LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.173, 4.177 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus antrojo SKIRSNIO, 4.184, 4.189 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo IR PENKTOJO skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 746 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS HIPOTEKOS REGISTRO ĮSTATYMO NR. I‑1544 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-1539 5, 11, 15, 17 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SUTARČIŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. XI-1140 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 46 IR 491 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4. 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4.1921, 4.1941 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XI-1842 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DIZAINO ĮSTATYMO NR. IX-1181 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. IX-1068 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 103 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PATENTŲ ĮSTATYMO NR. I-372 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. I-1513 81 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1981 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 16 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4. 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo Nr. XI-1842 pakeitimo įstatymo (toliau – CK pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo Nr. IX-1181 42 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 103 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 47 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 81 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 40 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2 krypties „Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas“ 4.2.1 darbo „Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo) reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) bei įrankių patobulinimas“ 11 punkte numatytą priemonę „Įkeisto turto registravimo teisinio reguliavimo peržiūra ir siūlymų dėl tolesnio reglamentavimo ir (ar) kitų būtinų imtis veiksmų, užtikrinančių gerosios praktikos šioje srityje įgyvendinimą, pateikimas Vyriausybei“.
Įstatymų projektais siekiama patobulinti ir paspartinti šiuo metu veikiančio Lietuvos Respublikos hipotekos registro (toliau – Hipotekos registras) veiklos procesus: sukurti elektronines paslaugas įkeitimo sandorio šalims, optimizuoti sąveikas su susijusiais registrais, skatinti naudotis įkeitimo institutu. Bus nustatytas įstatyminis pagrindas valstybės informacinių išteklių optimizavimui: įkeitimai bus registruojami Sutarčių registre (Sutarčių registras bus reorganizuotas ir vadinsis Sandorių ir teisių suvaržymų registru), kuriame šiuo metu jau yra registruojamos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys, lizingo sutartys, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartys, hipotekos bus registruojamos reorganizuotame Nekilnojamojo turto registre, nebeliks Hipotekos registro.
Siekiant Lietuvai įsitraukti į regioninį ir pasaulinį privatinės teisės (verslo taisyklių) harmonizavimo ir unifikavimo procesą, Įstatymų projektai buvo parengti atsižvelgiant į Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ tyrimo metu pateiktas rekomendacijas ir Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Įstatymų leidėjo gido užtikrintiems sandoriams nuostatas, įtvirtinančias tikslą, kiek įmanoma supaprastinti užtikrinimo teisių procesus. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ tyrimo metu Lietuvai nebuvo skirta balų už tai, jog Lietuvoje nėra modernaus įkeisto turto registro, kuriame įkeisto turto įregistravimą, pakeitimus, atšaukimą ir paiešką būtų galima vykdyti internetu ir registras būtų prieinamas bet kuriai suinteresuotai trečiajai šaliai. Įgyvendinus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, būtų pagerintas Lietuvos reitingas Pasaulio banko „Doing Business“ tyrime.
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro užsakytą galimybių studiją „Lietuvos Respublikos hipotekos registro modernizavimas“, kurios metu buvo išnagrinėta pasaulio valstybių praktika, taikomi hipotekos ir įkeitimo modeliai, įvertintos alternatyvos, atsižvelgiant į finansinius rodiklius bei ekonominę ir socialinę naudą.
Taip pat po neformalių konsultacijų su Pasaulio banko ekspertais ir susipažinus su Pasaulio banko teigiamai įvertintu Latvijos Respublikos teisiniu reguliavimu, siūloma keisti Civilinio kodekso 4.202 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad, vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais, tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė, išskyrus atvejus, kai sandorio šalys susitaria kitaip. Šis pakeitimas leistų užtikrinti, kad sandorio šalys galėtų pačios susitarti dėl disponavimo įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais, atsižvelgdamos į šių objektų pobūdį, šalių tarpusavio santykius ir pan.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatoriai – Teisingumo ministerija kartu su valstybės įmone Registrų centru. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. (8 5) 266 2993, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Virmantė Voinilko, tel. (8 5) 266 2895, el. p. [email protected], kartu su valstybės įmonės Registrų centro Teisės departamento Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vadove Giedre Malikėniene, tel. (8 5) 231 3609, el. p. [email protected].
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Pažymėtina, kad:
3.1. Šiuo metu kilnojamojo turto įkeitimo institutu, kaip vienu iš prievolinių santykių užtikrinimo būdų, naudojamasi itin retai, jis nėra patrauklus civilinių santykių dalyviams – per brangus, ilgas ir sudėtingas bei nepritaikytas patiems šių santykių dalyviams betarpiškai pateikti duomenis registruoti, lanksčiai keisti sutarties sąlygas, pranešti duomenis apie sutarties pabaigą, atlikti sutarties duomenų paiešką ir pan. (sutarties sudarymui, jos pakeitimui ar nutraukimui numatyta privaloma notarinė forma).
Pastebėtina, kad įregistruotų sutartinių įkeitimų skaičius yra itin mažas. Dažnai atliekami sutartinio įkeitimo sandorių pakeitimai, o ne įregistruojami nauji sutartinio įkeitimo sandoriai. 2013–2017 m. laikotarpiu įkeitimai, lyginant su hipoteka, tesudarė 10–14 proc. (pvz.: 2017 m. 31 930 sutartinių hipotekų ir tik 3 435 sutartinių įkeitimų, t. y. tik 11 proc.). Kredito įstaigos yra verslo subjektai, kurie orientuoti paslaugas suteikti greitai, pigiai ir kokybiškai. Esama situacija rodo, kad verslo subjektai nenaudoja įkeitimu užtikrintos prievolės, nes tai brangina ir pratęsia kredito suteikimo procedūrą.
Pažymėtina, kad dėl šių praktikoje ne itin dažnai naudojamų įrankių bei dėl to, kad Hipotekos registre nėra galimybės kreditoriams betarpiškai įregistruoti, keisti duomenis ar atsisakyti įkeitimo sandorių elektroninėmis priemonėmis bei registras neveikia pranešimų pagrindu pagrįsta sistema, Lietuva prarado balus ,,Doing Business 2017“ tyrimo reitinge.
3.2. Šiuo metu hipotekos, kaip nekilnojamojo turto įkeitimo instituto, registravimas dubliuojamas dviejuose valstybės registruose – hipoteka kaip sandoris ir daiktinė teisė registruojama Lietuvos Respublikos hipotekos registre ir kaip juridinis faktas – Nekilnojamojo turto registre, kas nėra racionalu valstybės informacinių išteklių tvarkymo aspektu ir sąlygoja papildomas laiko, žmogiškųjų ir techninių pajėgumų sąnaudas.
3.3. Pastebėtina, kad šiuo metu notaras dalyvauja hipotekos ir įkeitimo išregistravimo procese, kai hipoteka ar įkeitimas baigiamas tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą (be šalių ginčų), kas sąlygoja sutarties šalims papildomas sąnaudas ir apsunkina notaro darbą.
Tvarkant Hipotekos registrą, dažnai pastebimas nemažas laiko skirtumas tarp faktinės hipotekos pabaigos, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, ir hipotekos išregistravimo iš Hipotekos registro. Taip atsitinka dėl to, kad kreditorius, skolininkas arba turto savininkas prašymą dėl hipotekos pabaigos privalo pateikti notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoti Hipotekos registrui. Toks pat laiko skirtumas pastebimas ir nuo įkeitimo pabaigos iki jo išregistravimo. Dėl šio laiko skirtumo susidaro situacija, kai Hipotekos registre tvarkomi neteisingi duomenys (pasibaigę hipoteka ar įkeitimas vis dar įregistruoti registre, kas gali pažeisti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Šiuo metu notaras, perduodamas duomenis Hipotekos registrui, įsitikina, kad:
įkeitimo ar hipotekos išregistravimo prašymą padavė tinkamas, atitinkamai Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 3 dalyje ir 4.197 straipsnio 7 dalyje nurodytas, subjektas (t. y. kreditorius, skolininkas arba turto savininkas);
visa pagrindinė prievolė yra įvykdyta (kartu su prašymu išregistruoti įkeitimą ar hipoteką notarui turi būti pateikti įrodymai, jog yra įkeitimo / hipotekos pabaigos pagrindai (pvz.: kreditoriaus patvirtinimas).
3.4. Remiantis „Doing Business 2018“ vertinimo ataskaitos duomenimis, Pasaulio bankas paskyrė Lietuvos Respublikai 6 iš 12 galimų taškų pagal kredito gavimo rodiklio juridinių teisių indeksą. Vadovaujantis neformaliomis konsultacijomis su Pasaulio banko ekspertais bei susipažinus su Pasaulio banko teigiamai įvertintu Latvijos Respublikos teisiniu reguliavimu, Lietuvos teisiniame reguliavime turėtų būti numatytas lankstesnis reguliavimas dėl įkeisto turtinio komplekso disponavimo. Atitinkamai siūloma tikslinti su tuo susijusias Civilinio kodekso nuostatas (4.202 straipsnį).
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektuose siūloma, kad:
4.1. Notaro dalyvavimas nebūtų privalomas įkeitimo sandorių sudarymo, tvirtinimo bei duomenų perdavimo viešam registrui procesuose. Sutartinis (priverstinis) įkeitimas būtų registruojamas, duomenys tvarkomi ir saugomi Sandorių ir teisių suvaržymų registre (reorganizuotame Sutarčių registre) (po reorganizavimo panaikinto Hipotekos registro objektai paskirstomi Nekilnojamojo turto registrui ir Sandorių ir teisių suvaržymų registrui).
Nauju teisiniu reguliavimu siūloma atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo šalių sudaromo įkeitimo sandorio bei duomenų apie sudarytą sandorį perdavimo viešam registrui procese. Siūloma, kad šalys, sudariusios įkeitimo sandorį, apie tokio sandorio sudarymą viešam registrui galėtų pranešti pačios, užpildydamos pranešimą (pranešimas būtų teikiamas informacinių technologijų priemonių pagalba) arba šalys įkeitimo sandorį galėtų sudaryti informacinių technologijų priemonių pagalba naudodamosi valstybės įmonės Registrų centro savitarnoje pateiktomis įkeitimo sutarčių formomis. Įkeitimas pirmuoju atveju viešame registre būtų registruojamas šalių pateikto pranešimo pagrindu, antruoju atveju – įkeitimo sandorio pagrindu. Tokių prielaidų sudarymas skatintų šalis įvertinti: sudaryti sandorį ir įkeitimą įregistruoti pačioms, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, ar, šalims pageidaujant (siekiant didesnio teisinio tikrumo ir dengiant papildomomis išlaidomis už sandorio tvirtinimą) dėl sandorio patvirtinimo ir pranešimo viešam registrui apie sudarytą įkeitimo sandorį kreiptis į notarą. Taip pat numatoma, kad posesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre, taip pat numatoma galimybė posesorinio įkeitimo sandorį sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre.
Modernizavimo procese, reorganizavus Hipotekos, Sutarčių ir Nekilnojamojo turto registrus, Sandorių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojami įkeitimai (išskyrus turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, įkeitimus); hipotekos, kurių įkeitimo objektas nėra Nekilnojamojo turto registro objektas: nekilnojamiesiems daiktams prilyginto turto hipotekos, įmonės hipotekos, sąlyginės hipotekos (kai įkeičiamas būsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus sukurtas ateityje arba kurio savininku įkaito davėjas taps ateityje); daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, kai neregistruojami daiktai įsigyjami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys, lizingo (finansinės nuomos), kurio dalykas yra neregistruojamas daiktas, skirtas naudoti verslo tikslams, sutartys ir kitos sutartys.
Atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos registro objektai po šio registro modernizavimo priklausomai nuo įkeičiamo objekto rūšies bus tvarkomi Nekilnojamojo turto ir Sandorių ir teisių suvaržymų registruose, atitinkamai tikslinami registrų objektų sąrašai.
Nekilnojamojo turto registre bus registruojamos ne tik hipotekos (išskyrus hipotekas, kuriomis įkeičiami Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti daiktai), bet ir įkeitimai, tačiau tik tuo atveju, kai įkeitimo objektas susijęs su teisėmis į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą (įkeitimo objektas, apibrėžtas CK 4.204 str.). Įkeičiamos teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įvairios, t. y., ne tik daiktinės teisės, bet ir, pvz., nuomos teisė ir pan. Atsižvelgiant į tai, turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įkeitimas (reglamentuojamas CK 4.204 straipsnyje), kaip tiesiogiai susijęs su nekilnojamuoju turtu, nurodomas Nekilnojamojo turto registro įstatyme, kaip šio registro objektas (11 straipsnio 1 dalis papildoma 9 punktu). Atitinkamai, apibrėžiant Sandorių ir teisių suvaržymų registro objektus, nurodoma išimtis, kad šio registro objektais yra įkeitimai, išskyrus turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, įkeitimus.
4.2. Sutartinė (priverstinė) hipoteka būtų registruojama, duomenys tvarkomi ir saugomi Nekilnojamojo turto registre.
Priėmus Įstatymų projektus būtų sukurtas pagrindas modernizuoti hipotekos ir įkeitimo registravimo procesus – modernizavimo metu būtų reorganizuoti Hipotekos registras, Nekilnojamojo turto registras ir Sutarčių registras, sudarant sąlygas hipotekas ir turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įkeitimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, registruoti ne Hipotekos, o Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai duomenis apie atliktus kilnojamojo turto įkeitimus pateikti modernizuotam Sandorių ir teisių suvaržymų registrui, kuriame šiuo metu jau yra registruojamos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys, lizingo sutartys, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartys. Taip pat Sandorių ir teisių suvaržymų registre bus registruojamos ir kai kurios hipotekos rūšys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kitais nekilnojamojo turto registro objektais (nekilnojamiesiems daiktams prilyginto turto hipotekos, įmonės hipotekos, sąlyginės hipotekos, kai įkeičiamas būsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus sukurtas ateityje arba kurio savininku įkaito davėjas taps ateityje).
Įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu atliekamo hipotekos registravimo dviejuose registruose – Hipotekos ir Nekilnojamojo turto, o hipoteką, kaip daiktinę teisę, siūloma registruoti tik Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registras būtų papildomas nauju registravimo objektu – hipoteka.
4.3. Įkeitimo ir Hipotekos sandorio pabaigos procesas taptų paprastesnis.
Notaras nedalyvautų įkeitimo išregistravimo procese. Kreditoriaus, skolininko ar turto savininko prašymas dėl įkeitimo išregistravimo elektroniniu būdu būtų pateikiamas tiesiogiai Sandorių ir teisių suvaržymų registrui (prašymą teikiant skolininkui arba turto savininkui, būtų reikalaujama gauti kreditoriaus patvirtinimą).
Hipotekos sandorio pabaigos procesas taip pat taptų paprastesnis, nes tais atvejais, kai hipoteka pasibaigia Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, numatoma galimybė prašymą dėl hipotekos sandorio pabaigos pateikti viešam registrui informacinių technologijų priemonių pagalba. Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti hipotekos pabaigos pagrindai, kai nebelieka skolininko prievolės (kai skolinis įsipareigojimas tinkamai įvykdytas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais). Hipotekos sandorio šalys, įvertinusios, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra pilnai įvykdyta ir esant kreditoriaus sutikimui (t. y. kai dėl įvykdymo nekyla ginčo), hipoteką galės išregistruoti notarui nedalyvaujant.
Notaro dalyvavimas įkeitimo ar hipotekos išregistravimo procese, kai įkeitimas ar hipoteka baigiasi tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą (be šalių ginčų), yra nebūtinas, kadangi iš esmės šis procesas nėra sudėtingas ar reikalaujantis specifinių teisinių žinių ir dėl to šalys pačios prašymus dėl įkeitimo ir hipotekos išregistravimo galėtų pateikti elektroniniu būdu tiesiogiai atitinkamai Sandorių ir teisių suvaržymų arba Nekilnojamojo turto registrui.
Šiame procese notaro vykdoma prevencinė funkcija galėtų būti užtikrinta kitais būdais, t. y. modernizavus atitinkamus registrus ir (ar) patobulinus procesus. Kai įkeitimas ar hipoteka baigiamas (-a) tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, atitinkamam registrui prašymą dėl hipotekos (įkeitimo) išregistravimo kartu su kreditoriaus patvirtinimu apie tinkamą prievolės įvykdymą pateiktų kreditoriai, skolininkai ar turto savininkai, patvirtinę savo tapatybę per valstybės įmonės Registrų centro savitarną. Sudarius sąlygas, kad minėti procesai vyktų be notaro dalyvavimo, būtų sutaupyta sandorio šalių lėšų, kartu užtikrinant įkeitimo ir hipotekos sandorių šalių interesus ir nekeičiant įkeitimo ir hipotekos pabaigos įregistravimo reikšmės.
4.4. Išieškojimo iš įkeitimo ar hipotekos sandoriais įkeisto turto procesas nepakistų.
Nepriklausomai nuo sandorio formos, notaro žyma Sandorių ir teisių suvaržymų registre ar Nekilnojamojo turto registre būtų daroma naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
4.5. Vadovaujantis „Doing Business 2018“ vertinimo ataskaitos rekomendacijomis, būtų nustatytas lankstesnis reguliavimas dėl įkeisto turtinio komplekso disponavimo, atitinkamai tikslinant su tuo susijusias Civilinio kodekso nuostatas (4.202 straipsnį).
4.6. Būtų patikslintas teisinis reguliavimas:
Įstatymų projektai tikslinami atsisakant nuorodos į Hipotekos registrą, pagal registro objektą atitinkamai keičiant nuorodomis į Nekilnojamojo turto registrą, Sandorių ir teisių suvaržymų registrą arba į abu šiuos registrus, kuriuose po registro modernizavimo bus registruojami Hipotekos registro objektai. Tik Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimuose vietoje nuorodos į Hipotekos registrą, siūloma teikti nuorodas vartojant bendrinę formuluotę „viešasis registras“, kuri yra vartojama ir kituose šių kodeksų straipsniuose (konkretus registro pavadinimas nustatomas registro steigimo teisinius pagrindus reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme).
Atsižvelgiant į tai, kad žemės hipotekos bus registruojamos Nekilnojamojo turto registre, tikslinama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 52 straipsnio 11 dalis, atsisakant nuostatos, pagal kurią Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis perduoda Hipotekos registrui.
Tikslinamas ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnis. Nekilnojamojo turto registre (kuris Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnio pagrindu priskiriamas pagrindiniams valstybės registrams) registruojami nekilnojamieji daiktai ir būtent daiktinės teisės į juos, tuo tarpu kitos teisės (pvz., nuoma) šiame registre neregistruojamos, o tik atitinkami juridiniai faktai (žr. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Atsižvelgiant į tai, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „nekilnojamasis turtas ir teisės į jį“ yra per plati. To paties straipsnio 6 punkto formuluotė „daiktų ir turtinių teisių įkeitimas“ keičiama tikslesne „daiktinės teisės“, apimančia tiek hipoteką, tiek ir visų rūšių įkeitimus (atsižvelgiant į tai, kad daiktinių teisių registravimas nurodomas 6 punkte, atitinkamai tikslinamas 3 punktas atsisakant perteklinės nuostatos „ir teisės į jį“).
2012 metais vykdant reformą dėl hipotekos skyrių prie apylinkės teismų ir hipotekos teisėjų funkcijų, buvo priimtas CK pakeitimo įstatymas, tačiau liko nepakeistas Civilinio kodekso 6.561 straipsnis, vis dar numatantis hipotekos teisėjo funkciją priimti nutartį areštuoti įkeistą žemę. Civilinio kodekso 6.561 straipsnyje, vietoje hipotekos teisėjo priimamos nutarties areštuoti įkeistą žemę, numatomas žymos apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą registravimas.
Atsižvelgiant į redakcinio pobūdžio netikslumus (registruojami ne patys kreditorių reikalavimai, bet hipotekos (įkeitimo) sutartys, iš kurių kyla kreditorių reikalavimai), tikslinama CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalies formuluotė. Šis pakeitimas reikalingas siekiant ištaisyti klaidą nuostatoje, kuri praktikoje dar yra / gali būti taikoma (nustatant kreditorių eilę), tačiau atsižvelgiant į techninį pakeitimo pobūdį, jis nesukels teisės taikymo problemų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. Priešingai, manytina, kad priėmus Įstatymo projektų siūlomus pakeitimus, būtų sudarytos palankios sąlygos gerinti socialinę aplinką, mažinti įkeitimo ir hipotekos šalims tenkančią administracinę ir finansinę naštą, kadangi naujos paslaugos sudarytų galimybes tam tikrais atvejais nesinaudoti notaro paslaugomis ir taip sutaupyti tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamos įtakos, kadangi bus sukurtos patrauklesnės naudojimosi įkeitimo institutu ir jo pasirinkimo prielaidos, kas sąlygos civilinių teisinių santykių plėtrą Lietuvoje, spartins ekonominių santykių raidą, pagerins Lietuvos indeksą Pasaulio banko atliekame tyrime „Doing Business“.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
Atsižvelgiant į tai, kad nebeliks Hipotekos registro, turės būti atitinkamai tikslinamos kituose įstatymuose pateikiamos nuorodos į šį registrą. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su priimtų įstatymų įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų projektus.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai
Priėmus įstatymų projektus, reikės patvirtinti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus:
pakeisti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 1158 „Dėl Sutarčių registro reorganizavimo ir Sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“,
Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. B1-169 „Dėl Sutarčių registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“,
pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 1R-179 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“;
Šiuos teisės aktų pakeitimų projektus rengs Teisingumo ministerija kartu su valstybės įmone Registrų centru.
Numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos parengia ir iki 2021 m. sausio1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (kadangi valstybės įmonei Registrų centui reikės pasirengti įgyvendinti Įstatymų projektais numatomus pakeitimus pakeičiant Nekilnojamojo turto ir Sandorių ir teisių suvaržymų registrų programines priemones, Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatoma 2022 m. sausio 1 d., tuo paliekant metų laikotarpį priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir pasirengti įgyvendinimui).
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymų projektų įgyvendinimas preliminariai pareikalautų apie 770 tūkst. eurų lėšų (planuojamos valstybės biudžeto (taip pat ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) kartu su valstybės įmonės Registrų centro lėšomis).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į Įstatymų projektų derinimo metu pateiktus specialistų vertinimus, rekomendacijas ar išvadas.
14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „registras“, „hipoteka“, „įkeitimas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.