LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 242
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 10 d. nenumatytą posėdį, kurio darbotvarkė yra patvirtinta valdybos. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
12.01 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901. Pranešėjas… Ar Palionis yra? Yra. A. Palionis. Dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF*). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome šito klausimo svarstymo pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kai kiekvieną sykį atsistojame prie mikrofono, nereikėtų prognozuoti, kad jau prašysime pertraukos. Šiuo atveju aš dėl darbotvarkės norėjau kalbėtis. Suprantu, kad mes negalime koreguoti valdybos patvirtintos darbotvarkės, bet galime kelti klausimus dėl projektų įrašymo teisėtumo, ar jie pagal Seimo statutą apskritai šiandien gali būti svarstomi. Jeigu valdyba įtraukia tuos, kurie negali būti svarstomi, tai turbūt nėra aukščiau už Seimo statutą?
Šiuo atveju aš bent jau dėl 1-6 klausimo kelčiau tam tikrą problemą, dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kadangi mus pasiekė žinios, kad, svarstant šį klausimą Biudžeto ir finansų komitete, buvo priimtas demokratiniuose parlamentuose precedento neturintis sprendimas – buvo tiesiog komitete balsavimu nuspręsta neleisti kalbėti opozicijos atstovams M. Majauskui ir A. Kubiliui. Kitaip sakant, svarstant tą klausimą, jiems buvo uždrausta pasisakyti, išsakyti poziciją. Tokiu atveju aš nemanau, kad galime laikyti, kad projektas yra apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, nes tai įvykdyta su grubiais demokratijos pažeidimais.
PIRMININKAS. Kaip mano S. Jakeliūnas?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Mes dirbome pagal darbotvarkę. Darbotvarkėje numatytas laikas buvo skirtas ir tos diskusijos nebeįsiterpė į darbotvarkės reglamentą. Aš pasiūliau balsuoti, ar plečiame tą diskusiją, nes buvo suplanuotos ir kitos darbotvarkės. Buvo nuspręsta balsuoti, balsavimas įvyko, kvorumas buvo, balsavimo rezultatai yra – posėdis, mano įsitikinimu, buvo teisėtas. Jeigu kas nors mano kitaip, gali kreiptis į tam tikras institucijas.
PIRMININKAS. Kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Diskusijas nutraukiu, kadangi darbotvarkės nesvarstome. Kalbate apie darbotvarkę. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, kad bent čia, salėje, leidžiate pasisakyti, nors nežinau, ar ilgai tas galios, nes tam, kas šiandien vyko Biudžeto ir finansų komitete, iš tikrųjų trūksta žodžių įvardinti. Jeigu komiteto pirmininkas pasiūlo savo daugumos nariams balsuoti, ar iš viso toliau galima diskutuoti klausimus, ir opozicija dėl to negauna nei teisės paklausti, nei teisės pasisakyti, tai apie ką kalbame? Kur tada yra reglamentas? Kur tada yra kokios nors bendros, normalios, žmogiškos demokratinės taisyklės? Taip, mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, bet kartu mes reikalaujame, kad šitas klausimas nebūtų šiandien svarstomas, nes tai yra šiurkščiausias pažeidimas. Todėl aš iš tikrųjų, Pirmininke, kreipiuosi į jus ir raginu jus pačiam imtis iniciatyvos, nepasiduoti pagundai įjungti buldozerio jau net ir dėl smulkmenų, nes jūs vakar turbūt matėte mitingą, kuriame buvo pasakytas vienas dalykas: mielieji valdantieji, stabtelkite ir įsiklausykite, ką kalba ne tik opozicija, bet ką kalba ir susirūpinusi visuomenė. Jei jūs to neišgirdote, aš dėl to turiu tada labai apgailestauti.
PIRMININKAS. Visiems, kurie mano kalbėti šiuo klausimu, siūlau kalbėti tada, kai svarstysime 1-6 klausimą. Darbotvarkės mes keisti nei galimybės, nei pareigos neturime. (Balsai salėje) Yra.
12.07 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1656 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1656. Taip pat pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Dėl pirmo klausimo nebalsavome dėl pasiūlymo pusės valandos.
PIRMININKAS. Teisinga pastaba. Dėl pirmo klausimo pusės valandos pertraukos nebalsavome. Balsuojame. Aš tikėjausi, kad bendru sutarimu pritarėte, nes prieštaraujančių nebuvo. (Triukšmas salėje)
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 68, prieš – 16, susilaikė 21. Dėl pirmo klausimo paskelbta pusės valandos pertrauka.
O 1-2 darbotvarkės klausimu A. Palionis jau yra paskelbtas ir atėjęs į tribūną kalbėti. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656. Komiteto sprendimas – atmesti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pateiktą dėl įstatymo projekto Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Užsirašė L. Kasčiūnas. Motyvai prieš atmetimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia nuskambėjo viskas labai formaliai, bet iš tikrųjų mes kalbame apie neformalųjį vaikų ugdymą. Noriu pasakyti, kad šiandien Lietuvoje tik 50 % mūsų vaikų turi galimybę ir naudojasi neformaliuoju švietimu, ir tai visiškai nesiekia, tai yra atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Taip pat noriu pasakyti, kad šiuo metu galiojanti neformaliojo švietimo krepšelio sistema turi labai daug rimtų bėdų. Na, pavyzdžiui, ji negalioja ikimokyklinio ugdymo vaikams. Taip pat ji galioja tik vienam vaikui ir už vieną būrelį. Jei tėvai nori investuoti į savo vaikų neformalųjį ugdymą, jų bendrų kompetencijų stiprinimą, į sportinę veiklą, į kitus būrelius, tai šiandien jie realiai tais paskatos mechanizmais pasinaudoti negali, nes sistema nėra sutvarkyta taip, kad galėtų skatinti tėvus investuoti į vaikus.
Mano pasiūlymas yra vadovautis Latvijos modeliu, kuriuo labai aiškiai yra pasakytas paprastas dalykas – tėvai per metus sumoka už vaikų neformalųjį švietimą ir metų gale deklaruodami, parodydami tą sumą, kurią yra sumokėję už vaikų neformalųjį švietimą, galėtų 15 % gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinti. Tai būtų reali paskata šeimoms, norinčioms savo vaikus paskatinti rinktis būtent neformaliojo ugdymo būrelius, ir tam tikra prasme net išskaidrintų mūsų neformaliojo ugdymo tinklą, nes patys tėvai tada reikalautų geresnės kokybės iš tų būrelių. Manau, kad tai yra geras modelis, gera paskata. Todėl nors ir suprasdamas komiteto sprendimą, labai norėčiau paraginti atmesti šią išvadą ir grįžti prie mano siūlymo ir mano varianto. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Svarstymo stadijoje kalba po vieną dėl motyvų už ir motyvų prieš. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Mūsų pasirinktas modelis jau seniai aiškus: vaiko pinigai ir švietimo įstaigų finansavimo didinimas, kitų asignavimų skyrimas. Biudžeto galimybės yra visiškai išnaudotos, kaip visi puikiai žinote. Komitetas, visa tai įvertinęs, pasiūlė nepritarti Seimo nario siūlymui. Atitinkamai siūlau balsuoti už komiteto sprendimą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei atmesti?
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 66, prieš – 29, susilaikė 10 Seimo narių. Projektas atmestas.
G. Landsbergis dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Labai vertinu šitą jūsų gestą leidžiant kalbėti. Gerbiamas Pirmininke, aš suprantu, kad diskusija apie vakar vykusį mitingą nėra patogi ir priimtina jums. Vis dėlto aš manau, kad mes negalime ignoruoti to, ko reikalauja mokytojai ir visa kita visuomenė. Todėl mano siūlymas yra, aš prašau frakcijos vardu pertraukos dėl 1-3 klausimo, projekto Nr. XIIIP-2902, iki kito posėdžio ir laiką panaudoti ilgesnei pertraukai, kuri prasidėtų 14 valandą, truktų iki 15 valandos. Mes turėtume galimybę padiskutuoti su frakcijų seniūnais dėl iškeltų reikalavimų. Kviečiu, Pirmininke, pakviesti frakcijų seniūnus pas jus, kad būtų galima tokią diskusiją įvykdyti.
PIRMININKAS. Klausimas nepaskelbtas, jūsų reikalavimas neteisėtas. (Balsai salėje)
12.11 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902. (Balsai salėje) Svarstymas. Jūs jau kalbėjote ne dėl posėdžio vedimo tvarkos. J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu dėl šio klausimo prašome pusės valandos pertraukos. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J. Jaručio pasiūlymo skelbti pusės valandos pertrauką dėl darbotvarkės 1-3 klausimo. (Balsai salėje) Gerai, dėl vedimo tvarkos suteiksime žodį po balsavimo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 67, prieš – 19, susilaikė 16. Pusės valandos pertrauka dėl 1-3 klausimo.
G. Landsbergis prašė kalbėti. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, prašom paskelbti klausimą ir tada suteikti man žodį taip, kaip numato Statutas.
PIRMININKAS. Taip, kaip numato Statutas, suteiksime žodį Seimo nariams.
12.14 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406. Pranešėjas – V. Rinkevičius. Svarstymas.
J. Jarutis nori pasisakyti šiuo klausimu? Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu dėl šio klausimo prašau pusės valandos pertraukos. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame. Ar norite dar kalbėti? E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, aš kitu klausimu. Ar, priėmus sprendimą atmesti 1-2 klausimą, tai reiškia, kad visiškai atmetamas tas projektas, ar nereikėjo čia paskirti kito komiteto? Jūs taip staigiai užbaigėte tą 1-2 klausimą. Ar čia viskas gerai? Užbaigta procedūra, ir baigėsi?
PIRMININKAS. Balsuojame dėl 1-4 klausimo pertraukos.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 68, prieš – 22, susilaikė 13 Seimo narių. Pertrauka dėl darbotvarkės 1-4 klausimo.
12.16 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903. (Balsai salėje) A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norime paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-5 klausimo pertraukos.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 69, prieš – 24, susilaikė 13 Seimo narių. Paskelbta pusės valandos pertrauka.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Maloniai prašom dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dabar ateina darbotvarkės 1-6 klausimas, bet jo negalima svarstyti, nes išvada priimta neteisėtai. Aš prašau, Pirmininke, elgtis padoriai ir nelaužyti Seimo statuto.
Lygiai taip pat dar kartą noriu priminti G. Landsbergio primygtinį siūlymą išgirsti tai, ką jisai pasakė: daryti ilgesnę pietų pertrauką. Jūs turite galimybę pakviesti frakcijų seniūnus, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką ir aptarti susidariusią situaciją prieš rytdieną. Jūs turite tokią galią ir turite atstovauti ne tiktai valdantiesiems, bet ir Seimo opozicijai, ir ieškoti sutarimo. Mes norime, kad jūs dabar aiškiai atsakytumėte, ar jūs tai darysite, ar ne. Tai yra frakcijos pageidavimas išgirsti iš jūsų aiškų atsakymą.
PIRMININKAS. Aš aiškiai atsakiau – kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jūsų… apie pakvietimą…
PIRMININKAS. Kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu manote, kad yra pažeista procedūra.
M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš pratęsiu tai, ką mano kolega A. Kubilius sakė.
PIRMININKAS. Pratęskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją ir atkreipėme dėmesį į tai, jog buvo nesudaryta galimybė. Net ne apie diskusiją kalbama, bet nei paklausti, nei kalbėti dėl motyvų nebuvo sudaryta galimybė ir komentuoti priėmus sprendimus. Dėl šio klausimo mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją ir kol Etikos ir procedūrų komisija neapsvarstys, prašom nesvarstyti šio klausimo. Todėl prašau paskelbti jį ir suteikti galimybę paprašyti pertraukos.
PIRMININKAS. A. Palionis – dėl vedimo tvarkos.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu visiems komiteto nariams priminti, kad mes šituo klausimu komitete diskutuojame nuo spalio pabaigos. Visi žinome, kad šiandieninis neeilinis posėdis yra sukviestas ir sušauktas dėl 2019 metų biudžeto projekto ir visų lydimųjų svarstymo. Ir šiandien komiteto posėdis buvo sušauktas dėl 2019 metų, o dabar mes ginčijamės dėl pasiūlymo, kuris buvo užregistruotas dėl 2020 metų. Mes dar turėsime visą pavasarį diskutuoti dėl 2020 metų. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dėl šito 10 straipsnio ir konkrečiai dėl šito pasiūlymo iki kovo 15 dienos turi pristatyti savo sprendimą. Kolegos, dėl ko mes ginčijamės?
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį į… Nežinau, kuriuo jūs Statuto straipsniu vadovaujatės, skelbdami pertraukas, bet frakcijos vardu prašant pertraukos reikėtų nurodyti motyvus. Jau tris kartus buvo prašyta pertraukos, ir nė vieno motyvo mes neišgirdome. Kita vertus, mes kalbėjome šiandien su pirmąja Seimo Pirmininko pavaduotoja, ir ji paprašė šiokios tokios darnos Seimo posėdyje. Aš matau, kad iš valdančiųjų pusės tos darnos yra mažai, nes mes dar nepradėjome svarstyti nė vieno klausimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu septynių minučių nusiraminimo pertraukėlę. Ačiū visiems, stovintiems prie mikrofonų. (Plojimai)
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Nusiraminome, susėdome ir pakviesiu, tikėtina, opozicinių frakcijų, jeigu ir kitų frakcijų seniūnai norėtų dalyvauti ir per pietus 1-6 klausimą aptarti… (Balsai salėje) 1-6 klausimą, Kubiliau, prašėte, tai 1-6… (Balsai salėje) Tada nekeičiame darbotvarkės.
12.27 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3007(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3007(2). J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu dėl šio klausimo prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Motyvą pasakykite. (Triukšmas salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Nėra būtina motyvų nustatyti, tiesiog yra pertrauka padiskutuoti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Padiskutuoti reikia, motyvas rimtas.
Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 1-6 klausimo, kad būtų suteikta pusės valandos pertrauka.
V. Juozapaitis. (Balsai salėje) Malonėkite palaukti, baigsis balsavimas, paskelbsiu rezultatus, tada suteiksiu replikai žodį.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 63, prieš – 19, susilaikė 11. Pusės valandos pertrauka.
Mielasis Vytautai Juozapaiti, prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mielas Viktorai Pranckieti, jūs tikrai rizikuojate prarasti šitą garbingą titulą ir aš jūsų mielu galiu ir nebevadinti po tokio elgesio. Bet čia jūsų tragedija.
Aš noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra Tautos atstovybė, ir tikrai tokios patyčios, kurias jūs šiandien čia demonstruojate, nedera ne tik Seimo nariams, bet apskritai tikrai padoriems žmonėms, juolab aukštųjų mokyklų buvusiems docentams. Primenu, kad R. Karbauskis, eidamas į Seimą, garsiai šaukė ir deklaravo, kad visos politinės diskusijos nuo šiol bus Seime. Mielieji, deja, jūs pabūgote šito savo įsipareigojimo ir diskusijos vyksta už Lietuvos Respublikos Seimo langų. Matyt, vėlgi jūs patys prognozuojate ateitį ir turbūt prisiimate atsakomybę.
Taigi aš tik noriu priminti, ko buvo jūsų prašoma posėdžio pertraukos metu, – ne apie 1-6 klausimą kalbėtis arba ne tik apie jį, bet surinkti visų frakcijų vadovus ir atstovus ir pasitarti dėl vakarykščio visuomenės nepasitenkinimo mitingo, kuris yra pagrindinė šios dienos tema. Jeigu jūs bėgate į krūmus, tai jūs tą pasakykite garsiai Lietuvai, gerai? Jūs dar turite galimybę, mielas, išlikti mielu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, būkite jūs sau mielas.
A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien yra Tarptautinė žmogaus teisių diena. Gerbiamas Pirmininkas dalyvavo renginio Mažvydo bibliotekoje atidaryme ir labai gražiai ir labai teisingai šnekėjo apie žmogaus teises.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Bet visiškai priešingai elgiatės atėjęs į šitą salę. Kada jūs buvote nuoširdus? Kai kalbėjote žmogaus teisių gynėjams, ar čia, kai jūs vadovaujate posėdžiui? Jūs tikrai neprimenate posėdžio pirmininko, bet buldozeristą, kuris važiuoja per opoziciją.
PIRMININKAS. Ačiū už komplimentus ir pastabas. Pasakysiu, kad aš labai aiškiai kalbėjau, kad visi turi vienodas teises, ne tik jūs. (Balsai salėje) Nutraukiu diskusiją.
12.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2465(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2465. Pranešėjas – V. Kamblevičius. Svarstymas. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos konservatorių motyvams aptarti, kodėl jie norėtų ilgiau tos pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 69, prieš – 25, susilaikė 9 Seimo nariai. Darbotvarkės 1-7 klausimo pertrauka. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“)
A. Kubilius. Prašom, trumpai dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, taip, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Be moralizavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš negaliu moralizuoti, nes matau, kad jus apėmusios tokios baimės, kad aš jau net nežinau, ką galiu pasakyti, kad jūs negalvotumėte apie perversmą.
Aš tik norėjau pasakyti, kad mūsų frakcija, matydama jus, pakliuvusius į tokius gilius baimės spąstus, nebenori daugiau jokių pertraukų. Tegu A. Palionis atsisėda su J. Jaručiu ramiai ir pasėdi.
Bet mes vieno dalyko norime. Ko norime? Iš jūsų aiškiai išgirsti, ar po nusiraminimo pertraukėlės jūs nusiraminote? Kai mes stovėjome prie centrinio mikrofono ir jums siūlėme, kad per pietus pakviestumėte pasitarti dėl vakarykščio mitingo, jūs pasakėte: gerai, aš tą tuoj paskelbsiu. Dabar jūs skelbiate, kad norite pasikviesti mus tik dėl vieno kažkokio darbotvarkės klausimėlio. Tai ar jūs kviečiate mus kalbėtis dėl to, ko reikalauja visuomenė, ar nekviečiate?
PIRMININKAS. Ačiū, jūs išplėtėte savo prašymą, pasikviesiu jus. Kviečiu jus antrą valandą ateiti. Kada pertrauka?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Siūlome pailginti pertrauką?
PIRMININKAS. 14 val. 30 min. pasitarti dėl vakarykščio mitingo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pagaliau (…).
PIRMININKAS. Į sveikatą. J. Jarutis dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, čia ne baimė, o atsakomybė, kas neatsakinga yra kitoje pusėje. Aš norėčiau pasakyti, kad dėl pirmo klausimo paprašyta pusės valandos pertrauka jau praėjo, turėtume grįžti prie darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, mes sugaišome pusę valandos dėl pertraukų prašinėjimo. Gal geriau iš viso reikėjo šaukti posėdį nuo antros. Iš tikrųjų mes, opozicinių frakcijų atstovai, pažadėjome, kad nesiūlysime pertraukų, bet jūsų elgesys, aš turiu omenyje valstiečių ir socialdarbiečių, yra tikrai nekorektiškas ir tik tokios patyčios iš Seimo narių. Kam tada sušauktas neeilinis posėdis?
12.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-1 klausimas. Grįžtame, jau sugaišome pusę valandos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901. Pranešėjas – A. Palionis. Svarstymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2901(2). Komiteto sprendimas yra pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke, už suteiktą galimybę diskutuoti ir kalbėti, man atrodo, tikrai gana svarbiu klausimu. Jeigu pamenate, buvo įvairiausių diskusijų, kaip keičiasi apmokestinimas turtingiausiems asmenims. Tie žmonės dažniausiai yra įmonių vadovai, valdybų nariai, stebėtojų tarybų nariai, šis klausimas yra konkrečiai dėl jų apmokestinimo. Pradėsiu nuo to, kaip įgyvendinama ši mokesčių reforma ir kaip ji keičia apmokestinimą kiekvieno žmogaus pagal jo gaunamas pajamas. Asmuo, kuris gauna 400 eurų, dėl šios priimtos mokestinės reformos papildomai gaus 14 eurų. Gauni 400 eurų, papildomai – 14 eurų. Jeigu nusprendi kaupti, o jam tikrai reikia kaupti, tai jo pajamos ne didės, bet sumažės 2 eurais.
Jeigu esi Seimo narys ir gauni 2 tūkst. eurų į rankas, tai dėl priimtos šios reformos į rankas pajamos padidės 52 eurais. Tai tiems, kurie gauna minimalią algą, padidėja 14 eurų, Seimo nariui padidėja 52 eurais. Ministrui Pirmininkui, kuris gauna „ant popieriaus“ apie 4 tūkst. 200 eurų, į rankas pajamos padidėja 84 eurais. Tai dar kartą: minimalią algą gaunančiam padidėja 14 eurų, jeigu kaupia, išvis ne padidėja, o sumažėja; Seimo nariui padidėja 52; Ministrui Pirmininkui – 84 eurais.
Dabar, jeigu tu esi labai turtingas ir eini labai atsakingas pareigas ir gauni 8 tūkst. eurų atlyginimą, tai tavo pajamos dėl šios mokestinės reformos padidėja 159 eurais. Bet jeigu tu esi valdybų narys ir priimi sprendimą gauti pajamas tantjemomis, tavo pajamos gali padidėti maždaug 700 eurų. Deja, tiek mokesčių… tiek Finansų ministerija, tiek Biudžeto ir finansų komitetas dar nėra iki galo paskaičiavę, kiek, priėmus šį įstatymą, padidėtų žmogaus apmokestinamos pajamos ir kiek jo pajamos į rankas padidėtų. Mes klausėme Biudžeto ir finansų komiteto – neturime galutinio atsakymo, klausėme Finansų ministerijos – taip pat neturime galutinio atsakymo.
Tai man labai įdomu, gerbiami kolegos valdantieji, kai jūs balsuosite už šį sprendimą, ar jūs žinote, už kokį sprendimą balsuosite? Ar jūs žinote, kaip pasikeis asmenų, kurie yra apmokestinami pagal šį įstatymo projektą, pajamos į rankas? Jeigu jūs žinote, tuomet neapsimetinėkite, kad nežinote, iš kur galima paimti papildomų resursų, kad ir nedidelių, mokytojų atlyginimams ar kitiems biudžetininkams. Jeigu jūs nežinote, tai aš labai labai kviečiu jus rimtai pasidomėti, kaip keisis valdybos narių apmokestinimas, priėmus šį sprendimą, nes konkrečiai pagal šio įstatymo nuostatas apmokestinimas nuo 39 % mažės iki 35 %. Valdybos narių, tai yra tų asmenų, kurie yra kompetentingiausi, kurie yra geriausi specialistai, gauna didžiausias pajamas ir kurie yra dažnai ir įmonių vadovai. Tai jeigu jūs kalbate apie socialinę atsakomybę, apie teisingumą, apie progresinius mokesčius, tai tai, ką jūs darote priimdami šiuo įstatymu, yra visiškai atvirkščiai.
Gerbiami kolegos, aš jus labai rimtai kviečiu susimąstyti ir užklausti Finansų ministerijos, galbūt kolega S. Jakeliūnas jums atsakys, kaip pasikeis asmens, gaunančio tantjemas, pajamos į rankas, priėmus šį įstatymą. Mano skaičiavimais, vėlgi Finansų ministerija jų nepateikė, bet tiems, kurie gauna dešimt vidutinių darbo užmokesčių, dėl priimto šio įstatymo pajamos į rankas kiekvieną mėnesį padidės 700 eurų. Jeigu tai yra socialinis teisingumas, jeigu yra centro kairė ar kairė, kaip jūs deklaruojate, tai aš nelabai suprantu, kur mes esame. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, valdančiosios daugumos programa kalba apie tai, kad mažinsime skurdą ir atskirtį. Apskritai mokesčių reforma akivaizdžiai parodo, kad tai yra melas, nes turbūt nėra problemos, kas antras čia turite kompiuterį, įsijunkite Finansų ministeriją, ten per vidurį yra skaičiuoklė, ir pasižiūrėkite, kaip nuo sausio 1 dienos keisis jūsų pajamos, priklausomai nuo to, kokį atlyginimą jūs gaunate. Jeigu gauni 400 eurų, tai padidės 14 eurų, jeigu gauni 4 tūkst., padidės 104 eurais, o jeigu gauni, kaip jūs įrašėte į įstatymą, 120 VDU, padidės 570 eurų. Ar galime mes kalbėti apie skurdo mažinimą ir atskirties mažėjimą? Aišku, kad negalime. Jeigu mes apskritai kalbame apie 120 VDU, tai tokį atlyginimą Lietuvoje kas mėnesį gauna apie 200 žmonių. Aišku, iki 100 tūkst. jų mokesčiai nepadidės, nes 27 jūs įvedėte, tai bus labai nedidelė pinigų suma, nes biudžetas praranda… virš 120, na, sumokės dalį mokesčių. Na, tai juokinga. Kokia gi ta suma pateks į biudžetą? Šitas įstatymas, kuriame kalbama apie tantjemas, tai vėl labai teisingai kalbėjo kolega, kas iš jūsų čia gauna tantjemas? Na, kažkas iki Seimo gaudavo, garantuoju. Tai yra vienetai žmonių, kurie yra įmonių valdybose, įmonių vadovai, kurių pajamos ir taip yra didelės, ir mes jiems darome vėl mokestines lengvatas. Ar tai jūs žadėjote savo rinkėjams eidami į Seimą? Sakėte, sugriausite seną pasaulį ir padarysite geresnį naują, sakėte, nesielgsite taip, kaip elgėsi buvusieji. Bet aš matau, kad jūs elgiatės blogiau negu buvusieji. Buvusieji bent jau laikė vienodą nuostatą ir nesudarė sąlygų dideles pajamas gaunantiems, turtingiems žmonėms gauti dar didesnes pajamas. Šitas Seimas tą daro kiekvienu savo sprendimu, pradedant „Sodros“ įmokų mažinimu ūkininkams ir individualiai, savarankiškai dirbantiems per mokestinius kitus įstatymus, ir šitas įstatymas yra dar vienas pavyzdys, kad tikrai negalvojate apie tai, ką šnekėjote prieš dvejus metus. Todėl, gerbiami kolegos, siūlyčiau rimtai pagalvoti ir nebalsuoti už tokius įstatymus.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Balsuojame vis dėlto. Motyvai. S. Jakeliūnas – motyvai už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Na, tai, kas čia buvo šnekama, nežinau, iš kokių laikų, bet tai, kas priimta birželio mėnesį, dabar yra koreguojama. Kitaip sakant, mokestinė našta tantjemų gavėjams yra didinama, o ne mažinama. Tai arba nesuprantama, apie ką kalbama, arba yra specialiai kalbama siekiant atkreipti į save dėmesį. Viskas yra suderinta su Finansų ministerija, komitete buvo balsuota bendru sutarimu. Dabar atsiranda kitų interpretacijų. Todėl siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir komiteto bendru sutarimu išreikštą nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke, kad matote, kas ekrane parašyta, apgailestauju, kad nematote, kai stoviu prieš jus. Pradėsiu nuo Statuto 153 straipsnio 4 dalies, kuri sako, kad galima „daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti“. Tai mes kreipėmės į Finansų ministeriją, kad pateiktų, kaip keisis apmokestinimas asmenų, gaunančių tantjemas, 2018 metais ir 2019 metais, kaip pasikeis atlyginimas į rankas. Toks klausimas yra išlikęs ir kviečiu daryti pertrauką būtent pagal šio straipsnio 4 dalį. Jūs prašėte pertraukos dėl 109 straipsnio nustatyta tvarka, čia pagal 153.
Motyvai, kodėl iš tikrųjų kyla labai didelė rizika. Kaip ir girdėjome, tiems asmenims, kurie gauna minimalias pajamas, gauna 400 eurų, atlyginimas padidės 14 eurų. Jeigu jie kaups, jų atlyginimas dar net sumažės. O, pavyzdžiui, Seimo nariams atlyginimas padidės 50 eurų. Tiems asmenims, kurie nedirba, o yra valdybų nariai, kurie gauna tantjemas, yra patys turtingiausi, labiausiai kvalifikuoti, užimantys labai atsakingas pareigas, už tai gaunantys dideles pajamas, priėmus šį įstatymo projektą, atlyginimas į rankas gali padidėti šimtais. Kol kas dar mes neturime Finansų ministerijos atsakymų, kiek tiksliai, bet įvairiais skaičiavimais, aš skaičiuoju 700, galbūt 500.
Gerbiami kolegos, jūs patys balsuodami ar žinote, už ką balsuojate? Ar žinote, kaip pasikeis atlyginimas į rankas priėmus šį įstatymą? Man atrodo, aš turiu įtarimą, kad nežinote.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo? Jei nebus pritarta, tada balsuosime dėl pertraukos.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 32 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta. Siūlau ypatingą skubą ir priėmimą daryti gruodžio 11 dieną.
M. Majauskas dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų aš jaunas, naujas Seimo narys, gal nelabai susigaudau, jūs gal geriau žinote, jūs turite daug patarėjų, padėsite. Bet aš skaitau 153 straipsnį, kuriame sakoma, kad po svarstymo Seimas nusprendžia, ar… Ir vienas iš punktų yra daryti projekto svarstymo pertrauką po svarstymo, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui apsvarstyti. Aš draugiškai kreipiuosi į valdančiuosius ir klausiu, ar jūs žinote, už kokį įstatymą balsavote? Ar jūs žinote, kaip pasikeičia atlyginimas į rankas priėmus šį įstatymo projektą? Tokios informacijos ministerija nėra suteikusi.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Finansų ministerija yra suteikusi informaciją Biudžeto ir finansų komitetui, jums taip pat. Jeigu jūs jos nepastebėjote, aš jums pasakysiu. Tantjemos apmokestinamos dabar tarifu, įskaitant ir darbdavio dalį, 39,3 %. Priėmus šitą įstatymą, už kurį mes ką tik nubalsavome po svarstymo, apmokestinimas būtų 35,7 %. Ar aišku, Mykolai?
PIRMININKAS. Diskusijas nutraukiu.
Kviečiu balsuoti dėl ypatingos skubos. Pritariantieji mano pasiūlymui dėl ypatingos skubos balsuoja už.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 74, prieš – 23, susilaikė 11 Seimo narių. Ypatingai skubai pritarta.
12.49 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas. Taip pat pasibaigė pusės valandos pertrauka. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902. Pranešėjas – V. Rinkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Buvo gauta Teisės departamento pastabų. Pirmai komitetas pritarė, antrai nepritarė, nes įstatymo projektas priimamas kartu su valstybės ir savivaldybių biudžetais, šešių mėnesių laikotarpis jiems nereikalingas, netaikoma ši šešių mėnesių įstatymo įsigaliojimo nuostata.
Trečia pastaba dėl to, kad projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti aptartas šių prekių apmokestinimas, kai iki įstatymo įsigaliojimo yra sudarytos tokių prekių pardavimo sutartys. Tačiau komitetas nepritarė, nes baigiamosios nuostatos yra aktualios ir reikalingos, kai tarifas didinamas, šiuo atveju tarifas mažinamas, tai tokiose sutartyse kokių nors papildomų įsipareigojimų nėra, atvirkščiai – įsipareigojimai mažėja.
Ir komitetas pritarė projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Kultūros komiteto išvadą kviečiu paskelbti R. Karbauskį.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti frakcijos vardu užsirašė S. Tumėnas. Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, kad per pasisakymus 10-ą pavėluotą sekundę išjungsime mikrofoną? Ačiū, bendru sutarimu.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar čia man taikote? Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, žmonių išmintis sako, kad geriau padaryti vėliau negu niekada, ypač kai tai susiję su informacija, jos prieinamumu, perteikimo objektyvumu, skaidrumu. Šio PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimas, siekis, kad būtų sugrąžintas lengvatinis 5 % PVM tarifas periodiniams leidiniams, būtų tiesiog socialinės tiesos atkūrimas. Apie tai mūsų komitete kalbėjo ir regionų leidėjų asociacijos vadovė R. Navickienė, atstovaujanti per 30 leidinių, šiuo metu gyvenančių ties išnykimo riba.
Visų pirma tas 2009 metų tuometinės valdžios kirtis buvo skaudus regionų spaudai, ne tik regionų, bet ir tokiems leidiniams kaip „Literatūra ir menas“, „Nemunas“ ir kitiems. To sprendimo vaisiai buvo ypač kartūs. Paminėsiu keletą: nuo 2009 metų sausio PVM buvo padidintas nuo 5 % iki 21 %. Apmokestinti honorarai nuo 15 % iki 34 %. Bendras mokesčių kilimas – 35–40 %. Paštas tuomet prenumeratos įkainius padidino iki 70 %. Pajamos į skelbimus spaudoje ekonominės krizės metu krito 40–60 %. Noriu priminti, kad iš visų ekonomikos šakų spauda tuomet nukentėjo daugiausiai, tai lėmė ne tik ekonominė krizė, bet ypač Seimo sprendimai. Kitoms ekonomikos šakoms mokesčiai didėjo keliais procentais, o spaudai – net iki 40 %. Tuomet PVM didinimas buvo dangstomas, kad spaudos ateitis interneto erdvėje, kad popierinė spauda miršta ir panašiai. Tik 2011 metų pabaigoje Respublikos Prezidentės iniciatyva buvo parengta pataisa, bet 2012 metais, kai PVM buvo sumažintas iki 9 %, spauda, ypač vietinė, regioninė, jau buvo sugniuždyta.
Paminėsiu ir dar vieną kitą pasekmę. Nemažai leidinių užsidarė, vyko masinis žurnalistų atleidimas iš darbo. Pabrango periodinių leidinių prenumerata, nes tai lėmė padidėję mokesčiai. Sumažėjusios pajamos iš skelbimų, pašto pristatymo įkainių didėjimas. Aišku, sumažėjo ir spaudos leidinių periodiškumas, apimtis. Redakcijos buvo priverstos suktis, kad išgyventų, buvo sustabdyta dauguma plėtros projektų, kai kuriose redakcijose žurnalistai turėjo dirbti ir žurnalisto, ir valytojo, ir vairuotojo darbą. Suprastėjo leidinių kokybė. Mokestinė našta lėmė, kad regionuose spaudos pristatymas pavieniams prenumeratoriams tapo daug brangesnis negu apskritai leidinio savikaina.
Kai kas nuogąstauja, kad spauda gali atsidurti politikų rankose. Atvirkščiai, taip atsitiko tuomet, 2009 metais, nemažai leidinių tada rajonuose atsidūrė verslininkų ir politikos įtakos zonose, nes akcijas įsigydavo rajonų politikų šeimos, ėmė kurti VšĮ, kurios tapo politinių interesų priedanga. Tada ir buvo smogtas smūgis viešumui, skaidrumui, nuomonių įvairovei, demokratijai.
Kad spauda šiandien gyva, vadinasi, tai liudija, kad ji visuomenei reikalinga. Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Šiandien matome, su kokiomis problemomis susiduria mūsų švietimo sistema, visa švietimo bendruomenė. Tačiau šiandien, XXI amžiaus Lietuvoje, visiškai neliko pedagoginės spaudos, o žurnalisto pedagogo profesija tapo nereikalinga. Sunku šiandien net tuo patikėti. Net sovietmečiu vaikams ėjo „Genys“, moksleiviams – „Moksleivis“. Ar tai norma, kad mokiniai šiandien neturi rašytinės tribūnos? Tada prireikia užimti ministerijos koridorius. Visa tai, ką jie išsako dabar streiko metu, visa tai būtų galima išsakyti savo pedagoginėje spaudoje. Jokie biuleteniai neatstos pedagoginės spaudos.
Yra oponentų, tebeteigiančių, kad rašytinė spauda išnyks. Nežinau, ar tai įvyks ir kada. Panašiai kalbėta, kad, atsiradus skaitmeninei fotografijai, neliks juostinės, kad televizija ir kinas išstums teatrą, kad elektroninė knyga išstums popierinę. Taip neatsitiko ir dar negreit atsitiks, nes visada bus žmonių, kurie kasdien norės iš pašto dėžutės pasiimti leidinį ir jį skaityti, gerdami rytinę kavą. Ir ne tik skaityti, o analizuoti, nes priešokiais, kaip dabar paprastai tai daroma maigant telefoną, to neįmanoma padaryti. Tai man primena greitojo maisto situaciją. Aišku, nelengva lygiuotis į Skandinavijos šalis, į Didžiąją Britaniją, kur yra nulinis PVM spaudai, bet norėtųsi bent jau Europos Sąjungos šalių PVM spaudos leidinių vidurkio.
Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam siūlymui – taikyti lengvatinį 5 % tarifą periodiniams leidiniams, nes tai tarnaus skaidrumui, viešumui ir demokratijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Majauską į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų buvo paminėta keletas svarbių pono S. Tumėno argumentų ir aš prisidėčiau dar keliais. Bet turiu ir keletą argumentų prieš, apie kuriuos šiek tiek vėliau. Suprantame, žinoma, kad laikraščiai yra ne vienintelė spauda, yra ir žurnalai. Žurnalai teikia įvairius gerus, gražius pavyzdžius ir galbūt taip skatina visuomenę sekti tam tikrais gražiais ir gerais pavyzdžiais. Taip pat žinome, kad kiekvienais metais brangsta spausdinimas ir brangsta popierius. O popierius kiekvienais metais brangsta nuo 5 iki 7 %, kas mažina žiniasklaidos priemonių pelną.
Reikia prisiminti, jog buvo įvesta nemažai reklamos draudimų, tai yra alkoholio, lošimų, greitųjų kreditų, ir tai taip pat reikšmingai mažina žiniasklaidos priemonių pajamas. Taip pat reikėtų prisiminti, jog darbo santykių apmokestinimas keitėsi. Anksčiau dominavo autorinis apmokestinimas, dabar didžioji dalis – pagal darbo santykius, tai vėlgi padidintas apmokestinimas ir mažesnis pelnas. Taip pat ne paslaptis, jog labai didelė dalis žiniasklaidos priemonių, laikraščių, spausdinami Lenkijoje, kur yra labai gera infrastruktūra, – užsakai, per kelias dienas tau atveža atspausdintą. Žinome, kad ten yra taikomas nulinis PVM spausdinimui.
Taigi iš tikrųjų yra nemažai argumentų, kodėl reikėtų remti, ir ypač remti regioninę žiniasklaidą, kur problemos yra tikrai labai labai didelės, ir išsilaikyti, išlikti konkurencingai, objektyviai ir nepriklausomai yra labai sunku. Vienintelis dalykas, kuris kelia nerimą, kodėl dabar? Kodėl valdančioji dauguma nusprendžia prieš rinkimus mažinti mokesčius žiniasklaidai? Man atrodo, tai yra elementarus saldainis prieš rinkimus spaudai siekiant, kad apie valdančiuosius parašytų šiek tiek gražiau. Jūsų sprendimas – jūsų pasirinkimas. Man atrodo, kad tokiais sprendimais jūs žiniasklaidos tikrai nenupirksite ir neįtikinsite jus parodyti geriau, negu iš tikrųjų esate.
Kviesčiau priimti tokį sprendimą po rinkimų. Tai būtų objektyvesnis, skaidresnis ir, manau, nuoširdesnis sprendimas. Taip pat neiškraipytų žiniasklaidos priemonių, nes žinome, kad didžioji dalis naujienų žiniasklaidos yra perėjusi į internetinę žiniasklaidą, ir tokios įvairios lengvatos tik iškraipo konkurencinę aplinką. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti K. Glavecką. Nėra. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad dėl šio teikiamo projekto gana vieningai balsuosime ir mūsų, esančių opozicijoje, balsų bus, nes visi suprantame, kad spaudos, ypač regioninės, finansinė situacija, nors šiandien yra šiek tiek pagerėjusi, lyginant su jau cituotu sunkmečiu, tikrai nėra gera. Parėmimas keliais procentais sumažinant pridėtinės vertės tarifą yra tikrai objektyviai pagrindžiamas.
Tik tenka apgailestauti dėl kai kurių šio projekto atsiradimo aplinkybių. Aš manau, jei tas projektas būtų šiek tiek anksčiau pateiktas, o ne pačioje baigiamojoje biudžeto priėmimo stadijoje, galbūt mes būtume radę ir tikslesnių formuluočių, ir tikslingiau nukreipę tą paramą. Dabar projekte liko paminėta tik išimtis, kad ta lengvata nebūtų taikoma smurtiniams, erotiniams leidiniams, pažeidusiems etiką. Bet jeigu žiūrėtume į leidinių spektrą, ypač regionuose, jų yra tikrai labai įvairių. Pavyzdžiui, ar yra pateisinama lengvata, kurią gaus partiniai laikraščiai? Partiniai – sąlyginai sakau. Sakykime, koks nors vietinis partijos lyderis yra pagrindinis akcininkas, tokia spauda neretai išlaiko aiškų politinį kryptingumą ir nepasakyčiau, kad vykdo kokią nors didelę visuomeninę misiją. Čia ir su Seimo nariais susijusių leidinių, matyt, būtų galima rasti.
Man atrodo, jeigu būtume įdėmiau padiskutavę, galbūt būtume radę formuluočių, kad PVM lengvatos vertė tektų tikrai nepriklausomai spaudai ir kad nebūtinai tektų, tarkime, visiškai pramoginei spaudai, kuri nebūtinai yra erotinė, bet skirta grynai pramogoms. Manau, buvo galima viską tiksliau išspręsti.
Dar vienas dalykas dėl paties projekto autorystės. Šiaip mes matome, kad mokestiniai projektai, kurie keičia biudžeto įplaukas, paprastai teikiami Vyriausybės. Su reta išimtimi kai kurių Seimo narių kosmetiniai siūlymai, aišku, gali šiek tiek papildyti. Šis projektas pasirašytas trijų Seimo išrinktųjų: S. Skvernelio, R. Karbauskio ir R. Baškienės. Gerbiamas Seimo Pirmininke, man tik klausimas, kodėl jūsų nepriėmė į tą ratą išrinktųjų, kurie galės pagrindinį nuopelną spaudai skelbti? Jūs susirūpinkite! Man atrodo, ir jūsų pavardė ten turėjo būti.
Šiaip, man atrodo, būtų solidžiau ir tvarkingiau, jeigu Vyriausybė būtų pateikusi bendrą paketą ir nebūtų to įspūdžio, kad šis teikimas slepia norą sulaukti atgarsio kai kuriems tiems teikėjams, galbūt po tam tikro laiko tampantiems kandidatais į prezidentus ar kitas politines pareigas. Štai yra toks papildomas lydintis šleifas, kuris tą gerą, teisingą įspūdį dėl pačios krypties šiek tiek gadina. Bet, nepaisydamas tų visų dalykų, aš balsuosiu už, nes, kaip minėjau, objektyviai tokia lengvata šiandien yra pateisinama ir suprantama.
PIRMININKAS. Dėkoju už rūpestį. Kviečiu diskutuoti A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbėsiu trumpai. M. Majauskas išsakė, aš manau, pagrindinius dalykus, dėl ko buvo brangimai, dėl ko keitėsi spaudos pobūdis, daugybė informacinių portalų užėmė spaudos, spausdintos spaudos, vietą ir tas procesas prasidėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Aš suprantu, kad kai kam atrodo, kad tarptautiniai leidiniai atsisakė spausdinto pavidalo dėl Seimo sprendimų, tačiau tam buvo objektyvių priežasčių, išties daugybė labai rimtų leidinių nebeturi spausdinto pavidalo. Bet Lietuvoje kita padėtis ir, be abejo, priimamas sprendimas atitinka mūsų situaciją, tik nereikia būti fariziejais aiškinant, kad dėl anksčiau priimtų sprendimų spauda neteko dalies pajamų, nes dėl šiuo metu priimtų sprendimų taip pat neteko dalies pajamų, atsisakant reklaminių… atsižvelgiant į reklaminius apribojimus.
Tačiau aš ne apie tai, aš noriu tiesiog iškelti klausimą. 2006 metų Europos direktyva numato, kad lengvatos gali būti taikomos laikraščiams, periodinei spaudai ir knygoms, taip pat vadovėliams. Lengvata yra 9 %, tačiau kodėl greta periodinės spaudos neatsirado tarp lengvatinių 5 % tarifas ir vadovėliams? Direktyvoje parašyta, kad galimas toks variantas, senokai galimas. Kodėl vadovėlių, kurie iš tikrųjų moksleivių tėvams itin brangiai kainuoja, nėra tarp šitų lengvatų, kodėl jiems nesiūloma? Aš manau, kad daugelis opozicijos klausimų dėl to, kad siūlymas yra prieš rinkimus, atkristų, jeigu tarp šitų lengvatų būtų įrašytos knygos, vadovėliai, tačiau taip nėra. Aišku, kad reikalingas ir finansinis paaiškinimas, manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi atsakymus, kaip keisis dėl to biudžeto pajamos, nes sunku surasti apibendrintą informaciją, kaip tai įvyks. Tačiau vėlgi pabrėšiu, kad naudotis lengvata turi turėti teisę, manau, Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti, ir knygų, o pirmiausia vadovėlių leidėjai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, džiugu, kad ir opozicija šiam projektui žada pritarti. Aš manau, kad šiandien bus ir vadovėliams, periodiniams leidiniams, tik noriu priminti, kad nuo 2009 metų niekas negirdėjo nei leidėjų, nei redaktorių, nei spaudos erdvės žmonių. Nėra svarbu, man regis, kas pristato, svarbu, kad tai būtų prasminga ir naudinga Lietuvai. Čia kolega užsiminė, kad artėja rinkimai, kad čia su tuo susiję. Tačiau aš nežinau, kaip, pavyzdžiui, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Naujoji Romuva“ ir dar daugybė leidinių, šitos erdvės žmonių čia gali būti sietini su rinkimais? O šita lengvata bus jiems visiems taikoma.
Dar noriu pasakyti, čia buvo priminta Lenkija, taip, dabar vežama spausdinti į Lenkiją. Šita įstatymo pataisa, aš manau, ir padės, kad mes remsime Lietuvos ekonomiką, o ne kaimyninės šalies ekonomiką.
Dar svarbus dalykas, kad vienokia situacija yra Vilniuje, kitokia situacija yra regionuose, ir ypač regionams šita įstatymo pataisa yra svarbi. O tikiu, kad tas tarifas bus sumažintas ateity ir vadovėliams. Tuo esu įsitikinęs.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų sąlygos žiniasklaidai nėra lengvos Lietuvoje, ypač rajonuose. Kaip minėjau, taip, popierius brangsta, taip, įvesti reklamos įvairūs draudimai mažina pajamas, taip, apmokestinimas didėja, nes nuo autorinių žurnalistai eina prie darbo santykių, taip, dalis žiniasklaidos važiuoja spausdintis, iš tikrųjų užsako Lenkijoje, kad atspausdintų, kur yra taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis spausdinimui. Bet lygiai taip, jūs, gerbiami valdantieji, ne 2016 metais nusprendėte paremti spaudą, ne 2017 metais, o 2018 metais prieš nemažai rinkimų, taip pat ir savivaldos rinkimų regionuose. Tai yra jūsų rinkimų programos, matyt, dalis norint, kad apie jus parašytų gražiau, negu kad yra. Aš vis dėlto manau, kad žiniasklaidos nenusipirksite ir jinai parašys taip, kokie jūs iš tikrųjų esate.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 8 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta. Įrašyta į rytdienos darbotvarkę, todėl siūlau ypatingą skubą. Ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos? Pritariame. Dėkoju.
V. Čmilytė apie žmogaus teises. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip žinote, šiandien minime Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 70-metį. 1991 metais ši deklaracija buvo ir Lietuvoje ratifikuota, prie jos mes prisijungėme. Šiandien minėdami šią dieną mes, Liberalų frakcija, norėtume įteikti valdančiųjų daugumos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui šią deklaraciją kaip priminimą, kad žmogaus teisės yra pagrindas. Tai yra mūsų valstybės pagrindas. Nors kartais opozicija ir pozicija skirtingai jas suvokiame, šis dokumentas turėtų priminti mums mūsų bendras vertybes. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas Ramūnai Karbauski, jeigu galima, vieną sekundę dėmesio. Nieko pikto nepasakysiu, aš tiktai noriu palinkėti būti nuosekliems. Jeigu mes šiandien atstatėme tą buvusią 5 % PVM lengvatą (dar neatstatėme, bet to link einame) kultūrinei žiniasklaidai, tai primenu, kad tąsyk taip pat buvo ir kultūros renginių organizavimui, ir visiems šitiems procesams taip pat galiojo ta lengvata. Jeigu esate nuoseklūs, tai kyla klausimas, kodėl to nedarome ir kodėl tas nevyksta? Tuo labiau kad yra užregistruotas ir įstatymo projektas, jau seniai seniai guli.
O gerbiamam S. Tumėnui noriu priminti, jis taip nostalgiškai prisiminė tarybinius laikus, kai „Genį“ skaitėme, kad mes skaitėme ir „Lietuvos pionierių“, ir „Žvaigždutę“, ir „Murzilka“ buvo. Matyt, tai buvo tie leidiniai, kurie suformavo ir kai kurių Seimo narių sąmonę, ir mes šiandien turime, deja, to pasekmes.
Aš tik noriu priminti ir pasakyti, kad honorarai tąsyk buvo neapmokestinti, o buvo galbūt ir per prievartą, bet vis dėlto žmonės, kurie gaudavo tuos honorarus, buvo įpareigoti mokėti „Sodros“ mokesčius. Tai juos dabar gelbsti ir skaičiuojant pensiją.
PIRMININKAS. Replikuoti – dvi minutės.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taigi, jeigu jau ką nors pasakome, tai iki galo reikėtų įvardyti. Ačiū, mielas Pirmininke, kad leidote.
PIRMININKAS. Prašom, mielas.
13.15 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(3). Pusės valandos pertrauka praėjo. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mes čia diskutuojame apie malkas, įvairius produktus ir šia tema, o dėl įstatymo projekto gruodžio 5 dieną Biudžeto ir finansų komitetas diskutavo ir pritarė įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 1.
Tačiau kadangi buvo pateiktas Seimo nario J. Oleko siūlymas, dėl jo mes šiandien komitete diskutavome ir sujungėme buvusį Seimo narių siūlymą su šituo. Atsižvelgėme į Europos teisės departamento išvadą, kuriai pritarėme iš dalies, kad būtų geresnis atitikimas Pridėtinės vertės mokesčio direktyvai. Į J. Oleko siūlymą taip pat atsižvelgėme iš dalies, pačią formuluotę, tačiau iš ankstesnio projekto pritraukėme, jungdami paminėjome, kad tai yra buitiniai vartotojai, o ne kitos kokios nors organizacijos ar įmonės. O dėl šito jau sujungto įstatymo projekto ir komiteto nuomonės komitetas pasisakė taip: už balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 1. Toks pristatymas. Ir rezultatas yra sujungti įstatymų projektai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų atrodo labai keistai, kai mes XXI amžiuje taikome papildomas lengvatas ne hibridiniams automobiliams, tarkime, ne vadovėliams, knygoms, nežinau, branduolinei fizikai, o XXI amžiuje nusprendžiame taikyti lengvatą malkoms. Na, skamba iš tikrųjų gana keistai, bet apie konkrečius argumentus pakalbėsiu.
Prieš metus mes daug diskutavome apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui ir kodėl jos iš tikrųjų labai reikia. Vienas dalykas, sakėme, kad nuo centrinio šildymo žmogus negali atsijungti, jis jį turi ir jis juo turi naudotis. Taip pat centrinis šildymas yra brangus, neefektyvus ir jį tiekia valstybė. Valstybė tave verčia naudotis paslauga, kuri yra brangi ir neefektyvi. Todėl mes sakėme, kol valstybė nesusitvarkys su centriniu šildymu, neužtikrins, kad šildymas yra konkurencingas, kad kaina nėra didelė arba bent jau nedidėja, tol mes taikome pridėtinės vertės mokesčio lengvatą.
Šiuo atveju žmogus yra vis dėlto laisvas pasirinkti, kokia jisai nori naudotis šildymo priemone. Skirtingai nei esant centriniam šildymui, čia realią naudą gali pajusti ir tiekėjas, ir pardavėjas, ir dar tarpininkas, ir neaišku, ar galutinis vartotojas. Centrinis šildymas yra išskirtinis dalykas, nes jis yra reguliuojamas, kaina yra reguliuojama, ir jeigu yra pritaikoma lengvata, ta visa lengvata nukeliauja vartotojui.
Čia lengvatą pasidalins, kaip minėjau, ir prekybininkas, ir tiekėjas, ir tarpininkas, ir perpardavėjas, ir ar paskutinis vartotojas gaus tą naudą, nėra aišku. Tuo labiau didelė dalis visuomenės vis dėlto perka malkas nelegalioje rinkoje. Ir ar juos ši lengvata paskatins išeiti iš šešėlio, aš nesu tikras. Jeigu nuvažiuoja į mišką, prisikerta malkų, iš dėdės ar draugo nusiperka už grynuosius pinigus, tokia lengvata tokių santykių ir tokio principo tikrai nepakeis. Aš vis tik turiu labai rimtų abejonių, ar galutinis vartotojas gaus tą naudą ir ar mes pasieksime tą tikslą, kurio siekiame. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes einame teisingu keliu. Čia prieš mane kalbėjęs kolega pasakė, kad valstybė atsakinga už centrinį šildymą, o tiems žmonėms, kurie neturi centrinio šildymo, yra galimybė rinktis.
Mielas kolega, kokią galimybę rinktis turi kaime, viensodyje gyvenantis žmogus. Jis turi galimybę rinktis anglis, malkas ir galbūt dar vieną kitą kuro rūšį. Bet jokios galimybės rinktis centrinį šildymą jis neturi. Mes jau nemažai malkų priskaldėme nutiesę ir prijungę centrinius kanalizaciją ir vandentiekį į kaimiškas vietoves, kur dabar gresia baudos arba kiti sprendimai.
Aišku, gaila, kad mes šį sprendimą svarstome tik šiandieną. Tokį pat projektą buvau pateikęs prieš 2017 metų biudžeto svarstymą. Tada nugalėjo centrinio šildymo šalininkai. Šiandien aš turiu tik galbūt keletą pastabų. Dėkoju komitetui, kad iš dalies priėmė mano siūlymą. Mano siūlymas iš pradžių buvo platesnis – neapsiriboti vien tik malkomis, nes kai kurios Europos valstybės turi lengvatinį tarifą ne tik malkoms, netgi ir tokiam kurui kaip anglims mūsų kaimyninė Lenkija turi tokią lengvatą. Aš anglims nesiūliau, bet galbūt šiaudų, biokuro, kitoms formoms būtų galima taikyti. Bet šiandien artėjame prie kompromiso, kur turbūt sprendimas bus, kad vis dėlto mūsų dauguma pritars lengvatinį tarifą taikyti malkoms ir medienos gaminiams, skirtiems kūrenti. Tai gali būti ir granulės, ir briketai, ir panašūs dalykai.
Tiesa, yra dar viena problema, kurios mes neišspręsime, – tai tos mažosios viešosios įstaigos. Sakykime, kaimo ambulatorijos, mokyklos, kurios taip pat negali šiandien prisijungti prie centrinio šildymo arba naudoti kokį nors kitą centrinį kurą, pavyzdžiui, dujas. Bet siūlau daryti ir kviečiu daryti tą žingsnį, kuris leistų nemažai daliai buitinių vartotojų, paprastiems kaimo žmonėms ir mažesnių miestelių gyventojams, turėti šiek tiek mažesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir taip kaip nors amortizuoti augančias malkų kainas.
Kaip žinote, per šiuos metus beveik 25 % pabrango malkos, ir turbūt vienintelis mūsų instrumentas, kurį mes galime suteikti, kad apsaugotume žmones nuo didesnio kainų kėlimo, būtent suteikimas šio lengvatinio tarifo, kurį, kaip sakiau, naudoja kitų valstybių gyventojai.
Dėl valstybės galimybių daryti įtaką ir galbūt naudoti kokį nors švaresnį biokurą. Taip, galbūt mes galėtume paskatinti mūsų vartotojus daugiau naudoti saulės buitinės energijos. Galbūt mes galėtume kaip nors kompensuoti našesnius ar švaresnius net ir tos malkinės medienos deginimo įrenginius, specialius katilus, kuriuose būtų galima naudoti tik briketus arba tik granules. Bet kol to nėra, man atrodo, yra teisingas žingsnis žmonėms suteikti tokią galimybę pasinaudoti šia lengvata naudojant malkas ir kitus medienos gaminius, kurie skirti kūrenti, ir galbūt turėti galimybę ateityje įsidiegti naujesnius katilus, kurie būtų ekologiškesni ir būtų mažiau teršiantys aplinką. Todėl, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui ir nuo Naujųjų metų sudaryti šiokį tokį stabdį malkinės medienos kainoms kilti ir atsikvėpimą tiems kaimo ir mažų miestelių žmonėms, kurie neturi galimybės prisijungti prie centrinio šildymo ir centrinio šilto vandens tiekimo sistemų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S. Jakeliūną vėl į tribūną. Svarstysime pataisas ir pasiūlymus. (Balsai salėje) Pakviečiau pranešėją. Atsiprašau, palaukite. (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Turime Europos teisės departamento išvadą ir ją jau trumpai pakomentavau. Iš esmės jai pritarėme iš dalies. Tose formuluotėse, aš manau, yra sujungtos įstatymo iniciatorių ir direktyvinių reikalavimų nuostatos. O detalesnius komentarus paliksime Mokesčių inspekcijai, ko ji, be abejo, ir pageidauja, bet manau, kad ši formuluotė palankesnė taip pat ir mokesčių administratoriui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, komiteto pasiūlymas suderintas. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam pasiūlymui? Galime. Ačiū.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Oleko. Prašom pateikti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaip aš minėjau, mano pasiūlymas buvo, kad mes suteiktume pridėtinės vertės mokesčio lengvatą malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti. Kaip supratau, komitetas šią dalį mano pasiūlymo priėmė, o kita dalis buvo išbraukti buitinius vartotojus. Bet kadangi mes išsiaiškinome dėl Europos teisės departamento ir Europos Tarybos direktyvų nuostatų, tai aš tą pasiūlymą atsiimu, o su šiuo pasiūlymu, kuris yra priimtas kaip pritarti iš dalies, sutinku, kad yra tinkamas, ir kviečiu Seimo narius pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Ačiū pranešėjui.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, tikrai ne visada išsigąskite, kai mes atsistojame prie mikrofono. Aš visai nekaltu reikalu. Tiesiog norėjau pasakyti, kadangi kurui pats naudoju malkas, dėl to nusišalinu nuo dalyvavimo ir balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi aš taip pat turiu galimybę naudoti malkas, irgi nusišalinu nuo balsavimo. (Šurmulys salėje) Gerai, nebekelkime nereikalingų emocijų. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti po svarstymo. Atsiprašau, dar turi būti motyvai. Motyvuojančių sąraše yra J. Olekas už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt ne vienas galėjo per savo gyvenimą naudoti malkas kūrenti, tai dėl to neišsigąskite. Aš manau, kad kalbame apie pusę Lietuvos žmonių, kurie nesinaudoja centriniu šildymu. Yra tokie skaičiai. Dalis iš jų, tiesa, turi galbūt dujinį šildymą ir kitokį, bet didžioji dalis turi galimybę naudoti būtent kietąjį kurą. Man atrodo, kad malkos yra vienos iš to kuro, kuris yra gaminamas Lietuvoje. Suteikdami tokią galimybę, mes ne tik kad palengviname dalią tų žmonių, kurie naudoja malkas ir medienos produktus, skirtus kūrenti, bet taip pat sudarome galimybę ir papildomoms darbo vietoms Lietuvoje – paruošti tokią medieną ir produktus.
Kita vertus, nors kai kas abejoja, bet pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas sudaro galimybę ir dalį šiandien vykstančios prekybos šešėlyje ištraukti į dienos šviesą ir leisti mokėti mokesčius. Aš manau, kad tikrai 9 % tarifas ženkliai sumažina norą rizikuoti nei 21 % tarifas tiems, kurie parduoda medienos gaminius, skirtus kūrenti. Be to, galimybė naudoti būtent malkas daugeliui žmonių iš tikrųjų sudarys sąlygas, kad nors jie įdeda daugiau darbo kūrenti savo namus, tą reikia padaryti ne taip, kaip esant centriniam šildymui – tik atsisukti termometrą, bet ir pačiam pasikurti…
PIRMININKAS. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). …teisybė, kad mes paskirtume tokį mažesnį tarifą.
PIRMININKAS. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš irgi turiu interesų konfliktą: mėgstu barbekiu – ant laužo keptą mėsą, vis dėlto negaliu nusišalinti nuo šio sprendimo, nes, man atrodo, labai svarbu išsakyti argumentus ir dalyvauti balsavime.
Aš priminsiu, kaip ir minėjau, kad naudą centrinio šildymo gauna tiesiogiai vartotojas, centrinis šildymas yra reguliuojamas, tai yra kiekvieną kartą kaina yra nustatoma valstybinio reguliuotojo, kuris apskaičiuoja. Jeigu yra sumažinti mokesčiai, atitinkamai visą tą naudą gauna vartotojas. Šiuo atveju neaišku, kas gaus naudą, ir neaišku, ar kaime tai močiutei, kuri perka malkas juodojoje rinkoje, nemokėdama jokių mokesčių, iš tikrųjų tai ką nors pakeis ir ar ją paskatins toks sprendimas mokėti mokesčius. Aš nesu tuo tikras. Man atrodo, taip, kaip mes nepriimame pridėtinės vertės mokesčio lengvatų maistui, gėrimams, nes sakome, kad prekybininkai didžiąją dalį to pasiims, čia yra lygiai tokia pati rizika, kad didžioji dalis tos naudos atiteks prekeiviams, tarpininkams, bet galutinis vartotojas naudą pajus minimaliai.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Norėčiau paprašyti jūsų, kad jūs įvestumėte truputį tvarkos į Seimo posėdį. Kadangi buvo pareikšta nuomonė dėl nusišalinimo, jūs turėjote reaguoti ne savo nusišalinimu, į kurį turėtume reaguoti mes, bet reaguoti kaip posėdžio pirmininkas ir aiškiai pasakyti, kokia yra praktika, teismų praktika, dėl nusišalinimo Seimo narių ir ar priimamas, ar nepriimamas, nes dabar visi čia vienas po kito pradės nusišalinti. Jūs turėtumėte paaiškinti, ar priimtas nusišalinimas, ar nepriimtas, ir toliau tęsti pasisakymus. Ačiū jums už drausmę posėdžio metu.
PIRMININKAS. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš norėjau pastabą gerbiamam kolegai M. Majauskui, kuris diskusijų metu kritikavo mus sakydamas, kad mes nepalaikome PVM lengvatos elektromobiliams ar hibridams. Bet gerbiamas M. Majauskas, specialiai pasižiūrėjau balsavimus, ne tik kritikavo, bet pats balsavo prieš. Taigi jūs prieštaraujate pats sau.
O dėl PVM lengvatos malkoms iš tiesų jūs kalbate netiesą, nes kaip tik sumažinus PVM lengvatą įplaukos į biudžetą padidės, nes bus didesni pirkimai, ir aš manau, kad nuo to bus tik geriau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau tvarkos, sėskite į vietas ir balsuojame po svarstymo. (Balsai salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 76, prieš – 1, susilaikė 14 Seimo narių. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas rytoj, gruodžio 11 dieną.
Replika po balsavimo – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, klausau ir stebiuosi. Susikuriame kažkokių fanaberijų, kad kažkas kažkur turi nusišalinti, ir Pirmininkas sako, kad jis nusišalina. Tai tada pirmu klausimu, kur Seimo nariams pakyla po 50 eurų, Pirmininke, turėjote nušalinti visus ir pakviesti iš gatvės, kad kas nors priimtų. Arba dėl šito, dėl PVM lengvatos daugiabučiams. Tada irgi turėjome visus nušalinti. Bet paaiškinsiu rimtai.
Interesas yra, jeigu įstatymas nukreiptas tiesiogiai į tavo daržą, į tavo namą, į tavo sklypą. Bet tai yra platieji interesai ir nieko nušalinti nereikia. Nežaiskime tokiais dalykais.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties aš norėčiau po svarstymo, aišku, padėkoti kolegoms, kurie suprato esmę ir reikšmingumą. Jaunajam kolegai aš norėčiau linkėti tiesiog grįžti į realybę. Suprantu, kai tu gyveni, kai yra Senamiestis ir kita – likusi Lietuvos dalis, arba Lietuvos yra dvi dalys, supratau šiandieną pagal mano jaunojo kolegos pasakymą, tai aš siūlyčiau jums nuvažiuoti ne taip ir toli – į Vilniaus rajoną pas esančius gyventojus, nuvažiuoti į kitus miestus ir miestelius ir pažiūrėti, kaip žmonės šiandien įsigyja būtent malkų arba iš malkinės medienos gaminamo kuro, granulių ir viso kito. Šiandieną jūsų minimos kaimyninės valstybės nei daug, nei mažai praeitais metais gavo pajamų – beveik 270 mln. Tai yra būtent tie vadinamieji juodieji pinigai, kuriuos jūs, būdamas premjero patarėju, bandėte ištraukti iš šešėlio. Tai išties man yra protu kartais sunku suvokti, kai žmogus, buvęs premjero patarėjas, pasisako už šešėlio ištraukimo pinigus, eina priešinga ta tvarka. Čia ne maisto lengvata, ne mėsai, ne dar kažkam, kur prekybos centre arba parduotuvėje tu gali nusipirkti, čia yra visiškai skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, kad kreipdamasis į jaunąjį kolegą turėjote omeny mane, todėl nebeduodu daugiau galimybės diskutuoti.
13.36 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas (grįžtame) – Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903. Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Ačiū. Pakviesime jus, kai bus svarstoma pataisa.
Dabar diskusija. Diskutuoti kviečiu Seimo narį K. Glavecką. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro kalbėti apie alkoholio akcizą labai populiaru, aš manau, kad nusišalinti daug kam gal ir nereikėtų, nes paprasčiausiai visi mes vienaip ar kitaip kartais švenčių proga vyno ar ko nors paragaujame.
Bet dabar kalbant rimtai. Aš praeitą kartą prisiminiau V. Čerčilį. Jūs žinote tokį, atsimenate, buvo toks labai didelis lietuvių draugas? Tai jis visuomet sakydavo, kad alkoholis iš manęs paėmė daug, bet aš iš jo pasiėmiau dar daugiau.
Dabar apie akcizą alkoholiui. Mes didiname iš tikro akcizą, kuris išplės šešėlinę, arba pogrindinę, rinką. Dabartiniu metu mes gauname iš visų akcizų per 11 mėnesių 1 mlrd. 194 mln. eurų pajamų. Grynai iš degtinės akcizo mes gavome 159 mln. Padidinę akcizą, mes iš tikro negausime daugiau pajamų. Dėl kokių aplinkybių? Visų pirma dėl to, kad mes kita ranka priėmėme sprendimą, arba Kaimo reikalų komitetas priėmė, kad samanę galima varyti. Vadinasi, samanės varymas taps iš tikro dar populiaresnis, nes valdiška degtinė kainuos brangiau. Be to, Lenkijoje dabar jau statomos prekiausiančios alkoholiu ir degtine parduotuvės lietuviams, kaip ir Latvijoje. Tai iš įsivaizduojamo surinkimo 5 mln. plius mes gausime tikrai minus, arba minus nesurinksime kažkiek pinigų, todėl galvokime visų pirma ir apie tuos dalykus. Tas motyvas, kad pakėlus akcizą dabar nustos mažiau gerti, iš tikro realioje tikrovėje neturi reikšmės. Manau, kad pritarti tokiam akcizų didinimo vienam ar kitam variantui tiesiog yra neprotinga ir nenaudinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, mano manymu, galima kalbėti apie alkoholio žalą ir kitus biudžetinius parametrus, tačiau čia mes susiduriame su atveju, kai yra didinami mokesčiai. Aš noriu visiems priminti, kad rugsėjo 6 dieną vyko Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų, Seimo vadovybės pasitarimas, kuriame buvo aptariama šios rudens sesijos darbų programa. Nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija tuo metu neteikė šito Akcizų įstatymo projekto. Šitas projektas yra registruotas tik gruodžio 4 dieną ir praėjusią savaitę skubos tvarka pradėtas svarstyti, įtrauktas į sesijos darbų programą. Ką mes darome su mokesčiais, su valstybės finansais? Mes neplanuojame jų. Rugsėjo 6 dieną Vyriausybė dar neturėjo plano didinti mokesčių iš alkoholio akcizų. Staiga ministerijos gelmėse, koridoriuose, užstalėse gimsta projektas – padidinkime mokesčius ir visas Seimas yra verčiamas balsuoti už dar vieną mokesčių didinimo bangą. Jeigu mes taip elgiamės su alkoholio akcizo padidinimu, vadinasi, iš principo mes galime taip elgtis su bet kokiais mokesčiais. Aš galiu, pavyzdžiui, pritarti, kaip birželio pabaigoje buvo priimta vienokia ar kitokia mokesčių reforma, bet buvo laikomasi šešių mėnesių termino, kalbant apie mokesčių padidinimą. Dabar šiuo atveju mes susiduriame su Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu įstatymo reikalavimu, kad būtų bent šeši mėnesiai iki įsigaliojimo priimti įstatymų pakeitimai. Dabar, jeigu bus priimti šitie padidinti akcizai, tai bus ne šešių mėnesių terminas, o tik dviejų su puse mėnesių terminas. Pažeidžiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas ir į tai dėmesį atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas. Aš suprantu, kad niekam neįdomu, kad mes didiname mokesčius, nesvarbu, kad iš tokios kontroversiškos srities – alkoholio akcizai. Bet šitaip mes apkrauname mokesčiais neatsižvelgdami į įstatymų reikalavimus, į tai, kad turi būti suplanuota iš anksto. Staiga gimsta ministerijos kabinetuose ir darome.
Na ir apie esmę. Šiek tiek ponas K. Glaveckas kalbėjo, mes galime paskaičiuoti, kiek padaugėjo biudžeto įplaukos iš legalios prekybos dėl alkoholio akcizo padidinimo nuo 2017 m. kovo 1 d. Gerai, atrodo, yra padidėjimas. Tačiau mes negalime paskaičiuoti, kokie yra praradimai legalios prekybos rinkose Lenkijoje ir Latvijoje pirmiausia, kur legaliai įsigyjami alkoholio kiekiai ir paliekama dalis Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ten. Apskaičiavimų mes neturime, sakoma – mažai. Galbūt, galbūt, aš manau, kad turėtų būti atlikta analizė, o ne automatiškai siūloma didinti mokesčius. Tuo labiau mes nežinome, kiek iš nelegalios prekybos ateina arba atsiranda praradimų Lietuvos biudžete. „Baltosios pirštinės“ visuomenininkai paskaičiavo, kad nelegalios prekybos taškų skaičius Lietuvoje padidėjo. Galbūt. Negaliu verifikuoti šito dalyko, norėčiau, kad valdžia, siūlydama didinti mokesčius, pateiktų skaičiavimus, kiek mūsų praradimų atsirado legalios prekybos rinkose Latvijoje, Lenkijoje ir kiek nelegalios prekybos rinka, šešėlinė rinka atima iš mūsų pinigų. Šitų dalykų niekas neskaičiuoja, ponas A. Veryga pasako – tačiau alkoholinių psichozių sumažėjo. Turbūt kad sumažėjo. Aš tikiu pono A. Verygos pastabomis. Bet ar tikrai tai yra 2017 m. kovo 1 d. padidinto alkoholio akcizo rezultatas? Ponas A. Veryga turbūt nedrįstų automatiškai to teigti, kad tai yra visiška koreliacija. 2017 metais padidinome ir po to matome mažiau alkoholinių psichozių, nes, akivaizdu, kad alkoholio vartojimo kažkuri dalis persikėlė į šešėlinę rinką. Todėl aš negaliu palaikyti šito projekto, kai šitaip ad hoc staiga iš kišenės ar iš skrybėlės kaip triušį ištraukus yra pasiūloma – didiname mokesčius. Visiškai nederinant su Teisėkūros pagrindų įstatymu, net neįtraukiant to į sesijos darbų programą, žinant, kad valdantieji visada paklus tokiam momentiniam norui padidinti mokesčius.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Palionį į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Jo nematau salėje, gal galite pristatyti?
A. PALIONIS (LSDDF). Gerai, Seimo nario A. Matulo pasiūlymas yra toks. Įstatymo projekto autoriai etilo alkoholio akcizą padidino 10 %, o Seimo narys A. Matulas siūlo tą akcizą didinti 20 %, iki 1998 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė. Kaip ir girdėjome daugumą diskusijų, įstatymo autoriai siūlo akcizą didinti proporcingai, atsižvelgdami ir į kaimynų latvių didinamą akcizą. Latviai irgi didina 10 %. Tai komitetas ir siūlo pritarti iniciatorių siūlomam akcizo etilo alkoholiui tarifui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl Seimo nario A. Matulo pataisos. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi A. Matulo nėra, tai, matyt, savo pasiūlymą atsiėmė, tik neturi galimybės pasakyti. Bet aš asmeniškai galvoju ir liberalai galvoja, kad toks didinimas iš tikrųjų koreliuoja su šešėlinės ekonomikos plėtimu ir samanės masiškesniu išplitimu kaimuose ir miestuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo nario A. Matulo pataisos. Kas pritaria pataisai didinti 20 %, balsuoja už, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto nuomonei nepritarti A. Matulo siūlymui, balsuoja prieš.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 3, prieš – 51, susilaikė 38 Seimo nariai. A. Matulo pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš vis tik kviesčiau priimant sprendimą atsižvelgti į faktus, o ne į pasvarstymus arba spėliones. Ir ką rodo faktai?
Prieš tai buvęs akcizo padidinimas leido ne tik surinkti didesnes pajamas į biudžetą, ir tai yra faktas, ne spėliojimas, tad kalbėti apie praradimus, manau, yra tiesiog nelogiška. Taip pat yra faktas, kad vartojimas sumažėjo, ir tai yra tiesiogiai susiję su akcizo didinimu, nes psichozių ir apsinuodijimų gali mažėti tik vienu atveju – jeigu mažėja vartojimas. Vartojant lenkišką arba latvišką degtinę psichozių skaičius nemažėtų, liktų toks pats, jeigu vyktų perskirstymas. Apsinuodijimų sumažėjo 12 %, alkoholinių psichozių – 24 %.
Teiginiai apie nelegalių taškų atsiradimą yra grįsti pranešimais apie nelegalių vietų skaičių. Tai gali būti vertinama tik vienu aspektu – kaip visuomenės pilietiškumo didėjimas ir augantis noras pranešti apie tokias vietas. Tai yra gerai. Kaip ir sakiau, jeigu daugėtų taškų, apsinuodijimų, mirčių ir psichozių skaičius tikrai nemažėtų. Turėkime galvoje, kad mes kalbame apie santykinai nedidelį padidinimą, 10 % – tai nėra didelis akcizo padidinimas.
Dar daugiau, aš noriu kreiptis į opozicijos narius, kurie kaltino mane ne kartą nemeile medikams ir balsuoja prieš tokius sprendimus. Kolegos, tai yra realus būdas papildyti biudžetą ir skirti tuos pinigus rezidentams. Tai prašome neveidmainiauti ir šį kartą palaikyti sprendimus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal pakomentuosiu kolegai, kuris iš tikrųjų nelabai myli medikus, nes turi rezervą (100 mln. eurų didinamas Privalomojo sveikatos draudimo fondas), kurį galėtų skirti atlyginimams, bet vis tik nusprendžia to nedaryti. Apie tai netrukus galėsime padiskutuoti. Bet kai jūs kalbate, kad didinate akcizą ir taip rūpinatės žmonėmis, tai kodėl jūs neužtikrinate gydymo, įrodymais grįsto nemedikamentinio gydymo rajonuose, regionuose, kodėl žmonės turi mėnesius, o kartais ir metus laukti tam, kad gautų labai rimtą gydymą? Šiuo metu kodavimas kai kur yra nelegalus, bet jį vis tiek daro. Tai tokie metodai iš esmės problemos neišspręs.
Mano rūpestis labiau dėl to, kad tai daroma skubos tvarka. Bendra tvarka Vyriausybė ateina su biudžetu, pateikia siūlymą, visos suinteresuotos pusės išdiskutuoja, pateikia savo nuomonę ir yra priimamas sprendimas. Dabar yra viskas daroma skubos tvarka. Gal ir teisingas sprendimas, bet mes turėtume neskubėti, o pasiderinti ne tik su Latvija, bet ir su Lenkija. Kaip matome, šalia Lietuvos ir Lenkijos sienos jau yra atidarinėjamos alkoholio parduotuvės, kur matome, kad alkoholio kainos yra reikšmingai mažesnės. Klausimas, ar tokia skuba duos tą rezultatą, kokio mes tikimės. O jeigu ir bus surinktos pajamos, labai vilčiausi, kad būtų skiriama gydyti žmonėms, kurie yra priklausomi nuo alkoholio. Konkrečiai, kad būtų prieinamos įrodymais grįstos nemedikamentinės praktikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo. Replikos po balsavimo vėliau.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 73, prieš – 5, susilaikė 19 Seimo narių. Po svarstymo pritarta.
Prašau ypatingos skubos, ir priimame rytoj. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. K. Glaveckas – replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi labai rimtas klausimas, aš tokį pusiau juokingą dalyką pasakysiu. Kai V. Čerčilis susitiko su savo rinkėjais, rinkėja jam pasakė: jūs, Vinstonai, esate ingėręs. O jisai atsakė: rytoj būsiu blaivus, o jūs kaip buvote nelabai graži, taip ir liksite. Aš manau, tas labai taikytina būtų mūsų sveikatos ministrui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir jūs norite apie V. Čerčilį? M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Turiu labai trumpai, bet patikslinti. Tai buvo ne rinkėja, o N. Astor, garsi to meto salono laikytoja, jo šeimininkė. Ir ją jis pavadino nelabai gražia. Sakė, ir jūs… Aš rytoj būsiu blaivas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau patikslinančių nėra.
13.52 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3007(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3007(2). Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom. Svarstymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ir komiteto sprendimas – pritarti pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti užsirašė Seimo nariai. Pirmasis užsirašė A. Sysas. Kviečiu į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, svarstome biudžeto pajamų nustatymo metodiką, lyg ir per daug nebūtų apie ką kalbėti, deja, šiam įstatymo pateikimo projektui galėčiau priskirti madingą nusirašinėjimo ir perrašinėjimo būdą. Noriu priminti, kad opozicinės partijos, pamačiusios, kad yra siūloma nekompensuoti viso praradimo savivaldybei dėl mokesčių ir pensijų reformos, pasikvietus ministrą ir savivaldybių merus, buvo sukviestas greitas pasitarimas, pažadėta, kad bus šimtu procentų kompensuojama kintamoji gyventojų pajamų mokesčio dalis, panaikinta tam tikra įtampa, ne viskas buvo išspręsta.
Po to buvo atmesta būtent tokia pati socialdemokratų pataisa ir pateikta nauja versija, kurią mes šiandien svarstome, nors ji niekuo nesiskiria. Turiu vieną pastabą, pasakysiu vėliau. Kai šiandien Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstymas ir man teko garbė pavaduoti kolegę, aš nuėjau į tą posėdį prieš tai kaip tik apsilankęs M. Mažvydo bibliotekoje Tarptautinės žmogaus teisių dienos paminėjimo renginiuose, išgirdau Seimo Pirmininko kalbą. Tai, ką aš pamačiau komitete, labai toli nuo žmogaus teisių. Gerbiami kolegos, gerbkime mes vieni kitus, jeigu mes norime ką nors pasiekti. Kai neduodama pasakyti net išvadų rengėjui, o sakoma – skubiai balsuokime, tai ne pats geriausias būdas pasiekti rezultatą. Na, šiandien jūs pasieksite rezultatą, bet rytoj to rezultato elementariai nebus. Gerbkime poziciją ir opoziciją. Mes turime tam tikras teises, nes šiandien jūsų pozicija, rytoj būsite opozicija ir kalbėsite tą patį. Tai, ką aš pamačiau komitete, kai neleido net šnekėti, nors vienas iš pasiūlymų yra vienas su vienu, dėl kito, kuris įsigaliotų tik 2020 metais, buvo pasiūlyta, na, ne ant trijų raidžių nueiti, o į komisiją, kuri svarsto tuos klausimus.
O dabar apie patį projektą. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, ką siūlo Vyriausybė. Viskas gerai, mes pritarėme, mes tą patį siūlėme. Bet Vyriausybės projekte atsiranda papildomas įrašas, kad maža to, kad trejiems metams, atsiranda jau ir ketvirtiems, ir toliau, įrašas, kad nuo 2022 metų kintamajai daliai taikysime 90 % vėl! Gerbiami kolegos, kiek galima lipti ant to paties grėblio? Konstitucinis Teismas ne vieną kartą pasakė: nereguliuokime kitų vyriausybių darbo, nes kita Vyriausybė ir kita Seimo dauguma ateis ir pakeis, ką nori. Ir kai mes rašome, kad nuo 2020 metų padarysime 90, tai mes apgaudinėjame ir rinkėjus, ir save, kad mes 2022 metais dar ką nors galėsime. Gal pusės iš čia esančių nebus kitos kadencijos Seime, galbūt, galbūt bus, bet tą sprendimą priims kitas Seimas.
Todėl labai nuoširdžiai prašau komiteto pirmininko ir komiteto – nerašinėkime beletristinių dalykų į įstatymus, kurie gyvuos iki eilinių rinkimų, ir atėjus kitai daugumai bus paprasčiausiai pakeista. Neterškime popieriaus ir taupykime rašalą.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mielieji, aš suprantu, kad jūs esate patys sau įsikalbėję daug baimių ir galvojate, kad A. Kubilius yra perversmo ideologinis vadas. Aš taip skaičiau spaudoje, man didelė garbė sulaukti tiek jūsų dėmesio. Bet aš tik noriu pastebėti, kad jeigu jau kalbame apie perversmus, politinius nerimus ir susikurtą chaosą, tai jūs pasidairykite tarpusavyje, kas iš tikrųjų šitą chaosą sukėlė, kas iš tikrųjų paliko mokytojus be vilties ir kas palieka savivaldą be vilties. Dabar jūs turite problemą su mokytojais, bet aš galiu prognozuoti žiūrėdamas į jūsų veiksmus dėl savivaldos, kad kitais metais ir dar kitais metais jūs tokių pat problemų turėsite ir su savivalda.
Ir čia aš suprantu S. Jakeliūną, kuris supranta, matyt, ir savo atsakomybę šioje situacijoje. Aš bandžiau Biudžeto ir finansų komitete tiesiog priminti S. Jakeliūnui jo pasakytus labai teisingus žodžius šių metų birželio 25 dieną. Jie yra paskelbti „Delfi“ interneto puslapyje. S. Jakeliūnas tuo metu, kai buvo svarstoma mokesčių reforma, pasakė pranašingus žodžius: „Siūlymas NPD taikymą plėsti iki 2,5 % VDU (čia cituoju S. Jakeliūną) yra tiksinti politinė ir finansinė bomba ne artimiausiu metu, bet vėliau, po kelerių metų.“ Mano įsitikinimu, S. Jakeliūnas buvo visiškai teisus, tik tiek, kad ta bomba pradėjo tiksėti kur kas anksčiau, ir matome tai su mokytojų streiku.
Kas padarė tą sprendimą, kas tą bombą padėjo, jūs patys galite sau atsakyti. Mes jau ne vieną kartą kėlėme klausimą, ar V. Šapoka nėra pasislėpęs libertaras, užsidėjęs centro kairiosios Vyriausybės finansų ministro kailį.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dabar svarstome labai svarbų įstatymą, kuriuo, deja, Vyriausybė nutarė negalvoti ir net neleisti spręsti savivaldos sukuriamų problemų. S. Jakeliūnas, noriu priminti, šiandien komitete neleido iš esmės mums dalyvauti svarstant A. Syso ir kolegų socialdemokratų pateiktą sprendimą, kuris bent iš dalies, bent jau tam tikrą viltį suteiktų savivaldybėms, kad šitos bombos klausimą toliau spręs ne savivalda, o ta Vyriausybė, kuri pati ir padėjo tą dabar tiksinčią bombą. Noriu tik priminti, iš tiesų kitais metais 48 savivaldybės, nepaisant to, kad ekonomika ir toliau auga, auga vidutinis darbo užmokestis, turėtų augti ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos, 48 savivaldybių biudžetai kitais metais liks visiškai neaugantys ir nedidėjantys, nors iki tol per paskutinius keletą metų šitaip augant ekonomikai ir savivaldybių biudžetai, ir jų pajamos taip pat augo po 8–10 %. Taigi ant bado dietos Vyriausybė nutarė palikti ne tik mokytojus, bet nutarė palikti ir savivaldybes, ypač regionų savivaldybes.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai, kas siūloma šitame įstatymo projekte dabar, nėra blogai, bet, atsisakius spręsti esmines savivaldos problemas ir atsisakius tai daryti pačiu šiurkščiausiu būdu – neleidžiant komitete net kalbėti, tas bombos tiksėjimas tik sustiprinamas.
Aš tiesiog norėjau pasinaudoti proga. Sprendimai, šiandien daromi šituo klausimu, yra neteisėti, nes buvo šiurkščiai pažeistas Statutas. Bet norėjau pasinaudoti proga ir perspėti jus, kad jūs patys tą tiksinčią bombą toliau paliekate ir jinai gali tiksėti tik garsiau ir garsiau. Jūs patys suvokite, ką jūs darote. Jeigu jums neužteko vakarykščio mitingo, aš nežinau, kas dar turi įvykti, kad jūs pagaliau pradėtumėte galvoti taip, kaip priklauso galvoti, turint valdžią ant savo pečių, ir kai reikia, galvoti atsakingai.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti E. Pupinį.
Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, džiugu matyti čia nemažai ir savivaldybininkų, aišku, ko gero, sunku prisiminti laikus, kai savivaldybės taip buvo skriaudžiamos. Iš tiesų krizės metais ir tai bandėme kažkaip subalansuoti be savivaldybių per daug biudžetų. O šiuo metu, atrodo, yra ir ekonominis tam tikras augimas, ir atstovai kaip ir arčiau nuo žemės čia, Seime, todėl atrodė, kad savivalda apskritai turėtų suklestėti, nes arčiausiai žmonių esanti valdžia kaip ir neturėtų skriausti savivaldos, nes turėtų suprasti, kad savivaldybės kaip tik ir teikia arčiausiai esantiems žmonėms tam tikras paslaugas. O šiuo metu galbūt tas saldainiukas kažkiek padės, tarkim, bet iš tikrųjų tai neesminiai dalykai.
Esminiai dalykai, jau čia buvo pasakyta, kad valstybė, priimdama sprendimus, turi kompensuoti tam tikras netektis. O kaip žinome, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio savivaldybės patyrė didelių netekčių ir jos persikels per kelerius metus. Kaip bus kompensuojama, kol kas neaišku, nežinau, kodėl dar taikios savivaldybės. Anksčiau būdavo, kad vienas iš pagrindinių veikėjų B. Ropė, kaip prisimenate, nelaukdavo ir pusės metų – duodavo į teismus ir prisiteisdavo. Aš manau, kad irgi ateis toks metas, kai valstybė turės eiti į teismą ir, be abejo, pralaimės, nes laimėtojų kol kas nebuvo.
Yra konstanta, kad jeigu valstybė priima sprendimus ir dėl jos mažina savivaldybės biudžetus, tai biudžetai turi būti kompensuojami. O ką mes matome iš tikrųjų? Šiuo metu labai madingas pasidarė dar kitas būdas, kaip engti savivaldybes: tai yra viską, ką primeta valstybė, tiek galvojama apie socialinių darbuotojų atlyginimų didėjimą, tiek iš dalies apie švietimo kai kurių darbuotojų, pagalbos mokytojų, mes dar įrašome gražią eilutę – iš sutaupytų lėšų, kurias jūs neva sutaupėte, kai buvo perduotos funkcijos dėl socialinės paramos gyventojams. Iš tikrųjų tos lėšos, turbūt žinote, nėra kur nors stalčiukuose, jos integruotos, vykdomos tam tikros programos, kai kas tęsia žmonių su negalia integraciją, kitus dalykus ir tos lėšos iš esmės panaudotos. Tai vėlgi šitie sprendimai, kurie dabar priimami, negali būti prikabinami kaip koks nors priedas iš kokių esamų ar nesamų lėšų, kurias savivaldybė sutaupė. Tai blogas pavyzdys vien todėl, kad ateityje savivaldybės valstybe irgi netikės, nes buvo pasakyta, na, jūs perimate visas funkcijas su visais likusiais pinigais, kuriuos galėsite panaudoti tam, kad spręstumėte savo žmonių problemas. Deja, savivaldybės buvo apgautos. Dabar mes visas valstybės problemas bandome prikabinti prie tų lėšų, kurios jau darosi mažesnės, negu jos sutaupė. Taigi vėlgi… Tuo labiau kad dar pasiskirstymas tarp savivaldybių nevienodas. Vienoms sekėsi geriau sutaupyti, vienos atvirkščiai – jau pradeda engti žmones, nes mato, kad ten galima sutaupyti, tai kur reikia neprimoka pinigų, išėjo atvirkštinis variantas. Tada galbūt per daug mokėdavo, dabar per daug jau nemoka netgi žmonėms, kuriems reikalinga tam tikra parama.
Manyčiau, kad turime baigti tyčiotis iš savivaldos. Aišku, šis sprendimas gal ir tvarkingas trejiems metams, bet tiktai trejiems metams. Manyčiau, turėtume grįžti prie esmės, tai yra tų sprendimų, kuriuos priėmė valstybė ir nekompensuoja savivaldybėms pajamų. Vėlgi, galbūt metams mes atidėsime klausimą, gal dėl šito biudžeto kaip nors iškentėta bus, bet kai bus kitas biudžetas, manau, susigaudys savivaldybės, kas čia darosi, (…) savivaldybėse dar labiau mažės ir iš tikrųjų turėsime grįžti prie tų pačių klausimų, kaip dabar grįžtame prie švietimo klausimų ir prie kitų klausimų, kurie iš tikrųjų nepakankamai finansuojami. Manau, kad šiam sprendimui pritarėme, bet turėtume galvoti apie kitus įstatymų projektus, kurie liečia savivaldybių biudžetus.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Paskutinį kviečiu kalbėti J. Sabatauską. Šiaip jau ir to klausimo svarstymo laikas baigėsi, bet kadangi svarbus klausimas… (Balsai salėje) Jau paskelbėme, kur gi, kad J. Sabatauskas nepyktų, mes leisime jam. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagal Statutą, jau paskelbus, turiu teisę kalbėti. Ačiū.
Atkreipsiu dėmesį, kad įjungiamas mikrofonas tada, kai paskelbiama, kas kalbės.
PIRMININKĖ. Ačiū, mes žinome Statutą. Ačiū, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kol žmogus ateina, praeina 10 sekundžių.
PIRMININKĖ. Gal jūs kalbėkite iš esmės?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, svarstome projektą, kuriuo tarsi ir norima padėti savivaldybėms, bet čia tiktai iliuzija. Iš tiesų dėl mokesčių pertvarkų daugelio savivaldybių, o konkrečiau net 48, pajamos dėl gyventojų pajamų mokesčio reformos sumažėja. Antradienį mes darėme susitikimą su finansų ministru, ten dalyvavo kai kurie merai, kurie vardijo, kad kitais metais jie neteks vienur daugiau nei 300 tūkst., kitur daugiau nei 0,5 mln. tokių pajamų, nors jau daugelis dalykų suplanuota iš anksčiau.
Dar vienas momentas. Nuo 2020 metų prasideda naujas Europos Sąjungos finansavimo etapas, kurio metu gaunama parama turės būti kofinansuojama jau ne 10–15 %, kaip dabar, o kur kas daugiau – 20–30 % ir netgi 50 %. Savivaldybės akivaizdžiai negalės dalyvauti tokius projektus įgyvendinant, nes pristigs lėšų. Iš kitos pusės, pasiūlius šiandien įstatymo pataisas dėl 20 % naštos, tenkančios savivaldybėms, ir 80 %… vadinasi, 80 % tenka valstybei.
Šiandien svarstė Biudžeto ir finansų komitetas, bet aš dar nesu matęs tokių dalykų (nesu to komiteto narys, dalyvavau kaip pasiūlymo teikėjas), kad buvo tik vienam asmeniui, tai yra daugumos atstovui, suteikta teisė pasisakyti, daugiau niekam. Ir čia laikoma, kad vyko Biudžeto ir finansų komitete diskusija. Dar tokios nedemokratijos nėra buvę, bent aš nemačiau. Mūsų komitete, kad ir kaip gal norėtųsi, tokie dalykai nevyksta. O šiandien tai yra netgi simboliška, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo 70-ojo jubiliejaus proga Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas neleido pasisakyti kitų frakcijų atstovams. Manau, Stasy Jakeliūnai, darai gėdą Jeronimo Ralio gimnazijai tokiais savo veiksmais, kad nepaisai demokratijos ir Seimo narių teisės pasisakyti komiteto posėdyje. Manau, kad šis įstatymo sprendimas – tik 50 % kompensuoti negautas pajamas yra niekam tikęs ir žalingas, ir žlugdantis savivaldybes. Vyriausybės programoje yra numatyta, kad būtų skatinamas regionų vystymasis. Čia jūs taip skatinate regionų vystymąsi? Jūs skatinate regionų stagnaciją. Regionai, tai yra rajonų savivaldybės, labiausiai nukentės nuo šito įstatymo. Tikrai iš to gero nebus.
Dar įdomiausia. Jūs, vienmandatininkai, kurie balsavote praeitą ketvirtadienį prieš mūsų projektą ir kurie šiandien balsuosite prieš siūlymus, kad vis dėlto savivaldybių našta būtų mažesnė, kaip jūs atsiskaitysite savo rinkėjams? Šis projektas tikrai… Jeigu nebus pritarta mūsų siūlymui, tikrai balsuosime prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją gerbiamą A. Palionį, aptarsime gautus pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio gauti Seimo narių J. Sabatausko, G. Landsbergio, V. Čmilytės-Nielsen, B. Matelio, G. Vaičekausko, A. Syso ir J. Oleko pasiūlymai. Kuris iš kolegų pristatote? J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mes teikiame pasiūlymus dėl 1 straipsnio, tai yra 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio, kur yra teikiama formulė ir taikomas koeficientas 0,5, siūlome jį pakeisti koeficientu 0,2. Savivaldybės iš tikrųjų dėl negautų pajamų dėl priimtų įstatymo pakeitimų tikrai negalės pačios tinkamai kompensuoti, nes būtent tai sustabdys natūralų pajamų augimą savivaldybėse. Sunkiai suprantama, kad taip daroma. Jeigu būtų daroma sunkmečiu, krizės laikotarpiu, bet tada, kai yra ekonomikos augimas, jūs, atvirkščiai, stabdote savivaldybių augimą. Siūlome pakeisti, kaip minėjau, koeficientą nuo 0,5 iki 0,2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių pasiūlymą? Pakelkite rankas, bus greičiau. Ačiū, matau, yra. Komiteto argumentai.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė šitam siūlymui. Toks siūlymas, pavyzdžiui, 2019 metais pareikalautų papildomų 93,6 mln. eurų, o tai lemtų mažėjančius asignavimus socialiai svarbioms valstybės sritims ir struktūrinių reformų neįgyvendinimą.
Ir kitas argumentas, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Seimo valdybos sprendimu yra sudaryta darbo grupė dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projekto. Grupė turės iki kovo 15 dienos pateikti savo išvadas ir mes pavasario sesijoje galėsime pritarti toms išvadoms ir įstatymo projektui. Kadangi šitas pasiūlymas irgi Seimo narių, jisai įsigaliotų tik 2020 metais. Pasiūlymas 2019 metų biudžetui įtakos neturi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui. Man atrodo, kad mes čia per daug save gąsdiname tais 93 mln., nes jie ne kažkur kitur nukeliauja, bet nukeliauja į savivaldybes toms pačioms reikmėms, apie kurias dabar kalba gerbiamas pranešėjas. Juk mes, pakeisdami mokinio krepšelį, sudarėme sąlygas arba įpareigojome savivaldybes kai kuriuos darbo užmokesčius mokėti iš tų lėšų, kurios dabar priklauso savivaldybei, o ne kaip anksčiau buvo mokama, pavyzdžiui, iš mokinio krepšelio. Psichologai, socialiniai darbuotojai mokyklose. Mes jau dabar girdime, kad reikia paimti iš sutaupytų socialinių reikmių ir kitų. Jeigu mes paliktume savivaldybėms tas pajamas, kurias jos turėjo gauti, jei nebūtų pakeistos mokestinės tvarkos, tai jos galėtų tas lėšas ir naudoti toms reikmėms.
Dabar mes dėl mūsų sprendimų joms pajamas sumažiname ir sakome, kad jūs prisiimkite atsakomybę pačios mokėti. Tada mes matome ir žmonių nepasitenkinimą, ir protestus, ir kitus dalykus, reikalauja jie iš centrinės valdžios pinigų. Man atrodo, eiti tuo keliu, kad perskirstymas mūsų konsoliduoto nacionalinio biudžeto didėtų per savivaldybes, o šis siūlymas yra būtent toks, kad pasiliktų savivaldybėse daugiau surenkamų pajamų, yra teisinga. Todėl kviečiu, kad mes tokiam sprendimui pritartume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – S. Jakeliūnas. Prašom, kolega.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai kam 93 mln. atrodo galbūt tokia abstrakcija, bet tai yra labai konkretūs ir labai dideli pinigai, kurių nėra iš kur paimti, ir čia tik apraiškos dar kartą to finansinio populizmo. Kai kas mus kaltina finansine šizofrenija, bet akivaizdu, kad yra kitoje pusėje tos tendencijos.
A. Kubiliui, kadangi nebenorėsiu komentuoti, čia mano pavardė paminėta begalę kartų, dėl bombų. Jūsų bombos buvo suprogramuotos, 3,5 mlrd. eurų „Sodros“ skola, mes ją detonavome. 1 mlrd. palūkanų sumokėtų ir ateityje mokėtinų palūkanų iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, mes tai detonavome. Antrosios pakopos finansavimas mažėsiančioms pensijoms senatvės pensijų gavėjų, kuri per ateinančius trejus metus, jeigu jūsų dabartinė kandidatė į prezidentus būtų atstovavusi Konstituciniame Teisme, milijardą būtų kainavę pensininkams… Mes šitą dalyką taip pat detonavome. Ir aš manau, kad mes elgiamės atsakingai, o jūs užsiimate… Jūs kažkada kėlėte klausimą, ar tai yra demagogija, ar valstybės gelbėjimas, tai dabar vienareikšmiškai atsakau: tai yra demagogija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. Už Seimo nario J. Sabatausko ir grupės Seimo narių pasiūlymą balsuojantys spaudžia mygtuką „už“, kurie mano kitaip, išgirdę S. Jakeliūno argumentus, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė.
Balsavo 90 Seimo narių: už pasiūlymą – 34, prieš – 31, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Yra gautas kitas J. Sabatausko pasiūlymas. (Balsai salėje) Visos replikos, kai pabaigsime balsuoti, tada visos replikos. Nesiginčijame.
J. Sabatauskas pateikė pasiūlymą dėl 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio. Prašom, J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia siūlome, kaip ir kolega A. Sysas kalbėjo svarstymo metu, diskusijoje, kad tai, kas numatoma dar į ateitį, apimant ir 2021 metus, ypač rengiant 2022 metų biudžetą, būtų patvirtinama 90 %, mes siūlome atsisakyti tų metų ir palikti, kad būtų 100 % kompensavimas.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria pasiūlymui? Matau, yra. Komiteto argumentai.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui. Noriu atkreipti dėmesį, kad šito projekto ir buvo esmė Vyriausybės pasiūlymas užtikrinti savivaldybių stabilumą ir finansinį savarankiškumą, numatant galimybę 2019–2021 metų laikotarpiu visiškai kompensuoti galimų savivaldybių pajamų mažėjimą. O argumentas dėl to, kad kita Vyriausybė, tai kita Vyriausybė ir kita dauguma jau 2020 metais galės ir 2021 metus pasikeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti kolegų pateiktam projektui, nes, manau, užbrėžti tą ribą 2022 metais ir po to vėl grįžti prie tvarkos, kurią dabar keičiame, nėra jokios prasmės. Jeigu kam nors atsiras noras ar motyvų, kad vėliau būtų pakeičiama kitaip, tie sprendimai galėtų būti priimti ateityje, o dabar mes galėtume priimti sprendimą, kuris galiotų ateičiai ir nebūtų siūlymų arba teikimų, kad bus pakeista tvarka ir vėl bus sugrįžtama.
Priimame trejiems metams, po to vėl keičiame. Aš manau, jeigu mes kalbame apie stabilumą, būtų kur kas geriau, kad ta tvarka galiotų nuolatos ir nereikėtų prie sprendimų keitimo grįžti. Todėl kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Vėlgi logika ir nuoseklumas turi būti. Šį kartą trumpai pakomentuosiu dėl demokratijos Biudžeto ir finansų komitete. Nepasisakė nė vienas nei opozicijos, nei pozicijos atstovas, įstatymo iniciatorius pasakė savo nuomonę, aš paklausiau, iš kur pinigai, atsakymo nebuvo. Kadangi tam klausimui buvo skirta 10 minučių, laikas baigėsi, reikėjo priimti sprendimą. Kitaip sakant, reikia laikytis darbotvarkės tvarkos. O jeigu kas nori demokratijos ir diskutuoti, visus kviečiame į darbo grupę, kuriai vadovaus A. Palionis, ir ten galima išsamiai ir nuodugniai aptarti ir diskutuojant teikti siūlymus, kuriuos, tikiuosi, mes čia priimsime optimalius ir subalansuotus. Todėl siūlau nepritarti ir šitam Seimo narių siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl J. Sabatausko ir grupės Seimo narių pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 34, prieš – 36, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Grupė Seimo narių taip pat teikia papildyti nauju 2 straipsniu, bet noriu atsiklausti komiteto pranešėjo. Kadangi mes nepritarėme ankstesniems siūlymams, ar reikia dabar balsuoti?
A. PALIONIS (LSDDF). Iš principo tai nėra prasmės balsuoti dėl trečio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Prašau?
A. PALIONIS (LSDDF). Nėra prasmės, nes nepritarė mūsų pasiūlymams, ten yra taikymo laikotarpis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Patikslinote tai, ką norėjome akcentuoti. Gerbiami kolegos, motyvai po svarstymo dėl viso įstatymo projekto. A. Sysas. Prašau. Už. Motyvai dėl viso įstatymo projekto.
A. SYSAS (LSDPF). Aš norėjau kalbėti dėl pataisų.
PIRMININKĖ. Pataisos jau aptartos, dėkoju. Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą noriu pakartoti, kad iš tikrųjų valdantieji yra sukūrę bombą, kuri ne tik tiksi, bet tuoj, matyt, pradės sproginėti. S. Jakeliūnas galėtų tiesiog sąžiningai kalbėti, prisimindamas savo žodžius, kuriuos pasakė būtent apie mokesčių reformą, kad tai yra tiksinti finansinė ir politinė bomba, ne kokie nors kiti konservatorių ar socialdemokratų palikimai, bet būtent šita reforma. Deja, matyti, kad valdantiesiems nėra duota teisė laisvai išgirsti argumentus, yra, taip sakant, pasakyta balsuoti aklai, ir dėl to kenčia viešasis sektorius, dėl to kenčia mokytojai, dabar kentės dar ir savivaldybės. Neturiu čia daug argumentų, kaip galėčiau apeliuoti į jūsų sveiką protą, kaip galėčiau jus paraginti dar kartą išgirsti tai, ką vakar kalbėjo mitingo dalyviai, kurie prašė paprasto dalyko: neskubėti priimti biudžetą, atidėti jį gal savaitei, gal dešimčiai dienų ir per tą laiką rimtai ieškoti galimų sprendimų, kurie padėtų mokytojams, padėtų kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, padėtų ir toms pačioms savivaldybėms. Jūsų aklas užsispyrimas nieko negirdėti, kalbėti visiškas demagogijas, demonstruoti savo tariamą jėgą, kad turite pakankamai balsų, niekur neveda. Jau čia ne vieną kartą kalbėjome, jeigu jūs neturite savyje tiek išminties, kad šiuo atveju tiesiog stabteltumėte ir patys sau užduotumėte klausimą, dėl ko tie žmonės rinkosi, kodėl jie rinkosi normalios ekonomikos augimo sąlygomis. Jūs patys turite suprasti, kad jūs kažką darote ne taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš šitoje vietoje ir baigiu tuo retoriniu klausimu, kada gi jūs pagaliau išgirsite, ką žmonės jums sako.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Jakeliūnas – už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). A. Kubilius siūlo per dešimt dienų išspręsti problemas, kurios buvo neišspręstos ir yra iki šiol 25 metus. Keli ar keliolika premjerų, finansų ministrai, švietimo ministrai, kiti ministrai nesprendė tų problemų. Mes pradėjome jas spręsti, jūs protestuojate, nes matote, kad reikalai juda, sunkiai, bet juda ir tikrai judės, ir tų dalykų per dešimt dienų neįmanoma užbaigti, netgi padiskutuoti.
O dėl tos bombos neapmokestinamojo pajamų dydžio, turbūt jūs žinote, kad plėtimas yra ne iki 2,5, bet iki 2 vidutinių darbo užmokesčių. Tai, ką aš siūliau, ir jums taip pat siūliau – iki 1,5, jūs to, kiek žinau, nepalaikėte. Taigi jūsų demagogija tęsiasi, o siūlau balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, kolegos. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio keitimas.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 65, prieš – 6, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta. Galime pritarti ypatingai skubai, kad galėtume priimti rytoj? Ačiū. Bendru sutarimu.
14.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2465(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2465(2). V. Kamblevičius, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom perskaityti išvadą dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo… Rezervinio fondo nuostatų patvirtinimo. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą ir pritarė komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, Rezervinis (stabilizavimo) fondas iš tikro yra tas fondas, kuris yra skirtas iš esmės galimoms problemoms finansuoti ir sumažinti jų įtaką ekonomikos augimui. Jo dydis iš tikro norėtųsi, kad būtų žymiai didesnis, nes prieš tai buvusios krizės parodė, kad reikia turėti bent 2 %, 3 % nacionalinio produkto tam, kad būtų sumažintas negatyvus poveikis. Šiuo metu sprendžiant iš dokumento, po metų tas fondas bus jau beveik 1,5 mlrd., ir tas reiškia, kad jeigu įvyktų tokia nelaimė arba blogumas ekonomikos, tai būtų galima kažkiek kompensuoti ir sumažinti. Todėl aš manau, kad vis tiek tam fondui reikėtų… Nors yra šalininkų, kurie sako, kad fondai nelabai reikalingi, reikėtų daugiau investuoti tuos pinigus į aktyvią… kokius nors projektus ar dar ką nors, bet iš tikro toks fondas reikalingas. Manau, kad reikėtų palaikyti šio fondo formavimo ir išlaikymo nutarimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Dėkoju, kolegos. Bendru sutarimu pritarėme.
Galime bendru sutarimu taip pat galbūt pritarti ypatingai skubai, kad rytoj galėtume ir priimti? Galime pritarti. Dėkoju.
Rytinio posėdžio laikas baigėsi. Aš noriu tiesiog informuoti, kad 15 valandą pateikimas Prezidentės patarėjos teikiamų įstatymų projektų. Po to, tai būtų 15 val. 30 min., grįšime prie rytinės darbotvarkės ir svarstysime 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir 1-12 klausimus, o paskui tęsime tai, kas numatyta vakarinėje darbotvarkėje. Galime tam pritarti?
Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.