Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 340
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki atvykę į gruodžio 21-osios vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Gerbiamieji kolegos, per posėdžio pertrauką, kiek tik galėjau, tiek opozicijos prašiau, žinau, ir kiti prašė, kad mes judėtume dabar pagal vakarinę darbotvarkę.
14.11 val.
Diskusija „Valstybės gynybos stiprinimo ambicija“
Iš pradžių tada turime darbotvarkės 2-1 klausimą, tai yra diskusiją „Valstybės gynybos stiprinimo ambicija“, ir galėtume toliau visus kitus vakarinius klausimus svarstyti. Gerai?
Jeigu viskas gerai, mes tada iš pradžių kviečiame krašto apsaugos viceministrą Ž. Tomkų į tribūną. Paprastai su šiais klausimais mes darome taip: pasisakantysis iki 15 minučių pristato tai, ką nori pristatyti, po to yra galimybė paklausti. Aš matau, kad tikrai taip pat atvyko ir Lietuvos kariuomenės, ir prezidentūros atstovai prie tos diskusijos taip pat prisidėti. Prašau, viceministre, pradėti pristatymą.
Ž. TOMKUS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiami Seimo nariai, dėkoju už galimybę pristatyti mūsų gynybos stiprinimo ambiciją, kuri kyla iš šiandienos saugumo poreikių. Gal aš pradėsiu nuo pagrindinių trijų punktų, kai mes būtent dar kalbame apie saugumo situaciją ir prielaidas dėl saugumo situacijos, ir ko galima būtų tikėtis per ateinantį vidutinį laikotarpį.
Pirmas dalykas, kurį reikėtų pabrėžti ir akcentuoti, yra tas, kad tai, kas vyksta Rusijos Federacijoje, ir tai, kas vyksta Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos srityje, pati restruktūrizacija per ateinantį laikotarpį mums leidžia daryti prielaidą, kad mes galime tikėtis nuo trijų iki penkių naujų karinių divizijų. Taip pat galima tikėtis, kad ginkluotė ir įranga, kuri Rusijos Federacijoje dabar yra nukreipta į Ukrainą, bet kartu yra metami ir tam tikri resursai, leis būtent vakarinėje apygardoje išauginti iki 30%, iki 50 % karinės ginkluotės ir įrangos technikos skaičių. Ir visa tai sudaro prielaidas, kad būtent yra skiriamos Rusijos Federacijos biudžeto lėšos 6 % nuo BVP, arba, kitaip skaičiuojant, 30 % bendrų biudžeto išlaidų. Tai yra tai, ką mes suskaičiuojame, o iš tikrųjų tie skaičiai gali būti dar didesni, nes daug dalykų toje valstybėje yra nerodoma. Šios saugumo tendencijos, kurių mes galime tikėtis per artimiausius 5, 6, 7 metus, verčia mus racionaliai ir pasvertai galvoti apie tai, kokių gynybos stiprinimo priemonių ir kokią gynybos stiprinimo ambiciją mes turėtume patys sau kelti.
Suprantama, situacija yra dėkingesnė, nes esame kolektyvinės organizacijos, kolektyvinio Aljanso nariai, esame Aljanso, kuris yra branduolinis Aljansas, kur yra branduolinis atsakas, nariai. Šiais metais buvo padaryti tam tikri strateginiai, istoriniai sprendimai, ar tai būtų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje dėl gynybos planų, ar tai būtų būtent šios savaitės susitikimas dėl nuolatinės brigados dislokavimo. Tas reiškia, kad mūsų gynyba arba šio regiono gynyba valstybėje prasidės ne per pastiprinimo strategiją, bet prasidės nuo pat pirmų minučių ir nuo pat pirmų sekundžių. Bet tai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės galvoti, kokią gynybos stiprinimo ambiciją mes keliame čia patys sau ir šioje valstybėje.
Kariuomenėje ir krašto apsaugos sistemoje mes kalbame apie dvi pagrindines kryptis. Viena kryptis orientuota į kokybinį pokytį, o kita kryptis orientuota į kiekybinį pokytį. Kai kalbame apie kokybinį pokytį, tai mes visų pirma kalbame apie kariuomenės modernizaciją. Skaidrėse jūs galite matyti, kad mūsų plėtros planai, ką mes šiuo metu esame suplanavę, mūsų tas modernizacijos paketas jau šiuo metu užima arba apima 16 mlrd. eurų, jį mes turėtume įgyvendinti per 10–15 metų laikotarpį. Tačiau esame išsikėlę sau aukštesnę ambiciją – ne tiktai kalbėti apie dabartinius prioritetus dėl manevro stiprinimo, dėl oro gynybos erdvės pajėgumų stiprinimo, dėl artilerijos stiprinimo, bet keliame sau ambiciją turėti realią nacionalinę diviziją. Jai jau buvo pritarta Valstybės gynybos taryboje ir su ja mes galėtume įeiti kaip nacionalinis savarankiškas karinis vienetas į NATO gynybos planus per NATO vadovavimo sistemą, kuri įgalintų mus sunkinti mūsų manevrą, tai yra sunkinti ginkluotę, kurią mes turime, įgalintų mus daugiau dėmesio skirti oro erdvės artilerijos sistemoms, taip pat leistų sistemiškai treniruoti būtent sąjungininkus, brigadai būnant čia, Lietuvoje. Pagrindinis akcentas – kokybinis akcentas, kad mes einame nuo gebėjimo pasipriešinti iki realaus kokybinio kovojimo su priešininko ginkluote ir technika, siųsdami aiškų signalą, kad kovos, mūšio lauke mes su ta technika galime ir laimėti.
Taip pat dėl divizijos kalbama apie tai, kad turi integruoti skirtingus nacionalinius karinius pajėgumus, skirtingas nacionalines sistemas. Todėl kartais, kai mes girdime diskusijas ir debatus viešojoje erdvėje apie tai, ar mes turėtume orientuotis į dronų kariuomenę, ar mes turėtume orientuotis į tankų kariuomenę, ši diskusija, mūsų terminais tariant, korektiškai tariant, nėra visiškai korektiška ir profesionali, nes kai kalbame apie diviziją, mes kalbame apie skirtingų karinių pajėgumų ir skirtingų sistemų sinchronizavimą vienoje sistemoje.
Kitas klausimas arba kita kryptis, kai mes kalbame apie modernizacijos arba mūsų gynybos stiprinimo ambiciją, kuri taip pat dabar dominuoja ir viešojoje erdvėje, tai būtent visuotinis šaukimas, judėjimas link visuotinio šaukimo. Šiuo metu turimas modelis, taip mes esame sukonstravę, mums leidžia pakviesti ir pašaukti iki 4 tūkst. 400 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Šiandien bus pateiktas svarstyti Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris leis tobulinti ir didinti šaukiamųjų skaičių, mūsų skaičiavimais, iki 5 tūkst. Bet tai nėra visuotinis šaukimas – tai sudaro prielaidas didinti šaukiamųjų skaičių iš esamų resursų, to, ką mes dabar, šiuo metu, turime, ar tai būtų profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra mūsų instruktoriai, ar tai būtų infrastruktūra, kurią mes dabar, šiuo metu, turime. Jeigu mes keliame aukštesnę ambiciją ir kartelę pereiti prie visuotinio šaukimo, tam reikės peržiūrėti kariuomenės struktūrą, investuoti papildomai į infrastruktūrą, kuri galėtų sukurti papildomus arba talpinti papildomus keturis batalionus, tam reikės didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių. Taip, numatomi Karo prievolės įstatymo pakeitimai yra, na, esamos sistemos tobulinimas.
Kitas žingsnis, kurį reikėtų priimti arba dėl kurio reikėtų artimiausiu metu apsispręsti, – perėjimas prie visuotinio šaukimo. Kaip ir minėjau, dabartinė sistema, dabartinis modelis mums leidžia didinti skaičių, jis kartu turi tam tikrą lankstumą, bet kartu tas lankstumas, na, iškelia papildomų sąlygų. Kai mes sakome, tarkime, ar bus vienodai parengti tie, kurie tarnaus 6–9 mėnesius, ir tie, kurie įgis karinį parengtumą, tarkime, būdami studentais, tai mes negalime sulyginti to karinio parengimo. Vis dėlto aiškumo ir paprastumo dėlei mes galėtume kalbėti apie visuotinį šaukimą arba judėjimą link visuotinio šaukimo ir apsispręsti dėl visuotinio šaukimo įvedimo. Kaip ir minėjau, tam bus reikalingi atitinkami resursai. Tie sprendimai nepadaromi per vieną naktį. Ateinančius penkerius šešerius metus bus reikalingos investicijos, kad būtų parengta atitinkama infrastruktūra, kad būtų parengti instruktoriai, kad būtų įgyta reikiama ginkluotė ir technika.
Šaukimo didinimas, šauktinių skaičiaus didinimas, savaime suprantama, mums leis didinti ir aktyviojo rezervo, parengto rezervo skaičių. Jeigu mes judame nuo 5 tūkst., tarkime, kiekvienais metais šaukiamų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus, kiekvienais metais tas skaičius leidžia judėti ir per 15 metų, tai yra judėti nuo dabar politinių partijų apibrėžto skaičiaus, koks turi būti aktyvusis rezervas, apie 50 tūkst., tą skaičių leidžia didinti iki 70 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Bet jeigu mes kalbėtume apie visuotinį šaukimą, aktyviojo rezervo karių skaičius galėtų išaugti iki 90 tūkst. Bet tai nėra vien tik skaičiai – tai yra tai, kad ir aktyviojo rezervo kariai turi būti aprūpinti, tinkamai aprūpinti ginkluote, technika, ir turi būti reguliariai rengiami tam, kad įgytų ir palaikytų reikiamus karinius įgūdžius.
Šitos ambicijos, kurias mes parodome ir kalbame apie tai, kad mes galėtume racionaliai apsvarstę ir atsakyti, ir minimizuoti tas galimas karines grėsmes, kurių, mes darome prielaidas, gali kilti per ateinantį laikotarpį, reikalauja ir atitinkamų resursų. Tą reikia suprasti. Kiekviena ambicija, kurią mes išsikeliame, tai yra reikalavimas papildomų resursų. Tai nėra vien tik apie procentus, apie kuriuos mes kalbame, 2,5 %, 3 % – tai apie realius pinigus ir apie realius pinigus, kurie bus investuojami į realius pajėgumus.
Trys pagrindiniai tikslai, arba kryptys, iššūkiai, kuriuos mes dabar turime: Vokietijos brigados dislokavimas, visuotinis šaukimas ir divizijos, nacionalinės divizijos, kūrimas. Čia matote skaičius. Jeigu sprendimai būtų padaromi dar 2023–2024 metais, tas augimas pareikalautų papildomai nuo 300 iki 700 mln. eurų kiekvienais metais. Procentais tas skaičius būtų 3 %, virš 3 %.
Apibendrinant ir jau finalizuojant šį akcentą dėl mūsų gynybos ambicijų tik norima pasakyti ir iš mūsų, ir iš krašto apsaugos sistemos, ir iš Lietuvos kariuomenės pusės: kai mes kalbame apie savo ambiciją, apie savo pajėgumų vystymo kryptis, mums yra svarbus politinių sprendimų nuoseklumas. Sprendimai, kurių reikia, padaromi ir jie negali būti keičiami dėl to, kad juos reikia įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį. Jeigu vienais metais investuoji viena kryptimi, o kitais metais investuoji kita kryptimi, tai yra mūsų resursų švaistymas ir išbalansavimas.
Kitas akcentas, kad turi būti subalansuotas požiūris į mūsų kokybinius ir kiekybinius poreikius. Mes nesame, tarkime, tokia valstybė kaip Rusija, kurioje kiekybė yra kokybė savaime ir kuri neskaičiuoja savo žalos, ar tai būtų ginkluotė, ar tai būtų žmogiškieji resursai. Dėl sprendimų dėl visuotinio šaukimo, dėl sprendimų dėl modernizacijos ir aukštesnės kartelės iškėlimo, būtent dėl nacionalinės divizijos, mums būtinas platus politinis sutarimas, kad tie pokyčiai arba tie sprendimai, kuriuos būtina padaryti šiandien, suprantama, turėtų būti įgyvendinti per ilgesnį laikotarpį.
Aišku, paskutinis dalykas, kuris labai svarbus, yra tvarus finansavimas. Dėl to, kai mes diskutuojame dėl skolinimosi ar ieškojimo, tarkime, vieniems ar kitiems metams, tai nepadeda būtent ilgalaikiams modernizacijos ir visuotinio šaukimo arba personalo skaičiaus didinimo tikslams, nes tie dalykai nepadaromi per vieną naktį. Finansavimas turi būti skiriamas penkerius, šešerius, septynerius metus, kol mes pasieksime savo keliamus tikslus.
Dėkoju jums už dėmesį. Tikiuosi palaikymo. Būsime atviri pakomentuoti, atsakyti į klausimus būtent dėl mūsų gynybos ambicijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Yra Seimo narių, kurie nori paklausti. Kai dar nežinojau, kad pirmininkausiu, užsirašiau taip pat paklausti, tai jeigu Seimas nesupyks, paklausiu vieną klausimą frakcijos vardu.
Kadangi dalyvavau rengiant Politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, prisimenu, kad niekada Krašto apsaugos ministerija nebuvo visuotinio šaukimo entuziastė. Nei jūs pats buvote visuotinio šaukimo entuziastas, nes daugiausia dalyvavote, skirtingai negu ministras, tame susitarime. Ir, antra vertus, tame susitarime buvo užkoduota, kad kiek Krašto apsaugos ministerija pasako, tiek iš principo ir galima pašaukti. Tai dabar, kadangi šiandien bus taip pat teikiamas projektas dėl šaukimo sistemos tobulinimo, tenai visuotinio šaukimo nėra užkoduota, tai aš teisingai suprantu, kad jūsų nuomonė nepasikeitė ir iš principo tas visuotinis šaukimas yra tokia tam tikra idėja, kuri sklando ore, bet tai nėra tai, ką Krašto apsaugos ministerija siūlo? Ačiū.
Ž. TOMKUS. Atsakysiu iškart būtent dėl palaikymo. Mes visą laiką pabrėžėme, kad visuotiniam šaukimui reikia plataus politinio sutarimo, tam reikia papildomų infrastruktūrinių pokyčių, tam reikia pokyčių kariuomenės struktūroje. Jeigu tik bus atitinkamai finansavimas ir sutarimas dėl visuotinio šaukimo, mes galėsime judėti link visuotinio šaukimo ir jį pasiekti per penkerius šešerius metus. Jeigu nėra politinio sutarimo būtent dėl visuotinio šaukimo ir jeigu yra apribojimų tiek gynybos finansavimo, tiek būtent investicijų į infrastruktūrą, tai galimybės pašaukti ir šaukti nelimituotai yra labai ribotos.
Visi skaičiai, kuriuos mes dabar teikiame, ir pats projektas, kuris dabar bus teikiamas būtent dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo, yra orientuoti į tai, kiek mes maksimaliai galime pašaukti pagal esamus resursus, esamas infrastruktūros galimybes ir esamą kariuomenės struktūrą. Mes visą laiką kalbėdavome apie tai, apie bendrą plačią diskusiją, poreikį ir apsisprendimą dėl visuotinio šaukimo. Bet tik tokiu atveju mes galėtume judėti ir įgyvendinti šį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs išties esate labai dažnas svečias Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir puikiai žinote, kad dėl visuotinio šaukimo kiekviena iš partijų turi savo kol kas nuomonę, savo viziją ir matymą, nes visa tai atsiremia į pinigus. Mes esame sakę, kad neskubėkite su savo siūlymais tol, kol partijos nesusėdo ir nesusitarė, kaip panaudos tuos pinigus, kuriuos šiandien mes visi turime. Mes netgi kalbėjome – iki 3 %. Prioritetus mes skirstėme taip, kad pirmiausia turime sukurti Vokietijos brigadą ir jos visą infrastruktūrą, pagreitinti divizijos sukūrimą, tai nuo 2035 iki 2030 metų mums reikės tų 3 %, kurių mes dar iki šios dienos neturime. Mes taip pat reikalaujame, jau žodis „reikalaujame“ tinka, kad turi būti įgyvendintas vis dėlto reikalavimas visuotinos gynybos principų, kad komendantūros atsirastų. Mes turime pagaliau įgalinti tą vadinamąjį parengtąjį rezervą ir tik po to kalbėti apie visuotinį šaukimą.
Šiuo atveju tos diskusijos nebuvo. Jūs užbėgote į priekį ir tuose dabar įstatymų projektuose, kuriuos teikia iškart po jūsų susitikimo krašto apsaugos ministras…
PIRMININKAS. Laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …jau yra faktiškai užuomina, kad reikės įgyvendinti būtent tą įstatymą su visuotiniu šaukimu. Ką jūs darysite, jeigu vis dėlto Seimas priims, o lėšų, pinigų ir nebus, ir jokio sutarimo neįgyvendinsime? Tai ko atsisakysite? Vokietijos brigados nebus? Dėl to vokiečiai šiandien jau kelia abejones…
PIRMININKAS. Laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …kad neįgyvendinsime savo įsipareigojimų, ar kaip?
Ž. TOMKUS. Aš labai trumpai pakomentuosiu. Tai yra pirmas dalykas. Tas pasiūlymas, kuris yra Karo prievolės įstatymo projekte, yra orientuotas, kaip ir minėjau, į tuos resursus, kuriuos mes turime šiandien. Jisai sudaro teisines prielaidas judėti link visuotinio šaukimo, tačiau tai nebus visuotinis šaukimas. Kol kas nebus visuotinio šaukimo, nes bus nustatyti tam tikri skaičiai. Mes visą laiką kalbėsime apie skaičius, kiek sistema gali papildomai pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jeigu mes kalbame apie visuotinį šaukimą, tai principas yra toks, kad mes šaukiame visus jaunuolius atitinkamo amžiaus nenustatydami tam tikros ribos. Tai yra mes sakome, kad jeigu jaunuolis pabaigė vidurinę mokyklą, mes šaukiame juos visus ir, jeigu atitinka sveikatos reikalavimus, jie visi turi įgyti karinį parengtumą. Čia yra toks skirtumas, kur mes sakome – mes darome švelnią evoliuciją nuo dabartinės tam, kad mes galėtume padidinti šaukiamųjų skaičių, tačiau tai dar nėra visuotinis šaukimas.
PIRMININKAS. Klausia S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas viceministre, visą laiką mes esame dideli optimistai, bet kai yra kalbama apie finansines galimybes, kiekvienai Vyriausybei tenka tapti realistais. Aš norėčiau sužinoti Krašto apsaugos ministerijos nuomonę. Jeigu būtų resursų tiek, kiek yra, be tų visų geriausių galbūt mūsų norų, ir jums, kaip viceministrui, reikėtų sudėlioti (vis tiek ministerijos nuomonę sakote) prioritetus, kokia eilės tvarka sudėliotumėte prioritetus tarp šitų trijų svarbių sprendimų: Vokietijos brigada Lietuvoje, nacionalinė divizija ir visuotinis šaukimas. Aš tikrai nenorėčiau sulaukti atsakymo, kad viskas labai svarbu. Žinau, kad viskas labai svarbu, bet kokie prioritetai yra Krašto apsaugos ministerijos, jeigu taip reikėtų, sakykime, blogiausiu variantu remiantis suskirstyti pagal prioritetą savo žingsnius?
Ž. TOMKUS. Aš manau, kad ir dabar labai akivaizdžiai matoma, kad mes judame visomis kryptimis, tačiau klausimas yra toks, ne ką renkamės, bet kada būtent mes tai padarome. Kai kalbame apie brigadą ir apie infrastruktūrą brigadai, mūsų terminai yra apibrėžti. Tai yra ne vien tiktai nacionalinis apsisprendimas, bet tai yra ir tarptautinis, ir dvišalis įsipareigojimas, kurio mes turime laikytis. Jeigu mes kalbame apie modernizaciją, tai visą laiką bus pabrėžimas, kad mes turime modernizuoti savo kariuomenę ir mūsų kariuomenė turi būti koviškai… arba turėti kovinę galią. Tuo kovinės galios didinimu siekdami reaguoti į tuos saugumo iššūkius, į karines grėsmes, kurios kyla šiandien, jos yra, mes turime atitinkamai reaguoti į tai.
Poreikis kyla ir dėl to, jeigu mes kalbame apie būtent tuos tris ramsčius – mūsų kariuomenę, kolektyvinius įsipareigojimus ir kolektyvinę gynybą, ir visuomenės įtraukimą. Kai manęs dažnai klausia ir kai krašto apsaugos sistemos klausia, kaip mes įtrauksime visuomenę, mano pagrindinis atsakymas yra, kad būtent visuotinis šaukimas yra pirmas žingsnis, kuriuo mes galime įtraukti visą visuomenę į gynybos klausimus. Klausimo nereikėtų kelti – ar, ar, bet klausimas yra, kaip mes galime subalansuoti visas tris kryptis, kuriomis dabar mes judame.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Visų pirma dėkui už drąsą sąžiningai pasakyti tiesą, kad tas minimalus biudžetas yra nepakankamas, jeigu mes norime įgyvendinti visus mūsų tikslus, ir tuos, kurie yra būtini, ir tuos, kurie yra ambicingi.
Kalbant apie mūsų, vis dėlto turbūt iš visų prioritetų numeris vienas tai yra Vokietijos brigados dislokavimas, tai akivaizdu, kad karinei ir civilinei infrastruktūrai finansuoti šiuo metu pakankamai lėšų yra nenumatyta ir jas reikia didinti. Kai kalbame apie visuotinį šaukimą, kaip sakėte, 5–6 metai, bet tai pradedant nuo tos dienos, kai tam bus skiriami resursai. 2024 metais tam lėšų nėra numatyta, jeigu aš teisingai suprantu.
Klausimas: kas per pastaruosius trejus metus buvo padaryta vystant infrastruktūrą ir personalą, o tai yra būtina šauktinių skaičiaus ženkliam didinimui, jau nekalbant apie ginkluotės įsigijimą? Iš esmės nuo kokio taško mes faktiškai galėtume pradėti apie tai kalbėti? Tuomet, jūsų vertinimu, kai mes kalbame apie Vokietijos brigadą, apie diviziją ir apie visuotinį šaukimą, ar dabar yra laikas apie tai pradėti kalbėti, kai ką tik buvo patvirtintas šios Vyriausybės biudžetas, kuris neatitinka mūsų gynybos poreikių?
Ž. TOMKUS. Mums yra svarbu, kad būtų bendras politinis sprendimas ir tas sprendimas būtų pasiektas kuo anksčiau. Mes pradėjome visuotinio šaukimo diskusiją 2021–2022 metais, mes dabar esame 2023–2024 metų etape ir turime tą pačią diskusiją. Čia girdėti tam tikri pasisakymai, kad praradome dvejus metus dėl tam tikrų sprendimų. Kada mes padarytume sprendimus arba kada bus politinis sprendimas, nuo kurio mes galėtume jau startuoti, jeigu kalbame apie visuotinį šaukimą, tai yra apie infrastruktūros statymą, apie kariuomenės struktūros peržiūrą, apie papildomą profesinės karo tarnybos skaičiaus didinimą, kuris reikalingas visuotiniam, tai būtų atspirties taškas eiti link visuotinio šaukimo.
Šiuo metu tai, ką minime, ir Karo prievolės įstatymo projektas yra labiau orientuoti į tas sąlygas, kuriose mes dabar esame ir dėl kurių yra sutartas bendras politinis sutarimas, tai yra 2,52 % nuo BVP su galimai papildomu finansavimu ar papildomomis lėšomis, kurios yra orientuotos į infrastruktūrą, į brigados infrastruktūrą. Atkreipiu dėmesį, kad brigados infrastruktūrai buvo skiriamos papildomos lėšos ne nuo 2,52 %, bet nuo bankų solidarumo įnašo ir mokesčio. Taip, jos nėra pakankamos, ypač kai mes diskutuosime, dar kol kas vyksta diskusijos ir konsultacijos su Vokietija ne dėl karinės infrastruktūros, o dėl civilinės infrastruktūros.
Ir dar tas klausimas, kada bus reali projektų kaina, dar išaiškės, dar jinai nėra gana aiški, tai bus ateityje. Bet akcentas yra tas. Kada mes apsispręsime judėti link ambicijos, realaus ambicijos įgyvendinimo, ar tai būtų visuotinis šaukimas, ar tai būtų divizija, kai tam bus numatytas ir atitinkamas tvarus finansavimas, mes galėsime kalbėti apie realią projektų įgyvendinimo pradžią.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas kaip ir baigėsi šiems klausimams. Aš dėkoju viceministrui už pristatymą ir už atsakymus į klausimus. Ir tada kviečiu mus judėti toliau pagal darbotvarkę. Labai ačiū.
14.37 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3402, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 1, 2, 8, 12 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3403, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3404, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3405, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3406, Administracinių nusižengimų kodekso 5174, 560, 5601 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3407, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3408, Baudžiamojo kodekso papildymo 3141 straipsniu ir 330 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3409, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3410, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3411, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3412 (pateikimas)
Kviečiu krašto apsaugos ministrą A. Anušauską į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-2 klausimų paketą, tai yra Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šie projektai pradėti rengti prieš 11 mėnesių. Priminsiu, kad pirmą kartą pati idėja buvo pristatyta 2023 metų, tai yra šių metų, sausio mėnesį. Politiniu lygiu gavome pasiūlymų iš visų partijų ir visuomeninių organizacijų diskutuoti. Tą ir darėme daugiau negu pusmetį, faktiškai tęsiasi ir iki šiol. Tikrai teko išgirsti daug pasiūlymų, kai kurie iš jų yra šiuose projektuose, todėl aš iš eilės juos paminėsiu, tik pasakysiu vieną apibendrinantį dalyką.
Šie šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tobulinimai yra teisinis įrankis, kaip vykdyti šaukimą, tai yra atsisakyti pačių įvairiausių atidėjimų, kad šaukimas apimtų visus, ne tik tuos, kurie galbūt tikrai nesiekė išvengti tos tarnybos ar nesiekė aukštojo mokslo, bet apimtų visus, nes kariuomenei reikalingi žmonės ir su aukštuoju išsilavinimu, ir su specialiuoju išsilavinimu, tai yra išsilavinę žmonės, todėl padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių – tai mūsų pareiga.
Kitas tikslas, kuris kils iš pirmojo, tai yra paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Ir trečias tikslas. Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismo vienoje byloje mes turime sprendimą, kurį turime įgyvendinti, užtikrinti, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atitiktų civilinės tarnybos sampratą.
Dėl konkrečių siūlymų. Pirmiausia, aš jau minėjau, mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo atvejus, todėl siūloma neatidėti aukštųjų mokyklų studentams, vidaus tarnybos sistemos, VSD, Žvalgybos, STT, Viešosios apsaugos tarnybos pareigūnams.
Paaiškinsiu vis dėlto motyvus. Mes girdėjome daug pasiūlymų, kad į tas tarnybas jau turėtų ateiti žmonės, kurie turėtų būti jau įgiję karines specialybes, atlikę šauktinių prievolę. Karo prievolininkų sąrašo sudarymas prasidės nuo to, kad asmenys, sulaukę 17 metų, gaus kvietimą pasitikrinti sveikatą, iki jiems sukaks 18 metų. O jau sukakus 18 metų arba baigus vidurinę ar profesinę mokyklą, jaunuoliai iš karto galėtų pradėti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, dar nedirbdami mano minėtose institucijose, o galbūt norėdami ateityje įsilieti į jų gretas. Privalomosios karo tarnybos atlikimas diferencijuojamas pagal atlikimo trukmę: 9, 6, 3 mėnesiai (162–200 dienų). 9 mėnesiai gali būti sutrumpinami, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius, kariuomenės vado sprendimu, atsižvelgiant į komplektavimo personalo poreikius ir konkrečius reikalavimus konkrečiai karinei specialybei. Tarp 6 ir 9 mėnesio šauktinis galėtų būti vertinamas praktiškai kaip profesionalas ir gauti profesinės karo tarnybos kario atlyginimą.
3 mėnesiai – įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas specialybes, kvalifikacijas. Bet, be abejo, čia jau po aukštojo, arba specialiojo, arba kolegijų, mokslo, tai yra jau turintiems diplomus. 3 mėnesiai. Poreikis tokių specialistų didelis – iš esmės yra maždaug keli tūkstančiai. Todėl, be abejonės, būtų sudaryta tokia galimybė tuos 3 mėnesius ir pasimokyti, ir pamatyti iš arti kariuomenę. Studentams būtų pasiūlyti išplėsti jaunesniųjų vadų kursai ir krašto apsaugos savanorių pajėgos, tai yra kas trečią savaitgalį lankytis šiose struktūrose. Ir dabar daugiau kaip 2 tūkst. studentų vienu metu ir mokosi, ir tarnauja savanoriškose pajėgose, be abejonės – ir jaunesniųjų vadų kursuose (daugiau kaip 600). Be abejonės, tai yra jau patikrinta praktika, tiesiog norime išplėsti tas galimybes.
Taip pat, čia jau atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, sudaryti sąlygas karo prievolę atlikti asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai, tačiau pareiškė norą ją atlikti. Trukmė būtų nustatoma atsižvelgiant į karinio parengimo reikalavimus konkrečiai karinei specialybei. Pavyzdžiui, dabar labai populiaru kalbėti apie dronus. Tai, pavyzdžiui, dronų operatorius. Apmokymas, nuotolinis ir daugelis dalykų… Tai šiuo atveju tikrai gali būti kiti sveikatos reikalavimai.
Kaip jau minėjau, pirmiausia būtų kviečiami tie, kuriems sukako 18 metų, baigę vidurines mokyklas. Vėliau į pirmų kviečiamųjų grupę būtų kviečiami tie, kurie neatvyko anksčiau pakviesti jos atlikti arba tarnyba buvo atidėta individualia tvarka; ir asmenys, kurie studijuoja paskutiniame kurse, o studijas baigus įgyjama Lietuvos kariuomenės trūkstama profesija, kvalifikacija.
Kaip minėjau, papildomos skatinimo priemonės yra numatytos. Be abejonės, materialiniai dalykai nėra jau tokie maži. Aš gal prie jų daug neapsistosiu, bet padaryta taip, kad jaunuolis, atėjęs į karinę tarnybą, vis dėlto nebūtų nuskriaustas ir nesijaustų neįgyvendinęs kokių nors lūkesčių. Dabar ir Seime priimtas buvo įstatymas. Galima įgyti ir B kategorijos vairavimo kursus kariuomenėje, atlyginamos kursų išlaidos ir panašūs tokie kompensaciniai mechanizmai.
Taip pat pailginama aktyviojo kariuomenės personalo rezervo trukmė. Laikas pailginamas nuo 10 iki 15 metų. Pailginama aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyba iki 90 dienų per tarnybos laikotarpį. Šiuo metu – nuo 20 iki 60 dienų, būtų nuo 20 iki 90 dienų. Kaip minėjau, patikslintas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos reglamentavimas, kad atitiktų civilinės tarnybos sampratą. Tarnybos trukmė šiuo atveju būtų 12 mėnesių. Numatyta, kad galėtų atlikti alternatyviąją tarnybą ne tik valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, bet ir nevyriausybinėse organizacijose.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos suminėjau, yra tokie. Pabrėžiu, tiesiog tai yra teisinis instrumentas, skaičiai reguliuojami kitais įstatymais. Tai yra Principinės kariuomenės struktūros įstatymas, jame yra numatomi skaičiai, atsižvelgiant į kariuomenės parengtą karinį patarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Yra galimybė klausti. Pirmasis – A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, ne paslaptis, kad kiekvienais metais nemaža dalis Lietuvos jaunimo, baigusio mokyklas, atvažiuoja iš mažesnių miestelių į didmiesčius. Čia studentai susiduria su įvairiausiais iššūkiais, įskaitant ir finansinius. Dėl šios priežasties studentai įsidarbina. Neretai tenka dirbti ir savaitgaliais. Galvojant apie Lietuvos ateitį, krašto gynyba yra labai svarbi, tačiau ne mažiau svarbi yra ir mūsų auganti karta.
Sakykite, jūsų nuomone, kaip studijuojantis ir dirbantis jaunuolis turėtų sklandžiai suderinti mokslus, darbą ir privalomąją karo tarnybą? O kai dar pasiilgta šeima, tėvai, pas kuriuos norisi kartkartėmis sugrįžti? Ar nemanote, kad tai būtų didžiulis, jei ne per didelis, iššūkis jauniems žmonėms? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad kažkas atsiuntė klausimą.
A. BAGDONAS (LSF). Ne, šiandien pats parašiau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip? Bet aš tokius analogiškus klausimus gaunu. Na, karinė tarnyba neišplėšia žmogaus iš gyvenimo. Patikėkite, šauktiniai dažniau lankosi namuose ir susitinka su tėvais, negu mes kartais galime sau leisti, gyvendami ne karinėje teritorijoje. Tikrai savaitgaliais išleidžiami. Atlyginimas, beje, yra šiek tiek padidintas. Kaip minėjau, nuo tam tikro laiko jie galės gauti ir normalų atlyginimą. Šiuo atveju materialinės priemonės yra.
Aš pats klausiau šauktinių, kurie jau buvo ištarnavę faktiškai visą laiką, ką vis dėlto jiems patiems davė tarnyba, ką jie mato, kokį pliusą, be to, kad apmokė juos naudoti ginklus, ginklų sistemas ir panašiai? Didžiausias pliusas, kurį jie matė, tai bendravimas, kolektyviškumas, supratimas, kad ne vieno tavo interesai yra svarbiausi, kad visa tai reikia derinti, dirbti, būti kolektyve. Svarbiausia apmokant šauktinius, kad jie išmoktų veikti būryje, skyriuje, tai yra kolektyvo dalis. Kai mūsų pasaulis dabar labai segmentuotas, susietas su kompiuteriais, jauni žmonės čia matė didelę pridėtinę vertę.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kalbant apie šią reformą, tiesiog norėtųsi geriau suprasti, jūsų vertinimu, kaip vis dėlto ji galės vykti? Koks jai yra numatytas finansavimas? Ar mes iš tiesų realiai galėtume tikėtis tų pokyčių? Jeigu taip, kada? Kalbant būtent apie numatytą laikotarpį, tie tikrai labai trumpi, kelių mėnesių laikotarpiai, kaip jie yra vertinami karinių ekspertų? Žinoma, yra pozityvu, kad mažinamas išimčių skaičius, yra didesnis lankstumas dėl sveikatos, bet vis dėlto, net ir norint per sistemą prasukti daugiau šauktinių, kiek mes esame pasiruošę infrastruktūros ir personalo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju šauktinių reforma, be abejo, rengta atsižvelgiant į tarptautinę patirtį, nes tokias pat lanksčias sistemas turi ir Šveicarija, turi ir Suomija – ir sutrumpintus, ir labai panašius variantus. Dabartinė kariuomenės infrastruktūra, be abejo, pajėgi priimti tam tikrą kiekį be didelių papildomų sąnaudų. Gali priimti, pavyzdžiui, 1 tūkst. be didelių papildomų sąnaudų, bet didinant, einant toliau reikėtų jau galvoti, nes šauktinis nėra pašaukiamas kažkur į niekur. Jisai pašaukiamas į konkretų karinį dalinį, susiejamas su konkrečia vieta, su konkrečia karine pareigybe. Konkretus karinis dalinys turi savo apimtį. Negali būti, pavyzdžiui, į vieną batalioną pakviesta ten 1 tūkst., nėra tiek tenai karinių specialybių ir vietų. Dėl to, didinant daugiau, reikėtų steigti papildomus karinius dalinius. Kokius, čia jau kitas klausimas. Klausimas, be abejo, kad iš karto remiasi (anksčiau buvo rodytos skaidrės) į materialinius resursus. Be abejonės, remiasi.
PIRMININKAS. Klausia G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mano klausimas gal yra kažkiek tąsa Dovilės klausimo. Štai iš tos prezentacijos, kuri ką tiktai buvo pristatoma, jeigu būtų realizuotas šis sumanymas šiuo teisinio reguliavimo pakeitimu, iš principo reikėtų per ateinančius 2–3 metus beveik 90 mln. eurų, kas sudarytų po 300 mln. ar net 400 mln. per metus. Netgi iš tos skaidrės, kuri buvo demonstruota, tvaraus, ilgalaikio finansavimo šaltinio kol kas toms išlaidoms tiesiog nėra. Dėl to nėra politinio sutarimo ne tik su opozicija, aš kalbu, kad net ir valdančiojoje koalicijoje. Nesant to sutarimo, nesant tvaraus finansavimo, ar nemanote, kad tie procesiniai dalykai eina šiek tiek kaip vežimas priekyje arklio? Nesutarus dėl pinigų, nedėjus ant stalo eurų, liaudiškai tariant, ar turi didelę prasmę visos kitos įsivaizduojamos procesinės, procedūrinės priemonės ir pakeitimai? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žinoma, kad turi. Pirmiausia, įgyvendinant šią reformą dabar, tiesiog keičiant šaukimo aprėptį, nes apims gerokai didesnį skaičių, gerokai daugiau jaunuolių bus pakviesta, jai įgyvendinti 2025 metais reikėtų papildomai 3 mln. eurų. Aš dar kartą kartoju, čia nekalbame apie dar didesnius dydžius. Tiesiog kalbama tik apie įrankį, kuris leidžia pačius įvairiausius modelius. Kiek dabar pašauksime, pašauksime 1 tūkst. daugiau, pašauksime ten 3 tūkst. daugiau – tai yra įrankis. O jeigu jau norėsime įgyvendinti visuotinį šaukimą, tai dar kartą kartoju, taip, tai reikalauja materialinių resursų, nes šauktiniai aprūpinami ginklais, technika, sukuriami daliniai, pastatoma infrastruktūra ir visa kita. Jie negali būti kur nors laukuose palikti išmokyti. Bet šis įrankis leidžia pritraukti daugiau į profesinę karo tarnybą, didinti aktyvųjį rezervą. Jisai plečiamas ne tik teisinėmis priemonėmis, kad nuo 10 metų iki 15 metų, bet vis tiek leidžia priimti ir daugiau šauktinių, o šauktiniai po tarnybos patenka į aktyvųjį kariuomenės rezervą.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, labai daug ambicingų planų pirkti brangius tankus, kurti divizijas, bet realiai šalia vykstančio karo pavyzdys yra, kad tie 50 Lietuvos tankų galėtų būti sunaikinti per vieną mūšį. Gal perdedu, bet panašiai. Tuo tarpu visai kitus tempus diktuoja šiuolaikinės technologijos, dronai taikomi plačiu pramoniniu mastu. Su Laisvės frakcija teko lankytis Lietuvos kariuomenės pratybose – ten nėra tokio žodžio girdėję, nėra nė skyriuose tokios pareigybės, kuri suprastų, kas yra dronai, nėra Lietuvos kariuomenė niekaip ruošiama net naudoti, net nekalbu apie tai, kad reikėtų įsigyti jų. Galbūt įsigyti, na, nebūtinai tų tokių, kaip sakyti, technologiškai pažangių…
PIRMININKAS. Laikas!
K. ADOMAITIS (LF). …bet ne tų, kuriuos mes perkame pagal senas specifikacijas, nors jos gal ir atitinka NATO standartus. Tai mano klausimas, kada turėsime 100 tūkst. dronų kariuomenę?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Aišku, galėčiau perduoti kariškiams atsakyti, bet atsakysiu pats. Žinote, aš tikrai nesu generolas, bet esu Lietuvos kariuomenės leitenantas ir pagal savo atsakomybes, jeigu man reikėtų vadovauti būriui, aš jam ir vadovaučiau, nes žinočiau, ką daryti. Šiuo atveju aš suprantu, kad mes visi esame generolai perkeltine prasme ir žinome, ko reikia. Jeigu dronai turėtų lemiamą reikšmę fronte, tai, be abejonės, tas frontas judėtų labai dinamiškai į vieną ar kitą pusę, bet jūs nuvažiuokite į Ukrainą… Taip, abi pusės naudoja labai daug dronų, naikina karinę techniką, be abejonės. Į Lietuvą taip pat, kaip žinome, atgabenti tankai, kurie buvo mūšiuose, vienas kitas yra patyręs ir drono ataką, jie suremontuojami ir grąžinami atgal į mūšį, tai yra grėsmingas ir rimtas ginklas. Tiesiog dronai Lietuvos kariuomenėje naudojami. Planas jų plėtros iki skyriaus imtinai yra, įsigijimai numatyti, sutartys sudaromos, jeigu dar nesudarytos, tai yra sudaromos. Bet pabrėžiu dar kartą – bepiločiai Lietuvos kariuomenėje naudojami jau labai seniai.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, čia yra tikrai nemažai įstatymų projektų. Aš manau, dar 10 minučių tikrai galime pratęsti klausimų ir atsakymų sesiją, kad daugiau Seimo narių spėtų paklausti. Gerai, V. Ąžuolas tada tokiu atveju klaustų. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, po įvykusios parlamentinės kontrolės komitete jūs mane įtikinote. Po viso šio dalyko, kad privalomas visuotinis šaukimas atneš daugiau žalos mūsų gynybai negu naudos, toks klausimas: kodėl apsiverčia tie dalykai labai greitai kardinaliai ir jūs nešate tokius projektus? Tikrai mes pamatėme, kad prioritetų yra tikrai svarbesnių nei visuotinis šaukimas, tai kam audrinti tautą, audrinti žmones, jeigu mes patys suprantame, kad nei finansinių galimybių, nei techninių galimybių nelabai mes greitai turėsime? Kodėl mes atidedame kitus prioritetus ir tautai audrinti nešame tokius projektus? Nežinau, kas buvo tame komitete, turbūt visi balsuos prieš jūsų projektą. Kam tą daryti vien dėl politinių balų? Kam?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia klausimas ar pasisakymas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš noriu jūsų paklausti, ar nėra kitų prioritetų nei visuotinis šaukimas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, aš nežinau, jūs greičiausiai negirdėjote nei pristatymo, nei atsakymų į kitus klausimus, bet man negaila pakartoti. Dar kartą kartoju, tai yra teisinis įrankis, kuris neleidžia išvengti tarnybos, išplečia šaukiamųjų aprėptį – bus kviečiami visi. Gal bus pakviestas ir tas pats skaičius, va, kaip dabar, pavyzdžiui, nėra resursų pakviesti daugiau, bet bus pakviesti ir tie, kurie iki šiol turėjo privilegiją dėl įvairių priežasčių, reikšmingų, matyt, priežasčių, išvengti šauktinių tarnybos. Dabar jiems diferencijuojami ir pasiūlomi patys įvairiausi būdai, kaip šią tarnybą atlikti, o kariuomenė kartu gauna iš to didelę pridėtinę vertę, nes būtent iš šauktinių, tarnybą baigusių šauktinių, ateina daugiausia jaunuolių į profesinę karo tarnybą, plius dinamiškesnis aktyvaus rezervo augimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau pasveikinti, kad šis projektas yra gerokai brandesnis, negu buvo diskutuojamas anksčiau. Yra diversifikuojamos grupės, apibrėžiami skirtingi laikai pagal tai, kokių žmonių reikia. Iš tikrųjų labai sveikintina šita iniciatyva. Aš tik norėjau paklausti, kadangi tai susiję su studentais, ar šis klausimas yra aptartas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir kitomis įstaigomis, kurias vienaip ar kitaip palies šitas klausimas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Taip, buvo ir susitikimas, buvo ir aptarimas, be abejonės, ir pastabos buvo išsakytos. Tai ir su studentų organizacijomis, su jaunimo, ir su Rektorių konferencija, be abejonės.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt visais laikais buvo, turbūt ir bus, nepriklausomai nuo mūsų jaunimo patriotizmo lygio, tų, kurie vis dėlto kai kada stengiasi išvengti karinės tarnybos ir ieško tam būdų. Iš tikrųjų jūs čia kaip tik pasakėte apie tai, kad galbūt bus galima sutrumpinti tarnybą specifinėse srityse.
Klausimas, kas reguliuos tas specifines sritis ir tą poreikį, kad iš tikrųjų tos sritys netaptų labai išplėstos? Iš tikrųjų, kaip jūs ir pasakėte, visi kariausime tik su dronais, nors būna, kad dronai baigiasi, galbūt ir kitos priemonės baigiasi, reikia paimti į rankas automatą ir reikia fizinio pasirengimo. Tai ar šiuo atveju per 3 mėnesius žmogus suspės viską išmokti, ar čia bus tik tam tikra specifinė dalis, kurią jis tobulins toliau, kaip valdyti tuos dronus ar kokias kitas priemones? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tam tikra dalis. Iš tikrųjų kariuomenės vadas nustato konkrečios karinės specialybės karinio parengimo reikalavimus. Gali būti ir platesni, tai yra kad negalima trumpinti, ir trumpesni, kad galima ne daugiau kaip 3 mėnesiais sutrumpinti.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, atsisakyti atidėjimų – iš tikrųjų tai tas tikslas. Mes žinome, tik 30 % galėdavo eiti tarnauti į mūsų kariuomenę. Prašom pasakyti, kokie dar liko tie atidėjimai? Nes kai jūs dabar vardinate, man trupučiuką vėl atsiranda kai kurios išimtys ir vėl gali, suprantate, pasinaudoti, išvengti. Ir korupciniai dalykai, ir panašiai.
Antras mano klausimas. Jūs kalbate apie kokybinius, kiekybinius pokyčius. Iš tikrųjų dideli pinigai. Aš pasižymėjau, kai pristatė krašto apsaugos viceministras tai, kiek reikia milijonų, net milijardų. 16,2 mlrd., matau, kokybiniam pokyčiui. Siekiant įgyvendinti viską, reikėtų iki 2030 metų kiekvienais metais po 850, iki 900 mln. eurų. Tai sakykite, kaip įsivaizduojate, kiek iš tikrųjų jums dabar reikėtų, jeigu dabar yra numatyta 2,52 % nuo BVP? Kiek procento dalį reikėtų dar padidinti, kad mes galėtume užtikrintai sakyti: taip, mes esame pasirengę krašto gynybai?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo pirmo klausimo – karo prievolininkų. Taip, galimybių išvengti tarnybos sumažėja. Bet kai kuriems tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka. Yra tos priežastys, kurios numatomos, rimtos. Tai yra artimųjų sunkios ligos ir taip toliau. Ten yra baigtinis priežasčių sąrašas. Ir dabar jaunuoliai tuo naudojasi, nors didžioji dalis nepatenka, kaip ir minėjote, į tarnybą dėl atidėjimų, nes studijuoja, ir dėl sveikatos, nes nepajėgia. Dabar bus galimybė, kaip minėjau, sudaromos sąlygos karo prievolę atlikti tiems, kurių sveikatos būklė netinkama, bet patys nori ją atlikti. Yra tokių. Turiu pasakyti, ne vienas kreipėsi.
Kitas klausimas dėl resursų. Tiesiog pakartosiu. Resursai atsiranda didėjančia tvarka, kai mes didiname skaičių šauktinių daugiau, negu, pavyzdžiui, kariuomenė dabar turi infrastruktūros. Tai be abejo, kad reikia investuoti, reikia sukurti naujus karinius dalinius. Vidutiniškai, pavyzdžiui, siekiant visuotinės karo prievolės, reikia keturis batalionus papildomus sukurti. Mes turime rezervinę Aukštaitijos brigadą, kuri iš esmės komplektuojama iš ne rikiuotės dalinių ir pačių įvairiausių tarnybų, ten Mokymo ir doktrinų valdyba ir panašiai. Pavyzdžiui, į ją numatant tuos batalionus. Bet batalionas negali, kaip sakoma, laukuose be ginkluotės, be amunicijos, be visų tų lydimųjų dalykų. Tai ta papildoma suma yra surašyta, kiek reikia. Tai nereiškia, kad visa tai galima įgyvendinti žaibo greičiu per metus, per dvejus, tam reikalingas minėtas ilgesnis laikotarpis, ten penkeri šešeri metai, jeigu žingsniuosime, pradėdami, pavyzdžiui, nuo 2025 metų, nes šią reformą mes dar turime priimti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Jo salėje nematau. Tai S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas ministre, čia, šioje salėje, mes audringą turėjome praeitą posėdį, kai buvo svarstomas Vidaus tarnybos statutas. Vienas iš iššūkių valstybei artimiausiu metu bus surasti iš tiesų policininkų, gaisrininkų, pasieniečių. Jūsų kolegės ponios A. Bilotaitės milžiniškos pastangos, kad tą problemą išspręstų, gali būt nubrauktos vienu įstatymu, kurį šiandien jūs pateikiate. Ar nemanote, kad atidėjimo netaikymas vidaus tarnybos pareigūnams atvers dar didesnę skylę užtikrinant mūsų viešąjį saugumą? Visgi ta jaunimo dalis, kurią šiandien taip sunku prisišaukti, yra tam tikra konkurencija, sveika konkurencija, tarp kariuomenės ir vidaus tarnybos. Tiesiog kariuomenė turės prioritetą savo valia, jėga pasiimti juos pas save. Tada tie žmonės negalės patekti į vidaus tarnybą ir užpildyti to vakuumo, kuris būtų dabar užpildytas sėkmingai įgyvendinus naują Vidaus tarnybos statutą. Ar nemanytumėte, kad visgi reikėtų išimtį taikyti vidaus tarnybos pareigūnams?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu dviem punktais. Pirmiausia, nemanyčiau, nes pirmas prioritetas – šauktinių nuo 18 metų. Dar kartą pabrėžiu – nuo 18 metų. Viešojo saugumo tarnyba karo metu yra ginkluotųjų pajėgų dalis, tai geriau, kad į ją patektų tie jaunuoliai, kurie jau bus perėję, bent jau perėję, šauktinių tarnybą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar 10 minučių ištiksėjo. Ačiū ministrui už pristatymą. Priminsiu, kad mūsų balsavimo langas atsivėręs nuo 14 val. 30 min. iki pat 20 valandos ar kada tik baigsime. Tai dabar dėl motyvų kalbėsime ir tuoj balsuosime. Už kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kolege… viceministre buvęs, karininkai, smagu jus čia, salėje, matyti. Norėjau padėkoti pirmiausia už kokybiškai parengtą pristatymą. Aš net neabejoju, kad tiek Seimo nariams, tiek visuomenei reikia tokių pristatymų ir diskusijų daugiau, nes tik švietimas atveda prie didesnio supratimo, didesnio įsiklausymo.
Saugumo tema ir krašto gynyba neturėtų būti dramatizuojama ir politizuojama, tai yra mūsų egzistenciniai klausimai. Šis paketas parodo, kad mes, net neabejoju, galime susitarti, ir tai yra tikrai žingsnis link to, kad mums susitarimų reikės pasiekti dar daugiau ir dar sudėtingesnių, jeigu mes norime kokybiškai investuoti į savo saugumą, į krašto apsaugą.
Yra visų noras ir pageidavimas investuoti į visuotinį šaukimą, yra noras investuoti į kokybiškai, gerai, moderniai apginkluotą Lietuvos kariuomenę ir diviziją, yra noras investuoti į kokybišką mūsų sąjungininkų priėmimą, bet tam reikia mūsų kokybiškų susitarimų dėl patikimų, tvarių finansų.
Kolegos, mes šiuo įstatymų paketu tobuliname ir suteikiame teisinius įrankius mūsų institucijoms pašaukti mūsų piliečius tarnauti mūsų valstybei, didinti aktyvųjį rezervą. Kviečiu visus palaikyti, balsuoti už ir kiek įmanoma skubiau priimti šiuos teisės aktus, o dėl tolesnių žingsnių sėsti, matyt, po Naujųjų metų ir kuo skubiau susitarti vardan mūsų Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Na, kai kolega Vilius paminėjo „vardan Lietuvos“, kažkaip ir prieš kalbėti sudėtinga. Bet galbūt ne tiek prieš kalbėsiu. Na, ministras gal ne visai suprato mano klausimą. Aišku, dėl viešojo saugumo tarnybos aš dar pritarčiau tai jūsų minčiai, bet čia liečia ir ugniagesius, ir policininkus. Yra ta pati dalis jaunuolių, tinkamų ir į šauktinius, ir visgi į vidaus tarnybos pareigūnus. Dėl to tas jūsų toks pasakymas skeptiškas, man irgi… Tikrai šitų įstatymų projektuose yra daug gerų dalykų.
Galbūt irgi kelia dvejonių, ar abejonių, to modelio pasirinkimas dėl studentų, bet irgi yra alternatyvų, kurias galima svarstyti, ar vasaros, ar savaitgalių, ar dar koks nors modelis. Bet visgi nesinorėtų mažinant konkurenciją mūsų mažos šalies viduje, kad mes dėl vienų tikrai kilnių tikslų, kalbant apie šalies gynybą, tai labai svarbu, silpnintume ir vidaus saugumą, mūsų viešąjį saugumą. Dėl to būsiu priverstas susilaikyti ir tikiuosi, kad svarstymo stadijose jūs turbūt išgirsite, kad ir viešasis saugumas taip pat yra labai svarbu. Galbūt išimtis – vidaus tarnybos pareigūnai, kurie yra įstoję, kurie jau dirba, nes jeigu išplėsime ir aprėptį, kuri bus jau didesnė – bus galima pašaukti iki 27 metų, tai palies ir dalį žmonių, kurie jau dirba, bet yra netarnavę. Tikrai būtų didelė grėsmė, kad tie žmonės turėtų mesti tarnybą policijoje ir tuos devynis mėnesius atlikti kilnią pareigą šalies gynybai, bet kartu susilpninti mūsų tą kasdieninį vidaus saugumą. Tikrai šįkart susilaikysiu. Bet kadangi kolega Vilius paminėjo „vardan Lietuvos“, tai tikrai neagituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate šių projektų paketui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 98: už – 72, prieš – 1, susilaikė 25. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas dėl didžiausios dalies projektų yra NSGK. Kai kur yra nurodytas papildomas URKʼas, kai kur pagrindinis TTK pagal kompetenciją. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.13 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3311GR) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Atsiprašau. Gerai, apsispręsime dėl kito klausimo – dėl grąžinto Šalpos pensijų įstatymo, ką daryti po Prezidento veto. Kviečiu veto pristatyti Prezidento vyriausiąją patarėją I. Segalovičienę. Bet aš atsiprašau… Gerai. Gerbiamieji kolegos, čia kažkas pasiklydo tarp darbotvarkių. Pakviečiau vyriausiąją patarėją, pristatysime, ką darome dėl veto, po to grįšime prie kitų projektų pateikimo. Prašau. Žodis jums.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, esu įpareigota pristatyti jums Prezidento šių metų gruodžio dekretą. Šalpos pensijų įstatymo pakeitimai, skirti šalpos negalios pensijų sistemos didesniam teisingumui, buvo labai laukti. Prezidentas tikrai sveikina ir labai pozityviai vertina jūsų priimtus sprendimus, nes sudaromos teisės šalpos pensiją gauti dirbančiam negalią turinčiam žmogui, taip pat gauti mažiausią negalią turintiems žmonėms šalpos pensiją, yra didinamos pačios mažiausios šalpos pensijos. Taigi tų pozityvių dalykų tikrai yra.
Tačiau įstatyme greta minėtų pozityvių pakeitimų pamatėme ir „šventinę staigmeną“ – įstatymo priimta nuostata pakeisti iki šiol galiojusią tvarką ir mažų pensijų priemokos dydį apskaičiuoti ne pagal einamųjų metų, kaip buvo iki šiol, o pagal praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydį, kurį mes visi vadiname MVPD.
Prezidento nuomone, toks sprendimas blogina mažas pensijas gaunančių asmenų padėtį, neigia jų teisėtus lūkesčius ir neatitinka Konstitucijoje numatytos valstybės pareigos užtikrinti pensinį aprūpinimą. Šalies vadovas kviečia nežengti žingsnio atgal kovojant su pensininkų skurdu ir nepadaryti rimtos sisteminės klaidos ir siūlo ir toliau laikytis būtent nuo 2019 metų sutartų ir galiojusių, pasiteisinusių principų. Pensijų priemokos mažų pensijų gavėjams buvo įtvirtintos kaip priemonė užtikrinti minimalų jų pajamų lygį ir absoliutaus skurdo prevenciją. Atitinkamai ir MVPD buvo sukurtas ir įdiegtas kaip socialinių išmokų dydžio atskaitos taškas, socialinių išmokų indeksavimui skirtas dydis, priartinantis socialines išmokas prie realios ekonominės situacijos ir leidžiantis socialinėms išmokoms veikti efektyviai.
Prezidento vertinimu, pensijos priemokos mažų pensijų gavėjams padėjo siekti numatytų tikslų, ir matome, kad nuo 2019 metų dėl minėto sprendimo pensijas gaunančių žmonių absoliutaus skurdo lygis reikšmingai mažėja. Šią kryptį būtina išlaikyti ir toliau. Pasak Prezidento, naujausias Seimo siūlymas atsieti pensijos priemokos dydį nuo jos gavimo metu galiojančio MVPD, kuris nuolat auga, ir susieti su praėjusių metų rodikliu, kuris dėl infliacijos ir didėjančių pragyvenimo kaštų mūsų pensininkams, žmonėms nebėra aktualus, neatitinka deklaruojamų valstybės siekių mažinti pensininkų skurdą, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę.
Įstatymu siūlomas pensijos priemokų apskaičiavimo mechanizmas reiškia labai paprastai, kad kitais metais mažiausių pensijų gavėjams priemokos neaugs, nors kitiems pensininkams pensijos bus indeksuojamos ir augs, liks susietos su 2023 metų lygiu, tai yra 354 eurais, kai tuo metu MVPD auga iki 446 eurų. Kaip preliminariai skaičiuojame, tai yra 92 eurai, kuriuos sugalvota iš pensininkų paskutinę minutę atimti.
Pasak Prezidento, neįprastai didelės infliacijos nulemtas MVPD didėjimas 2023 metais, kaip ir prognozuojamas ateinančių metų MVPD rodiklio didėjimas, negali būti pretekstas valstybei stabdyti mažų pensijų didinimą. Valstybės prieš penkerius metus prisiimto įsipareigojimo, įstatymu numatančio kasmetinį MVPD indeksavimą ir atitinkamai pensijų priemokų mažų pensijų gavėjams apskaičiavimą naudojant aktualų mėnesio, už kurį mokama pensija, MVPD keitimas išaugusių kainų laikotarpiu įšaldant mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamų lygį, visiškai nedera su Konstitucijoje kylančia pareiga valstybei laikytis, esant pensinio aprūpinimo bei socialinės paramos santykiams, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, pažeidžia mažas pensijas gaunančių asmenų su jų garantuojamomis pajamomis susijusius teisėtus lūkesčius.
Gerbiami Seimo nariai, ar tikrai skubos tvarka, kone paskutinę minutę metų gale priimtu sprendimu yra norima iš pensijų sistemos paimti keliasdešimt milijonų ir atimti daliai pensininkų galimybę kitais metais gauti didesnę pensiją? Ar tikrai norima reikšmingai mažinti pastangas kovoti su senatvės pensininkų skurdo lygiu, kuomet jis ir taip sunkiai mažėja? 2022 metais Statistikos departamentas pasakė, kad skurdo rizikos lygis yra užaugęs iki 43 %. Ar įšaldydami mažų pensijų augimą vėl grįžtame į tuos 2009 laikus, kai buvo mažinamos pensijos?
Gerbiamieji, valstybės pareiga, pasak Prezidento, tinkamai pasirūpinti pensininkų minimalių pajamų apsauga. MVPD idėja tokia ir buvo, kad ji atitiktų būtent einamųjų metų ekonominę tikrovę. Valstybė privalo siekti apsaugoti pensininkus nuo skurdo. Neturime taupyti ir finansuoti kitų veiklų mažų pensijų gavėjų sąskaita. Jie yra būtent tie, kurie labiausiai patiria skurdą. Prezidento vardu kviečiu nekompromituoti socialinės apsaugos sistemos, nedaryti šios praeitį menančios klaidos, nesiblaškyti, toliau nuosekliai dirbti su skurdo mažinimu. Siūlome pritarti Prezidento pasiūlymui pataisyti šį įstatymą ir grąžinti viską į buvusią padėtį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra galimybė paklausti. Pirmasis klausia J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama pranešėja, įdėmiai perskaičiau dekretą, įdėmiai klausiau jūsų pasisakymo, ir visgi man kyla klausimas – koks čia kognityvinis disonansas įvyko Daukanto aikštėje? Prezidentas prieš kelias savaites patvirtino valstybės biudžetą. Valstybės biudžete buvo numatoma ir šalpos priėmimo klausimas – šis įstatymo projektas, dėl kurio jūs šiandien stovite tribūnoje. Prezidentas patvirtino valstybės biudžetą. Dabar Prezidentas teikia šį dekretą vetuoti įstatymo projektą su papildomu pasiūlymu, kuris valstybės biudžetui kainuos 54 mln. eurų. Gerbiamas Prezidentas, būdamas ekonomistu, net nenurodo, iš kur tuos 54 mln. paimti. Tai gal galėtumėte atsakyti, iš kur ir kaip čia per vieną naktį pasikeitė nuomonė? Ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju, gerbiamas Justai, už klausimą. Šis įstatymas dar nėra įsigaliojęs. Kas yra labai svarbu, kad biudžete mes turime užprogramuoti tai, kas galioja. Tai turbūt klausimas yra jums: kaip numatyta mūsų biudžete, kad galiojantis įstatymas tikrai būtų įgyvendintas? Tai šitas klausimas tikrai yra labai svarbus. Be jokios abejonės, kalbėti apie biudžetą labai svarbu, suprantant, ką jūs sakote, 54 mln., 30 mln. ar daugiau. Šitie pinigai, visų pirma, turėjo būti numatyti, ir, visų pirma, nereikėjo priimti tokio sprendimo.
Šiandien turime tokią situaciją, kad iš tikrųjų Lietuvos bankas pasakė labai aiškiai, kad jų prognozės darbo užmokesčio yra didesnės negu Finansų ministerijos. Ji prognozuoja, kad darbo užmokestis augs 6,8 %, o Lietuvos bankas skaičiuoja, kad augimas bus 9,4 %. Kaip žinome, darbo užmokesčio pajamos – tai ta mokesčių bazė, kuri sugeneruoja biudžetui tikrai reikšmingų pajamų.
Matome, kad Europos Komisija tikrai prognozuoja geresnę situaciją. Mūsų deficitas suplanuotas gana atsargiai, tačiau Europos Komisija sako, kad mūsų deficitas gali būti šiek tiek mažesnis. Vadinasi, mes tikrai pagrindiniu scenarijumi turėtume laikyti tokį, kad bus viršplaninių pajamų, biudžetas bus geresnis ir galėsime tikrai drąsiai šitą klaidą taisyti.
Tikrai noriu pasidžiaugti, ir gerbiama premjerė šiandien ryte taip pat pasakė, kad, nepaisant iššūkių, Lietuvos ekonomika tikrai išlaiko stabilumą. Ir kitąmet, yra prielaidų, kad situacija bus geresnė. Kaip matėme netgi ir biudžeto deficito prognozės istoriją, iš praėjusių dešimties devynis kartus biudžetas buvo suprojektuojamas daug konservatyviau. Taigi, visos prielaidos, kad turėsime lėšų, ir galime toliau kryptingai važiuoti su pensininkų skurdo mažinimu Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, atkreipėte dėmesį į tai, kad tai yra vienintelė grupė žmonių, kuriems ateinančiais metais pajamos neaugs. Turint galvoje, kad šiuo Šalpos pensijų įstatymu mes keliame pajamas praktiškai visiems: ir tiems, kurie turi stažus, kurie dirbo, nedirbo, ir pensijų indeksavimas didins išmokas bent 10 % tiems, kas turi stažą. Čia mes turime apie 30 tūkst. žmonių, kurie turi stažą. Jie visi turi darbinės patirties, bet turi mažas pajamas dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad nebuvo apskaityti. Yra trys grupės, kurioms planuojama nedidinti. Gal jūs turite išskaidymą, kurioms grupėms, kiek procentų žmonių bus įšaldytos pajamos dvejus metus? Ar turite tokį išskleidimą, ar ne? Kiek yra senatvės pensininkų, kiek yra netekto darbingumo ir pensinio amžiaus su netektu darbingumu?
I. SEGALOVIČIENĖ. Mes vertiname šitą situaciją. Tik dėl to ir atkreipiame dėmesį. Jeigu mes kalbėtume apie visų pensininkų spektrą, tai mes tikrai matytume, kad ne visiems yra teisingai sudaromos sąlygos. Tam tikrai grupei, šiuo atveju mažų pensijų priemokų gavėjams, tas indeksavimas neįvyks, nors kitiems įvyks. Detalių skaičių dabar aš neturiu su savimi pasiėmusi. Bet pats principas yra svarbus. Mes sukuriame tam tikrą neteisingą situaciją ir tokią grėsmę tarsi būti paliktam. Bet prisiminkime, niekas neturi būti pamirštas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mane kaskart maloniai nustebina, kad mūsų Prezidentas yra tikrai aktyvus socialinės politikos srityje, tai yra išskirtinumas. Dažniausiai prezidentai užsiima užsienio politika ir tokiais ceremonialo dalykais. Tai yra labai gerai. Tačiau aš tikrai norėčiau, kad Prezidentas būtų aktyvesnis savo tiesioginės kompetencijos srityje, tai yra finansų politika ir makroekonomika, ir galiausiai sutaikytų politines partijas dėl papildomų Lietuvos biudžeto pajamų suradimo. Aš neišgirdau to plano iš jūsų atsakymo J. Džiugeliui, nes ir opozicijoje turbūt yra abejojančių dėl veto. Tikrai reikia aiškaus atsakymo, iš kur, žiūrėdami į penkerių metų perspektyvą, mes gausime papildomų pajamų tam, kad galėtume MVPD principą taikyti visoms socialinėms išmokoms, ne tik šitoms mažoms pensijoms, kaip dabar mes norime apginti. Iš tikrųjų labai teisingai jūs darote. Ir mes tą patį sakėme, kai su Linu kritikavome šį sprendimą.
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Koks jūsų planas dėl ilgalaikių valstybės pajamų?
I. SEGALOVIČIENĖ. Prezidentas visada už dėl dviejų klausimų. Pirma, mes turime stiprinti ekonomiką ir ją auginti, tai yra didinti mokesčių bazę. Mes matome, kad pastarieji metai buvo tie, kai Lietuva, nedidindama mokesčių, įveikdama krizes ir taikydama tą anticiklinę politiką, galėjo generuoti papildomas pajamas. Toliau auginti ekonomiką yra būtina, kurti verslams geras sąlygas, investicijas pritraukti ir taip toliau.
Antra dalis – tai mokesčių sistema. Prezidentas nuosekliai nuo kadencijos pradžios yra tas, kuris sako – tvarkykime mokesčių sistemą. Joje yra rezervų būtent toms nuolatinėms pajamoms. Prezidento pasiūlymai buvo pateikti Mokesčių grupei. Gerbiamas Seime, tikrai verta ieškoti naujų pajamų.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji patarėja, iš tiesų nesiimsiu dabar vertinti kai kurių jūsų apibendrinimų, bet turiu tokius kelis labai konkrečius klausimus. Pagrindinis klausimas. Kodėl visgi tas dekretas taip nekokybiškai parengtas? Ar čia pritrūko kompetencijos, ar čia pritrūko laiko? Jūs rašote, kad absoliutus skurdas tarp pensininkų, imate rėžį nuo 2019 metų, kad mažėjo tam tikru skaičiumi. Bet ar jums nėra žinoma, kad skurdo rodikliai (yra apklausos) visgi atspindi prieš tai buvusių metų pajamas? 2018 metais dar nebuvo MVPD, nebuvo mažiausių pensijų priemokų. Pirmas klausimas. Ar korektiška yra lyginti laikotarpį, kuomet dar nebuvo, tą šuolį? Čia pirmas klausimas.
Antras klausimas. Labiausiai absoliutaus skurdo mažėjimas tarp pensininkų buvo fiksuotas 2018–2019 metais, na, kiekio prasme. Tuomet taip pat dar nebuvo mažų pensijų priemokų. Norėčiau paklausti. Kas, jūsų nuomone, lėmė tokį aukštą, gerą šuolį, nors nebuvo dar šios priemonės? O apibendrindama gal tik pasakyčiau, kad visgi absoliutus pensininkų skurdas yra šiek tiek mažesnė problema valstybėje negu santykinis. Gal turite gerų rekomendacijų ar parengtų veto, kurie padėtų spręsti ir santykinio skurdo problemas? Labai ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų oficialios statistikos duomenys rodo, kad, priėmus sprendimus dėl MVPD ir mažų pensijų, pensininkų absoliutaus skurdo klausimas gerėjo. Tai yra faktas ir tai yra svarbus dalykas. Galbūt verta atkreipti dėmesį, kad būtent 2022 metų absoliutaus skurdo rodiklis jau kelia nerimą dėl to, ar sistema pati sugeba reaguoti į ekonominę tikrovę, nes būtent iš 2022 metų rodiklio mes vėl matome absoliutaus skurdo padidėjimą. Jeigu mes toliau dar įšaldysime, tai galime tikrai sulaukti ir absoliutaus skurdo blogėjimo. Yra labai svarbu, kad MVPD daro įtaką ir santykiniam skurdui. Taigi, jeigu mes paliksime žmones žemiau absoliutaus skurdo ribos, kas yra MVPD lygis, tai tikėtina, ir kova su santykiniu skurdu irgi gali blogėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausimams, atsakymams baigėsi. Dėkoju patarėjai.
Dabar priminsiu, kad pagal 165 straipsnį Seimas turės nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Aš siūlysiu alternatyvų balsavimą: už bus už svarstymą iš naujo, prieš bus už laikymą nepriimtu. Aš matau, kad lyg ir taip suprato visi Seimo nariai, kurie užsirašė už ir prieš kalbėti. Po du jie galės kalbėti. Ir už, suprantu, svarstymą iš naujo kalbės L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Kai svarstėme Šalpos pensijų įstatymą, aš sakiau ir dabar taip sakau, kad 95 % nuostatų aš pritariu. Tie pakeitimai, kuriuos atnešė ministerija, tikrai yra teisingi, kokybiški ir jiems reikia pritarti. Tačiau tie 5 %, kuriems nepritariau, yra būtent ši nuostata (dėl to negalėjau balsuoti ir nebalsavau už įstatymą), yra būtent tai, kad mes beveik 30 tūkst. žmonių grupę, kurie dirbo, kurių daugelis yra su negalia ir turi tuos būtinuosius stažus, kad gautų „Sodros“ pensiją, mes įšaldome jų pensijas mažesnes, negu yra absoliutaus skurdo riba, dvejiems metams. Tai yra apie 30 tūkst. žmonių. Visiems kitiems, kurie neturi darbo stažo, mes keliame, visiems kitiems, kurie turi darbo stažus, mes keliame. Tuo tarpu ši grupė, kuri dirbo, bet gauna mažesnes pensijas, greičiausiai dėl negalios, greičiausiai dėl to, kad sovietmečiu nebuvo tinkamai suskaičiuotos jų pajamos, gauna mažesnes negu absoliutaus skurdo riba pensijas. Vyriausybės sprendimu, siūlymu ir tuo jau mūsų Seime priimtu įstatymu mes norėjome tas pensijas įšaldyti dvejiems metams. Aš džiaugiuosi, kad ši diskusija grįžta. Jinai yra brangi diskusija, tai yra 54 mln., kaip gerbiamas Justas minėjo, diskusija, bet pagrindinis klausimas, kodėl mes išvis paėmėme 54 mln. iš tos grupės, kuri juos gavo kasmet, jiems buvo indeksuojama kasmet, o dabar mes nusprendėme tai sustabdyti. Kodėl mes paėmėme ir tam tikra prasme neatliepiame jų teisėtų lūkesčių gauti tai, kas jiems pagal įstatymą priklauso…
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS (DFVL). …paskutinę dieną prieš Kalėdas? Atkreipiu į tai dėmesį. Man atrodo, kad balsuoti mes privalome visi. Kitu atveju, jeigu šiame etape nebalsuosime, tai grįšime prie Šalpos pensijų įstatymo, kuris galioja iki šiol, tai visi tie svarbūs ministerijos pakeitimai nebus įvertinti. Dėl to šitame etape…
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS (DFVL). …tikrai balsuojame už, o paskui jau komitete diskutuosime toliau.
PIRMININKAS. Prieš kalbės J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš, kaip ir klausdamas pranešėjos, visgi norėčiau sudėti keletą akcentų. Šalpos įstatymo projektas buvo inkorporuotas į valstybės biudžetą, kurį Prezidentas pasirašė. Dabar šitas įstatymo projektas, kuris yra vetuojamas gerbiamo Prezidento pasiūlymu, valstybės biudžetui kainuos 54 mln. eurų papildomai. Prezidentas nenurodo, iš kur paimti tuos pinigus.
Šitas Šalpos įstatymas buvo beprotiškai laukiamas neįgalių žmonių, kurie buvo diskriminuojami dėl to, jog dirbdami negali gauti šalpos išmokų. Buvo Vyriausybės prioritetas šią nelygybę ištaisyti. Aš suprantu, kad biudžetas gali patikti, jis gali nepatikti, norisi visuomet daugiau, bet jisai buvo subalansuotas ir, pabrėžiu, Prezidento pasirašytas. Mane liūdina ir nuoširdžiai stebina, kodėl Prezidentas renkasi daryti rinkimų kampaniją pažeidžiamiausių žmonių sąskaita, todėl aš kviečiu nepritarti šiam pasiūlymui, šiam dekretui. Aš pasisakau, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, nes tie lūkesčiai, kurie dabar bus sukelti, nebus pateisinti. Labai smagu pažadėti, kai negali to ištesėti, ir man labai gaila, kad Prezidentas taip neatsakingai renkasi sukelti lūkesčius pažeidžiamiausių Lietuvos žmonių. Tad kviečiu nepritarti ir laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Už kalbės L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš galiu pasakyti, didžiausia klaida buvo padaryta, kai mes neįvertinome nė vieno, kurie dirbo, turėjo stažo ir šiandien negali gauti normalios pensijos, mes užmiršome tuos žmones. Ateina į priėmimą žmogus ir sako: turiu 37 metus stažo ir gaunu mažiau, negu numatyta šalpos pensija. Ką mes padarėme? Mes padarėme labai blogą sprendimą nevertindami žmonių stažo. Šiandien mes baudžiame tuos, kurie sovietmečiu dirbo, jų stažas buvo mažesnis, nes buvo reikalavimai kiti, ir šiandien jie lygiai taip pat negaus tos bazinių vartojimo poreikių dydžio išmokos. Vien dėl to ir buvo numatyta (aišku, čia yra ne iš socialinio draudimo biudžeto) padidinti tai, kad… Jie užsidirbo, tačiau negalėjo tuo laiku užsidirbti tokios išmokos, jų darbo užmokestis, likvidavus kolūkius, tarybinius ūkius… Visi kiti kaime gyvenantys žmonės, pasižiūrėkite, šita karta labiausiai šiandien kenčia. Todėl aš prašau tikrai palaikyti Prezidento veto ir tikrai už jį balsuoti. Pataisykime tai, kas buvo padaryta. Ta klaida yra bloga. Neišskirkite tų žmonių ir nekalbėkite, kad vien tiktai žmogus su negalia turi gauti didesnę išmoką negu tas, kuris visą gyvenimą dirbo, šiandien jis turės eiti prašyti papildomai pašalpos į socialinio aprūpinimo skyrius.
Kitas momentas, noriu atkreipti dėmesį, iš tikrųjų reikėtų grįžti prie to, kad mes stažą turėtume, socialinio draudimo pensijas skirdami, vertinti kitaip, nes šiandien iš tikrųjų yra labai blogai, kad mes to nevertiname. Kviečiu visus palaikyti šitą Prezidento dekretą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man gaila, bet tikrai raginu balsuoti prieš ir laikyti šitą įstatymą nepriimtu. Kalėdinė dovana, apie kurią kalbėjo ponia patarėja iš tribūnos, šiaip buvo padovanota šiam Seimui. 80 Seimo narių, kurie balsavo už Šalpos pensijų įstatymo projektą, štai gavo tokią dovaną, nors iš tiesų, jei Prezidentas būtų nuoseklus ir labiau galvotų apie pačius pažeidžiamiausius Lietuvos gyventojus, būtų turbūt vetavęs valstybės biudžeto projektą, kuriame aiškiai matė, kad nei 56 mln., nei juo labiau papildomų 70 mln. nėra skirtų šiems klausimams. Mes galėjome išspręsti šalpos pensijų problemą tuo atveju, jei MVPD būtume skaičiavę taip, kaip skaičiuojame visas, pabrėžiu, bazines išmokas nuo praėjusių kalendorinių metų.
Yra paprasta kalbėti buvusiam ministrui turbūt, ar ne, apie galimybę adaptuoti biudžetą, kai tu net nežinai, koks bus MVPD, nes jūsų kadencijos metu jis augo 2–3 eurais, 4 eurais, ar ne? Dabar jis auga kartais. Ir niekas, joks būrėjas nepadės išburti, kiek reikės papildomai lėšų biudžetui tam, kad mes galėtume prisirišti prie einamųjų metų, ypač tokiais atvejais.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien su šiuo Prezidento veto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete yra minimum 56 mln. eurų skylė. Mes turėsime galvoti, kokių paslaugų mažiau galėsime teikti, mes nebegalėsime suteikti tam tikrų garantijų, kurias turėjome suplanavę suteikti. Bet tebūnie, tokia yra valia, galima daryti ir taip. Bet kuriuo atveju, kolegos, aš labai prašau balsuoti prieš ir laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Dar kartelį: už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Kviečiu apsispręsti alternatyviai.
Balsavo 112: už – 48, prieš – 64. Įstatymas yra atmestas. Replikos. Atsiprašau, laikomas nepriimtu.
Replikos po balsavimo. L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Balsavimas labai aiškiai parodė, kad Vyriausybė, o šiuo atveju ir dauguma rinkosi iš vienų skurdžiausių paimti pinigus ir atiduoti kitiems. Toks buvo sprendimas. Ir kai mes to neleidžiame, kai bandome užtikrinti, kad visiems lėšos augtų, o ne iš vienų būtų paimta ir kitiems atiduota, balsuojama priešingai. Tai nėra socialinė politika, tai nėra tvari socialinė politika.
Šiuo tokiu, sakyčiau, gal net politinių ambicijų veiksmu, kurį jūs atlikote, visiems šalpos pensijų gavėjams, kuriems irgi buvo pažadėta tos pačios Vyriausybės, kad jiems augs nuo liepos 1 dienos, pasakėte, kad yra nulis. Ir tai yra valdančiųjų atsakomybė visais atvejais: tiek pirmu, tiek antru, nes jūs turite daugumą, jūs planuojate biudžetus, jūs darote sprendimus. Prisiimkite atsakomybę už šitą visišką socialinės apsaugos sumakalavimą, kurį mes turėjome šitas kelias savaites.
PIRMININKAS. Replika. M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau tik dar viena gerbiamai patarėjai, matau, ji dar čia, kad žvilgteltų į savo dekretą ir dėl tų infliacijos rodiklių dar šiek tiek pasitikslintų, nes minėjo, kad 2022 metais pensininkų absoliutaus skurdo rizikos lygis dėl neįprastai didelės infliacijos paaugo iki 3,8 %. Tas, mes suprantame, kad rodikliai skaičiuojami už praėjusius metus ir infliacijos tada dar nebuvo, neatitinka tikrovės. Tai šiek tiek galima pasitaisyti tekstus.
O šiaip, kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad šalpos pensijų, deja, mes negalėsime įgyvendinti būtent dėl šio veto. (Balsai salėje) Būtent dėl šio veto, kuris pasiekė vienintelį dalyką – kad papildomų išlaidų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete jau dabar su šiuo veto mums reikės 56 mln. Net be šalpų. Ir tai reiškia, kad ir toliau šis sprendimas turės kainą visiems kitiems sprendimams, o gal net ir ateities vyriausybėms (nors ir kokios jos būtų), kurios atėjusios į valdžią metų pabaigoje štai šitokią skylę galbūt viena ar kita forma ir ras. Tai aš tik tą noriu palikti dėl įrašo.
PIRMININKAS. Replika. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tik konservatoriai tokį cugcvangą moka sukurti. Bet tai yra pasekmė mylimų, nemylimų. Mokytojams algos didės, policininkams – špyga, nes jie nemylimi, arba 2–3 eurais. Čia tas pats: iš 30 tūkst. pensininkų atimame 54 mln. ir duodame kitiems. Prisidirbote normaliai. Tai dabar srėbkite košę, kurią pridirbote.
PIRMININKAS. G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiaip visa ta meilė ir nemeilė visoms visuomenės grupėms pasireiškė prioritetų dėliojimu valstybės biudžete. Aš priminsiu, kad valstybės biudžetas priimtas, Prezidentas jį pasirašė, vadinasi, jisai galioja. Priimtame biudžete yra ne tik pajamų eilutė, kur gerbiama patarėja norėjo nusipiešti tiek nulių, kiek nori, matyt, pagal tas projekcijas, kurias pasirenka iš viso spektro, kuris yra. Priminsiu, kad Konstitucijoje parašyta, kad už biudžetą atsakomybę prisiima Vyriausybė, rengia Vyriausybė, tvirtina Seimas. Tai reiškia, kad ne fantazijomis, kokios pajamos galėtų būti, biudžetas formuojamas, o tame dokumente, kurį priėmė Seimas. Bet aš atkreipsiu dėmesį, kad biudžete yra ne tik pajamų eilutė, jos gal ir gali nutikti geresnės, negu ten parašyta, bet taip pat yra ir išlaidų eilutė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimai yra tokie, kokie ten patvirtinti. Vadinasi, priėmus šį įstatymą taip, kaip dabar mes balsavome, atsiveria 50 mln. ir dar kelių skylė. Vadinasi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės mažinti kažkurias savo ambicijas, kažkurių reformų neįgyvendinti, ir tie patys nuskriaustieji, kuriuos čia labai ginate, vis tiek tų pajamų negaus, nes tiesiog tų asignavimų biudžete nėra. Jeigu norime būti nuoseklūs, vetuokime visus įstatymus – ir tuos, kur įrašytos išlaidos, bet taip pat ir tuos, kur įrašytos pajamos.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – repliką.
T. TOMILINAS (DFVL). Teisingumo dėlei reikėtų patikslinti neteisingą abiejų ministrių pasisakymą. Jūs numatėte Šalpos įstatymui įgyvendinti apie 20 mln., tai jie yra. Vadinasi, trūksta ne 50, o tik 30, tai būkime tikslūs. (Balsai salėje) Palaukite, aš pabaigsiu. Jeigu jūs nesugebate mobilizuoti Seimo įgyvendinti jūsų tikslus, vadinasi, jūs turite atsistatydinti. Negalite įgyvendinti savo pažadų. Arba pasakykite aiškiai, ką jūs planuojate padaryti dėl tos visuomenės grupės, kurios didžiulius lūkesčius jūs sukėlėte, priėmę šį įstatymą. Kalbu apie šalpos pensijų gavėjus. Jūs turite pasakyti planą. Jeigu plano nėra, visos reformos žlugo, pajamų papildomų nėra, tai apie ką, apie kokią Vyriausybę mes kalbame? Čia jūs elgiatės kaip Prezidento opozicija, o ne kaip ministrai.
PIRMININKAS. Taip, prašau. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Man labiausiai gaila, kad M. Ošmianskienės inicijuotas projektas dėl šalpos išmokų padidinimo žmonėms, turintiems negalią, nuo 75 %, deja, nepavyko, jis nebuvo priimtas visa apimtimi net ir konservatorių, pavadinkime, iniciatyvomis. Buvo priimtas bent iš dalies. Man, deja, labai gaila ir dėl Prezidento veto, jis sužlugdė net ir tam tikrą kompromisinį pasiektą variantą, kai buvo užblokuotas sprendimo priėmimas, nepasiūlant jokių alternatyvių finansavimo šaltinių.
PIRMININKAS. Taip. Ir M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Na, aš dar dėl skaičių paedukuosiu šiek tiek kolegas. Gerbiamas Tomai, Šalpos pensijų įstatymui įgyvendinti būtų reikėję 11 mln. eurų. Dabar mes turime mažų pensijų priemokoms asignavimuose 29 mln. Su padidėjusiu MVPD iki 4,46 papildomai šalia tų 29 mln., kurie yra asignavimuose, ministerijai reikės 56 mln. eurų. Tai čia, kad būtų visiems aiškūs skaičiai.
PIRMININKAS. Ir paskutinė replika – J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Žiūrėkite, čia labai paprastai galima pasakyti: norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Esmė yra ta, kad kitų metų valstybės biudžete buvo suplanuotos lėšos šalpų klausimui išspręsti. Prezidentas, norėdamas atliepti didesnės visuomenės dalies interesus prieš rinkimus, nutarė, kad reikia daugiau, bet nepasakė, iš kur daugiau. Dėl to šis įstatymas yra nepriimtas, negalią turintys žmonės negaus papildomų šalpos išmokų dėl Prezidento veto ir kitos vyriausybės dabar turės galimybę tą neteisybę neįgalių žmonių labui spręsti. Sėkmės!
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, tikrai, aš manau, jau visi išsisakėme. Judame. Labai trumpai, Tomai Tomilinai.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, tai dar blogiau atrodo, kad jūs ketinote 50 mln. atimti iš mažų pensijų gavėjų ir atiduoti šalpos gavėjams 11 mln. Tai dar blogiau atrodo. Ką jūs turėjote padaryti? Tai yra atmesti Prezidento veto per kitą balsavimą, kas būtų visiškai įmanoma. (Balsai salėje) Tai jūs turėtumėte įtikinti Seimą.
PIRMININKAS. Gerai, viskas, kolegos.
T. TOMILINAS (DFVL). Jūs turėtumėte įtikinti.
15.49 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3399, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 101, 60, 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3400 (pateikimas)
PIRMININKAS. Viskas, kolegos. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad laikas mums svarstyti 2-3 klausimą – Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jį mums pristatys L. Kasčiūnas. Taip pat lydimąjį – Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš gal pabandysiu trumpai. Kita vertus, ši pataisa susijusi su platesniu mūsų gynybos paveikslu. Šiandien mes kalbėjome apie galimo šaukimo modelius ir tą didelę ambiciją turėti visuotinį privalomą arba tą, ką jau į Seimą atnešė mūsų Vyriausybė, susijusį su daliniu žingsniu visuotinio šaukimo link mažinant išimtis. Visi akcentuoja vieną iš dalykų, kuris padės spręsti mūsų gynybą, tai yra tai, kad didės aktyvusis rezervas. Pavyzdžiui, dabar kasmet šaukiame apie 3,8 tūkst., o galėsime šaukti apie 5 tūkst. Tada aktyvusis rezervas didėja. Tu jau jį gali organizuoti. Ne tik priskirti konkretiems daliniams, bet organizuoti, galbūt netgi kurti rezervines brigadas ir iš principo kurti tokią kariuomenę, kuri galėtų būti dar stipresnė ir rezervas kompensuotų reguliariųjų pajėgų praradimus. Bet šalia aktyviojo rezervo, kurio yra apie 30 tūkst., dabar jau skaičiuojame gal net ir 38 tūkst., mes turime apie 80 tūkst. parengtojo rezervo. Tai yra tuos, kurie tarnavo anksčiau negu aktyvusis rezervas, tai yra jau daugiau kaip dešimt metų. Praėjus dešimčiai metų, jie jau nebėra kviečiami į kartotinius mokymus. Dabar pagal mūsų visą koncepciją, kurią mes dėliojame, iš esmės su aktyviuoju rezervu, kaip jau minėjau, daugmaž teoriniu lygmeniu, ir ne tik, ir praktiniu daugmaž aišku. Dėl parengtojo rezervo yra idėja, kad tie žmonės savo vietą gynybos planuose galėtų atrasti per komendantūras. Čia tai, ką mes nuolat su jumis čia ir kalbame, yra įregistruotos atitinkamos pataisos. Komendantūros yra ta užnugario sistema, kova su diversinėmis grupėmis, objektų apsauga. Tą funkciją labai aiškiai galime matyti Ukrainoje. Jinai pasiteisino. Tas užnugaris būtų sudarytas iš parengtojo rezervo karių, iš komendantinių šaulių, jų skaičiai irgi auga, ir iš kovinių asmenų, jeigu mes rastume algoritmą, pavyzdžiui, kaip mūsų medžiotojus apmokyti, patikrinti, kurie irgi nori integruotis į tą užnugario sistemą. Aš atsirandu toje parengtojo rezervo, sakykime taip, dalyje, bet pagal dabartinius įstatymus kol kas negali būti kviečiami į pratybas. Todėl viso mano įstatymo, kuris yra gana nedidelis, pakeitimo esmė yra įtvirtinti parengtojo rezervo sąvoką ir užtikrinti, kad jis galėtų būti krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado nustatyta tvarka kviečiamas į pratybas, šiuo atveju, matyt, pirmiausia komendantines užnugario pratybas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti gerbiamo NSGK pirmininko, kokių valstybių pagrindu dabar yra einama? Mes jau kažkada turėjome Lietuvos kariuomenės mobilizavimo ir rengimo įstatymų bazėje būtent parengtojo mobilizacinio rezervo karių rengimo sistemą, ji paskui buvo pašalinta ir dabar mes vėl grįžtame. Ar tai yra karo Ukrainoje pasekmė, kai mes matome, kad ukrainiečiai pašaukė vyresnio amžiaus vyrus, kurie kažkada buvo tarnavę Ukrainos kariuomenėje arba netgi gal sovietinėje kariuomenėje, buvę rezervo kariai, ir jie dabar yra fronte? Koks pavyzdys, kokia čia yra iniciatyva?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Arvydai, už klausimą. Aišku, pirmiausia tai yra visuotinės gynybos principas. Jis remiasi tuo, kad mes turime visus kovinius asmenis įvairaus pasirengimo lygio integruoti į gynybos planus, kad šalia jie padėtų reguliariajai kariuomenei rasti jiems tą vietą. Be abejo, Ukrainoje yra daug gerų pavyzdžių. Jūs gerai pastebėjote ir aš savo akimis mačiau, kaip daug tokių paprastų komendantinių funkcijų atlieka jau nebe reguliarioji kariuomenė, bet, sakykime, ten vadinamieji teritorinės gynybos formavimosi būriai ir panašiai. Be abejo, aišku, tai yra pirmiausia Ukrainos pamokos.
Antra. Be jokios abejonės, aš įvardinčiau Suomiją, joje turbūt to rezervo organizavimas yra geriausiai išvystytas visoje dabar jau NATO šalių erdvėje.
PIRMININKAS. Klausia D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Kolega, tikrai labai reikalingas įstatymo projektas, laiku. Galėjome galbūt šiek tiek anksčiau jį pateikti. Iš karto sakau, kad balsuosiu už ir raginu visus tai daryti. Tik noriu paklausti. Išties praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija oficialiai teikia skaičius, kad parengtojo rezervo mes turime 106 tūkst. Jūs sakote šiek tiek mažiau. Nežinau, kurie tie skaičiai ir kaip dabar ta Krašto apsaugos ministerija sudėlioja, kur čia pamažėjimas įvykęs, ar jos galbūt skaičiavimai kitokie? Bet mane šiek tiek jaudina kitas klausimas. Kaip manote, kas vis dėlto vykdys tas pratybas, nes mes tų ir seržantų, ir tų, kas galėtų tai įgyvendinti, tiek neturime? Sakome, ir šauliai galbūt, ir taip toliau, bet va čia tas komendantūrų klausimas reikalingas kaip vanduo. Manau, kad Krašto apsaugos ministerija turėtų skubiai imtis šio klausimo ir jį išspręsti. Kaip jūs galvojate?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Dainiau. Pirmiausia atsakysiu dėl rezervo skaičių. Matyt, mes tada 106 tūkst. girdėjome kaip visą rezervą, visą – ir aktyvųjį, ir parengtąjį. Tai dabar jis yra dar didesnis – apie 120 tūkst., iš jų virš 30 tūkst. yra aktyviojo ir apie 80 tūkst. parengtojo.
Dabar dėl pratybų. Be abejo, čia jau žinote mūsų tą nuolatinį kalbėjimą ir nuolatines diskusijas, kad komendantūroms rengiamasi ir pratybos turi vykti ir taikos sąlygomis. Tam tikros pratybos tam tikruose regionuose vyksta. Labai svarbu suvokti, kad Ukrainoje, kai prasidėjo karas, suformuoti karinę civilinę administraciją, tam tikra prasme panašią į komendantūrą, kaip mes vadiname Lietuvoje, prireikė 3 mėnesių. Mes tiek laiko neturime, todėl mes siūlome judėti iš pat pradžių ir jau taikos metu dirbti, kad komendantai su savo štabais dirbtų su tomis visomis trimis grupėmis – ir parengtuoju rezervu, ir komendantiniais šauliais, ir su koviniais asmenimis. Labai tikiu, kad per ateinančius metus, per jų pirmuosius mėnesius mes tą tokį algoritmą baigsime kurti ir suvoksime, kad tai turėtų būti nuolat įpratybinamas procesas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, spaudžiu ranką, kad tikrai laiku. Na, galbūt anksčiau, teisingai, galbūt, bet po ilgų mūsų diskusijų atsirado šitas įstatymo projektas. Mano klausimas būtų… Aktyviojo personalo rezervui buvo pašaukta, rugsėjo mėnesio duomenimis, 340 žmonių ir buvo mokomi. Dabar parengtojo, kas yra labai svarbu, kad teisinė galimybė juos šaukti yra, kiek parengtojo rezervo bent jau planuojama pagal turimus resursus, koks tai galėtų būti žmonių skaičius, ar nežinote?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Kęstuti, labai ačiū, geras klausimas. Čia, natūralu, jau klausimas Gynybos štabui. Natūralu, nes jie mato visą tą karo struktūrą, karo meto struktūrą. Aš galiu taip pasakyti, jinai yra panaši, šiek tiek didesnė negu Estijoje, kalbama apie 50 tūkst., čia jau su kariuomene. Matyt, reikia galvoti, ar tai yra pakankamai, gal komendantūrų, jeigu mes išplėstume, galėtų būti ir daugiau. Aš manau, kad svarbiausia yra iš tikrųjų sukurti mechanizmą ir po to, be jokios abejonės, matyt, įvesti tam tikrą formulę, kaip tą daryti, nes čia reikės vis tiek ir apmokėjimo tvarkas tvarkyti, ir taip toliau. Dabar aš tikrai nesiryžtu, palikime čia Gynybos štabui. Bet aš manau, nuo kelių iki dešimties tūkstančių tai galėtų būti, tie žmonės galėtų būti naudojami.
Ką dar noriu labai pabrėžti, iš tikrųjų ką reikėtų dar padaryti, tik aš nespėjau, registravau, bet dar Teisės departamento pastabų nėra, pavyzdžiui, dėl tų kovinių asmenų, tos trečios grupės įtraukimo, komendantūros. Na, pasirodo, per pratybas paaiškėjo, nors čia jau nebe naktinių diskusija, bet, pavyzdžiui, medžiotojai negali į pratybas atvažiuoti turėdami savo šautuvą, ginklą. Jie gali tik į medžioklę važiuoti. Reikės tvarkyti, kad ir į pratybas, pavyzdžiui, komendantūrų, jie galėtų atsivežti, na, sakykime taip, ir būti su visais kartu, jeigu mes gebėsime rasti algoritmą, kaip tą kovinių asmenų grupę integruoti. Tai čia dar vienas darbas kovo mėnesio pradžioje. Manau, kad reikės ta kryptimi irgi judėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Lietuvos patriote Laurynai Kasčiūnai, komendantūros, pratybos, rezervai – viskas gerai, tačiau ar pasimokėte, ar daromos išvados, kai Izraelyje per šabą šeštadienį buvo užpuolimas, o Lietuvoje iš savaitinio vaikų darželio paleidžiami per šventes visi namo? Ar padarytos išvadas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Valdemarai, labai taiklus klausimas. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete turėjome tokių dviejų scenarijų simuliaciją su visomis tarnybomis – su kariuomene, su Krašto apsaugos ministerija, Gynybos štabu, VRM struktūromis. Dėliojome vieną iš tų scenarijų, ten buvo panašus scenarijus į „Hamas“, kur būtų intervencija be okupacijos, netgi įkaitų ėmimas. Dėliojome scenarijų, per kiek laiko kas ateitų ir panašiai. Buvo labai įdomu, labai įdomu.
Ir kas čia išryškėjo? Išryškėjo, pirma, labai svarbus Vidaus reikalų ministerijai priklausančių struktūrų – pasieniečių, VST, VAT ir kitų struktūrų, specialiųjų policijos pajėgų „Aro“ vaidmuo. Vadinasi, reikia galvoti, kaip juos dar labiau sustiprinti, nes pirma reakcija galėtų būti ir jų. Tada, be abejo, kuo greitesnis kariuomenės atėjimas, jeigu tai jau ne tik terorizmas, bet jau matyti, kad yra karinė intervencija.
Bet lygiai taip pat labai svarbu, ką parodė ir tas pats „Hamas“ išpuolis, kad atsišaudė tie kibucai, kad apsigynė tie kibucai, kuriuose žmonės turėjo įgūdį, turėjo ginklą ir kažkaip sugebėjo susiorganizuoti savo kibucų gynybą. Štai čia mes vėl grįžtame prie komendantūrų, ir vėl grįžtame prie ginklo savininko, jo apmokymo, įgūdžių ir vietos gynybos planuose. Taigi šita intervencija yra visą laiką mano galvoje kaip variklis, kad mes galėtume atidirbti atsaką į visus scenarijus. Ačiū, Valdemarai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Laurynai, gal laikas pradėti darbus? Mes dar trypčiojame teoriniu lygmeniu. Ar čia jūsų nesutarimas valdančiosios daugumos, kad reikia susiderinti veiksmų planą? Tuojau prasidės treti karo metui Ukrainoje. Kol kas vien tiktai kalbos – veiksmų nematyti. Jūs kalbate apie mokymus. Taip, aš sutinku, kad tą reikia daryti, apmokyti ir medžiotojus integruoti į bendrą sistemą. Bet mes turime matyti tą bendrą sistemą. Man nerimą kelia policijos specialiosios parengties pareigūnai, kurie negali dviese susitvarkyti su viena įsiaudrinusia moteriškaite, turėdami specialiąsias priemones, ir reikia tą moteriškaitę nušauti. Tai gal pirmiausia reikėtų pradėti nuo pareigūnų? Kaip jūs tai vertinate? O šiaip aš palaikau jūsų projektą ir linkiu jums susitarti su krašto apsaugos ministru, kad jisai nestabdytų jūsų iniciatyvų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Artūrai, žinokite, per trejus metus padarėme nemažai, kai žiūrime į visą gynybos paveikslą. Pirmiausia, nauji NATO gynybos planai su visai kitu reakcijos greičiu, visai kitais reakcijos principais. Vokietijos brigados sprendimo (…) dėl jų dislokavimo čia. Tai toje kolektyvinės gynybos srityje mes padarėme labai daug darbų.
Kariuomenės pirkimai – stojamės ant kojų, tvirtėjame, įsigyjame artilerijos sistemas, įsigyjame tolimojo smūgio raketines sistemas HIMARS. Daug dalykų darome. Truputėlį sprendžiame problemas, susijusias su gynybos pramone. Ji, kaip žinote, Vakaruose net nesugeba įsibėgėti ir dėl to kai kuriuos dalykus truputėlį mes tiktai per laiką turėsime.
Bet dėl to trečio ramsčio, visuomenės įtraukimo ramsčio, aš pritariu, čia būtų galima ir toliau padaryti daugiau. Čia ir komendantūros, čia yra ir kovinių asmenų įtraukimas, čia yra ir parengtas rezervas, apie ką dabar kalbu, ir Šaulių sąjungos integravimas. Ją pradėjome integruoti į gynybos sistemą per pastaruosius metus. Darbai yra padaryti, pavyzdžiui, kad ir pradėti kurti mobilumo priemonių parkai, kurie sulaikytų priešą, jeigu reikėtų. Darbai yra daromi. Aišku, norėtųsi visą laiką greičiau, daugiau, bet jums padedant, su jūsų pritarimu, judėsime į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Kadangi šiandien tikrai turėsime ilgą darbotvarkę, paklausiu: prieš nėra norinčių kalbėti, gal ir už… būtų galima atsisakyti šito malonumo, ir eitumėme balsuoti? Pirmiausia klausiu V. Rakučio, ar norėtų jis kalbėti? Matau, kad nori.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš pasakyčiau vieną žodį – „už“!
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kviečiu balsuoti. Ar pritariame šiam ir lydimiesiems projektams po pateikimo?
Balsavo 99: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Šiam įstatymui yra pritarta po pateikimo. Abiem atvejais kaip pagrindinis komitetas siūlomas NSGK. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Replikos. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Gerai, įskaitysime. A. Skardžius? Nenori.
16.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms (Sąjungininkų reagavimo pajėgoms) priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse bei Europos Sąjungos kovinėje grupėje tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3386(2) (priėmimas)
Einame toliau. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų karinių vienetų…“ projektas. Priėmimas. Iš trijų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto dėl motyvų. Kviečiu nekalbėti ir jūs girdite. Ačiū. Balsuojame dėl šio projekto priėmimo. (Balsas salėje) Detaliai apsvarstėme svarstymo stadijoje. Manau, kad iš tikrųjų argumentai aiškūs.
Šio įstatymo priėmimas
Ir Seimo nariai tą balsavimu parodė. Balsavo 99: už – 99, prieš, susilaikiusių nebuvo. Šis nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3387(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų (ir taip toliau)“ projektas. Iš trijų straipsnių.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl šio projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2791(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu M. Danielę į tribūną.
Dėl 1 straipsnio yra du Seimo nario R. Žemaitaičio įregistruoti siūlymai. Jo paties čia, salėje, nematau. Taigi prašau komiteto atstovę M. Danielę pakomentuoti šiuos siūlymus ir komiteto nuomonę. Čia papildyti: „cukraus ir (ar) saldiklių, kurie nėra kitos natūralios medžiagos sudėtine dalimi“.
M. DANIELĖ (LF). Komitetas svarstė Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymą ir jam nepritarė: prieš – 2, susilaikė 4, už balsavo 5 žmonės.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau tada apsispręsti, ar yra 29 palaikantys šio pirmo siūlymo svarstymą. Balsuokite, kas palaiko pirmo R. Žemaitaičio pasiūlymo svarstymą dėl pridėtinio cukraus. (Balsai salėje) 29-ių nėra.
Antras. Kadangi čia neidentiški pasiūlymai, skirtingi rezultatai, tai kviečiu apsispręsti, ar yra 29 už dėl antro R. Žemaitaičio siūlymo taip pat dėl 1 straipsnio.
Už balsavo 5, tai nesvarstome. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Prašau trumpai pristatyti.
M. DANIELĖ (LF). Aš norėčiau paprašyti Seimo nario pateikti šį pasiūlymą, nes čia yra ta pati problema, kurią turėjome dėl prieš tai buvusio labai panašaus projekto.
PIRMININKAS. Taip, taip, aš prašau Seimo nario pristatyti. Dėl įsigaliojimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pateikiau siūlymą pagal teisininkų rekomendacijas, kad turi būti verslui pasirengti duotas ne mažesnis kaip pusės metų terminas. Pasiūliau, kad įsigaliotų lapkričio 1 dieną. Bet ir aš, kaip sveikatos patriotas, ir komitetas išties norime, kad tas įstatymas įsigaliotų kuo greičiau, todėl komitetas beveik vienbalsiai priėmė sprendimą, kad įsigaliotų gegužės 1 dieną. Pritarė mano siūlymui iš dalies. Aš vis dėlto siūlyčiau apsispręsti, ar renkamės tą teisinį kelią, ar vis dėlto tą patriotinį, kaip sakau. Bet tada gali atsirasti kolizija ir pretekstas vetuoti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš nelabai suprantu šito kelio pasirinkimo, nes pritarė bendru sutarimu komiteto išvadai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Na bet bendru. (Juokas salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Sakiau, aš pasirinkau savo patriotinį kelią…
PIRMININKAS. Gerai. Supratau jus.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir balsavau, kad sutinku iš dalies. Bet, sakau, teisiškai reikėtų, kad būtų…
PIRMININKAS. Tai jūs prašote balsuoti ar ne?
A. MATULAS (TS-LKDF). Prašyčiau, prašyčiau.
PIRMININKAS. Prašytumėte. Gerai. Kokia komiteto nuomonė? Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Seimo nario A. Matulo pasiūlymas buvo apsvarstytas, jam buvo pritarta iš dalies ir pasiūlyta data – gegužės 1 diena. Tačiau, kaip jau išsiaiškinome, įsigaliojant gegužės 1 dieną nėra išlaikomas 6 mėnesių laikotarpis, įtvirtintas Tabako gaminių kontrolės įstatyme. Tai reiškia, kad kai yra keičiama pildyklės sudėtis iš esmės, gamintojas turi ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius pateikti Narkotikų ir tabako kontrolės departamentui naują produktą. Šiuo atveju, jeigu Seimas nubalsuoja už datą, dėl kurios sutarė komitetas, mes pažeidžiame Tabako gaminių kontrolės įstatymą ir nėra išlaikomas tas šešių mėnesių terminas, todėl Seimo nario pasiūlymas dėl datos lapkričio 1 dieną atitinka šį Tabako įstatymo reikalavimą. Seimo narys prašo balsuoti už šį pasiūlymą. Jisai būtų teisiškai teisingas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėl to paties straipsnio taip pat dar yra R. Žemaitaičio pasiūlymas, kad nuo spalio 1 dienos įsigaliotų, bet kadangi kolega A. Matulas pristatė, kad nuo lapkričio 1 dienos, pirmasis užregistravo tokį siūlymą, mes dabar balsuosime, ar galime pritarti, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigaliotų šis įstatymas ir pritartume A. Matulo siūlymui. Galime sutarti, kad balsuojame? Galime susitarti. Balsuojame, ar pritariame A. Matulo siūlymui.
Dabar tiktai dėl motyvų dar prieš kalbės L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ar dar ilgai mes savo vaikus žudysime? Mes gerai gerai prisimename, kokia situacija ir kiek jau turėjome nelaimingų atsitikimų, ir daktarai kovojo už vaikų gyvybes. Žinome, kaip buvo padaryta. Saldikliai irgi taip pat yra. Dėl ko norėjo kai kuriuos momentus įkelti būtent į elektroninės cigaretės saldiklius? Taip pat ačiū komitetui, kad nepritarė ir R. Žemaitaičio pasiūlymams. Tai kuo trumpesni laikotarpiai… Aš niekaip negaliu suvokti, čia yra ne mokestinis įstatymas. Man pačiai keista, kodėl yra pusės metų laikotarpis. Pusės metų laikotarpis yra visiems mokestiniams įstatymams arba lengvatoms, o čia yra paprasčiausiai saldiklis, jį mes priimame įstatymu ir norime, kad jo nebūtų. Aš tai kuo trumpesniam laikotarpiui pritarčiau ir balsuočiau tik dėl trumpiausio laikotarpio, kad ir trijų mėnesių.
PIRMININKAS. Tvarka. Už kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū. Kolegos, man atrodo, kad mes labai emocingai žiūrime į tą situaciją. Ir ne veltui emocingai, nes ypač šešėlinė veipų pandemija tiesiog bujoja Lietuvoje. Mano supratimu, tai atsitiko būtent dėl tų draudimų ir yra atsisukama į pogrindinę rinką, todėl toks yra jautrumas. Bet visgi, kalbant apie pasiūlymą, teisiškai tiek Tabako ir tabako gaminių kontrolės įstatymas, tiek europiniai dokumentai numato šešių mėnesių terminą išimti produktus, juos pakeisti. Jeigu mes dabar priimsime nuo gegužės 1 dienos, nebus išlaikytas tas terminas, tai, ko gero, valstybė įsivels į teisinį ginčą, kompensacijas ir kitus dalykus. Man atrodo, kad tai yra nereikalinga ir apskritai reikėtų stiprinti švietimą, reikėtų stiprinti kontrolę, reikėtų stiprinti būtent. Tas plitimas toje šešėlinėje rinkoje, tai, ką, man atrodo, prokuratūra prieš porą dienų pasakė, kad įsigyti yra labai lengva, prieinama ir panašiai, o čia bent jau reikia laikytis teisinės logikos, todėl aš kviečiu palaikyti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartelį dabar balsuojame, ar galime pritarti A. Matulo pasiūlymui visa apimtimi, kad įsigaliojimo data – lapkričio 1 diena.
Balsavo 96: už – 66, prieš – 10, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta. Tada natūralu, kad R. Žemaitaičio siūlymas, kad spalio 1 diena, netenka prasmės. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kviečiu dėl viso už kalbėti L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aišku, visais atvejais aš pasisakau už šį įstatymą, kad uždraudžiame, bet tiktai gaila, kad pratęsiame dar terminą daugiau negu pusę metų. Tikrai palaikykime šį įstatymą. Vis tiek bus geriau, negu nieko nedaryti, nes tikrai tėvai laukia šio įstatymo, manau, kad jie tikrai yra labai susirūpinę dėl savo vaikų sveikatos. Tų rūkančių skaičius ženkliai išaugo, kai būtent atsirado elektroninės cigaretės, ir nežinome, kas jų viduje yra. Tikrai palaikykime, nors pratęsėme iki lapkričio 1 dienos tą terminą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat A. Veryga kalba už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, kolegos. Tikrai kviečiu palaikyti šitą įstatymą ir kviečiu dar nepasiduoti toms nuotaikoms, kai yra sakoma, kad tai prisidės prie kokios nors nelegalios rinkos ar panašių dalykų. Jeigu tokia logika vadovausimės suprasdami, kad žmonės pažeidinėja Kelių eismo taisykles, gal jų iš viso reikėtų neturėti, nes kas nors darys kažką blogo. Didžioji dalis žmonių laikosi įstatymų, nėra nusikaltėliai ir nėra linkę juos pažeisti. Mes negalime valstybės gyvenimo organizuoti pagal kelis žmones, kurie yra kriminalinio pasaulio atstovai. Šita pataisa yra labai svarbi norint apsaugoti vaikus, nes šitie produktai su cukrumi, su visokiais saldikliais ir yra skirti pirmiausia jiems todėl, kad vaikams, pradedantiems vartoti, viskas turi būt skanu, patrauklu, gražiai atrodyti, ir gamintojai, tą žinodami, būtent jiems ir kuria tokius produktus. Tikrai kviečiu palaikyti šitą įstatymo pataisą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip pat už kalbės T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, drausdami saldiklius mes darome pirmą žingsnį. Aš tikrai raginu Seimą nebijoti ir ryžtis rimtesniems draudimams, tai yra apskritai svarstyti dėl tų vadinamųjų veipų draudimo mokyklose ir apskritai jų pardavimo draudimo, nes ta prieš kurį laiką mokyklose prasidėjusi epidemija tikrai yra nevaldoma. Gerai, kad mes ryžomės praeitą antradienį priimti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kur ženkliai padidintos baudos už perpardavimą įvairių tų elektroninių rūkymo prietaisų, bet ir šis sprendimas labai reikalingas. Deja, bet jis ne visas, pavasario sesijoje raginu svarstyti kitų šalių jau daromus sprendimus, tai yra kalbėti apie visišką draudimą.
PIRMININKAS. Taip, ir V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Čia vyresni kolegos mandagiai auklėja nekalbėti, bet kaip gali nekalbėti, turėdamas ne vieną vaiką namuose ir pats būdamas vienu iš teikėjų. Mieli kolegos, cukrus ir saldikliai kelia priklausomybę – būtent tuo ir manipuliuoja gamintojai, siekdami pritraukti mūsų vaikus, jaunąją kartą prie šių žalingų įpročių ir taip žalodami tą jaunąją kartą. Dėl to įstatymas yra laiku ir vietoje. Taupydamas jūsų laiką tiesiog kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3315(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis, taip, nauja redakcija yra išdėliotas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra pastabų. Vienai nepritarė, kitoms pritarė. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 6 iki 11 nėra pastabų. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 12 straipsnio yra viena pastaba, jai komitetas nepritarė. Ar galime 12 straipsniui pritarti? Pritarta. Dėl 13, 14 straipsnių nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėl 16 straipsnio yra pastaba. Komitetas pritarė. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 17 straipsnio taip pat yra pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 18 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti 18 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 19 straipsnio yra viena pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra dvi pastabos. Komitetas pritarė joms. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 21 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 22 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Ar galime pritarti 22 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 23 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 24 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Ar galime pritarti bendru? Pritarta. Dėl 25, 26 straipsnių taip pat nėra pastabų. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 27 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Pritarta. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 28, 29, 30 ir iki 34 straipsnio pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta.
Dėl 35 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 36 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėl 37 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 38 straipsnio yra viena pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Taip pat yra… Atsiprašau, yra dvi pastabos. Komitetas abiem pritarė. Dėl 39 straipsnio yra dvi pastabos. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 40 straipsnio vienai pritarė iš dalies. Galime pritarti 40 straipsniui? Ačiū, pritarta. 41 straipsnis. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai. Galime pritarti? Pritarta. 42 straipsnis. Taip pat pritarė vienai pastabai. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 43 straipsnio yra dvi pastabos. Komitetas joms pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 44 iki 47 pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Ir taip pat 2 ir 3 straipsniams komitetas pritarė be pastabų. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto yra daug norinčių šnekėti, bet prieš nėra. Gal gerbiamieji kolegos sutiktų iš karto pereiti prie balsavimo? Liuks. Gerai. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 73, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3316(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.2 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo priėmimas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 3 pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 75, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 5, 6, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-3317(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.3 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo projektas. Nuo 1 iki 8 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kalbėti nėra norinčių. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 75, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3318(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas. Projektas iš trijų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 79, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077 14 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3319(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.5 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektas. Projektas iš trijų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kalbėti nėra norinčių. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Iš keturių straipsnių. Pastabų, pasiūlymų dėl jų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų? Yra. Nori šnekėti L. Savickas. Ar tikrai? Ne, nenori. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 90, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 131 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3160(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra keletas pastabų. Komitetas dviem Teisės departamento pastaboms nepritarė. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto už nori šnekėti A. Armonaitė. Ar tikrai jinai nori šnekėti? Atsisako žodžio. Labai ačiū. Kviečiu balsuoti dėl Investicijų įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 83, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3161(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių šnekėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3156(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų nėra gauta. Ar galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra S. Gentvilo pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos pakeitimo. Prašau S. Gentvilą trumpai pristatyti motyvus.
S. GENTVILAS (LSF). Įstatyme grąžinama originali Vyriausybės siūloma data – 2024 m. sausio 1 d. Ekonomikos komitetas pritarė. Prašyčiau nebebalsuoti.
PIRMININKAS. Pritarė. Taip, čia pranešėjas A. Bagdonas gali patvirtinti, kad pritarė komitetas. Ačiū. Gal galime laikyti, kad yra 29 šį pasiūlymą palaikantys? Manau, kad galime. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 79, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3157(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Žemės įstatymo kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio yra S. Gentvilo pataisa dėl įsigaliojimo datos, šiek tiek ji paankstinama. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia lygiai taip pat visų keturių įstatymų paankstinama data – sausio 1 diena.
PIRMININKAS. Kadangi čia yra įstatymų projektų paketas, komitetas pritarė, ar galime tada laikyti, kad svarstome, ir ar galime laikyti, kad pritariame šiems pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė? Ačiū.
Ar galime tada 1 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip. Yra dar Teisės departamento pastabų, vienoms nepritarė, kitoms komitetas pritarė. Ar visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su S. Gentvilo pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.30 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3158(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11.3 klausimas – Investicijų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio ir 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip pat dėl 3 straipsnio yra S. Gentvilo pataisa dėl įsigaliojimo datos. Neprašysiu iš naujo pristatyti. Komitetas pritarė. Ar galime svarstyti šį pasiūlymą? Galime. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir taip pat dėl šio įstatymo yra Seimo narių A. Armonaitės ir K. Starkevičiaus pasiūlymas papildyti dvi nuostatas. Ar galėtumėte trumpai pristatyti šį pasiūlymą? Komitetas jam pritarė. Prašau. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, pirmininke. Techninis pakeitimas. Kaip žinome, valstybei svarbus projektas gali būti pripažintas įvairiais įstatymo pagrindais, taip pat ir stambus projektas pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytą tvarką. Tačiau įstatyme yra nedidelė spraga – nėra įrašyta, kas rūpinasi teritorijų planavimu, kai stambus ir valstybei svarbus projektas yra būtent pripažįstamas Investicijų įstatymo pagrindais. Siūlome šitą spragą užtaisyti ir nustatyti, kad teritorijų planavimo organizatorius yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Noriu tiktai pasidžiaugti, kad stambių projektų sutarčių jau yra 11, atėjo beveik 700 mln. eurų investicijų arba netrukus ateis ir norime tvarkingai išsitaisyti visą reguliavimą. Prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas, kaip matau, yra pritaręs. Ar galime svarstyti šitą siūlymą bendru sutarimu? Galime. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Tai analogiškai straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo tampa 4, o šis pasiūlymas, kuriam pritariame, tada tampa 3 straipsniu. Ar galime tada pritarti visiems šio įstatymo straipsniams? Ir pavadinimas keičiamas. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.33 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3159(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11.4 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio vėl dėl įsigaliojimo datos yra S. Gentvilo pasiūlymas. Jį mes jau apkalbėjome. Galime jį svarstyti ir jam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Komitetas taip pat pritarė visam 2 straipsniui. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 77, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.34 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17, 18, 21 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-844(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų nėra. Ar galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Vienai komitetas pritarė, kitai pritarė iš dalies, trečiai nepritarė. Ar galime 3 straipsniui pritarti? Galime pritarti. Dėl 4, 5, 6, 7, 8, straipsnių pastabų nebuvo. Ar galime šiems straipsniams pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas (Gongas)
16.35 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-3378(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.1 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas. Taip, yra Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo. Galime jai pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. (Balsai salėje) Kviečiu balsuoti pastraipsniui dėl kiekvieno straipsnio. Kviečiu balsuoti dėl 1 straipsnio, dėl šio pasiūlymo. Primenu, reikia 71 balso už, kad įsigaliotų Seimo statuto pakeitimai, dėl kiekvieno straipsnio.
Balsavo 83: už – 76, prieš – 2, susilaikė 5. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra… (Balsai salėje) Atsiprašau. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. (Balsai salėje) Ir analogiškai dėl to atsiranda 3 straipsnis. Kviečiu balsuoti dėl 2 straipsnio, ar pritariate 2 straipsniui?
Balsavo 84: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 4. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsniui, kuris atsiranda, taip pat reikia mūsų pritarimo. Kviečiu balsuoti dėl 3 straipsnio.
Balsavo 87: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 6. 3 straipsniui pritarta. Ir tada analogiškai pagal Teisės departamento pastabą 3 straipsnis virsta 4 straipsniu. Kviečiu balsuoti dėl 4 straipsnio priėmimo.
Balsavo 86: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 6. 4 straipsniui pritarta.
Dėl viso Seimo statuto pakeitimo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl jo priėmimo.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 90: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 6. Statuto pakeitimas yra priimtas. (Gongas)
16.38 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3379(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant, kas pritariate dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1445 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas vieno straipsnio. Dėl jo yra tiek A. Strelčiūno ir kompanijos, tiek G. Palucko ir kompanijos pasiūlymai dėl įsigaliojimo datos, pataisant ją į 2025 m. sausio 1 d. Abiem pasiūlymams komitetas pritarė vienbalsiai. Ar galime tada be pristatymo svarstyti šiuos pasiūlymus? Galime. Ir galime turbūt jiems pritarti bendru sutarimu? Tai dėl to įsigaliojimo data pasikeičia. Ar 1 straipsniui tada galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto yra norintis kalbėti A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai trumpai. Gerbiami kolegos, šiandien situacija yra tokia, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, kad beveik ketvirtis milijono vairuotojų galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos neturi. Kadangi reikalavimo turėti tokią pažymą įsigaliojimas dabartiniame įstatyme numatytas jau po kelių dienų, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d., tas ketvirtis milijono vairuotojų nuo tos datos netektų vairuotojo pažymėjimo ir negalėtų dalyvauti transporto eisme. Tai nėra vairuotojų aplaidumas ar kaltė, o pagrindinė priežastis yra ribotos sveikatos priežiūros įstaigų galimybės. Manau, kad priežastis pateisina sprendimą, todėl, brangūs kolegos, pačių savo ir kitų žmonių labui balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87, visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo projektas. Vienas straipsnis. Pastabų dėl jo nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nori kalbėti R. Petrauskienė. Prašom.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, mes, Klaipėdos krašto atstovai, labai džiaugiamės, nes ilgai prašėme, kad šita specialybė – išplėstinės praktikos slaugytojai – būtų įtraukta į Klaipėdos universiteto slaugytojų rengimą. Dabar išgirdo šis parlamentas, Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Esame už tai dėkingi ir nuo šiol ne tik Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas galės ruošti šitą specialybę, bet ir Klaipėdos universitetas. Aš tikrai kviečiu palaikyti, nes Lietuvai labai trūksta išplėstinės praktikos slaugytojų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant: kas pritaria įstatymo priėmimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Replika. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš taip pat labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos universitetas galės papildomai ruošti specialistus. Bet tuo metu Seimo narys A. Petrošius gydytis renkasi ne Klaipėdos universiteto ligoninę, bet varo į Telšius.
16.42 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2987(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-16 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 5 straipsnių pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso yra norinčių kalbėti? Prašau. Kalba L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Tai, pirmiausia, iš tiesų jau tvarkoma greitosios medicinos pagalbos sistema. Jinai taip sėkmingai tvarkoma, kad išties turbūt po metų, dvejų mes matysime pavyzdinę sistemą, kaip sėkmingai galima atlikti reformas. Kai greitoji medicinos pagalba sutvarkoma… Mes turime 24 valandų režimą šeimos gydytojams, pirminei sveikatos priežiūrai. Jisai neveikdavo. Tai kėlė tik papildomą stresą šeimos gydytojams. Dabar, pakeisdami šį įstatymą, kad 12 valandų, ir turėdami gerai funkcionuojančią greitosios medicinos pagalbos sistemą, tikrai mes niekaip nepabloginsime paslaugų teikimo. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tai aš tiktai labai trumpai papildysiu Liną, kad iš tiesų mes reglamentuojame taip, kaip dabar veikia sistema. O taip, kaip buvo anksčiau reglamentuojama, ji negalėjo veikti. Įsivaizduokime, kad dauguma pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų Lietuvoje yra nedidelės, privačios, atskiruose rajonuose ten kartais dirba vienas, du gydytojai. Tai suteikti tas paslaugas, skubias paslaugas 24/7 yra tiesiog nerealu, neįgyvendinama.
Man atrodo, kad labai svarbu, jog, atsiskaitant už paslaugas, labai daug rūpesčių pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms keldavo būtent administravimo kaštai. Tai atimame iš jų tą perteklinį, sakyčiau, reikalavimą. Man atrodo, kad tikrai pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai, šeimos gydytojai padėkos šitam Seimui už šitą įstatymą. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar A. Matulas nori papildyti kolegas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu pasakyti, kad ir šitą kadenciją, šią sesiją mes padarėme labai daug dėl sveikatos sistemos – priėmėme visus reikalingus teisės aktus. Viena iš priežasčių, kad Sveikatos reikalų komitete mes nebalsavome pagal frakcijas, balsavome pagal tai, ar įstatymo projektas reikalingas visuomenei ir medikams, ar ne. Dar kartą dėkoju visiems profesionalams Seimo nariams, dirbantiems Sveikatos reikalų komitete.
PIRMININKAS. A. Veryga taip pat nori už kalbėti.
A. VERYGA (LVŽSF). Profesionalai. Turbūt čia tie ir buvo turėti galvoje. Šioje kadencijoje profesionalai profesionaliai elgiasi, kai yra tikrai svarbūs ir reikalingi bendruomenei ir pacientams įstatymai, mes nedarome chaoso, kaip praėjusioje kadencijoje, ir balsuojame taip, kaip reikia Lietuvos gyventojams. Už šitą įstatymo projektą aš tikrai siūlau balsuoti už, nes naikinama norma, kuri realiai niekada ir nefunkcionavo, niekada jinai neveikė, niekada nebuvo tų 24 valandų ir 7 dienų per savaitę. Tikrai kolegos teisingai kalba, kad šeimos gydytojai laukia tos teisinės kolizijos ištaisymo. Tik norėtųsi gal palinkėti, kad taip, kaip mes čia suprantame šeimos gydytojų sunkią dalią, aš dar kartą pasinaudosiu proga ir kreipsiuosi į švietimo ministrą, nors jis gal nebūtinai čia mus girdi. Dar kartą noriu paraginti nuimti nuo šeimos gydytojų darbus, kurie yra susiję ne su gydytojo darbu, o su švietimo sistemos problemų sprendimu. Čia kalbu apie visokius biurokratinius darbus šeimos medikams, apie pažymų, reikalingų pamokoms pateisinti, rašymus, bet ne sveikatą ir gydymą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Vienas kitą paagitavome, kviečiu apsispręsti, ar pritariame šio įstatymo priėmimui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92, visi 92 už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Prašau. J. Šiugždinienė – replika.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš tik gerbiamam Aurelijui noriu pasakyti. Nėra tokio reikalavimo, kad gydytojas rašytų pažymą. Taigi niekas nereikalauja iš gydytojo pažymos. Patys turi išsispausdinti iš e. sveikatos. Nežinau, ar matėte visą statistiką, bet stipriai mažėja pamokų praleidimas, tai yra didžiulis efektas. O mes iš tikrųjų turime rūpintis, kur yra mūsų vaikai, kai jie yra ne pamokose. Taigi tikrai čia negali būti jokio kompromiso. Tai yra labai geras sprendimas. Tai rodo, beje, ir duomenys, ir rezultatai, kaip keičiasi vaikų lankomumas. Tai yra susiję ir su ugdymo rezultatais.
PIRMININKAS. A. Veryga buvo paminėtas. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Na ką padarysi. Aš noriu palinkėti švietimininkams, jeigu jiems tikrai rūpi sveikata, jeigu tikrai rūpi, tai yra dalykų, kurių seniai prašo Sveikatos apsaugos ministerija, įsiklausykite į juos, padarykite. O joks įrašas e. sveikatoje neatsiranda jo nepadarius gydytojui, joks įrašas. Prieš tai tas gydytojas turi būti pakalbėjęs su tėvais, reikia ir tam pokalbiui užsiregistruoti, apie tai pranešti. Tėvai jokio įrašo, kurio šeimos gydytojai sveikatos sistemoje nepadarė, negali išsispausdinti. Prašom neklaidinti visuomenės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, replikų jau užtenka, judame toliau.
16.47 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326(2) (priėmimas)
Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pastaba, jai pritarė komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Dvi pastabos. Joms galime pritarti? Pritarta. Taip pat L. Kukuraičio, T. Tomilino ir R. Baškienės pasiūlymas. Jį kviečiu trumpai pristatyti T. Tomiliną. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, įstatymo projekte, nustatant viršutinę būsto nuomos kompensacijos sumą, ji nebuvo diferencijuojama pagal šeimos narių skaičių. Mes suprantame norą šiek tiek apriboti nuomos kompensaciją, kartais išaugančią iki didesnės sumos, tačiau esminis principas, kad būsto nuomos pagalba yra diferencijuojama pagal šeimos narių skaičių, turėtų likti įstatyme. Ir šiame įstatyme, ir Finansinės paramos pirmam būstui jaunimui įsigyti įstatyme. Taip pat daugybėje kitų socialinės srities įstatymų yra diferenciacija pagal vaikų skaičių šeimoje. Pavyzdžiui, tie patys vaiko pinigai yra diferencijuojami pagal vaikų skaičių. Aš džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir ministerija pritaria mūsų pasiūlymui. Mes siūlome konkrečią formulę, kaip ta kompensacija priklausys nuo šeimos dydžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pranešėjas – J. Varkalys. Komitetas pritarė šiam siūlymui. Ar galime laikyti, kad salėje yra 29 už šį siūlymą? Galime laikyti. Tvarka. Ar tada gal galime siūlymui bendru sutarimu pritarti, jeigu viskas gerai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, ar galime taip pat 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos, abiem pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 straipsnio iki 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra pasiūlymas, taip jis pagimdo 5 straipsnį. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Atsiprašau, T. Tomilino pasiūlymas. Gal trumpai vis dėlto kviesčiau pristatyti, kad visi žinotume. Pristatys L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų čia ganėtinai reikšmingas pasiūlymas. Džiaugiuosi, kad komitetas pritarė bendru sutarimu. Jo esmė yra išvengti tokių situacijų, kada mes patvirtinime reikšmingus ilgalaikius strateginius dokumentus ir jie tampa strategijomis, kurios yra vienos politinės daugumos arba valdančiosios dalies strategijomis. Tam, kad tos strategijos taptų realybe, yra svarbu, kad prie jų patvirtinimo prisidėtų ne tiktai esama dauguma, bet ir būsimoji. Surasta tikrai dėl gero kompromiso, numatančio, kad, žvelgiant į ateinančią perspektyvą, po Seimo rinkimų kita politinė dauguma, kad ir kokia jinai būtų, turėtų pareigą peržiūrėti ir jeigu matytų, kad vienas ar kitas punktas nebeatitinka realybės ar, pasikeitus daugumai, jis nebėra aktualus ir reikėtų jį performuoti, tai padaryti. Taip, man atrodo, mes visi kartu galėtume šiandien užsitikrinti maksimaliai didelį palaikymą šios strategijos patvirtinimo ir po rinkimų apeliuoti į maksimaliai platų pakartotinį pasitvirtinimą, jeigu reikalinga, su papildomais pakeitimais. Džiaugiuosi, kad komitetas pritarė bendru sutarimu. Tikiuosi, galėsime panašiai padaryti ir salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime sutarti, kad svarstome šį siūlymą bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi, 4 straipsniui galime dar kartelį pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Tada dėl šio siūlymo atsiranda naujas 5 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip pat yra Seimo nario R. Lopatos pasiūlymas. Prašau trumpai pristatyti.
R. LOPATA (LSF). Mes, jeigu prisimenate, per svarstymo stadiją turėjome šiokią tokią diskusiją apie rodiklius, reikalingus matuoti vizijos įgyvendinimą. Šiuo pasiūlymu siūlau išbraukti vienintelį papildomą rodiklį, kuris atsirado po svarstymų, tai 1 priedo 1 lentelės rodiklius Nr. 11, 12, 13 ir 14. Yra kalbama apie alkoholinių gėrimų suvartojimą, nutukimus ir panašius dalykus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas šiam siūlymui pritarė. Ar galime svarstyti šį siūlymą bendru sutarimu? Galime. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taigi, visam paskutiniajam straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Viso projekto priėmimas. Už nori kalbėti R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Taupydamas laiką, gal tik keletą žodžių. Visų pirma noriu padėkoti Ateities komiteto nariams už pastangas svarstant ir tobulinant viziją. Noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų ją patvirtinus Lietuva įgis stiprų įrankį kryptingai vystyti visoms pagrindinėms valstybės ir visuomenės sritims. Priminsiu, kad priėmę, patvirtinę šį nutarimą mes išbaigėme valstybės strategijos sistemą, kurią sudaro Nacionalinio saugumo strategija, Bendrojo plano koncepcija ir būtent ši valstybės pažangos vizija. Pagal Strateginio valdymo įstatymą ir Nacionalinio saugumo strategija, ir Bendrojo plano koncepcija turi būti rengiamos atsižvelgiant į šią viziją.
Manau, svarbu ir tai, jau mes minėjome apie nutariamosios dalies papildymą, apie vertinimą pačios vizijos ir jos įgyvendinimo, priminsiu, kad yra taip pat numatyti ir kiti būdai, kaip ji nevirs popieriumi, o bus gyvas organizmas. Priminsiu taip pat, kad yra užfiksuota ir gana aukšto lygio asmeninė atsakomybė už vizijos įgyvendinimą – numatoma, kad už vizijos dokumentų parengimą, koordinavimą, įgyvendinimą, priežiūrą bus atsakingas ne žemesnio kaip Vyriausybės kanclerio pavaduotojo lygio pareigūnas. Įgyvendinimą prižiūrinti Valstybės pažangos taryba turės nuolatinį sekretoriatą ir, galų gale, veiks Ateities komitetas, jis irgi užsiims šia kontrole. Kviečiu pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Dėkui. J. Jarutis dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio ir paaiškinsiu kodėl. Dalyvauju ir aš tame procese. Praeitame posėdyje buvo tam tikras kazusas, kai patvirtinome vieną pasiūlymą, po to atmetėme, Etikos komisija ir tyrimą pradėjusi dėl to. Aš manau, kad būtų gerai išsiaiškinti ir tada priimti galutinius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. O gal sutiktumėte išklausyti motyvus, visus už ir prieš, kad tada liktų tik balsavimas? Matau, frakcija entuziastingai linksi. Gerai, tada prieš – A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi aš svarstymo stadijoje labai plačiai pasisakiau, tai atkreipsiu, kolegos, jūsų dėmesį į du dalykus: pirmiausia, mes šiandien svarstome projektą, dėl kurio yra gautas kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją ir dar neturime atsakymo. Antras dalykas, noriu pasakyti, kad vakar Ateities komitete buvo priimta gerbiamo kolegos L. Savicko ir kitų iš frakcijos „Vardan Lietuvos“ pataisa, kad po trejų metų, kolegos, po trejų metų mes vėl galėsime taškyti milijonus ir peržiūrėti tas strategijas. Į mano klausimą, ar bus galima panaikinti tą strategiją, atsakymas buvo – ne.
Dabar mes turime, kaip sako gerbiamas kolega R. Lopata, įrankį, mes turime du įrankius: vienas – „Lietuva 2030“, kuri analogiškai tikriausiai irgi negali būti panaikinta, ir turime įrankį „Lietuva 2050“. Tai man lieka neaišku, kuriuo dokumentu mes vadovautumės? Aš siūlau tikrai nepritarti šitai strategijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, už kalbės L. Savickas. Ar kalbės L. Savickas už? Kalbės. Tai gerai, laukiame, ką jis pasakys. Tada posėdžiui pirmininkaus J. Jarutis.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad luktelėjote. Argumentai už tikriausiai yra, na, viena vertus, subalansuoti ir labiausiai apeliuoja į tai, kad sutarėme papildyti įgyvendinamąja nuostata, kad tvirtinimas būtų ir šioje kadencijoje, ir kitoje kadencijoje. Aš pats, kaip deleguotas nuo pat pradžios narys, galiu pasakyti: taip, procesas nebuvo idealus ir, taip, tikriausiai būtų galima surasti ne vieną pastabą dėl dokumento ir dėl jo ilgai diskutuoti, bet turime šiandien prieš akis dokumentą, kuris gali būti tam tikru kelrodžiu dokumentu. Kokių nors raudonų linijų, kurios būtų peržengtos, aš negaliu įvardinti, einamųjų pastabų tikrai galima būtų surasti, bet dokumento turėjimas tikrai yra, na, privalumas. Jisai gali būti visų pirma tikslinamas, tobulinamas ir toliau detalizuojamas per kitus dokumentus, kuriuos mes rengsime, ir NPP, ir kitus formatus. Taigi, kolegos, aš asmeniškai raginčiau tą sprendimą priimti. Svarbu, kad jis nebūtų apipintas jokiomis procedūrinėmis kliurkomis, ir turėsime tą dokumentą, kuriuo galėsime vadovautis. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Prieš kalba A. Ažubalis. Prašom, gerbiamas kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, aš sakyčiau, šita strategija, šis projektas yra toks ankstukas. Jame yra daug gerų dalykų, tačiau reikėtų dar padirbėti. Ir dėl ko aš taip sakau?
Šitoje vizijoje, ar strategijoje, ar svajonėje, kaip ją įvardina patys rengėjai, nėra lietuvių kaip mąstymo apie tikrovę atskaitos taško. Tai nėra Lietuvos valstybės ir lietuvių išlikimo pasaulyje vizija, o aš pasakyčiau, vizija, kaip pasiekti dar didesnę gerovę gyvenantiems individams Lietuvos teritorijoje, nes čia labai aiškiai patys autoriai sako (cituoju): „Ateityje Lietuvos visuomenė bus priversta iš naujo persvarstyti, ką reiškia būti lietuviu, kaip integruoti į šalies gyvenimą migrantus.“
Tačiau lietuvių tautos sąvokos, rimtų apmąstymų apie tautos išlikimą dokumente vengiama. Tuo šis dokumentas skiriasi nuo Latvijos ir Estijos panašių strategijų, kur pagrindiniai, esminiai akcentai yra puoselėti estų tautą, kalbą, kultūrą, latviai sako tą patį – siekiant užtikrinti latvių tautos savivaldos teisę ir taip toliau, ir taip toliau. Žodžiu, visur kalbama apie titulinę naciją. Čia šito aš nematau.
Na, ir daug kitų dalykų yra. Pavyzdžiui, vizijoje nėra siūlomas joks orientyras, kaip Lietuva turi plėtoti savo istorinį ir kultūrinį paveldą, kuris būtų atsparus nedraugiškų valstybių sukurtam ir Lietuvai primetamam istoriniam pasakojimui. Tą dabar mes matome, tarp kitko. Žodžiu, yra daug dalykų. Aš sakyčiau, kad dar reikėtų padirbėti prie šito dokumento, kad jis tikrai taptų toks, kad nereikėtų po trejų metų kažko taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalba V. Valkiūnas. Prašom, gerbiamas kolega.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui J. Jaručiui už suteiktą žodį. Mes kartu su komanda dirbome dėl šio ateities projekto. Kaip čia sakė A. Ažubalis, yra svajonė. Galima sutikti su Audroniaus pastabomis, kad nėra kaip titulinė nacija ir kad ten galbūt trūksta to patriotiškumo, nacionalinio intereso gynimo. Bet atsižvelgiant į tai, kad mums vadovavo liberalas, tai tos liberalios idėjos ir dominuoja. Tačiau nepraeis nė metai, bus rinkimai, gerbiamas Audroniau, ruoškitės rinkimams, čia nori dar pagreitinti Seimo rinkimus, ir tada tas svajones galėsite pakoreguoti į kitą pusę. Aš manau, jeigu mes visi kartu laimėsime, tada ir Lietuva laimės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai nieko nenorėčiau asmeniškai įžeisti, ypač tų, kurie daug dirbo, stengėsi tą dokumentą surašyti, koreguoti. Bet vis dėlto, mano manymu, tai yra tobulas pavyzdys, kaip išleisti didelius pinigus tam, ko net nesiruoši įgyvendinti. Buvo strategija „Lietuva 2030“, kuri dar nesibaigė ir yra neįgyvendinta. Tiesą sakant, man įdomu, ar čia kas nors apie ją iš viso žino, yra skaitęs? Buvo visokios sveikatos strategijos, kurias užmiršęs Seimas pjauna visiškai į priešingas pievas ir balsuoja už įstatymus, kurie viską padarytų, kad tik tą strategiją paneigtų.
Tai yra toks gal kaip laiškas ateities politikos kartoms galvojant, kad atėję po šitų valdančiųjų bus begalviai ir dėl kažkokių keistų priežasčių staiga pames politinę kryptį, strategiją, užmirš Konstituciją ir nežinos, kaip gyventi ir kokius įstatymus priiminėti. Tai galiu nuraminti: žinos ir nereikia to laiško palikti. Bus ir kita Vyriausybės programa, ir Seimas žinos, ką daryti. Žmonės galų gale balsuodami pasakys, kokią kryptį jie mato.
Buvo tokių pavojingų siūlymų ir fantazijų, kurios, mano manymu, tam tikra prasme pasisako už pragaištingą individualizmą. Čia kolega, prieš tai kalbėjęs, jau apie tai paminėjo. Ir tai yra didžioji šitos kartos tragedija, kai visi po vieną, bet kai prireikia kažkokių socialinių dalykų, staiga prireikia kitų, socialinių paslaugų ir panašiai. Gal tai suprasdami rengėjai kalbėjo, kad robotai turės kažkokių teisių, bet apie tautą, kaip tokią, beveik yra nekalbama. Tai tikrai, kolegos, su visa pagarba visiems, kurie prie to dokumento dirbo, aš, deja, už jį balsuoti negalėsiu ir raginu taip pat balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dėl vedimo tvarkos – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau vis dėlto trumpą komentarą pasakyti, nes kolega ką tik sakė, kad nenori nieko menkinti. Tai čia yra ne tik skaičius ši „Strategija 2030“, čia yra ją rašiusių.
PIRMININKAS. Taip, ačiū už nuomonę. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš reiškiu didžiulę pagarbą vykusiam procesui. Neidealus rezultatas. Gerai, kad sutikote su aiškia įstatymine nutarimo formuluote, kad strategija privalo būti peržiūrima naujos Vyriausybės po rinkimų, tai reiškia didesnį įgalinimą tautos, ji galės pasakyti, ką galvoja apie šią strategiją, galbūt pakoreguos tam tikra linkme, priklausomai nuo rinkimų rezultatų. Žmonės dalyvaus galutinai šią strategiją formuluojant. Tai mane džiugina ir aš iš principo raginu balsuoti už.
Tačiau labai negražu, kai priimamas sprendimas tokios smulkios procedūrinės manipuliacijos pagrindu. Aš labai nepritariu tai nuomonei, kurią išsakė kolega ir kurio pataisa netyčia perėjo. Bet, žinote, Volteras sakė arba jo biografai sakė, kad, na, aš nepritariu tavo nuomonei, bet atiduočiau savo gyvybę už tavo teisę ją reikšti. Jūs paniekinote šią frazę, kuri iš esmės yra demokratijos pagrindas. Todėl labai negražiai atrodo pats priėmimas. Jeigu pataisa perėjo, reikėjo su ja susitaikyti ir vienaip ar kitaip ją įgyvendinti arba laukti kitos Vyriausybės, kuri galbūt ją pakoreguotų. Tiesiog nėra… Na, taip negražu daryti. Priimant tokias svarbias strategijas, tokios smulkios procedūrinės manipuliacijos atrodo labai neskoningai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba D. Kepenis. Prašau, gerbiamas Dainiau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Mano rankose yra „Sveikata visiems XXI amžiuje“. Kolegos, prieš 30 metų buvo priimta ši strategija. Daugiau negu 200 lapų surašyta. Kiek ten buvo išleista, dabar sunku pasakyti, bet palyginti su tuo, kas dabar buvo išleista už šias svajones, surašytas į strategiją, kurios pavadinimas yra puikus, bet turinys, deja, deja. Ko gero, maža tikimybė, kad bus kitaip negu šioje strategijoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“, nes nėra jokių, visiškai nėra jokių analizių, kodėl mes esame tokie prastoje situacijoje, pavyzdžiui, sveikatos srityje. Jokios analizės nematyti. Visiškai nematyti atsakingų už tai. Visiškai nėra, kodėl esame dabar tokiame sveikatos dumble, kas bus atsakingas ir kokia tikimybė, kad mes iš išlipsime iš to dumblo.
Taigi tikrai manau, mano kolegos čia jau argumentus išsakė, aš tik juos noriu papildyti, kad pavadinimas puikus, bet turinys, deja, labai brangus. Manau, kad tikrai reikia dar prie jo padirbėti, norint turėti realią strategiją, kuri tikrai ką nors Lietuvoje pakeis. Dabar tikimybė labai labai menka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos. Buvo įgarsinta, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Gal galime bendru sutarimu? Ne. Balsuojame tada.
Užsiregistravo 92, balsavo 88: už – 28, susilaikė 55, prieš – 5. Dėl pertraukos užtenka. Pertrauka iki kito posėdžio. Taip. Dėl vedimo tvarkos – A. Vinkus per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš norėjau dėl prieš tai buvusio klausimo, dėl paramos būstui. Spėjau užsiregistruoti, bet nepareiškiau nuomonės, nesuveikė aparatūra. Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo čia dėl 2-17 klausimo – projekto Nr. XIVP-3326. Aišku, įskaitome už.
17.09 val.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(2)VK, Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3008(2)VK, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3009(2)VK, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3010(2)VK, Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 6, 8, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3011(2)VK, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3012(2)VK (svarstymo tęsinys)
Taip, kolegos, kitas darbotvarkės 2-19.1 klausimas – Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(2). Kolegos, čia ypatingas atvejis. Jeigu galima, aš pacituosiu Statuto straipsnį. Taip, buvo paimta pertrauka šio klausimo svarstymo metu, taip, gerai suprantu, ir po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų pataisų esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami. Taip, prašom komiteto pirmininką į tribūną ir bandykime.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pagal Statuto 254 straipsnio 2 dalį po pertraukos teikia pakeitimus, jie yra neprieštaraujantys jau Seimo priimtiems sprendimams, priimtų pataisų esmei. Šiandien komitetas toms aštuonioms pataisoms pritarė bendru sutarimu, tą siūlau padaryti ir Seimui.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Galite pristatyti trumpai tuos pasiūlymus?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Visos pataisos yra tikslinančios Seimo priimtą sprendimą, kad nebūtų prieštaraujančių.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ačiū. Dėl viso motyvai. Tai, žodžiu, pritariame bendru sutarimu po pertraukos priimtiems ir komiteto atliktiems pataisymams su kolegų pasiūlymais, jiems komitetas pritarė. Visiems pritariate? Supratau.
Už nori kalbėti L. Savickas. Prašau. Čia už visą ir lydimuosius. Primenu, čia svarstymo stadija. Prašau, Lukai. Jeigu neįsijungs, tada per šoninį mikrofoną, kolega. Įsijungė, Lukai.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerai, matyti, kad jau vakaras, tai daug argumentų nebus. Dvi dalys. Viena. Ačiū BFK, man atrodo, kad komitetas pasielgė tikrai garbingai, tvarkingai po mūsų praėjusio plenarinio posėdžio sprendimo atsižvelgti į priimtą pasiūlymą, kuris iš esmės pakeitė kompromiso kryptį nuo savanoriškos savivaldos į privalomą savivaldą, ir atitinkamai, kaip pirmininkas ir pristatė, visas įstatymas paredaguotas. Tai čia iš tikrųjų labai ačiū už tai.
O antra, man atrodo, kad Seimas atliko reikšmingą rolę prisiminus tai, kad, na, Vyriausybė atėjo su vienokiu matymu, tiek papildomas Ekonomikos komitetas, tiek BFK kaip pagrindinis įsiklausė į bendruomenę, kad galbūt kitokia kryptis būtų geresnė, kad savireguliacija būtų reikalinga, ir visa tai mes šiandien matome šitoje redakcijoje. Dabar dar reikia paminėti ir tai, kad atsirado ir tas įstatymas, man atrodo, jau sistemoje kabo, jis yra registruotas, kuriuo ir būtų sukuriama ta savivalda. Tai iš esmės kokybiško darbo būdu pasiekėme gerų rezultatų, tik gaila, kad nespėjome šiemet, atidėsime kitų metų pradžiai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už išsakytą nuomonę. Prieš nėra norinčių kalbėti. Tai čia… Taip, dėl vedimo tvarkos prašom – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu informuoti, kad dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-3008 Etikos ir procedūrų komisija vakar pradėjo tyrimą dėl gauto skundo dėl procedūrinių dalykų. Dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-3008.
PIRMININKAS. Administracinių nusižengimų kodekso, taip? Tai čia vis tiek yra svarstymas, ne priėmimas. Tai taip. Visas įstatymų blokas, yra šeši privalomi įstatymai – Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymas, jį paminėjo kolegė A. Norkienė, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Žemės mokesčio įstatymas ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Tai visiems gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Ir atsižvelgsime, kad dėl vieno klausimo yra Etikos ir procedūrų komisijos pradėtas tyrimas. Tai priimta bendru sutarimu po svarstymo, tai yra pritarta.
17.14 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-20.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331(3). Svarstymo stadijoje sutarėme, kad bendru sutarimu. Neišgirdau prieštaravimų. Gerai. Mano įgarsintas projektas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ne, čia jau kitas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip pat yra dar viena Teisės departamento pastaba, kuriai taip pat komitetas pritarė. Neprašysite balsuoti? Ačiū. Ir 2 straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra. Dėl viso įstatymo projekto kalbančių nėra. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 58, prieš – 4, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
17.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-20.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332(2). Iš viso du straipsniai. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame. 2 straipsniui pritariame. Už, prieš kalbėti nėra norinčių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 68: už – 56, prieš – 3, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-21.1 klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio nėra. Nereikalausite balsuoti? Ačiū.
3 straipsnis yra dėl įstatymo įsigaliojimo įgyvendinimo. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame. Dar dėl 3 straipsnio yra kolegos K. Mažeikos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Ar yra 29, kurie?.. Fiksuojame, kad gal yra. Nėra? Nebalsuojame, nesvarstome. Bet nėra kolegos Kęstučio. Gerai. Žodžiu, pritariame komiteto nuomonei nepritarti. Taip? Nesvarstyti. Gerai. Seimo narys J. Urbanavičius siūlė nustatyti datą, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti. Ačiū. Dėl viso įstatymo projekto kalbėti nėra norinčių. Balsuojame.
Užsiregistravo 60, balsavo 55: už – 46, prieš – 4 susilaikė 5. Nepriimta. Trūksta balsų, atidėsime geresniems laikams.
17.19 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-21.2 klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Galime pritarti? Taip pat yra K. Mažeikos. Turbūt čia 29 nėra. Nesvarstome. Ir J. Urbanavičiaus, kuriam komitetas… 29 yra? Pritariame? Pritariame. Balsuojame. Net neskaičiuoju balsų, nes neužtenka dalyvavusių balsavime balsų – 55, iš viso reikia 71. Tai geresniems laikams.
17.20 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023(2). Priėmimas pastraipsniui. Iš viso –penki straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra. Galime pritarti visiems straipsniams? Pritarta. Ir dėl viso įstatymo projekto. (Šurmulys salėje) Tai dar nežinome. Tai gal balsuos čia. Balsuojame dėl Labdaros įstatymo. Dabar balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo. Taip, dėl šio įstatymo taip pat nėra pakankamos balsų daugumos. Nepriimta.
Dabar, šiuo momentu, nėra pranešėjo, tai mes imame iš rezervinių klausimų. (Balsai salėje) Tai kuris čia? Taip, matau, yra. Kaip sakote? Kandidatės nėra, nėra pretendentės, tai dėl to mes… Vis tiek norės prisistatyti, atsakyti į klausimus, kai tik pasirodys. Gerai, atsiprašau, tuoj, minutėlę, sužiūrėsime. Sekundėlę! (Balsai salėje) Sako, kad nori dalyvauti, skambino…
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Tai kad čia nereikia, čia tik Kultūros komiteto išvada.
PIRMININKAS. Dėl atleidimo. Čia pateikimas, svarstymas, priėmimas – tai čia visa procedūra.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Buvo pateikimas.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Buvo pateikimas, buvo.
PIRMININKAS. Seimo Kultūros paveldo komisijos skyrimo… Taip, ne tą, atsiprašau. Jinai pareiškė norą dalyvauti. Tai aš manau, kad pretendentas, kurį mes ruošiamės patvirtinti, turi teisę, tai dėl to ir pasakiau: kol nėra, tai svarstysime kitą klausimą. Gerbiamoji…
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Tai dabar kaip? Nesvarstome?
PIRMININKAS. Dabar nesvarstome. Dabar aš noriu pakviesti A. Bagdoną.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Nieko nesuprantu…
17.23 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3396 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-26 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3396. Pateikimas. Prašau, Andriau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Juo siekiama sudaryti sąlygas vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą iš Lietuvos transporto saugos administracijos perduoti atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų padaliniams. 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimams, nustatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka administracijos atestuoti juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai. Po kodekso pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nebuvo atestuotas nė vienas juridinis asmuo, todėl funkciją ir toliau vykdo administracija. Situacijos analizė parodė, kad aplinkybė, jog neatsirado nė vieno atestuoto juridinio asmens, yra sąlygota itin griežtų atestacijai keliamų reikalavimų, ypač susietų su nepriklausomumu nuo bet kokios kitos vidaus vandenų transporto veiklos reikalavimų.
Įstatymo projektu siekiama supaprastinti reikalavimus asmenims, siekiantiems būti atestuotiems atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras. Siūloma pakeisti kodekso 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad technines apžiūras atliekantis asmuo turi turėti ne mažiau kaip dvi technines apžiūras atliekančius specialistus. Atsižvelgiant į tai, per metus vidutiniškai atliekama mažiau nei 500 techninių apžiūrų, o jas atliekantiems specialistams taikomas nepriklausomumo, nešališkumo kriterijus. Vadinasi, jie negali vykdyti kitų veiklų, susijusių su vandenų transporto veikla. Manytina, kad optimalus skaičius būtų du specialistai. Taip nebūtų sukuriama nepagrįsta našta verslui, užtikrinamas paslaugą teikiančių specialistų pakeičiamumas ir paslaugos teikimo nepertraukiamumas. Pakeisti kodekso 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti, kad juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, turi būti akredituotas ne A, o C tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinius standartus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs taip aiškiai pristatėte, kad niekas nenori jūsų klausti. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Neprieštaraujate, galime pritarti? Svarstymas – VIII (pavasario) sesijoje. Ačiū, pritarta.
17.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Loretos Tauginienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-3424(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar siūlau svarstyti darbotvarkės 2-24 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Loretos Tauginienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų“ projektą Nr. XIVP-3424(2). Pranešėjas – A. Žukauskas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, pasibaigus įgaliojimų laikui, daktarė L. Tauginienė parašė prašymą atleisti ją iš Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų. Komitetas pritarė. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti po pateikimo? Pritariame. Ačiū.
Svarstymas. Kalbėti nėra norinčių. Tuoj, minutėlę, kad viskas būtų tiksliai. Nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Balsuosime. Kalbėti nėra norinčių. Balsuojame dėl atleidimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 63, balsavo 62: už – 29, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
(Balsai salėje) Dar nėra kandidato, laukiame kandidato.
17.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3348(2) (pateikimas)
Toliau kitas darbotvarkės 2-27 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3348(2). Pranešėjas – A. Palionis. Prašom. Pateikimas.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vykdydami parlamentinę veiklą, taip pat stebėdami viešąją erdvę pastaruosius dvejus metus, matome, kaip mūsų gyventojams kyla elektros kainos. Tvirtinant dabar jau ir nuo 2024 m. sausio 1 d. elektros kainos didėja. Mažėja dujų kaina, bet mažėja tik apie 5 %, nors šią vasarą dujų kaina buvo tris kartus mažesnė, negu buvo Lietuvoje įsigyta. O „Ignitis grupė“ deklaruoja milijoninius pelnus ir dividendus. Lygiai taip pat „Lietuvos geležinkeliai“: vadovai gauna didelius atlyginimus, o dabar atleidžia iki 1 tūkst. eurų uždirbančių žmonių virš tūkstančio.
Mes su gerbiamu J. Pinskumi įregistravome nutarimą. Juo norime pavesti Valstybės kontrolei iki kitų metų gruodžio 1 dienos atlikti valstybės valdomos įmonės – akcinės bendrovės „Ignitis grupė“, valstybės valdomos įmonės – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir taip pat valstybės įmonės Registrų centro 2021 ir 2022 biudžetinių metų finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą ir įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimo ekonomiškumą, viešųjų pirkimų tikslingumą, tenkinant perkančiosios organizacijos poreikius, taip pat viešųjų pirkimų vykdymą perkančiosios organizacijos poreikių ir perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, ir atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti porą kolegų. Pirmas klausia K. Masiulis. Prašau, gerbiamasis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasiteirauti tokio dalyko. Kodėl jūsų gražių idėjų taip nenori remti jūsų kolegos iš opozicijos?
A. PALIONIS (MSNG). Teisybę pasakius, mes iš opozicijos nieko daugiau ir neprašėme paremti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ir V. Valkiūnas. Valdemarai, klausite?
A. PALIONIS (MSNG). Mes tikime. Galiu dar papildyt atsakymą?
PIRMININKAS. Taip, palauk, Valdemarai, šiek tiek palauk.
A. PALIONIS (MSNG). Kadangi auditą prašome atlikti iki kitų metų gruodžio 1 dienos, kad to nesusietume su rinkimų laikotarpiu, tai tikime, kad naujoji valdžia, kuri ateis, galės pasinaudoti šiuo auditu (ar opozicijoje, ar pozicijoje, mes nežinome, kur būsime) ir galės palengvinti Vyriausybei darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Andriau, jūs sakėte, bus kita Vyriausybė, kita valdžia. Aš manau, ir jūs būsite toje valdžioje, nes kaip be jūsų, matote, kaip ir be Valstybės kontrolės. Kaip jūs manote, ar nereikėtų stiprinti Valstybės kontrolės? Dvigubinti, trigubinti jos pajėgas, kad Valstybės kontrolė ne kas penkeri metai, kas dešimt galėtų kontroliuoti, bet kas metai prižiūrėtų šias įtartinas ir valstybei priklausančias įmones? Kaip rodo šie tyrimai su „Ignitis“, pasiteisina tas visas jų darbas, tai galima, mano nuomone, dvigubinti jų pajėgas, trigubinti. O kaip jūs manote?
A. PALIONIS (MSNG). Aš manau, kad šie poreikiai turėtų būti atskleisti pačios Valstybės kontrolės, ar jie sugeba vykdyti savo funkcijas, kurios yra pavestos Seimo. Jeigu Seimas dabar yra pavedęs atlikti funkcijas tokias, kokios yra, ir jiems užtenka pajėgumų, tai, taip suprantu, jie ir nesikreipia į Seimą, bet jeigu Seimo būtų pavedimai kur kas didesnės apimties, tai aš sutinku, kad jas reikėtų didinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl nuomonės už, prieš pasisakančiųjų nėra. Galime priimti bendru sutarimu gal? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame, kas… Pateikimo stadija.
Balsavo 72: už – 29, prieš – 14, susilaikė 29. Taip, po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas: tobuliname ar atmetame? Kas už tobulinimą, – už, kas už atmetimą, balsuojame prieš arba kitaip.
Taip, užsiregistravo 74, balsavo 74: už tobulinimą – 33, prieš – 41. Deja, nepritarta, kad tobulintume. Atmesta.
17.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Gintarui Valinčiui laikinai eiti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“ projektas Nr. XIVP-3429 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Gintarui Valinčiui laikinai eiti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“ projektas Nr. XIVP-3429(2). Prašau, gerbiamas A. Žukauskas. Pateikimas. Šiandien tik pateikimas. Prašau pristatyti ir kandidatas turės galimybę atsakyti į kolegų klausimus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, kadangi atleidome ką tik kontrolierę, tai yra siūlomas nutarimo projektas pavesti Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui profesoriui G. Valinčiui laikinai eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas, iki bus paskirtas naujas akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jums klausimų nėra. Ačiū už pristatymą. Ai, S. Tumėnas nori. Prašau, gerbiamasis… Atsiprašau, mane konsultuoja. Gerbiamas Artūrai, ačiū. Klausimai bus kandidatui.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kandidatui.
PIRMININKAS. Gerbiamas Gintarai Valinčiau, prašom į tribūną prisistatyti ir galbūt kolegos turės jums klausimų.
G. VALINČIUS. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Esu Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, jūsų paskirtas. Šiomis aplinkybėmis taryba neturi vadovo. Pasikonsultavęs su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku, sutikau laikinai, iki bus paskirtas naujas kontrolierius, vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti S. Tumėnas. Prašau, gerbiamas Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas profesoriau, ar čia toks netikėtumas buvo, kad dabar jūs eisite tas pareigas, ar tai nebuvo numatyta, kad procedūra nebuvo pradėta anksčiau tikro ieškant, o ne einančio pareigas? Kaip čia taip atsitiko?
G. VALINČIUS. Situacija buvo tokia – Lietuvos mokslo taryba atsakinga už kontrolieriaus atranką ir teikimą Seimui tvirtinti. Mes vykdėme procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, gavome vieną kandidatą per visą prašymų dalyvauti konkurse pateikimo laikotarpį, gavome vieną kandidatą. Tas kandidatas buvo Lietuvos mokslo tarybos darbuotoja. Jinai, taip, kaip tai numatyta atrankos procedūrose, reglamente, dalyvavo konkurse. Komisija, sudaryta iš penkių narių, slaptu balsavimu nepritarė kandidatūrai. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kad iš vieno kandidato net negalėjome išrinkti tinkamo Seimui teikti ir likome be kandidatų, turėsime skelbti konkursą iš naujo.
PIRMININKAS. Taip. Ir jūsų nori paklausti V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog noriu pasiteirauti. Kiek suprantu, įvairius raštus, kuriuos mes gauname ir kolegos rodo, pasirašo valdybos pirmininkas E. Butkus. Jūsų kaip ir nėra, jūs būnate komandiruotėse, tai aš dabar galvoju, kaip jūs čia suderinsite tas pareigas?
G. VALINČIUS. Lietuvos mokslo tarybos nuostatai numato, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, be kitų funkcijų, atlieka ir labai svarbų Lietuvos mokslo tarybos atstovavimą užsienyje, tai yra Lietuvoje ir užsienyje. Mano komandiruočių yra tiek, kiek racionaliai įvertinus poreikį… tikrai ne visos, kuriose aš galėčiau techniškai dalyvauti, bet tiek, kiek racionaliai įvertinus poreikį man reikia atstovauti. Dažniausiai tai yra komandiruotės, skirtos dalyvauti tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos mokslo taryba, pavyzdys yra „Science Europe“, tai yra iš esmės tarybų asociacija, Europos mokslo tarybų asociacija, taip pat susitikimai su aukščiausio lygio pareigūnais, pavyzdžiui, su Prancūzijos tyrimų tarybos pirmininku, praeitą mėnesį įvyko susitikimas su Ispanijos mokslinių tyrimų tarybos prezidente, ir kitais aukšto lygio pareigūnais, kur mano asmeninis dalyvavimas yra būtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Tiesiog į klausimą neatsakė, kaip suderins funkcijas, nes kontrolierius turi čia ir dabar dirbti, o jūs labai dažnai užsienyje būnate, tai aš nematau logikos. Čia iš tikrųjų labai, na, svarbios pareigos yra.
PIRMININKAS. Žinote, jo teisė atsakyti taip, kaip jis atsako, o mūsų teisė suprasti, ar atsakė, ar neatsakė. Ačiū, gerbiamas pretendente.
G. VALINČIUS. Ačiū už patikslinimą. Gal galėčiau atsakyti? Be jokios abejonės, darbas pusantro etato yra didelis iššūkis. Aš tikrai nepasakyčiau, kad labai veržiuosi į šitas pareigas, bet matydamas tą situaciją, įvertindamas visas aplinkybes, vertindamas šitos organizacijos darbo specifiką aš sutikau imtis ir atitinkamai koreguoti savo darbo tvarkaraštį taip, kad tos minimalios funkcijos, kurias turėtų vykdyti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, būtų tinkamai atliktos per laikotarpį, per kurį mes, tikiuosi, sėkmingai parinksime naują kandidatą ar kandidatę tvirtinti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pretendente. Jūs atsakėte į klausimus. Nutarimas dėl paskyrimo laikinai eiti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas, tikiuosi, bus priimtas šeštadienį. Ačiū jums, ačiū kolegoms.
17.41 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 19, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3398 (pateikimas)
Teikiu svarstyti rezervinį 2 klausimą – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 19, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3398. Pateikimas. Pristatys gerbiamas kolega P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu teikiame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12, 19, 24, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą su viena pagrindine idėja – leisti ūkinėje veikloje ne tik ginklų pardavimą ar nuomą, bet ir panaudą, nes šiuo metu tokio būdo turėti ginklus nėra.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato du teisėtus ginklų gavimo būdus, o mes siūlome ir panaudą. Kam realiai praktiškai tai būtų taikoma? Realiai šauliams. Įstatymas, aišku, įgalina ir kitus variantus, bet turbūt suprantame, kad verslas, kuris užsiima verslu, ir toliau siektų pardavinėti ar išnuomoti, bet štai Šaulių sąjunga, kuri turi ginklus, kuriuos perdavė valstybė, arba už valstybės biudžeto lėšas įsigytus ginklus, arba už paramos lėšas įsigytus ginklus, jų negali perduoti, tiesiog padovanoti ar negali nuomoti. Todėl būtų siūlymas įdiegti panaudą.
Kuo tai būtų geriau? Aš, pavyzdžiui, galiu iš praktikos labai trumpai pasakyti. Aš pats esu šaulys. Kai įstojau į kovinius šaulius, man buvo skirtas ginklas. Jį išsivalėme, vienąkart pasižiūrėjome, priklijavo numerį. Bet paskui kiekvienąkart dalyvaudamas pratybose, deja, tu gauni kitą ginklą iš ginklinės, nes kiekvieną kartą važiuoja rinktinės atstovai, paima, atveža, išsidaliname ir niekas labai nežiūri, kad būtent tas tau priskirtas ginklas ir patektų į tavo rankas. Kokia prasmė tada yra prisišaudyti, prižiūrėti, kokia prasmė užsidėti priedėlius, taikiklius ir taip toliau?
Todėl manytume, kad galėtų būti skirti Šaulių sąjungos nariams panaudai. Jie galėtų laikyti namuose pagal kitą galiojantį teisės aktą, kad šiuo metu gali laikyti namuose, ir prižiūrėti tuos ginklus kaip savo. Trumpai galbūt tiek. Jeigu būtų klausimų…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų yra norinčių paklausti. Pirmas klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Pauliau, kokių rūšių ginklus jūs panaudai galvojate?.. Ar tai bus išplėstinis sąrašas iki džipų, kažkokių automobilių, ar tik lengvųjų šaunamųjų ginklų, nes ginklai yra rimtas dalykas? Kokias jūs matote tas perspektyvas?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ginklai tikrai rimtas dalykas. Apie automobilius čia nėra kalbama – apie ginklus. Tai B, C ir D kategorijų ir A kategorijos ginklai, kurie yra apibrėžti 3 straipsnio 6–10 punktuose. Tai yra būtent tie, kuriuos leista įsigyti kariams, kariams savanoriams ir šauliams. Kalbama apie šituos ginklus.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Kupčinskas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti dėl kontrolės, kas vis dėlto kontroliuos tos panaudos sutarties vykdymą? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Tai būtų vykdoma pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Kiekvienas šalia ginklo gautų ir ginklo kortelę, tai yra kaip dabar ginklo pažymėjimą, na, mes taip pat visi, kurie turi ginklus, turi laminuotą, vadinasi, tą ginklo pažymėjimą, kurį išduoda parduotuvės ar visi kiti subjektai, kurie turi teisę parduoti ginklus. Šiuo atveju būdavo išduodamas toks dalykas. Kaip ir visada, ginklų kontrolę užtikrina policija, tikrina, kaip tu jį laikai, sąlygas. Bet šiame įstatyme, na, ne apie tą aspektą kalbama.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Klausia A. Kupčinskas. Prašau, Andriau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš palaikau ir pritariu tai idėjai, nes iš tiesų dabar išeina, kad, nežinau, kaip yra Vilniuje, bet Kaune, pavyzdžiui, jeigu tu nori pasiimti ginklą, tai dažniausiai važiuoji į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir tenai pusę laiko sugaišti, pusę dienos, pasiimdamas, paskui grąžindamas, valydamas ginklus. Aš tikiuosi, kad ta tvarka, ką ir K. Vilkauskas galėtų pasakyti, kad ta tvarka kaip Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kai priskirta kiekvienam asmeniui asmeniškai tam tikras ginklas, būtų tikrai pažanga į priekį.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Taip, galiu patvirtinti iš tikrųjų, nes tenka važiuoti ir automobiliu atskiru, turi vėlgi ginklus lydėti ginkluota apsauga, tai tas asmuo, kuris iš rinktinės paima, turi taip pat būti su trumpavamzdžiu ginklu, taigi išvažiuoti gerokai anksčiau, tarkime, prieš pratybas, kad visus tuos ginklus paimtų ir atvežtų į pratybų vietą, Tai čia, žinoma, palengvintų.
PIRMININKAS. L. Girskienė. Kolege, prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti jūsų, kokius reikalavimus turėtų atitikti šaulys, norėdamas gauti ginklą panaudai, ir kokie reikalavimai būtų taikomi vietai, kurioje būtų laikomas ginklas?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Šiame įstatymo projekte kalbama ne apie tai. Apie jūsų minimas sąlygas kalbama kitose įstatymo vietose, kurias mes esame anksčiau priėmę. Natūralu, kad atitiktų reikalavimus, turi turėti išduotą leidimą. Vėlgi šiuo metu egzaminus vykdo Šaulių sąjunga, tarkime, jeigu kalbame apie šaulius. Vykdomas medicininis patikrinimas bet kurio asmens, kuris nori įsigyti ginklą. Visų pirma jis turi turėti leidimą tam ginklui. Jeigu norėtų pasinaudoti mūsų projekte įvedama nauja panaudos teise, jis mažų mažiausiai turi turėti leidimą tos kategorijos ginklui, o leidimą jis gali turėti tik tada, jeigu jis užtikrina laikymo sąlygas. Tai, natūralu, yra seifas, jeigu yra A kategorijos, yra signalizacija, yra, vadinasi, policijos patikrinta laikymo vieta ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti du. Aš negaliu. Taip išreiškiu savo palaikymą. K. Vilkauskas. Prašau už abu pakalbėti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už tai, kad užleidote. Tikrai yra naudingas ir labai geras projektas, ypač kariams, atsiprašau, šauliams, nes, kaip minėjo kolega Andrius, kariai savanoriai šiuo atveju turi daugiau galimybių, nes jie turi savo priskirtą ginklą, ir tai labai logiška, nes vis tiek reikia ne tik išmokti naudotis ginklu, bet paskui ir tobulinti savo įgūdžius. Noriu palaikyti šį įstatymo projektą ir pakviesti balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tai gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas komitetas, na, turbūt, žinoma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysime Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Pritariame? Ačiū, pritarta.
17.48 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3419 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3419. Pateikimas. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt niekas neabejoja tuo, kad turime sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais poreikiais integruotis, ir integruotis į mokyklas, integruotis į bendraamžių klases. Savaime suprantama, tie žingsniai yra daromi ir nemažai padaryta, kalbant apie universalaus dizaino mokyklas. Iš tikrųjų patalpos yra pritaikomos, vyksta tam tikri procesai ir tai yra šaunu.
Džiaugiuosi, kad daugelis tėvų ne tik supranta, kad integracija yra į tam tikrą patalpą, tam tikrą mokyklą, tačiau vėlgi reikalingas ir tam tikras kompleksas visų kitų paslaugų. Tai yra ir specialistai, kai kuriose vietose iš tikrųjų galbūt ir daugiau specialistų, ir tam tikros patirtys, kurios įgyjamos laikui bėgant tam tikrose mokyklose.
Tačiau mes pasirinkome tam tikrą principą, kad į bendrojo ugdymo mokyklas galima ateiti, vadinasi, ir jose mokytis, atsižvelgiant į teritorinį principą. Ir susidaro tam tikros problemos, iš tikrųjų atsiranda problema rinktis tėvams galbūt geresnę paslaugą, nes taip susiklostė, kad kai kurios mokyklos yra pažengusios toli į priekį įvairiais aspektais. Vienos galbūt materialinės bazės požiūriu, tai yra įsirengusios liftus, tai susiję su integracija žmonių su judėjimo poreikiais. Taip pat yra, bent jau žiūriu į savo rajoną, tiksliai žinau, kurios yra pažengusios su regos negalia, su klausos negalia. Taip pat žinau ir bendrojo ugdymo mokyklų, kurios jau turėjo tam tikrų vaikų, integruoja į klases, ir tas procesas vyksta. Deja, yra ir tokių, kurie supranta integraciją paprastai: atvežiau į mokyklą, atidaviau ir, atrodo, ta problema išspręsta. Šiuo atveju susiduriame su tam tikra problema, kad vis dėlto turime sudaryti teisę tėvams ir vaikams, aišku, atsižvelgiant į jų poreikius, integruotis ne visai pagal teritorinį principą. Galbūt sudaryti galimybes šiek tiek pasirinkti. Pavyzdžiui, mes iš apygardų turbūt žinome tam tikras mokyklas, kur, ko gero, atsiradus tam tikrai problemai, susijusiai su vaikais, jeigu turi tam tikrą negalią, norėtų integruoti į tą mokyklą. Ir sąlygos tikrai turi būti tam sudarytos.
Šis įstatymo projektas ir kalba apie tai, kad vis dėlto turime sukurti tam tikrus mechanizmus, kurie suteiktų tam tikras galimybes tikslingai, atsižvelgiant į visą kompleksą paslaugų, tėvams rinktis tam tikras mokyklas ir integruoti ne tik į arčiausiai esančią mokyklą. Aišku, turbūt kelias yra tas, kad vis dėlto turėtume stengtis visose mokyklose daliai sukurti tam tikras sąlygas, kad kiekviena mokykla galėtų atlikti tam tikras paslaugas. Deja, žiūrint į kitų šalių patirtį, to nėra. Nėra taip, kad kiekviena mokykla galėtų sukurti tam tikrą bazę, komplektą specialistų, ypač kas susiję su dideliais ir vidutiniais poreikiais. Šiuo atveju turbūt iš Seimo čia mes tikrai negalėtume matyti ir organizuoti to proceso, teises ir galimybes turėtų turėti tam tikros savivaldybės. Aišku, į tai turėtų įsitraukti ir tam tikros institucijos. Įstatyme siūloma, kad vis dėlto tame procese dalyvautų tiek Vaiko teisių, tai yra Vaiko gerovės komisija, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad šis procesas būtų prižiūrimas. Savaime suprantama, turbūt reikėtų diskutuoti apie tai, nes jau dabar, pateikus įstatymą, girdėti, kad būtų galima dar daugiau įtraukti asociacijų, kurios rūpinasi vaikais su negalia, arba apskritai negalios asociacijų, kad jos tikslingai įvertintų tam tikrą situaciją ir padėtų vaikams integruotis, kaip ir minėjau, į klases, kur yra bendraamžiai, bet ir ten, kur yra sudarytos tam tikros sąlygos, kur, kaip ir minėjau, yra specialistai, yra tam tikros patirties, kur iš tikrųjų galima gauti tą paslaugą kiek įmanoma geriau. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Išsamiai pristatyta. Jus nori paklausti penki kolegos. Pirma klausia M. Ošmianskienė. Prašom. Monikos nematau. Tada klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau, už pristatytą projektą. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad įtraukusis ugdymas iš tiesų yra didelis iššūkis, reikalaujantis daug finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau lapkričio 30 dieną yra gautas Lietuvos negalios organizacijų forumo, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos raštai tiek Švietimo komitetui, tiek Žmogaus teisių komitetui. Tai būtų įdomus jūsų vertinimas dėl tuose raštuose išdėstytų argumentų. Ir klausimas, ar jūs derinote prieš teikdamas šitą projektą su asmenų, turinčių negalią, organizacijomis?
Ir antroji klausimo dalis. Jūs Švietimo įstatymo 29 straipsnyje numatote iš esmės galimybę neribotai, esant objektyvioms aplinkybėms, tai yra nepritaikytoms įstaigoms arba trūkstant pedagogų kompetencijos, vėl kurti specialiąsias neįgaliųjų mokyklas, nes niekas negalės užkirsti… Kokie tada saugikliai, jūsų manymu, jeigu purtote galvą, kad įstatymas nesukurs to, nuo ko mes 2020 metais iškėlę galvą – nuo neįgalių žmonių segregacijos – pasitraukėme? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų taip, susipažinęs. Labai svarbu, kad šis įstatymas teikiamas šiuo metu, kai turėsime tikrai nemažą tarpą apsvarstyti, surinkti pasiūlymus, padaryti, klausymus, išsamiai apsvarstyti, išklausyti visas nuomones, kaip minėjau, galbūt ir patobulinti įstatymo projektą, įtraukiant daugiau, kaip ir minėjau, asocijuotų struktūrų. Tačiau taip nėra, kad bus galima bet kur kurti tas specialiąsias klases, nes iš tikrųjų yra sudarytos sąlygos, kaip ir minėjau, nesutikti su mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Iš tikrųjų įsitraukia, kaip ir minėjau, ir Vaiko gerovės komisija, kurioje yra asocijuotos struktūros ir gali būti, taip pat yra ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Manyčiau, tas procesas irgi labai svarbus, nes mums visada trūksta diskusijos, iš tikrųjų mažai. Sprendimus priima vienasmeniškai arba mokykla, arba dar kas nors. Tai turėtų būti procesas, į kurį įsitraukia daug žmonių, nes vaikai su specialiaisiais poreikiais yra ypatingi, jais turėtume pasirūpinti tikrai nuoširdžiai ir visapusiškai.
Šiuo atveju, manau, atvirkščiai, šis įstatymas leidžia įsitraukti daug tarnybų ir matyti tą visą vaizdą, o ne tai, ką mato mokykla arba savivaldybė, arba atskirai asociacija, arba kai kada tėvai, atleiskite, irgi mato labai paprastai – atvedžiau vaiką į mokyklą, vadinasi, viskas gerai, mano patogumui arti mokykla, ir tas procesas atrodo išspręstas. Deja, taip nėra. Vaikui reikalinga gera paslauga.
PIRMININKAS. L. Nagienė. Prašau, Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, gal turite duomenų iš Savivaldybių asociacijos? Gal yra surinkta, kiek mūsų ugdymo įstaigų šiandien yra iš tikrųjų pritaikyta? Šiandien savivaldai yra didelis iššūkis parengti, jeigu, sakysime, visos mokyklos, visos ugdymo įstaigos, ikimokyklinės ir mokyklos, ir profesinės mokyklos, turėtų būti 100 % pritaikytos visiems judėjimo negalią ir kitokią negalią turintiems. Aš manau, gal galite pakomentuoti, kiek iš tikrųjų mes šiandien turime? O gal ateityje svarstant šitą projektą galėtume ir klausymus turėti kartu su Savivaldybių asociacija, nes yra labai svarbu žinoti tiksliai, bent kokius nors orientuotus skaičius, kiek tai kainuotų, jeigu reikia įgyvendinti? Per vienus metus mes to neįgyvendinsime. Nuo kitų metų mes turėtume būti visiškai pasirengę. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Be abejo, Savivaldybių asociacijos balsas čia turbūt bus tikrai svarbus, nes jie atsakingi už tą procesą, jie turi organizuoti.
Kaip ir minėjau, procesas vyksta, aišku, universalaus dizaino mokyklos kuriamos, klasės kai kurios kuriamos, kabinetai taip pat yra. Deja, kaip ir minėjau, patalpos nėra viskas. Didžiausia problema – specialistai. Mes turbūt matome visą sistemą. Iš tikrųjų džiaugiamės, kad ateina daugiau tų specialistų, atsiranda jau daugiau mokyklose švietimo pagalbos specialistų, bet, deja, tam reikia, ypač su psichikos negalia, daug psichologų apskritai, na, ir turbūt ta visuotinė integracija taip pat.
Važiavome mes ir su komitetu, kartu buvome. Iš tikrųjų, kai kur ne visai įmanoma. Aišku, teko bendrauti ir su tėvais, turinčiais vaikų su autizmo problema. Jie buvo išsigandę, kad vaikai negali ilgai išbūti klasėje ir apskritai jie negali būti tarp žmonių. Tai dėl to netgi buvo tokių pasakymų: kodėl aš turiu leisti kankinti į klasę savo vaiką, kai aš galiu ieškoti kažkokių alternatyvų? Tai va čia turbūt geriausiai tas visas problemas ir mato savivaldybės specialistai, nes iš tikrųjų visokių dalykų yra. Iš Seimo paprasčiau matyti, bet, deja, kai nuvažiuoji į vietos mokyklas, gana sudėtingi procesai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Jonaitis. Prašau, gerbiamas Liudai. Liudai, klauskite.
L. JONAITIS (LSDPF). Mielas Edmundai, kolega buvęs ir buvęs Utenos mere, visgi buvo mūsų sistema – specialiosios mokyklos. Dabar mes norime panaikinti specialiąsias mokyklas, kurioms buvo pedagogai specialiai paruošti, ir visas procesas vyko normaliai, ir dabar integruoti specialiųjų poreikių vaikus į darželius ir mokyklas. Tai jūs nuvažiuokite į savo Utenos rajoną, į mokyklas ir pasišnekėkite šituo klausimu. Tai yra mes sudarome tokią situaciją, kad… tiesiog neturime mokytojų padėjėjų. Visą mokymo procesą mes tiek išreguliuojame. Aš galvoju, kad nereikėtų dabar šito svarstyti, o palikti specialiąsias mokyklas, kurios yra rajonuose, ir tegul tie vaikai važiuoja ten ir mokosi. O dabar jūs norite išvis švietimo sistemoje padaryti netvarką. Edmundai, pagalvokite!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, gerbiami kolegos, iš tikrųjų, čia įstatymas ir kalba apie tai, kad būtų protingi sprendimai. Aišku, kiek įmanoma su vidutiniais galbūt, kur įmanoma, galima spręsti, bet tai turi spręsti tikrai specialistai, kurie yra vietoje, kurie mato tikrą situaciją. Na, turbūt mūsų visų priedermė suteikti kiek įmanoma geresnį išsilavinimą. Turbūt ne visą laiką ir specialiosios mokyklos suteikia geriausią išsilavinimą, bet aš sutinku su tuo, kad jeigu yra tam tikrų problemų, tai galbūt specialiosios klasės vienu kitu atveju galėtų likti. Priešingu atveju, tokios klasės turėtų būti su specialiais specialistais, daugiau specialistų. Niekas jų neuždaro iš tikrųjų. Nežinau, iš kur jūs tokios informacijos turite.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai aš padėsiu gerbiamam Edmundui atsakyti. Iš tikrųjų, gerbiamas Liudai, lieka specialiosios mokyklos. Jose yra tie, kurie turi sunkią negalią. Jų negalime integruoti, jie yra su kitais poreikiais. Iš tikrųjų jie negalėtų ugdytis, būti bendroje bendrojo ugdymo klasėje, todėl kai kuriais išimtiniais atvejais mes kalbame apie tai, kad galbūt geriausia yra vaiką nukreipti į tokią mokyklą, kur jau yra geri specialistai ir geba dirbti su tais vaikais, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Manau, kad tikslas yra padėti tėvams nukreipti vaiką, kad jis tikrai būtų gerai ugdomas šitoje vienoje ar kitoje mokykloje ir viename ar kitame darželyje.
Aš galiu pasakyti pavyzdį, susijusį su regėjimo negalią turinčiaisiais. Pavyzdžiui, Mažeikiuose yra visiškai atskiras darželis, kur vaikai su regos sutrikimais būtent ir lanko tą darželį, tą ikimokyklinę įstaigą. Manau, tai yra labai gerai. O jeigu mes padarytume visose, tai yra reikalinga parengti tam specialistus.
Todėl mūsų tikslas yra pasitvarkyti taip, kad sistema būtų iš tikrųjų veikianti ir kad tie vaikai, kurie turi kažkurią vienokią ar kitokią negalią, tikrai gautų išsilavinimą ir galėtų integruotis į bendrojo ugdymo mokyklas ir mokytis kartu su mūsų vaikais.
Tai šiandieną tikrai kviečiu pritarti dėl to, kad mūsų tikslas yra, kad savivalda irgi galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą, ir aptardama su mokyklų vadovais, su steigėjas, ir teikti rekomendacijas.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Prieš kalba T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, šiaip labai nuvilia šitas įstatymo projektas. Man atrodo, jisai paremtas tokia pamatine prielaida, kad žmonės su negalia arba vaikai, turintys specialiųjų poreikių, nėra tokie patys – jie yra kažkokie kitokie, tokie neįgaliukai, invalidukai, kuriais reikia pasirūpinti. Man atrodo priešingai – kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis turi specialiųjų poreikių, ar ne, yra toks pat vaikas ir jis turi teisę mokytis kartu su visais.
Aš puikiai suprantu, ką reiškia įtraukusis ugdymas ir su kokiais iššūkiais susiduria tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skatindama šitą procesą; visą įdirbį, kurį daro neįgaliųjų teisių organizacijos, bendradarbiaudamos su ministerija. Šitas projektas po ketverių metų proceso viską paima ir išmeta į šiukšlių dėžę.
29 straipsnyje parašyta, kad, jeigu egzistuoja objektyvios aplinkybės ir egzistuoja kita švietimo įstaiga, kuri yra pritaikyta geriau, vaikas su specialiaisiais poreikiais yra nukreipiamas ten. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad į savivaldybes grįžta specialiosios mokyklos, – tai, dėl ko ką tik girdėjome iš kitos salės pusės advokataujant, kad yra labai gerai turėti tuos specialiųjų poreikių vaikams skirtus getus.
Tai aš manau, kad pereinamasis laikotarpis gali būti reglamentuojamas ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais. Įstatyme to atsisakyti negalima. Labai raginu visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Galime balsuoti, ar bendru sutarimu? Balsuojame. Ne, ne, balsuojame, balsuojame. Nuomonės išsiskyrė, tai natūralu, kad…
Užsiregistravo 64, balsavo 62: už – 45, prieš – 8, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomo nesiūloma. Svarstyti aštuntoje… Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai atsiprašau, pati kalbėjau už, o nepabalsavau už. Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Įskaitysime, L. Nagienė dėl protokolo – už. Dar kartą kartoju: pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą A. Jakavonytę.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėl komitetų. Norėčiau Žmogaus teisių komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu Žmogaus teisių komitetui? Ačiū, pritarta.
18.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3401(2) (svarstymas ir priėmimas)
Taip, gerbiama Angele. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3401(2). Svarstymas. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kultūros komitetas 2023 m. gruodžio 20 d. posėdyje apsvarstė ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar dar turi galimybę pasisakyti ponia V. Ščiglienė. Jūsų 10 minučių. Jūsų žvaigždžių valanda dar kartą. Prašom.
V. ŠČIGLIENĖ. Ačiū. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nuoširdžiai dėkoju Kultūros komitetui, visiems Seimo nariams. Simboliška, kad besibaigiantys metai sutampa su mano kadencijos pabaiga. Beveik prieš savaitę turėjome paskutinį 2023 metų Paveldo komisijos posėdį, apžvelgėme, kokie ypač turiningi darbų buvo besibaigiantys metai. Džiugina ir tai, kad į šiuos rinkimus komisijos esu palydėta su didžiuliu palaikymu, tikėjimu, komisijos narių pasitikėjimu, naujai išrinktų trijų komisijos narių ir visos komandos. Tai laikau viena svarbiausių paskatų tęsti pradėtus darbus ir siekti antros kadencijos. Todėl noriu padėkoti Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir visai administracijos komandai.
Kandidatuodama pirmą kartą, tai vertinau kaip ligi šiol neturėtas, tačiau labai svarbias mane ištikusias patirtis. Siekiant antros kadencijos, tai jau kitas įvykis, tai yra kolegialaus pasitikėjimo, rezultatų įvertinimo ir tikėjimo perspektyvomis. Paveldo komisija pataria paveldo politiką įgyvendinančioms institucijoms. Ją sudaro 12 ekspertų. Trejų su puse metų darbas ir įvykiai parodė, kad esame svarbūs visuomenei, paveldo bendruomenėms ir paveldu besirūpinančioms institucijoms. Todėl Paveldo komisijos vardu noriu padėkoti už išreikštą palaikymą ir joms. Daugiausiai jėgų ir tikėjimo mums suteikė žinojimas, kad esame reikalingi žmonėms, kuriems rūpestis Lietuvos paveldu yra pašaukimas, profesija, aistra ir gyvenimas.
Kultūros paveldas nėra problema. Tai dovana iš praeities ir tvarus išteklius ateičiai. Jeigu paveldo nesunaikiname ir išsaugome, jis visuomet alsuoja užfiksuotu laiku ir juntama vietos dvasia, verčių visuma, ko tiesiog negali turėti joks kitas naujas tviskantis objektas. Mūsų visų siekis, kad paveldo svarbą vienodai suvoktų visi šalies piliečiai. To dar nesame pasiekę.
Taip pat nepamirškime, kad paveldas yra nacionalinio saugumo dalis. Į mūsų kultūros paveldą yra įrašyta mūsų istorija, liudijanti Lietuvos nepriklausomybę nuo seniausių laikų, mūsų pasiekimus tarptautinėje politikoje, mene ir moksle. Todėl saugokime unikalų Lietuvos paveldą, įveiklinkime ir pasakokime nuostabias paveldo istorijas. Šią galimybę dirbti paveldui ir Lietuvos valstybei aš ypač vertinu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji. Ačiū už pasisakymą.
Priėmimas. Diskusijoje dalyvauti nebuvo užsirašiusių. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, noriu pasitikslinti. Kadangi turime patvirtinti, kaip suprantu, slaptu balsavimu kandidatūrą, ar čia kitas…
PIRMININKAS. Po motyvų, jeigu galima.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Po motyvų. Gerai, supratau.
PIRMININKAS. Nėra motyvų? Gerai. Tuomet, Radvile, įgarsinkite tai dabar jau tikrai.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti balsavimą įvykdyti šeštadienio posėdyje. Kadangi dabar reikėtų…
PIRMININKAS. Reikėtų pertraukos paprašyti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Taip, tada prašau pertraukos, taip formuluoju.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu pertrauka iki šeštadienio, tai yra iki kito posėdžio. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Pertrauka iki kito posėdžio. Gerbiamoji pretendente, balsavimas dėl jūsų kandidatūros bus slaptas ir tai vyks ateinantį šeštadienį. poryt.
18.10 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 101 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3393 (pateikimas)
Taip, ir liko mums visai nedaug, kolegos. Kviečiu J. Sejonienę. Rezerviniai 4.1 ir 4.2 klausimai… Atsiprašau, rezervinis 4.1 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 101 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3393 ir po to bus dar kitas. Prašau, gerbiamoji Jurgita.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi nėra Justo, pagrindinio iniciatoriaus šio įstatymo projekto, tai aš pasistengsiu pristatyti. Įstatymo projektas iš esmės yra nesudėtingas. Siūlome pailginti laiką, kuomet jaunimas, jauni žmonės negalėtų dalyvauti, žaisti azartinių žaidimų, taip pat ir nuotolinių žaidimų. Iki šiol tai buvo 18 metų, mes siūlome pailginti šį laiką iki 21 metų.
Galiu paaiškinti, kodėl. Argumentai yra labai aiškūs, įrodyti moksliškai, patvirtinti. Jauname amžiuje lengviau ir greičiau formuojasi priklausomybės, atsakomybės jausmas gali būti nepakankamai susiformavęs, nes emocijų kontrolė, valia, loginis mąstymas dar tik formuojasi, mokslininkai sako, kad tas procesas vyksta iki 24 metų. Pradėjus lošti jauname amžiuje, yra didesnė priklausomybės susiformavimo ateityje rizika ir atvirkščiai – kuo vėliau žmogus pabando lošti, tuo mažesnė priklausomybės susiformavimo rizika. Jaunimas, turintis priklausomybę nuo lošimų, dažniau turi koegzistuojančių psichikos problemų, ypač nuotaikos sutrikimų ir nerimo, dažniau vartoja psichoaktyvias medžiagas. Taip pat priklausomybė nuo azartinių lošimų, o ypač jauname amžiuje, turi aibę neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichikos sveikatos sutrikimų, kriminalinį elgesį, vėliau sunkumus šeimoje, prastus tėvystės įgūdžius, bendravimo ir socialinių problemų, tokie žmonės sunkiau susiranda draugų, sunkiau susidoroja su sunkumais ir panašiai. Taip pat jauni žmonės, aišku, menkiau suvokia lošimo pasekmes arba jas suvokia nevisiškai. Be to, dažniausiai jie neturi pajamų, dėl to didėja finansinė našta tėvams. Yra pastebėta, kad yra ženkliai didesnė savižudybių rizika, jeigu jaunas žmogus yra priklausomas nuo lošimų.
Daugelyje šalių apskritai išskiriama, mes siūlome 21 metus, daugelyje šalių išskiriama, kad į tokią rizikos grupę patenka žmonės iki 24 metų. Šiuo metu, Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, panašu, kad net 7 % priklausomų nuo lošimų žmonių priklauso 18–20 metų amžiaus grupei. Man atrodo, kad šis procentas yra tikrai reikšmingas. Manau, kad šiuo įstatymo projektu siūlytume nespręsti problemų, jeigu leistume jauniems žmonėms iki 21 metų lošti azartinius žaidimus ir nuotolinius žaidimus. Būtent reikia užkirsti jiems kelią, todėl prašau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų noriu paklausti, nepabėkite. Dar vieną prašysiu. Taip, T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, labai dėkoju už šį pasiūlymą, man atrodo, kad čia mes bendru sutarimu pritarsime. Bet klausimas mano yra dėl azartinių lošimų, vykdomų internete. Tai yra labai sparčiai populiarėjantis lošimo būdas, suprantama, kad ten reguliuoti amžių yra sunkiau, bet gal yra jūsų pasiūlymų, kaip neleisti aštuoniolikmečiams taip pat dalyvauti tuose lošimas? Ar yra koks nors planas šiuo klausimu?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Tomai. Geras klausimas. Įstatymo projekte toks planas nenumatytas, nors numatyta neleisti jaunesniems negu 21 metų žmonėms dalyvauti ir nuotoliniuose lošimuose. Aišku, jų kontrolė vyksta taip, kaip iki šiol vyko, bet, matyt, apsvarstyti papildomas kontrolės priemones, ypač šių jaunų žmonių, tikrai reikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, jis buvo tik vienas. Dar minutėlę, dar vienas įstatymo projektas. (Balsai salėje) Čia ne lydimasis, yra visai kitas. Dar vienas. Rezervinis 4.2 klausimas…
Nebaigiau procedūros. Už ir prieš kalbės? Nėra. Yra. Atsiprašau, gerbiama Jurgita.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip, gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Už kalba pati Jurgita. Iš tribūnos negalima kalbėti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. P. Saudargas atsisako? Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu? Po pateikimo pritarta. Taip, dar kartą įgarsinsiu, kad pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) Seimo sesijoje.
18.15 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 2021 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3109 (pateikimas)
Ir dar vienas, susijęs – Baudžiamojo kodekso papildymo 2021 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3109. Pašom, gerbiama Jurgita.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs iš esmės teisus, tai nėra lydimasis, bet susijęs projektas. Kadangi mes nustatome naujus ribojimus, tai ir naujos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos reikalingos, idant būtų bandoma pažeisti Azartinių lošimų įstatymą, kad, žinoma, būtų taikomos adekvačios bausmės.
PIRMININKAS. Klausti nėra norinčių. Už nori kalbėti V. Semeška. Atsisako. Tada P. Saudargas. Irgi atsisako. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Ne, norite balsuoti. Gerai, atsiprašau. Teikiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kaip norite kitaip.
Balsavo 55: už – 44, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) Seimo sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu dėl šito? Ačiū, pritarta.
Ir dar vienas, turiu įgarsinti, rezervinis 1 klausimas, bet nėra pranešėjų, pateikėjų. Čia dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“. Čia tikrai nėra degantis klausimas, tai padarysime.
18.17 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai – paskutinis klausimas. Matyt, yra, nes Sekretoriatas primygtinai sako, kad reikia išklausyti. D. Kepenis ir V. Valkiūnas. Dainiaus nėra. Valdemarai, prašom. Ir Laurynas nori? Prašom, įjungta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau Laisvės frakcijos vardu paprašyti pertraukos dėl šito klausimo. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas, bet neįgyvendinamas. Valdemarai, prašom. Kas gali uždrausti Valdemarui pasakyti? Baikite, ką jūs. Prašom, Valdemarai.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pakalbėti apie skurdą. (Balsai salėje: „Oooo.“) Aš pats vaikystę praleidau nelabai turtingai, bet mane sujaudino ši politika dabar prieš Kalėdas, sutinkant Naujuosius metus, kad „Maltiečių sriuba“ gelbėja badaujančius ir skurstančius Lietuvos piliečius. Lietuvos visuomeninis transliuotojas dar vadina tai ir švente, kai negali likviduoti skurdo ir bado. Premjerė, ministrai kaip galima ciniškai badą ir skurdą vadina švente, diskredituoja, žemina Lietuvą. Statyti oro uosto terminalui pinigų yra, o nugalėti badui ir skurdui neturi.
Per televiziją rodė, kad Marijampolėje močiutė badauja ir kad „Maltiečių sriuba“ jai gelbėja gyvenimą. Aš Seimo nario, kolegos, kaimyno, suolo draugo K. Mažeikos paklausiau, kas ten vyksta Marijampolėje, kodėl žmonės badauja ir gelbėja tik „Maltiečių sriuba“? K. Mažeika sako: kai mes buvome valdžioje, taip nebuvo. Tai klausimas, ką daro rajonų socialinės paramos skyriai – nedirba ar dirba, ar jie yra diskriminuojami? Lietuvoje išplito Maisto bankas ir kiti, kad skurdą mažintų. Anksčiau skurdą… mano vaikystės laikais buvo įžeidimas pavadinti skurdžiumi. Tai – patyčios. Aš manau, nepriteklius gali būti, bet kad čia dabar skurdžius, kad šventė yra būti skurdžiai, aš nemanau, kad čia yra mūsų siekiamybė. Kaip gali valstybė ir valdančioji dauguma, ir visi tai toleruoti, pakęsti, kad sriuba gelbėja badaujančius? Arba, kaip rodo per televizorių, parodė, kad anūkė džiaugiasi, kad „Maltiečių sriuba“ padeda jos močiutei. Tai kur ta anūkė žiūri, kad močiutės neprižiūri, kur tie jos tėvai, kad močiutė išgyvena tik iš „Maltiečių sriubos“? Kas vyksta Lietuvoje?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Na, ir paskutinis šios dienos veiksmas – registracija.
Taigi, kolegos, skelbiu 2023 m. gruodžio 21 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) Matysime, kiek čia užsiregistravo – net 8. Tai va. Gero vakaro visiems. Iki.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.