LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 133
STENOGRAMA
2014 m. balandžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
P. AUŠTREVIČIUS, G. KIRKILAS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. (Gongas) Prisimenu rytinio posėdžio pabaigą, registracija.
Kol vyksta registracija, noriu, kad mes pasveikintume – mus aplankė Seinų apskrities delegacija, vadovaujama mūsų viršaičio. Balkone. (Plojimai)
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kadangi rytinis posėdis užtruko, ministras ponas V. Jukna liko, kad pristatytų, todėl aš siūlau, kad pradžioje ministras pateiktų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymą, dar liaudiškai vadinamą saugiklių įstatymu. Po to mes apsvarstytume Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymą, Mokesčio, Šilumos įstatymus ir popietinę darbotvarkę. Jeigu jūs nieko prieš, tai kviečiu ministrą V. Jukną į tribūną pateikti kompleksinį žemės ūkio paskirties įstatymų projektą. Ponas A. Mitrulevičius irgi registravosi. Kortelė… Sako, nepasisekė. Registruotas.
15.01 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1638, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 221 ir 2591 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 1001 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1639, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1640, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1641 (pateikimas)
V. JUKNA. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 221 ir 2591 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 1001 straipsniu įstatymo projektą, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Projektais siūloma nustatyti. Žemės perleidimo sandoriu taip pat laikoma, kai perleidžiamas juridinis asmuo ir šis juridinis asmuo valdo nuosavybės teise daugiau nei 5 ha.
Antra. Perleidžiamos juridinio asmens akcijos, dalys ar pajai ir šis juridinis asmuo nuosavybės teise valdo daugiau nei 5 ha, o akcijų, dalių ar pajų įgijėjas tampa daugiau nei 25 % minėto juridinio asmens akcijų, dalių, pajų valdytoju.
Antras. Patirties ir kvalifikacijos reikalavimų žemės įgijėjui su išimtimi… po sandorio nuosavybės teise, jeigu įgijėjas valdys ne daugiau kaip 5 ha žemės, žemės statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, įsiterpę žemės sklypai, privatizuojama asmeninio ūkio žemė. Patirtis. Reikalaujama, kad būtų bendrai trejų metų per paskutinius penkerius metus žemės ūkio veiklos patirtis; fiziniams asmenims įskaitomas laikas, kai šie studijavo, mokėsi, įgydami žemės ūkio profesiją.
Fiziniam asmeniui – taip pat buhalterinės apskaitos tvarkymas ir ūkininko ūkio registravimas arba žemės ūkio išsimokslinimo diplomas.
Juridiniam asmeniui – metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 % pajamų ir ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.
Trečias. Įtvirtinamas vietos savivaldos dalyvavimas žemės perleidimo procese. Siūloma įtvirtinti leidimų pirkti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo institutą, t. y. leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, jei asmuo atitinka įgijėjui nustatytus reikalavimus ir kriterijus, taip pat įsipareigoja penkerius metus nuo žemės įsigijimo ją naudoti žemės ūkio gamybos veiklai.
Kriterijai ir sąlygos, kurių atitiktį bent vienam vertintų leidimus išduodanti komisija. Tai būtų visų pirma ūkio perspektyvumas ir struktūra, žemės ūkio konkurencingumo didinimas, skatinimas, maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje; atkuriamos, išsaugomos ir pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas, taip pat ekonominė plėtra kaimo vietovėse.
Leidimus išduotų savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktorius, atsižvelgdamas į savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą. Siūloma, kad komisiją sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnijos pagal žemės buvimo vietą seniūnas, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos atstovas, vietos bendruomenių atstovai, savivaldybėje veikiančių žemės savininkus ar žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai. Be to, savivaldybių vykdomosios institucijos ir jų tam įgalioti pareigūnai nagrinėtų administracines bylas dėl žemės nenaudojimo žemės ūkio veiklai.
Įsipareigojimai žemę naudoti žemės ūkio veiklai. Minimali veikla yra nustatoma Žemės ūkio ministerijos. Baudos už įsipareigojimų nevykdymą siektų nuo 5 iki 10 tūkst. Lt juridiniams asmenims ir nuo 2,5 iki 5 tūkst. Lt fiziniams asmenims. Taip pat siūloma įteisinti griežtesnes susijusius asmenis apibrėžiančias nuostatas, t. y. siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad juridiniai asmenys laikomi susijusiais asmenimis, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 % balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Taip pat siūloma valdomą žemės ūkio paskirties žemės plotą skaičiuoti proporcingai valdomų akcijų dalių kiekiui. Pavyzdžiui, jei fizinis asmuo turi 26 % akcijų įmonėje, valdančioje 500 ha, siūloma laikyti, kad jis bendrai su susijusia įmone valdo 130 ha, o ne 500 ha.
Taip pat galimybė pasinaudoti pirmumo teise pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę juridinio asmens akcininkui. Tai yra jei juridinis asmuo ne mažiau kaip penkerius metus nuomojo ir deklaravo parduodamą žemės ūkio paskirties žemę ir atitinka reikalavimus, keliamus pirmumo teise perkančiam asmeniui, tačiau dėl nustatyto ploto ribojimo nebegali įsigyti žemės nuosavybės teise, tokiu atveju šio juridinio asmens pasirinkimo pirmumo teise gali pasinaudoti jo akcininkas.
Taip pat įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė yra daugiau nebeparduodama. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos valdžios institucijos pagal Europos Komisijos notifikuotą pagalbos schemą taikė valstybės pagalbą įsigyjant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Notifikacijos laikotarpis baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d. Įstatymų projektuose siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su valstybės paramos teikimu įsigyjant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Pagal siūlomas nuostatas visa likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė būtų ne parduodama, o nuomojama. Pažymėtina, kad Lietuvoje laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės yra likę apie 87 tūkst. ha. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, įdėmiai klausiausi jūsų pristatymo ir galvoju. Prieš maždaug tris savaites šioje pačioje tribūnoje tokį patį analogišką įstatymo projektą pristatė Kaimo reikalų komiteto darbo grupės vardu mielasis kolega. Vis dėlto kyla klausimas, kodėl gi negalėjo susitarti Seimo darbo grupė, jūsų garbios ministerijos vadovaujama darbo grupė, kam reikėjo tų dviejų projektų? Paskui mes juos jungsime, vėl kažką darysime, juk bendras darbas galbūt būtų davęs išsamesnius rezultatus, bendras diskusijas, o dabar gi vienas paskui kitą. Ar jūs čia matote kokį privalumą, ar galbūt referendumo rengėjams reikia dėkoti, nes, ko gero, jie paskatino, kad čia tokie įstatymai galiausiai gimtų?
V. JUKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų gal nei privalumas, nei trūkumas, bet tiesiog tie du ar ir daugiau pasiūlymų, galima sakyti, tikrai jų yra daugiau negu du, parengti. Man atrodo, kuo daugiau turėsime variantų, tuo kokybiškiau galėsime viską sudėti į vieną vietą. Tuo labiau, kaip jūs sakėte ir turbūt atkreipėte dėmesį, kad labai esminių prieštaravimų tarp variantų nėra. Be abejo, skiriasi kai kurios nuostatos, bet kuo daugiau turime nuomonių, kuo daugiau turime variantų, tuo galime priimti geresnį galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad tie saugikliai, kaip ir premjero klausiau, atves prie žemės pardavimo rinkos sustojimo, apmirimo ir kitų dalykų. Tiesiog manau, kad yra per daug saugiklių. Pavyzdžiui, pasakysiu, pradėjus žemės restituciją, apie 50 % žmonių, kurie pradėjo ūkininkauti, neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Bet jie pradėjo ūkininkauti ir gana sėkmingais ūkininkais tapo. O dabar nuo šių metų atsiranda saugikliai, kad jeigu nori įsigyti žemės, turi turėti jau kokį nors profesinį pasirengimą. Aš manau, tai stabdys visą procesą, tas pats būtų, kai parduotuvę gali atidaryti tik prekybinį išsilavinimą turintys, arba vaistinę – tik farmacininkai. Na, nekelkime tokių reikalavimų. Ar jums neatrodo, kad yra per daug tų saugiklių, kai esminis uždavinys, kad žemė būtų dirbama?
V. JUKNA. Būtų dirbama ir racionaliai panaudojama. Štai šioje vietoje ir norėčiau atkreipti dėmesį į tai. Kad žemė būtų dirbama, gal ypač daug žinių nereikia, bet kad būtų racionaliai naudojama, gaunamas iš jos maksimalus gaminamos produkcijos kiekis, čia jau reikalingos žinios. Iš tiesų dabar visoje Europoje, paminėsiu truputėlį plačiau, siekiama to, kad iš mažesnio žemės ploto būtų galima gauti daugiau produkcijos, nes žemės plotas iš tiesų nesiplečia. Lygiai tas pats šūkis yra Lietuvoje: iš mažiau – daugiau! Tai be žinių, be specialių žinių… nebūtinai jis turi turėti tą bazinį išsilavinimą, sakykime, žmogus gali pasigilinti, įgyti tam tikrą kvalifikaciją. Šioje vietoje, manyčiau, tikrai bus geresni rezultatai, jeigu žmogus turės ūkininkavimo žinių.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, kaip jūs žiūrite į Žemės fondą. Mano nuomone, kol kas jis gal tik popierinis. Kokios vis dėlto jo būtų perspektyvos? Ar žemės, sakykime, to paties fondo nebūtų galima panaudoti išgyvendinant iš dalies tas problemas, kurios šiandien yra dėl žemės pirkimo?
Ir kitas trumpas klausimėlis. Jeigu mes numatome, sakykime, kad 10 ha vieną kartą žmogus gali pirkti, tai taikoma metus, dvejus ar apskritai tik tas ribojimas? Kaip dažnai tą gali daryti? Dėkoju.
V. JUKNA. Tas dažnis, kol jis turi įgijęs 10 ha. Jeigu mes padarysime kas metus, kas dvejus, tai, žinoma, irgi nebus gerai. Iš tiesų tai yra apribojama penkerius metus, nes yra įsipareigojimas.
Dėl Žemės ūkio fondo. Visiškai sutinku su jumis. Turime minčių, kaip suaktyvinti. Viena yra būtent ta nuomos funkcija, kurią galėtų vykdyti toliau. Sprendžiamos, be abejo, problemos, ar vienaip, ar kitaip jos bus išsispręstos. Kur yra 500 ha, vėlgi yra tam tikrų problemų bendrovėms, kai ypač plečiama gyvulininkystė. Būtent to fondo įsitraukimas štai į tuos visus procesus tikrai bus integruotas ir bus panaudotas.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, štai skaitau 2 straipsnio 1 dalį, kad dabar fizinis asmuo turės turėti kvalifikacinį parengimą ir trejų metų stažą, kad dirbo žemę, tik tada galės įgyti žemes. Tai, jeigu aš jau nedirbau, neturiu ir neturėsiu. Tuo tarpu tie, kurie prisivogę arba prisiplėšę žemės po 30 tūkst. ha, jūs jiems ją ir paliekate. Ar nereikėtų, jeigu nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kad nei juridinis, nei fizinis asmuo negali turėti daugiau kaip 500 ha žemės, nustatyti laikotarpį… aukcione parduodama daugiau, jeigu fizinis ar juridinis turi daugiau kaip 500 ha, parduodama aukcione, gauti pinigai jam grąžinami, o žemė pereina į valstybės fondą. Kodėl jūs bijote paliesti tuos oligarchus?
V. JUKNA. Ačiū. Na, tikrai nebijome, bet tiesiog šitas įstatymas, be abejo, atgaline data neveiks. Kalbant apie žemės įgijimą. Yra trejų metų patirtis arba išsilavinimas, tai yra žemės ūkio srities studijos įskaitomos į tą trejų metų stažą. Nėra, kad būtinai ir išsilavinimas, ir treji metai. Tai tik patikslinu. Dėl tų didelių žemės plotų, sukoncentruotų į vienos rankas, be abejo, tokie saugiklių įstatymai turėjo būti priimti kur kas anksčiau.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Nediskutuokime.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų kaip teisininkas ir šiek tiek turintis praktikos iš šios sistemos teismų atvirai ir ūkiškai pasakysiu. Tas įstatymas visiškai jokio efekto neturės naujiems žmonėms. Jis turi efektą esamiems, kurie yra didelių plotų savininkai ir kurie yra pateikę prašymus susitvarkyti. Kaip dabar jūs puikiai žinote, didieji žemvaldžiai, verslininkai, politikai ar politikų vaikai, kurie savivaldybėse prieina prie bendrųjų planų, yra susitvarkę saugomose teritorijose žemės sklypus, parašę prašymą juos įsigyti, tada deklaruoja kaip ekologinius ūkius ir gauna didžiausią išmoką, nors realiai jie nieko nedirba.
Mano klausimas yra kitas iš ekonomikos srities. Mes labai daug diskutavome dabar su pramonės parkais, su visomis ekonominėmis zonomis, logistikos centrais. Pagal pateiktą projektą, kaip puikiai žinome, kas yra dar dirbę kaip savivaldybininkai, kad ateina investuotojas ir perka žemės ūkio paskirties žemę, tada keičia paskirtį, nes tai yra daug pigiau. Tai dabar verslininkui tas dalykas yra sąlyginai kaip ir uždraudžiamas. Jis bus priverstas pirkti komercinės paskirties ir mokėti dvigubą ar trigubą kainą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis, minutę.
V. JUKNA. Taip, iš tiesų girdėjau tą problemą. Na, mūsų siūlomas variantas yra 5 ha, kai galima pirkti be jokio apribojimo. Po to pakeitus tą žemę į komercinės paskirties, jeigu būtų plėtojami kitokie projektai negu žemės ūkio paskirties, galima vėl įsigyti. (…).
PIRMININKAS. Nediskutuojame. Dar bus svarstymai, išsiaiškinsite. S. Bucevičius klausia. Nėra. A. Mitrulevičius. Yra.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, dabartinės žemės ūkio politikos kryptis yra mėsos, pieno gamyba. Ar nebūtų tikslinga šiandien, kad ar fizinis asmuo, ar juridinis asmuo, kurie laiko gyvulius, vienam sąlyginiam gyvuliui galėtų nusipirkti 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, taip mes išsaugotume dabartinį potencialą ir leistume toliau plėtoti būtent pieno, mėsos ūkius? Ačiū už atsakymą.
V. JUKNA. Ačiū. Girdėjau tą siūlymą. Manau, jis bus aktyviai diskutuojamas ir Kaimo reikalų komitete rytoj. Norėčiau čia kitą vietą truputėlį irgi pakartoti. Tiesioginį ryšį tarp gyvulių skaičiaus ir turimos žemės ploto ne visada galima vesti. Galima turėti 3 ha ir penėti 1 tūkst. buliukų, be abejo, perkant pašarus ir sudarant sutartis dėl mėšlo skleidimo su kaimynais. Tą jūsų pasiūlymą aš girdėjau, manau, kad jis bus svarstytinas.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs čia dėjote tam tikras pastangas, prielaidas, arba vadinamuosius saugiklius, dėl žemės pardavimo, žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams. Noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Štai dėl žemės pardavimo pasienio rajonuose, nes nepaprastai aktualu, kas įgys tuose rajonuose žemės, susijusios ar su Baltarusijos pasieniu, ar su Lenkijos, nes kaip tik pasienio žemė nepaprastai susijusi ir su nacionaliniu saugumu. Man regis, kad vis dėlto dėl šio požiūrio arba nacionalinio saugumo aspekto irgi reikėtų atitinkamą nuostatą įtvirtinti ir mūsų teikiamuose įstatymuose. Ačiū.
V. JUKNA. Negalime. Vakar kaip tik vyko ir konsultacijos su Europos Komisija, dalyvavo mūsų specialistai, buvo pasikvietę valstybių narių, kurioms baigėsi tas pereinamasis laikotarpis, kur yra Lietuva, ir kaip tik diskutavo, pristatė mūsų šitą saugiklių vadinamąjį įstatymą Europos Komisijai. Didelių labai pastabų iš tiesų negavome. Iš tiesų didelių pastabų negavome. Vengrijai, kur jau praktiškai vyksta teisminiai procesai, jau atstovavo netgi ne žemės ūkio specialistai arba ministerija, bet atstovavo jau užsienio reikalų, kadangi perėjo į kitą lygmenį. O tai, ką jūs kalbate, iš trečiųjų šalių piliečiai išvis neturi teisės įsigyti žemės.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia V. M. Čigriejienė. Ir toliau posėdžiui pirmininkaus P. Auštrevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis ministre, sakykite, jūsų grupės pasiūlyti visi šitie saugikliai… Kaip jums atrodo, bus įtikinti Lietuvos žmonės, kurie fanatiškai nori tos žemės, nors žemė dirbamoji, o visai nenori dirbti? Pavyzdžiui, paimkime visus socialinius darbuotojus, kurie gauna tiktai pašalpas, lai važiuoja į kaimą. Gali valstybė nupirkti kokią karvę ir pragyvens kaime, visa šeima pragyvens, nieko daugiau nereikia. Aš niekaip nesuprantu tos valstybės politikos.
Ir sakykite, ar jūs daugiau aktyvumo rodysite tokiose laidose aiškindamas, kai J. Panka rėkauja ten ir įtikinėja Lietuvos žmones, organizuoja. Ar juo daugiau patikės? Aš norėčiau, kad Žemės ūkio ministerija daugiau patikėtų. Kaip čia bus dabar su tais saugikliais?
V. JUKNA. Aš suprantu, klausimas buvo dėl žemės pardavimo, ar užtenka tų saugiklių. Iš tiesų visuma tų saugiklių… Aš manau, yra pakankami tie saugikliai. Žmonės, manau, išnagrinės visumą tų saugiklių, kurie bus priimti, dar, kaip minėjau, daugiau įvairių iniciatyvų bus, tikrai to pakaks, kad užtikrintų ir žmonės būtų garantuoti, kad tie saugikliai veiks. Nes noriu pasakyti tai, kad rengiant tuos saugiklius buvo išnagrinėta valstybių narių ir kitų taikomi, kokie saugikliai yra labai plačiai taikomi, savivaldos dalyvavimas išduodant leidimus ir visa kita, aš jau čia nenorėčiau išsiplėsti, bet ta patirtimi irgi rėmėmės.
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, visų smulkmenų, žinoma, čia nenumatysi, bet man vieną klausimą vis dėlto norisi jums užduoti. Kaip bus su paveldėjimo teise? Ar naujiems atėjusiems paveldėtojams bus taikomos tos pačios griežtos priemonės? Nes, na, gali būti taip, kad paveldėjęs žemę vaikaitis tiesiog nenorės jos dirbti. Ar jam bus taikomos tos baudos? Gal ir parduoti nenorės, neturės, be abejo, ir tos žemės ūkio darbuotojo patirties. Tai kaip tokiu atveju jūs numatote tas išimtis?
V. JUKNA. Paveldėtojams pagal testamentą paliktai žemei šitie negalioja. Tik dovanojimas, pirkimas, pardavimas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių užduotus jums klausimus. Dėkojame.
V. JUKNA. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi buvo daugiau nei vienas klausimas ir jie visi nagrinėjami kartu, tiksliau, keturi, tai galima pasisakyti ir daugiau negu po vieną, tačiau tarp užsirašiusių matau tiktai J. Razmą, norintį už kalbėti. Ar, mielas kolega, norite kalbėti, ar galime be?.. Ne. Prieš. Viskas, atsirado. Tai ką gi, nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors yra jau pateiktas projektų paketas, nustatantis vadinamuosius žemės pardavimo saugiklius, bet, aš manau, nekenks pridėti dar vieną. Vyriausybė, kad ir pavėluotai, pateikė tokį projektą. Žinoma, tenka apgailestauti, kad Vyriausybė išties vėluoja. Ir jeigu tokie projektai būtų pasirodę tada, kai prasidėjo parašų rinkimas dėl referendumo, jeigu Vyriausybė būtų jautriai ir veiksmingai tuomet reagavusi, aš manau, kad mes neturėtume šiandien tos problemos dėl referendumo ir visi daug ramiau lauktume tos gegužės 1 d. Lygiai taip pat, kaip Vyriausybė galėjo reaguoti į referendumą iš karto pateikdama savo išvadą, kokias pasekmes sukeltų, jeigu būtų priimtos tos teikiamos pataisos. Dabar aš tas išvadas gavau, na, jos bus naudingos kalbantis dėl referendumo surengimo, bet tai yra viskas labai pavėluota. Linkėčiau žemės ūkio ministrui energingiau reaguoti į iškylančias aktualijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Na, gerai, kad J. Razma papamokslauja Vyriausybei, pataria, kaip daryti. Aš tik primenu praėjusių metų gegužės 12 d. Konservatorių partijos suvažiavimo rezoliuciją, kurioje sakoma: „Kreiptis į visas valstybės institucijas, siekiant žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo.“ Kas čia teikė tą nuomonę, tai nežinau, ir gal nebūtina pamokslauti Vyriausybei.
O mano nuomonė tokia. 2002 m., 2003 m. sakiau, kad reikia atverti laisvą kapitalo judėjimą žemės ūkio paskirties žemės rinkoje. Jeigu būtume neturėję pereinamųjų laikotarpių, šiandien mes turėtume žemės ūkio paskirties žemės rinkoje kokius 3, 4, maksimum 5 % užsienio piliečių savininkų, kurie jau būtų išmokę lietuvių kalbą, kurie būtų investavę pinigų, atvežę. Tačiau mes turėjome tą 10 metų pereinamąjį laikotarpį, ir štai dabar dar bandome visokias sąlygas ir saugiklius sudėti, su tais saugikliais pradėsime trukdyti dar ir savo žmonėms įsigyti žemę. Mes galutinai suvaržysime žemės judėjimą rinkoje, kapitalo judėjimą šitoje rinkoje su visais tais saugikliais.
Aš tikiuosi, kad rytoj Kaimo reikalų komitetas sės, svarstys, visus tuos projektus pabandys sudėti į vieną, kad Seimui nekvaršintume galvos su trimis projektais, tačiau mano intencija, kad tų saugiklių liktų mažiau, kad jie būtų paprastesni. Nes mes, kovodami su džonais ar hansais, iš tikrųjų savo Jonui ir Marytei pradedame kenkti. Mes pamatysime, kaip kris žemės pardavimo judėjimas Lietuvoje priėmus griežtus saugiklius ir kaip kris žemės kaina, kadangi niekas nebegalės įsigyti. Tokiu būdu mes dar kartą „išdurninsime“ ir apgausime žemės savininkus. Aš esu prieš griežtus saugiklius.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Išgirdome nuomonę už, nuomonę prieš. Pasiruoškite balsuoti. Balsuojame dėl visų keturių įstatymų projektų – 1-8a, 1-8b, 1-8c, 1-8d. Kolegos, kas pritariate pateiktiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite dar kitą nuomonę, atitinkamai susilaikote. Prasidėjo balsavimas, kolegos.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 12. Ką gi, projektams pateikimo stadijoje yra pritarta.
Mielieji kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Ne.“) Balsuojame? (Balsai salėje) Kaip sakote? Ne, ne šiandien, tikrai ne šiandien. Numatyta svarstyti balandžio 22 d. (Balsai salėje) Pritariame? Galime tada pritarti? Galime. Malonu. Kolegos, pagrindiniu komitetu, žinoma, siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Ir, kaip ir sakiau, siūloma svarstyti visus šituos projektus balandžio 22 d.
Kolegos, aš turiu pakoreguoti informaciją, kad klausimu 1-8b pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Ir atitinkamai 1-8c. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir 1-8d. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas yra tik vienas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Baigėme svarstyti šį klausimą. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau Ekonomikos komitetą, nes dar kartą sakau: kolegos, kas balsavote, pasižiūrėkite, kokie yra ribojimai juridiniams asmenims. Šiandien jokia žemės ūkio bendrovė negalės plėtoti savo veiklos, negalės jos įsigyti. Tikrai labai gerai pagalvokime. Todėl siūlau Ekonomikos komitetą skirti kaip papildomą, kad bent jau galėtume tuos pasiūlymus įtraukti.
Kitas dalykas, logistikos, pramonės parkai, laisvosios ekonominės zonos lygiai taip pat papuola.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galima repliką?
PIRMININKAS. A. Kubilius. Prašau. Iš kairės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, bet jūs iš ryto taip entuziastingai pritarėte referendumui, ten kaip tik tokie reikalavimai ir yra įtraukti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra Ekonomikos komiteto noras ir pageidavimas. Mes galėtume jį paskirti papildomu dėl visų šitų klausimų. Nėra prieštaravimų? Matau pritarimą. Dėkui. Kolegos, baigėme svarstymą. Gal, ministre… Tikrai norite, ar ne? Jūs neabejingas šitam klausimui? Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, aš noriu tikrai paaiškinti prieš tai oponavusiam, kad tie saugikliai užkirs kelią ir statyboms, logistikos centrų statymui. Tikrai to nebus.
Gerbiamasis Žemaitaiti, įsiskaityk – iki 10 ha visiškai nėra jokių apribojimų. Nereikia jokių penkerių metų. Nusipirkai žemę, keiti paskirtį. 10 ha gali puikų terminalą pastatyti pakeitęs paskirtį.
Toliau dėl kitų, kur minėjote, kad negalės pajinės ar akcinės bendrovės. Taip pat galės plėtoti veiklą, tiktai bus tam tikros sąlygos. Bus vienodos sąlygos, kaip ir ūkininkams dabar buvo, nes bus vienodai, kadangi susiję asmenys įrašyti. Juridiniai asmenys…
PIRMININKAS. Kolega!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …taip pat turės įrodyti, kad jie turi ne daugiau kaip 500 ha žemės, atitinkamai kaip ir fiziniai asmenys.
PIRMININKAS. Kolega, mes nusprendėme balandžio 22 d. daryti svarstymą. Nedarykime dabar. Prie jūsų juda R. Žemaitaitis. Aš tikiuosi, jūs dviese išsiaiškinsite kai kuriuos aspektus. Linkime jums sėkmės.
15.32 val.
Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo 10 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1623 (pateikimas)
Svarstomas 1-5d klausimas, lydintysis Euro įvedimo – Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo 10 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1623. Pranešėjas – A. Palionis. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Svarstant Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto Nr. XIIP-1450 nuostatas ir siekiant atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadas dėl šio įstatymo projekto 17 ir 18 punktų, išdėstytų pastabų, buvo parengtas Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo 10 straipsniu įstatymo projektas.
Įstatymo projekto pirminis siūlytojas ir buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad nuo Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas būtų taikomas tiek, kiek neprieštarauja Euro įvedimo įstatymui, o nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos netektų galios. Įstatymo projekte numatyta nuostata, kad nuo Euro įvedimo įstatymo įsigaliojimo dienos Užsienio valiutos įstatymas galioja tiek, kiek neprieštarauja Euro įvedimo įstatymui, kadangi užsienio valiutos 7 straipsnis numato inter alia visiems asmenims atsakomybę už užsienio valiutos, taip pat ir eurų, naudojimo operacijų, įvežimo ir išvežimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o išankstinio eurų apsirūpinimo ir pristatymo klausimai yra reglamentuoti ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, o Europos Sąjungos.
Taip pat bus įtvirtinti ir dvišaliai susitarimai tarp Lietuvos banko ir skolinančio eurų banknotus euro zonos nacionalinio centrinio banko. Todėl ir nuostatos dėl atsakomybės yra numatytos šiuose aktuose, ir įstatymo papildymas, kuris įsigaliotų nuo Euro įvedimo įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytų sąlygas taikyti atsakomybę dėl užsienio valiutos eurų naudojimo, įvežimo ir išvežimo pagal Europos Sąjungos teisės aktus, kaip ir numato tokie teisės aktai.
Dėl 10 straipsnio. Kadangi nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje užsienio valiutos įstatymas taps nebeaktualus, o aktuali nuostata dėl užsienio paskolų registravimo Lietuvos banke bus perkelta į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą, todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti Užsienio valiutos įstatymo galiojimo terminą iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega, už pateikimą. Jūsų niekas nenori klausti. Visiems viskas yra aišku. Motyvai dėl viso. Nematau norinčių kalbėti.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, norite balsuoti.
Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1623, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prasidėjo balsavimas.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 69, prieš – nė vieno, susilaikė 6. Po pateikimo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nereikia. Linkime sėkmės. Kaip ir ankstesnius įstatymus, susijusius su euro įvedimu, siūloma svarstyti šių metų balandžio 17 d. Kolegos, šio klausimo svarstymą baigėme.
15.37 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-533(2) (svarstymas)
Skelbiu, kad svarstysime 1-6 klausimą – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-533. Pranešėjai. Už Biudžeto ir finansų komitetą kalbėti vėl kviečiu gerbiamąjį A. Palionį. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo – 10, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną pristatyti savo komiteto išvadas. Prašau, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Vyriausybės išvadai ir siūlo įstatymo projektui nepritarti. Argumentai yra keli. Pirmiausia vadovaujantis Konstitucija ir kitais įstatymais Lietuvoje žemės iškasenos, gelmės išimtine tvarka priklauso valstybės nuosavybei, ne savivaldybių, o valstybės. Šiuo metu pagal veikiantį įstatymą 10 % mokesčio, gaunamo už aplinkos teršimą, paliekama toms savivaldybėms, kurios plėtoja žemės gelmių veiklą, o 90 % atitenka kitoms savivaldybėms, kurias gamta gal ir nuskriaudė, ne tiek daug turi žemės gelmių ir išteklių. Todėl komitetas siūlo vis dėlto nepritarti, ką sako ir Vyriausybė, dėl šito projekto, nes tai palies tik kelias savivaldybes, jas gal kiek nors praturtins, bet iš biudžeto reikės paimti apie 4 mln. Lt, kurie atitenka kitoms savivaldybėms.
PIRMININKAS. Dėkui kolegai. Kviečiu A. Strelčiūną pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas per svarstymą. Prašau, kolega.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė. Komitetas priėmė sprendimą įstatymo projektą Nr. XIIP-533 atmesti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d. nutarime Nr. 94 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Mes išklausėme visų komitetų nuomones. Kadangi nuomonės išsiskyrė, aš manau, reikės balsuoti. Kviečiu A. Palionį. Diskutuoti, taip, kolega buvo užsirašęs? Ne? Ne, ne. Nereikia, kolegos, čia viskas yra gerai.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar manote, kad reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Balsuoti!“) Balsuoti. Kolegos, teisėtas reikalavimas. Pasiruoškime balsuoti dėl projekto Nr. XIIP-533(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, jei turite kitą nuomonę, susilaikote. Prasidėjo balsavimas, kolegos!
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 52, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymo projektui yra pritarta.
Svarstymo stadiją baigėme, šio klausimo svarstymą taip pat.
15.41 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4487(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4487(3). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją A. Skardžių, Ekonomikos komitetas. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas kovo 12 d. svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui: už – 5, prieš – 2, susilaikė 1. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kai kolega A. Mitrulevičius pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, tada mes apsvarstysime pataisas. Prašau, kolega.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-4487(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Energetikos ministerijos ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Aš kviečiu atgal į tribūną A. Skardžių. Svarstysime keletą pateiktų pataisų.
Pirmoji. Teikia A. Stancikienė, P. Gylys ir V. Vasiliauskas. Komiteto nuomonė – nepritarti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ar pataisų autoriai pristatys?
PIRMININKAS. Prašau. Kas norėtų iš teikėjų pristatyti savo, t. y. arba A. Stancikienė, arba P. Gylys, arba kolega V. Vasiliauskas?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tik ponia Aurelija, kiek matau, yra salėje. Čia dėl Šilumos ūkio įstatymo jūsų teikta pataisa. Komitetas jai nepritarė.
PIRMININKAS. Jūs atsisakote kalbėti, taip, ponia Aurelija?
A. STANCIKIENĖ (DKF). …aš nežinau, apie ką mes kalbame.
PIRMININKAS. Štai ką reiškia dalyvauti posėdyje…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš tą įstatymą žinau, pataisą priminkite, su kuo susijusi? Įstatymą aš žinau, aš seku, kas vyksta.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Susijusi su šilumos punktų aptarnavimu.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, aš nepritariu, kad būtų pritarta K. Daukšio siūlymui leisti aptarnauti šilumos tiekėjams. Jis tą keletą kartų bandė teikti ir praeitos kadencijos metu, buvo tokie teikimai. Mes tada aiškiai sakėme, kad vis dėlto mes negalime garantuoti, kad bus skaidriai nurašomi tie skaitiklių rodmenys, nebus sąmoningai atsukinėjami prietaisai, kad tiektų šilumą, kaip dabar, šiltu paros metu, todėl aš siūlau palikti taip, kaip mes priėmėme praeitos kadencijos metu.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Komitetas nepritarė, nes buvo pritarta patobulintam Ekonomikos komiteto projektui. Gal apie priimtą komiteto nuomonę vėliau, prie kitų?
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonės išsiskyrė. Aš manau, kolegė A. Stancikienė norės laikytis savo ankstesnės nuomonės. Teks balsuoti. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate trijų Seimo narių pateiktai pataisai, kuriai komitetas nepritaria? (Balsai salėje) Balsuojame pagal komiteto suformuotą nuomonę. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Palaukite! Komiteto nuomonė – už.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komiteto nuomonė – už. Palaukite, pasiūlymas už, pirmininke!
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, nutraukiam balsavimą. Paprasčiau padarysime: kas pritariate trijų Seimo narių pateiktai projekto versijai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. (Balsai salėje) B. Vėsaitės nematau.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 8, prieš – 9, susilaikė 51. Ką gi, pataisai nepritarta, pritarta komiteto nuomonei.
Kita pataisa. Teikia Seimo narė B. Vėsaitė. Prašau, pranešėjau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies šiai pataisai. B. Vėsaitė, kiek žinau, išvykusi į Briuselį, į Europos Parlamento Asamblėją. Todėl turbūt… Jinai sutiko su komiteto nuomone, bent jau aš žinau. Tai nežinau, ar reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad rastas kompromisas, tenkinantis abi puses. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkui.
Toliau kolega S. Dmitrijevas teikia pataisą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas pritarė pataisai iš dalies ir gerbiamasis S. Dmitrijevas sutiko su komiteto nuomone, todėl balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Ar kolega norėtų pasisakyti? Ne. Pritariate, taip? Kolegos, ar galime pritarti rastam kompromisui? Ačiū.
Tuomet Seimo narys J. Razma teikia siūlymus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmojo mano siūlymo prašau jau nenagrinėti, tik antrąjį, įregistruotą vėliau, kuris patikslina pirmąjį. Mano siūlymo esmė kokia? Aš palieku visus šiuo metu esančius draudimus, kad būti šilumos punkto prižiūrėtoju negalėtų ir prietaisų tiekėjai, kurie tiekia tokiems mazgams prietaisus, ir biokuro tiekėjai, ir taip toliau, ir kiti susiję asmenys, tik padarau vieną išlygą, atsižvelgęs į tai, kad buvo, pasirodo, labai keistos galiojančio įstatymo interpretacijos. Pasirodo, parašymą, kad šilumos tiekėjas negali būti punkto prižiūrėtoju, traktuoja labai plačiai – ne tik turima omenyje, kad būtent to namo šilumos tiekėjas, bet apskritai bet kuris bet kam tiekiantis šilumą negali niekur būti punkto prižiūrėtoju. Čia atsirado besiskundžiančių, kad kai kurios Vilniaus bendrijos labai norėtų „Elektrėnų komunalininką“, tiekiantį šilumą Elektrėnams, pasisamdyti prižiūrėti punktus Vilniuje. Mano siūlymas ir yra paaiškinti, kad tik to namo šilumos tiekėjas negalėtų būti to namo šilumos punkto prižiūrėtoju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs viską aiškiai išaiškinote. Pranešėjau!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, paaiškinu kodėl: kadangi panašus siūlymas, taip pat susijęs su šilumos tiekėju ir būtent prižiūrėtoju, kuris yra susietas su konkrečiu namu, yra ir pono R. Žemaitaičio pataisoje. Be abejo, komitetas balsavo alternatyviai. Tai gal ir Seimas galėtų, pristačius ponui R. Žemaitaičiui, balsuoti alternatyviai už pono J. Razmos arba už pono R. Žemaitaičio pataisą. Bet šiuo atveju pono J. Razmos pataisai nebuvo pritarta, nes daugiau balsų surinko ponas R. Žemaitaitis. Jo pataisa komitete kaip pagrindinė, jai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš manau, balsuosime paeiliui už kiekvieną, o tuomet matysime. Kolega P. Gražulis nori dėl viso ar dėl šios pataisos? Dėl šios pataisos, tikrai jūs apsisprendęs? Ką gi, nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš principo nesuprantu, kas vyksta Seime. Ką tik Prezidentė teikė, buvo priimtas įstatymas, kad mes atskyrėme, kad šilumos tiekėjai negalėtų prižiūrėti šilumos mazgų, prižiūrėti skaitiklių ir panašiai. Lyg ir buvo tas įstatymas tikrai neblogas. Kodėl ir dėl kokių motyvų dabar mums grįžti atgal ir vėl tiems, kurie tiekia šilumą, suteikiame teisę prižiūrėti ir šilumos mazgus, vykdyti eksploataciją, taip pat skaitiklių rodmenis nurašinėti. Aš manau, kad J. Razmos siūlymas yra logiškesnis. Reikia pritarti ir tikrai daryti savarankiškesnius. Negali tas pats tiekti, tas pats prižiūrėti – atsiranda daugiau piktnaudžiavimo. Todėl aš prašyčiau, kad mes pritartume J. Razmos siūlymui, jis yra tikrai daug liberalesnis, savarankiškesnis ir varžo šilumos tiekėjus daugiau, nei siūlo R. Žemaitaitis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų nuomonę išgirdome. Nuomonę prieš – D. Kreivys. Ar jūs už visą? Supratau.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Seimo nario J. Razmos 1 straipsnio 20 straipsnio pakeitimui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, pasiruoškite, prasidėjo balsavimas.
Balsavimo 74 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 8, susilaikė 35. Ką gi, J. Razmos pataisai nepritarta.
Toliau pataisą teikia Seimo narys R. Žemaitaitis. Kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiek tiek išsklaidysiu tuos nuogąstavimus – mano pataisa realiai sujungė ir to paties J. Razmos, ir S. Dmitrijevo pateiktą pasiūlymą, tai yra ir kartu liberalizuojama, ir kartu paliekama taip, kas yra. Dėl pirmo dalyko, ką kalbėjo P. Gražulis, kuris, ko gero, ir vėl neskaitė teikiamų projektų, yra aiškiai pasakyta, kad šiandien šilumos punkto negalės prižiūrėti ta įmonė, kuri tam namui tiekia šilumą. Bet jeigu įmonė yra kita, kitame rajone, regione, kitam namui tiekia šilumą, ji gali administruoti tą namą, kuriam netiekia šilumos. Šis dalykas yra esminis, dėl ko, ko gero, čia vyksta diskusijos.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komiteto išvada – pritarti R. Žemaitaičio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, ar reikia balsuoti, ar galima bendru sutarimu? Norite balsuoti. (Balsai salėje) Gerai. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Remigijaus pataisa toje dalyje dėl šilumos tiekėjo atitinka, kaip ir mano, bet jis nutyli, kad vis dėlto išbraukia kai kuriuos svarbius dalykus. Jis išbraukia dabar esantį draudimą prižiūrėti punktą: „…kuro gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine kuro prekyba“. Kitaip sakant, jeigu yra, kaip žinome, Lietuvoje, deja, pasitaiko su šilumos tiekėju susijęs kuro tiekėjas, tai tas šilumos tiekėjas negalės, bet kuro tiekėjas galės prižiūrėti. Tai yra kai kuriais atvejais tas pats. Nesuprantu, kam šį draudimą reikia išbraukti? Vienai žinomai ir garsiai linksniuojamai bendrovei čia bus labai gerai. Ji performins savo atitinkamą padalinį kuro tiekėjui ir rūpinsis punktų priežiūra.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už – G. Mikolaitis. Prašom, kolega.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Čia, gerbiamieji, gal būtų labai aktualu Vilniui, Kaunui, kai visokių specialistų yra labai daug. Bet rajonuose, kai specialistų labai trūksta ir ne kiekvienas tą punktą sugeba prižiūrėti, tai aš visiškai pritariu Remigijaus pataisai, kad būtų leista. O bendrija, namas turi teisę, kurį tiekėją ar kurį prižiūrėtoją pasirinkti. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, išsakytos nuomonės. Pasiruoškite balsuoti, kas pritariate R. Žemaitaičio pateiktai pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 48, prieš – 11, susilaikė 22. Pataisai yra pritarta.
Ar dėl viso turime užsirašiusių? Matau nuomonę prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar, kai yra toks balsavimas dėl pataisos, aš, be abejo, negaliu pasisakyti už, ir manau, kad Seimas suklydo pritardamas paskutinei pataisai. Aš būsiu nekorektiškas kalbėdamas prieš, kai esu užsirašęs pagal optimistiškesnį įsivaizdavimą kalbėti už. Dabar aš negaliu pritarti tam projektui, nebent iki priėmimo dar Seimas pamąstytų ir pataisytų, sugrąžindamas tą draudimą dėl kuro tiekėjų.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Nuomonė išsakyta. Nuomonės už nematau. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Šilumos ūkio įstatymo 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4487, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, prasidėjo balsavimas.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 5, susilaikė 28. Ką gi, šio įstatymo projektui svarstymo stadijoje yra pritarta ir svarstymai bus tęsiami. Kolegos, šio klausimo svarstymą mes tuo ir baigiame.
15.58 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 341, 342, 343, 344, 345, 3412, 3415, 3416, 3424 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1437(2)ES (svarstymas)
Vėluodami lygiai valandą, mes pereiname prie vakarinio mūsų posėdžio dalies, ir pirmasis 2‑1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 341, 342, 343, 344, 345, 3412, 3415, 3416, 3424 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1437(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą P. Saudargą. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 341 ir taip toliau, kaip minėjo gerbiamasis pirmininkas, pakeitimo įstatymo projektą. Buvo nemažai Teisės departamento pastabų, kai kurioms iš jų komitetas pritarė, kai kurioms pritarė iš dalies. Mūsų išvada buvo bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką gerbiamąjį M. Bastį pristatyti savo komiteto išvadą.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektą, pritarė jam ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1437(2), pakoregavus įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Nuomonių išsakyti taip pat neturime. Ar galime, kolegos, šio įstatymo… Norite balsuoti? Ką gi, teisėtas noras. Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso šio įstatymo projekto. Kas pritariate šio įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas prasidėjo, kolegos.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 2. Kolegos, įstatymo projektui po svarstymo yra tvirtai pritarta.
16.02 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X‑1404 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1001(2) (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 2-2 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1001(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą R. Paliuką pateikti komiteto išvadą. Prašau, kolega.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas kovo 26 d. svarstė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kol kas grįžkite į savo vietą, nes reikia Biudžeto ir finansų komiteto atstovo išvados. Aš kviečiu gerbiamąją R. Tamašunienę pateikti nuomonę komiteto vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, jį patobulinus pagal Seimo kanceliarijos ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Mielieji kolegos, svarstome kiekvienam aktualų klausimą, bet salėje yra triukšmas. Aš prašau šiek tiek ramiau. Net negaliu pasakyti, kas nusisukęs ir negerbia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo svarstymo. Kolegos, ramybės! Konservatorių aš taip pat prašau. Rimties! Rimties ir šiek tiek tyliau elkitės, nes baisus triukšmas, negirdėti, ką kalbą komiteto atstovai. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą V. Gapšį.
V. GAPŠYS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Kviečiu A. Mitrulevičių pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1001. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1001 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario E. Šablinsko ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu atgalios į tribūną R. Paliuką. Mes turime porą pasiūlymų. Prašau. Kolega, pirmoji pataisa yra pateikta kolegos E. Šablinsko. Nematau jo salėje. Gal jūs galėtumėte pristatyti?
R. PALIUKAS (DPF). Kolega E. Šablinskas pasiūlė šį straipsnį papildyti taip, kad registruojant kapinių žemės sklypus, į Nekilnojamojo turto registrą taip pat reikia įrašyti ir kapinėse esančius statinius ir paminklus. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, komiteto nuomonė buvo nepritarti bendru sutarimu. Manome, kad dėl šito pasiūlymo yra nustatytas statinių registravimas kitais teisės aktais, todėl tai yra perteklinis dalykas.
PIRMININKAS. Užsirašiusių kalbėti nematau. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Kolega, pristatykite Vyriausybės nuomonę.
R. PALIUKAS (DPF). Vyriausybė siūlo papildyti projekto aiškinamąjį raštą ir numatyti lėšų poreikį ir šaltinius dėl registravimo Nekilnojamojo turto registre. Taip pat Vyriausybė siūlo atidėti terminą, kaip ir numatyta, iki 2018 m. sausio 1 d. Vyriausybė pasiūlė iki 2014 m. gegužės nustatyti kapinių sąrašo sudarymo ir skelbimo savivaldybių interneto svetainėse reikalavimus ir tvarką. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui iš dalies? Galime. Ačiū. Kolega, ačiū. Jūs pateikėte visas nuomones.
Dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje kalbėti norinčių taip pat nematau. Ar, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Tuo šiuo klausimo svarstymą baigėme.
16.09 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X‑1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1076(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1076(2). Vėl kviečiu į tribūną R. Paliuką pateikti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
R. PALIUKAS (DPF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimą, atsižvelgė į visas gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir nusprendė bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu V. M. Čigriejienę pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę šiuo svarstomu klausimu.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 4 d. svarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo projektą. Visi vieningai nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Ir balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkui, kolege. Norinčių kalbėti dėl viso nematau. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Tuo šio klausimo svarstymą mes baigėme.
16.10 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1274(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1274(2). Pranešėjas – gerbiamasis A. Salamakinas, atstovaujantis Aplinkos apsaugos komitetui.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties, kaip jūs ir sakėte, komitetas įregistravo projekto antrąjį variantą, t. y. suderintą su Policijos departamentu ir kitomis institucijomis, Teisės departamentu. Komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pateikti komiteto nuomonę dėl svarstomo įstatymo – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės… 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nutarė jam pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Nuomonės už, prieš. Užsirašiusių taip pat nėra. Kolegos, ar galime pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū už jūsų supratingumą. Tuo šio klausimo svarstymą baigėme.
16.12 val.
Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17 straipsnių, Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1318ES, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1319ES (svarstymas)
Pradedame svarstyti darbotvarkės 2-5a, 2-5b klausimus. Pirmasis – Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17 straipsnių, įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1318ES ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1319ES. Svarstymo stadija abiem atvejais. Aš matau tribūnoje gerbiamąją A. Monkauskaitę, atstovaujančią Sveikatos reikalų komitetui. Prašau, kolege.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas yra parengtas siekiant suderinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise. Sveikatos reikalų komitetas kovo 26 d. svarstė, be to, buvo organizuoti klausymai. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymas yra labai svarbus ta prasme, kad jo subjektas yra labai toksiškos medžiagos, t. y. pirmos ir antros kategorijos kancerogeninės, pirmos ir antros kategorijos mutageninės, pirmos ir antros kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos ir jų preparatai. Tai yra pačios toksiškiausios medžiagos, veikiančios žmogaus organizmą ir keliančios didžiausią rūpestį visuomenės sveikatos specialistams. O jos yra labai plačiai naudojamos ir buityje, ir pramonėje.
Šitą įstatymo projektą nagrinėjo įvairios ministerijos, Pramonininkų konfederacija. Klausymų metu buvo užduota daug klausimų įstatymų rengėjams – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams, ne į visus klausimus gavome atsakymus. Pasiūlėme patobulinti, įvardinant nuodingųjų medžiagų naudojimo apibrėžimą, tiksliai įvardinti darbo su nuodingosiomis medžiagomis veiklas, kadangi jos yra labai skirtingos, tai yra gamyba, pervežimas, laikymas, sandėliavimas (tai turi skirtingą riziką žmonių sveikatai), taip pat pasiūlėme apibrėžti kontrolę atliekančių institucijų kompetenciją, kadangi leidimai dirbti su nuodingosiomis medžiagomis pagal Europos teisę bus išduodami neterminuotai.
Taigi ačiū visiems, kurie išsamiai svarstė, ypač neetatiniams komiteto ekspertams. Seimo narių prašau pritarti komiteto nuomonei, kad būtų patobulintas šitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjai. Galite grįžti į savo vietą. Kadangi, komiteto nuomone, šiuos abu įstatymų projektus reikia tobulinti, grąžinti tobulinti, todėl mes išklausome nuomonę už, nuomonę prieš. Jų aš nematau. Ką gi, ar galime, kolegos, tuomet bendru sutarimu pritarti šiai komiteto nuomonei – grąžinti tobulinti? Ačiū. Tuo svarstymą abiejų klausimų baigėme.
16.16 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1625 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1625. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją R. Žemaitaitį. Prašau, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas yra gana greitai parengtas ir netgi, kol yra Seimo Pirmininkė, prašyčiau ypatingos skubos dėl šio įstatymo, nes jis realiai iki gegužės 1 d. turėtų įsigalioti. Tai Investicijų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimai, tai yra pritraukiant investicijas į regionus. Siūloma, kad ne tik būtų įskaitomos investicijos, kaip šiandien, pastatai ar dar kas nors, bet ir technologijos, kiti įrenginiai. Dėl ko šitas įstatymas reikalingas? Nes kviečiame investuotojus ir preliminariai penkiuose regionuose yra kalbama apie investicijų atėjimą. Tai leistų sukurti papildomai darbo vietų. Iš biudžeto pinigų nereikia, nes tie pinigai jau taip ar taip yra skirti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pateikėte savo įstatymo projekto esmę. Jūsų nori paklausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Savo pranešime atsakė į mano klausimą.
PIRMININKAS. Visiškai atsakyta. Ką gi, daugiau klausiančiųjų mes neturime sąrašuose. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime pritarti. (Balsai salėje) Balsuojame? Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas už pateiktą įstatymo projektą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas vyksta. Kolegos, rimties ir susikaupimo.
Balsavo 64 Seimo nariai: prieš – nė vieno, susilaikė 2. Ką gi, įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti, kolegos? Ačiū. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 24 d. Taip pat galime, aš manau, užteks laiko. Ką gi, kolegos, baigėme svarstyti šitą klausimą.
16.18 val.
Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3440 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3440. Pranešėjas – K. Masiulis. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu tik pasidžiaugti, kad ir šita Vyriausybė tęsia investicinės aplinkos Lietuvoje gerinimą. Štai prieš tai priimtas įstatymas buvo ta pačia linkme. Ir čia yra siūloma dar viena pataisa taip pat ta pačia linkme.
Pataisomis siūloma padaryti taip, kad privatūs subjektai turėtų teisę inicijuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus. Išverčiant į paprastą žmonių kalbą, siūloma padaryti taip, kad verslas galėtų siūlyti infrastruktūros objektus statyti už savo pinigus ten, kur, tarkim, valstybė neplanuoja ir panašiai. Vaizdžiai tariant, dar sovietmečiu Vilniuje buvo suplanuoti keli tiltai per Nerį, o per visą nepriklausomybės laikotarpį, per 24 metus, atsirado tik vienas vienintelis Mindaugo tiltas, nors galėtų būti ten ir keletas kitų tiltų. Jeigu jie būtų buvę pastatyti ir kas nors būtų pasiūlęs tokią iniciatyvą, tai tie tiltai būtų, jie jau galėtų būti ir atsipirkę, ir tapę valstybės nuosavybe. Situacija būtų panaši taip, kaip jeigu kas buvote Norvegijoje, kad važiuoji ir jeigu nori, naudojiesi privačiais tiltais, kurie po kelių metų, kai jie atsiperka, tampa viešaisiais objektais, bet tau nereikia važiuoti aplinkui ir daryti lankstų, ir panašiai. Reikalas tas, kad viešasis sektorius turi tik tiek, kiek yra biudžete pinigų, o privatus sektorius turi maždaug 4–5 kartus daugiau lėšų. Tos lėšos tiesiog masiškai iškeliauja iš Lietuvos į įvairius investicinius projektus, taip pat netgi į viešąją infrastruktūrą ten, kur gali pasireikšti verslas, pradedant Ukraina ir baigiant Lenkija ar kitomis valstybėmis. Jeigu atsirastų dar viena galimybė verslui investuoti Lietuvoje, tai yra šansas, kad verslas keltų tokias iniciatyvas ir tos iniciatyvos privalėtų būti svarstomos. Dabar, jeigu kas ir galėtų kelti tokią iniciatyvą, ta iniciatyva net neprivalo būti svarstoma. Čia yra šiuo metu tiek ir tesiūloma, kad būtų rimtai žiūrima į tokias verslo iniciatyvas ir būtų leidžiama jiems kelti iniciatyvas, o tada valstybė galėtų pasakyti, kad štai šitą objektą mes ir patys planuojame statyti už savo pinigus, o čia net neplanuojama artimiausiu metu finansuoti, jeigu jūs siūlote, kad per kažkokį laiką jis atsipirks, galima kalbėti apie tai, o paskui skelbtų konkursą, kas pasiūlytų trumpesnį atsipirkimo laiką, tas ir laimėtų. Štai tokia paprasta idėja.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už pateikimą. Jūsų nori paklausti V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti, kuo čia skiriasi jūsų nuo gerbiamojo R. Žemaitaičio pateikiamo įstatymo projekto?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia yra labai skirtingi tie projektai. R. Žemaitaičio projektas yra skirtas sumažinant kartelę investuotojams tam, kad investuotojai galėtų eiti į regionus, o mano projekte kalbama apie kitus dalykus. Čia yra siūloma, kad investuotojai galėtų kelti iniciatyvą dėl viešų infrastruktūros objektų plėtros, kad jie galėtų patys savo lėšomis, tarkim, pastatyti Vilniuje dar du tiltus, kurių savivaldybė nesirengia statyti per artimiausius 20 metų. Suprantama, kad už tuos du tiltus, jeigu jūs jais naudositės, tektų mokėti, arba už kokį tunelį. Tarkim, dabar yra svarstoma dėl tilto ar kokio nors tunelio į Kuršių neriją. Tarkim, vienas pasiūlo, kad tiltas atsipirks per 25 metus, kitas – per 15 metų, o kas nors pasiūlo, kad tunelis atsipirks per 10 metų. Laimi tas, kuris pasiūlė tą objektą per 10 metų. Dabar moka žmonės plaukdami, taip? Tada mokės už tiltą, bet po 10 metų niekas nemokės. Supratote idėją?
PIRMININKAS. Dėkui, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Kai kas nori balsuoti. Prašau pasiruošti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-3340, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 49, prieš – nė vieno, susilaikė 15. Įstatymo projektui per pateikimo stadiją yra pritarta.
Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti? Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar priimtina? Ačiū. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 22 d. Klausimo svarstymas tuo yra baigtas.
16.24 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1812(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1812. Kviečiu per pateikimo stadiją pateikti projektą Ūkio ministerijos viceministrę R. Noreikienę. Prašau.
R. NOREIKIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas – gerinti valstybės ir savivaldybės įmonių valdyseną. Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – EBPO patvirtintus valstybės valdomų įmonių valdysenos principus. Be to, įstatymo projektu įgyvendinamos Valstybės kontrolės rekomendacijos. Kaip žinome, įmonės, t. y. valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės, valdyba sudaroma tik tuomet, kai tai numatyta įmonės įstatuose. Šiuo metu valdybos nariais gali būti tik įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas. Visi valstybės tarnautojai valdyboje balsuoja pagal tos institucijos jiems duotą įgaliojimą. Tai yra neįgyvendinama pagrindinė kolegialaus valdymo organo teisė sprendimus priimti kolegialiai balsuojant.
Išanalizavus šio svarbaus įmonių valdymo organo reglamentavimą, pastebėta, kad jis nėra efektyvus jau vien dėl to, kad nėra galimybės užtikrinti, jog šių įmonių valdybose būtų įmonių finansus, strateginį planavimą ar rinką išmanančių specialistų. Tam, kad įmonės valdyba nebūtų formali ir galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į rinkos pokyčius, įstatymo projekte siūloma nustatyti valdybų įmonių sudarymo naujus mechanizmus. Siūloma nustatyti, kad į įmonės valdybą, jeigu ši sudaroma, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ne tik valstybės tarnautojus, bet ir kitus fizinius asmenis. Tokių asmenų valdyboje turi būti ne mažiau kaip trečdalis. Tuo tikslu, pirma, siūloma nustatyti, kad valdyba sudaroma ketveriems metams, o valdybos nariu gali būti tik bendruosius reikalavimus atitinkantis, t. y. aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą turintis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Nepriekaištingos reputacijos turinys taip pat atskleidžiamas įstatymo projekte.
Antra, specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustatytų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Trečia, siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, kurie galėtų pasiūlyti kandidatus į valdybą, būtų parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip atsirastų galimybė skirti į valdybą ir kitų institucijų valstybės tarnautojus.
Ketvirta, siūloma įtvirtinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai teisę atmesti jai pasiūlytas valdybos narių kandidatūras.
Penkta, siūloma nustatyti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus valdybos kadencijai, taip pat pareigą atšaukti valdybos narį paaiškėjus, kad šis neatitinka bendrųjų ir (arba) specialiųjų reikalavimų.
Šešta, siūloma nustatyti, kad už veiklą valdyboje jos nariams, skirtingai nei šiuo metu, būtų atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Septinta, siūloma įtvirtinti valdybos narių atsakomybę už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Taigi įstatymo projekte siūlomas įmonės valdybos sudarymo ir veiklos reglamentavimas grindžiamas galimybe valdybos nariais skirti tam tikrą kompetenciją, gebėjimus ir motyvaciją turinčius asmenis.
Be to, ką paminėjau, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme taip pat siūloma įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pavesti tvirtinti įmonės veiklos strategiją, kuri turi būti rengiama ne trumpiau kaip ketveriems metams. Taip pat spręsti su įmonės turtu susijusius klausimus, tvirtinti įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, metines pajamų ir išlaidų sąmatas. Nustatomos galimybės įmonės vadovui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu įgyvendinimo procedūros.
Projektu siūloma įtvirtinti papildomus reikalavimus įmonės veiklos ataskaitos turiniui ir jos viešumui siekiant maksimalaus valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių veiklos skaidrumo. Tuo tikslu siūloma nustatyti, kad įmonės veiklos ataskaita turi būti skelbiama įmonės interneto svetainėje ir kartu su metinių ataskaitų rinkiniu pateikiama Juridinių asmenų registrui. Ataskaitoje turi būti informacija apie įmonės veiklos strategijos ir tikslų įgyvendinimo rezultatus, galimus numatyti rizikos veiksnius ir jų sumažinimo priemones, įmonės sandorius ir kita visuomenei reikalinga informacija. Taip pat tikslinamos įmonių pertvarkymą reglamentuojančios nuostatos ir atsižvelgiant į praktiką siūloma atsisakyti nuostatos, kad juridinio asmens, kuris veiks po įmonės pertvarkymo, steigimo dokumentus tvirtina sprendimą pertvarkyti įmonę priėmusi institucija, nes tai turėtų būti institucijos, kuri įgyvendins valstybės ir savivaldybės, kaip po pertvarkymą veiksiančio juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas, kompetencija.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis eilėje D. Kreivys. Deja, nematau jo salėje. Tuomet jį pakeis M. Zasčiurinskas. Prašau, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, žinoma, labai puiku, kad įmonių veiklos strategija turi būti tvirtinama mažiausiai ketveriems metams, nes kai mes praktinėje veikloje susidūrėme, kad energetikos strategija, vadinasi, trejiems metams, įsivaizduojate, energetikos, kur dvidešimt metų dar yra ne strategija. Tai čia yra labai gerai. Bet mano klausimas toks, sakykite, ar strategijos terminą, jūsų nuomone, galima būtų išplėsti ir į kitas valdomas sritis? Pavyzdžiui, mano paminėtoje energetikoje ketveri metai yra ne strategija. Tai viena klausimo dalis.
Antra klausimo dalis. Jūs negalvojate, bet teikiate siūlymą, kad būtinai valstybinėse ar savivaldybės įmonėse valdybos nariu, t. y. valdymo organo, turi būti privatus asmuo. Kaip jūs įsivaizduojate konkurenciją tokiu atveju? Privatus asmuo juk už nieką neatsako?
R. NOREIKIENĖ. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Prašau.
R. NOREIKIENĖ. Pirmiausia pradėsiu atsakymą nuo jūsų antro klausimo. Iš tiesų netiesa, įstatyme yra įtvirtinama, kad valdybos narys atsako už padarytą žalą įmonei visiškai. Visa apimtimi. O kokiu būdu bus parenkami juridiniai asmenys, kurie pasiūlys fizinius asmenis į valdybą, nustatys Vyriausybė. Bet tai bus iš tikrųjų daroma pagal atitinkamas kompetencijas, kokių prireiks įmonės savininko funkcijas įgyvendinančiai institucijai. Ar reikės gerai išmanančių valdymą, finansus, strategijas, būtent tie asmenys ir bus pakviesti.
O kalbant apie energetiką ir apie strateginius planus, tai iš tikrųjų Lietuvoje yra daugiausia akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės ir jų strategijos yra ilgalaikės. Kaip žinote, dabar patvirtinta „Lietuvos energijos“ ilgalaikė strategija, o čia kalbama tik apie valstybės ir savivaldybės įmones. Tačiau ir šioms įmonėms lygiai taip pat bus galima tvirtinti ir ilgesnės trukmės strategijas. Čia minimalus laikotarpis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, tikrai šis įstatymo projektas yra reikalingas, nes yra daug ką tobulinti, tai mes matome ir savivaldoje. Tačiau dėl valdybos. Galbūt aš nerandu, ar jūs išbraukėte, kad valdyba tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus? Jūs tai išbraukėte?
R. NOREIKIENĖ. Taip.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Kas dabar tai atliks, jeigu ne valdyba? Ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Dabar tai atliks įmonės savininko funkcijas atliekanti institucija. Šita nuostata yra pataisyta, kadangi čia jau yra antrasis pateikimas. Kai buvo pirmasis pateikimas, buvo Teisės departamento išvada, kad įžvelgiamos tam tikros grėsmės, nes į įmonės valdybas yra pritraukiami kiti asmenys, ne tik valstybės tarnautojai. Kad nebūtų jokių sąsajų su įmonės turtu, buvo tiesiog įtrauktas toks saugiklis ir taip apsispręsta, atkreipus dėmesį į praeitą kartą Seimo narių ir Teisės departamento išsakytas pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, jūs pažymite, jog už veiklą valdyboje nariams bus mokamas tam tikras atlyginimas iš įmonės lėšų. Gal galite pasakyti, kokių lėšų pareikalaus iš savivaldybių įmonių valdybos narių darbo apmokėjimas ir pagal kokią metodiką jis bus skaičiuojamas?
Antras klausimas. Kaip bus parenkami asmenys į savivaldybių įmonių valdybas, kokiais kriterijais vadovaujantis? Ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Jeigu bus priimtas šis įstatymas, Vyriausybė keis dabartinį nutarimą, kuris reglamentuoja valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų, pavaduotojų ir buhalterių apmokėjimo tvarką, ten bus įrašyta dalis ir dėl valdybos narių apmokėjimo. Aš tvirtai tikiu, kad įmonės veiklos suaktyvinimas sudarant tikrą veikiantį valdymo organą tikrai atsvers galimas išlaidas.
O antras klausimas buvo atrankos kriterijai. Pačiame įstatyme yra įtvirtinti bendrieji reikalavimai, kokie turi būti valdybų nariams, būtent aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija, o įmonės savininkas, įmonės savininko funkcijas atliekanti institucija, šiuo atveju pagal jūsų klausimą savivaldybės taryba arba savininko funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos direktorius, pats nustatys, kokių jam reikia asmenų, kokių kompetencijų jam reikia į konkrečią valdybą, ir pagal tai, kokių kompetencijų žmonių jis nori pritraukti, iš tų institucijų ir gaus pasiūlytus kandidatus. Tik noriu pasakyti, kad yra nustatomas toks reguliavimas, kad jo nesaistys prievolė. Jeigu, sakysim, asocijuota struktūra, kaip pavyzdį aš sakau, verslas pasiūlys kokį nors kandidatą ir jam pasirodys, kad tas kandidatas netinkamas, jis nebus saistomas to pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, žinote, aš klausau jūsų ir pozityviai vertinu, sakykim, mintį dėl strategijos, dėl atsakomybės padidinimo, dėl balsų skaičiaus, tačiau aš visiškai nesuprantu privačių asmenų parinkimo į valstybinės įmonės valdybą. Žinote, kad ir kaip jūs sakytumėte, kad ten atsakomybė yra, kad ten yra ir kiti faktai, tačiau interesų atmesti negalima, nes įmonė turi ir komercinių paslapčių. Ar jūs negalvojate… Ir taip pat man dar kelia abejonių iš karto ėjimas prie temos, kad jų darbas bus apmokamas. Ar nereikėtų iš tikrųjų dėl šitų dviejų dalykų galbūt išlaikyti reklaminę pauzę ir padiskutuoti daugiau? Ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Atsakysiu į jūsų klausimą, tikrai dėkoju už jį. Vienas iš Lietuvos dabartinių strateginių tikslų yra įstoti į OECD, arba EBPO. Ir vienas iš pagrindinių EBPO geros valstybės įmonių valdysenos principų būtent yra įtraukti į valstybės įmonių valdymą privačius asmenis. Lygiai tas pačias rekomendacijas mums nuolatos duoda Europos Komisija savo (norėjau pasakyti anglišką žodį) rekomendacijose dėl įvairių vykdomų reformų Lietuvoje, ir visur yra kalbama apie tą patį, kad vienintelis kelias suaktyvinti valstybės įmonių valdymą, t. y. pritraukti asmenis, kitus asmenis, sakyčiau, šitaip, ne tik valstybės tarnautojus, nes jie visi ateina, tos pačios institucijos, gavusios įgaliojimą balsuoti, ir tai yra tik popierinis dalykas. Tikro valdymo ir tikro valdymo organo juk nėra, pripažinkime. (Balsai salėje) Ir dar norėčiau pridurti, kad išanalizavus daugelio Europos valstybių patirtį visur tie nepriklausomi (šiame įstatyme tas žodis nevartojamas) arba kiti asmenys, ne tik valstybės tarnautojai, valdybose yra.
PIRMININKAS. Klausimą dar nori užduoti ir V. M. Čigriejienė. Kolege, prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš pozityviai vertinu jūsų pristatomą įstatymą ir manau, kad įmonių veikla nesuaktyvės, kol nebus kompetencijos, gebėjimo ir motyvacijos. Nes turi dirbti specialistai, o ne pagal partiją pritraukti žmonės. Tai vienareikšmiška ir kategoriška. Tik tada galėsime teikti kokybiškas paslaugas. Prašom pasakyti, ar jūs manote, kad su kompetencija, gebėjimu, motyvacija jums pasiseks Lietuvoje sumažinti rizikos veiksmus? Nes paprastai būna atvirkščiai. Kaip jūs manote?
R. NOREIKIENĖ. Aš esu tuo įsitikinusi.
PIRMININKAS. Prašom. Paskutinis klausia R. Kupčinskas. Jums, kolega, pasisekė.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, didžiuosiuose miestuose pakankamai yra aukštos kvalifikacijos specialistų su atitinkamu išsilavinimu. Yra ir rajonų savivaldybės ir jos turi įmones. Ar nebus čia problemų formuojant valdybas?
Ir dar vienas dalykas. Kaip suprantama atlyginimas valdybos nariams už darbą? Ar jiems mėnesinis atlyginimas? O kaip su tantjemomis bus ir panašiai? Prašom pakomentuoti. Ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Mūsų šis teikiamas įstatymas apie tantjemas nekalba. O dėl apmokėjimo… Pirmiausia jūs klausėte dėl problemų formuojant, tai man atrodo, kad kaip tik dabar bus lengviau suformuoti valdybas, nes galės būti tie patys valstybės tarnautojai, jeigu taip nuspręs savivaldybės administracijos direktorius, nebūtinai iš savivaldybės, bus galima paprašyti iš kitos valstybės institucijos valstybės tarnautoją, o kitas asmuo, kaip aš ir minėjau, gali būti iš audito įmonės, iš asocijuotos verslo struktūros pasiūlytas asmuo, kuris turi tam tikrus gebėjimus ir kompetencijas. Aš galvoju, kad bus tik lengviau.
Ir dar noriu pasakyti, kad bet kuriuo atveju administracijos direktorių, kadangi kalbame apie savivaldybės įmonę, nesaistys ir kadencija. Bus galima atšaukti valdybos narius ir pavieniui, jeigu matys, kad nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūs atsakėte į visus nustatytu laiku užduotus klausimus. Prašom sugrįžti į savo vietą.
Kolegos, siūlau apsispręsti balsuojant, ar pritariame įstatymo projektui Nr. XIIP-1812(2). Matau, kad už norėtų kalbėti A. Kubilius. Ar laikotės savo nuomonės, ar ne?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi čia lyg ir skamba tam tikrų abejonių, tai aš tikrai norėčiau paraginti visus ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos balsuoti už, kadangi pats projektas tikrai yra geras. Valstybinių įmonių valdymo pertvarka, kurią dar mes pradėjome ir tęsia dabartinė Vyriausybė, yra iš tikrųjų vienas iš svarbių visos Lietuvos ekonomikos modernizavimo darbų. Tai, ką Lietuva bando įgyvendinti, atitinka geriausių, stipriausių Europos ir Vakarų pasaulio ekonomikų patirtį, vadinamąją OECD patirtį, o OECD yra organizacija, į kurią mes pretenduojame kitais metais ar artimiausiu metu įstoti. Ir vienas iš rodiklių, pagal kurį yra vertinamas šalių ekonomikų atitikimas, yra kaip šalys sugeba tvarkytis su valstybinėmis įmonėmis ir kaip sugeba tų valstybinių įmonių valdymą daryti kiek galima labiau nepriklausomą ir atitinkantį geriausius standartus. Tai tikrai raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar tai reikštų, kad mes galime pritarti bendru sutarimu ir parodyti susitelkimą ir bendrą nuomonę? (Triukšmas salėje) Noras tai padaryti balsuojant. Ką gi, kolegos, kas pritariate šio įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos.
Balsavo 69 Seimo nariai, už – 64, prieš – nė vieno, susilaikė 5. Įstatymo projektui tvirtai pritarta.
Kolegos, pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomais – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Ar galime pritarti? Ačiū. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 29 d. Šio klausimo svarstymą mes baigėme.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-1202. Aš tik nematau nė vieno šio įstatymo teikėjo salėje. Ką gi, teks, matyt, šio klausimo svarstymą, tiksliau, pateikimą atidėti.
16.46 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1364 (pateikimas)
Tuomet darbotvarkės 2-10 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1364. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Varkala. Prašom.
J. VARKALA (DKF). N. Venckienė ir aš siūlome Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo tokią pataisą: įmonei draudžiama sudaryti sutartis dėl teisinių paslaugų su kitais asmenimis, jeigu įmonėje yra teisininko etatas. Tokia pasiūlymo esmė.
Kas paskatino ieškoti ir daryti tokią pataisą? Pateiktinas vienas iš pavyzdžių, nes pavyzdžių yra be galo daug, pradedant pirkimais ir konsultantais. Tai Kauno rajono savivaldybės sutartis buvo sudaryta, ir ta vertė buvo 100 tūkst. lyg ir vieniems metams, su advokatų profesine bendrija „Černiauskas ir partneriai“. Sudarant minėtą sutartį Kauno rajono savivaldybėje dirbo keturi teisininkai. Esant tokiai situacijai, būtina Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme reglamentuoti draudimą įmonei sudaryti sutartis dėl teisinių paslaugų su kitais asmenimis, jeigu įmonėje yra teisininko etatas. Manau, kada nėra numatyta, tai kartais gali atsitikti taip, kad kartais mokesčių mokėtojų pinigais ir labai juodos veikos gali būti finansuojamos. Taigi kur nėra įstatymo, lieka apstatymas.
Dėl priekaištų, kad gali būti priekaištas parašytas dėl atitikties Europos Sąjungos teisei. Šis reikalavimas gali būti, kad kur yra teisininko etatas, nebūtų sudarinėjamos papildomos sutartys, tai gali būti traktuojama kaip ūkinės veiklos laisvės principo ribojimas. Viešieji pirkimai, konkursai taip pat yra laisvės ribojimas, manyčiau, bet tai užtikrina skaidrumą ir optimalų viešų valstybės pinigų panaudojimą. Taigi pakartosiu: ko nereglamentuoja įstatymas, lieka vietos apstatymui, kur valdininkas gali sakyti taip ir gali sakyti ne. Valdininkas iškyla virš įstatymo. Tai yra dažnai ydingų praktikų niša.
Čia yra priekaištų, kas yra etatas, neapibrėžta sąvoka – teisininkų etatas. Tai parašyta, regis, aiškiai, kad jeigu yra teisininko etatas, nėra raštininko etatas, tam reikalinga tam tikra kvalifikacija. Priekaištas, kad kartais reikia ypatingai aukštą kvalifikaciją turinčių asmenų. Matote, nuostoliai taip pat įvyksta, kai būna neskaidrūs sandoriai ieškant tų labai didelę kompetenciją turinčių asmenų. Siūlytina logiškai objektyviai įvertinti įstatymo projekto siūlomos nuostatos galimą įtaką valstybės ir savivaldybės įmonių veiklai bei galimus didelius nuostolius. Taigi pasitaiko, kad žala kyla iš nepagrįstai didelio atlygio, kuris kartais post factum labai sunkiai įrodomas, kad būtina buvo tiems konsultantams, teisininkams, visokiems kitokiems ekspertams tokias dideles sumas sumokėti. Na, matote, taip jau yra, kad nemo idudex in causa propria. Tai palieka nišą, kaip sakau, korupcijai, nes kas valdiška – tas niekieno arba kas pirmas prieis. Sakyčiau, jeigu pagal papročio teisę, tai iš tarybinių laikų – valdiški pinigai to, kuris pirmiau juos gali sėkmingai pasiekti.
Na, kad ir kaip ten būtų, reikalingos išimtys, bet tai patvirtina taisyklę. Išmintiniai atvejai, išimtiniai išskirtiniai atvejai turėtų būti reglamentuoti ir nepalikta vietos tik naudojimui. Tai galima atlikti svarstymo metu, jeigu sakoma, kad čia ne viskas atitinka.
Dar yra priekaištas, jog įstatymo projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų. Statuto nuostata, reikalavimas skamba: „Kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta: 1) įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai.“ Regis, aš juos kaip ir pasakiau. Tai būtent pretekstas galbūt iš daugelio atvejų, konkrečiai – „Černiauskas ir co“.
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektu yra siekiama reglamentuoti, jog valstybės ir savivaldybės įmonė negalėtų sudaryti sutarčių dėl teisinių paslaugų su kitais asmenimis, kai yra teisininko etatas. Jeigu yra ypatingi atvejai, manau, galima svarstymo metu siūlyti ir numatyti, kad nebūtų palikta vietos apstatymui ir savivaldybės ar kitų valdininkų savivalei, nes taip gali būti grobiami bendrieji pinigai – valstybės pinigai, kurie yra mūsų pinigai.
Aš, kaip Seimo narys, mes su Neringa, kaip Seimo nariai, siekiame, kad teisinės paslaugos būtų teikiamos skaidriai; jeigu jos yra būtinos išimtiniais atvejais, kad būtų tinkamai reglamentuota ir ta apmokėjimo kaina pagrįsta. Tiek mano pasakymų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už tai, kad jūs pateikėte. Jūsų paklausti užsirašė net aštuoni Seimo nariai. Mes tuoj pradėsime.
Toliau posėdį ves Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pirmoji klausia V. Vonžutaitė.
V. VONŽUTAITĖ (DPF). Labai išsamiai kolega pristatė klausimą, bet vis dėlto norėčiau pasiteirauti. Jeigu nedidelė įmonė ir įmonės normaliai veiklai užtenka paprasto teisininko, kurio nedidelė kvalifikacija… Bet kartais būna didelės sutartys, kur teisininko, dirbančio įmonėje, kvalifikacijos neužtenka, galbūt patirties trūksta. Jūs sakote, kad būtų galima tai reglamentuoti svarstymo metu. Kaip jūs siūlytumėte reglamentuoti tokius atvejus, kai normaliai įmonės veiklai užtenka teisininko, kuris turėtų mažesnę kvalifikaciją, ir tik labai retais atvejais reikėtų didesnės teisininko kvalifikacijos? Ačiū.
J. VARKALA (DKF). Normaliai turbūt pirmiausia įmonė turėtų pasirūpinti kvalifikuotais teisininkais, ne tai, kad jie galbūt artimi žmonės, bet todėl, kad geri specialistai. Kai iškyla reikalų, žinoma, yra ir konkursai, ir kaip viešųjų pirkimų būdai sutvarkyti. Manyčiau, kad tam reikia tam tikrų normų, nes kainos, kaip matyti, nepagrįstos, ir nemanau, kad tas savivaliavimas yra labai geras dalykas. Todėl, aš manau, reikia tai reglamentuoti, jeigu yra išimtiniai atvejai.
PIRMININKAS. Klausia kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tokį nusišnekėjimą seniai buvau girdėjęs, bet aš noriu jūsų, kaip N. Venckienės, paklausti, gal kaip N. Venckienės atstovo paklausti. Jeigu jūsų kaimelyje yra medikas, gydytojas, tai aš tada siūlyčiau kitu įstatymu uždrausti, kad daugiau to kaimelio gyventojai negalėtų lankytis pas kitą gydytoją. Kam reikia dar kažkokio odontologo, kam dar chirurgo, kam dar, juo labiau, kraujagyslių chirurgo? Taigi kaip brangiai kainuoja juos išlaikyti! Taigi užtenka to vieno vienintelio tokio gero, labai kvalifikuoto specialisto. Taigi jis viską sutvarkys – ir dantis sudės, ir gimdą patikrins, ir viską, ką tik nori. Čia reikia išplėsti tokią puikią idėją. Tiesiog tokio nusišnekėjimo nesu girdėjęs. Ar pritarsite tam išplėtimui?
J. VARKALA (DKF). Aš manyčiau, kad jūsų klausimas liudija jūsų intelektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Sysas. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau jūsų paklausti. Kadangi jūs sakote, kad šitą įstatymą teikėte su mūsų kolege Neringa, kuri seniai nesirodo Seime, tai kaip jūs kontaktavote rašydamas šitą įstatymą, nes mūsų teisėsaugos institucijos net pėdsakų neranda? Ar jūs naudojate skype, ar naudojate kitokius ryšius, kad galėtumėte pateikti šitą įstatymą mums svarstyti? Labai ačiū.
J. VARKALA (DKF). Na, kaip sako, vairuoti namo, kaip angliškai sako, čia ne iš tos temos, žinote, drive home. Tai čia ne apie N. Venckienę buvo kalbama, bet apie pasiūlymą. Aš nekompetentingas šiuo atveju komentuoti Lietuvos teisėsaugos veiksmų. Jie gali paklausti ir gauti atsakymus iš Amerikos, aš manau.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau iš vietos nekalbėti. Ačiū. Kolega G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu savivaldybė nori pasiūlyti teisininkų advokatų kontorą, tai sprendžia savivaldybės taryba. Kaip jūs manote, ar jau savivaldybės tarybą nurašome, reglamentuojame, kad savivaldybės taryba net neturėtų tokių įgaliojimų pasiūlyti advokatų kontorą, jeigu jos reikia?
J. VARKALA (DKF). Jeigu nereikia, tai nereikia ir imti, o užtikrinti paslaugas ir turėtų specialistą. Pavyzdžiui, Kaune buvo keturi specialistai, bet kažkodėl nemanau, kad ponas G. Černiauskas buvo labai didelės kvalifikacijos teisininkas. Tiesa, net nelabai drūtas – kai nešė D. Kedytę, labai išsitempęs buvo. Aš nemanau, kad čia buvo pagrįsta. Aš manau, kad tai nėra vienintelis atvejis Lietuvoje, kai taip vyksta. Tai taip pat manyčiau, kad tai nėra tokia esminė problema, nes teisininkais turėtų pasirūpinti. Kai šimtą tūkstančių randa atsitiktiniams, manau, kad teisininkui taip pat galėtų apmokėti. Taip, gyvenimas liudija, kad tai įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R. Ačas. Prašau.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad jūsų įstatymo pataisa yra tiesioginis kišimasis į savivaldos reikalus? Viena klausimo dalis. Ir kita klausimo…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau. Gerbiamasis kolega Salamakinai!
R. AČAS (MSNG). Kaip jūs įsivaizduojate, pavyzdžiui, kai Skuode ar Akmenėje trūksta kvalifikuotų teisininkų, o žinome, kad savivaldybė gali pasiūlyti teisininkui 2,5 tūkst. atlyginimą, ne ką daugiau, būtų galima išspręsti šitą klausimą – už tokį atlyginimą rasti tokiame užkampyje ir dar kvalifikuotą teisininką?
J. VARKALA (DKF). Manau, yra konkursai, kiti būdai. Sakau, galima juos siūlyti, rasti tų būdų. O praktika liudija, kaip sakau, kad kartais labai daug pinigų surandama atsitiktiniams teisininkams. Todėl, aš manau, turi būti konkursas ar kitas būdas tiems ekstraordinariniams atvejams. Bet kai jūs sakote – kišimasis į tuos reikalus, tai į reikalus nesikiša. Aš pats praktiškai esu sutikęs, kad, kai įstatymas toks dvejopas, ateina toks valdininkas ir sako: galiu leisti, galiu neleisti, galiu vadovautis ta norma ir ta norma, bet kad nesivadovaučiau ta norma, money money. Tai visuomet palieka nišas labai blogiems dalykams, kai nėra apibrėžta.
Jeigu bus apibrėžta, kad reikia atitinkamo konkurso ir kokie nors labai konkretūs įkainiai ne šimtais, tūkstančiais ir milijonais pagrįsti pagal kvalifikaciją, visa, regis, yra. Intelektinė nuosavybė taip pat yra vienaip ar kitaip matuojama. Aš manau, galima rasti sprendimus, bet kai yra savivaliavimas, nemanau, nes kur nėra įstatymo, labai daug vietos lieka apstatymui. Tai galbūt papročio teise iš tarybinių laikų, bet, pavadinus tarybinius laikus sovietmečiu, tarybinės praktikos tęsti nederėtų, manau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, prašau pasakyti, mano pagrindinį klausimą paklausė gerbiamoji V. Vonžutaitė, bet aš tada užduosiu kitą klausimą, kodėl jūs paėmėte advokatų profesinę bendrovę „Černiauskas ir partneriai“? Ar ne todėl, kad abudu autoriai buvote susieti su šita advokatų bendrove, kada vyko teisminis procesas? Negalima vienai bendrovei taikyti šito jūsų įstatymo. Ir ar tikras yra N. Venckienės parašas, noriu žinoti.
J. VARKALA (DKF). Be abejo, yra N. Venckienės parašas, jeigu jus tai domina, tai gali atlikti ekspertai… parašo reikalus. O dėl „Černiausko“, tai kiekvieno bėda yra jam arčiausia, galėjau kelti klausimą „Cooperis ir Co“ arba kokius kitus pirkimus ir konsultantus, kuriems buvo daug išmokėta ir nepasirodė jų kvalifikacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Pranešėjau, iš dalies jūs jau atsakėte į tą klausimą, kurį uždavė ponia V. M. Čigriejienė, nes iš tikrųjų jūsų patirtis, kurią jūs čia dedate be didesnės analizės, yra susijusi su vieno G. Černiausko kontora. Manyčiau, kad tai iš tikrųjų nebūtų labai geras argumentas jums teikti įstatymo pataisą dėl to, kad jūs ne išlošėte, o pralošėte tuos visus teisinius ginčus.
Iš kitos pusės, turiu konkretų klausimą: ar jūs nemanytumėte, kad iš tikrųjų labai svarbu yra atstovauti tiek valstybinių įmonių, tiek savivaldybės interesams samdant taip pat nepigius advokatus dėl to, kad būtų tas klausimas išsprendžiamas? Nes tie klausimai ginčytini, kur jūs sakote, gali pasielgti vienaip ir kitaip, tai iš tikrųjų yra susiję su labai didelėm sumomis, kurias valstybinės institucijos gali pralaimėti.
J. VARKALA (DKF). Regis, aš sakau, gali būti konkursai ir panašiai, gali būti ir siūlymų, bet tokia padėtis kaip dabar, kai galime savavaliauti ir kaina nesvarbu… Aš pakartosiu, galėjo būti daugybė nuo „Williamso“ reikalų besitęsiančių dalykų. O dėl to, kaip sakėte, kad susiję šitie reikalai, be abejo, labai liūdna, kada teismas, įtariu, aptarnauja galią, ir netgi toks teismas, kaip buvo R. Pakso apkalta, kai tampa galios aptarnautoju, nusivilia valstybė. Manau, kad apskritai emigracija ir panašiai yra dėl nusivylimo teisingumu valstybėje. Ir kada vyksta tokie dalykai dėl tų superbrangių konsultantų, spekuliuojant, kad dar prarasime daugiau lėšų, aš manau, nėra bėdojimas dėl prarastų tų… Sakyčiau, yra tiesiog savotiška demagogija pridengiant didesnius dalykus, kurie naudingi galbūt grupei žmonių, bet nenaudingi nei savivaldybei, nei valstybei.
Todėl aš siūlau, kad būtų konkursai ar kitaip reglamentuotos tos paslaugos, nes kada jos nereglamentuotos, tai tada labai sudėtinga žmogui spręsti, ar ten buvo pagrįsta, ar ne, kokiais nors dėsniais turėtų vadovautis. Žodžiu, samdau ir milijoną moku, nes tai, man atrodo, reikalinga. Tuos turėtų pagrįsti, aš manau. Bent esama situacija nėra normali, jeigu šita kritikuotina.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už nėra. Prieš norėtų K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu tokia pataisa įsigaliotų, tai aš sakyčiau, kad didesnės žalos mūsų ekonomikai padaryti nebūtų galima, nes už to slypi noras, kad valstybė visur, kur tik galynėtųsi su verslu, turėtų pačius pigiausius, kokius tik įmanoma, specialistus, kurie dar ir blogai apmokami. Aišku, kuo tai baigtųsi – tai baigtųsi šimtais praloštų bylų ir milijoniniais nuostoliais Lietuvos biudžetui.
Mes galime pažiūrėti į situaciją su „Nukemu“. V. Ševaldinas pasirašė sutartį be jokių ekspertų, ir pasirašė taip, kad britų teisė yra vyraujanti ir pagal ją turi būti konfliktai ir ginčai sprendžiami. O išėjo taip, kad, pasirodo, Lietuvos pusė buvo visiškai neapginta, o „Nukemo“ pusė buvo labai puikiai apginta, nes „Nukemas“ pasisamdė labai gerus specialistus tai sutarčiai pasirašyti. Ir tik paskui, kada Lietuvos pusė pasamdė specialistus, dabartinis atominės energetikos ministras netgi giriasi, kad pavyko sumažinti nuostolius nuo 240 iki 70 mln. Ir Lietuva sutiko tą 70 mln. apmokėti. Tai štai kokie nuostoliai gali būti, multimilijoniai nuostoliai, kada valstybė atsisako ten, kur yra svarbu, gerus ekspertus samdyti.
Čia yra tokia ydinga idėja, kad visi yra lygūs. Žodis „teisininkas“, tai visi teisininkai ir visi gali būti kvalifikuoti. Teisė irgi yra giliai specializuota šaka, taip, kaip medicina. Aš čia taip sarkastiškai klausinėjau. Yra medicinos specializacijos, teisės irgi yra specializacijos, ir ji giliai specializuota. Ir ten, kur reikia atstovauti valstybei labai giliame konflikte, tikrai reikia rimtais teisininkais remtis. Aš siūlau nepritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Už norėjo kalbėti ponas A. V. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš tik norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad dėl šio projekto kalbėję Seimo nariai nediskutavo, nereiškė savo nuomonės, o atvirai tyčiojosi iš pranešėjo, ir gaila, kad pirmininkas šito dalyko nesustabdė. Bet šitomis patyčiomis jūs parodėte, ko esate patys verti kaip asmenybės.
O dabar aš norėčiau dėl esmės kelis žodžius pasakyti už. Gerbiamasis Kęstuti, čia yra tiktai pirmas žingsnis, už šito siūlymo slypi kolosali valstybės problema. Jūs puikiai žinote, kad valstybės institucijos, ministerijos turi teisininkų būrius, turi teisės departamentus, o kai prieina reikalas iki teisinių dokumentų paruošimo, už milžiniškus pinigus samdo advokatų kontoras. Apie (…) nesinori kalbėti. Išleidžiama dešimtys milijonų litų per metus. Tai dabar pagalvokime – už šituos milijonus valstybė, tos pačios ministerijos, galėtų pasisamdyti puikiausius teisininkus, bet kažkodėl to nedaro, na, susidaro uždaras ratas, pinigų išplovimas. Ir todėl čia yra žingsnis ta kryptimi, pirmasis žingsnelis savivaldybių (…) lygmeniu ta kryptimi. Kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi visi norintys pasisakė. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo šitai įstatymo pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 66 Seimo nariai: už – 24, prieš – 9, susilaikė 33. Nepritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, gal iš karto, kad greičiau būtų, balsuojame alternatyviai – grąžinti arba atmesti. Tie, kas už tai, kad grąžintume, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Susilaikiusiųjų neskaičiuojame. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 32, prieš – 29. Grąžiname tobulinti.
Dėl vedimo tvarkos po balsavimo, prašau, K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir vis dėlto, gerbiamieji, problema labai paprasta, Lietuva turi kvalifikuotų inžinierių, bet lėktuvų nestato… Tai ką, mes dabar pagal tą pačią logiką turėtume dar ir lėktuvus pradėti statyti ir savo automobilius gaminti? Vienintelis būdas, jeigu norėtumėte šitą problemą spręsti, kad dirbtų tiktai valstybės teisininkai, būtų toks: kurti, steigti valstybinę instituciją, kurioje būtų labai geri atlyginimai, labai geri teisininkai, ir ten būtų kreipiamasi, kada reikia labai kompetentingų sprendimų, konsultacijų, ir tik ji konsultuotų. Bet ir tai šita institucija neretai turėtų pirkti paslaugas iš šalies, nes irgi neturės tokių teisininkų, kokių pagal kompetenciją reikės.
PIRMININKAS. Kolega P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik patvirtinome Laikinosios komisijos išvadas ir nustatėme, kad konservatorių Vyriausybė praplovė apie 300 mln. įvairiausioms teisinėms konsultacijoms. Man atrodo, šitą landą laikas kažkaip užrišti. Buvo laiku pateiktas įstatymas, kad būtų tikrai… Ką daro ministerijų, savivaldybių teisininkai? Tik atlyginimą ima. Ar jau ten visi beraščiai? Jeigu jie beraščiai, iš viso panaikinkime teisininkų etatus ir samdykime teisininkus iš šalies. Aš žiūriu į konservatorius, maniau, kad jau jie šitą maišelį norės užrišti, bet neužriša. Čia labai gera landa atkatams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nutraukiame diskusijas, baigiame svarstymą. Įstatymas grąžintas tobulinti. Tobulinkime.
17.11 val.
Savaitės (nuo 2013-04-14) – 2014 m. balandžio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar norėčiau pakviesti Seimo Pirmininkę L. Graužinienę pristatyti kitos savaitės darbotvarkę, savaitės, kuri prasideda balandžio 14 d. Jeigu Seimo Pirmininkė sutiks, taip pat dar du klausimus dėl Seimo statuto pataisų. Ačiū, Pirmininke. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pasistengsiu greitai ir trumpai. Antradienio darbotvarkėje pirmojoje dienos pusėje yra daugiausia svarstymai. Dėkinga komitetams, kad jie apsvarstę teikia. Jeigu tvarkingai įvyktų svarstymas, būtų bendri sutarimai, galbūt galėtume ir priimti.
Taip pat, kaip ir buvo žadėta, yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Bus du nutarimai. Dabar yra tik vienas, bet bus pataisyta. Kai kurių Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimai, tai bus Prezidentės teikimai. Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas įrašytas galbūt iš tokių naujesnių, siūlome jį pateikti, kad komitetas galėtų rengti klausymus, svarstymus ir pradėti patį procesą.
Dar norėčiau paprašyti, kad iš rezervo perkeltume Atmintinų dienų įstatymą į vieną vietą, kad greitai visas dienas galėtume pateikti, mano irgi yra teikta dėl ugniagesių, pasirodo, ši diena tiesiog neįteisinta, nors daugelį metų ugniagesiai švenčia Florijono dieną.
Ketvirtadienį yra Euro įvedimo, Atliekų tvarkymo įstatymai. Taip pat numatyta nemažai priėmimų, ketvirtadienį galėtume tai atlikti. Yra Labdaros paramos įstatymo pateikimas ir pagal eilę kiti pateikimai. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, antradienio popietinėje darbotvarkėje numatytas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIP-1653. Dabar, kiek aš žinau, yra užregistruotas (vienas iš autorių – V. Stundys) alternatyvus projektas. Aš prašyčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas ir to alternatyvaus projekto Nr. XIIP-1675 pristatymas. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai. Ačiū. Jeigu yra tas pats, kaip ir visada, tada įtrauksime bendra tvarka. Gal mes nepastebėjome, kad yra užregistruota. Atsiprašome.
PIRMININKAS. Tiktai šiandien užregistruota.
L. GRAUŽINIENĖ. Šiandien? Taip, būtų logiška iš karto abu pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, yra parengtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymo projektas dėl Valstybės paramos būstui įsigyti, kur bus leidžiama privatizuoti arba grįžti prie būstų privatizavimo ir socialinio būsto kompensavimo. Gal galėtumėte pasiteirauti, kada jis galėtų… nes buvo planuojama balandžio mėnesį. Galbūt…
L. GRAUŽINIENĖ. Balandis dar tik prasideda. Iš esmės mes dar turime pirmuosius posėdžius. Mes pasižiūrėsime. Aš atkreipsiu dėmesį. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
17.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16, 161 straipsnių pakeitimo ir papildymo 162 straipsniu“ projektas Nr. XIIP-1637 (pateikimas)
Prašom tada Seimo Pirmininkę pristatyti klausimą – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1637. Pateikimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš labai trumpai. Pradėjus dirbti tikrai iškilo tam tikrų klausimų. Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas turi visuomeninius konsultantus, o Seimo Pirmininkas tokios galimybės niekada neturėjo, todėl aš teikiu Statuto pataisą ir prašau suteikti tokią galimybę, kad ne kaip prie Seimo nario, bet kaip prie Seimo Pirmininko būtų visuomeniniai konsultantai, nes tikrai kartais reikia pasitarti ir su visuomenės atstovais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš nežinau, ar dėl visuomeninių konsultantų reikia keisti Statutą? Pavyzdžiui, Sveikatos reikalų komitetas pats priėmė sprendimą ir prie komitetų turime, rodos, 30 ar 40 įvairių sričių ekspertų – ir sveikatos politikos, ir konkrečių specialybių. Galbūt jūs irgi galite pati priimti sprendimą ir priimti įvairių sričių visuomeninių padėjėjų, patarėjų, ekspertų ir tada nereikės gaišti Seimui laiką ir kaitalioti Statutą?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū už siūlymą. Mes laikėmės tokios bendros koncepcijos, nes tiek… Du iš trijų valstybės vadovų turi tokią galimybę. Prezidento įstatyme nėra, tačiau yra kanceliarijos nuostatuose. Seimo statutas kaip tik apibrėžia mūsų visą veiklą ir gana detaliai reglamentuoja. Nematyčiau nieko blogo, jeigu jame būtų įrašyta. Ateityje ir kiti Seimo Pirmininkai galėtų pasinaudoti, nes tam žmogui tiesiog būtų turbūt patogiau būti visuomeniniu patarėju lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip turi premjeras ar Prezidentė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kalbėti norinčių nėra. Galėtume balsuoti po pateikimo? Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 d. Pritariame.
17.18 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 34 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1669 (pateikimas)
Dar vienas įstatymo projektas Nr. XIIP-1669 – taip pat dėl kai kurių Seimo statuto straipsnių pakeitimo. Prašau, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Čia tiesiog iš darbo patirties Seimo valdyboje, nes ypač tarpsesijiniu laikotarpiu Seimo nariai dažnai prašo išvykti į užsienio komandiruotes arba į keliones (dažniausiai į keliones), ir dėl vieno ar dviejų atvejų reikia sukviesti valdybos posėdį. Siūlome įteisinti praktiką, kad būtų galima apklausti elektroniniu paštu ar telefonu ir įteisinti tą… Tiesiog formalizuoti visą tą procedūrą, kad viskas būtų įrašyta Statute, kad ji yra tinkamai atlikta.
PIRMININKAS. Klausiančių nėra. Už norėtų pasisakyti K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tiktai remiu.
PIRMININKAS. Remiate? Gal, kolegos, ir dėl šito klausimo po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ne, reikalaujate balsuoti? Kas balsuojate dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1669, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 56 Seimo nariai – visi už. Ačiū.
Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat siūloma svarstyti birželio 26 d. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
Kolegos, grįžtame vėl šiek tiek aukščiau prie darbotvarkės ir pereiname prie 2-11 klausimo – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 3 dalies įstatymo pakeitimo projekto. Nematau pranešėjų. Ar yra? Nei kolegos R. Žemaitaičio, nei J. Razmos.
17.20 val.
Miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1381 (pateikimas)
Tuomet pereiname prie Miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381. V. Gapšys. Pateikimas. Prašau, Vytautai.
V. GAPŠYS (DPF). Šis įstatymo projektas sprendžia tą problemą, kuri yra iškelta ne vieno jūsų jau anksčiau teiktuose projektuose, pažymėta ir Lietuvos verslininkų. Tai yra dėl lietuviškos medienos didelio eksporto, kai nebėra pakankamai išteklių saviems gamintojams. Todėl yra pasiūlyta formuluotė, kuri, džiaugiuosi, vakar Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo vienbalsiai patvirtinta, kad neprieštarauja Konstitucijai. Todėl turiu galimybę šiandien pateikti.
Įstatymo projekto tikslas – kad valstybinių miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną. Ūkininkams padidinama, kad iki 80 m3 taip pat galėtų įsigyti pirmiausia. Būtų Vyriausybės nustatyta tvarka, galėtų kontroliuoti taip, kad mūsų gamintojai būtų tarp tų, kurie pretenduoja įsigyti daugiausia tokios medienos.
Todėl siūlau pradėti diskusiją, juo labiau kad teisininkai leidžia, prieštaravimų nėra. Komitetai, manau, dar patobulins ir galbūt rasime vieno Lietuvos ūkio klausimo sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, išties jūs teisus, tų formuluočių buvo ieškoma, bet kol kas nieko nerasta. Bet aš noriu pasakyti, kad ši formuluotė irgi kelia abejonių. Aš nekalbėsiu apie Europos teisės departamento išvadą, nes Lenkija pabandė tokiu keliu eiti, gavo milijonines baudas už Laisvosios prekybos sutarties pažeidimą. Bet ne tai svarbiausia. Man pirmiausia įdomu, kodėl jūs numatėte ūkininkams 80 m3, nes šiuo metu ūkininkas biržoje gali nusipirkti ir 100 m3, ir 200 m3. Birža veikia.
Antras dalykas. Pirmumo teisė. (Balsai salėje) Aš įsivaizduoju, kad susirenka į biržą, jūs nenaikinate biržų, žmonės ir jie tą pirmumo teisę siūlo. Ar tai bus dempingas, ar kartelinis susitarimas. Šiuo metu laisvos medienos yra apie 10 % ir faktiškai yra patenkinami jų norai. Bet tas pirmumas ar nedempinguos kainų ir ar nereikės dotuoti urėdijų?
V. GAPŠYS (DPF). Manau, kad negalėsime dempinguoti kainų dėl to, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į tą jūsų pastabą, galėtų, atitinkamai nustatydama tvarką, nustatyti, kad perkama kaina, tarkim, yra atsižvelgiant į rinkoje esančią ir aukcionuose siūlomą. Žinoma, diskusijų, kaip tą suformuluoti, buvo ne viena. Prisipažinsiu, diskutavau ir su Generalinės miškų urėdijos teisininkais. Pirminė pozicija, kad projektas tikrai vertas diskusijos ir turės tam tikrų patobulinimų. Atkreipė dėmesį, kad geriau, atrodo, ne Aplinkos ministerijai, bet Ūkio ministerijai duoti nustatyti tvarką. Bet iš principo žalia šviesa diskutuoti uždegta, ir aš manau, kad po pateikimo jūsų komitete ir kituose komitetuose mes tikrai ieškotume geresnių formuluočių.
Kodėl aš manau, kad Europos teisės klausimai?.. Gali būti, kad mums neiškils tokių didelių problemų kaip lenkams. Jeigu matote, projekto formuluotė yra gana aptaki, nėra įrašyta, kad ta pirmumo teisė galiotų tiktai Lietuvos subjektams. Bet Vyriausybės nustatyta tvarka mes galime nustatyti kiekius, kuriuos ta pirmumo teisė išnaudos. Jeigu kiekiai nebus tokie dideli, tai aš abejoju, ar iš Prancūzijos, Švedijos pirks tą nedidelį kiekį ir skubės jį išsivežti. Tiesiog ekonomiškai neapsimokės. Todėl manau, kad paieškojus galima rasti formuluočių, kurios neprieštarautų Europos teisei ir galėtų suteikti tam tikrą pirmenybę bent jau iš pradžių teoriniu lygmeniu, bet realiai ir praktikoje mūsų ūkio subjektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Vienareikšmiškai aišku, kad kuo daugiau perdirbsime savo medienos Lietuvoje, tuo ekonominiai šalies rodikliai bus geresni. Tačiau gal turite skaičių, kiek vis dėlto medienos parduodama per tarpininkus, o ne tiems, kurie perdirba medieną? Ir kaip tai atsilieps ekonominiams urėdijos rodikliams?
V. GAPŠYS (DPF). Neturiu duomenų, kiek konkrečiai yra parduodama per tarpininkus, bet su kolegomis jau teko šiek tiek diskutuoti ir žiūrėti, kad šiuo atveju mes ne pagelbėtume tarpininkams dar labiau, o priešingai, kad apribotume. Todėl ir įstatymo formuluotėje yra įrašyta, kad būtent fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, įgautų pirmumo teisę. Įstatymas suteikia tokią formuluotę, kad tarpininkams bus sunkiau pasinaudoti. Nesakau, kad absoliučiai jokių, turbūt visada galima rasti įstatymo apėjimo būdų, bet teikiu tokį projektą, kuris, mano manymu, padėtų mūsų gamintojams.
O kaip ir minėjau, su urėdijos teisininkais (manau, kad komitetuose bus ir jų nuomonės) šiek tiek diskutavau, kad ta formuluotė ir jiems nekenktų. Aš manau, kad ieškodami bendro kompromiso mes tikrai rastume jį, juo labiau kad, kiek man neoficialiose diskusijose tenka iš jų išgirsti, jie lygiai taip pat suinteresuoti, kad kuo daugiau medienos būtų perdirbama mūsų įmonėse dėl to, kad tai yra jų nuolatiniai klientai. Rinkos gali keistis ir gali tekti vieną dieną suprasti, kad tie patys kinai nori pirkti galbūt iš kitur, o neturėsime savų gamintojų, kurie nebegalės panaudoti tos medienos. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje galime sukelti dar didesnę problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Nenorite. Kolega P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, įstatymas yra tikrai reikalingas, nes, ko gero, visi žino, kad faktiškai visa mediena per tarpininkus iškeliaudavo į Švediją, į Latviją. Aišku, mūsų miškai yra prižiūrimi, yra sertifikuoti, Latvijoje nėra sertifikuoti. Latviai kompensuoja latvių pirkėjams, kad jie įsivežtų iš mūsų medienos, o mūsų perdirbėjai, išeina taip, negali įsigyti medienos. Bet jūs įstatyme rašote, kad turės perdirbti medieną. Ar nemanote, kad reikėtų susieti su perdirbimo pajėgumais? Aš, pavyzdžiui, kaip perpardavėjas, galėčiau pastatyti vienas stakles ir įrodyti, kad ją perdirbu. Ar nereikėtų, kad būtų dar pajėgumai arba darbuotojų skaičius?
V. GAPŠYS (DPF). Su jumis visiškai sutinku. Tačiau kadangi tai yra gana specifinė sritis, manau, reikia specialistų patarimų, pasiūlymų, todėl nurodau Vyriausybės nustatytą tvarką, kad būtų Vyriausybės nustatyta tvarka parengtos reikiamos taisyklės. Tose taisyklėse galėtų būti atsižvelgta į tuos aspektus, kuriuos jūs sakote, kad būtų susieta su pajėgumais. Kaip ir minėjau, visada galima sugalvoti, kaip spekuliaciniais tikslais apeiti tą įstatymą, bet taisyklėse mes galėtume numatyti griežtesnius reikalavimus, kad realūs gamintojai turėtų pirmumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ar jūs nuoširdžiai tikite, kad galutinis rezultatas bus toks – atpigs produkcija, kurią gamina mūsų perdirbėjai, baldų pramonė arba įvairių plokščių gamyba, kad jinai atpigs, ir jie taps konkurencingesni? Ar jūs nemanote, kad jiems kaip tik bus didesni pelnai, o mūsų miško savininkai ir miškininkai liks su tokia baronka?
V. GAPŠYS (DPF). Pirmiausia kalbama apie valstybinius miškus, t. y. valstybės turtą. Valstybė, kaip jūs žinote, rūpinasi ir tuo, kad rinkoje būtų galimybė išgyventi ir daugiau subjektų. Mūsų baldininkai ne tik gauna pelnus, bet ir įdarbina žmones, jie perdirba, sukuria pridėtinę vertę. Todėl mes siekiame, kad iš valstybinių miškų plotų gaunantys medieną sukurtų ir leistų sukurti dar daugiau pridėtinės vertės. Tai beveik neabejotina, jeigu bus perdirbama Lietuvoje, pridėtinė vertė bus sukurta kur kas didesnė ir mūsų valstybės biudžetas iš to papilnės. Galbūt, sutinku, kai kuriose vietose labiau nukentės vienas subjektas, tai yra mūsų miškų urėdijos. Nors, kaip ir minėjau, stengiamasi sudėti saugiklius, kad kuo mažiau taip būtų, ir tai galės padaryti Vyriausybė, pačiame įstatyme tiesiogiai nenumatyti tokių dalykų. Manau, kad tai galima subalansuoti. Bet dėl bendros šalies ekonomikos, kai dirbs mūsų perdirbėjai, kai jie daugiau perdirbs produkcijos, bus sukuriama tikrai daugiau pridėtinės vertės, sumokama daugiau mokesčių, sukuriama daugiau darbo vietų.
PIRMININKAS. Kolega R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimą paklausė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad čia be didelių diskusijų tikrai pritarkime už, kadangi daug mūsų darbo vietų yra sukūrusios smulkios lentpjūvės, perdirbėjai, ir ne miestų centruose, seniūnijose, dar mažesniuose kaimuose. Ir kiekvienoje perdirbimo įmonėje dirba daugiau kaip 10 žmonių. Šiandien tikrai stinga medienos, daug medienos išveža aukcionuose nusipirkę įvairiausi spekuliantai, perpardavinėtojai ir ta mediena atitenka… kai negauna tos medienos perdirbėjai. Aš manau, kad jeigu per pirmąjį etapą mes sudarytume sąlygas apsirūpinti mediena perdirbėjams, tik po to galėtų apsirūpinti prekybininkai, tai būtų visiškai normalu, išsaugotume nemažai darbo vietų ir medienos žaliava būtų neišvežama, o būtų sukurtas produktas, kuris atneštų didesnę pridėtinę ir mokestinę vertę mūsų valstybei. Todėl aš manau, po pateikimo pritarkime. Kazimierai, taip pat tu, kaip kaimo žmogus, ūkininkas, nekalbėk prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, neagituokite savo kalbų metu. Prieš – K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų norėčiau iškart paprašyt Vyriausybės išvados, nes turi įvertinti bendrame mūsų valstybės kontekste.
O dabar pakalbėsiu kaip ūkininkas. Tikrai ūkininkai man ir visiems kitiems iš mūsų pagrasintų šakėmis už tokį sprendimą. Įsivaizduokime, priimame sprendimą, kad kol didieji malūnai neapsirūpins žaliava, mes reguliuojame pardavimo kainas tik jiems. Kaina būtų 500 Lt, kai dabartiniu metu pirmosios klasės kviečių rinkos kaina yra maždaug 650–680 Lt. Kas iš to laimėtų? Iš to laimėtų mūsų perdirbėjai, o duona ir pyragai dėl to neatpigtų. Mano klausimas buvo, ar vis dėlto atpigs ta produkcija ir kas tą pelną pasiims. Mano manymu, yra aiškus atsakymas. Aš noriu žiūrėti į šią problemą ūkiškai. Būtina Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad tikrai reikalinga Vyriausybės išvada, tačiau bendro sutarimo čia turbūt nebus, todėl kviečiu balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl Miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame. Balsavimas vyksta. Dėmesio, gerbiamieji kolegos!
Gerbiamieji kolegos, balsavo 55 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 3, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos, o Kaimo reikalų komitetas – papildomas. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 22 d. Pritariame? Prašom. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Vyriausybės išvada būtina, bet aš manyčiau, man keistoka dėl Socialinių reikalų, čia Ekonomikos komitetas turėtų, gal Kaimo reikalų komitetas, bet dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto nelabai suprantu. Čia pašalpų nedalinsime.
PIRMININKAS. Ne, čia Socialinių reikalų ir darbo komiteto nėra.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kokie yra?
PIRMININKAS. Ne, nėra.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jūs sakėte Socialinių reikalų.
PIRMININKAS. Ne, ne, ne, Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Tikrai nėra. Čia gal taip. Ir Vyriausybės išvada, taip? Ačiū. Svarstymas gegužės 22 d.
17.34 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1487, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1486 (pateikimas)
Pereiname prie kito – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1487. Kviečiame kolegą P. Čimbarą pateikti taip pat ir lydimąjį projektą Nr. XIIP-1486. Prašom, kolega.
P. ČIMBARAS (DPF). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1487. Šis projektas yra parengtas siekiant patenkinti pareiškėjo Romualdo Povilaičio ir kitų pareiškėjų peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo“ pateiktą pasiūlymą „skubiai priimti įstatymą, atkuriantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnį tokia redakcija, kokia ji buvo iki 2009 m. balandžio 28 d.“, tai yra kad ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, būtų lygi 85 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Šiuo metu įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos pašalpa iš „Sodros“ lėšų nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 %, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys.
Kaip žinote, dabar lubos yra 4761 Lt. Tokios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio nuostatos skatina dirbančius žmones vengti gydytis gydymo įstaigose, susirgus eiti į darbą, kad nebūtų prarasta didelė darbo užmokesčio dalis. Susiklostė ydinga praktika, kad sergantys darbuotojai eidami į darbą rizikuoja ne tik savo sveikata, kartais ir gyvybe, bet ir platina infekcinius susirgimus, kelia realią grėsmę savo šeimai, bendradarbiams ir aplinkiniams.
Nuo trečiosios iki septintosios dienos 40 % nedarbingumo gavėjo kompensuojamojo uždarbio pašalpos dydis labai skaudžiai atsiliepia šeimos biudžetui, be to, dar reikia pirkti vaistus, mokėti už procedūras ir kitas gydymosi išlaidas.
Pažymėtina, kad Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kai iš esmės pablogėja valstybinė ekonominė būklė, laikinas pensijų, atlyginimų ar teisės aktais nustatytų išmokų sumažinimas pagrįstas tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija, tai yra daroma laikinai, kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki. Nebelikus sunkios ekonominės, finansinės padėties, turi būti vėl taikomi tokie pat nustatytų išmokų dydžiai.
Taigi, priėmus įstatymo projektą, bus įvykdytas valstybės pažadas ligos pašalpas mažinti tik laikinai, bus atkurti teisėti žmonių lūkesčiai, kad, pasibaigus valstybės ekonominei krizei, bus atkurti ligos pašalpos dydžiai.
Norėčiau priminti, kad 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, gerokai sumažinęs atlyginimus, valstybines socialinio draudimo pensijas, valstybines pensijas, rentas, kompensacijas, išmokas vaikams, motinystės ir tėvystės pašalpas, taip pat ir ligos pašalpas.
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo aiškinamajame rašte buvo pažymėta, kad „Įstatymo projektu siūloma laikinai (pabrėžiu – laikinai) – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 gruodžio 31 d. – ekonominės krizės laikotarpiu numatyti išmokų, mokamų tiek iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tiek iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, perskaičiavimo tvarką“, kad būtų nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpoms negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių valstybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų dydžių (yra keturi dydžiai, buvo penki) ir kad ši nuostata galios laikinai – iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2009 m. balandžio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 15 d. buvo priimti Ligos ir motinystės draudimo įstatymo pakeitimai, kurie dar labiau sumažino pašalpos dydžius. Buvo nustatyta, kad ligos pašalpa iš „Sodros“ lėšų nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 %. Dabar yra tik 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos. Taigi, nors buvo žmonėms žadėta, kad ligos pašalpos bus sumažintos laikinai, jos nebuvo ne tik atkurtos, bet dar sumažintos. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai atsilieps teigiamai, nes darbdavys yra suinteresuotas, kad susirgęs darbuotojas gydytųsi ir kuo greičiau pasveiktų, neitų į darbą rizikuodamas savo sveikata. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, įgyvendinant priimtas įstatymo nuostatas reikėtų papildomai apie 100 mln. Lt. Vyriausybės įstatymas numato, kad poįstatyminius aktus turi parengti per tris mėnesius, o Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji aktai turėtų būti rengiami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – K. Miškinienė. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš asmeniškai pritariu jūsų parengtam projektui, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo išmoka būtų atkuriama iki 85 %. Iš tiesų Socialinių reikalų ir darbo komitetas sulaukia labai daug žmonių prašymų, atkreipė dėmesį, kad sergantys žmonės eina į darbą, ką jūs ir pristatėte.
Aš noriu paklausti dėl kito projekto, kur jūs siūlote pakelti lubas, kad vietoj 3,5 būtų 5 dydžiai, tokia būtų maksimali išmokama suma, t. y. daugiau uždirbantys žmonės šiuo atveju gautų daugiau. Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu užsakė socialinio draudimo ir pensijų sistemos tokį tvarų socialinio modelio parengimą, tai būtent jame turėtų būti kaip tik aptarti tie klausimai, susiję su lubomis, su…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …su baziniais dydžiais. Aš noriu paklausti, kodėl prioritetą jūs skiriate ir tiems penkiems dydžiams?
P. ČIMBARAS (DPF). Na, žinote, dabar tie dydžiai yra ypač susiję su investicijom į Lietuvą. Man teko bendrauti, kai investitorius nori investuoti Lietuvoje ir jauniems perspektyviems Lietuvos žmonėms mokėti atlyginimą. Bet jis moka atlyginimą, pavyzdžiui, 10 tūkst. Lt, o jis gauna… tai yra nuo tų mažų. Tai klausimas, žmogaus negaliu išlaikyti. Jeigu žmogus suserga, jam skaičiuojama nuo mažų. Tai toje vietoje mes turime patraukti investicijas. Tai toje vietoje tikrai nereikėtų bijoti, o reikėtų pakelti, nes Lietuvoje atlyginimai didėja. Tai turi būti ir dydžių lubos keliamos. Sutinkate?
PIRMININKAS. Ačiū. V. Filipovičienė. Prašau.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti jūsų. Taip, aš visiškai sutinku su jūsų pasiūlytu variantu. Tik norėčiau paklausti, ar jūs nepažiūrėjote plačiau kalbėdamas apie tas dvi darbo dienas, kurias apmoka darbdavys? Būkime realistai, kad tos dvi darbo dienos irgi lemia tai, kad žmogus nenori sirgti, nes darbdavys jam irgi nenori mokėti, jis yra nepatenkintas. Ar į tą platesnį aspektą jūs nenorėtumėte pažiūrėti šiuo sprendžiamu įstatymu?
P. ČIMBARAS (DPF). Taigi dabar darbdavys už dvi dienas gali mokėti nuo 80 % iki 100 %. Dažniausiai mūsų žmonės nukenčia nuo trečios iki septintos dienos, kai yra mokama tik 40 %.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykite, kiek mes dabar žinome, tokių įsipareigojimų mes esame prisiėmę lyg ir nemažai. Pirmiausia dėl pensijų grąžinimo. Aš manau, sumos nėra tokios mažos. Čia irgi kalbama apie 100 mln., be abejo, tai taip pat reikėtų iš kažkur surasti tų pinigų. Tikriausiai reikėtų vis dėlto Vyriausybės išvados.
Dar trumpą klausimėlį. Pateikėjas atstovauja kokiai nors asociacijai ar paprasčiausiai kaip pilietis kreipėsi į jus?
P. ČIMBARAS (DPF). Aš jums pasakysiu. Štai sėdi V. Matulevičius, aš jums galiu pareplikuoti, nes būdavo peticijų… tai yra per peticijas šitas įstatymas. Per peticijas. Dėl 100 mln. lėšų. Taip, reikėtų Vyriausybės išvados. Bet tas įstatymas įsigaliotų nuo 2015 m. Aš noriu pasakyti apie 100 mln. Jūs pagalvokite, kai žmogus suserga, užkrečia kitą, tai darbdaviui gali būti dar didesnių nuostolių, nes nėra sukuriama pridėtinė vertė. Taigi mes, išleisdami 100 mln., galime prarasti dar daugiau per pridėtinę vertę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Dumčius. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Labai irgi pritarčiau dėl pašalpų teisės atkūrimo, nes tai buvo laikinai. Vienas dalykas. Antras dalykas, man rūpi štai kas. Kol jūs esate Peticijos komisijos pirmininkas, ar štai taip teigiamai, aš tikiu, kad mes, kolegos, šiandien pritarsime, ar teigiamas būtų pirmas sprendimas, jeigu pritartume, ar yra buvę daugiau Peticijos komisijoje?
P. ČIMBARAS (DPF). Na, kai aš dabar dirbu pusantrų metų Peticijos komisijos pirmininku, tai yra, ko gero, pirmas, kai bus Seime patvirtintas, pateikimas, turiu omeny. Vienas buvo, bet per priėmimą, per svarstymą buvo atmestas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė O. Valiukevičiūtė. Prašau.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamasis kolega, noriu paklausti. Ar siūlote 85 % to kompensuojamojo dydžio dėl to, kad prieš tai buvo, ar tiesiog siūlote 5 % pakelti ir manote, kad tai atsvers būtent tą, ką sakote, 40 % kitų dienų išmoką?
P. ČIMBARAS (DPF). Ne, vienas įstatymas, kai teikiama Romualdo peticija, o kitas įstatymas yra mano teikiamas dėl lubų pakėlimo. Jie yra susiję. 85 % yra atkuriama tas, kas buvo atimta žmonėms, o penki dydžiai irgi buvo. Jie buvo sumažinti. Jie yra vėl grąžinami, kaip buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Mums reikia revizuoti visus tuos įstatymus, kurie buvo priimti per krizę, dabar pamažu bandyti juos atkurti arba grąžinti tą teisingumą. Aš tik norėjau pasitikslinti. 100 mln. Lt per abu įstatymų projektus, tai yra ir dėl lubų, ir dėl tų vadinamųjų biuletenių?
P. ČIMBARAS (DPF). Taip.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū.
P. ČIMBARAS (DPF). Nes tą patvirtina ir Socialinės apsaugos ministerija ir Sveikatos. Jie palaiko šitą idėją, kad viskas būtų atkurta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Vis dėlto noriu paklausti. Kadangi „Sodros“ biudžetas gana įtemptas ir jūs puikiai žinote, ar tai jau būtų optimaliausia, suprantu, grąžinama tas, kas buvo? Matyt, ir laiko patikrinta, kad 85 % mokama tarp tų atitinkamų dienų. Bet vis dėlto, jeigu taip optimaliai finansiniu požiūriu žiūrint, aš suprantu, kad mes nesuinteresuoti, kad sirgdami žmonės eitų į darbą ir platintų infekciją, ir panašiai, bet kad kartu būtų išsaugoma ir sveikata, bet ar 85 % yra pats optimaliausias dydis, jeigu galima?
P. ČIMBARAS (DPF). Jeigu 85 % buvo ir anksčiau, tai ir dabar. Jūs galite teikti pataisas nors ir dėl 100 %.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti, ar jums teko bendrauti su Darbdavių asociacija? Nes darbdaviai… Tada biuletenių žmonės turi daugiau ir nekuria tos pridėtinės vertės?
P. ČIMBARAS (DPF). Na, žinote, pasakysiu. Biuletenius ne darbdaviai išrašinėja. Rimtoje įmonėje greitai yra pagaunami su fiktyviais tie gaunantys biuletenius. Čia „Sodra“ turėtų kontroliuoti medikus, kurie išrašo. Visi kolegos puikiai žinote, kai, būdavo, žmogus nueina, už 50 Lt iš mediko gauna biuletenį ir važiuoja į užsienį dirbti. Tai kas čia? Su tokiais turi kovoti „Sodra“. Ne kabinetuose sėdėti, o daryti analizes dėl biuletenių. Geros įmonės darbdavys visą laiką sukontroliuos. Bet jeigu nėra medikų kontrolės, štai čia reikėtų pažiūrėti ir į „Sodros“ daržą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Matau, kad prieš niekas nenori kalbėti. Gal ir kolegė Vilija atsisakys? Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Negalime. Vyriausybės išvada, taip. Prašau balsuoti. Kas pritariate šitiems dviem įstatymų projektams Nr. XIIP-1487 ir Nr. XIIP-1486, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas vyksta. Vyriausybės išvados, aišku, reikės. Čia pateikimas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 47 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Dėl abiejų įstatymų projektų siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Lygiai taip pat ir dėl kito projekto. Ir siūloma abu projektus svarstyti birželio 10 d. Galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritariame.
17.51 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 207 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-541 (pateikimas)
Ir kviečiu į tribūną P. Auštrevičių pristatyti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 207 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektą Nr. XIP-541. P. Auštrevičius. Pateikimas. Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kuris dabar?
PIRMININKAS. Dabar Nr. XIP-541.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Nr. XIP-541?
PIRMININKAS. Taip.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau du pakeitimus Statuto, ir štai pasakysiu kokius. Lietuvoje Seimo rinkimai paprastai vyksta spalio mėnesį. Ir įsivaizduokite situaciją, kada kitais metais atėjusi nauja valdžia, nauja Vyriausybė turi atsiskaitinėti už praeitus metus, už tuos dešimt ar vienuolika, galima sakyti, net mėnesių, nes Vyriausybė dažniausiai prisiekia gruodžio pradžioje, kaip už savo. Ir ataskaitos būna labai valdiškos, jose, tiesą sakant, tos Vyriausybės nuopelnų nei gerų, nei blogų nėra, ji neatsakinga, tačiau pagal dabartinę visą tvarką ji atsakinga už tai, ir viskas.
Ką aš siūlau padaryti? Nueinanti Vyriausybė atsiskaitytų už tai, viename iš paskutiniųjų posėdžių atsiskaitytų už savo tų metų nuveiktus darbus, nors, tiesą sakant, rinkėjai jau bus padarę šitą balsuodami, bet formaliai mums reikia irgi atsiskaityti. O naujoji Vyriausybė atsiskaitytų už tą gruodį ar už lapkritį, už kurį atitinkamai turės atsiskaitinėti. Aš manau, kad toks aiškumas pašalintų kai kada nereikalingas spekuliacijas ir nereikalingus kaltinimus.
Aš nesakau, kad negali tęstis tos Vyriausybės arba ta politinė jėga būti valdžioje, galbūt, bet dažnai matome priešingą situaciją. Todėl aš manau, kad tai būtų suprantama ir priimtina visų pirma Vyriausybei, Lietuvos parlamentui, ir rinkėjas tą suprastų daug natūraliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū. Norėjau paklausti Petro, ar nemanote, kad geriau organizuoti Seimo rinkimus pavasarį?
PIRMININKAS. Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Čia, taip sakant, gerais darbais, gerais ketinimais ar norais kelias į pragarą grįstas, ar ne? Jūs supratote mano tą prezentaciją būtent taip. Aš, tarp kitko, asmeniškai pasisakyčiau, žinoma, už pavasarį rengiamus rinkimus. Pirma, dalyvavimas būtų didesnis, o atsiskaitinėti vis tiek reikėtų. Galima, tarkime, jeigu gegužę ar birželį būtų rinkimai, tai va, už pusę metų atsiskaito buvę, už pusę metų atsiskaitys kitais metais naujieji. Ir nematau skirtumo, tiesą sakant, kiek lieka mėnesių čia iki rinkimų ar po rinkimų. Man atrodo, tai yra politiškai korektiška ir administraciškai suprantama. Kitaip aš negaliu paaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet čia dabar mes ne tą klausimą svarstome. Kadangi, matau, prieš nėra norinčių kalbėti, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū, Petrai. Dar tada nepabėkite. Pritariame. Ir siūlome, kadangi tai yra pateikimas, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Ir siūloma svarstyti birželio 26 d. Galime pritarti? Galime.
17.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1712 (pateikimas)
Ir kitas klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1712. Pateikimas. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau vėlgi tam tikros tvarkos ir manau, per tą tvarką atsiras ir teisingumas. Aš noriu nustatyti, kad valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas, pateiktų ataskaitas iki kovo 1 d. Pas mus parašyta „paprastai iki kovo 1 d.“ Aš siūlau įtvirtinti, išbraukti žodį „paprastai“ ir palikti „iki kovo 1 d.“ Kodėl?
Jūs, matyt, pastebėjote, kiek buvo įvairių situacijų, ypač dėl ataskaitų, kada jos delsiamos, kai kurios pateikiamos vos ne birželio mėnesį. Aš nematau pagrindo, kodėl negali institucija, pradėjusi metus, per du mėnesius parašyti ataskaitą ir pateikti laiku Seimui. Aš manau, kad žodis „paprastai“ leidžia nepagrįstai nutempti ataskaitų pateikimą. Gautume iki kovo 1 d., susirenkame į sesiją, komitetai apsvarsto, svarstome Seime, jeigu reikia, ir panašiai, ir t. t. Aš siūlyčiau atsisakyti žodžio „paprastai“, nes jis, mano manymu, sukelia daugiau neaiškumų negu atvirkščiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, ar bematote jūs kažkokį tikslą iš tikrųjų dėl tų ataskaitų teikimo, kadangi jos kaip ir nėra jokios išvados ir joks Seimo rezultatas? Mes labai puikiai turėjome prieš tai ataskaitas, kurios, na, buvo tiktai informatyvios, ir mes negalime priimti jokių sprendimų. Tai gal būtų jūsų pasiūlymas visiškai logiškas atsisakyti tų ataskaitų ir, na, pateikėjas normalia tvarka paskelbia spaudoje, kaip ir privalo, ir viskas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Galbūt netgi taip, aš nežinau. Atskaitomybė, žinoma, turi būti, ar ne? Mums reikia surasti formą. Bet, na, tikrai kartais tų ataskaitų pateikimas virsta ištisu formalumu, jis neturi jokios praktinės reikšmės. Dar tam tikri sektoriniai komitetai įsigilinę, kitiems tai būna mažiau aktualu, bet jeigu jie pateiktų iki, tarkime, nustatytos datos, iki tam tikro laiko, aš manau, mes galėtume tada puikiai skelbti internete, žmonės, mūsų piliečiai tegul pasako savo nuomonę ir panašiai. Aš sutinku, kad atskaitomybės formų galime ieškoti, kaip tą dalyką padaryti, bet aš siūlau nustatyti aiškų laiko limitą, kaip ir dėl mokesčių. Jūs, pone Antanai, tą puikiai žinote – nustatyta data, iki kada turi būti pateiktos deklaracijos, ir visi tą turi padaryti, o ne pasakyta „panašiai kaip“. Žinote, čia ne daugybos lentelė, kiek bus dukart du, kaip sako, gali būti šeši, septyni, bet niekada ne devyni, taip? Deja, mums tas žodis „paprastai“ tampa labai plataus nereikalingo diapazono.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Ne.“) Negalime. Reikia balsuoti. Prašau. Kas norėtų balsuoti dėl šios Seimo statuto pataisos, paremti ją, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 35, prieš – 2, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Ir yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Galima sutikti su tuo? Ir svarstysime birželio 26 d.
18.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1266 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-1266. Ir kviečiu į tribūną kolegą P. Urbšį. Pateikimas taip pat. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Ačiū jums, gerbiamasis pirmininke. Teikiamas projektas suteiktų galimybę Seimo nariui pačiam inicijuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimą, kad jo sąžiningumas visuomenei nekeltų abejonių. Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata susiaurina šitas galimybes. Nors Statute numatyta, kad Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių, kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti, tačiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato galimybę kreiptis į ją dėl rekomendacijų, bet jokio realaus mechanizmo nėra. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą, pateikia rekomendaciją, tačiau nėra nustatytas mechanizmas, kuris sudarytų galimybę Seimo nariui, kurio veikla sukėlė abejonių, pačiam kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Projekte siūloma, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dėl Seimo nario galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto galėtų teikti išvadas, jei į ją kreipiasi pats Seimo narys. Kvalifikuota, nešališka, politiškai neutrali rekomendacija būtų ypač aktuali ir efektyvi tiek pačiam Seimo nariui, tiek visuomenei.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, bet Seimo nario Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesvarsto. Mūsų tas vyriausiasis svarstytojas yra Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Nelabai suprantu, kuo čia dėta Vyriausioji tarnybinės etikos komisija?
P. URBŠYS (MSNG). Praėjusiais metais buvo bendras Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pasitarimas ir tikrai ta problema buvo nagrinėjama. Kai yra nustatoma, kad gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktai, ypač Seimo nariai susiduria, kai jie priklauso asociacijų valdymo organams, buvo paklausta, ar VTEK’as galėtų teikti savo rekomendacijas, jeigu asmeniškai Seimo nariai kreiptųsi. Taip, VTEK’as sutiko su tuo dalyku, nes Etikos ir procedūrų komisijos nariai vis tiek neturi tokių teisinių žinių, kokias turi VTEK’as. Kai tenka klausytis interpretacijų dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto, būna labai įvairių skirtingų aiškinimų. Žinant tai, kad Etikos ir procedūrų komisija sudaroma vis dėlto politiniu pagrindu, tada gali nulemti ne teisiniai, o grynai politiniai motyvai, kurie, manau, ne visada atspindėtų realią situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūsų siūlymas palaikytinas ta prasme, kad suteikiama galimybė Seimo nariui, kuris jaučiasi teisus, išsklaidyti abejones. Bet yra kita pusė – kad iš tikrųjų ta galimybe greičiausiai naudosis tie mūsų kolegos, kurie jaučiasi teisūs ir neturi ko slėpti, o tie, kurie nesijaučia, šita galimybe nepasinaudos. Kaip šiuo atveju?
P. URBŠYS (MSNG). Matot, man atrodo, kad geriau išsaugoti tą galimybę tiems, kurie nori tos tiesos, nes būna blogiau, kad to žmogaus, kuris nori tiesos, apribota ta galimybė. Aš manyčiau, kad čia būtų labai… Prisiminkite, buvo per Seimo kadencijas tokių atvejų, kad spauda pradeda rašyti apie Seimo narį ir jis priverstas įrodinėti, kad nėra kupranugaris, o Etikos ir procedūrų komisija dėl kokių nors priežasčių nenori išsiaiškinti tos situacijos. Tai jam ir būtų galimybė pačiam inicijuoti savo vertinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ne? Atsiprašau, nemačiau, nepastebėjau.
Turime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas šitam įstatymo projektui Nr. XIIP-1266 pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 42 Seimo nariai. Už – 26, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti birželio 26 d.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkę. Julius dar norėtų. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau trumpą repliką. Pirmiausia, kolegos, padarykite darbą iki galo. Jeigu sugalvojate įstatymo keitimo iniciatyvą, tai padarykite darbą iki galo. Įstatymas, kuris apibrėžia būtent projektų rengimo ir teikimo tvarką, sako, kad jūs turite parengti visus įstatymų pakeitimus, kurių reikia. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme iš viso nekalbama apie Seimo narius. Ten kalbama tik apie valstybės tarnyboje dirbančius asmenis. Jums pirmiausia reikėjo rengti ano įstatymo pataisas, o po to Statuto. Jūs norite ant svetimos kupros į rojų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs dar norėtumėte? Prašau trumpai.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, gerbiamasis Seimo nary, jūs jau ne vieną kadenciją esate Seime. Kas jums trukdė tas pataisas inicijuoti?
Antra vertus, dėl Etikos ir procedūrų komisijos įtraukimo. Kaip jūs manote, ar tikslinga, ar ne būtų dėl šito projekto?
PIRMININKAS. Jūs manęs klausiate?
P. URBŠYS (MSNG). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne visai tas adresas. Gerai. Gerbiamieji kolegos, jūs nediskutuojate diskusijų metu, kai to reikia, o dabar jau po to, kai mes nubalsavome, pradedate diskusiją. Gerai.
18.07 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 1361 straipsniu“ projektas Nr. XIIP-1631 (pateikimas)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Matau V. Gapšį. Kitas klausimas 2-19 – Seimo statuto kai kurių straipsnių papildymo projektas Nr. XIIP-1631. Kviečiu V. Gapšį. Pateikimas. Prašau, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Seimo statuto projektą, kuriame būtų patobulinta tvarka, kaip surinkus parašus, jeigu parašą vienas iš Seimo narių po to atsiima, projektui tai netrukdytų.
Kaip žinote, Seime susiklostė praktika, kad dažnai Seimo nariai pasirašo, tačiau likus kelioms minutėms iki projekto pateikimo jie atsiima, reikia vėl ieškoti parašų. Todėl siūlau nustatyti tokį reguliavimą, kad jeigu Seimo nario parašas yra atšaukiamas likus mažiau nei 24 valandoms iki įstatymo projekto, nurodyto šio Statuto 73, 92 ar 135 straipsniuose, pateikimo Seimo posėdyje ir dėl to Seimo narių parašų lieka mažiau, nei reikia įstatymo projektui svarstyti Seimo posėdyje, toks parašas neskaičiuojamas, tačiau įstatymo projekto iniciatyvos teisė laikoma įgyvendinta, t. y. formaliai tas žmogus ir bus laikomas atsiėmusiu parašą, tačiau sumažės reikalaujamų parašų, kad projektas galėtų keliauti į Seimo posėdžių salę, skaičius. Vadinasi, tas asmuo išvengs rinkėjų galbūt teismo ar savo frakcijos teismo, tačiau nesutrukdys pačios iniciatyvos. Tačiau tai bus tiktai tuo atveju, jeigu iki projekto pateikimo yra likusios mažiau negu 24 valandos, nes jeigu tu pradėjai tą iniciatyvą, surinkai parašus, natūralu, kad tau stebėti kiekvieną minutę, ar kas nors neatsiėmė parašo, yra gana komplikuota, todėl yra toks siūlomas saugiklis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, nėra norinčių paklausti. Atsirado. A. Dumčius. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aišku, aš pritarsiu jūsų siūlymui, bet noriu atvirkštinį tokį klausimą: o jeigu grupė teikia įstatymą ir vienas negalėjo pasirašyti, tai ar yra ribojama jam vėliau pasirašyti Kanceliarijoje?
V. GAPŠYS (DPF). Čia, supratau, turbūt iš dabar susiklosčiusios praktikos. Aš manau, kad neribojama tuo atveju… Tai yra turėtų būti džentelmeniški susitarimai, jeigu grupė iš tikrųjų yra susitarusi. Yra natūralu, kad tas žmogus gal atvyko vėliau ir panašiai. Man pačiam yra tekę taip pasirašyti, prisipažįstu, bet tikrai su įstatymo… to pirmo žmogaus sutikimu taip buvo, nes mes apsitarėm, bet nemanau, kad tai yra… Tiesiog kolegų atžvilgiu keistai atrodo, kai žmogus išsirenka ką nori ir pasirašo. Jis visada gali išreikšti savo valią balsuodamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių pasisakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Negalime. Turime balsuoti. Ačiū už tokį pasiūlymą. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo Nr. XIIP-1631. Kas palaiko, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 47 Seimo nariai: už – 32, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 d. Galime pritarti? Galima. Ačiū.
18.11 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jurijaus Privalovo peticijos“ priėmimas
Pereiname prie rezervinių klausimų. R-2 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jurijaus Privalovo peticijos“ projektas. Pranešėjas – P. Čimbaras. Prašom, komisijos pirmininkas. (Balsai salėje) Prašau tylos, gerbiamieji kolegos! Petrai, būk geras!
P. ČIMBARAS (DPF). …komisijos nuostatomis, pristatau Jurijaus Privalovo peticiją „Dėl pensijų apskaičiavimo tvarkos koregavimo“. Komisija išnagrinėjo kovo 26 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą atkurti socialinį teisingumą ir apskaičiuojant pensijas taikyti simetrijos principą, tai yra: jeigu leista nevertinti pajamų koeficiento iki 1994 m. sausio 1 d., turi būti leista nevertinti pajamų koeficiento ir nuo 1994 m. sausio 1 d., tai yra pagal naują formuluotę būtų naudojamas arba pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d., arba pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d.
Visa komisijos išvada jums yra išdalinta, todėl aš jums detaliai nenorėčiau pristatyti ir trukdyti jūsų laiko, bet komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tikrai manau, kad mes galime pasitikėti Peticijų komisija. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta.
18.13 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-1862 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte grįžti prie 2-16 klausimo? Prašo P. Auštrevičius, surinkęs parašus, tai yra Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-1862. Projekto pateikimas. Prašom, gerbiamasis kolega.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkui už gerą valią ir jums, kolegos, kad sutikote. Netrukdysiu ir pasakysiu esmę. Mes keliaujame, važinėjame po keliones ir panašiai, kartais būna, kad mūsų keliones ar komandiruotes, sakykime… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau tylos!
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …iš dalies arba visiškai finansuoja užsienio valstybė arba tos valstybės kokia nors organizacija. Tai yra normalu, kaip ir mes kartais finansuojame kitų valstybių piliečių atvykimą į Lietuvos Respubliką. Kai Lietuvos Seimo valdyba priima sprendimus leisti Seimo nariui važiuoti ar ne, jinai yra išsamiai informuojama apie tai, jinai žino, kad Seimo nario iš dalies arba visiškai kaštus padengia kviečianti pusė, t. y. valstybė ar organizacija. Aš nenorėčiau ypatingo dėmesio skirti organizaciniam dalykui, tačiau politiškai, kada mes diskutuojame čia, Seimo salėje, pavyzdžiui, svarstydami Lietuvos ir tos trečiosios valstybės santykius arba susitarimus, Seimo narys, kuris yra gavęs tam tikrą finansavimo paramą iš tos valstybės, būdamas toje valstybėje, aš esu įsitikinęs, kad tas Seimo narys ar narė turėtų nustatyta tvarka informuoti: aš esu toks ir toks, tą ir tą laiką buvau ten ir ten, mane finansavo ta organizacija. Tada tu gali kalbėti, diskutuoti, siūlyti, ginčytis ir panašiai.
Žinau, kad kai kuriose Europos valstybėse tai yra seniai priimta praktika, jinai galioja ir panašiai. Aš manau, kad tokį dalyką mes galėtume savo Statute reglamentuoti ir kad tai tikrai nepažeistų mūsų, kaip Seimo narių, teisių ir pareigų, juo labiau kad tas reikalas per valdybos sprendimus yra įteisintas. Mes privalome rašydami savo pareiškime, kuris yra viešas, ir Seimo valdyba jo pagrindu priima sprendimą, yra teikiamas… Aš siūlau papildyti tą politinį diskursą arba erdvę. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keli kolegos Seimo nariai. Pirmas – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Dabar aš nepavydėčiau, pavyzdžiui, E. Zingeriui arba E. Vareikiui. Dabar prisimink, kur jie kada buvo ir kas finansavo. Kiek galiotų šitas dalykas? Tarkim, aš buvau pernai Vokietijoje ir man buvo užsakytas viešbutis, aš ten pernakvojau, buvo komandiruotė. Ir ateina kita kadencija arba kadencijos pabaiga, aš vis dar turiu prisiminti, kad aš ten buvau, ir būtinai pasakyti, kad mano kelionė buvo finansuojama, ar ne? (Balsai salėje)
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gera pastaba, jinai, aš manau, turi labai daug praktinės reikšmės. Galima būtų papildyti – kadencijos laikotarpiu. Aš manau, kad tai yra labai protingas pasakymas. Jeigu jūs sutiktumėte, mes galėtume kartu tapti šitos pataisos autoriais ir papildyti šitą dalyką. Aš sutinku. Tada būtų lengviau vesti tą registrą.
PIRMININKAS. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš su gerbiamuoju Petru jau kalbėjau. Man atrodė, kad iki šio momento, jeigu išvykdavome kviesti ir apmokėdavo, tai į mano svetainę patekdavo ta žyma. Dabar, jeigu man reikėtų čia išpažintį visiems dėl to, kažkaip, man atrodo, truputį… Ar neperteklinis momentas?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielasis kolega, sako, išpažinties reikia eiti kiekvieną savaitę, kiekvieną savaitgalį. Nėra to per daug. Bet aš perkeltine prasme sakau, aš manau, kad tą dalyką galima padaryti, ir jeigu Seimo narys tą padarytų gera valia ir laiku, mes tiesiog sukurtume daugiau viešumo ir skaidrumo, o sutikite, mes esame ir privatūs, ir viešieji asmenys. Aplink mus galimai sukasi daug įvairių lobistinių ar kokių kitokių politinių įtakų. Jeigu apie jas būtų žinoma ir pačiam Seimo nariui būtų lengviau atsiskaityti, ir galbūt mes atsisakytume kartais nereikalingų įtakų.
PIRMININKAS. Kolega P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, man atrodo, baikime tą Seimo narį laikyti darželinuku. (Juokas salėje) Na baik, atsiimk, Petrai, tu tą projektą ir negaišink Seimo laiko! Jeigu iškvietė valstybė, dabar turės duoti kiekvienam žingsnyje ataskaitą. Tai eidamas į tualetą irgi duok ataskaitą, ką tu ten darei. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ar norėtumėte reaguoti? Ne.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Seimo posėdžio pirmininke, matot, dviejų Petrų diskusija visada įgauna tam tikro atspalvio.
PIRMININKAS. Tada nutraukiu.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš tik vieną dalyką atsakysiu kolegai. Žiūrėkite, aš kaip tik esu iš tų, kuris pasiūlė, kad nereikėtų rašyti ataskaitų po komandiruočių ir kelionių. Jeigu jūsų kelionei pritarė tam tikras komitetas, grįžai, trumpai informavai ir pamiršai. Tos ataskaitos tikrai yra valakita, kaip sako dzūkai. Bet, mielas Petrai, kaip sakoma, apsaugotam ir Dievas padeda, ar ne? Šiuo atveju aš tikrai nemanau, kad čia yra perteklinis dalykas.
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš norėčiau priminti, kad dėl panašios kolizijos šioje Vyriausybėje jau esame netekę vienos ministrės.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir ministro.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ar pakeis padėtį jūsų pataisa? Ačiū.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Matot, kolega, jūs net labai gerą pavyzdį generavote. Aš manau, kad, kaip sakant, tokie praradimai yra ne į naudą nei valstybei, nei politikai, nei pavienei partijai, nei Seimui. Prevencija tų visų dalykų – kada tu žinai, kad tau reikės daryti, ir tu jau žinai, kad tai jau buvo padaryta, yra pats geriausias dalykas. Kam paskui juoktis iš žmogaus, pakliuvusio į bėdą, tiksliau, pareigūno ar politiko? Galbūt žinodamas, kad reikės tą dalyką daryti, jis automatiškai elgsis kitaip.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau čia pradėjote įrašinėti ir bendraautorius. Aš nesisiūlau dėl jūsų pataisos, bet kaip reaguotumėte į tokį klausimą: jeigu priimančioji pusė nenorėtų būti paviešinta, kad jį būtent priėmė? Yra įvairiausių atvejų. Būna privatūs žmonės, kurie gal dirba atitinkamose valstybinėse organizacijose, jie priima į savo namus, pamaitina. Kaip tokiu atveju elgtis, jeigu tie, kurie priima, nenorėtų būti įvardinti?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš manau, gyvenime visada reikia vadovautis ir sveiko proto principu. Pavaišintas pietumis, tu tikrai… Yra vienas įsipareigojimas – kai tau finansuoja labai brangią kelionę ir tu gyveni labai brangiuose viešbučiuose ir tau savaitę, kitą organizuoja keliones, čia jau suprantu, visai kitas dalykas. Aš manau, kolega, galima surasti tikrai tą ribą, galų gale Etikos ir procedūrų komisija gali puikiai išaiškinti kada, ką daryti. Aš nemanau, kad pietūs tai yra papirkimas.
PIRMININKAS. Kolega R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau…
PIRMININKAS. Prašyčiau iš vietų nekalbėti!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …norėjau jūsų paklausti dėl tokio dalyko. Vis dėlto kažkokią apskaitą reikės daryti, nes, natūralu, per visos kadencijos laikotarpį gali būti Seimo netyčia pamiršta, kad kažkur kažkas važiavo, kažkas kvietė, kažkas finansavo. Kas nors turėtų vykdyti tą apskaitą, tai irgi papildomi ir finansiniai, ir administraciniai resursai reikalingi. Kita vertus, jeigu kokį nors klausimą svarsto, tai, matyt, šiuose tablo bus skelbiama, kad tas kolega išvažiavo ir už tokią sumą buvo kelionė, ta kelionė kainavo tam tikrą sumą.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš manau, kad tokia apskaita nebus nereikalinga našta. Kiekvienas iš mūsų beveik galime rekonstruoti tuos įvykius ir pasakyti, kiek tu buvai. Na, tik vienas mūsų kolega gal gali pamiršti, kur buvo ir kur jis dar važiuos, bet mes jam padėsime ir kaip nors atsistoję šalia tuos dalykus sutvarkysime. Kolega, matote, kai kada už to slypi rimti dalykai. Ir nereikia nuleisti šito juokeliais manant, kad tai yra nesvarbu. Kiekvienas iš mūsų yra sprendimų priėmėjas. Ir kiekvieno iš mūsų vienos ar kitos simpatijos, nusiteikimai labai veikia. Iš anksto tuos dalykus preventyviai nustatyti padėtų žmogui, sakau, nepaslysti.
PIRMININKAS. Kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Norėjau paklausti gerbiamąjį Petrą. Iš tikrųjų gal ir geras jūsų sumanymas, bet gal reikia truputį iš kitos pusės pažiūrėti. Mūsų Seime dabar pasidarė: yra turistų grupė, kiti normaliai dirba, ir nebesuprasi, ar ten reikia, ar nereikia važiuoti. Dabar paimsiu konkretų pavyzdį. Aišku, reikia Ukrainai padėti. Bet dabar lekia kas tik išmano ir kuris daugiau nuvažiuos. Ir niekas šito nei kontroliuoja, nei žiūri. Gal nuo šito reikia pradėti? (Balsai salėje)
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Su Petru buvome kartu Ukrainoje, Kijeve. Atrodo, kad dabar aš tik vienas buvau. Petrai, taigi buvome kartu! (Balsai salėje) Tik aš ėjau į vieną mitingą, o tu vaikščiojai į abu mitingus. Va čia tai įdomu buvo.
PIRMININKAS. Kolegos, aš nutraukiu jūsų diskusiją, nes ji šiuo atveju yra ne į temą. Klausia D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš iš tikrųjų vertinu kolegos P. Auštrevičiaus ir diplomatinę patirtį, ir kompetencijas, ir visas kvalifikacijas, bet kuo jūs remiatės ir kokiais užsienio šalių pavyzdžiais jūs remiatės? Ir kur yra ta nustatyta riba? Jeigu tu nuėjai, papietavai, paskui dar neformaliai nuėjai su kokia nors grupe į barą alaus atsigerti, ten užmokėjo už tavo alų, ar tai reikia deklaruoti, ar tai yra, tarkime, kapeikos, centai, ir jų net nereikia… Kur tos aiškios ribos ir kokia patirtis?
PIRMININKAS. Dėl alaus klausimas. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, jeigu už alų kažkas jums sumokėjo kapeikomis, tikrai reikia deklaruoti. Jeigu sumokėjo eurais ir už tris bokalus, galbūt nereikia. Pagaukite mintį! Kolega, čia pasakyta taip: „Finansavo komandiruotę ar kelionę“. Kitaip sakant, čia tikrai ne apie alų kalbame, ne apie rytinę kiaušinienę. Mes kalbame šiek tiek apie kitas pinigų sumas. Aš manau, Etikos ir procedūrų komisija puikiai galėtų detalizuoti ir nustatyti tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai. Kolegė A. Stancikienė. Ne, ne, dar vienas klausia. Nenori. Aurelija nenori. Ačiū, gerbiamasis kolega. Už norėtų kalbėti E. Šablinskas. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Žinote, iš tikrųjų labai įdomus projekto pristatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Petrai!
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ir norėčiau pasakyti, kad tie, kurie balsuos už, bus tie, kurie mažiausiai važinėja. Bet, Petrai, ar nekasi pats sau duobės?
PIRMININKAS. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Petrai, sveikinu tave kuriant policinę valstybę. Kiekvienas Seimo narys turės deklaruoti, ką jis kur darė, kiek alaus išgėrė, kas apmokėjo ir tu penktą, jau šeštą kartą važiuoji į Ukrainą, bet nieko pats nedeklaravai. Rodyk pavyzdį, kiek išgėrei alaus, su kuo gėrei, ką tu ten veikei.
Gerbiamieji, bet yra tikrai ir rimtų atvejų. Reikia paremti kartais ir opoziciją nedemokratinėje valstybėje ir ne su tuščiu lagaminu išvažiuoti, ir ką nors dar padaryti, ir tas buvo daroma. Tai ką, deklaruos, kiek vežė demokratiniams judėjimams paremti? Visi tą žinote. Ir neapsimesk, Petrai, kaip sakant, visai nieko nežinančiu. Atsiimkime šį projektą, atmeskime ir tikrai nekvailinkime Seimo narių ir vienas kito.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš.
Gerbiamieji kolegos, matau, kad sutarimo nėra, reikia balsuoti. Prašom, kas pritaria šiam projektui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 48. Už – 18, prieš – 3, susilaikė 27. Nepritarta.
Dabar balsuojame, ar grąžinti, ar atmesti. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už tai, kad grąžintume, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas. Gerbiamasis Petrai!
Balsavo 48 Seimo nariai. 27 – už, 21 – prieš. Grąžinta tobulinti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, grąžiname tobulinti.
Grįžtame prie rezervinių klausimų. 3a, 3b. Akivaizdu, kad šiandien neturime 71 balso, dėl ko reikėtų balsuoti, taigi negalime pritarti 3a (minutėlę, tuoj suteiksiu žodį) ir su juo susietam 3b.
Todėl einame prie rezervinio 4a. O prieš tai žodis kolegei L. Dmitrijevai.
L. DMITRIJEVA (DPF). Čia kaip replika po balsavimo. Mūsų mielas kolega, pone Petrai, aš stebiuosi, kaip šią kadenciją jūs iš liberalo tapote toks griežtas. Tai dabar kokią jūs užimate poziciją ir kokiai partijai priklausote?
PIRMININKAS. Kolegos, gal… Ar nori, Petrai, atsakyti? Čia daugiau toks retorinis klausimas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, kadangi daug bendrauju su savo kolegomis iš kitų valstybių, šis pavyzdys yra britų parlamente. Pavadinti britus neliberaliais nekyla noras, o pasakyti, kad jie, anot Petro, yra policinė valstybė, na, tikrai ne. Nors tenai policininkai gražiai atrodo, Petrai.
18.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1670 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie klausimų r-4a ir r-4b, tačiau pirmiausia turime priimti Seimo nutarimą dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos pakeitimo. Jeigu jo nepriimsime, tada negalėsime svarstyti ir 4b. Prašom.
Seimo nutarimas dėl mūsų programos pakeitimo projekto. P. Gražulis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). (…) programą ir balsuoti už. Einu, aš pats pabalsuosiu.
PIRMININKAS. Taip, kolega, jūsų niekas nenori paklausti. Ar yra už ir prieš? Kolegos, ar yra už ir prieš? Nėra už ir prieš. Galime bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Negalime? Norite balsuoti ar man pasigirdo? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Kolegos, prašyčiau visų vienu metu netriukšmauti, nes labai sunku susigaudyti, ar galima, ar negalima.
Siūloma skubos tvarka, ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti po svarstymo? Galima. Ačiū. Kalbėti norinčių nėra.
Priėmimas. Irgi nėra norinčių. Galime balsuoti? Kas pritariate nutarimo projektui Nr. XIIP-1670, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl darbų programos.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl darbų programos, pritarkite.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavo 47 Seimo nariai: 24 – už, 9 – prieš, susilaikė 14. Pritarta. Priimta.
18.32 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1626 (pateikimas)
Einame prie rezervinio 4b klausimo – Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1626. Pateikimas. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai, ilgai negaišinsiu jūsų laiko. Yra grupės Seimo narių pateikta įstatymo pataisa, kad laikinai Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas turėtų eiti didžiausią teisėjo stažą turintis asmuo. Todėl prašau jūsų pritarti bendru sutarimu po pateikimo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių paklausti? Nematau. Kompiuteriai šiek tiek… Kantrybės, kolegos. Nori paklausti S. Šedbaras. Prašau, kolega. Nėra. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau, Vilija.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ką reiškia darbo stažas šiame jūsų projekte? Ar jūs įskaitote ir tą stažą, kuris buvo iki 1990 m. kovo 11 d., ar tik po 1990 m. kovo 11 d.? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Šis klausimas nėra aptartas. Pagal teisės aktus, jeigu valstybė moka pensijas už darbą ir sovietiniais laikais, ir panašiai, aš manau, jeigu dirbo teisėjai, buvo tokia valstybė, tai nematau čia problemų.
PIRMININKAS. Kolega V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Petrai, norėjau paklausti. Gal padarykime kaip Seime: ne kas turi didžiausią darbo stažą, bet kas yra vyriausias amžiumi?
P. GRAŽULIS (TTF). Buvo ir tokių iniciatyvų, tokių norų, bet vis dėlto nulėmė, kas turi didžiausią teisėjo stažą, didžiausią patirtį kaip teisininkas, tas asmuo laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Nematau pagrindo pritarti šiam projektui, juo labiau kad ir pats autorius sakė, kad gana svarbus klausimas, kokį stažą jis turi omeny, nebuvo aptartas. Tokiu atveju mes atsidurtume keistoje situacijoje, jei pirmenybę teiktume ne nepriklausomoje Lietuvoje savo didžiąją laiko dalį dirbusiam teisininkui, ne tam, kurį išugdė nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla su naujomis europietiškomis programomis, o kažkokie kiti žmonės. Aš negaliu pritarti tokiam projektui ir siūlau kolegoms (…).
PIRMININKAS. Ačiū. Už. Gal P. Gražulis V. Kamblevičiui žodį užleistų? Prašau. P. Gražulis. Negalite dėl savęs kalbėti. Taigi už kalba V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mane nustebino gerbiamosios V. Aleknaitės-Abramikienės pasakymas, kas anksčiau buvo, kas prieš tai. Jei kalbėtume ir žiūrėtume viską normaliai, tai čia galėtų tik jauna karta, kur 10, 15, tuos dalykus spręsti. Mes visi tos kartos, kodėl čia mes bandome save suniekinti? Buvome visokie: ir raudoni, ir komjaunimo sekretoriai, ir visokie kitokie, o dabar bandome kažką malti, juodinti tuos darbus. Na, aš nesuprantu, kada mes baigsime tokias nesąmones kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, kadangi sutarimo neturime, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1626. Kas jį palaikote, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prašau netriukšmauti iš vietų. Balsavimas vyksta.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 47 Seimo nariai: už – 25, prieš – 10, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų reikia? Nereikia. Galime pritarti? Kada siūloma svarstyti? Datos nėra čia pasiūlyta. Rudens sesijoje. (Balsai salėje) Tai prašom pasiūlyti. Iniciatorius.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, siūlyčiau skubos tvarką, bet nesu Seimo Pirmininkas. Galėčiau pasiūlyti per porą savaičių. Komitetas apsvarstys, čia nedidelis klausimas.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, aš manau, realu, kiek aš matau iš kitų projektų, ne anksčiau kaip birželio pradžioje. Gerbiamasis kolega, būkite objektyvus, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi labai daug darbų. Birželio 5 d., pavyzdžiui? Gerai. Pritariame birželio 5 d.
18.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-1565(2) (priėmimas)
Kitas mūsų klausimas yra penktasis, paskutinis, rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-1565. Priėmimas. Kviečiu J. Sabatauską. Prašau. Nėra pataisų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pritarė patobulintam variantui penkiems balsavus už, vienam susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių kalbėti prieš. Kolega P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Aš ilgiau nekalbėsiu, kaip gerbiamasis Kęstutis kalba. Konstitucinis Teismas šiuo klausimu jau buvo pasakęs dar 1994 m., kai Seimas priėmė Referendumo įstatymo 14 straipsnį su išankstinėmis sąlygomis dėl referendumo paskelbimo. Konstitucinis Teismas tada vienareikšmiškai įžiūrėjo prieštaravimą Konstitucijai, todėl Referendumo įstatymo 14 straipsnio 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jokia ekspertų išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo. Tada Konstitucinio Teismo teisėjai vadovavosi Konstitucijos nuostata, kad tauta kuria valstybę, ir gynė šią tautos teisę.
Koks tikslas, praėjus 20 metų, vėl dėl to paties klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą? Išvada viena – grupė Seimo narių, iš anksto sutarusi su Konstitucinio Teismo kai kuriais teisėjais, siekia ankstesnę konstitucinę doktriną dėl referendumo paneigti. Tai elementarus sandėris tarp politikų ir teisėjų. Tačiau ką tai bendra turi su teise ir Konstitucija?
Kam priimtini tokie sandoriai – balsuokite už siūlomą nutarimo priėmimą. Už jį balsuodami konservatoriai ir liberalai pademonstruotų savo nuoseklumą dėl referendumo. Bet kiti, iš ryto balsuodami už referendumo paskelbimą, vakare balsuodami už jį neigiantį nutarimą, pademonstruotų savo dviveidiškumą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad čia tie, kurie aistringai pasisako prieš, mano, kad šitam referendumui dar kažkaip įtakos… Na, mes jau Referendumo įstatymu pasinaudojome, šiandien priėmėme nutarimą, šiam referendumui tas kreipimasis tikrai niekaip negalios. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nekalbėkime iš vietų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jau pasinaudojo galiojančiu įstatymu ir niekas čia nieko nesustabdys. Bet dėl ateities, na, tikrai reikia išspręsti tą paradoksalią situaciją, nes dabar išeina, kad štai, žinome, yra referendumo iniciatyva, įstatymo projektas ar jo pataisos teikiamos, kurios prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, jeigu net priimsime, negalios, bet mes kaip niekur nieko išmetame 15 mln. Lt, einame į referendumą ir sakome, nieko čia negalime padaryti. Na, ar tai yra normali situacija? Kam išleisti 15 mln. Lt, jeigu žinai, kad ar taip, ar taip žmonės balsuos, produktas bus niekinis, nulinis? Tai tikrai dėl tokių dalykų, aš manau, reikia išsiaiškinti. Jeigu Konstitucinis Teismas pasakys: gerai, taip išplaukė iš Konstitucijos, demokratija kainuoja, gerai, na, ką darysi? Bet gal ką nors kita pasakys Konstitucinis Teismas? Aš siūlau pasitikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ir J. Razma tegul neklaidina mūsų Seimo narių, kad jeigu Seimas kreipiasi dėl įstatymo nuostatos į Konstitucinį Teismą, ta įstatymo nuostata, kol išaiškins Konstitucinis Teismas, negalioja. Taigi referendumas, jeigu išaiškins po pusės metų ar po kiek, arba po metų, neįvyks.
Antras dalykas. Jūs labai susirūpinote dėl 15 ar kiek milijonų. Taigi mes siūlėme daryti kartu, būtų kainavę porą milijonų. J. Razmai tada visiškai nerūpėjo pinigai. Dabar kažkodėl labai parūpo valstybės biudžetas.
Kitas dalykas, dabar atsisuku į kairę pusę. Šiandien mane Seniūnų sueigoje pas Seimo Pirmininkę I. Šiaulienė auklėjo, kad, na, niekada nesikreipkime daugiau į Konstitucinį Teismą, nes mes paskui aikčiojame nuo išaiškinimų, tikrai barė mane, kad aš tokias iniciatyvas parodau. Ir kažką padarė, ar užkerėjo A. Kubilius, ar J. Razma, atėjo į posėdį ir visiems socialdemokratams prisakė balsuoti už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Kas čia dabar yra? Norėjau paklausti pačios Irenos, 8 val. ryte aš gavau pylos nuo Irenos, kad aš palaikau tas iniciatyvas, 10 val. ji balsuoja, kad būtų įtrauktas šis klausimas į darbotvarkę. Nežinau, gal užkerėjo, gal užkalbėjo konservatoriai ar kas. Kad Ireną, tai dar dar, gal A. Kubilius patiko ar kaip, bet kad visus socialdemokratus, nežinau, kodėl taip jiems padarė įtaką konservatoriai, nebežinau. Todėl aš manau, kad atsipeikėkime ir tikrai daugiau laikykimės tokios nuostatos, nesikreipkime į Konstitucinį Teismą, nes nežinome, ką išaiškins.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jeigu jūs kito kolegos ko nors norite paklausti, tai nebūtina per mikrofoną, galima prieiti ir paklausti tiesiog. Už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išgirdau, kad tokia klaidinga nuomonė, kodėl negalime svarstyti arba priimti tokio kreipimosi. Taip, Seimui kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, jeigu Konstitucinis Teismas priima nagrinėti, sustabdomas to straipsnio galiojimas. Tačiau jeigu mes dabar priiminėtume šitą kreipimąsi, o tik po to svarstytume referendumo paskelbimą, tai turėtų tą prasmę, apie kurią kalbėjo P. Gražulis. Deja, dabar jau mes paskelbėme referendumą, ir šitas straipsnis, Referendumo įstatymo 14 straipsnis, dėl kurio dabar kreipsimės, jau nebesvarbu, ar sustabdys jo galiojimą, ar nesustabdys, nes referendumas jau paskelbtas, jau traukinys nuvažiavo. Todėl semaforo perjunginėti nebereikia, gerbiamasis Petrai, traukinys jau važiuoja į paskyrimo stotį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Stancikienė. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš suprantu, kad jeigu po to, kai kreipsimės į Konstitucinį Teismą, bus kokių nors insinuacijų, kad neva mūsų paskelbtas referendumas yra stabdomas, tai tada J. Sabatauskas turbūt inicijuos atsiėmimą iš Konstitucinio Teismo šito Seimo nutarimo projekto, nes jis čia mums pažadėjo, kad tai tikrai šitam konkrečiam referendumui negalios ir nesutrukdys. Tai pirma.
Antra. Na, iš tikro Konstitucinis Teismas, pakartosiu, jau 1994 m. pasisakė (tada, beje, dabartinis konservatorių partijos narys, Seimo narys S. Šedbaras buvo Konstitucinio Teismo teisėju), tada Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad po to, kai yra surinkti referendumo inicijavimui reikalingi parašai ir jų kiekis atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, nebegalima jokia iniciatyva dėl referendumo stabdymo, nes įstatymų leidybos teisė perleidžiama tautai. Tai čia jokių kitų kokių nors svarstymų net nebegalėtų būti, tegul konservatoriai paprašo S. Šedbaro, kad jis jiems paaiškintų, kodėl tada priėmė tokį sprendimą, o ne kitokį.
Na, dabar, kai šnekame apskritai apie 15 mln. Jurgi, taip, 15 mln. yra labai daug, ir aš netgi iš šitos tribūnos siūliau tuos 15 mln. jums visiems susimesti, nes jūsų dėka dabar valstybė išmes 15 mln., o galėjo išleisti tiktai 2 mln., jeigu būtų buvęs referendumas skelbiamas taip, kaip mes siūlėme – kartu su antruoju rinkimų turu ir kartu su Europos Parlamento rinkimais. Tai yra akivaizdu, kad vieną dieną jūs negirdite argumentų, o kitą dieną darote taip, kaip jums patogiau, ir sakote, kad čia bus pinigų mėtymas.
Na, ir pabaigoje. Iš tikro šiandien buvo labai skubama su šituo nutarimo projektu būtent tam, kad stabdytume referendumą, kurį mes paskelbėme birželio 29 d. Nereikia mūsų kvailinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi pasisakė už ir prieš. Atsiprašau, dabar vyksta balsavimas, paskui, kolega, suteiksime žodį. (Balsai salėje) Jau motyvai išsakyti. Kas palaikote, balsuojate už šio Seimo nutarimo priėmimą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas vyksta. Motyvai jau išsakyti, deja. Prašau nekalbėti, balsavimas vyksta, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 48 Seimo nariai: už – 29, prieš – 11, susilaikė 19. Atsiprašau, susilaikė 11. Prieš – 11, susilaikė 8. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, dar turime pareiškimą. A. Dumčius. Prašom į tribūną. Repliką dar norite? Tai gal jūs tada tribūnoje galite būti, mes dar leisime P. Gražuliui. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, na, man truputėlį keista. Na, ne tik užkerėjo ar užkalbėjo I. Šiaulienę, bet visus socialdemokratus konservatoriai ir jie vienbalsiai pritarė kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. Na, tenka apgailestauti. Būtų geriau, kad mes, „tvarkiečiai“, kažkaip užkerėtume, o ne konservatoriai.
18.47 val.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Dumčiau, prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu į jus kreiptis su tokiu pareiškimu – „Kodėl neefektyvi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema? Lietuvos sveikatos apsaugos srityje stebimas ryškus paradoksas: Lietuvos gydytojų rengimas ir profesionalumas visuotinai pripažįstamas, gydytis specialiai atvyksta į Lietuvą tiek emigrantai, tiek užsieniečiai, tuo tarpu jau daug metų sergamumas ir mirštamumas nuo įvairių ligų didėja. 2013 m. dėl kraujotakos sistemos ligų mirė beveik 57 %, piktybinių navikų – 19, išorinių mirties priežasčių (čia yra savižudybės, traumos ir panašiai) – 8,7 %. Lyginant su Europos Sąjungos rodikliais, mirštamumas dėl kraujotakos sistemos ligų 2,5 karto didesnis, piktybinių navikų – 1,5 karto, o dėl išorinių mirties priežasčių esame priekyje labiausiai atsilikusių Europos Sąjungos šalių. Tai yra mums didelė gėda.
Kodėl jau keletą metų neveikia visuomenės sveikatos profilaktinė kryptis? Manau, nėra sisteminio, kompleksinio požiūrio, visa atsakomybė užkraunama sveikatos sektoriui, o kai kurios socialinės paslaugos apmokamos tiesiog iš sveikatos draudžiamųjų lėšų. Skurdžiai remiamos ar visai neremiamos gausios nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios visuomenės sveikata. O ar gerai dirba kai kurie visuomenės sveikatos biurai? Šiam sektoriui tenka tik apie 1,5 % Sveikatos fondo lėšų, specialistai turi skurdžią algą, atlyginimą. Ar jie gali gerai dirbti?
Šiandien didžiausia bėda dar ir ta, kad nešiuolaikiškai dirba sveikatos paslaugų teikimo gydomasis sektorius, atsakingas už ligų nustatymą, gydymą ir perspėjimą nuo galimų komplikacijų ir net mirties, nes ligonių srautai iš rajonų nepasiekia specializuotų kvalifikuotų centrų ir negauna atitinkamos pagalbos.
Panagrinėkime, sakykim, kardiologinį susirgimą – ūminį miokardo infarktą. Pavyzdys. Trečiadienį Seimo konferencijoje apie tai kalbėjo iškilūs Kauno kardiologai, jūs juos pažįstate. Kai toks ligonis gydomas rajono ligoninėje senovine metodika – tik ramybė, prikala prie lovos, ar ne, nesijudink, tik simptomatiniais vaistais, tai šiandien, vakar pateikė, apie 30 % miršta nuo infarkto. Dabar, kai ligonis gydomas šiuolaikiškai, nelaukiant – trombolizė, koronarografija, stentavimas ar angioplastika kardiologijos centre, į kurį patekti per valandą tikrai galima, ir net širdies kraujagyslių operacija – mirštamumas sumažėja 5 kartus. Ar mes galime pasiekti europinius standartus turėdami tokią sistemą? Čia kalbu ne vien tik apie kardiologiją.
Sveikatos apsaugos ministerija iki 2023 m., mes dabar svarstome, programoje nustatė prioritetus dažniausių ligų, kurios kaip tik duoda tą didžiausią letališkumą. Tai miokardo infarktas, insultas, onkologinės ligos, trauminiai įvykiai, gimdymai, kurių atveju reikia suteikti neatidėliotiną pagalbą. Sveikatos ministerija ir iškilūs medikai siūlo sukurti medicinos klasterius, grupes, tai geografine prasme susieta medicinos įstaigų visuma, teikti tą ar kitą specializuotą pagalbą pagal aptarimą ir susitarimą. Turime modernią aparatūrą centruose ir jie turėtų būti centrai tų regionų, kuriuose yra tie klasteriai ir ligoninės. Taigi, matyt, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda, kurie turi ir universitetinius gerai aprūpintus centrus tų profilių ligų, ir būtų tie centrai, kurie ir vadovautų, ir susitarimą tą vykdytų su ligoninėm jų regione.
Mielieji, reikia vis tiek pergalvoti visą sveikatos sistemos organizavimą. Galbūt tie klasteriai, juos dar pavadinčiau harmonizuotos sveikatos paslaugų priežiūros ir teikimo pagalbos centrais, padėtų išvengti mirčių ir pailginti žmonių gyvenimą. Gaila, kad profesorės Vidos Marijos nėra. Aš galėčiau ją paliaupsinti štai kodėl. Jau 1992 m. jos dėka Lietuvoje įdiegta perinatologijos programa. Ir vienintelėje vietoje ji veikia. Perinatologija vienintelėje vietoje. Mes Europos Sąjungoje užimame… mažiausiai miršta kūdikėlių po gimdymo. Veikia. Jeigu mes turime tokių pavyzdžių, šiandien turime Vyriausybei teikti siūlymus, tai daro jau ir sveikatos ministras. Šiuo metu mums reikia pereiti ir peržiūrėti, nes mums gėda prieš visą pasaulį.“ Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visa mūsų programa aptarta. Prašau. Kolega V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš tik kelis žodžius. Gal jūs pritarsite, padėkokime profesoriui už vakar organizuotą širdies dieną ir galimybę pasitikrinti sveikatą neatsitraukiant nuo staklių. Gal kai kam iš mūsų jis išgelbėjo gyvybę. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai padėkokime profesoriui.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė baigta. Pareiškimai išklausyti. Vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Galime registruotis. Prašau. Registracija.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.