LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ STRAIPSNIAIS, SEPTINTUOJU¹ IR SEPTINTUOJU² SKIRSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTo nr. xiiip-4988

2021-12-08 Nr. 107-P-49

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę);

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;

            kviestieji asmenys: Simonas Gentvilas, Aplinkos ministras,  Raminta Radavičienė, Aplinkos viceministrė, Vilma Slavinskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė, Neringa Paškauskaitė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Kristina Sabaliauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė, Virginija Kalesinskienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus patarėja, Živilė Liberienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vedėja; Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas, Matas Taparauskas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys, Justina Jarašienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vyriausioji specialistė, Gintas Kerbelis, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Aivaras Raišys, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas, Eimantas Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Dalius Krinickas, Ministro pirmininko patarėjas, Jurgita Gaižiūnienė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja,

Agnė Jakstienė, Respublikos Prezidento patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16				Įstatymo pavadinime vietoj žodžių „ĮSTATYMO PROJEKTO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	1			Tikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys).	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	1	1		Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnį siūlomoje papildyti 24^1 dalyje ir kitose projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „bendras atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“, kurių turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra atskleistas, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi šie įrenginiai, jei jų paskirtis pagal projekto nuostatas yra vienoda. Pažymėtina, kad sąvoka „atliekų deginimo įrenginys“ yra vartojama keičiamo įstatymo 11^2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose, todėl, įvedus projekto nuostatose dvejopas formuluotes dėl atliekų deginimo įrenginio, lieka neaišku, ar keičiamo įstatymo 11^2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos būtų privalomos ne tik už „atliekų deginimo įrenginio“, bet ir už „bendro atliekų deginimo įrenginio“ eksploatavimą ir kontrolę atsakingiems įmonių darbuotojams. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių sąvokų turinį ir, svarstyti, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 11^2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų.	Pritarti	Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 8^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8^1. Atliekų deginimo įrenginys (toliau – deginimo įrenginys) – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jei vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų monitoringą. Jei atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“ Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 24^2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „24^2. Bendro atliekų deginimo įrenginys (toliau – bendro deginimo įrenginys) – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jei vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų monitoringą. Jei atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“ Siūloma tikslinti projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją. Siūloma projektą papildyti nauju 2 straipsniu keičiančiu įstatymo 11^2 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 11^2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11^2 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) už atliekų deginimo (kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.“.“ Siūloma tikslinti straipsnių, einančių po papildyto naujo 2 straipsnio, keičiančio įstatymo 11^2 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numeraciją.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	1	3		Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 39^1 dalimi, nustatant, kad ,,komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30^5 straipsnyje“ (pabraukta mūsų). Pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateiktas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą savivaldybė galėtų pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtų lėšų administravimas galėtų būti pavestas ir bet kuriems kitiems juridiniams asmenims. Jeigu taip, tai nėra aišku, kokiais kriterijais bei tvarka jie būtų atrinkti. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių ,,Atliekų tvarkymo įstatymo“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“, o nuorodą „30^5 straipsnyje“ reikėtų tikslinti, konkrečiai nurodant šio straipsnio struktūrinę dalį, kurioje nurodytos funkcijos.	Pritarti iš dalies	Savivaldybės administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Jos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir konkurencingumo sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, savivaldybė turi organizuoti viešųjų pirkimų procedūrą, kurios metu nustatomi atliekų tvarkymo paslaugos teikėjai, ir tik negavusi pasiūlymų ir neįvykus konkurencingai procedūrai, šias funkcijas Konkurencijos tarybos leidimu gali pavesti vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams, tokiu būdu užtikrinant regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę . Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime yra išaiškinę, kad atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas turi teikti esami paslaugų teikėjai (savivaldybių įsteigti arba kiti);  naujus šių paslaugų teikėjus savivaldybė gali steigti tik tais atvejais, kai nėra kitų šių paslaugų teikėjų arba jie negali gyventojams teikti šių paslaugų ekonomiškai ir geros kokybės; pavedimas  veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas. Siūloma projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 39^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,39^1. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalyje.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	1	9		Projekto 1 straipsnio 9 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^6 dalyje vietoj skaičiaus „58^5“ įrašytinas skaičius „58^6“.	Pritarti	Siūloma atsisakyti šio pakeitimo (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 pasiūlymo Nr. 5 pritarimo argumentus) ir patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	1	14		Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63^1 dalies nuostatas, projekto 1 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^10 dalyje po žodžio „pratęstą“ įrašytinas žodis „galioti“.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	1	14		Projekto 1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63^1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	2			Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad pavojingas atliekas ketinančios surinkti įmonės turi gauti atliekų tvarkymo licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išduodamos jas tvarkančioms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti įmones (ar tvarkančios, ar surenkančios), kurioms yra išduodamos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos.	Pritarti	Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 7 pasiūlymo pritarimo argumentus.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	3			Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio pavadinime yra įvedamas trumpinys „(toliau – Taryba”). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pilnas pavadinimas pirmą kartą minimas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio pavadinime įvedamas trumpinys neturėtų būti nurodomas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^1 dalyje.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	3			Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba ,,nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms“. Pastarosios nuostatos paskirtis ir tikslai nėra aiškūs. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti.	Nepritarti	Atsižvelgiant į savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo organizavimu (įskaitant savarankiškai nustatyti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį), atsisakyta nuostatų pavesti Tarybai skirstyti regionines kainas savivaldybėms ir nustatyti regioninių kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus. Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 8 pasiūlymo pritarimo argumentus.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	3			Siekiant sąvokų vartojimo įstatyme suderinimo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „teisme“ įrašytinas žodis „teismo“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	3			Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 2 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „reguliuojamas ūkio subjektas“ „ūkio subjektas“, kurių turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas, todėl nėra aiškus. Siekiant aiškumo, siūlytina projekte apibrėžti šias sąvokas.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 8 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^5 dalies termino „reguliuojamoji veikla“ apibrėžtį ir Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą į VERT reguliuojamą regioninę kainą neįtraukti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo išlaidų patikslinti projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį dėstyti taip: „1) gauti reikiamą informaciją iš reguliuojamų ūkio subjektų regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų lėšų administravimo funkcijas šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	3			Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kokios pajamos sudaro Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ,,kitų metų pajamas”. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar turimos omenyje kalendorinių metų Tarybos pajamos, ar metinės pajamos būtų skaičiuojamos ne kalendoriniais metais. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti.	Pritarti	Siūloma projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 4 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 1 procentas 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	3			Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 5 dalies 1 punkte nuoroda „šios dalies 1 punkte“ nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos pajamos yra reglamentuojamos projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 4 dalies nuostatose.	Pritarti	Siūlome projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25^1straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „apskaičiuoja“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 4 dalies“ ir įstatymo 25^1 straipsnio 5 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	4			Reikėtų atsisakyti projekto 4 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	5			Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkte žodžiai „jeigu savivaldybė paveda“ brauktini kaip pertekliniai. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas“ turinys, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir kitose šio straipsnio nuostatose vartojama formuluotė „komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas“ bei „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijos“.	Pritarti iš dalies	Siūloma tikslinti projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu savivaldybė paveda;“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	5	2		Projekto 5 straipsnio 2 dalimi yra nurodoma, kad yra keičiama galiojančio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nėra daromi jokie pakeitimai.	Pritarti	Siūloma atsisakyti projekto 5 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodoma, kad yra keičiama galiojančio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, pakeitimo: „2.            Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	5	4		Projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6^1 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės, vadovaujantis teisės aktais, gali pavesti užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių valdymą vykdyti regioniniam atliekų tvarkymo centrui“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^3 dalies nuostatomis, pagal kurias įvairius įrenginius, suprantamus kaip regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai, savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo“. T. y., nėra aišku, kokiais atvejais ir kokia tvarka savivaldybės galėtų  pavesti įvairių įrenginių valdymą regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kai tuos įrenginius savivaldybės pavedimu tvarko ne regioninis atliekų tvarkymo centras, o komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.	Nepritarti	Savivaldybės administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą[1]. Jos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai[2]. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę[3]. Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime yra išaiškinę, kad atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas turi teikti esami paslaugų teikėjai (savivaldybių įsteigti arba kiti); naujus šių paslaugų teikėjus savivaldybė gali steigti tik tais atvejais, kai nėra kitų šių paslaugų teikėjų arba jie negali gyventojams teikti šių paslaugų ekonomiškai ir geros kokybės; pavedimas veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	6			Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „lėšų administravimą“ įrašytinas žodis „tvarkymo“.	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	6			Projekto lyginamajame variante 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 2 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 6 dalies.	Pritarti	Žr. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-05-13 5 pasiūlymo pritarimo argumentus. Siūloma projekto lyginamajame variante 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1straipsnio 6 dalį dėstyti taip: „6. Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra apibrėžiamas skaidrumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys numato tik solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 1 dalį atitinkamai patikslinti.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „susigrąžinimo“ įrašyti žodį „skaidrumo“ ir įstatymo 30^2 straipsnio 1 dalį dėstyti taip: „1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip: <...>“.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 3 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 4 ir 5 dalių.	Pritarti	Siūloma projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais.“ Siūloma projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2straipsnio 4 dalį dėstyti taip: „4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžiosavivaldybei.“ Siūloma projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2straipsnio 5 dalį dėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 5 dalyje nereikėtų braukti žodžio „administracijos“, nes paprastai įstatymuose nurodoma, kad informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2straipsnio 5 dalį dėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 6 dalies (ypač nėra aiškus kalbiniu požiūriu pirmasis sakinys) nuostatos sunkai suprantamos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, atskiruose punktuose nereikėtų išdėstyti kas yra laikytina reguliuojamosios kainos būtinosiomis sąnaudomis, o kas ne.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2straipsnio 6 dalį dėstyti taip: „6. Regioninė kaina grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą). Į būtinąsias, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos bei atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti. Regioninio atliekų tvarkymo centro atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos būtinosiomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.“
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalies formuluotės „teikiama regiono savivaldybėms“ nėra aišku, koks regionas turimas omeny, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas „komunalinių atliekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „teikiama“ įrašyti žodžius „komunalinių atliekų tvarkymo“ ir  šią nuostatą dėstyti taip: „<...>Regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai. <...>“
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje nustatyti regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo terminai yra logiškai pagrįsti, nes regioninės reguliavimo kainos apskaičiavimo projektai Tarybai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos (tai reiškia, kad projektas gali būti pateiktas ir likus 5 mėnesiams). Į šį laikotarpį įeina 2 mėnesių laikotarpis, per kurį savivaldybės teikia pastabas projektui. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėja pateiktą projektą ir nustato naują regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nesudaro prielaidų nepatvirtinti naujos regioninės reguliuojamosios kainos iki senosios kainos galiojimo termino pabaigos, tuo atveju, jei projektas būtų pateiktas likus 5 mėnesiams iki senosios regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, o Tarybai nustatytas 5 mėnesių terminas vis būtų naujai skaičiuojamas priklausomai nuo to, ar būtų pateikti visi tinkami duomenys ir (arba) dokumentai, ar būtų pateikiami papildomi dokumentai.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje atsisakyti  šių nuostatų „Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (Tarybos ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva) susijusi su regioninės kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos.“ ir „Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas).“
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje vartojamas formuluotes „regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektas“ ir „regioninės reguliuojamosios kainos projektas“.	Pritarti	Įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą naudoti terminą „regioninė kaina“ vietoj termino „regioninė reguliuojamoji kaina“ siūloma suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje vartojamas formuluotes ir vartoti formuluotę „regioninės kainos apskaičiavimo projektas“.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 8 dalies nuostata ,,šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina“ (pabraukta mūsų) nėra aiški. Neaišku, kuri konkrečiai kainos galiojimo data turima omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, žodžių ,,šiuo metu“ nereikėtų išbraukti.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsnyje keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 8 dalyje po žodžio „patvirtinta“ atsisakyti žodžių „šiuo metu“, įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą naudoti terminą „regioninė kaina“ vietoj termino „regioninė reguliuojamoji kaina“, šioje nuostatoje siūloma atsisakyti žodžio „reguliuojamoji“. Siūloma projekto 7 straipsnyje keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „8. Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos, esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalyje formuluotėje „šių kainų padalinimą“ žodis „padalinimą“ keistinas žodžiu „paskirstymą“.	Pritarti	Siūloma įvertinti Vyriausybės 1, 4 ir 8 pasiūlymus ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą paskirstymą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. <...>“
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 ir 11 dalyse vartojama sąvoka ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)”, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame projekte nėra apibrėžtas. Taikant įstatymą, ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kurie fiziniai asmenys ir kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikomi namų ūkio nariais. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)” turinį.	Pritarti	Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 47^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „47^1. Namų ūkis - atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.“ Siūloma atitinkamai patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius)“. Tuo atveju, kai susidaręs skirtumas padengiamas nustatant naujus rinkliavų ar kitų įmokų už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, tai jį padengia atliekų turėtojai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata, kad skirtumas dengiamas iš savivaldybių biudžetų, yra pagrįsta. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius Susidariusį susidariusį skirtumą atliekų turėtojams atliekų tvarkytojams  kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius).“
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 ir 11 dalyje vartojamas formuluotes „namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų“ ir „namų ūkio pajamų (fizinių asmenų)“.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 ir 11 dalyje vietoj „namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų“ vartoti formuluotę „namų ūkio pajamų“. Siūloma taip pat įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 1, 4 ir 8 pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 33, 34 pasiūlymus ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą paskirstymą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų. Nustatyti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nenustato naujų arba nepatvirtina esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių reguliuojamųjų kainų dydžių ir jų paskirstymo savivaldybėms. Nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atliekų turėtojams Susidariusį susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius).“ Siūloma įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 33, 34 pasiūlymus ir Vyriausybės 1, 4 ir 8 pasiūlymus ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų (fizinių asmenų). Savivaldybė turi atlikti vertinimą, ar nustačius naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, jie neviršys 1 procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų (fizinių asmenų) vadovaudamasi savivaldybių parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už  komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokama suma už paslaugas viršys 1 procentą vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.“
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Nėra aiški projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies formuluotė „vadovaudamasi savivaldybių parengtais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais“. Kad būtų galima vadovautis teisės aktais, jie turi būti ne tik savivaldybės parengti, bet savivaldybės institucijos pagal kompetenciją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 32 pasiūlymo dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies pritarimo argumentus.
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų įvardinti sąnaudas, kurias savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 32 pasiūlymo dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 11 dalies pritarimo argumentus.
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 12 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti kokios rūšies lengvatos gali būti teikiamos atliekų turėtojams.	Nepritarti	Vietinių rinkliavų nustatymas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos^[4]. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: vietinės rinkliavos dydį; vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; vietinės rinkliavos lengvatas; vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus; delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus^[5]. savivaldybės taryba turi konstitucinę teisę savo sprendimu patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, taikomas savivaldybės biudžeto sąskaita^[6]. Savivaldybės gali pasirinkti įvairias vietinių rinkliavų lengvatų formas, pvz., vietinės rinkliavos mokėtojo atleidimas nuo vietinės rinkliavos (vietinės rinkliavos išimčių taikymas); vietinės rinkliavos bazės sumažinimas; mokėtinos vietinės rinkliavos sumos sumažinimas (vietinės rinkliavos nuolaidų taikymas). Teisės aktai nenustato baigtinio galimų lengvatų sąrašo, šių lengvatų taikymo tvarkos ir neriboja lengvatų dydžių. Tokių lengvatų nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecijos (apsisprendimo) teisė. Tačiau savivaldybės joms suteiktą diskrecijos teisę nustatyti vietinių rinkliavų lengvatas turi naudoti įstatymo nustatytose ribose^[7].
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą įstatymo tekste minint teisės akto pavadinimą, turi būti nurodomas pilnas jo pavadinimas, keičiamo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 13 dalyje prieš Rinkliavų įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „įkainį“ nereikėtų įrašyti trumpinio „1 t“.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 14 dalyje prieš žodį „įkainį“ įrašyti „1 t“ ir ją išdėstyti taip: „14. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos.“
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 16 dalyje vartojamas formuluotes „būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis“ ir „būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis“.	Pritarti	Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 16 dalies paskutiniame sakinyje išbraukti žodį „veiklos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „16. Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis grindžiamas būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui.“
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 17 dalyje nėra aiškus formuluotės „koregavimo termino pabaigos“, nes šiose projekto nuostatose nėra nustatomas joks koregavimo terminas, tik nurodoma, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba koreguojama kartą per metus. Be to, šios projekto nuostatos tikslintinos, nes Tarybai pateikiamas „atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektas“, o Taryba jau nagrinėja „komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki viršutinės komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio ribos koregavimo termino pabaigos, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą, tvirtina pakoreguotą komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą.“
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	7			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos. Ši nuostata derintina su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.	Nepritarti	Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarime bus nurodyta, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamos Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos.
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	8			Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^3 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.	Pritarti
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	8			Projekto 8 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 30^3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos ,,regiono savivaldybės” turinys nėra aiškus, nes neaišku kurios savivaldybės būtų priskiriamos regiono savivaldybių kategorijai. Projekto nuostata tikslintina. Be to, šiose nuostatose po žodžio „savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30^3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir išdėstyti taip: „9) derina regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 30^2straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;“
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	9			Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^4 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.	Pritarti	Siūloma tikslinti 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^4 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies punktų numeraciją (yra 2 punktai).
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	9			Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30^4 straipsnio 3 punkte po trumpinio „1 t“ įrašytinas žodis „įkainio“.	Pritarti
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	10			Nėra aiškios projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias sutarčių pasirašymas su atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcija, santykyje su projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, pagal kurias sutarčių sudarymas su komunalinių atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcija. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, su kokių atliekų (pavyzdžiui, komunalinių ar kt.) turėtojais yra pasirašomos sutartys.	Pritarti iš dalies	Siūloma tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 1 punktą prieš žodį „atliekų“ įrašyti žodį „komunalinių“ ir jį išdėstyti taip: „1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;“.
46.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	10			Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal jas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams išmokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų. Manytina, kad atsiskaitymo už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas suma nebūtinai sutampa su rinkliavos ar kitos įmoku dydžiu, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos dėl jų tikslingumo. Taip pat nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto 10 straipsniu kečiamo įstatymo 30^5 straipsnio 3 dalies nuostatomis.             Be to, svarstytina, ar derinant įstatyme vartojamas formuluotes ir siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų“ nereikėtų įrašyti žodžių „iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą“.	Pritarti	Siūloma projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas dėstyti atskirais punktais, atitinkamai pakeisti punktų numeraciją, taip pat siūloma įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 47, 62 pasiūlymą ir  keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies punktus dėstyti taip: „1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais; 2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų bei jų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams; 3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams; 3) 4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitymą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą; 4) 5) viešą informacijos teikimą apie apskaitytas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas; 5) 6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą;“ Siūloma įvertinti Vyriausybės 4 pasiūlymą ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 3 dalies nuostatose atsisakyti žodžių „surinkimui“ ir „vežimui“ ir dalį dėstyti taip: „3. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms (surinkimui, vežimui, naudojimui, šalinimui, šių veiklų organizavimui, stebėsenai, šalinimo vietų vėlesnei priežiūrai) finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“.
47.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	10			Reikėtų suderinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamas sąvokas „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams“ ir „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį“.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 46 pasiūlymo pritarimo argumentus.
48.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	10			Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 6 punkte dėstoma savarankiška norma, jo nereikėtų dėstyti atskiroje straipsnio dalyje.	Pritarti	Siūloma projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 1 dalies 6 punkte dėstomą savarankišką normą dėstyti atskiroje straipsnio dalimi: „ 6) 2. komunalinių Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.“ ir atitinkamai pakeisti po jos dėstomų dalių numeraciją.
49.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	10			Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nurodyti subjektai „atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos“ nėra suprantamos. Be to, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas.	Pritarti	Siūloma atsisakyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 4 dalies pakeitimo: „4. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Tarybos patvirtintais apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimais ir (ar) metodu ir (ar) modeliu.“
50.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	11			Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^6 straipsnio 2 dalyje minimi Tarybos patvirtinti Reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimai ir (ar) metodai ir (ar) modeliai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Taryba tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodus ir (ar) modelius. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina  projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^6 straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems Reguliavimo apskaitos sistemos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateikta Tarybai.“
51.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	11			Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^6 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „finansinių ataskaitų audito įstatymą“, siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, minėtus žodžius reikėtų išbraukti ir prieš žodį „Vyriausybės“.	Pritarti
52.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	12			Svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^7 straipsnio 1 dalyje po žodžio „pagrįstomis“ nereikėtų įrašyti žodžių „būtinosiomis sąnaudomis“.	Pritarti	Siūloma projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^7 straipsnio 1 dalį dėstyti taip: „1. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jog negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti.“
53.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	12			Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka“. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį bendrovės stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bet ne bendrovės strateginį veiklos planą. Viešųjų įstaigų įstatyme strateginių viešųjų įstaigų veiklos planų rengimo, jų svarstymo ir tvirtinimo tvarka nėra reglamentuota. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Akcinių bendrovių įstatymo bei Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.	Pritarti	Siūloma projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^7 straipsnio 2 dalyje vietoje frazės „strateginiai įmonių veiklos planai“ vartoti frazę „įmonių veiklos strategijos“, atsisakyti frazės „arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams“ ir šią dalį dėstyti taip: „2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose strategijose, kurie kurios tvirtinami tvirtinamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka.“.
54.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	13			Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^8 straipsnio 7 dalies nuostata ,,kiti juridiniai” asmenys tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai juridinius asmenis ji apima.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30^8 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai juridinius asmenis ji apima ir ją išdėstyti taip: „7. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys Kiti kiti juridiniai asmenys  šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.“
55.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	14			Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti skirtingi pažeidimai, tačiau sankcija už juos numatyta tokia pati. Svarstytina, ar tokiu atveju, šių punktų nuostatų nereikėtų apjungti į vieną. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 2 punkte numatyti pažeidimai yra sunkesnio pobūdžio, nei numatyti šios dalies 1 punkte. Jei taip, tai svarstytina, ar už 2 punkte nustatytus pažeidimus sankcija neturėtų būti griežtesnė, nei nustatyta už 1 punkte nustatytus pažeidimus.	Nepritarti	Įstatymo projekto įvardintuose 30^9straipsnio dalyse įvardinti skirtingo pobūdžio pažeidimai, todėl jų sujungti į vieną dalį nėra tikslinga. Nustatant sankcijų dydžius buvo remtasi kitų viešąsias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių nustatytais sankcijų dydžiais (kitų sektorių metodikose nurodytais dydžiais).
56.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	14			Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „konkurencijos įstatymą“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
57.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	14			Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 5 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų.	Pritarti	Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 5 dalyje pateiktas lengvinančias aplinkybių sąlygas dėstyti atskirais punktais ir dalį išdėstyti taip: „5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas: 1) savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms,: 2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes,; 3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.“ Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 6 dalyje išdėstytas sunkinančias aplinkybių sąlygas dėstyti atskirais punktais ir dalį išdėstyti taip: „6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas: 1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes,; 2) slėpė padarytą pažeidimą,; 3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda).“
58.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	14			Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 13 dalyje numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 14 dalies bei projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^2 straipsnio 6 dalies.	Pritarti	Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 13 dalyje prieš žodį „dienų“ įrašyti žodį „kalendorinių“, taip pat siūloma įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 59 pasiūlymą ir išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 14 dalyje prieš žodį „dienų“ įrašyti žodį „kalendorinių“ ir projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^2 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „dienas“ įrašyti žodį „kalendorines“. Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“ Siūloma projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Savivaldybės, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ar skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.“.
59.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	14			Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30^9 straipsnio 13 dalyje prieš žodžius „administracinių bylų teisenos įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
60.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	15			Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aišku kokios „sistemos“, apie kurias teikiama informacija, turimos omeny. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotėje „komunalinių atliekų tvarkymą dydį“ brauktina žodis „komunalinių“.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalį įvardinant „sistemas“, apie kurias teikiama informacija, taip pat formuluotėje „komunalinių atliekų tvarkymą dydį“ išbraukti žodį „komunalinių“ ir dalį išdėstyti taip: „1. Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams.“
61.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Jeigu turimas tikslas 16 straipsnyje dėstomame Septintajame^2 skirsnyje nustatyti, kad ginčai nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, bet ne ,,išankstiniai ginčai“ nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta tvarka, tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnyje pateiktame Septintojo^2 skirsnio pavadinime ,,IŠANKSTINIŲ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“ žodis ,,IŠANKSTINIŲ“ neturėtų būti pakeistas ,,IŠANKSTINĖ“.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 16 straipsnyje dėstomo Septintojo^2 skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „IŠANKSTINIŲ IŠANKSTINĖ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“
62.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą“ turinys. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su kitomis projekto ar keičiamo įstatymo nuostatomis, kuriose vartojama „kitos įmokos“ pilna formuluotė.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą“ turinį ir dalį išdėstyti taip: „1. Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka: 1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančios viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija; 2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.“
63.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „komunalinių atliekų teikiamos paslaugos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokias paslaugas gali teikti komunalinės atliekos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 7 daliai, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^3 straipsnio 1 daliai. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „manantis, kad“ įrašytinas žodis „komunalinių“.	Pritarti	Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 7 dalyje, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „komunalinių atliekų teikiamos paslaugos“ įrašyti „teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo“. Be to, siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 2 dalyje po žodžių „manantis, kad“ įrašyti žodį „komunalinių“ ir dalį išdėstyti taip: „2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų teikiamos tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
64.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Iš projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^2 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad pastarajame straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti ginčų nagrinėjimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik ginčų, bet ir skundų nagrinėjimo tvarką. Taigi straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo. Be to, skundų nagrinėjimo tvarką siūloma reglamentuoti ir keičiamo įstatymo 31^3 straipsnyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, svarstytina, ar ginčų nagrinėjimo tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką nereikėtų dėstyti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose. Taip pat po straipsnio pavadinimo brauktinas taškas.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^2 straipsnio pavadinimą, įvertinti Vyriausybės 3 pasiūlymą bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, ginčų nagrinėjimo tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką išdėstyti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose: „31^2 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka „1. Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka: 1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija; 2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl komunalinių atliekų teikiamos paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo 1 t deginimo įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles. 4. 3. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės. 5. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Savivaldybės, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ar skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 4. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. 5. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų teikiama tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomąjai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą. 8. Atliekų turėtojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.“.“ „31^3 straipsnis. Skundų nagrinėjimas „1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų teikiamos tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. 3. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainių nagrinėja Taryba. 3. 4. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės patvirtintų taisyklių skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.“ 5. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.“.“
65.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „1 t deginimo“ įrašytina formuluotė „deginimo 1 t“.	Pritarti
66.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina komunalinių atliekų teikiama paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Pastaroji nuostata gali būti aiškinama taip, kad prieš kreipdamasis į teismą, atliekų turėtojas privalo ginčą spręsti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu pastarojo straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma. Taigi iš projektu keičiamo įstatymo 31^2straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo, atliekų turėtojas privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, kuri ginčą išnagrinėtų privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Projektas tobulintinas taip, kad minėtos projekto nuostatos būtų suderintos tarpusavyje.	Pritarti	Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 30^8 straipsnio 7 dalį dėstyti taip: „7. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų teikiama tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. 8. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomąjai institucijai, Atliekų atliekų turėtojas taip pat turi teisę gali kreiptis tiesiogiai į teismą.“
67.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Svarstytina, ar siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^3 straipsnio 2 dalyje po žodžio „taikomų“ nereikėtų įrašyti formuluotės „komunalinių atliekų deginimo 1 t“.	Pritarti
68.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo^2 skirsnio 31^3 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „viešojo administravimo įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
69.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	16			Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^3 straipsnio 3 dalyje reikėtų bent jau minimaliai įvardinti kokios taisyklės turimos omeny (pavyzdžiui, skundų nagrinėjimo ar pan.)	Pritarti	Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^3 straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „3. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės patvirtintų taisyklių skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.“
70.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	18			Atsižvelgiant į tai, kad projekto 18 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, šio straipsnio pavadinimą reikia atitinkamai papildyti.	Pritarti	Siūloma projekto 18 straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“
71.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	18	3		Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurodyti subjektai pateikia Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos kainas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra įgyvendinamos, nes reguliuojamos veiklos institutas yra naujas ir reglamentuojamas tik teikiamame projekte. Be to, nėra aišku, ar nurodyti subjektai 2020 m. vykdė reguliuojamos veiklos ir kitos jų vykdomos veiklos atskiras apskaitas ir yra pajėgūs pateikti informaciją apie tų metų reguliuojamosios veiklos pajamas.	Pritarti iš dalies	Numatyta galimybė visus įsigaliojimo ir taikymo terminus atitinkamai koreguoti pagal esamą situaciją. Šiuo metu informacija apie reguliuojamosios veiklos kainas, pajamas subjektams turi būti žinomos.
72.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	18	4		Projekto 18 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektus“ įrašytinas žodis „apskaičiavimo“.	Pritarti
73.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	18	8		Projekto 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „priskirtą“ įrašytinas žodis „paskirtą“. Be to, abejotina, ar šiose projekto nuostatose nustatytas terminas „iki 2021 m. gruodžio 1 d.“ yra realus, nes savivaldybės praktiškai turės tik vieno mėnesio terminą pagal naują teisinį reguliavimą nustatyti ar patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius, kai tuo tarpu pagal projekto 7 straipsniu kečiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalies nuostatas analogiškiems veiksmams atlikti savivaldybėms nustatytas 3 mėnesių terminas.	Pritarti
74.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16	18	9		Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 9 dalyje nustatytos nuorodos į šio straipsnio 4 ir 5 dalis yra teisingos (ar neturėtų būti nuorodos į 5 ir 6 dalis).	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 20-20-06-30	7			Š. m. gegužės 4 d. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau - Asociacija) raštu Nr. 5-2875 pateikė pastabas LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309, 352, 353, 354, 355 straipsniais, septintuoju^1 ir septintuoju^2 skirsniais įstatymo projektui.      Projekto rengėjai dalinai (bet nepakankamai) atsižvelgė į Asociacijos pastabas dėl skaidrumo principų taikymo, tačiau visiškai neatsižvelgė į esminį mūsų siūlymą, atspindintį 2018 gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/850 nuostatą „nustatyti kiekybinę vienam gyventojui tenkančio sąvartynuose šalinamo atliekų kiekio užduotį“, t.y., kad mokesčio ar rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydis būtų skaičiuojamas pagal faktinį surinktų atliekų svorį arba tūrį.      Derinimo pažymoje motyvuodami savo nepritarimą, projekto rengėjai pateikė nuorodą į Europos Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. bylą C-335/16, tačiau pažymoje pacitavo tik dalį Teisingumo teismo išvados. Nepaminėtoje sprendimo dalyje Teisingumo teismas nurodė, kad būtina patikrinti, ar nustačius mokestį už atliekų tvarkymą, tam tikriems atliekų turėtojams nebus užkraunama pareiga padengti išlaidas, kurios yra neproporcingos dėl jų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiui arba rūšiai. Tokiu būdu Teisingumo teismas pabrėžė, jog mokesčio ar rinkliavos dydžio nustatymo pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį (pvz., pagal plotą) metodas, neįvertinant faktinių „atliekų turėtojų“ pajėgumų generuoti atliekas, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ar pasipelnymui už neatliktą darbą. Juk visi puikiai suvokiame, kad pastato plotas savaime negeneruoja komunalinių atliekų, o ūkio subjektai ir piliečiai už nuosavybės teise turimą turtą moka turto mokestį. Visa prieštarauja skaidrumo principams, kurie deklaruojami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose. Siūloma pakeisti 7 straipsnį „30^2 straipsnio pakeitimas“ taip: „pakeisti 30^2 straipsnio 1 paragrafo 2 dalį taip: 2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;  surinktų ir tvarkomų atliekų svoriui arba tūriui.“	Nepritarti	Atliekos susidaro vykdant veiklą tam tikrame nekilnojamojo turto objekte. Ūkininkavimo veikla užsiimančių subjektų nekilnojamojo turto objektuose gali susidaryti (susidaro) ne tik žemės ūkio atliekos. Kaip numatyta direktyvoje ir Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktoje „komunalinių atliekų“ sąvokos apibrėžtyje, komunalinėms atliekoms laikomos „mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į atliekas iš namų ūkių“. Be to, asmenų skaičius nebūtų objektyvus kriterijus, nes, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektas yra nuomojamas ir nuomos sutartis sudaryta tik su vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, nors asmenų skaičius būtų labai didelis). Taip pat, pasitaiko atvejų, kad fiziniai asmenys nuomojasi nekilnojamojo turto objektus be nuomos sutarčių, tačiau komunalinės atliekos šiuose nekilnojamojo turto objektuose susidaro. Pagal siūlymą pakeitus reglamentavimą, nebūtų užtikrinamas apmokėjimas už susidarantį komunalinių atliekų kiekį bei būtų apsunkintas ginčų nagrinėjimas dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalines atliekas surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nemokėjimu. Rengiant Atliekų tvarkymo įstatymą, nekilnojamasis turtas, kaip viena iš pastoviosios vietinės rinkliavos dedamųjų, buvo pasirinktas kaip galima potenciali komunalinių atliekų susidarymo vieta, ir sietinas su galimybe prireikus gauti nepertraukiamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Pagal LVAT praktiką „<...> asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo <...>“^[8]. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės^[9] nustato, kad vietinė rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliava) susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų^[10]. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: 1. nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; 2. nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; 3. gyventojų / darbuotojų skaičius. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: 1. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tūris (dydis); 2. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis; 3. atiduodamų komunalinių atliekų svoris. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys^[11]. Pastoviosios vietinės rinkliavos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis^[12]. Kintamąją vietinės rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos^[13].
2.	Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 20-20-06-30	7			Asociacijos nuomone, į raštu pateiktą pasiūlymą papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 paragrafą visiško skaidrumo, galimybės pasirinkti paslaugas ir jų tiekėją bei efektyvios konkurencijos užtikrinimo, vartotojo tinkamo interesų atstovavimo principais taip pat buvo atsižvelgta nepakankamai: neįtvirtinus efektyvios konkurencijos ir tinkamo vartotojų atstovavimo, skaidrumo reikalavimai negali apsiriboti vien tik mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą nustatymo ir apskaičiavimo metodų, tvarkos ir dydžių viešumo užtikrinimu. Įstatymas turi įpareigoti atliekų tvarkytojus viešai deklaruoti detalias atliekų tvarkymo išlaidų elementų išklotines. Siūloma pakeisti 7 straipsnį „30^2 straipsnio pakeitimas“ taip: „pakeisti 30^2 straipsnio 1 paragrafo 5 dalį taip: 5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydžius bei detalius atliekų tvarkymo išlaidų elementus turi būtų vieša.“	Pritarti iš dalies	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 21 pasiūlymo pritarimo argumentus. Skaidrumo principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydžius turi būtų vieša. Įstatymo projekte principai įvardinti remiantis Viešojo administravimo įstatyme nurodytais principais^[14] atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga. Manytina, kad esamas skaidrumo principo apibrėžimas pakankamas, norint užtikrinti kad šis kainodaros procesas taptų skaidrus ir aiškus.
3.	Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija 2020-07-17	2			Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str.  14 dalyje yra nurodyta: „Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius“, 22 dalyje yra nurodyta: „Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui“. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 dalyje nurodyta: „Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4^1 straipsnyje nustatytų  reikalavimų“. Taigi iš esmės šios dvi atliekų tvarkymo veiklos (atliekų surinkimas ir atliekų vežimas) yra panašios, nes jų tikslas – paimti atliekas iš atliekų turėtojo ir perduoti jas į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Pažymėtina, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 6 str.  nuostatomis, ne atliekų vežimo veiklai, nei atliekų surinkimo veiklai nėra reikalingas leidimas (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės arba taršos leidimas), todėl pagal šiuo metu galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas ir atliekų surinkimo, ir atliekų vežimo veiklai vykdyti privaloma gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 10  dalies nuostatomis ir vykdant atliekų surinkimo veiklą, ir vykdant atliekų vežimo veiklą privaloma užsiregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Taigi, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Atliekų  tvarkymo įstatymo nuostatomis ir atliekų surinkimo veiklai, ir atliekų vežimo veiklai, kurios, kaip minėta  aukščiau, iš esmės yra panašios, yra nustatyti identiški reikalavimai (nereikalingas leidimas, privalomos pavojingų atliekų tvarkymo licencija ir registracija Atliekų tvarkytojų valstybės registre), tačiau įsigaliojus Projektui siūlomam pakeitimui, nebeliks reikalavimo atliekų vežimo veiklai turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, t.y. vienai iš panašių atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimo veiklai) bus taikomi griežtesni reikalavimai, nei kitai (atliekų vežimo veiklai). Manytina, kad tokiu būdu bus ne tik pažeistas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas lygiateisiškumo principas, bet ir bus sudarytos prielaidos piktnaudžiauti, vykdomas atliekų surinkimo veiklas vadinant atliekų vežimo veiklomis ir išvengiant papildomų pareigų, atsirandančių subjektams, privalantiems turėti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas (atitinkamą kvalifikaciją turintis personalas, civilinės atsakomybės draudimas). Siūloma taisyti Projekto 2 straipsnį „12 straipsnio pakeitimas“ ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti ir vežti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“ 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.“	Pritarti	Žr. Vyriausybės 2021-10-06 7 pasiūlymo pritarimo argumentus.
4	Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20				Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) teikia šias pastabas ir pasiūlymus Projektui: KAINODARA Dabartiniame projekte nustatyta tokia kainodara: § Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) reguliuoja deginimo įrenginių taikomą atliekų deginimo kainą; § Taryba reguliuoja Regioninę kainą į kurią įeina ir RATC sąnaudos, ir savivaldybių vykdomo atliekų surinkimo, vežimo bei sistemos administravimo sąnaudos, duomenis apie kurias savivaldybės turės pateikti RATC, o šis perduos Tarybai kartu su Regioninės kainos paskaičiavimo projektu; § Savivaldybė prie iš Tarybos gautos, savivaldybei priskirtos, Regioninės kainos dalies prideda komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo (naujas nepaaiškintas darinys Projekte) sąnaudas ir nustato Rinkliavą. PROBLEMA: Jei Taryba reguliuos ne tik deginimo ir RATC kainas, bet ir savivaldybių vykdomo atliekų surinkimo, vežimo bei administravimo kainas, kaip tai atsilieps savivaldybių savarankiškumui, kuriant efektyvias atliekų surinkimo ir administravimo sistemas, kurių sąnaudos skirtingose savivaldybėse gali reikšmingai skirtis tiek dėl skirtingo dydžio investicijų į sistemos efektyvinimą (modernių konteinerių, atliekų matavimo daviklių, rūšiavimo skatinimo priemonių įsigijimas ir kt.), tiek dėl skirtingų paslaugų pirkimo rezultatų. Ar sugebės Taryba įvertinti skirtingų savivaldybių specifiką? Kodėl savivaldybių sąnaudos pateikiamos per RATC? Tam pritarus, Projekte nustatyta savivaldybių pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrinti tų sistemų funkcionavimą bus apribota RATC paskaičiavimais ir Tarybos nustatoma regionine kaina, kurios nebus galima viršyti, o pagrindine savivaldos funkcija taps iš Tarybos gautos kainos paskirstymas tarp skirtingų atliekų turėtojų grupių, nors Projekte savivaldai formaliai numatytas daug reikšmingesnis ir savarankiškesnis vaidmuo. SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų grąžinta pradiniame Projekte numatyta tvarka, kai Taryba reguliuoja tik deginimo ir RATC kainas, o savivaldybės savarankiškai organizuoja atliekų surinkimą, vežimą ir sistemos administravimą, pridėdamos šias sąnaudas prie RATC kainos. Būtina tikslinti Projekte naudojamas naujas sąvokas „Regioninė reguliuojamoji kaina“ ir „Reguliuojamoji kaina“.	Pritarti	Žr. Vyriausybės 2021-10-06 4 pasiūlymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-05-13 3 pasiūlymo pritarimo argumentus.
5	Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20				Projekte numatyta, kad Taryba savo apskaičiuotą Regioninę kainą paskirsto savivaldybėms pagal Tarybos nustatytus kriterijus (kurie dar yra nežinomi). PROBLEMA: Visiškai neaišku, kam reikalingas ir ką duoda toks paskirstymas. Kodėl bloga dabartinė veikianti sistema, kai RATC kaina nustatoma tonai atliekų ir savivaldybėms savaime pasiskirsto pagal savivaldybių pristatomų į RATC atliekų kiekį? Esamas mokėjimas pagal faktinį pristatomų atliekų kiekį skatina savivaldybes ieškoti efektyvių būdų mažinti susidarančių atliekų kiekius. Ar realu tikėtis, kad Tarybos kriterijai sugebės atspindėti faktinę situaciją ir lanksčiai reaguoti į jos pasikeitimus? Ką toks Projekte siūlomas pokytis sprendžia ar optimizuoja? SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų atsisakyta Regioninės kainos paskirstymo tarp savivaldybių pagal Tarybos būsimus kriterijus, o Regioninė kaina būtų siejama su į RATC pristatomu mišrių komunalinių atliekų kiekiu. Čia tiktų ir atliekų turėtojams taikomos dvinarės įmokos pavyzdys, nustatant pastoviąją dalį, reikalingą RATC administracinių funkcijų, perkrovimo stočių, stambiagabaričių atliekų aikštelių išlaikymui, kuri galėtų būti Tarybos paskirstoma savivaldybėms pagal jose esantį atliekų turėtojų skaičių ir kintamąją dalį, susietą su faktiniu atliekų kiekiu.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 10 pasiūlymo pritarimo argumentus. Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 1 dalies 3 punkto: „3) nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms;“
6	Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20				Savivaldybėms nesuprantama, kodėl Projekte numatyta surenkamų lėšų administravimo funkcija yra išskiriama iš paties komunalinių atliekų sistemos administravimo. Iki šiol toks surenkamų lėšų administravimas buvo bendro komunalinių atliekų sistemos administravimo dalis, kurią vykdė arba pati savivaldybė, arba jos pasirinktas administratorius. Nėra aišku, kaip funkcijos pasiskirstys tarp komunalinių atliekų sistemos administratoriaus ir lėšų surinkimo administravimo, jei šias funkcijas vykdys skirtingi juridiniai asmenys, nes: Pareiga registruoti komunalinių atliekų turėtojus išlieka administratoriui. Kaip atskiras juridinis asmuo vykdys lėšų surinkimo administravimą, jei jam nenumatyta atliekų turėtojų registravimo funkcija? Projekto 30^1 straipsnyje padarytas pakeitimas, kad nekilnojamojo turto savininkai privalo mokėti rinkliavą ar sudaryti sutartį su savivaldybe arba lėšų administravimą atliekančiu juridiniu asmeniu (išbraukta galimybė sudaryti sutartį su administratoriumi). Tuo tarpu 30 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta administratoriaus funkcija sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. PROBLEMA: Kuo išskirtinės lėšų administravimo funkcijos, kad jos vienintelės nepatenka į Regioninės kainos sąnaudas ir šiai vienai funkcijai vykdyti numatoma savivaldybės galimybė pasirinkti atskirą juridinį asmenį? SIŪLYMAS: Siūlome, kad lėšų surinkimo administravimo sąnaudos nebūtų traktuojamos kitaip, nei visos kitos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos ir būtų suderintos funkcijos tarp atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir surenkamų lėšų administratoriaus, jų nedubliuojant ir suderinant su jų veiklos tikslais, nes administratoriui yra numatyta galimybė būti lėšų surinkimo administratoriumi, todėl funkcijų dubliavimas yra perteklinis.	Pritarti iš dalies	Žr. Vyriausybės 2021-10-06 1 ir 4 pasiūlymo pritarimo argumentus.
7	Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20				Projekto 25^1 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Taryba  nustato kainas, įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kainos apskaičiavimo projektą teikia RATC. Vertinant savivaldybių patirtį, tvirtinant šilumos bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas, kyla pagrįstų klausimų ir abejonių sistemos efektyvumu: Taryba tvirtina metodikas, kurios yra nepaprastai sudėtingos; Taryba pagal savo nustatytas metodikas pati kainų neskaičiuoja, o tik tikrina jai pateiktus skaičiavimus; Didžioji dalis šilumos, vandens ir nuotekų paslaugų teikėjų, greičiausiai tas pats laukia ir RATC – nesugeba savarankiškai parengti kainų projektų pagal Tarybos metodikas, todėl samdo privačią bendrovę ir perka atitinkamas jos paslaugas, o tai galiausiai nugula į sąnaudas; Projektas numato RATC mokestį už Tarybos veiklos išlaikymą, tačiau Tarybos veikla priverčia viešųjų paslaugų teikėjus patirti papildomas nemažas išlaidas tam, kad būtų parengti atliekų kainodaros projektai pagal Tarybos metodikas, kurių teisingumą Taryba tikrins. Projekto 25^1 straipsnyje nurodoma, jog Tarybos išlaikymo sąnaudas sudarys 1 (vienas) procentas RATC bei bendro atliekų deginimo įrenginio valdytojo praėjusių metų reguliuojamosios veiklos pajamos. Taip pat numatyta 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Projekto aiškinamajame rašte Tarybos sąnaudoms nurodyta suma yra apie 680 000 Eur/metus, vadinasi Tarybos finansavimas brangins visą atliekų tvarkymo sistemą tokia pačia dalimi, kurią galiausiai turės padengti gyventojai ir verslo subjektai, todėl savivaldybės nesutinka su šia Projekto nuostata. Siūlome Tarybos išlaikymui skirti lėšas iš mokesčio už aplinkos teršimą arba mažinti Tarybos išlaikymo sąnaudas. Atliekų turėtojai, kaip ir šilumos bei vandens paslaugų naudotojai turės padengti ne tik Tarybos išlaikymą, bet ir apmokėti privačių konsultantų, rengiančių projektus ir reguliuojamos veiklos audito paslaugas. PROBLEMA: Kodėl Taryba, tvirtindama metodikas, negali pagal jas atlikti skaičiavimų ir nustatyti kainų, tam reikalaudama iš RATC ir savivaldybių tik pateikti reikalingus duomenis? Ar efektyvus ir pateisinamas skaidrumo siekimas tokiu brangiu būdu gyventojų ir ūkio subjektų sąskaita? SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų įvertintas Tarybos metodikų sudėtingumo pagrįstumas. Siekiant efektyvaus ir skaidraus proceso, siūlome, kad už Tarybos išlaikymui skirtas išlaikymo sąnaudas pati Taryba ir nustatinėtų kainas, pagal savo patvirtintas metodikas, o savivaldybės ir paslaugų teikėjai būtų įpareigoti Tarybai teikti kainos paskaičiavimui reikiamus duomenis.	Nepritarti	Šis siūlymas prieštarauja asociacijos 4 siūlyme pateiktam teiginiui (problemai), kad toks reguliavimas pakenktų savivaldybių savarankiškumui, kuriant efektyvias atliekų surinkimo ir administravimo sistemas. Žr. Vyriausybės 2021-10-06 2 pasiūlymo pritarimo argumentus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4988 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dalis nuostatų dėl nepakankamai detalaus, aiškaus ir nuoseklaus reglamentavimo neužtikrina vientiso rinkliavų ir kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas kainodaros proceso, todėl vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:  Projekto Nr. XIIIP-4988 1 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58^1 dalimi, kurioje yra pateiktas „Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinys ir nustatyta, kad tai „trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina (pažymėta – Specialiųjų tyrimų tarnybos), pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Iš šios sąvokos darytina išvada, kad regioninę reguliuojamąją kainą sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojamoji kaina, kurią siūloma apibrėžti papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58^4 dalimi ir nustatant, kad „Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Analizuojant šių sąvokų turinį ir siūlomas Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, reglamentuojančias atliekų tvarkymo kainodarą, darytina išvada, kad nustatant regioninę reguliuojamąją kainą pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 6 dalį į ją taip pat turi būti įtraukiamos ir reguliuojamosios bendro atliekų deginimo įrenginio ir atliekų deginimo įrenginio valdytojų teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainos. „Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinyje tai nenurodyta, nors „Reguliuojamosios kainos“ sąvokoje yra nustatyta, kad reguliuojamąją kainą sudaro ir bendrų atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, todėl lieka neaišku, kuriais atvejais į Regioninę reguliuojamąją atliekų tvarkymo kainą turi būti įtraukiamos ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo procedūra, kainos dedamosios, kainodaros procesą daro neskaidrų ir ydingą antikorupciniu požiūriu.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 24 pasiūlymo ir Vyriausybės 2021-10-06 4 pasiūlymo pritarimo argumentus.
2	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Juridinis asmuo, vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto savininkui arba įgaliotiems asmenims.“ Šioje nuostatoje nurodyta, kad atliekų tvarkymo paslaugos sutartyje nustatomos sąlygos turi atitikti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus kriterijus, tačiau nereglamentuojama, kokiu reglamentavimu turi vadovautis savivaldybės, norėdamos nustatyti šiuos kriterijus. Šioje situacijoje svarstytina, ar kriterijų nustatymas savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse užtikrins vienodas atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygas visiems atliekų turėtojams, kadangi keičiamame įstatyme savivaldybėms suteikiama absoliuti diskrecija dėl kriterijų nustatymo, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas. Projekte Nr. XIIIP-4988 nenustatyti individualių sutarčių sąlygų sudarymo kriterijų nustatymo principai neužtikrina vienodų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų atliekų turėtojams, tokiu būdu kai kurioms asmenų grupėms gali būti sudaromos išskirtinės paslaugų teikimo sąlygos, tai yra vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 2 dalį, ją papildyti nuostata „į šio Įstatymo 30^1 straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas“ ir išdėstyti taip: „<...> Juridinis asmuo, vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas,  arba savivaldybė privalo raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atsižvelgdama į šio Įstatymo 30^1 straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas, pagal individualiai aptartas sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. <...>“. Žr. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-05-13 5 pasiūlymo pritarimo argumentus.
3	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 10 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 30^5 straipsniu, kuriame reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas atliekų turėtojams sudaro dalį galutinės kainos už atliekų tvarkymo paslaugą. Analizuojamoje nuostatoje nėra nustatyta, kurios konkrečių paslaugų sąnaudos gali būti įtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo paslaugą, todėl kiekviena savivaldybė tai galės daryti savo nuožiūra, pavyzdžiui, įtraukdama į komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo paslaugą sąnaudas, tiesiogiai nesusijusias su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimu. Skirtingose savivaldybėse dėl šios galutinės atliekų tvarkymo paslaugos kainos dalies skirtingo skaičiavimo ir traktavimo gali žymiai didėti paslaugos kaina atliekų turėtojams, o kainos skirtingose savivaldybėse gali būti nustatomos pagal skirtingą reglamentavimą. Neaiškiai ir nepakankamai detaliai reglamentuotas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo kainos nustatymo mechanizmas yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris mažina atliekų tvarkymo kainodaros proceso skaidrumą, todėl siekdami skaidraus atliekų tvarkymo kainodaros proceso siūlome detaliai reglamentuoti, kurios sąnaudos gali būti priskiriamos prie komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų.	Pritarti	Siūloma projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos tokios juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant įmoką , išrašant sąskaitas, surenkant įmokas, šias komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų atlyginimų sąnaudos, biuro eksploatavimo sąnaudos (ta apimtimi, kiek juridinio asmens vykdoma veikla susijusi su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimu).“
4	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projekte Nr. XIIIP-4988 vartojamos sąvokos „regioninis atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“. Projekte Nr. XIIIP-4988 nėra atskleistas šių sąvokų turinys. Šiose sąvokose nurodytais įrenginiais numatoma tvarkyti atliekas ir jų valdytojų teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainas reguliuoti. Iš Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatų darytina išvada, kad „atliekų deginimo įrenginiu“ ir „regioniniu atliekų deginimo įrenginiu“ gali būti laikomas tas pats to paties valdytojo valdomas atliekų deginimo įrenginys su savo nustatytomis reguliuojamomis atliekų tvarkymo paslaugos kainomis, tačiau kuriais atvejais nustatant regioninę reguliuojamąją atliekų tvarkymo kainą konkrečiai savivaldybei ir kurio atliekų deginimo įrenginio reguliuojamoji kaina turi būti skaičiuojama, nėra atskleista. Neatskleistas Projekte Nr. XIIIP-4988 nurodytų atliekų deginimo įrenginių sąvokų turinys bei nepakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuota jų panaudojimo atliekoms tvarkyti sąnaudų įtraukimo į kainodarą tvarka yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris atliekų tvarkymo kainodaros procesą daro neskaidrų.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 3 pasiūlymo pritarimo argumentus.
5	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, atliekančiu savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų lėšų administravimą, arba savivaldybe.“ Keičiant šią nuostatą, galiojančiame reglamentavime šią funkciją vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių siūloma pakeisti juridiniu asmeniu, tačiau nėra nustatyto tokio juridinio asmens statuso: ar turi būti savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo, ar gali būti ir privatus juridinis asmuo. Jeigu gali būti ir privatus juridinis asmuo, tai nėra aišku, kokiu būdu jis turi būti atrinktas: viešo konkurso ar kitu būdu. Taip pat diskutuotina, ar nekiltų atliekų tvarkymo kainos atliekų turėtojui, jeigu komunalinių atliekų lėšų administravimas būtų pavedamas privačiam juridiniam asmeniui, kadangi pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, nustatant rinkliavų ir įkainių už komunalinių atliekų tvarkymą dydį, komunalinių atliekų lėšų administravimo sąnaudos į atliekų tvarkymo kainą nėra įskaičiuojamos, o privatus juridinis asmuo, siekdamas pelno, gali nustatyti neadekvačius komunalinių atliekų lėšų administravimo įkainius, kurie nebūtų reguliuojami.  Projekto Nr. XIIIP-4988 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti 10 punktu ir nustatyti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius savivaldybės pavedimu gali vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, tačiau pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo 30^1 straipsnio 2 dalį tarp subjektų, su kuriais nekilnojamojo turto objektų savininkai gali sudaryti sutartį, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius nenurodytas, todėl neaišku, kokiu pagrindu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius galėtų administruoti komunalinių atliekų tvarkymo lėšas, jeigu neturi galimybės sudaryti sutarčių su nekilnojamo turto objektų savininkais. Neaiškus subjekto, kuriam savivaldybė gali pavesti vykdyti komunalinių atliekų lėšų administravimo paslaugą, statusas ir jo paskyrimo ar atrankos tvarka yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome tikslinti Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnio 2 dalį, ją papildyti nuostata „tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės“ ir išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės. Juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo 30^1 straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, privalo raštu pateikti pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo dažnumo sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.“
6	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama informacijos, reikalingos nustatyti regioninėms reguliuojamosioms kainoms, pateikimo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) tvarka ir vertinimo terminai. Siūlomame reglamentavime nustatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi pateikti VERT ir kartu savivaldybėms dokumentus naujai kainai nustatyti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki nustatytos kainos galiojimo termino pabaigos. Savivaldybės regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir VERT pateikia pastabas kainų projektui per 2 mėnesius nuo gavimo dienos. VERT per 5 mėnesius nuo visų tinkamų dokumentų gavimo dienos, t. y. ir nuo savivaldybės pateiktų pastabų gavimo dienos išnagrinėja regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (VERT ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva), susijusi su regioninės reguliuojamosios kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Skaičiuojant regioninės reguliuojamosios kainos galimus nustatymo terminus, jeigu savivaldybės teiktų pastabas dėl nustatytos kainos, jos nustatymo terminai būtų nuo 7 mėnesių, o nesant pakankamai duomenų jos nustatymui gali trukti iki metų ir daugiau. Taigi, svarstytina, ar dėl tokios nepagrįstai ilgos regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo procedūros naujai nustatyta regioninė reguliuojamoji atliekų tvarkymo kaina atitiktų realią situaciją rinkoje ir vėliau tokios paslaugos teikimo neatitikimo neturės kompensuoti paslaugą gaunantys asmenys ir savivaldybės, o kaštai automatiškai padidintų kitam laikotarpiui nustatomą atliekų tvarkymo kainą. Nepagrįstai ilgi regioninės reguliuojamosios atliekų tvarkymo kainos nustatymo ir patvirtinimo terminai mažina kainodaros proceso skaidrumą ir kelia abejonių dėl jų atitikties rinkoje esančiai situacijai, todėl siūlome tobulinti šią nuostatą atsižvelgiant į pateiktus argumentus.	Pritarti	5 mėnesių terminas skaičiuojamas tik nuo reguliuojamo ūkio subjekto reikalingos informacijos pateikimo. T. y. savivaldybei pateikus pastabas reguliuojamo ūkio subjekto pateiktam projektui, projekto nagrinėjimo terminas nebūtų ilginamas papildomu 2 mėnesių terminu. Žr. Vyriausybės 2021-10-06 6 pasiūlymo pritarimo argumentus. Dėl įstatymo projekte numatyto 5 mėnesių projekto nagrinėjimo termino pagrįstumo. Pažymėtina, kad šie kainų nustatymo terminai (5 mėnesių) yra naudojami ir kitose Tarybos reguliuojamose energetikos bei vandentvarkos srityse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad detalus sąrašas informacijos, kurią reguliuojamas ūkio subjektas privalo pateikti Tarybai kartu su kainos projektu, įprastai yra reglamentuojamas Tarybos tvirtinamose metodikose. Todėl reguliuojamoms įmonėms yra numatoma prievolė pateikti visą reikalingą informaciją, o jos nepateikus gali būti pritaikomos sankcijos dėl reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo. Todėl, nėra pagrindo manyti, kad kainos procesas galėtų būti vilkinamas ilgiau nei to reikalauja teisės aktai. Apkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir nustačius bazinę regioninę kainą, ji pagal Įstatymo projektą bus peržiūrima kartą per metus, siekiant įvertinti reguliuojamų ūkio subjektų veiklos ir sąnaudų pokyčius, turinčius įtakos reguliuojamai kainai. Nuostata dėl papildomų dokumentų pateikimo išbraukta (žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 26 pasiūlymo atsižvelgimo argumentus).
7	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad VERT, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal VERT parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas). Pagal šią nuostatą regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymo savivaldybėms kriterijus turėtų nustatyti VERT savo nuožiūra. Svarstytina, ar kai kurių regioninės reguliuojamosios atliekų tvarkymo kainos konkrečiai savivaldybei apskaičiavimo reglamentavimas įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nesumažins kainodaros proceso skaidrumo. Manome, kad siekiant kuo skaidresnio atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros proceso, jo reglamentavimas turi būti aiškus, nuoseklus ir visi kainodaros principai ir kriterijai turėtų būti nustatyti viename teisės akte, t. y. įstatyme. Dalį kriterijų, nuo kurių priklauso konkretus kainos dydis konkrečioje savivaldybėje, reglamentuojant įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kainos paskirstymo savivaldybėms kriterijų reglamentavimą perleidus VERT nebūtų užtikrinamas teisinio reglamentavimo pastovumas ir nuoseklumas, kadangi regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijai galėtų būti keičiami VERT nuožiūra, dėl to sumažėtų kainodaros proceso skaidrumas.	Pritarti	Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 10 pasiūlymo ir Vyriausybės 2021-10-06 1 ir 8 pritarimo argumentus.
8	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos, esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“ Iš šios nuostatos neaišku, kuriais kriterijais vadovaudamasis regioninis atliekų tvarkymo centras nusprendžia, kad yra poreikis koreguoti kainą. Nesant nustatytų kriterijų ar aplinkybių, kurioms esant regioninis atliekų tvarkymo centras privalo kreiptis į VERT dėl kainos korekcijos, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą būtų kreipiamasi tik tokiu atveju, kai atliekų tvarkymo kaina nebepadengtų atliekų tvarkymo sąnaudų. Tačiau, pavyzdžiui, tobulėjant gamybos technologijoms, keičiantis pakuotėms ar jų gamybai naudojamoms medžiagoms, didėjant asmenų sąmoningumui atliekų tvarkymo srityje, gali susidaryti situacijos, kai atliekų tvarkymo kainą reikėtų mažinti. Tokiu atveju atliekų tvarkymo centras pagal siūlomą reglamentavimą neprivalėtų kreiptis į VERT dėl kainos korekcijos. Nepakankamai aiškus ir detalus regioninės reguliuojamosios kainos koregavimo proceso reglamentavimas, nenustatyti kriterijai, kuriems esant būtų privaloma kainą koreguoti, mažina atliekų tvarkymo kainodaros skaidrumą, didina galimybes pasireikšti korupcijai bei sudaro sąlygas nustatyti neadekvačias kainas už atliekų tvarkymą.	Pritarti	Siūloma tikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos, esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninės kainos yra peržiūrimos Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“
9	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13				Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų.“ Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „Nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokama suma už paslaugas viršys 1 procentą vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti sąnaudas.“ Projekte Nr. XIIIP-4988 nėra reglamentuota, kokių šaltinių duomenimis turėtų vadovautis savivaldybių tarybos norėdamos nustatyti to laikotarpio vidutinį mėnesio statistinį savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų dydį, taip pat nėra statistinio savivaldybės namų ūkio apibrėžties, kokių fizinių asmenų ir kokios pajamos turėtų būti skaičiuojamos kaip statistinio namų ūkio pajamos. Detaliai nereglamentuojant vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkių (fizinių asmenų) pajamų apskaičiavimo šaltinių, savivaldybės, naudodamos apskaičiavimui reikalingą informaciją iš skirtingų šaltinių arba skirtingai traktuodamos vidutinio statistinio namų ūkio asmenų pajamas, taikytų nevienodą kainodarą, todėl galutinių atliekų tvarkymo paslaugos kainų apskaičiavimas ir jų dydžiai už tuos pačius atliekų kiekius skirtingose savivaldybėse gyvenantiems asmenims skirtųsi. Taip pat neaišku, kokių veiksmų turi imtis savivaldybės, kad sumažintų atliekų tvarkymo sąnaudas, jeigu kaina už atliekų tvarkymo paslaugas viršys 1 proc. vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų ir kokia atsakomybė nustatyta savivaldybėms, jeigu jos nesilaikys šio siūlomo reglamentavimo nustatant atliekų tvarkymo kainą atliekų turėtojams. Pritardami siekiui užtikrinti, kad atliekų tvarkymo kaštai būtų proporcingi gyventojų pajamoms ir nesudarytų pernelyg didelės finansinės naštos namų ūkiams, vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį, kad neaiškus ir nedetalus, su galimybe skirtingai interpretuoti teisinį reglamentavimą, kainodaros mechanizmas bei nevienodų atliekų tvarkymo kainų nustatymas už to paties kiekio atliekų sutvarkymą yra korupcijos rizikos veiksnys. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dėl kai kurių Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatų nepakankamo detalumo, kainos nustatymo kriterijų trūkumo ir nenustatyto vientiso kainų nustatymo procedūrų teisinio reglamentavimo kainodaros procesas yra nepakankamai skaidrus. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalį ir ją papildyti nauja nuostata: „10. <...> Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų. Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Statistikos departamento naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias vieno namų ūkio mėnesio pajamas. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija 1 proc. vidutinių metinių namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų 1 procento vidutinių mėnesio statistinių tos apskrities namų ūkio pajamų. <...>“. Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 30 pasiūlymo pritarimo argumentus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	1				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-6 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30^1, 30^2, 35^1 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25^1, 30^3, 30^4, 30^5, 30^6, 30^7, 30^8, 30^9, 31^1, 31^2, 31^3 straipsniais, septintuoju^1 ir septintuoju^2 skirsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti tobulinti Projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:       Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį papildyti 58^1 dalimi apibrėžiant terminą „regioninė reguliuojamoji kaina“. Siūlytina šį terminą pakeisti Lietuvos Respublikos terminų banke aprobuotu terminu „regioninė kaina“ ir atitinkamai tikslinti Projekto Nr. 1 – 3 straipsnyje dėstomus Įstatymo 25^1 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 7 straipsnyje dėstomas Įstatymo 30^2 straipsnio 4, 6–10 ir 12 dalis, 8 straipsnyje dėstomus Įstatymo 30^3 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, 11 straipsnyje dėstomą Įstatymo 30^6 straipsnio 7 dalį, 13 straipsnyje dėstomą Įstatymo 30^8 straipsnio 9 dalį, 18 straipsnio 4, 7, 8 ir 10 dalis.	Pritarti	Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58^1 dalyje vartojamą terminą „regioninė reguliuojamoji kaina“ terminą pakeisti Lietuvos Respublikos terminų banke aprobuotu terminu „regioninė kaina“ ir atitinkamai tikslinti projekto 3 straipsnyje dėstomus keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 7 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 4, 6–10 ir 12 dalis, 8 straipsnyje dėstomus keičiamo įstatymo 30^3 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, 11 straipsnyje dėstomą keičiamos įstatymo 30^6 straipsnio 7 dalį, 13 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 30^8 straipsnio 9 dalį, 18 straipsnio 4, 7, 8 ir 10 dalis.
2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	3				Projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgus į Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtas funkcijas, reikalingus žmogiškuosius resursus ir planuojamas sąnaudas, optimalus reguliuojamos veiklos pajamų, kaip Tarybos finansavimo šaltinio, procento dydis galėtų būti 0,97. Įvertinus visas galimas sąnaudas, Tarybos sąnaudų atliekant Projekte nustatytas funkcijas, metinis krepšelis sudarytų apie 661 105 eurus. Papildomai valstybės biudžeto lėšų neprireiks, nes priėmus Projektą Tarybos kitų metų pajamas sudarys 0,97 procento praėjusių metų regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos pajamų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 25^1 straipsnio 4 dalies 1 punktą nurodant 0,97 procento dydį.	Pritarti	Suderinus su VERT siūloma tikslinti projekto 3 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 4 dalies 1 punktą nurodant 0,95 procento dydį ir jį išdėstyti taip: „1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 1 procentas 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;“.
3	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	16				Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, tikslintinas Projekto 16 straipsnyje dėstomas Įstatymo septintasis^2 skirsnis aiškiai nustatant, ar atliekų turėtojas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją. Siūlytina suvienodinti Projekto 16 straipsnyje dėstomo Įstatymo 31^2 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytas funkcijas „tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją“ ir „atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas“.	Pritarti	Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti: „1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančios viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;“ Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų teikiamos tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“ Siūloma projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31^2 straipsnio 2 ir 4 dalis perkelti į keičiamo įstatymo 31^3 straipsnį.
4	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	1				Projekte reglamentuota, kad skaičiuojant regioninę kainą įtraukiama komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų (toliau – paslaugos) kaina. Paslaugų teikimas dažniausiai organizuojamas savivaldybės (išimtiniais atvejais – regiono) mastu. Paslaugos perkamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka skelbiant viešojo pirkimo konkursą arba sudarant vidaus sandorį, paslaugos teikimą pavedant savivaldybės paskirtam komunalinių atliekų tvarkytojui. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo (toliau – sistemos administravimas) funkcijas ne visada vykdo regioniniai atliekų tvarkymo centrai (kai kada sistemos administravimo funkcijas vykdo savivaldybės), kurių įkainius ir kainas reguliuoti siūloma pavesti Tarybai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti Projekte numatytą regioninės kainos nustatymo reglamentavimą: į regioninę kainą neįtraukti paslaugų kainos ir sistemos administravimo išlaidų; palikti savivaldybėms funkciją nustatyti paslaugų kainą ir sistemos administravimo išlaidas, kurias savivaldybės, kaip atskiras dedamąsias pridėjusios prie regioninės kainos, įskaičiuotų į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą dydį. Todėl reikėtų tikslinti Projekto 1 straipsnyje dėstomas Įstatymo 2 straipsnio 58^1 ir 58^4 dalis, 7 straipsnyje dėstomas Įstatymo 30^2 straipsnio 6 ir 10 dalis, 10 straipsnyje dėstomą Įstatymo 30^5 straipsnio 3 dalį.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „58^1. Regioninė reguliuojamoji kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Siūloma tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „58^4. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 6  dalį žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 24 pasiūlymo argumentus. Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10  dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip: „Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.“ Siūloma tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30^5 straipsnio 3  dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms (surinkimui, vežimui, naudojimui, šalinimui, šių veiklų organizavimui, stebėsenai, šalinimo vietų vėlesnei priežiūrai) finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“.
5	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	1 3				Atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos srityje savivaldybėms priskirtas funkcijas (pavyzdžiui, surinkimo ir vežimo organizavimo veikla), siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsnio 9 dalyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 58^5 dalyje nurodyto termino „reguliuojamasis komunalinių atliekų tvarkytojas“, nes apibrėžtis neapima visų veiklos rūšių, kurias planuojama reguliuoti. Siūlytina atitinkami keisti Projekto 3 straipsniu siūlomo naujo Įstatymo 25^1 straipsnio 2 dalies 2 punktą.	Pritarti	Siūloma atsisakyti siūlymo keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 58^5 dalimi. Siūlytina tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlikti reguliuojamų komunalinių atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamos informacijos patikrą, patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;“.
6	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	7				Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, siūlytina Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti atskirais punktais, kaip regioninės kainos projekto rengimo etapus.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalies nuostatas ir jas dėstyti atskirais punktais: „7. Regioninės kainos projekto rengimo etapai: 1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia bei Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą; 2) rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus savivaldybės privalo suteikti visą reikalingą informaciją regioniniams atliekų tvarkymo centrams; 3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgiant į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai; 4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina. Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo; 5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas yra apskaičiuotas nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje ir (arba) yra klaidingas.“
7	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	2				Pagal Projekto aiškinamojo rašto 4 punktą Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio pakeitimo tikslas – aiškiai nustatyti, kokias pavojingų atliekų tvarkymo veiklas vykdant privaloma gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, kokias pavojingų atliekų tvarkymo veiklas vykdant pakanka turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą. Atsižvelgus į tai ir įvertinus, kad Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas neprivalomas vykdant ne tik atliekų surinkimo, bet ir vežimo veiklą, tikslintinos Įstatymo 12 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalys reglamentuojant, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo tvarka turi būti taikoma pavojingas atliekas ketinančioms surinkti ir vežti įmonėms.	Pritarti	Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti ir vežti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“. Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai surenkančiai ir vežančiai įmonei, jeigu: 1) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11^2 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.“ Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu: 1) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 11^2 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 2) pavojingas atliekas tvarkanti surenkanti ir vežanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti; 3) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.“ Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas: 1) licencijos turėtojo prašymu; 2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti; 3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pažeidimai; 4) licencijos turėtojas pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo surinkimo ir vežimo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.“.
8	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	3 7				Atsižvelgus į savivaldybėms įstatymais pavestas savarankiškąsias funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo organizavimu, įskaitant įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymą, netikslinga Tarybai priskirti funkciją skirstyti savivaldybėms regionines kainas. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 25^1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 30^2 straipsnio 4, 7, 9 ir 10 dalis atsisakant nuostatų, kad Taryba nustato regioninių kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines kainas savivaldybėms.	Pritarti	Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatomo pakeitimo. Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio.“. Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 7 dalyje atsisakyti nuostatos: „Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas).“. Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Taryba, nustačiusi regionines reguliuojamąsias kainas ar perskaičiuotas regionines reguliuojamąsias kainas, jas paskirsto regiono savivaldybėms, vadovaudamasi regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijais. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės reguliuojamosios kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.“. Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30^2 straipsnio 10 dalyje atsisakyti frazės „šių kainų padalinimą regiono savivaldybėms“.
9	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06	20				Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimais, turėtų būti tikslinami Projekto 18 straipsnyje nurodyti Projekto  nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai.	Pritarti	Siūloma tikslinti projekto 18 straipsnyje nurodytus terminus: „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 10 dalis, įsigalioja 2021 2023 m. gegužės sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Taryba iki 2021 2022 m. kovo lapkričio 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginiai, atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2021 2023 m. birželio vasario 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie 2020 2022 m. reguliuojamosios veiklos pajamas. 4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių reguliuojamųjų kainų apskaičiavimo projektus parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 2023 m. liepos kovo 1 d. 5. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau nei 7 mėnesiai, ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 2023 m. liepos kovo 1 d. 6. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau nei 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai ne vėliau nei likus 6 mėnesius iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos. 7. Pirmoji regioninė reguliuojamoji kaina nustatoma iki 2021 2023 m. lapkričio liepos 1 d. 8. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2021 2023 m. gruodžio spalio 1 d. nustato arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atsižvelgusios į savivaldybei priskirtą paskirtą regioninės reguliuojamosios kainos dydžio dalį. 9. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo įkainių viršutinės ribos pagal šio straipsnio 4 5 dalį nustatomos iki 2021 2023 m. lapkričio liepos 1 d., o pagal šio straipsnio 5 6 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projekto pateikimo Tarybai dienos. 10. Iki pirmųjų regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo taikomos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“
10	Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas 2021-12-06	1	7			Argumentai: Teikiamu pakeitimas siūloma išvengti teisinio reguliavimo spragos, kuri atsiras dėl to, kad ne visis RATC komunalinių atliekų mechaninį biologinį apdorojimą organizuoja vienodai. Pirminėje įstatymo projekto redakcijoje nėra numatyta, kaip esant reguliuojamam deginimo paslaugos tarifui tai atsispindės komunalinių atliekų tvarkymo kainoje, jeigu RATC pagal sutartį veikia privatus operatorius daliai komunalinių atliekų tvarkymo proceso. Todėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomi tikslai sureguliuoti šią veiklos sritį siekiant panaikinti akivaizdžius ir didelius skirtumus tarp skirtingų RATC teikiamų paslaugų tarifų, bus nepasiekti. Numatomas komunalinių atliekų deginimo kainos reguliavimas turi vienoda apimtimi turėti įtakos komunalinių atliekų tvarkymo kainai nepriklausomai ar MBA įrenginiais operuoja Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, ar privatūs Operatoriai. Siūlomas pakeitimas taip pat nustato terminą, iki kada su operatoriais sudarytos sutartys turi būti pritaikytos prie pasikeitusio teisinio reguliavimo. Sudarytų sutarčių pritaikymas prie pasikeitusio teisinio reguliavimo negali būti paliktas RATC ir operatorių nuožiūrai, nes reguliuojamų tarifų įvedimas ir yra nustatomas, kad jis būtų privalomas rinkos dalyviams, o ne galėtų būti taikomas jų pasirinkimu. Pabrėžtina, kad aplinkybės, jog iki įstatymo įsigaliojimo buvo sudarytos sutartys su mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais, negali būti kliūtimi nuspręsti, kad ši veiklos sritis tampa reguliuojama veikla. Sureguliavus šią veiklos sritį visi tiekėjai, kurie dalyvavo ar būtų dalyvavę viešajame pirkime, yra vienodoje teisinėje situacijoje, todėl nėra atskirų tiekėjų diskriminavimo ar preferencijų jiems suteikimo. Situacijų, kai yra įvedamas kainų reguliavimas sritims, kuriose jau yra sudarytos sutartys su privačiais asmenimis, yra. Pavyzdžiui, šilumos ūkyje. Privatus operatorius, jeigu nesutiktų su nustatomu reguliavimu, turėtų teisę inicijuoti sutarties nutraukimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.   Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 7 dalį, kuria papildomas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis, ir ją išdėstyti taip: 7. Papildyti 2 straipsnį 58^4dalimi: „58^4. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatorių, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“	Nepritarti	Tokios praktikos nėra. Reguliuotojas (per reguliavimo mechanizmus) negali įtakoti viešųjų pirkimų rezultato. Viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Sutartinių prievolių nevykdymo (netinkamo vykdymo) klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos.
11	Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas 2021-12-06	1	8			Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 10. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 8 dalį, kuria papildomas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis, ir ją išdėstyti taip: 8. Papildyti 2 straipsnį 58^5 dalimi: „58^5. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų, mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatorių, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.“	Nepritarti	Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus.
12	Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas 2021-12-06	3	1	9		Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 10. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų, mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatorių ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;“	Nepritarti	Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus.
13	Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas 2021-12-06	7	7			Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 10. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnio 7 dalį, ir ją išdėstyti taip: „7. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, parengia bei Tarybai pateikia regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą. Savivaldybės privalo suteikti visą reikalingą informaciją regioniniams atliekų tvarkymo centrams, rengiant regioninės reguliuojamosios kainos projektus. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia kainų projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgiant į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką. Regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (Tarybos ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva) susijusi su regioninės reguliuojamosios kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės reguliuojamosios kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė reguliuojamoji kaina. Tarybos patvirtinta regioninė reguliuojamoji kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės reguliuojamosios kainos įsigaliojimo. Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas). Kai regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra sudarę sutartį mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais, Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu atskirai patvirtina atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo reguliuojamą kainą. Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas regioninės reguliuojamosios kainos projektas yra apskaičiuotas nesilaikant regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikoje ir (arba) yra klaidingas.“	Nepritarti	Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus.
14	Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas 2021-12-06	18	7			Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Papildyti projekto 18 straipsnį nauja 7 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: 18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 10 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Taryba iki 2021 m. kovo 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginiai, atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos pajamas. 4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių reguliuojamųjų kainų projektus parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 m. liepos 1 d. 5. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau nei 7 mėnesiai ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 m. liepos 1 d. 6. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau nei 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai ne vėliau nei likus 6 mėnesius iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos. 7. Su mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais sudarytos paslaugų teikimo sutartys turi būti pakeistos iki nustatytos pirmosios reguliuojamos kainos taikymo datos į paslaugų teikimo kainodarą įtraukiant operatorių teikiamos paslaugos kainos perskaičiavimą pasikeitus reguliuojamai komunalinių atliekų deginimo kainai. Sutarčių su mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais pakeitimuose turi būti nustatytas operatoriaus teikiamų paslaugų kainos didinimas arba mažinimas komunalinių atliekų deginimui tenkančių išlaidų skirtumu palyginus atitinkamu laikotarpiu Tarybos nustatytą reguliuojamą komunalinių atliekų kainą su 12 kalendorinių mėnesių vidutine komunalinių atliekų deginimo kaina, buvusia iki pirmosios reguliuojamos kainos taikymo datos. 78. Pirmoji regioninė reguliuojamoji kaina nustatoma iki 2021 m. lapkričio 1 d. 89. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d. nustato arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atsižvelgusios į savivaldybei priskirtą regioninės reguliuojamosios kainos dydžio dalį. 910. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo įkainių viršutinės ribos pagal šio straipsnio 4 dalį nustatomos iki 2021 m. lapkričio 1 d., o pagal šio straipsnio 5 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projekto pateikimo Tarybai dienos. 1011. Iki pirmųjų regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo taikomos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“	Nepritarti	Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2021-11-17					Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektui Nr XIIIP-4988 ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektas Nr XIIIP-4988(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

Patarėjas Audrius Želvys

---

[1] Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis.

[2] Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnis.

[3] Ten pat, 9 straipsnio 1 dalis.

[4] Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktai.

[5] Ten pat, 12 straipsnis.

[6] Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis ir Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis.

[7] Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas.

[8] LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018.

[9] Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Rinkliavų taisyklės).

[10] Ten pat, 22 punktas.

[11] Ten pat, 24 punktas.

[12] Ten pat, 24 punktas.

[13] Ten pat, 30 punktas.

[14] Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 36²straipsniai.