulių universitete yra labai unikali muzikos mokytojų rengimo programa. Gal jūs turėsite galimybę kaip nors padaryti įtaką Vilniaus universiteto rektoratui, kad ši programa išliktų bet kuriuo atveju ir iš tikrųjų būtų globojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, tikrai čia nėra jokių nuostatų. Jau I. Degutienė viršijo laiką, todėl atleiskite, bet ką darysi! O galbūt reikėjo ir leisti. Atsiprašau.
Kolegos, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar reikia papildomų? (Balsai salėje) Nereikia. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Ačiū.
16.19 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787ES, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1788, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1789, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 234 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1790, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 4 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1791 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a, 2-6b ir iki 2-6e klausimai. Tai yra įstatymų projektų Nr. XIIIP-1787ES, Nr. XIIIP-1788, Nr. XIIIP-1789, Nr. XIIIP-1790 ir Nr. XIIIP-1791 pateikimas. Kviečiu pristatyti aplinkos ministrą K. Navicką. Prašom, ministre, pateikti.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektus.
Poreikis keisti Žemės gelmių įstatymą ir teikti naują redakciją yra dėl to, kad kalbama apie 1995 metais priimtą įstatymą, kuris buvo keistas kelis kartus, tik atskiri straipsniai, todėl yra nesuderintų nuostatų su Paslaugų įstatymu, ypač dėl leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir dėl leidimų galiojimo panaikinimo.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškų ir tam tikrą Paslaugų įstatyme įtvirtintą principą, ypatingą dėmesį skiriant Leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reglamentui. Taip pat siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų teisės naudotis žemės gelmių ištekliais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, suteikimą ir įtvirtinimą konkurencingų sąlygų žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sektoriuje, įstatymu įtvirtinti institucijų funkcijas. Taip pat įstatymo projektu perkeliama 2013 metų direktyva dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir 2011 metų Europos Sąjungos direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo.
Esminės įstatymų paketo nuostatos. Patikslinamos institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijos, atskiriamos Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos ir savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijos, atsisakoma centrinio viešojo administravimo subjektui nebūdingų funkcijų, leidimų išdavimų. Siūloma nustatyti, kad leidimus naudoti žemės gelmių išteklius išduotų Lietuvos geologijos tarnyba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimų išdavimas taptų neatsiejamas nuo politinių sprendimų.
Įtvirtinami kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems vykdyti žemės gelmių tyrimus, ir tyrimo atlikimo terminai. Išskiriamos keturios leidimų tirti žemės gelmes rūšys ir diferencijuojami kvalifikaciniai reikalavimai asmeniui, siekiančiam gauti leidimą. Siūloma nustatyti reikalavimą turėti ne mažiau kaip trejų metų atitinkamo tyrimo darbo patirtį per pastaruosius dešimt kalendorinių metų. Atsisakoma reikalavimo asmenims, vykdantiems gręžinių, išskyrus angliavandenilių, gręžimą, turėti leidimą atlikti žemės gelmių tyrimą. Atsisakoma leidimo atlikti žemės gelmių tyrimą, paliekamas žemės gelmių tyrimo registravimas.
Įtvirtinami leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo, tikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai bei naudojimo sąlygos. Nustatoma, kada leidimai išduodami konkurso tvarka ir kada ne. Leidimas siejamas su vieta, ne su leidimo turėtoju.
Siekiant užtikrinti rinkos skaidrumą, įtvirtinama, kad leidimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas nepradėjo vykdyti veiklos, nepatvirtino išteklių naudojimo plano per ketverius metus nuo leidimo išdavimo pradžios. Nustatoma, kad leidimas reikalingas, jeigu vidutiniškai per parą išgaunama 10 kub. metrų ir daugiau požeminio vandens. Išimtis taikoma žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Žemės ūkio subjektams lieka reikalavimas dėl 100 tūkst. kub. metrų požeminio vandens per parą.
Siūloma atsisakyti reikalavimo angliavandenilių išteklius naudoti pagal žemės gelmių naudojimo planus, vietoj to nustatyti, kad jie bus naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą. Nustatoma konkurso naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdymo tvarka, reikalavimai konkurso dalyviams, konkurso laimėtojo nustatymo kriterijai.
Atsižvelgiant į Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvos reikalavimus ir angliavandenilių išteklių gamybos jūroje pavojingumą, nustatoma, kad leidimo naudoti angliavandenių išteklius jūroje turėtojas privalo turėti finansinę garantiją, t. y. 10 % nuo konkurso laimėtojo nurodytos investicijos įmokos sumos. Atsisakoma leidimų naudoti geoterminę energiją ir mažųjų karjerų. Siūloma nustatyti galimybę rengti grunto karjerus, kurių dydis, lyginant su mažaisiais karjerais, neribojamas. Tai tiek apie įstatymo esmę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausimą pateikia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, panašu, kad šitas įstatymas bus naudingesnis stambiosioms naftos korporacijoms, negu Lietuvos žmonėms. Bet kyla keletas abejonių. Nelieka šiame įstatyme tokios sąvokos kaip kalnakasybos atliekų laidojimas. Mes žinome, kad tos atliekos dažnai būna pavojingos. Ankstesniame įstatyme buvo aiškiai apibrėžta, kas yra laidojimas, už to slypėjo tam tikra atsakomybė tai daryti tinkamai. Dabar lieka tik „palikimas“ ir neapibrėžta, tai yra galima tiesiog palikti ir nueiti, aš taip suprantu.
Taip pat poveikio aplinkai vertinimas dėl žvalgybos atskirai ir dėl gavybos atskirai. Čia, suprantu, irgi yra labai palengvinamos sąlygos. Tokie dalykai, kurie reikalauja gal daugiau dėmesio ir labiau atsižvelgti į nacionalinius interesus, o ne į naftos kompanijų interesus. Kaip jums atrodo?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą ir nuomonę. Dėl pirmosios klausimo dalies, jūs mane galėsite patikslinti, jeigu aš neteisingai suprantu ir atsakau, bet greičiausiai kalbama apie technologines atliekas po žvalgybos atlikimo. Kodėl yra atskirta ir žvalgybos leidimas, ir eksploatacijos leidimas? Tiksliau, kodėl reikalingas poveikio aplinkai vertinimas ir dėl vieno, ir dėl kito? Todėl, kad ir atsiranda ta prielaida ir tos išmoktos pamokos iš praeities istorijos, kad technologiniai vandenys, technologinės atliekos – turi būti aiškiai parodoma, kaip jos bus sutvarkomos ir kad jos būtų sutvarkytos. Tai šis įstatymas neaprėpia viso poveikio aplinkai vertinimo, bet Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme tai yra jau numatyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, dėkoju už didelį darbą. Iš tikrųjų įstatymas reikalavo atnaujinimo. Dėkoju taip pat už tos radikalios nuostatos atsisakymą ir vis dėlto skalūninių dujų išgavimo leidimą, kuris yra užfiksuotas 24 straipsnyje, apsiribojant, kad nebūtų išgaunama tik saugomose teritorijose ir vandenviečių apsaugos zonose.
Bet vis dėlto aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs taikote išimtį ūkininkams, išgaunantiems vandens išteklius? Šiuo atveju ūkininkai, kurie išgauna vidutiniškai iki 100 kubų per dieną vandens, neturi mokėti nei mokesčių, nei gauti licencijos. O kiekvienas kaimo gyventojas, norėdamas išgauti geriamą vandenį, už kubinį metrą turi sumokėti tris euro centus. Ar čia nematote tokios nelygybės, kad iš esmės ūkinę veiklą, verslą vykdantys ūkininkai nemoka žemės išteklių mokesčio, o paprastas gyventojas, įsipildamas vandens iš krano, jau turi mokėti? Dėkoju.
K. NAVICKAS. Jūsų klausimas truputį suponavo, kaip čia įvardinti, ne visišką tikslumą, nes gyventojas, jeigu gyventojas per parą išgauna mažiau negu 10 kub. metrų vandens, toks gyventojas, turintis savo individualų gręžinį, už vandens išteklius nemoka. Jeigu per parą yra 10 kub. metrų vandens kiekis, tai vidutiniškai turėtų būti maždaug apie 6–8 namų ūkius, tai yra traktuojama kaip verslo dalis. Natūralu, kad dėl tokio gręžinio egzistuoja ir turi būti tam tikri papildomi kontrolės mechanizmai.
Jūsų klausimas yra pagrįstas dėl žemės ūkio, kam aš galiu iš dalies pritarti, tik noriu pasakyti, kodėl mes atsisakėme, kodėl mes iškėlėme tą kartelę. Todėl, kad kartu sutarus su Žemės ūkio ministerija vyksta, ne vyksta, o mes rengiame ar įgyvendiname informacinę platformą, į kurią bandome sudėti, į vieną erdvinę platformą sudėti duomenis, kurie yra susiję su taršos intensyvumu, ir mūsų aplinkos monitoringo duomenis, susijusius su vandens telkinių būkle. Turiu mintyje tos taršos, kuri atsiranda tiek iš gyvulių ūkių, tiek iš trąšų naudojimo. Mes, matydami tą instrumentą, turėdami tą instrumentą, galėsime tiksliau numatyti ir esame sutarę priemones, valdymo priemones taršai žemės ūkyje valdyti. Papildomai, kodėl taip pat yra atsisakoma, papildomas argumentas yra daržovių ūkiai. Daržovių ūkiai iš tikrųjų naudoja išteklius ir tai nėra tiesioginės koreliacijos su poveikiu paviršiniams vandenims. Tai yra dar vienas argumentas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, manau, Lietuvai turint gana ribotus gamtos išteklius, ir ypač kalbant apie energetiką, tikrai neturime pertekliaus, o panašu, kad dujų savo energetikos sektoriuje dar artimiausioje ateityje nežadame atsisakyti, vis dėlto turbūt šiame įstatyme aktualiausia yra būtent angliavandenilių gavyba – tiek naftos, tiek dujų.
Klausimas iš dviejų dalių. Kalbant dabar apie tuos tradicinius, konvencinius, vadinkim, dujų, naftos telkinius ir kalbant apie išsklaidytuosius, arba liaudiškai skalūnines dujas ar naftą, tai priėmę šį įstatymą ar mes palengviname sąlygas žvalgybai ir gavybai, ar mes pasunkiname, ribojame? Tiesiog taip paprastai, dar kartą paprastai, aiškiai pasakykite, nes, man atrodo, šis klausimas yra aktualiausias dėl šio įstatymo?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės nei palengviname, nei pasunkiname. Žiūrėti pagal dabar galiojantį Žemės gelmių įstatymą… Įmonės, kurios turi leidimus tradiciniams angliavandeniliams išgauti, pagal tą patį leidimą gali iš tikrųjų naudoti ir hidraulinio ardymo metodą, tas yra leidime. Siūlomame įstatymo projekte yra aiškiau reglamentuojami būdai ir leidime yra atskiriama, kada yra tradiciniai angliavandeniliai išgaunami ir kada išgaunama naudojant hidraulinį ardymą. Iš tikrųjų klausimas yra aktualus. Aš žinau, kolegos iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos yra pateikę, nežinau, ar pateikę ir įregistravę, bet tikrai yra parengę dėl šito paketo įstatymo pataisą, kurioje bus tiesiogiai įvardyta, kad skalūninių dujų išgavimas naudojant hidraulinį ardymą nebus Lietuvoje leidžiamas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, Lietuva turbūt turtingiausia išteklių, kuriuos turi, tai smėlio, žvyro. Bet Šiaurės Lietuva važiuoja ir smėlį, žvyrą iš Latvijos vežasi, Pietų Lietuva iš Lenkijos vežasi, nes Lietuvoje šių išteklių naudojimui gausybė įvairiausių apribojimų, sudėtingos procedūros. Dabar jūs čia, atrodo, atimate ir… Pavyzdžiui, ūkininkai galėjo savo reikmėms, vidaus kelių priežiūrai, paremontavimui naudoti savo ūkyje esamą nedidelį karjeriuką. Dabar bent jau Saugomų teritorijų įstatyme jūs tą panaikinate galimybę ir Žemės įstatyme, atrodo, taip pat tai bus draudžiama.
Tai kur mes einame? Kelių remontas… Mes kenkiame visai valstybei. Pas mus ženkliai brangiau kainuoja kelių statybos, remontas ir valstybinių… jau nekalbu apie privačius kelius. Ūkininkų pasiremontavimas savo aplinkos… Kodėl mes einame tokiu keliu, kad kuo brangiau viskas kainuotų ir kuo daugiau darytume nereikalingų išlaidų?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Taip, jūs teisus, įstatymu yra siūloma panaikinti ūkininkams šitą teisę dabar naudoti palengvintomis sąlygomis mažuosius žvyro karjerus. Argumentai yra labai paprasti. Yra keli argumentai. Vienas argumentas yra tas, kad tas ūkininkas, kuris turi savo žemėje, jam priklausantį žvyro telkinį, jis turi pranašesnes konkurencines sąlygas prieš kitus ūkininkus.
Kitas dalykas yra aplinkosauginiai dalykai, tiesiog tokių karjerų intensyvumas tikrai yra didelis. Paprastai ūkininkas, išeksploatavęs, kaip dabar yra numatoma įstatyme, vieną karjerą, iš karto gauna leidimą arba paprastai prašo leidimo kitam. Iš tiesų mes esame trumpai diskutavę su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku ir esame linkę pritarti svarstymo metu siūlymui, kad mažieji žvyro karjerai liktų seniūnijų ir savivaldybių valdymo sritis, bet ne ūkininkų. Mažieji karjerai kaip tokie galėtų likti, bet jų turėtų būti mažiau ir viešasis valdytojas turėtų būti valdytojas, o ne privatus.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia, nes laikas baigėsi klausti, N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar ne per daug liberalizuojame vis dėlto mes žemės gelmių išteklių ir dirvos naudojimą, ypač dėl viršutinio grunto? Aš pažiūrėjau ten vieną pataisą dėl dirvožemio.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš tai sakyčiau, kad ne per daug, aš manau, kad ir dabar yra labai daug leidžiama ir mažai reglamentuojama. Tiksliau… Ne taip pasakiau. Yra daug vietos interpretacijoms. Aš manau, kad įstatyme, ypač įstatyme numatant kriterijus ir kriterijus apibrėžiant, kada išduodami leidimai ir kokiomis sąlygomis, būtų geriau, negu kaip lieka dabar, pavaldžioms institucijoms arba kelioms institucijoms tuos leidimus išduoti su didesne interpretacijos laisve.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Motyvai po pateikimo. Motyvus už nori išsakyti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sveikintina Aplinkos ministerijos iniciatyva atnaujinti leidimų išdavimą. Labai daug dar reikės diskutuoti dėl kai kurių reglamentavimo dalykų. Jau girdžiu nuostatas, kad visgi naftos išgavimas per daug leistinas. Kai kur aš matau stiprias nuolaidas ūkininkų veiklai, nes iš esmės labai daug lengvatų vėl taikoma. Tai yra ateities klausimas. Ir dėl karjerų išgavimo, ar jie turėtų būti išgaunami neįsigijus žemės ir ar neturėtų būti sumokami mokesčiai tiek valstybei, tiek savivaldybėms. Diskutuoti tikrai verta ir bus apie ką, bet linkiu po pateikimo pritarti šitam kol kas, sakyčiau, neblogam projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Išgirdau ministro argumentą, kad bus labiau reglamentuojama. Bet kol kas manęs neįtikina, man toks jausmas iš aiškinamojo rašto, kad vis dėlto tai yra liberalizavimas, o gamtos ištekliai, pavyzdžiui, žvyras, molis, tikrai niekaip neatsikuria, ir Lietuva jau nėra tokia turtinga tų gamtos gelmių išteklių. Todėl aš norėčiau susilaikyti.
Bet noriu dar vieną dalyką pasakyti. Lietuvoje kiekvieną dieną kertami medžiai šalia kelių, šalia dviračių takų. Jeigu dviračių takui medžiai kliudo, klevai, ąžuolai yra verčiami, pjaunami, mes tai matome ir girdime kiekvieną dieną. Aš manau, kad ministras šiandien turėjo pristatyti ne šitą įstatymų paketą, o turėjo pristatyti įstatymų paketą, kuris šitą begalinę savivalę ir Europos Sąjungos pinigų švaistymą, kertant sveikus medžius, turėtų stabdyti. Aš noriu palinkėti ministrui ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui sudėlioti prioritetus. Žemės gelmės gali savaitę palaukti, o medžiai kiekvieną dieną yra barbarų verčiami, ypač savivaldybėse. Aš raginu ministrą, Aplinkos apsaugos komitetą atkreipti dėmesį ir imtis neatidėliotinų priemonių. Rytoj Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, ministre, dalyvaukite, ginkime tuos medžius, jie taip pat mūsų išteklius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, kolegos, prašom apsispręsti balsuojant dėl teikiamo Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 62, prieš 1, susilaikė 20. Taigi, po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-1787, Nr. XIIIP-1788, Nr. XIIIP-1789, Nr. XIIIP-1790 ir Nr. XIIIP-1791 yra pritarta.
Dėl visų šių įstatymų projektų kaip pagrindinis yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1787 papildomas nenumatomas, bet dėl lydimųjų įstatymų projektų kaip papildomas yra skiriamas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data nukeliama į rudens sesiją.
Ir dar dėl projekto Nr. XIIIP-1791 kaip papildomas, be Kaimo reikalų komiteto, taip pat yra skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas.
16.39 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1520VK (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1520VK. Į tribūną kviečiu teisingumo ministrą E. Jankevičių. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šis įstatymas nustato smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą avansu. Projektas parengtas siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės minimas problemas audito ataskaitose. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bei mažiau sąnaudų reikalaujantį valstybės regreso teisės įgyvendinimo mechanizmą, siūloma fondo programos vykdytojo priimamiems sprendimams dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo suteikti vykdomojo dokumento statusą. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama avansu, jeigu vyksta baudžiamasis procesas, arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančią veiką padarė nepakaltinamas asmuo.
Taip pat siūloma nustatyti, jog prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo teismo sprendimo, ir analogiškas penkerių metų terminas skaičiuojamas pateikiant prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Papildomai pažymėtina, kad anksčiau aptarti terminai nėra naikinami, taigi teisės aktų nustatyta tvarka jie galės būti atnaujinami, jeigu bus praleisti dėl svarbių priežasčių. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Ministre, dėkoju už pateikimą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų gerai, kad yra kažkokie avansiniai išmokėjimai, žmonės nukenčia, bet turbūt su nemažai problemų susiduriama išieškant regreso būdu, kada asmenys slapstosi nuo savo atsakomybės ir iš esmės jie netgi specialiai nedirba tam, kad nereikėtų mokėti. Ar nemanote, kad galbūt reikėtų įvairinti formas – ieškoti buvusio turto ar kažkaip kitaip, nes iš tikrųjų valstybė gali netekti daug lėšų ir šiuo atveju turėsime dar daugiau problemų, kadangi galimybė gauti kompensacijas didėja? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Lėšų poreikis šiuo atveju bus minimalus. Klausimas išties diskutuotinas ir galėtume diskutuoti komitetuose. Mūsų ministerijos specialistų nuomone, kad vis dėlto yra teisingai, ir mes laikomės savo pozicijos, bet tikrai komitete galėtume diskutuoti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Pirmiausia, sveikiname ministrą šiandien su prisistatymu iš tribūnos, iš tikrųjų malonu matyti. Norėčiau pasitikrinti, čia yra pavedimai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki (…) priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Tai yra galiojančiame įstatyme. Dabar, priėmus šiuos pakeitimus, ar Vyriausybė turės priimti kažkokius naujus aktus, ar mes to pavedimo neturėtume padaryti?
E. JANKEVIČIUS. Man atrodo, kad Vyriausybė turės dar papildomai priimti teisės aktus.
J. OLEKAS (LSDPF). Galbūt būtų galima patikslinti, kad ir pavedimas Vyriausybei būtų, jeigu reikėtų.
E. JANKEVIČIUS. Manau, kad galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Netiesiogiai susijęs, bet susijęs. Jeigu sergantis pensininkas netyčia padaro klaidą ir ko nors nesumoka, ir ateina antstolis, ir pritaiko jūsų pirmtakų antstolių vykdymo instrukciją, kur žvėriški įkainiai, tai tam vargšui pensininkui sukelia tokią smurtinę traumą, kad ji beveik prilygtų šito įstatymo reguliavimo sričiai. Aš norėčiau jūsų tiesiog paprašyti, čia retorinis klausimas, gal jūs būkite tas pirmas nuo 1993 metų teisingumo ministras, kuris tiems antstoliams sumažinkite įkainius iki racionalaus vidurkio, atitinkančio gyventojų turtines pajamas. Tiesiog čia mano prašymas, jis nereikalauja atsakymo.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, retoriniams klausimams raskite vietą, o įstatymo pateikimo projektas yra įstatymo pateikimo projektas ir klausti reikėtų pagal jį. V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ministre, terminas, jeigu neklystu, nuo buvusių dešimties iki penkerių?
E. JANKEVIČIUS. Taip.
V. GAILIUS (LSF). Kas lėmė tą termino sutrumpinimą, nes kartais ir bylų nagrinėjimas, ir sužalojimo pobūdis, sunkumas, laisvės atėmimo bausmė lemia, kad tas terminas iš tikrųjų buvo logiškai pagrįstas?
Antras klausimas. Ar nėra poreikio nagrinėti ir N. Puteikio paminėtą išieškojimo negalimumo klausimą, nes išieškojimo negalimumas yra ir 10 eurų žalos atlyginimas per metus, kai teismų priteistas žalos dydis yra keliasdešimt tūkstančių?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Iš pradžių atsakysiu, jeigu galima, nuo antro klausimo. Taip, sutinku, poreikis yra.
Atsakymas į pirmą klausimą būtų toks, kad po dešimties metų vis dėlto yra sunku surinkti įrodymus, ar tikrai taip buvo, sunku vykdyti tyrimus. O kita vertus, žmonės dažniausiai yra suinteresuoti ir pateikia per penkerius metus savo išieškojimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Gerbiami kolegos, prašome apsispręsti balsuojant dėl teikiamo Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1520. Motyvus nori, atsiprašau, N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš jau išsigandau. Trečia kadencija, kai apie antstolių žvėriškus įkainius išsižioju, man amžinai kas nors išjungia mikrofoną arba neduoda žodžio.
PIRMININKĖ. Prašom, prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Man jau, taip sakant, refleksas.
Labai sveikintinas projektas, labai džiaugiuosi matydamas šį projektą, bet noriu kartu paminėti, ar nebūtų protinga, kad šias bylas nagrinėtų teisėjai kartu su grąžinta institucija, su tarėjais, su grąžinta institucija į teismus. Būtų labai žmogiška, teisinga ir sąžininga. Todėl, gerbiamas ministre, aš jus raginu ne tik antstolių instrukciją pajudinti, bet ir pajudinti įstrigusį tarėjų teismuose grąžinimo klausimą. Tada jūs būsite pats žymiausias teisingumo ministras per pastaruosius 30 metų.
PIRMININKĖ. Taigi motyvai išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 85 Seimo nariai ir visi pritarė teikiamam įstatymo projektui, prieš ir susilaikiusių nėra. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatoma. Siūloma svarstymo data – Seimo rudens sesija.
16.48 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4645 ir Civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4646 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4645 ir lydimasis – Civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4646. Prašom, ministre, pateikti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Įstatymų projektų tikslas – išspręsti praktines problemas, su kuriomis susiduriama turto konfiskavimo procese, taip pat supaprastinti, pagreitinti, o kartu ir atpiginti konfiskavimo procesą. Taigi įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad nuosprendis dėl turto konfiskavimo jau po teismo nutarimo, nutarties būtų pateikiamas vykdyti ikiteisminio tyrimo institucijai. O tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą nebuvo apribotos arba teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo būtų pateikiamas vykdyti antstoliui.
Taip pat siūlomas teisinis reguliavimas supaprastintų ir paspartintų turto konfiskavimo procesą, leistų taupyti biudžeto lėšas. Įstatymų projektais taip pat siūloma panaikinti galimybę civilinio proceso tvarka teikti ieškinį dėl konfiskuoto turto arešto ir nustatyti draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto pagal asmens, iš kurio tas turtas konfiskuotas, prievoles. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už klausimų pateikimą. Pirmasis klausia J. Olekas. Deja, Juozai…
Gerbiamas Olekai, ar jūs klausite? Užsiregistravęs klausti. Atsisakote? Dėkoju. Prašau klausti E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, suprantu, kad ne jūs turbūt rengėte tą projektą, nes dar 2016 metų rugpjūtį registruotas, bet gal galėsite atsakyti. Visų pirma krinta į akis, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms suteikiamos joms nebūdingos turto išieškojimo funkcijos. Antras dalykas, antstoliai veikia tam tikroje rinkoje. Jų funkcijos kaip privačių rinkos dalyvių ir juos galima pasirinkti. Dabar į tą privačiai funkcionuojančių antstolių rinką jūs įmetate ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios yra ne privačios, o valstybinės. Kitaip sakant, valstybines funkcijas atiduodate. Čia kaip su tomis valstybinėmis vaistinėmis, kur šiandien svarstėme.
Mano klausimas. Kadangi teigiama, kad leistų paspartinti ir sutaupyti biudžeto lėšų, kiek paspartintų tą procesą ir kiek sutaupytų biudžeto lėšų, tarkim, per metus? Turite atsakymus?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų šiek tiek detalizuosiu. Jeigu turtas jau areštuotas, apribotas disponavimas, tik tada išvengiama antstolio, nes jis jau kaip ir yra iš esmės apribotas. Todėl nereikėtų eiti per antstolį, tai labai sutrumpintų terminą.
Dabar kiek tai sutaupytų lėšų? Deja, negalėčiau atsakyti per metus, bet procesas būtų paspartintas ženkliai. Be to, jeigu turtas nėra apribotas, areštuotas, tada vis tiek veikimas tik per antstolius.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti.
Prašom balsuoti dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra ir susilaikė 7. Taigi po pateikimo abiem įstatymų projektams pritarta. Pagrindiniu komitetu yra skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – Seimo rudens sesija.
Per šoninį mikrofoną repliką – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Noriu kreiptis į Valstiečių frakciją, į tuos, kurie pirmąkart Seime. Atkreipkite dėmesį, labai charakteringas Seimui elgesys, jau trečia kadencija stebiu. Jeigu tik pasakau argumentavimo metu – per dideli antstolių įkainiai, štai iš tos pusės pasigirsta piktos replikos. Seime žvėriškų antstolių įkainių šalininkų yra daugiau negu „MG Baltic“ atstovų.
Lygiai tas pats su tarėjais teismuose. Jeigu tik jūs pasakysite žodžius „tarėjai teismuose“, vėl iš tos pusės pasigirs urzgimas. Ten tiek daug urzgiančių ir tiek nenorinčių į teismus sugrąžinti tarėjų instituciją, kad aš siūlau Valstiečių frakcijai pamatyti šitą silpną opozicijos vietą ir būtinai per ją kalti, nes visuomenė jau iškankinta to sunkaus jausmo teisme, kai nėra tarėjų, ir visuomenė iškankinta žvėriškų antstolių įkainių.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, grįžtame… Jurgis būtinai norės atsakyti. Per kitą šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Nagli, man atrodo, jums kažkas vaidenasi. Aš sėdžiu dešinėje pusėje, jokių replikų, jokių antstolių atlyginimų komentavimų čia negirdėjau. Jūs kažkaip susitvarkykite su savo pojūčiais.
PIRMININKĖ. Ir E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš Nagliui noriu paaiškinti. Jeigu iš tos pusės girdėjote urzgimą arba kažką panašaus, tai buvo mano replika, ir žinote, kokia tai buvo replika. Jūs gal ne taip išgirdote? Ne tas projektas. Jūs kalbėjote apie antstolius dėl ano projekto, kuriame ne apie antstolius buvo kalbama. Tikrai aš irgi pritariu, kad mažintume antstolių įkainius, bet ta mano panaši į urzgimą replika buvo replika jums, kad ne apie tą įstatymo projektą kalbate.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiaiškinome, bet, regis, dar ne visi. A. Matulas, prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamas Nagli, Etikos ir procedūrų komisijoje pats davei žodį po kelių svarstymų, kad vis dėlto rinksies žodžius. Dabar ne tik kad žodžių nesirenki, bet dar ir pirštu baksnoji į tą pusę, kur absoliučiai visi mūsų frakcijos nariai balsavo už ir nereplikavo. Ką tai reiškia? Jūs savo pažadą sulaužote. Aš dar kartą jus kviečiu kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys vis dėlto rinktis žodžius, argumentus ir remtis daugiau faktais, o ne emocijomis.
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2145 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-9a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2145. Kviečiu pranešėją P. Urbšį. Prašom pateikti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų papildyti mūsų darbotvarkę įstatymų projektais, susijusiais su Seimo rinkimais, Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldos tarybas ir referendumu.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių paklausti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritariame.
Svarstymas. Niekas kalbėti nenori.
Priėmimas. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja. Prašau balsuoti dėl priėmimo Seimo nutarimo dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai ir visi pritarė teikiamam nutarimo projektui. (Gongas) Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2145) yra priimtas.
16.57 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029, Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 601 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030 (pateikimas)
Gerbiamasis P. Urbšys pristatys mums Seimo rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2026. Ir galbūt lydimuosius. Lydimieji: Prezidento rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029 ir Referendumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030. Prašome.
P. URBŠYS (MSNG). Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat Teisingumo ministerija. Įstatymų projektai yra susiję su tuo, kad sudarytume galimybes žmonėms su negalia įgyvendinti savo konstitucinę teisę netrukdomai balsuoti. Taip pat yra siūlymai dėl atlyginimų nustatymo komisijos nariams, kurie tuo metu atlieka savo funkcijas, kad sklandžiai vyktų rinkimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, sveikintina dėl neįgaliųjų, savaime suprantama, turi teisę visi balsuoti, bet jūs nepaminėjote kitos dalies, dėl atlyginimo už darbą rinkimų komisijose, ten jūs numatote tikrai nemažas sumas. Tai yra irgi problema, nes komisijose iš esmės niekas nenori dirbti, ir dar numatote, kad komisijos nariai gali gauti komisijos pirmininko sprendimu iki 100 % premijas. Ar jūs skaičiavote, kokios tai lėšos? Iš tikrųjų jas reikėtų numatyti kitų metų biudžete, nes kitais metais gausybė rinkimų. Norėčiau sužinoti, kiek išaugs sumos rinkimų komisijai.
Ir toliau dėl įsigaliojimo. Kažkodėl jūsų visur pabaigoje numatyta, tas pats straipsnis, 2 dalis, įsigalioja nuo 2018 m. liepos pradžios. Kodėl? Galbūt reikėtų nuo sausio mėnesio pradžios, nes faktiškai prasideda nauji biudžetiniai metai? Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl atlyginimų. Tikrai jūs labai teisingai pastebėjote, kaip aš supratau, kad yra problema ta, kad dabar sunku prikalbinti į komisijos darbą žmogų, kuris turėtų pakankamos kompetencijos ir užtikrintų sklandų rinkimų organizavimą. Siūloma tarifus didinti tiek pat procentų, kiek didėja šalies vidutinis darbo užmokestis. Man atrodo, tai yra teisinga. Be abejo, padidės tie atlyginimai, bet dėl valstybės biudžeto lėšų, kokia apimtim, tai gali siekti net iki pusės milijono, tai yra, atsiprašau, 500 tūkst. eurų. Bet kokiu atveju mums reikės paprašyti Vyriausybės išvados.
Jūs teisingai atkreipėte dėmesį, kad reikės numatyti įstatyme papildomas lėšas, bet tam, kad atsirastų pagrindas numatyti, turi atsirasti įstatymas. O dėl termino, mes terminą galime pakoreguoti, bet jisai bus atsižvelgiant į ministerijos teikimą. Ir mes paderinsime su Vyriausiąja rinkimų komisija tą terminą, jeigu to reikės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, pranešėjau. Iš tiesų norėjau paklausti dėl šio įstatymo pirmos dalies pakeitimo, dėl neįgaliųjų, būtent dėl prieinamumo balsuoti. Jūs savo kalboje ir aiškinamajame rašte sakote, kad bus užtikrinta teisė balsuoti, tačiau pačiame įstatymo projekte yra išbraukiamas vienas sakinys, kai žmogus, kuriam reikia pagalbos balsuojant, daugiau negalės ta pagalba pasinaudoti.
Taip pat mano klausimas, ko gero, būtų apie tai, ar iš tiesų jūs galvojate, kad toks techninis pakeitimas užtikrintų teisę balsuoti neįgaliesiems, nes, kaip žinote, dabar savivaldybės nesudaro tokios galimybės. Mes praeitą savaitę Neįgaliųjų teisių komisijoje labai nuodugniai, bendraudami su VRK, kalbėjome apie tai ir ketiname imtis veiksmų jau rudenį. Tai ar galvojate, kad šitas techninis pakeitimas iš esmės išspręs neįgaliųjų prieinamumą balsuoti?
P. URBŠYS (MSNG). Aš manau, kad būtent (…) ministerijų projektai sudarytų mums galimybes pradėti gilintis į tą problemą, tuo labiau atsižvelgti į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rinkimų vertinimo misijos pastabas išsakytas, kad nėra užtikrinta pakankama galimybė žmonėms su negalia atlikti savo pareigą.
Jūs nuogąstaujate, kad gali būti apribota. Aš galiu pacituoti siūlomo projekto nuostatas. „Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustato šio įstatymo kiti straipsniai, ar pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.“ Tikrai mes šiandien neturime patalpų, pritaikytų šitiems poreikiams. Ir nors, sakykime, komisijos balsavimus organizuoja viešosios paskirties pastatuose, ir tai kai kuriais atvejais sunku patekti į tuos pastatus ir atlikti savo pareigą žmonėms su negalia. Tai, kad pas mus dabar ta prievolė yra sukoncentruota į savivaldos kompetenciją, mes kol kas kito būdo neturime, kaip įstatymiškai reglamentuoti tą tvarką ir kad atsirastų tam tikra savivaldybės pareiga tą užtikrinti. Aš sutinku, kad galima diskutuoti, kiek gali prisidėti Vyriausioji rinkimų komisija iš savo biudžeto, kad būtų sprendžiama šita problema. Tas pateikimas, pakartosiu, yra siūlymas pradėti gilintis į tas problemas, kurios yra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Dėkui už suteiktą galimybę. Gerbiamasis kolega, mano klausimas liestų antrą dalį, tai yra analogiška, ką ir kolega E. Pupinis uždavė dėl apmokėjimo. Jeigu pagal Vyriausybės nutarimą, kurį jūs minite aiškinamajame rašte, 2008 metų atlygis buvo nustatytas, tai per paskutinius savivaldos rinkimus, kurie 2015 metais buvo, aš jau nekalbu apie 2016 metų Seimo rinkimus, į ką ir jūs atkreipėte dėmesį, tikrai problema buvo suformuoti kokybiškas rinkimų apylinkes. Ir jeigu tiek apygardų, tiek apylinkių komisijų pirmininkai ir sekretoriai dar galėdavo tikrai pasireguliuoti, dėl tų eilinių komisijos narių atlygio tikrai yra didelė problema. Ir klausimas yra toks. Tie dydžiai, kurie yra projekte siūlomi, ar tikrai nėra per maži? Aš galvočiau, kad tikrai reikėtų šiek tiek didinti, kad galėtume surinkti kokybiškas komisijas ir kad darbas būtų sklandus.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro, jeigu kalbėtume apie atlygio padidinimą, tai padidėtų 5–6 eurais. Ministerijos siūlo būtent orientuotis į vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojant, bet mes diskutuodami galėtume nustatyti kitus kriterijus. Bet, kaip minėjau, net ir pagal tą minimalų padidinimą kažkur nuo 500–700 tūkst. gali atsirasti papildomų išlaidų iš biudžeto.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ir po paskutinių rinkimų buvo daug atsiliepimų apie tai, kad kai kurios patalpos netinkamos, ypač atlygis nariams nepaprastai mažas, jis ne tik nemotyvuoja, bet dažniausiai per kitus rinkimus tie žmonės jau atsisako dalyvauti komisijose. Tačiau mano klausimas yra toks: ten yra toks prierašas, kad jeigu kam tapo žinomas balsavimo biuletenio turinys, draudžiama tai atskleisti. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, vieną kartą rinkimuose žurnalistai nufotografavo Prezidento V. Adamkaus rinkimų biuletenį ir paskelbė, už ką jis balsavo. Kas šiuo atveju yra numatoma: atsakomybė ar tiesiog deklaratyvi įstatymo nuostata? Kaip būtų tokiu atveju?
P. URBŠYS (MSNG). Prisipažinsiu, tikrai negalėčiau tiksliai atakyti į jūsų klausimą, bet iš atminties galiu jus patikinti – tiek dėl Seimo rinkimų, tiek dėl Europos Parlamento rinkimų yra aiškiai reglamentuota, kad negalima perfotografuoti biuletenio. Vienaip ar kitaip, tai reiškia, kad kituose teisės aktuose turi būti atsakomybė už įstatymo reikalavimo nesilaikymą. Ši nuostata, kuri yra dabar atsiradusi, kurią cituojate, jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. Reikėtų sieti, ką aš prieš tai sakiau, kad jeigu neįgalumą turintis žmogus pats negali, pavyzdžiui, užpildyti to biuletenio, tai tas žmogus, kuris už jį tai atlieka, turi saugoti jo balsavimo paslaptį.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Povilai, aš pritariu ir raginu balsuoti už šituos įstatymų projektus, tačiau noriu ir jūsų paklausti, bet gal pirmiausia atkreipti Seimo Pirmininko ir ponios R. Baškienės dėmesį, jei ponia R. Baškienė girdėtų. Į Seimo sesijos darbų programą mes įsirašėme 598 projektus. Kol kas dar dirbame vangiai ir jau prasideda papildomų klausimų registravimas. Povilo šiandien teikiami projektai nebuvo įtraukti tarp tų 598. Aš bijau, kad dabar ne darydami tuos, kurie įtraukti į sesijos darbų programą, o imdamiesi naujų, gal ir svarbių, ir reikalingų, ir, sakau, aš balsuosiu už, bet kaip mes dirbsime šią sesiją? Aš bijau, kad mes įklimpsime su naujais, nesvarstydami senų, kuriuos įsipareigojome apsvarstyti. O šiaip, Povilai, šaunuolis! Iki šiol buvote valdžioje, viską gerai reguliavote, dabar žiūrėsime, kaip seksis.
PIRMININKĖ. Klausimas retorinis ir, matyt, nori atsakyti Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, kaip dirbsime.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip. Ačiū. Iš tikrųjų dirbsime sutelktai ir viską, ką planavome, padarysime. Išties, kolegos, atvirai kalbant, įstatymų projektų netgi trūksta. Ir mūsų darbotvarkė… Jūs tik suspėkite – ir Teisės departamento išvados, jeigu bus laiku, ir komitetai, jeigu apsvarstys laiku, ir sesiją pabaigsime taip pat laiku. Esame optimistai. O jūsų pastabos labai reikalingos. Bet kai klausimai yra tarpusavyje susiję, tai mes todėl įrašėme ir šį klausimą papildydami sesijos darbų programą. Aš labai reaguoju į jūsų pastabas, todėl būsiu tikrai dėmesinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos… Ar P. Urbšys dar norėtų papildyti atsakymą?
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas šiems klausimams, yra pasibaigęs.
Dėl motyvų. Prašom. Už – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tie du fragmentai, kurie yra dėl neįgaliųjų, dėl apmokėjimo, yra abudu svarbūs. Aišku, tiktai dėl neįgaliųjų daugiau galėtų spręsti ir savivaldos lygiu, nes iš tiesų yra nemažai vietų, kur balsavimai vyksta viešosiose erdvėse. Savaime suprantama, tai gali išspręsti. Aišku, ten yra keletas niuansų dėl pagalbininkų balsuojant. Tai irgi reikėtų daugiau panagrinėti, nes čia vėlgi susiję su balsavimo slaptumu, tačiau ypač svarbi dalis yra dėl apmokėjimo, nes, kaip ir buvo čia pastebėta, daugeliu atvejų nėra norinčių dirbti. Iš esmės į komisijas pritraukiami vyresnio amžiaus asmenys. Po to šiek tiek problemų būna su darbais, kurie susiję su pakvietimu gyventojų balsuoti. Iš tikrųjų šita vieta ypač svarbi.
Manau, reikia pritarti ir, ko gero, dėl naujų rinkimų reikia priimti sprendimą, kas labai svarbu, kad tie atlygiai būtų susieti su baziniu dydžiu. Manau, tai taip pat skatins ir ateityje kviesti žmones į komisijas dirbti, nes tas dydis bus kintamas. Aišku, labai svarbu, kad tie dydžiai būtų ne tik teoriškai popieriuje įstatymo forma, bet ir realiai surastos lėšos ir, kaip čia buvo paminėta, galbūt netgi didesnės, negu dabar numatyta įstatyme. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės nesu taip kategoriškai prieš, bet noriu atkreipti dėmesį būtent į prieinamumą neįgaliesiems balsuoti. Kaip ir minėjau, praėjusią savaitę Neįgaliųjų teisių komisijoje turėjome bendrą posėdį su nevyriausybinėmis organizacijomis, VRK ir savivalda ir visi vieningai sako, kad vis dėlto nacionaliniai įstatymai yra tinkami ir užtikrinantys teisę balsuoti visiems. Tačiau problema egzistuoja savivaldoje. Todėl ėmėmės lyderystės ir šių metų rudenį organizuosime tokį bendrą visų savivaldų susitikimą čia, Seime, siekdami pasirašyti nacionalinį susitarimą, kad visos savivaldos atkreiptų dėmesį į prieinamumą, nes, kaip žinome, praeitą mėnesį buvo precedentinis įvykis, kai teismas pripažino pažeistas neįgaliųjų teises balsavimo metu į šios kadencijos Seimą, ir ateityje tokie neužtikrinantys sprendimai balsuoti neįgaliesiems kainuos valstybės lėšas. Todėl iš esmės, sakau, nesu kategoriškai prieš šitą įstatymo pateikimą, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas tikrai nepadės neįgaliesiems balsuoti, nesukurs tokių galimybių. Todėl į šitą klausimą kviečiu kolegas pažiūrėti rimčiau, taip pat ir dalyvauti rudenį konferencijoje, kuri bus numatyta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, apsispręskite balsuodami dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1 ir susilaikė 2. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir svarstymo data – birželio 12 diena.
Per šoninį mikrofoną – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kadangi šis projektas gali pareikalauti papildomų lėšų, vis dėlto reikėtų jį išanalizuoti detaliau, todėl norėjau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Siūloma Vyriausybės išvada, nes tikrai prireiktų apie 700 tūkst. papildomų finansinių išlaidų.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2073 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi darbotvarkės 2-12a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2073. Į tribūną kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau šį klausimą įtraukti į pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Šį klausimą. Tai kokį? Gerbiamas Petrai, pristatykite trumpai.
P. GRAŽULIS (TTF). Trumpai pristatysiu. Tai yra antstolių veiklos reguliavimas.
PIRMININKĖ. Dėl antstolių.
Gerbiamieji kolegos, klausimų teikėjui? Nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi po pateikimo Seimo nutarimui yra pritarta.
Svarstymo stadija. Kalbančių nėra.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos gerbiamas J. Džiugelis. Prašome per šoninį mikrofoną.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Nepaskyrėte komiteto dėl balsavimo, kur buvo Vyriausybės išvados prašoma.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Džiugeli, tikrai paskyriau, pasakiau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Atsiprašau, tada norėčiau, kad būtų paskirta ir Neįgaliųjų teisių komisija.
PIRMININKĖ. Kaip papildoma?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl visų įstatymų projektų?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, grįžtant prie praėjusio darbotvarkės klausimo, Neįgaliųjų teisių komisija yra skiriama papildoma dėl visų klausimų, susijusių su rinkimais.
Grįžtame prie šio Seimo nutarimo. Per svarstymą niekas kalbėti nepageidauja. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju.
Priėmimas. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2073) yra priimtas. Mūsų Dokumentų departamento prašyčiau, kad šitas nutarimas būtų sujungtas į vieną su anksčiau pateiktu Seimo nutarimu.
17.19 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2014 (pateikimas)
Dabar 2-12b klausimas – Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2014. Prašom pateikti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai. Čia ir N. Puteikis kėlė klausimą, kad šiandien antstoliai tikrai skriaudžia žmones, dažnai skolos yra išieškomos labai mažos, 10–20 eurų, o antstolio išlaidos papildomai būna 50–70 ir net per 100, o kartais 200 eurų. Aš manau, kad tai yra tikrai žmonių apiplėšimas. Dažniausiai išieško tokias mažas sumas iš žmonių, kurie turi labai mažas pajamas, ir jeigu turėtų tas sumas, susimokėtų.
Truputį nagrinėjau, kokia patirtis yra kitų Europos Sąjungos šalių. Štai Vokietijoje, Prancūzijoje yra tam tikra suma, pavyzdžiui, jeigu nesusidaro iš įvairių skolų bendra suma, viršijanti 200 eurų, iš viso tokia suma neišieškoma. Tik jeigu susidaro didesnė skola, tada yra išieškoma. Kitose valstybėse yra ribojama, kad antstolis negali sau administravimo išlaidų paimti daugiau kaip 10 %. Aš ir pasirėmiau šituo variantu, kad antstolis iš administravimo negalėtų pasiimti daugiau kaip 10 % išieškomos sumos. Jeigu būtų labai maža suma, ten penki, septyni arba trys, arba dešimt, arba iki šimto eurų, aš manau, tokiu būdu antstoliui net neapsimokėtų išieškoti, o didelės žalos valstybei tikrai nebūtų, nes administravimo išlaidos yra didesnės.
Dabar, be abejo, pavesta Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija yra nustačiusi tam tikrus įkainius, bet jie yra aukšti. Manau, čia reikia Seimo politinės valios, kad žmonės neateitų į priėmimus ir tikrai nesiskųstų dėl didelės antstolių savivalės. Aš manau, priėmus šitą įstatymą po pateikimo, galima jį tobulinti, gal truputį procentas ir per mažas, gal reikėtų nustatyti, diferencijuoti nuo išieškomos sumos procentą. Tobulinimo ribų yra, tačiau po pateikimo prašau pritarti šitam įstatymo projektui. Manau, kad pagrindinis komitetas arba Seimo nariai galės dar papildomai teikti kokių nors pasiūlymų ir rasime optimalų variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs paminėjote, kad būtent Teisingumo ministerija tvirtina skolos išieškojimo vykdymo išlaidų dydžius, atsižvelgdama į Antstolių rūmų ir Finansų ministerijos pateiktus skaičiavimus ir siūlymus, todėl abejotina, ar konkrečios 10 % sumos įvedimas, nepagrindžiant jos jokiais finansiniais ar kitais skaičiavimais, yra tinkamas. Būtent ir Teisės departamentas atkreipė į tai dėmesį.
Klausimas būtų toks: kodėl jūs siūlote antstoliams kaip galimą atlygį (būtent toks mano klausimas) 10 % skolos dydžio, nes praktikoje mažų skolų išieškojimo sąnaudos gali būti ir tapačios pačiai skolai? Iš kur toks skaičius?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš atsakiau į šitą klausimą, kad būna ne tik tapačios skolai: jeigu skola, sakykim, būna 60 eurų, antstolis suskaičiuoja savo išlaidas 150 eurų, 200 eurų. Iš tikro to negali būti. Jeigu skolos išieškojimas kainuoja daug brangiau negu pati skola, tai tokios skolos gal nereikėtų išieškoti? Aš pasakiau, kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse, aš paminėjau dvi praktikas. Viena reguliuoja įkainius, pasirėmiau tokiu įkainiu, kad 10 %, ne daugiau, administravimo išlaidomis būtų paremtos. O dabar paliktas reguliavimas Teisingumo ministerijai, bet įdomiausiai, kad turi suderinti savo įsakymą, ministro nutarimą su Antstolių asociacija. Kada antstoliai sutiks su tokiu ministro derinimu, kuris nustatys mažesnius antkainius? Niekada nesuderins. Todėl čia ministrui ir nėra suteikta galių visiškai pačiam savarankiškai nustatyti įkainius.
Dar aš siūlau vieną dalyką. Žinoma, jeigu labai didelė suma, gali būti milijonas išieškoma, tai gali ministras tokiu atveju savo įsakymu ir mažesnę sumą nustatyti. Bet manau, kad… Žinoma, nesakyčiau, kad tas procentas visiškai teisingas, bet pasirėmiau kitų šalių variantu. Galima gal šiek tiek būtų didesnį, 15, 20 būtų galima, pagrindinis komitetas patobulintų, Seimo nariai pateiktų pasiūlymus po pateikimo, bet šitą klausimą tikrai reikia spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų galbūt reikėtų ieškoti kokių nors būdų, gal iš tikrųjų tos sumos kai kada yra per didelės, bet tokiu būdu įmesti problemą, parašyti skaičiuką 10 % ir paskui laukti, kad kažkas kažką pasiūlys, iš tikrųjų galbūt būtų per daug lengvas pateikimo būdas, nes, kaip čia buvo minėta, 10 % nereiškia kažkokios konkrečios sumos. Ir jūs minėjote, kad antstolis nesiimtų išieškoti, jeigu tos sumos per mažos. Bet iš tikrųjų, iš kitos pusės, žmonės laukia, tikisi, kad antstolis išieškos tuos pinigus, galbūt suma ir nedidelė. Koks mechanizmas galėtų toliau veikti, jeigu antstoliai nesiims išieškojimo? Ar priverstinis kažkoks būdas? Ką siūlote, kaip išieškoti tas nedideles sumas, jeigu, pavyzdžiui, antstolis neišieško? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, jei skola nedidelė, aš paminėjau čia Vokietijos variantą, Vokietijoje, jeigu 200 eurų neviršija bendra žmogaus skola, tai ta suma neišieškoma, nes išieškojimas yra brangesnis negu pati skola. Nemanyčiau, kad jeigu net neišieškotų, kad čia būtų didelė žala ten 5, 7 ar 20 eurų tam žmogui, arba… Daugiausia skolingi už komunalines paslaugas, dažnai būna už telefonines paslaugas, tai nemanau, kad čia būtų didelė žala. Dabar daug didesnė žala tam skolininkui, iš kurio išieškoma. Ir tokių žmonių yra masė.
Kita vertus, vis tiek šią problemą reikia spręsti. Jei turite kokių nors racionalesnių pasiūlymų, prašom po pateikimo siūlyti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Aš suprantu, kad dideles sumas yra antstoliams naudinga ir išieškoti, ir jie gali dvigubai, trigubai priskaičiuoti sau pelną. O ką daryti su tais, kurie turi, kaip jūs minėjote, 2, 3 ar 5, 7 eurus skolos? Tai ar nereiktų, kad antstoliai iš to pelno galėtų padengti arba anuliuoti šias skolas, tada tiems žmonėms, kuriems?.. Dabar kainuoja 2 eurai už elektrą ar kiek, pateikia sąskaitą 60–70 eurų tam žmogui. Ar čia nereiktų tokios pataisos?
P. GRAŽULIS (TTF). Galima. Variantas irgi gana įdomus. Taip ir atsitiktų, jeigu išieškotų 10 eurų, tarkime, jis galėtų pasiimti sau tik eurą, o likusią sumą padengtų iš pelno, iš didelių sumų. Čia maždaug tas pats ir yra, ką jūs siūlote.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vaičekauskas. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, ponia pirmininke. Pone Petrai, sakykite, kas padengs skolas už bylinėjimąsi teismuose ir skolas už komunalines paslaugas? Piliečiai, mes, dorai mokantys mokesčius, ar valstybė? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nemanau, kad nebus išieškomos sumos. Bet sakau, jei suma yra labai maža ir išieškojimas viršija dešimt kartų išieškomą sumą, išieškojimo išlaidos, iš tikro to neturėtų būti. Aš manau, kad ir šiandien žmonės, kurie išgali, bando susimokėti. O tam, kuris visiškai neturi lėšų ir negali susimokėti, tai antstolis dar užkrauna didžiausius mokesčius. Siūlykite išmintingesnį, protingesnį variantą, po pateikimo pritarkite ir ieškokime, jeigu kils geresnė mintis. Kodėl? Prašom siūlyti. Sakau, Vokietija nuėjo kitu keliu – jei žmogus neturi 200 eurų skolos, iš jo antstoliai išvis neišieško.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas kolega, įrašyti į įstatymus procentus arba konkrečias sumas turbūt nėra geros teisėtvarkos pavyzdys. Bet ar jums neatrodo, kad reikėtų verčiau įstatymais apibrėžti principus kainodaros, pagal kurią antstoliai nustato savo išlaidas. Tai yra visiškai konkretūs, apčiuopiami dalykai, kuo jie vadovaudamiesi nustato arba turėtų nustatyti tą kainodarą, tada visiems būtų maždaug vienodos tos sąlygos.
O kitas dalykas dėl mažai žmonių, kurie negali susimokėti. Ar nebūtų protingiau susieti išmokos išieškojimo procento dalį su to žmogaus, iš kurio išieškoma, pajamomis, o ne su suma, nuo kurios yra išieškoma? Tokiu būdu žmogus, kuris uždirba daug, sumokėtų daugiau už paslaugas, o tas, kuris uždirba mažai, sumokėtų mažai. Panašiai, kaip ir kai kuriose šalyse yra su baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš sakyčiau, čia naujas požiūris, naujas kampas į šią problemą. Kodėl gi ne? Aš manau, po pateikimo galima apsvarstyti ir galėtumėte jūs siūlyti, tokį teikti pasiūlymą. Gal tikrai irgi racijos turintis yra jūsų siūlymas. Aš tikrai neatmetu šito varianto.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausiantis – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai aktuali, labai, vadinčiau, sudėtinga tema, kurią būtina nagrinėti. Tikrai labai svarbu, kad ji atėjo pas mus į Seimo posėdžių salę, ir manau, kad tas pateikimas, pritarimas mums tikrai yra būtinas. Išgirdau daug argumentų iš kitų kolegų, kur buvo pasakyta, kad neverta įrašyti ar tai procentų, ar tai sumų, bet mes, ko gero, dažnai užsiimame kažkokia saviplaka, kaip pavyzdys Vokietijos labai teisingas buvo, labai konkreti suma apibrėžta – 200 eurų. Šiuo atveju tikrai aš kolegas raginčiau nagrinėti šį klausimą, galbūt tobulinti. Labai gaila, kad ši tema neatkeliavo iš Teisingumo ministerijos, nes, kiek žinau, buvusi teisingumo ministrė M. Vainiutė jau rengė projektą būtent dėl antstolių. Tai aš norėjau paklausti pranešėjo, ar galbūt teko jam susipažinti ar nagrinėti šį rengtą siūlymą arba kitų, sakykim, šalių praktiką?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš šiek tiek nagrinėjau kitų šalių praktiką, čia pristačiau dabar. Su M. Vainiutės siūlomu variantu man galutinai neteko susipažinti, bet aš manau, kad komitetas gal… Jeigu yra tikrai racionalių minčių, galima gauti tą projektą ir iš ten tas idėjas perkelti į šitą projektą. Gal tikrai… Pavyzdžiui, ir jūs atsakėte, kodėl 10, o kodėl ne 15? Pavyzdžiui, Vokietija nustatė konkrečią sumą, jeigu ne tokia suma, neišieškoma, nes tikrai administravimo išlaidos per brangios išieškoti mažas sumas. Tikrai įvairūs variantai yra galimi, įvairiais keliais galime eiti, bet šitą problemą paprasčiausiai mes turime išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai dėl teikiamo įstatymo projekto. Už kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tikrai kviesčiau kolegas palaikyti pateikimą ir kartu visiems bendromis jėgomis, ypač tuose komitetuose, kurie bus paskirti tobulinti šitą siūlymą, nes ne su vienu rinkėju susitikimuose tos išgirstos istorijos skamba labai skaudžiai, kai yra piktnaudžiaujama esama situacija iš antstolių pusės ir tai yra leidžiama daryti dėl to, kad mūsų įstatyminė bazė nėra tobula. Kartais dėl kelių eurų, kai pranešimai pasimeta dėl vienų ar kitų priežasčių, iš tikrųjų skolos išauga didžiuliais mastais, ir tai yra tikrai negeras dalykas.
Ko gero, vertėtų vis dėlto pasiremti tomis šalimis, kurios yra šią problemą sėkmingai, humaniškai išsprendusios, taip, kad būtų gerai ir tiems, kurie atlieka šitą darbą, t. y. antstoliams, bet visų pirma ypač svarbu, kad būtų gerai visiems žmonėms, kurie turi bendrauti su antstoliais. Tas bendravimas tikrai nėra pats maloniausias, kada tu patenki į tokią situaciją, kai kartais ir negali visiškai apsiginti. Iš tiesų tada žmonės labai nukenčia.
Mes turėtume būti socialiai jautrūs. Ko gero, tas riboženklis, kuris yra Vokietijoje įvestas, pavyzdžiui, 200 eurų, tai Vokietijoje visai kitokie atlyginimo vidurkiai, minimali alga, Lietuvoje taip pat turėtų būti tam tikri riboženkliai, kad mes labiausiai socialiai jautrių visuomenės grupių neleistume skriausti. Tai mūsų valstybės, Seimo narių yra viena iš esminių pareigų apsaugoti pačius silpniausius visuomenėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto balsuojant.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 64, prieš nėra ir susilaikė 7. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2014 pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir numatoma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Prie šoninių mikrofonų jau visos pozicijos užimtos. Pirmas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nors čia buvo minima, kad mes urzgiame, atvirkščiai – mes palaikome. Išties daugelį smulkių įsiskolinimų įmonės, teikiančios paslaugas, pavyzdžiui, visokios kabelinės ir panašiai, turi galimybę susitvarkyti nedidindamos žmonių kreditorinio įsiskolinimo ir nekišdamos į šį procesą antstolių. Aišku, šitą sritį reikia tvarkyti. Aš manau, kad tikrai projektas svarstytinas, galbūt netgi ir plėstinas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu atsiprašyti liberalų – tikrai jūs palaikėte. Noriu beveik atsiprašyti Tėvynės sąjungos, bet, ačiū Dievui, mane išgelbėjo S. Šedbaras, kuris tvarkingai kaip visada gina antstolių didelius įkainius. Ir noriu pasmerkti LSDDP frakciją, nes net keturi jų nariai palaiko didžiulius antstolių įkainius. Kolegos, aš noriu, kad jūs susigėstumėte.
PIRMININKĖ. Taigi dar nori apginti kažką, taigi per šoninį mikrofoną…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama Irena. Gerbiamas kolega Nagli ir prieš tai kalbėjęs kolega, kuris kalbėjo už, ne antstoliai ir ne darbuotojai, ir ne žmonės, kaip jūs juos vadinate, jūs atsiverskite elementarų dalyką, ką teisingumo ministras… ir kokios yra jo funkcijos. Deja, 2001 metais teisingumo ministras ir patvirtino tokius įkainius. Jūs nustokite vieną kartą šiame Seime kaltinti, juodinti žmones, kurie atlieka valstybės deleguotą funkciją.
Taip pat ir notarai. Notarams įkainius, mokesčius nustato Teisingumo ministerija, o jos ministrą ir Vyriausybę paskiriame mes. Kaip dabar šitie sistemos žmonės, dirbantys tenai, turi žiūrėti? Kartu mes balsuojame dėl įstatymo, sakome, kad jie turi funkciją atlikti, bet kartu sakote: jūs esate svoločiai ir žulikai.
Gerbiamasis Nagli, žulikas gali būti tas, kuris vengia išmokėti pinigus savo vaikui, kuris vengia alimentų, kuris vengia sumokėti mokesčius, ir finansinių metų pradžioje, gegužės 1 dieną, kai teikia, yra minusinis balansas arba turi pelno, ir tuos nesumokėtus mokesčius jie turi padengti, o po to liepos 1 dieną eina į Kainų ir energetikos komisiją ir prašo padidinti vandens tarifą, energijos tarifą, šilumos tarifą ir panašiai, ir panašai. Būkime patys sąžiningi ir neprisidarykime skolų.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną kalbėjo R. Žemaitaitis.
17.36 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-1388 (pateikimas)
Baigiame replikas. Grįžtame prie darbotvarkės. Vartojimo kredito įstatymo 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1388. Kviečiu pranešėją A. Palionį.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti Vartojimo kredito įstatymo 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiuo metu vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito pajamomis gali laikyti ir visas gaunamas išmokas. Taip pat vartojimo kredito davėjas kaip vartojimo kredito sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti kaip užtikrinimo priemonę gali priimti iš vartojimo kredito gavėjo ir kitų asmenų vekselius.
Projekto esmė, kad pagal CPK 739 straipsnį nustatytas pašalpas, išmokas, iš kurių negalima išskaičiuoti baudų, kad jos nebūtų galimos vertinti ir kaip kredito gavėjo pajamomis, vertinant jo kreditingumą. Taip pat uždrausti vartojimo kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinti, išduodant vekselį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galite patikslinti, ar į CPK 739 straipsnį patenka motinystės ir tėvystės išmokos?
A. PALIONIS (LSDDF). Taip, patenka.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar nemanote, nors tai reikštų, kad tas atlyginimas, kurį gavo pilietis, nėra tvarus? Motinystės (tėvystės) išmokos yra susijusios su nuolatiniu ilgą laikotarpį gaunamu atlyginimu. Tai nėra, na… Mes suponuojame, kad žmonės neapgaudinėja, staiga pasididindami atlyginimą, kurį dabar, man atrodo, vertina ir per laikotarpį. Jie negali staiga pasididinti ir gauti didesnę išmoką. Čia suponuojate, kad tas atlyginimas, kurį žmogus gavo iki motinystės (tėvystės) išmokos, buvo netvarus, kaip tas atrodo? Pats principas ir idėja labai teisinga, bet ar teisingai pasirinktos eilutės?
A. PALIONIS (LSDDF). Iš principo reikėtų pasižiūrėti, kam yra 739 straipsnyje visos išmokos naudojamos. Ten ne vien tik motinystės, ten ir našlaičių pensijos, ir kitos išmokos. Nemanau, kad motinystės (tėvystės) vaiko priežiūros išmokos yra skirtos greitiesiems kreditams imti ar papildomiems įsipareigojimams prisiimti. Tai yra tam, kad būtų užtikrinti tavo anksčiau prisiimti įsipareigojimai ir, planuojant šeimą, planuojamos pajamos ir išlaidos. Aš nemanau, kad išėjus tėvystės ar motinystės atostogų reikėtų prisiimti papildomų įsipareigojimų.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Man teko nemažai pastangų padėti, kad Seimas apskritai numatytų privalomą kreditingumo vertinimą, ir nematau problemos iš principo dėl jūsų pakeitimo, bet ta nuostata iš esmės reiškia, kad šis įstatymas galios atgal. Tai yra kad kam aš skolingas, visiems atleidžiu, pagal nuostatą, kuri sako, kad jeigu jau šitaip buvo įvertinta, tai žmogaus visos skolos nurašomos. Ar, jūsų nuomone, čia su teisės principais toks dalykas nesikerta?
A. PALIONIS (LSDDF). Žiūrėkite, iš principo atgal jisai negalios, nes visi kreditai, kurie yra paimti… remdamasi dėl atsakingo skolinimo ir dar iki to bendro darbo 2015 metais, kol nebuvo priimta, yra pasirašyti vekseliai. Vekselis, kuris pasirašytas ar šiemet, ar 2015, ar 2016 metais, prisiimant įsipareigojimus, galios nepraras. Čia naujoms sutartims yra uždraudžiama, jeigu yra pajamos konkrečiai šitos, kad jų negali įskaičiuoti į kreditingumo skaičiuoklę, ir kaip papildoma garantija – negali pasirašyti vekselio.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Motyvus už nori pareikšti N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, aš žiūriu kaip į tąsą tos politikos, kurią jau keletą metų vykdo Lietuvos bankas ir Seimas, vykdo teisinga kryptimi, nes ankstesnių politikų manymas, kad žmogus pats gali sutramdyti savo begalinį norą pirkti… Dalis žmonių negali nugalėti šito noro ir negali suskaičiuoti savo pajamų dėl kokių nors aplinkybių. Tie, kurie dirbote Seime ir atsimenate Lietuvos banko iniciatyvą riboti greitųjų kreditų išdavimą, atsimenate, kiek tūkstančių psichinėmis ligomis sergančių žmonių ėmė greituosius kreditus. Šiuo konkrečiu atveju mes žengiame ta pačia kryptimi labai panašų, analogišką žingsnį, mes toliau bandome apsaugoti tuos žmones, kurie neturi valios arba dėl kokių nors aplinkybių yra palaužti gyvenimo negandų ir nesugeba suskaičiuoti, gali jie grąžinti kreditą, ar ne.
Ir kartu noriu pastebėti, jeigu pas tokius žmones po tokio jų neapgalvoto poelgio ateina antstoliai ir uždeda savo žvėriškus įkainius, kurių nė vienas teisingumo ministras, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jis priklausytų, niekada nejudino… Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, jūs esate partijos pirmininkas ir, kai P. Gražulis teikė puikų įstatymo projektą dėl antstolių įkainių ribojimo, jūs net nesiregistravote balsavimui. Jūs tokiu būdu iš tikrųjų slepiate savo tikrąsias pažiūras, kad jūs remiate didžiulius antstolių įkainius, ir šitie klausimai šituo konkrečiu atveju yra labai susiję. Apginkime tuos žmones, kurie negali apsiginti, kurie negali įvertinti savo ekonominio pajėgumo. Čia yra pateikimo stadija, bus galima atsižvelgti ir į I. Šimonytės pastabas, bet kryptis yra teisinga, todėl kolegas raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš irgi palaikysiu patį įstatymo projektą, idėja teisinga, bet kviečiu labai atsargiai išnagrinėti socialines išmokas ir tas pajamas, kurios iš tikrųjų keičia darbo užmokestį, – motinystės ir tėvystės pajamas. Jūs pabandykite įsivaizduoti jauną šeimą, jauną mamą, kuri negali gauti kredito kortelės, jauną mamą ar tėtį, kuris negali pasiimti lizingu skalbimo mašinos. Labai rimtai pažiūrėkite, dar kartą paanalizuokite, nes man atrodo, kad galima nueiti šiek tiek per toli.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuodami apsispręskite dėl Vartojimo kredito įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-1388 yra pritarta. Kaip pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – birželio 26 diena.
Darbotvarkės 2-14a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1953. Pranešėjas – A. Palionis.
Atsiprašau, per šoninį mikrofoną dar R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Norėjau paprašyti kaip papildomą skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes tai yra susiję su visomis išmokomis, apie kurias buvo kalbama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritarsime, kolegos, kad dėl Vartojimo kredito įstatymo papildomu komitetu skiriamas taip pat ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
17.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1953 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamas Andriau, prašom pateikti.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašyčiau pritarti siūlymui papildyti pavasario sesijos darbų programą Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju.
Svarstymas. Kalbančių taip pat nematyti.
Priėmimo stadija. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai ir visi vienbalsiai pritarė Seimo nutarimui dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos pakeitimo. (Gongas) Priimta.
17.47 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943 (pateikimas)
Taigi prašau pateikti Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1943.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. 2015 metais Seime svarstant Vartojimo kredito įstatymą, juo buvo reglamentuota ir tarpusavio skolinimosi veikla. Tada mes tik reglamentavome, kad tuo galėtų užsiimti ir tą organizuoti tik fiziniai asmenys. Lietuvos bankas planavo atnešti atskirą projektą, kuris paliestų ir juridinius asmenis, bet iki šiol to projekto nėra. Pasitarę su banku ir su Finansų ministerija, priėjome prie tokio sprendimo, kad tame Vartojimo kredito projekte, kuriame yra reglamentuojami fiziniai asmenys, sudaryti galimybę tai atlikti ir juridiniams asmenims.
Projekto esmė ir yra 2 straipsnyje išbraukti terminą „fiziniai“, kad apimtų ir juridinius, ir fizinius asmenis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pristatydamas jūs atsakėte į klausimą dėl Lietuvos banko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar galėtumėte patikslinti, ar priėmus šį įstatymo projektą bus suteikta daugiau vartojimo kreditų, ar mažiau vartojimo kreditų?
A. PALIONIS (LSDDF). Tarpusavio skolinimasis nevisiškai yra kaip vartojimo kreditai, skiriasi truputį, bet įstatymo projekto esmė yra padidinti konkurenciją ir skolinimosi kaina būtų mažesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kol tarpusavio skolinimosi platformose galima buvo skolintis tik fiziniams asmenims, tai ir sumos…
A. PALIONIS (LSDDF). Ir skolinti galėjo tik fiziniai.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, taip. Ir sumos atitinkamai mažesnės. Dabar, kai juridiniai asmenys, tikrai gali būti ir didelių sumų skolinimasis. Aš suprantu, kad jūs derinote su Lietuvos banku. Tačiau ar komerciniams bankams tas gali atsiliepti, ar negali? Koks tas poveikis planuojamas?
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma tarpusavio skolinimosi platformose yra ribojamos sumos. Bet natūralu, kad konkurencija komerciniams bankams bus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus.
Motyvus už nori išreikšti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, čia kertinė pozicija yra Lietuvos banko, kaip prižiūrinčios, reguliuojančios rinką institucijos. Matyt, galima po pateikimo pritarti, bet labai labai svarbu turėti vieną aiškią poziciją Lietuvos banko, prižiūrinčios institucijos, ir taip pat politiką formuojančios Finansų ministerijos. Kviečiu pritarti, bet, matyt, reikėtų kreiptis į Vyriausybę ir gauti aiškią Vyriausybės nuomonę šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, prašom balsuoti ir apsispręsti dėl Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra ir susilaikė 2. Taigi po pateikimo Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būti papildomiems nėra pageidaujančių? Nebėra. Taigi papildomas neskiriamas. Svarstymo data – birželio 26 diena.
Darbotvarkės klausimas…
Dar per šoninį mikrofoną – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš, gerbiami kolegos, norėčiau pasiūlyti kreiptis Vyriausybės išvados, nes vis dėlto vartojimo kreditai yra tokia jautri sritis. Man atrodo, labai labai svarbu, jog būtų suderintos pozicijos. Matome, jog čia yra labai rimti korupciniai skandalai siejami su vartojimo kreditų politika. Iš tikrųjų būtų gerai bent jau Vyriausybės išvadą turėti šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Ar, kolegos, bendru sutarimu pritariame? Pritariame. Paprašysime šiuo klausimu taip pat Vyriausybės išvados.
17.51 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2013 (pateikimas)
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2013. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai įstatymo projektas dėl to, ko mes iki šiol Lietuvoje gal nebuvome sureguliavę, tai yra dėl automobilių įmonių, fizinių, juridinių asmenų, kurie užsiima automobilių nuoma. Prieš nuomojant automobilį, vairuotojas, sėsdamas į jį… būtų įmontuojamas alkoblokas ir būtų patikrinama, ar žmogus vartojo alkoholio, ar nevartojo.
Iškart atsakau į klausimą, jeigu kažkam kilo klausimų. Sako, galės papūsti kitas einantis gatve, svetimas žmogus, vaikas ir kiti žmonės. Išties galiu pasakyti – tokios galimybės nėra. Vokietija ir Vokietijos mokslas jau atrado pačią naujausią technologiją, kad automobilio ore esantis alkoholis yra nustatomas ir tokiu atveju automobilis neužsiveda.
Antras dalykas, aš tikrai tikiu žmonių pilietiškumu. Jeigu asmuo, pavartojęs alkoholio, bandys prašyti kito žmogaus, kad leistų pasinaudoti alkobloku, tikrai aš manau, kad tokie žmonės neleis ir iškvies policiją, tokiu atveju rezultatas, manau, bus gana prastas. Tai tiek. Taip yra mokykliniuose autobusiukuose, autobusų parkuose šiandien jau ta sistema veikia, savanoriai irgi gali įsivesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia sklando daug visokiausių idėjų. Aš suprantu, čia toks proginis įstatymas siejant su liūdnais, tragiškais įvykiais, kai vartoję alkoholio išsinuomojusieji automobilius padaro avarijas. Bet jeigu pažiūrėtume sistemiškai, ar nebūtų prasmingiau nustatyti… tokius alkoblokus visuomeniniam transportui? Tiems, kurie vairuoja visuomeninį transportą ne savanoriškai, kaip kai kurios savivaldybės, o visose arba, pavyzdžiui, mokykliniuose autobusuose, arba galbūt stambiose transporto priemonėse, sunkiasvorėse? Galbūt ten būtų tikslingiau ir sistemiškiau?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai nesu, kad vienaip ar kitaip… Visuomeniniame transporte yra, mokykliniuose autobusiukuose irgi šiandien yra jis naudojamas. Ne visur yra, kaip jūs ir sakėte, tai yra finansiniai dalykai. Šitos problemos Lietuvoje nebuvo, kol neturėjome vienadienės, valandinės nuomos. Mes visą laiką turėdavome automobilių nuomą, kai nuomojo užsienio kompanijos arba kitos kompanijos savaitei, kelioms dienoms. Dabar mes turime verslą, kuris gana greitai vystosi ir gana greitai tobulėja. Įsivaizduokite, vakaro metu jūs sėdite kavinėje, restorane, vakarieniaujate, išgeriate vieną taurę, išgeriate antrą taurę vyno ar ten trečią ir jūs nusprendžiate parvažiuoti namo. Jūs išsikviečiate „CityBee“, jums pristato automobilį, o jūs su juo važiuojate. Aš kaip pavyzdį teikiu. Deja, iki to laiko mes tokios paslaugos neturėjome. Ta paslauga atėjo prieš ketvertą metų pas mus į Lietuvą ir dabar jinai sparčiai išplito. Tas reguliavimas, vienoks ar kitoks, yra būtinas.
Dėl to, ką jūs kalbate, dėl sunkiasvorių transporto priemonių. Vėlgi kai kurios vežimo kompanijos yra pradėjusios taikyti šitą modelį, vairuotojas, prieš sėdantis į automobilį, yra patikrinamas. Bet, kaip ir pats puikiai suprantate, užsienyje komandiruotėje esančių vairuotojų jūs tiesiog negalėsite patikrinti. Čia šiek tiek skirtingi dalykai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kovojant su pasekmėmis, kai vairuojama išgėrus, kažkodėl mes viską norime užmesti nuomos įmonėms, verslui. Kiek, jūsų manymu, Lietuvoje yra įmonių ar net koks mašinų skaičius, kiek jie nuomoja ir kiek kainuos verslui įdėti tuos autoblokus? Jeigu jūs sakote, yra naujausios technologijos kaip Vokietijoje, kur jos važiuoja mašinos viduje, jos kainuos jau ne tūkstantį, manau, kainuos porą tūkstančių, porą su virš tūkstančių. Kodėl verslui norime užkrauti tą atsakomybę už neblaivių vairuotojų vairavimą? Juk nuomojant automobilį su nuomos įmonėmis pasirašomos sutartys, kuriose yra punktai, kad nuomininkas atsako už visas pasekmes, už avarijas, už vairavimą išgėrus, įvykus įvykiui. Kodėl neužtenka to, nes, sakykim, pilietiškas žmogus išsinuomoja ir pagal sutartį turi įsipareigojimus, o dabar užkraunama būtinybė nuomos įmonėms įsivesti autoblokus. Mano nuomone… Skaičiais, kiek tai galėtų kainuoti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, supratau, kolega. Kadangi jūsų klausimas pakankamai platus, kaip teisininkas pamėginsiu jums atsakyti. Jeigu nebūtų vagių, nebūtų žulikų, tai nereikėtų ir Baudžiamojo kodekso. Jeigu nebūtų asmenų, kurie linkę padaryti tam tikrus pažeidimus, nereikėtų tokio pakeitimo. Sistema gali kainuoti 700–900 eurų, o jeigu tą pačią moderniausią, kaip jūs teisingai sakote, apie 2 tūkst., bet tai yra pareiga to asmens arba tos įmonės, kuri užsiima rizikinga veikla. Leisiu sau pacituoti dvi Aukščiausiojo Teismo bylas ir vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą, kur aiškiai pasakyta ir valstybė pralaimėjo. Tose bylose buvo paprastas sprendimas arba, kaip pasakyti, rezoliucinė dalis. Valstybė nesiėmė priemonių, kad galimo nusikaltimo būtų galima išvengti. Buvo mirties atvejis, kai atlygino žalą. Lygiai taip pat, aš kitą pavyzdį turiu, mieste augantis medis griuvo ir mirtinai sužalojo žmogų. Teismas priteisė iš savivaldybės vėlgi remdamasis tokiu motyvu, kad valstybė ir savivaldybė nesiėmė atitinkamų saugumo priemonių, kad būtų išvengta to nelaimingo įvykio. Jeigu mes šiandien visi kolegos galvojame, kaip sumažinti galimybę, kad būtų padarytas koks nors nusikaltimas, sunkus nusikaltimas, žmonės sužaloti, autoįvykiai ir panašiai, aš manau, mes tą dalyką turime daryti. Čia ne kaina esmė. Esmė yra ta, kada įvyksta nelaimingas atsitikimas, tada pradedame kalbėti, o kodėl taip atsitiko, kas privedė, ir čia kiekvienam iš mūsų yra klausimas, kol mes nesusiduriame su ta situacija arba mūsų artimi giminaičiai, šeimos nariai ir mūsų rato žmonės to nepatiria. Čia yra daug platesnis klausimas. Tam mes turime ir Nukentėjusių nuo smurto fondą, kaip pavyzdys. Lygiai taip pat galime mes klausti, aš čia sutarčiau su jumis, o kam Lietuva, mes, kiekvienais metais skiriame keletą milijonų dėl nusikaltėlių atlyginti žalai, kuri padaroma žmonėms, ir mes iš valstybės tai mokame. O todėl, kad valstybė nesiima atitinkamų priemonių, kad to nebūtų. Bet, deja, yra tokia visuomenė ir yra 10 % žmonių, kurie linkę daryti nusikaltimus arba pažeidimus, jie nesutinka su mūsų bendruomenės taisyklėmis.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Pasirinktas jūsų kelias daugiau bausti verslą, galbūt sudaryti tam tikras sąlygas tiems, kurie prekiauja jūsų siūlomais priedėliais. O kodėl jūs nesiūlote galbūt iš tikrųjų kito kelio – didinti baudas? Tai irgi veiksminga priemonė. Ar jūs manote, kad jinai jau nustojo veikti ir nedaro jokios įtakos? Galbūt ta veiksminga priemonė padidintų biudžeto pajamas ir taip išspręstų kitas problemas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai geras! Vėl pamėginsiu iš teisinės pusės pasakyti. Kad ir kiek Lietuvoje mes esame priėmę sprendimų, dar dirbdamas iki Seimo teismuose, aš galiu jums pasakyti, vienam žmogui teko skirti 37 kartus administracinę nuobaudą. Jeigu girdėjote, buvo toks legendinis taksistas Vilniuje, kuris ir išgėręs važinėdavo, ir be techninės apžiūros, ir panašiai. Ne bauda gali žmogų pamokyti. Kai kuriuos pamoko, taip. Yra tam tikra galimybė, yra tam tikra priežastis ir gali iš to pasekmė iškilti, bet yra kitos priemonės, kurios gali… neįvykti tam nusikaltimui arba baudos padidėjimui.
Kitas dalykas, aš išgirdau iš kolegų tokį siūlymą, ar nereikėtų pritarti siūlymui, kad jeigu asmuo vairavo kažkada išgėręs ir jam yra atimtos teisės, kad prieš atgaudamas tas teises jis turėtų savo automobilyje įrengti. Bet tai yra nuosavybės teisės ribojimas. Paprastas dalykas, jis sakys: čia žmonos automobilis, aš nesu priverstas įrengti jį. Čia yra kalba apie tuos vienadienius, momentinius, valandinius, automobilių nuomą. Tiktai čia yra reguliavimo prašoma.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Tikiu, kad šio projekto tikslai yra kilnūs, bet įgyvendinti jį, aš manau, bus sudėtinga, sukels daug painiavos, daug neapibrėžtumo ir sumaišties. Nuoma automobilių – lengvųjų, komercinių, įvairių – užsiima daugybė įmonių, kiekvieno rajono savivaldybės centre ne po vieną įmonę, šimtai įmonių Lietuvoje. Paprastai ten daugiausia seni automobiliai, ir 10, ir 15 metų senumo naudojami. Kaip jie tą padarys? Investicijos jiems tikrai bus didelės ir ne visiems gal ir įmanoma bus, kai kurie galbūt turės to verslo atsisakyti, nes techniškai į tą automobilį negalima bus įmontuoti tokios įrangos. Aš suprantu naujiems automobiliams, kurie čia Vilniuje kažkur yra naudojami.
Antras dalykas, lizingas, nuomos lizingines… Tai irgi reikia labai aiškiai apibrėžti, kam tai bus taikoma. Pagal dabartinę jūsų nuostatą, projektą tikrai yra daug sumaišties, neaiškumo ir tikrai verslui bus sudėtinga taikyti. Gali netgi atsirasti tokių ir neskaidrių dalykų, ir korupcijos apraiškų.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kadangi klausimas susideda iš dviejų dalių, tai yra vienas, ką jūs kalbėjote, mažuose miesteliuose, kaimeliuose, kuriuose yra automobilių nuoma. Matyt, nujaučiau, kad klausimas gali toks būti, aš ne veltui pasitikrinau. Bet kurį paimsite, ar Šilalę jūs paimsite, ar Šilutę, ar Biržus, ar Pasvalį, faktiškai tokių įmonių nėra. Oficialiai jos neegzistuojančios yra. Tai yra viena, kita įmonė, kuri turi. Įsirengti į automobilį, kaip jūs sakote, 10 metų – jokio skirtumo. Šitas autoblokas… Nesvarbu, kiek metų mašinai yra ir kur tu jį montuosi, skirtumo nėra.
Mes turime kalbėti apie pasekmes ir galimybę užkardyti galimą žalą. Aš puikiai jus suprantu, ką jūs kalbate. Puikiai! Iš verslo pusės susitarkime taip, mes galime sėdėti vienoje vietoje, viename suole ir sakyti: taip, tai reikia daryti, bet kai toje vietoje galimas menamas nusikaltimas gali būti padaromas didesnis, negu kad mes galime jį užkardyti, ir žala gali būti didesnė, ir tą žalą mes atlyginsime iš to paties fondo, tai geriau priemonių imtis tokių. (Balsai salėje) Viena iš galimybių, viena.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamas kolega, visos priemonės, kurios didina saugumą ir mažina nelaimes, yra geros, tačiau ar nemanote, kad kai įvyksta nelaimė, tik tada pradedame siūlyti visokius variantus. Tai yra tam tikras epizodinis veikimas. Ar nemanote, kad turėjo būti ir dabar pažiūrėta sistemiškai? Tuo labiau kad jūs minėjote, kad jau penkeri metai šitas verslas vysto savo veiklą. Galbūt tada kažkas pražiūrėjo ir galbūt reikia siūlyti ir kitoms transporto priemonėms? Ar mes vėl lauksime, kol kažkas įvyks, ir tada siūlysime įvairius variantus? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega. Kaip matote, dar kartą sakau, čia kalbama apie nuomojamus automobilius. Atsakant dar į kolegos V. Rinkevičiaus klausimą, kadangi koreliuojasi jūsų ir kolegos, tai yra Vyriausybė ir poįstatyminiais aktais – Vyriausybės nutarimu arba ministras savo įsakymu nustatytų, reguliuotų, kaip tas turėtų būti, ne įstatymu. Įstatymas – tai nėra taisyklės, įstatymas nėra instrukcija. Įstatymas kalba tiktai apie bendrą tikslą ir apie bendro tikslo siekimą. Tokiu atveju susisiekimo ministras su vidaus reikalų ministru keisdami taisykles, kaip tas turėtų būti naudojama, turėtų įdėti. O komitetai, kurie nagrinės, kurie bus paskirti pagrindiniu ir papildomu, turi plačią diskrecijos teisę projektą koreguoti, Seimo nariai teikti pasiūlymus ir išspręsti šitą problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvus už nori išsakyti N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nors ir nesutinku su R. Žemaitaičiu dėl antstolių įkainių (jis pasisako už tokių didelių palikimą), šis įstatymo projektas mano akyse labai jį reabilituoja, nes jis vienintelis iš Seimo narių sureagavo į tas žūtis, kurios čia įvyko prieš keletą dienų. Nors aš gerbiu M. Majauską dėl daugybės jo labai teisingų kalbų, bet šį kartą jis yra visiškai neteisus. Kaip tik reikia pagirti R. Žemaitaitį, kad jis sureagavo į konkrečias žūtis, į žmonių, kurie patyrė artimųjų netektį, skausmą. Pavyzdžiui, Amerikos kongresmenai yra mums puikus pavyzdys. Jeigu ten tokie dalykai atsitinka, jie reaguoja kitą dieną, jeigu ne tą pačią. Tai labai sektinas mums visiems pavyzdys, ir aš labai džiaugiuosi, kad tokia pataisa buvo pateikta.
Dabar dėl keleto motyvų. E. Pupinis klausia, ar nereikėtų didinti baudų tokiais atvejais. Kokia prasmė didinti baudą, jeigu žuvo žmonės? Koks gerbiamojo E. Pupinio, kurį aš irgi gerbiu, argumentas, kad padidinsime biudžetą? Palaukite, o kaip mes atlyginsime moralinę žalą, dvasinę žalą tiems žmonėms, kurių artimieji žuvo dėl tokio girtuoklio ar žmogaus, kuris galbūt ne girtuoklis, bet jam kažkas galvoje susimaišė, jis prisprogęs sėdo prie vairo ir užmušė tris žmones? Lygiai tas pats buvo taikoma Skandinavijoje. Sėkminga praktika yra taikoma Švedijoje, aš pats buvau, pats mačiau. Ten taikoma, beje, ir visuomeniniam transportui, ir jie labai smarkiai sumažino žuvusių dėl šitų išgėrusių žmonių skaičių. Visiškai pritariu R. Žemaitaičio pataisai, siūlyčiau ją net plėsti – ne tik nuomojamiems automobiliams. Džiaugiuosi, kad tokia pataisa apskritai šiandien svarstoma.
Kolegos, pritarkime tikrai, nepaisykime čia frakcinių dalykų. Paisykime tų artimųjų, kurie patyrė netektį, skausmą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Nesu kategoriškai prieš šį projektą, tačiau techniškai įgyvendinant tikrai sukels daug sumaišties. Pritariu, kad dėl transporto, vežančio automobilius, žmones ir t. t., tai aš suprantu, ar komercinis, ar privatus, ar visuomeninis transportas, vaikams vežti būtina. Tačiau daugybė įmonių, kurios automobilių nuoma užsiima, pavyzdžiui, ne kaip pagrindine veikla, tačiau daline, kažkokia veikla apima ir automobilių. Taip pat lizingo bendrovės ir kitos. Aš neįsivaizduoju, kaip tą techniškai… Galbūt reikia ieškoti kitų priemonių – skatinti, rekomenduoti mokestinėmis priemonėmis ir kitokiais būdais. Tikrai tą reikia daryti, bet skirstyti taip staiga ir verslui, aš sunkiai įsivaizduoju. Man atrodo, kad ir kitose šalyse nėra dar. Galbūt mes norime būti pradininkai ir pirmieji tai įdiegti Europoje.
Dėl valstybinio transporto, dėl kitų, dėl žmonėms vežti naudojamo transporto aš tikrai sutinku. Tačiau kad visam nuomojamam, iš tiesų sudėtinga, dėl to susilaikau.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojant prašau apsispręsti dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 49, prieš nėra, susilaikė 11. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2013 yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – birželio 21 diena.
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2119 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, mes pagrindinę darbotvarkę esame baigę. Deja, dėl rezervinio 3 klausimo rytiniame posėdyje buvo padaryta pertrauka. Tiesiog R. Baškienę, Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją, kviečiu dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ procedūros pabaigimo, nes buvo padaryta pertrauka.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš tiesiog iš šios tribūnos. Pateikimas įvyko, ir mes visi pritarėme po pateikimo. Buvo paprašyta galimybė išsiaiškinti, ar yra kokių nors abejonių, ir čia kliuvo galbūt tik vienas klausimas dėl NATO delegacijos. Kadangi niekas Seimui nepateikė jokių abejonių, aš manau, kad tikrai galima vykdyti svarstymo ir priėmimo procedūras, kad veikla tų delegacijų, kurias paminėjome, ir Tarpparlamentinės Sąjungos, o mes Tarpparlamentinės Sąjungos keitėme ir pirmininką, ir pavaduotoją – D. Šakalienę ir G. Burokienę, o NATO delegacijos, kaip ir žinote, kad buvo pasiūlytas pavaduotoju…
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). …gerbiamas M. Puidokas. Štai kadangi neturime tikrai, kaip dar kartą akcentuoju, jokių pastabų, kas negalėtų ar trukdytų mūsų tolesnius procesus, t. y. svarstymą ir priėmimą, vykdyti, todėl siūlau vykdyti šias procedūras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nematau norinčių dalyvauti diskusijoje. Taigi po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimo stadija. Motyvai. Nėra reiškiami. Taigi priėmimo stadija. Prašom balsuoti. Trys straipsniai. 1 straipsniu, kaip jau buvo minėta, M. Puidokas keičia J. Oleką. 2 straipsniu delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininke skiriama G. Burokienė, pavaduotoja D. Šakalienė.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 43, prieš – 2, susilaikė 14. Taigi nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo yra priimtas. (Gongas)
18.12 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai. Yra norintis pateikti mums pareiškimą N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau padėkoti visų frakcijų atstovams už tai, kad Valstiečių ir LSDDP frakcija grįžo prie rinkimų programos ir užsiėmė silpniausių visuomenės sluoksnių – žmonių, kurie patys savęs negali apginti ir savimi pasirūpinti, tinkamai suskaičiuoti savo kreditų, kad koalicija užsiėmė jų gynimu. Ačiū opozicinėms frakcijoms, ypač Liberalų, kurie iš tikrųjų palaikė visas šitas teigiamas iniciatyvas.
Taip pat dėkoju „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, kad jos atstovas R. Žemaitaitis parengė labai svarbią pataisą, kuri užkardytų girtus vairuotojus, nuomojamais automobiliais užmušinėjančius žmones.
Aš noriu atkreipti visų susirinkusių dėmesį, kad mes palikome dar vieną spragą, tai yra advokatų būtinumas apeliacinėse instancijose. Praeitos kadencijos Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo pernai liepos mėnesį, kad norint apskųsti teismo sprendimą antroje apeliacinėje instancijoje reikalingas advokatas.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Žmogaus teisių konvencija garantuoja kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui teisę vieną kartą be advokato apskųsti bet kokio teismo sprendimą. Toks R. Misiūnas iš Kauno yra apskundęs Lietuvą europiniams teismams ir aš siūlau Seimo nariams, ypač tiems, kurie anksčiau ir šiandien gynė antstolius su jų didžiuliais įkainiais ir priešinosi tarėjų įvedimui, tai yra tiems Seimo nariams, kurie priešinasi europiniam teisingumui, grįžti prie šito klausimo. Klausykite, suteikime žmonėms teisę vieną kartą antrai instancijai – apeliacijai paduoti skundą be advokato. Jie ir taip daug uždirba, o eiliniai Lietuvos žmonės uždirba labai mažai, ypač silpnosios visuomenės dalys.
Gerbiami kolegos, ypač Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, būkite geri, grįžkime prie šito klausimo. Pratęskime šio posėdžio gerąją tradiciją pirmiausia pasirūpinti silpniausiais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, dar yra vienas pareiškimas Seimo narių dėl jungimosi į laikinąją grupę. „Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į Seimo narių ekonominės galios koncentracijai žemės ūkio sektoriuje ištirti grupę.“ Į grupę kol kas užsirašę yra devyni Seimo nariai: J. Razma, E. Gentvilas, V. Gailius, B. Matelis, A. Salamakinas, R. Žemaitaitis, I. Šimonytė, G. Skaistė ir A. Bilotaitė. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas J. Razma, laikinosios grupės pavaduotoju B. Matelis. Tiek šios dienos pareiškimų. (Balsai salėje)
Dabar prašau registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Seimo posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.