LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kultūros komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 31, 46, 461 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1796

 

 

2022-11-09  Nr. 121-P-34

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė.

Kviestieji asmenys: Deividas Velkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas,  Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Jolanta Mažylė, nepriklausoma ekspertė Liudvika Meškauskaitė, VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva,  Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys Deimantas Jastramskis,  Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Ramutė Šimukauskaitė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, advokatas Algimantas Šindeikis, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

1

1

 

Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje žodžiai „suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija“ turi būti dėstomi po žodžio „Komisija“, o žodžiai „prieš tai jį“ brauktini kaip pertekliniai.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

1

2

 

Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti ne visą įstatymo 31 straipsnio 14 dalį, o tik vieną jos struktūrinę dalį, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmę siūlome dėstyti taip: „Pakeisti 31 straipsnio 14 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turėtų būti dėstoma tik keičiamos 14 dalies nuostata iki dvitaškio.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

2

3

 

Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kiek šis įstatymas nenustato kitaip“ įrašytini žodžiai „kuris taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“, o atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją žodžiai „Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis“ turi būti dėstomi po žodžio „Konstitucija“.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

3

1

 

Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalyje brauktina viena perteklinė pakeitimo esmė.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

3

1

 

Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės“ siūlytina įrašyti žodžius „bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“. Be to, atsižvelgiant į kituose įstatymuose vartojamas formuluotes, svarstytina, ar nereikėtų papildomai šioje dalyje įrašyti nuostatos „ir ne anksčiau kaip po trejų metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

3

1

 

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai sureglamentuoti Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skyrimo (ar delegavimo) tvarką bei komisijos kadencijos nustatymo principus. Pastebėtina, kad projekte siūloma formuluotė, nustatanti, kad komisijos nariai skiriami trijų metų kadencijai, o juos deleguoja atitinkami subjektai, suponuoja, kad juos skiriant į pareigas priimami du skirtingi administraciniai sprendimai (vienas dėl delegavimo, o kitas dėl deleguotų asmenų paskyrimo). Tačiau įvertinus visas keičiamo įstatymo nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad komisijos nariai ir yra skiriami į pareigas juos skiriančio (deleguojančio) subjekto sprendimu, o kažkoks kitas patvirtinantis sprendimas nebereikalingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai ir nurodyti, kad nariai į Visuomenės informavimo etikos komisiją skiriami atitinkamų subjektų (asociacijos narių, LRT bei Medijų tarybos) valdymo organų sprendimu. Kitas neaiškumas kyla dėl nustatymo, ar komisijos kadencija nustatoma in corpore ar, vis dėlto, kiekvieno komisijos nario kadencija skaičiuojama atskirai, būtent nuo sprendimo dėl jo paskyrimo į pareigas įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai skiriami atskirais atskirų subjektų sprendimais, manytina, kad kadencija nustatoma atskiriems komisijos nariams, o ne visai komisijai in corpore. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką. Manytina, kad žodžiai „kadencijos laikotarpiui“ brauktini kaip pertekliniai bei klaidinantys.

Pritarti iš dalies

Komitetas pritaria, kad  projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai sureglamentuoti Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skyrimo (ar delegavimo) tvarką bei komisijos kadencijos nustatymo principus. Iš dalies pritariama pastabai dėl organų sprendimų skiriant Komisijos narius, kadangi Medijų taryba neturi  atskirų valdymo organų.  Komitetas, taip pat pritardamas  VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateiktam pasiūlymui, siūlo 461 straipsnio 2 dalį  išdėstyti taip:

„2. Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją. Komisiją sudaro 9 nariai: 3 narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, 2 narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį – LRT, 3 narius skiria Medijų taryba. Kandidatus į Komisijos narius Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų krypties studijų programas. Asociacijos nariai ir LRT savo atstovus skiria valdymo organų sprendimu. Komisijos nariai skiriami  trejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip dvejoms kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po trejų metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 5 metų veiklos žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui trejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.“

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

3

1

 

Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „žurnalistikos studijų programą“ įrašytini žodžiai „žurnalistikos studijų krypties studijų programas“.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

3

1, 2

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalies ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo 461 straipsnio 6 dalies tekstai neatitinka galiojančios šių dalių redakcijos.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

4

1

 

Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte žodžiai „suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija“ turi būti dėstomi prieš žodį „tvirtina“, o žodžiai „prieš tai jį“ brauktini kaip pertekliniai.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

4

2

 

Manytina, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodžiai „ir (ar) pakeičia“ turi būti brauktini kaip pertekliniai.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-13

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad tinkamam įstatymo įgyvendinimui reikės laiko (naujais nariais keičiamo įstatymo nustatyta tvarka turės būti papildyta Visuomenės informavimo etikos komisija bei turės būti patvirtintas naujas Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašas), siūlytina projektą papildyti straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą. Atitinkamai turėtų būti nustatyti pasiūlymai atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus ar atlikti kitus būtinus veiksmus.

Pritarti

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į šį įstatymo reikalavimą, tikslinga ir optimalu įstatymo įsigaliojimo datą numatyti  2023 m. gegužės 1 d.

Atitinkamai siūloma įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu:

„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Visuomenės informavimo etikos asociacija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šiame įstatyme nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

12.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2022-06-27

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1796 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

 

 

2.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,

2022-11-08

3

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

            Savireguliacija yra išskiriama kaip itin svarbus laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos aspektas. Jos svarba yra pabrėžiama eilėje tarptautinių teisės aktų, kuriuose išskiriami žiniasklaidos savireguliacijos sistemos tikslai – žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas ir žiniasklaidos atsakomybės prieš visuomenę užtikrinimas.

            Siekiant paskatinti valstybes užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir padėti žiniasklaidai įsidiegti veikiančius ir efektyvius savireguliacinius mechanizmus, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija 2010 metais išleido Žiniasklaidos savireguliacijos vadovą, kuriame įtvirtintos pagrindinės taisyklės, kuriomis reikia vadovautis siekiant, kad valstybėje taikomas žiniasklaidos savireguliacijos modelis būtų efektyvus, užtikrinantis tiek žiniasklaidos laisvę, tiek visuomenės interesų apsaugą. Kaip pagrindinės iš šių taisyklių išskirtinos:

-           Žiniasklaidos savireguliaciją užtikrinančios organizacijos turi būti nepriklausomos nuo politinių jėgų;

-           Žiniasklaidos savireguliaciją užtikrinančios organizacijos turėtų apimti visas suinteresuotas šalis – žurnalistus, redaktorius, leidėjus ir visuomenės atstovus;

-           Žiniasklaidos tarybos narių, atsakingų už skundų nagrinėjimą, skaičius turėtų būti nelyginis, pakankamai didelis, kad atspindėtų skirtingas nuomones, bet ne toks didelis, kad būtų sunku priimti sprendimus;

-           Skundų nagrinėjimo mechanizmas turi užtikrinti savireguliacijos organo autonomiškumą;

-           Savireguliacija turi užtikrinti, kad žurnalistų veiklą vertintų jų kolegos;

-           Žiniasklaidos tarybos narių, atsakingų už skundų nagrinėjimą, sprendimai turi užtikrinti žurnalistikos standartų laikymąsi.

Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymas

Visuomenės informavimo etikos komisija yra kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas.

Visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvieno nario). Šiuo metu Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro 9 nariai, iš kurių 7 deleguoja įstatymų leidėjo nustatytos organizacijos. Komisijos nariai nėra renkami.

Savikontrolės organo modelis, taikomas Lietuvoje (Visuomenės informavimo etikos komisija), tarptautines rekomendacijas dėl tokio organo sudėties atitinka tik iš dalies, nes:

1. Visuomenės informavimo etikos komisijos nariais gali būti tik viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančių organizacijų deleguoti atstovai, tačiau negali būti visuomenės organizacijų, vartotojų organizacijų, akademinio pasaulio atstovai, kaip tai rekomenduoja Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ ir kiti tarptautiniai dokumentai;

2. Nėra užtikrinama, kad žurnalistų veiklą vertintų jų kolegos, nes ¾ Visuomenės informavimo etikos komisijos narių deleguoja ne žurnalistus vienijančios organizacijos, o verslo subjektus vienijančios asociacijos;

3. Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skaičius nėra įtvirtintas, todėl jis gali tapti neadekvačiai didelis, jei didėtų Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių skaičius. Taip pat dabartinis Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skaičius yra lyginis, o tai neatitinka ESBO rekomendacijų.

LRT nuomone, Visuomenės informavimo etikos komisija turėtų būti sudaroma tokiu būdu, kad daugumą joje turėtų žurnalistus vienijančios organizacijos. Komisijoje turėtų būti visuomenės organizacijų, vartotojų organizacijų, akademinio pasaulio atstovai, kaip tai rekomenduoja Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. Dabar nėra užtikrinama, kad žurnalistų veiklą vertintų jų kolegos, nes ¾ Visuomenės informavimo etikos komisijos narių deleguoja ne žurnalistus vienijančios organizacijos, o verslo subjektus vienijančios asociacijos.

            Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti 461 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisiją sudaro 9 nariai: tris narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys žurnalistų organizacijas, vieną narį – LRT, tris narius skiria Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų krypties studijų programą. Komisijos nariai skiriami juos skiriančių institucijų ir (ar) organizacijų nustatyta tvarka. Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo. Komisija iš savo narių 3 metams išsirenka Komisijos pirmininką“.

LRT nuomone, yra būtina sisteminė žiniasklaidos savireguliacijos modelio reforma, kuri atitiktų žurnalistų ir visuomenės lūkesčius, užtikrintų atliekamų žurnalistų etikos skundų tyrimų skaidrumą, neutralumą ir teisingumą, nustatytų, kad atstovavimas žiniasklaidos savireguliacijos organuose būtų pagrįstas visų interesų grupių įtraukimu, kad veiklos taisyklės ir procedūros atitiktų gerąsias europines praktikas.

 

 

 

Pritarti

 

 

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija,

2022-11-08

 

 

 

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau - Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 31, 46, 46(1) ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1796 (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau - Etikos asociacija) yra pagrindinė viešosios informacijos rengėjų ir leidėjų savireguliacijos organizacija, kurios veikla numatyta Seimui 2014 m. lapkričio 25 d. priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, įteisinusias tokį institutą. Nepriklausoma ir savarankiška savireguliacijos organizacija - Etikos asociacija įsteigta 2015 m. pradžioje, o jos steigėjos - viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančios organizacijos. Sprendimus dėl visuomenės informavimo etikos priima Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija), kurią sudaro 7 Etikos asociacijos steigėjų deleguoti atstovai (po 1 nuo kiekvienos organizacijos - steigėjos). Komisija, kuriai pagrindą davė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, suformuota dar 1996 m. buvo sukurta siekiant įtvirtinti žiniasklaidos savivaldą, jos veiklos principus ir profesinės etikos standartus. Vėlesnės Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos koregavo komisijos veiklą, tačiau pagrindinis principas išlikdavo nepakitęs - Komisija visada buvo suprantama kaip viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos, savireguliacijos institucija. Nuo 2015 m. galiojanti tvarka dar konkrečiau nustato, jog žiniasklaidos savireguliacija yra prižiūrima nepriklausomos organizacijos - Visuomenės informavimo etikos asociacijos. Siūlomu Įstatymo projektu siūloma atsisakyti baigtinio Etikos asociacijos steigėjų sąrašo bei praplėsti Etikos komisijos narių skaičių papildomais atstovais. Svarstomo Įstatymo projekto 461 straipsnyje siūloma nustatyti, kad po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą - LRT, tris narius deleguoja Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, turintys žurnalistikos studijų programą. Pritariame idėjai, kad prie Etikos asociacijos galėtų prisijungti įvairios viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos, taip pat neprieštaraujame, kad LRT turėtų atskirą narį Etikos komisijoje. Vis dėlto, visiškai nepritariame siūlymui į Etikos komisiją deleguoti net 3 narius nuo Medijų tarybos. Atkreiptinas dėmesys, jog Etikos asociacija ir iš jos deleguotų narių formuojama Etikos komisija, buvo kurta kaip žurnalistų savireguliacijos organizacija, todėl šis pamatinis principas turėtų būti išlaikomas ir svarstomose Įstatymo pataisose. Papildomų, net trijų narių, kurie nėra visuomenės informavimo rengėjų ir skleidėjų deleguojami nariai, skyrimas į Etikos komisija prieštarauja pačiai savireguliacijos idėjai. Dėl to nepritariame siūlomam Etikos komisijos narių skaičiaus išplėtimui skiriant juos nuo Medijų tarybos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome atsisakyti skirti papildomus narius į Etikos komisiją nuo Medijų tarybos. Prašome pakoreguoti Svarstomo Įstatymo projekto 461 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą - LRT tris narius Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai,—vykdantys žurnalistikos studijų programą.. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo. Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką. “

Neatsižvelgti

Komitetas jau pritarė siūlomo keisti 461 straipsnio 2 dalies formuluotei (žr. argumentus, pagrindžiančius komiteto nuomonę dėl Teisės departamento  6 pastabos).

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:  pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo projektui  Nr. XIVP-1796(2) ir komiteto išvadoms.     

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 1796(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

 

 

 

 

Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė