Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmuo yra laikomas užimtu, jeigu vykdo neatlygintiną veiklą, t.y. ,,dalyvauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pagal dvišalę sutartį“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.

Visų pirma, pažymėtina, kad socialinių įgūdžių lavinimas atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,užimtumo“ sąvoką negali būti laikomas užimtumu.

Antra, svarstytinas tokio užimtumo išskyrimo tikslingumas, kadangi socialiniai ar darbo įgūdžiai gali būti lavinami atliekant visuomenei naudingą veiklą, vykdant savanorišką veiklą ar atliekant praktiką, sudarant savanoriškos praktikos sutartį ar kitą neatlygintiną veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Juolab, kad jokie valstybės papildomi resursai šiems įgūdžiams lavinti nebus skiriami – teritorinės darbo biržos tik pagal bendradarbiavimo sutartis tokiems įgūdžiams įgyti siųs pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis.

Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas kaip socialinė paslauga asmenims, kurie nesugeba savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, numatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme. Už tokių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams atsako savivaldybės (minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomą teisinį reguliavimą galima įgyvendinti ir vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisėkūros tikslingumo principą, inter alia reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

2. Jeigu būtų nuspręsta įtvirtinti įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomą socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę, keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.

Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje įstatymu siūloma nustatyti pareigą pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui įgyvendinti tam tikras socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemones. Nepaisant to, kad jos būtų įgyvendinamos vadovaujantis bendradarbiavimo susitarimu, svarstytina, ar įstatymu tokia pareiga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui gali būti nustatyta, neaišku, kaip būtų įgyvendintos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, jeigu tokios pareigos pelno nesiekiantys juridiniai asmenys neprisiimtų.

Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad bedarbiai bus siunčiami dalyvauti socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje pas pelno nesiekiančius juridinius asmenis, su kuriais teritorinės darbo biržos yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis. Iš siūlomo reguliavimo, neaišku, kokiais atrankos kriterijais remiantis darbo birža nuspręs su kokiais pelno nesiekiančiais juridiniais asmenims sudarys bendradarbiavimo sutartis.

Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje nustatytus užimtumo rėmimo politiką organizuojančius ir įgyvendinančius subjektus, keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje vartojamą sąvoką ,,pelno nesiekiantis juridinis asmuo“ reikėtų pakeisti sąvoka ,,nevyriausybinės organizacijos“, kurios samprata jau yra atskleista Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

3. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo, kadangi socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė nėra nei darbo rinkos paslauga, nei užimtumo rėmimo priemonė, todėl neturėtų būti reguliuojama šiame straipsnyje. Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo13 straipsnio 4 dalyje siūlomam reguliavimui.

4. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę numatoma skirti ne visiems darbo ieškantiems asmenims, bet tik bedarbiams.

5. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, kuriomis siūloma Lietuvos darbo biržai vykdyti atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną, dubliuoja keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte teritorinei darbo biržai pavestą funkciją.

6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnyje yra keičiamos bedarbių grupės į darbo ieškančių asmenų grupes, reikėtų atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį bei 35 straipsnio 2 dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, konsultavimo paslaugos teikiamos darbo ieškantiems asmenims siekiant jų užimtumo, svarstytinas siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytą konsultavimo paslaugų tikslą – padėti išlikti darbo vietoje, nes tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad asmuo dirba. Svarstytina, ar pagalba išlikti darbo vietoje yra darbo biržos funkcija ir kaip darbo birža ją įgyvendintų.

Dėl analogiškų motyvų svarstytinas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 7 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas.

8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme apibrėžtą profesinio orientavimo sąvoką, kuri apima tiek profesinį informavimą (sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais), tiek profesinį konsultavimą, siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį žodžiais ,,vykdomas darbo ieškančio asmens profesinis orientavimas“ yra perteklinis.

9. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose siūloma numatyti, kad bedarbiams papildomai parenkamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, brauktinos kaip perteklinės, nes aktyvi darbo rinkos politikos priemonė yra viena iš užimtumo rėmimo priemonių, kurios pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlomos visiems darbo ieškantiems asmenims. Jeigu siekiama, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų siūlomos tik bedarbiams, tada atitinkamai reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.

10. Svarstytinas siūlymas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti nuostatą, kad padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant ir į socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės įgyvendinimo efektyvumo vertinimą. Neaišku, kaip ir kokia tvarka bus įvertintas efektyvumas, juo labiau, kad, kaip numatyta keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje, šią priemonę organizuoja pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o ne pati teritorinė darbo birža.

11. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,turimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas“.

12. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,bedarbių“ reikėtų išbraukti žodį ,,formalusis“, o po žodžio „mokymas“ įrašyti žodžius ,,pagal formaliojo profesinio mokymo programas“.

13. Atsižvelgiant į tai, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad paramos mokymuisi priemonė yra neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, bei į keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, siūlytina keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalį braukti kaip perteklinę.

14. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, kadangi neaišku, kaip (tam tikru laikotarpiu ar apsilankymų skaičiumi) bus kompensuojamos kelionės išlaidos asmenims, dalyvavusiems socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje.

15. Atsižvelgiant į tai, kad išplečiami kelionės išlaidų kompensavimo atvejai, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, numatant, kad kelionės išlaidų kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant ir į atstumą tarp gyvenamosios vietos, stažuotės bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės atlikimo vietos.

16. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje žodis „seniūnijų“ rašytinas ne skliausteliuose, jeigu seniūnijos čia nurodomos kaip savarankiški subjektai, nes paprastai skliausteliuose rašomi paaiškinantys tekstai.

17. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos asmenims, kurie priklauso socialinės rizikos šeimoms. Pažymėtina, kad ,,socialinės rizikos šeimos“ sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnyje, tačiau ji neapima socialinės rizikos suaugusio asmens, ši sąvoka yra apibrėžiama atskirai. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme apibrėžtą sąvoką ,,socialinė rizika“, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir vietoj žodžių ,,priklausantys socialinės rizikos šeimoms“ įrašyti žodžius ,,asmenys, patyrę socialinę riziką“.

18. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų už ,,kiekvieną į apskaitą neįtrauktos darbo funkcijos atlikimo atvejį“. Siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalį suponuoja pareigą šias nuostatas tarpusavyje susieti, tačiau 3 dalies 2 punkto formuluotė neišplaukia iš keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies turinio, kurioje apibėžtas nedeklaruotas darbas (nedeklaruoto darbo atvejai).

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]