AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO PROJEKTO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 25 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Architektūros, kaip vienos iš svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą įtvirtino ir nuoseklesnio, racionalesnio bei darnesnio valdymo, planavimo ir įgyvendinimo teisinio reguliavimo sąlygas nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintas Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 643 patvirtino Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo koncepciją, kurioje nustatyti pagrindiniai Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto tikslai.
Architektūra atspindi estetinę, meninę, kultūrinę, socialinę, ekonominę, mokslinę techninę ir politinę ideologinę žmonių bendruomenių raidą. Architektūra yra valstybės identiteto išraiška, atspindinti kultūrinį, socialinį, mokslinį, techninį, ekonominį, politinį valstybės išsivystymą. Architektūros kokybė yra viešojo intereso dalykas.
Europos Sąjungos institucijų dokumentuose (2001 m. vasario 12 d. Tarybos rezoliucija 2001/C73/04 dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje, 2008 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvados 2008/C319/05 dėl architektūros: kultūros įnašas į tvarų vystymąsi) skiriamas dėmesys architektūros kokybės klausimams, nustatytos esminės gairės, kuriomis turi vadovautis valstybės narės įgyvendindamos architektūros politiką.
Atsižvelgus į Europos Sąjungos politikos prioritetus ir tikslus bei rekomendacijas valstybėms narėms skatinti Europos mastu deklaruotų architektūros srities principų ir uždavinių efektyvesnį įgyvendinimą, siekiant architektūros kokybės, nenukrypstant nuo esminių koncepcijoje įtvirtintų įstatymo paskirties ir tikslų parengtas Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir šie susijusių įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2).
– architekto veiklos principai ir apibrėžiamas viešasis interesas šioje veikloje;
– architektų rengimo, architektų veiklos vykdymo kvalifikaciniai reikalavimai, architekto teisės ir pareigos;
– architektų veiklai ir rezultatams taikomi kokybės reikalavimai (architektūros kokybės kriterijai, architektūrinės ir urbanistinės idėjos, architektūriniai konkursai; valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų ar įstaigų kompetencijos architektūros srityje; savivaldybės vyriausiojo architekto statusas; architektūros plėtros kryptys, rekomendacijos projektavimo ir planavimo kainų skaičiavimui).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. D1-104 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-147 „Dėl darbo grupių sudarymo“ pakeitimo“ sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektui parengti.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojamo įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Architektūros sritį ir architekto veiklą šiuo metu iš dalies reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Architektų rūmų įstatymas, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Viešųjų pirkimų įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir jų įgyvendinamieji teisės aktai.
Visi nurodyti teisės aktai reglamentuoja tik tam tikrą architekto veiklos dalį pagal konkretaus teisės akto reguliavimo dalyką, tačiau toks reguliavimas nepajėgia užtikrinti aukštos architektūros kokybės, nes neįtvirtina konkrečių architektų veiklai ir rezultatams taikomų reikalavimų.
Statybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti penki esminiai statinio architektūros reikalavimai, o 21 str. 4 dalyje nurodyta, kad šiais reikalavimais privalo vadovautis statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį. Kitus statinio architektūros reikalavimus nustato įgyvendinamieji teisės aktai, viešojo administravimo subjektai, statytojas. Tokio statinio architektūros reikalavimų reguliavimo nepakanka, kad būtų tinkamai nustatyti ir įvertinti statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Reikalingas detalesnis viename teisės akte, t. y. Įstatymo projekte įtvirtintas architektūros kokybės kriterijų (reikalavimų), kuriais vadovautųsi ir specialiuosius reikalavimus nustatantys, ir projektą rengiantys, ir jį vertinantys subjektai, sąrašas ir kurių atžvilgiu būtų argumentuotai vertinami architektūriniai sprendiniai.
Dabar galiojantis teisinis reguliavimas skirtingai aiškina ir reglamentuoja architektūros srities sąvokas ir jų vartojimą. Sąvokų sampratos apibrėžimai reikalingi, kad būtų išaiškinta ši architektūrą reguliuojanti sritis.
Teisės aktuose nenustatyti reikalavimai vertinti statinio architektūrinius sprendinius, todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti architektūros kokybės. Galiojančiuose teisės aktuose nenustatyti atvejai, kai turi būti atliekamas kompleksinis statinio architektūrinių sprendinių profesionalus ekspertinis vertinimas (architektūros tarybos, architektūrinių konkursų rengimas, statinio architektūrinės ir urbanistinės idėjų atranka ar pan.), kuris reikalingas statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo atvejais. Dėl šios priežasties didelę galią nustatant teisės aktų nereglamentuojamus architektūrinių sprendinių reikalavimus įgyja statytojas (užsakovas), teikiantis projektavimo užduotį ir reikalavimus. Toks reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingo ūkinės veiklos ir nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesų tikslais principo.
Statinių statybos ir rekonstravimo, kaip ūkinės veiklos, poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Šio įstatymo nuostatos neapima statinio poveikio aplinkai, ypač antropogeninei aplinkai, vertinimo. Statinių derėjimas su urbanistine aplinka, atitiktis kitiems statinio reikalavimams vertinama tik pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, kurios dėl jų vertinamojo pobūdžio nėra ir negali būti konkrečiai apibrėžtos, todėl kyla daug nesutarimų ir interpretacijų.
Lietuvoje neįsteigta institucija, galinti kompetentingai įvertinti statinio architektūrinių sprendinių atitiktį esminiams ir kitiems statinio architektūros reikalavimams. Visuomenės interesas turėti kokybišką, jos fizinius, dvasinius bei socialinius poreikius atitinkančią aplinką laikytinas reikšmingu interesu architektūros vertės atžvilgiu ir poreikiu turėti architektūros kriterijų sąrašą. Nustačius visuomenės interesus išreiškiančius architektūros kriterijus, būtų aiškų, ką argumentuotai vertintų architektūros ekspertai. Esant architektūros reikalavimams, nustatytiems teisės aktuose, būtų sudarytos prielaidos teisinėmis priemonėmis ginti viešąjį interesą architektūros srityje.
Lietuvoje statinių projektavimo kainos nustatymas – užsakovo ir projektuotojo sutarties dalykas. Nors projektavimo darbų kaina tiesiogiai neįtakoja projekto (vėliau realizuoto objekto) kokybės, tačiau optimaliu architektūros objekto projektavimo ir jo realizavimo kainos santykiu pasiekiama reikiama projekto kokybė. Kainai esant mažesnei už optimalią, didėja rizika nesuprojektuoti objekto (projektuotojo bankrotas), pateikti žemos kokybės ar nepilnos apimties projektą. Užsakovai ir projektuotojai turi suprasti ir įvertinti projektavimo procesui skirtų lėšų mažinimo riziką ir poveikį visam objekto atsiradimo procesui. Esant projektavimo kainų skaičiavimo rekomendacijoms, būtų sudaryta galimybė įvertinti projektavimo procesui skirtų lėšų poreikį ir spręsti apie numatomo projektavimo kokybę.
Teritorijų planavimo įstatyme, nors ir apibrėžiami reikalavimai savivaldybės vyriausiajam architektui, tiesiogiai jam nepavedama priimti konkrečių sprendimų architektūrinės, urbanistinės, statybos aplinkos formavime (išskyrus vadovavimą Teritorijų planavimo komisijai). Statybos įstatyme savivaldybės vyriausiasis architektas tiesiogiai įgaliotas tikrinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, bet neįgaliotas tikrinti visų kitų projektų – tokį įgaliojimą savo nuožiūra jam gali suteikti (arba nesuteikti) savivaldybės administracijos direktorius. Todėl savivaldybės vyriausiojo architekto, atsakingo už darnų konkrečios savivaldybės teritorijos funkcinį, erdvinį ir meninį aplinkos formavimą, pareigybė kiekvienoje savivaldybėje yra būtina.
Nežiūrint teisės aktuose apribotų savivaldybės vyriausiojo architekto veiklos galimybių, administracinė atsakomybė savivaldybės vyriausiajam architektui, kaip įgaliotam išduoti atitinkamus dokumentus, yra numatyta daug didesnė, nei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, dirbančių kitose, taip pat visuomenei svarbiose, srityse. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybių administracijose architektūros, urbanistikos, teritorijų planavimo funkcijų atlikimas išskirstytas įvairiems savivaldybių administracijų specialistams, ne visuomet atsižvelgiant į jų kompetenciją. Didelis kiekis techninių bei organizacinių darbų, kuriuos galėtų atlikti ir architekto kvalifikacijos neturintys asmenys, užkerta kelią vyriausiajam savivaldybės architektui pilnavertiškai dalyvauti statinių projektavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo, kraštovaizdžio formavimo procesuose, teritorijos vystymo studijų, koncepcijų kūrime, kurios vėliau galėtų būti privalomai (ir teisėtai) įgyvendinamos statybos ir teritorijų planavimo procesuose. Šias funkcijas siekiama suteikti vykdyti savivaldybių vyriausiesiems architektams.
Architektų rūmų įstatymas numato, kad Architektų rūmų steigimo tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimo, profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės veiklos priežiūros klausimais, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, spręsti kitus su architektūra ir urbanistika susijusius klausimus. Pagal šį įstatymą architektus atestuoja Architekto profesinio atestavimo komisija. Įgyvendinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, architektus, siekiančius rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atestuoja Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Pagal Statybos įstatymą architektus, siekiančius eiti statinio statybos techninės veiklos vadovų pareigas, atestuoja Architektų rūmai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą architektus, teritorijų planavimo vadovus atestuoja Aplinkos ministerija. Dabartinis architektų atestavimas yra painus, neatitinkantis profesinės savivaldos principų, užkertantis kelią efektyviai kontroliuoti architektų profesinę veiklą per architektų savivaldą. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad architektai būtų atestuojami vienoje institucijoje – Architektų rūmuose.
2013 m. lapkričio 20 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas), ir nustatyti nauji minimalūs architekto rengimo reikalavimai, taikomi Europos Sąjungoje. Šios nuostatos perkeltos 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2233, kuris įsigaliojo 2016-01-18. Pagal šį įstatymą (direktyvą) architektų rengimą turi sudaryti ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės studijos arba ne trumpesnės kaip ketverių metų studijos ir dvejų metų profesinė praktika.
Architekto profesija įtraukta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesijų sąrašą. Šiai profesijai taikomi Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo reikalavimai. Lietuvoje architektų rengimą sudaro 4 metų trukmės studijos, suteikiant architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį, ir architekto profesinei kvalifikacijai įgyti reikalaujama 3 metų profesinės patirties, arba 6 metų trukmės (po architektūros bakalauro tęsiant magistro studijas) studijos, suteikiant architektūros magistro kvalifikacinį laipsnį, ir architekto profesinei kvalifikacijai įgyti - 1 metų profesinė patirtis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
– Apibrėžti architektūros srities sąvokas ir jų vartojimą.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokų sampratos pateikiamos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir kad būtų tinkamai laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. Šių sąvokų išaiškinimas svarbus Įstatymo projekto kontekste ir vartojamas šio įstatymo nuostatoms reguliuoti.
– Nustatyti architekto veiklos principus, kuriais grindžiama architekto veikla, ir apibrėžti viešąjį interesą, vykdant architekto veiklą, atsižvelgus į tai, kad architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtinio ir miesto kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo išsaugojimas yra viešojo intereso klausimai (Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo), taip pat siekiant architektūrinių sprendinių kokybės ir vartotojų interesų apsaugos.
Architekto veiklos principai yra skirti apibrėžti pagrindines architekto veiklos gaires, kryptis, kurių pagrindu turi būti vykdoma architekto veikla, ir tuo pačiu šie principai įtvirtinami kaip priemonė (garantas), siekiant tinkamai aiškinti bei taikyti teisės normas, numatytas Įstatymo projekte bei kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose su architekto veikla susijusius klausimus. Kituose įstatymuose, skirtuose reguliuoti atitinkamas veiklos sritis, paprastai taip pat yra apibrėžiami konkretūs veiklos principai.
Architektai dalyvauja veikloje, kuri dėl svarbių visuomenės interesų, kuriuos apima tokie pagrindiniai aspektai, kaip vartotojų apsauga, aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, taip pat nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, yra reguliuojama įstatymais. Šių interesų apsaugos užtikrinimui nustatyti architekto veiklos principai, kuriais privalėtų vadovautis architektai savo veikloje.
Nors Konstitucinio Teismo ir kitų Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, įvairus ir iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams, visgi būtina atsižvelgti į tai, jog Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti iki šiol kompleksiškai nereguliuotą, tačiau visuomenei labai reikšmingą architektūros sritį. Taikant šį įstatymą, dėl jo naujumo gali susidaryti situacijų, kai teisę taikantiems subjektams reikės identifikuoti viešąjį interesą tuose santykiuose, kuriuose iki šiol teismai nėra nagrinėję viešojo intereso turinio. Todėl Įstatymo projekte, remiantis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis, yra apibrėžiamas (pristatomas) viešasis interesas reguliuojamoje srityje. Tačiau išvardintų visuomenės vertybių architektūros srityje sąrašas nėra baigtinis, todėl jis neapribos galimybės identifikuoti ir ginti viešąjį interesą bet kurioje situacijoje.
Viešojo intereso įgyvendinimas detaliau Įstatymo projekte nereglamentuojamas, kadangi jo įgyvendinimui yra skirtas visas šiame įstatyme nustatytas reguliavimas, apibrėžiantis architekto kvalifikaciją, architektūros kokybės kriterijus, architektūros kokybės užtikrinimui būtinas procedūras (architektūrinius konkursus, ekspertinį vertinimą) ir viešąjį interesą teisme galintis ginti subjektas. Tačiau numatyta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų statinių projektavimo atveju rengiant projektinius pasiūlymus geriausiai statinio architektūrinei idėjai išreikšti, apie šių statinių projektavimą visuomenė informuojama pagal Statybos įstatymą; šių objektų planavimo atvejais teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, apie šių objektų planavimą visuomenė informuojama pagal Teritorijų planavimo įstatymą.
– Apibrėžti architekto veiklos sritis ir išskirti reglamentuojamą atestuoto architekto veiklą, kuriai vykdyti privaloma turėti architekto kvalifikacijos atestatą. Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatytos veiklos sritys (teisė eiti statybos techninės veiklos vadovų pareigas ir vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui), kuriomis pagal savo profesinę kvalifikaciją gali užsiimti architektai, gavę kvalifikacijos atestatą.
– Nustatyti architektų rengimo reikalavimus, įteisinant penkerių metų trukmės studijas.
Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2233, kuris įsigaliojo 2016-01-18. Pagal šį įstatymą (direktyvą) architektų rengimą turi sudaryti ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės studijos arba ne trumpesnės kaip ketverių metų studijos ir dvejų metų profesinė praktika. Šie architektų rengimo reikalavimai nustatyti, atsižvelgus į galiojantį architektų rengimą valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje.
Pažymėtina, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas penkerių metų studijų trukmės rengimas (išskyrus Vokietiją, kai kur Jungtinę Karalystę ir Lietuvą, kur taikomi ir 4 m.) ir daugelyje jų po studijų privaloma dvejų metų profesinė patirtis praktinėje architekto veikloje (modelis 5 + 2 atitinka Europos architektų tarybos (ACE) ir Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) rekomendacijas). Vokietijoje peržiūrima architektų rengimo sistema, numatoma įvesti penkerių metų studijas ir neberengti pagal ketverių metų trukmės studijų programą. Įvertinus šias aplinkybes, Įstatymo projekte nustatyti konkretūs reikalavimai architektų studijų trukmei – nustatomos penkerių metų trukmės studijos nuolatine studijų forma.
Nurodoma, kad profesinės patirties laikotarpis, reikalingas architekto kvalifikacijai įgyti, nustatytas architektų atestavimą reglamentuojančiuose Įstatymo projekte nurodytuose įstatymuose. Architektūros studijas baigę absolventai, pageidaujantys užsiimti reglamentuojama architekto profesine veiklą, privalėtų akademines žinias papildyti profesine patirtimi, kurios metu, dirbant su profesinę kvalifikaciją turinčiais atestuotais architektais, įgytų būtiniausių praktinių projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdžių, reikalingų vykdyti statinio projektavimo ir teritorijų planavimo darbus, t. y. kad įgytų gebėjimų savarankiškai organizuoti šių projektų rengimą, atsakyti, kad šiuose projektuose būtų įgyvendinami įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, kitų privalomųjų statinio projekto ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai.
Aukštosioms mokykloms, vykdančioms universitetines architektūros krypties studijas, numatyta pareiga užtikrinti, kad studijų metu asmuo įgytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių, nustatytų Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, siekiant, kad šias studijas baigę absolventai, įgiję reikiamos profesinės patirties, galėtų laisvai judėti ir teikti architektūrines paslaugas Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje.
Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta architekto profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Architektams, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, teisę verstis architekto veikla, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai (pagal Statybos įstatymą – eiti statinio projekto architektūrinės dalies vadovų pareigas, pagal Teritorijų planavimo įstatymą turi teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui). Šiai veiklai vykdyti papildomi nacionaliniai reikalavimai jiems netaikomi ir nenustatomi.
Atsižvelgus į tai, kad atestuoto architekto veiklą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18, ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo projektas), Įstatymo projekte pateikiama nuoroda, kad Architektų rūmai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka, išduoda Architekto kvalifikacijos atestatus, sustabdo, panaikina atestuojamai veiklai vykdyti išduoto atestato galiojimą ir panaikina atestato galiojimo sustabdymą.
Įstatymo projekte įtvirtinta, kad Architektų rūmai pateikia duomenis apie architekto kvalifikacijos atestatų išdavimą, atestatų keitimą, jų galiojimo sustabdymą, atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir atestatų galiojimo panaikinimą Lietuvos Respublikos architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje.
Architektų rūmai neįpareigojami sukurti informacinę sistemą, nes Registrų centras jau yra sukūręs Licencijų informacinę sistemą (LIS), kuriai pagal 2012 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 2.4 punktą institucijos privalo teikti duomenis apie išduotas licencijas, licencijų išdavimą, licencijų patikslinimą, jų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir licencijų galiojimo panaikinimą. Jeigu institucijos turi savo sistemas, jos šiuos duomenis LIS‘ui turėtų teikti automatiniu būdu. Jeigu savo sistemų neturi, tuomet minėti duomenys turi būti pateikiami kitu būdu. Kitos procedūros, susijusios su prašymų dėl leidimo išdavimo pateikimu licencijas išduodančioms institucijoms, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, kur nustatyta, kad dokumentai institucijai gali būti teikiami tiesiogiai, elektroninėmis priemonėmis arba per šiame įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ir diegti papildomų elektroninių priemonių taip pat nereikia. Todėl šių elektroninių priemonių diegimui ir su tuo susijusiai veiklai nereikės skirti valstybės biudžeto lėšų.
– Įteisinti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą.
Įstatymo projekte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, atliekančių savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pareigų. Siūloma nustatyti, kad asmuo, siekiantis šių pareigų, be kitų nurodytų reikalavimų turėtų architekto profesinę patirtį. Šiuo reikalavimu siekiama, kad šias pareigas einantis asmuo turėtų patirties statinių projektavime ir teritorijų planavimo dokumentų rengime. Atliekant savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, nors tiesiogiai ir neužsiimama statinio projektavimu, teritorijų planavimu ar kita architekto profesine veikla, dalyvaujama statybos ir teritorijų planavimo procesuose, todėl turėti profesinės architekto praktinės veiklos įgūdžių būtina, siekiant tinkamai įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, kitų privalomųjų statinio projekto ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus.
Atsižvelgus į architekto profesinę kompetenciją, apibrėžiamos savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijos architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, siekiant architektūros kokybės, darnios urbanistinės plėtros. Savivaldybių administracijų direktoriams nustatoma pareiga užtikrinti, kad nurodytas funkcijas atliktų savivaldybių vyriausieji architektai.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkcijos priskirtos savivaldybių kompetencijai. Tačiau šias funkcijas atlieka savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai, nebūtinai turintys reikiamą architekto kvalifikaciją. Todėl, siekiant Įstatymo tikslų, Įstatymo projekte siūloma esamas funkcijas perskirstyti ir funkcijų, susijusių su architektūros srities klausimais, atlikimą suteikti savivaldybių vyriausiesiems architektams. Tai nebūtų naujų funkcijų sukūrimas, o esamų funkcijų perskirstymas ir suteikimas atlikti specialistams pagal jų kompetenciją. Todėl šių funkcijų įgyvendinimui nereikėtų skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų.
– Nustatyti reikalavimus architektūros kokybei siekti.
Architektūros kokybės kriterijai parengti vadovaujantis Europos Sąjungos politikos prioritetais, tikslais, rekomendacijomis valstybėms narėms skirti dėmesį architektūros kokybei.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės interesus architektūros srityje, garantuoti aukštą kuriamos aplinkos kokybę. Paprastai, reguliuojant tam tikrų objektų kokybę, įstatymų leidėjas nustato jiems keliamus detalius reikalavimus, tačiau architektūros srities išskirtinė specifika yra tai, kad architektūros kokybiniai parametrai gali būti nustatomi tik kiekvienoje konkrečioje situacijoje, profesionaliai įvertinus nagrinėjamos vietos, ją supančios aplinkos, būsimų statinio bei teritorijos naudotojų poreikius, suderinus juos su visos visuomenės interesais. Atsižvelgus į šią specifiką, tampa akivaizdu, kad architektūros kokybė negali būti iš anksto reglamentuojama detaliomis teisės normomis, o turi būti reguliuojama šias visuomenei svarbias užduotis atliekančio architekto profesine veikla, taip pat nustatyta tvarka įgyvendinant architektūros kokybės užtikrinimo procedūras.
Vienas iš teisinės valstybės principų yra išankstinis teisės žinojimas, todėl Įstatymo projekte, atsižvelgus į Europos Komisijos architektūros politikos gide nustatytus architektūros kokybės reikalavimus ir aprašytą jų turinį, apibrėžiami esminiai architektūros kokybės kriterijai, kuriais būtų vadovaujamasi vykdant ekspertinį vertinimą, architektūrinius konkursus, architektų atestavimą ir kitas šiame bei kituose įstatymuose numatytas procedūras, kurias atliks specialųjį išsilavinimą turintys asmenys. Dėl jau minėtos specifikos nustatomi kriterijai nėra išsamiau detalizuojami. Jų, kaip ir kitų teisės principų (pavyzdžiui, protingumo ir kt.), turinys bus atskleidžiamas taikymo procese, formuojant profesionaliais argumentais pagrįstą praktiką.
Įstatymo projekte apibrėžus visuomenės interesus išreiškiančius architektūros kokybės kriterijus ir viešai paskelbus kaip vieną iš architektūros kokybę užtikrinančių priemonių, šie reikalavimai būtų teisėti ir galėtų būti efektyviai taikomi, siekiant įvertinti architektūros srityje realiai egzistuojančius visuomenės interesus, užtikrinant architekto, statytojo ir visuomenės teisių balansą. Kriterijų nustatymas panaikintų galimybę subjektyviai ir įvairiai interpretuoti šiuo metu Statybos įstatymo 5 str. nustatytus esminius statinio architektūros reikalavimus, ir jų pakaktų esminiams statinio architektūros reikalavimams nustatyti (Įstatymo projektas Nr. 2).
Savivaldybių administracijų darbuotojai, projektus rengiantys architektai jais vadovautųsi derindami ir rengdami projektus. Projektų rengimų procesas turėtų paspartėti, nes nebūtų galimybių nustatyti įstatymais negrįstų reikalavimų, o tai turėtų teigiamos naudos statybų sektoriui. Taip pat turėtų teigiamos naudos ir architekto paslaugų teikimui, nes kriterijų taikymas būtų jo, kaip profesionalo, rengiančio projektą, kompetencija. Šiais kriterijais būtų vadovaujamasi architektūros kokybės vertinime, statinio architektūrinėms ir urbanistinėms idėjų atrinkime, konkursų sąlygoms rengime ir reikalavimų nustatyme, kitų su architektūros sritimi susijusių klausimų nagrinėjime.
– Nustatyti statinio architektūrinės ar urbanistines idėjų išraiškos poreikį.
Įstatymo projekte nustatyti atvejai, kai statinio architektūrinei idėjai išreikšti rengiami projektiniai pasiūlymai ar teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja. Apie šių statinių projektavimą visuomenė informuojama pagal Statybos įstatymą. Su teritorijos vystymo koncepcija visuomenė supažindinama pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti asmenys dalyvautų statinio projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo procese.
– Nustatyti atvejus, kai siekiant architektūros kokybės rengiami konkursai statinio architektūrinėms ir urbanistinės idėjoms išreikšti.
Įstatymo projekte nurodyti objektai, kuriems projektuoti ar planuoti turi būti organizuojami architektūriniai konkursai statinio architektūrinei ir urbanistinės idėjoms atrinkti. Šių konkursų tikslas siekti architektūros kokybės, išrenkant geriausią architektūrinę ar urbanistinę idėją.
Institucijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, minėtų objektų projektavimo ar planavimo atvejais vykdytų projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu. Subjektai, kurie nepatenka į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį (pvz., privatūs investuotojai), siekdami įsigyti statinio projektą, organizuotų konkursus Architektų rūmų nustatyta tvarka. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad architektūriniai konkursai negali būti rengiami kartu su statybos rangos konkursais, nes statybos rangos konkursų tikslas – išrinkti rangovą, bet ne geriausią architektūrinę ar urbanistinę idėją. Konkursai rangovui išrinkti turėtų būti rengiami, jau išrinkus geriausią architektūrinės ar urbanistinės idėjos pasiūlymą ir jį pateikusį architektą.
Architektūrinių konkursų organizavimas, vertinimo kriterijų ir reikalavimų konkrečioje situacijoje nustatymas, viešas projektų aptarimas sudarytų galimybę riboti nepagrįstus statytojo interesų prioritetus prieš visuomenės interesus, įvertinti kitas architektūros kokybę sąlygojančias aplinkybes.
Atskiru straipsniu viešojo intereso įgyvendinimo procedūros neįtvirtinamos, kadangi visas įstatyme numatytas reguliavimas, taip pat ir jame numatytos konkursų rengimo, ekspertinio vertinimo ir kitos procedūros, yra skirtas viešojo intereso architektūros srityje užtikrinimui.
– Nustatyti Architektūros plėtros kryptis.
Įstatymo projekte nusakomi architektūros plėtros tikslai – aukšta architektūros kokybė, kurianti kokybišką, harmoningą valstybės ir žmonių aplinką, skatinanti ekonomikos augimą ir kultūrinę pažangą, stiprinanti valstybės įvaizdį.
Pateiktos esminės kryptys šiems tikslams pasiekti: architektūros kokybė visuomeninių pastatų vystyme, privataus sektoriaus skatinimas siekti architektūros kokybės, darnus architektūros ir statybos sektorius, inovatyvi architektūra, architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio kultūros paveldo saugojimas ir vystymas, urbanistikos reikšmė teritorijų planavime, architektūros kokybės svarbos aiškinimas visiems visuomenės atstovams, architektų veiklos skatinimas ir architektūros pasiekimų viešinimas, kokybiškos architektūros studijos.
– Nustatyti reikalavimą parengti Statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijas (toliau – rekomendacijos), kurios suteiktų užsakovams ir projektuotojams galimybę padėti įvertinti projektavimo procesui skirtų lėšų poreikį, siekiant tinkamos numatomo projekto kokybės.
Įstatymo projekte nustačius reikalavimą parengti rekomendacijas, būtų sudarytas teisinis pagrindas šioms rekomendacijoms parengti ir aplinkos ministro įsakymu jas patvirtinti. Tokiu atveju būtų sukurtas teisinis pagrindas įgyvendinamajam teisės aktui, kuris padėtų racionaliai ir pagrįstai nustatyti projektavimo lėšų poreikį, parengti.
Projektavimo kainų skaičiavimo rekomendacijos padėtų užtikrinti teikiamų projektavimo paslaugų skaidrumą, būtų naudingos užsakovams ir projektuotojams, nes leistų įvertinti šių paslaugų apimtis ir galimus jų atlikimo kaštus, atsižvelgus į susiformavusią praktiką. Projektavimo paslaugų kaina tiesiogiai susijusi su būtiniausiais ištekliais, kurių reikalingumą apibrėžia šių paslaugų apimtys, todėl išsamus būtinų atlikti projektavimo darbų sąrašas, atsižvelgiant į statinio dydį ir sudėtingumą, suformuotų pagrindus projektuotojo ir užsakovo susitarimui bei suteiktų galimybę abiem įvertinti paslaugos dydį, lėšų poreikį ir jų skaičiavimo pagrįstumą.
Rekomendacijos neturėtų privalomojo pobūdžio, tačiau pateiktų išsamias žinias apie projektavimo paslaugas, jų apimtis ir reikalingų lėšų poreikio joms įgyvendinti skaičiavimus.
Paslaugų teikėjai paprastai žino teikiamos paslaugos sudėtingumą ir išlaidų poreikį, tačiau mažiau tikėtina, kad ir paslaugos gavėjas turi tiek pat išsamių žinių apie šias išlaidas. Todėl taip vadinamą informacijos asimetriją, kuri egzistuoja tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo, padėtų ištaisyti projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijos, be kurių vartotojui gali būti sunku spręsti apie perkamos paslaugos kokybę. Rekomendacijos padėtų suprasti projektavimo kainų skaičiavimo sistemą, taip pat ir tai, kad projektavimo paslaugos negalėtų būti atliekamos už nepagrįstai mažas kainas, t. y. žemesnes nei būtinos sąnaudos projekto kokybei pasiekti. Pasitaiko atvejų, kai projektuotojas, siekdamas gauti užsakymą, pasiūlo nepagrįstai mažą paslaugos atlikimo kainą, o užsakovas, neturėdamas pakankamai informacijos apie būtinus atlikti projektavimo darbus, negali įvertinti šios paslaugos darbų apimties ir šių darbų atlikimo kainos (pvz., žinomas atvejis, kai savivaldybės administracija paskelbė konkursą pirkti vandentvarkos infrastruktūros specialiojo plano parengimo paslaugas už tokią žemą kainą, kad užteko tik registruotų laiškų, informuojant aplinkinius gyventojus apie parengto teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo vietą ir laiką, pašto išlaidoms). Tokiu būdu susidaro prielaidos nesąžiningai konkurencijai ir vartotojo teisėtų interesų pažeidimui.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti asmenys, planuodami vykdyti projektų konkursus, turėtų galimybę objektyviai įvertinti projektavimo darbų apimtis ir jiems parengti reikalingas išlaidas, užtikrinti paslaugos kokybę. Atsižvelgiant į rekomendacijas būtų lengviau apskaičiuoti projektavimo darbams reikalingas išlaidas.
Pažymėtina, kad klausimai apie projektavimo paslaugų skaičiavimo sistemas keliami Europos Sąjungos valstybėse. Siekiant pagerinti laisvą paslaugų judėjimą ir konkurenciją, Italija ir Austrija atsisakė fiksuotų projektavimo paslaugų įkainių. Vokietija keičia esamo projektavimo paslaugų įkainių aprašo taikymą. Pastebima tendencija atsisakyti fiksuotų tarifų, pakeičiant juos rekomendaciniais. Lenkija turi įkainių gaires su išvestu 2-3% procentų vidurkiu. Čekijoje, siekiant vartotojų interesų apsaugos, parengta kainų skaičiavimo sistema, kuri veikia kaip gairės. Ispanijoje, kaip, nurodoma pagal teisės aktus, reikalaujama „protingų kainų“. Prancūzija teigia, kad kainos priklauso nuo užduoties sudėtingumo, tačiau neaišku, kaip šios gairės veikia (Europos Komisijos ataskaita apie reglamentuojamos architekto profesijos patikros ir abipusio vertinimo procesą).
– Reglamentuoti regioninių architektūros tarybų steigimą, siekiant statinių architektūros, urbanistinių kompleksų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, teritorijų planavimo, kraštovaizdžio formavimo sprendinių viešumo, architektūros srities klausimų nagrinėjimo ir rekomendacijų teikimo, pasiūlymų, išvadų rengimo ir architektūros kokybės vertinimo. Tarybas numatoma sudaryti teritoriniu principu Lietuvos Respublikos apskrityse. Esant atvejams, kai apskrityse nebūtų galimybės surinkti visų tarybai galinčių atstovauti asmenų, siūloma Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimu tarybą steigti sujungus dviejų ar daugiau apskričių teritorijų vienetus.
Tarybos sudaromos iš aukštųjų mokyklų, vykdančių architektūros krypties studijų programas, ir architektų asociacijų atstovų, siekiant užtikrinti akademinio (aukštųjų mokyklų), profesinio (Architektų rūmų) ir meno kūrėjų (Architektų sąjungos) sektorių atstovavimą. Sudaryta galimybė tarybose atstovauti ir kitas architektų profesines asociacijas.
Architektūros tarybų ekspertų profesionalus argumentuotas vertinimas būtų grindžiamas visuomenės interesus išreiškiančiais architektūros kokybės kriterijais, kad pasiektų tikslą – suteiktų visuomenės pasitikėjimą šiuo vertinimu. Architektūros tarybų išvados būtų rekomendacinio (patariamojo) pobūdžio. Tokia patirtimi vadovaujasi Prancūzija (Conseil regional d‘architecture, įteisinta Architektūros įstatymo 6-8 str.); Olandija, Belgija (Welstandcommissie, numatyta Olandijos Būsto (Woningwet) įstatyme); Vokietija, Austrija, Šveicarija (Baukollegium).
Rekomendacijos išvados galėtų tapti privalomomis tik tuomet, jeigu institucijos, pagal kompetenciją jas įvertinusios, nuspręstų jų nuostatas įtraukti į specialiuosius architektūros ar kitus privalomuosius reikalavimus.
Dėl šių rekomendacijų neturėtų kilti teisminiai ginčai, kadangi jų taikymas nebūtų privalomojo pobūdžio, ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų negalėtų atsirasti, todėl papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų.
Atsižvelgus į tai, kad tarybos savanoriškais pagrindais gali pasitelkti kitus specialistus ir ekspertus, finansavimas tokių ekspertų ir specialistų pasitelkimui nenumatomas.
– Nustatyti valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų ar įstaigų kompetencijos architektūros srityje.
Įstatymo projekte nustatytos savivaldybių tarybų, administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų funkcijos atitinka Vietos savivaldos įstatymo, kitų įstatymų reguliavimą, tačiau, siekiant Įstatymo tikslų įgyvendinimo, siūloma funkcijas, susijusias su architektūros srities klausimais, perskirstyti ir jų vykdymą suteikti specialistams pagal kompetenciją. Todėl šių funkcijų įgyvendinimui nereikėtų skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Įstatymo projekte numatoma, kad projektuojant ir planuojant architektūriniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus, savivaldybių administracijų direktoriai teiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos architektų rūmams ir regioninėms architektūros taryboms šių institucijų prašomą informaciją apie turimus dokumentus, susijusius su sprendiniais architektūros, teritorijų planavimo, statybos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityse. Šia nuostata siekiama užtikrinti Įstatymo projekte reglamentuotų architektūros srities reikalavimų laikymąsi.
– Suteikti Lietuvos Respublikos architektų rūmams įgaliojimus ginti viešąjį interesą teisme, jei yra pagrindas manyti, kad vykdant architekto veiklą, buvo pažeistas Įstatymo projekte nurodytas viešasis interesas.
Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas numato, kad Architektų rūmų steigimo tikslas yra tenkinti ir ginti su architektūra ir urbanistika susijusius viešuosius interesus, tačiau nėra konkrečiai apibrėžta, kad, įgyvendindami šį tikslą, rūmai gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Įstatymo projekte aiškiai įtvirtinama tokia rūmų, kaip pagrindinės už šio Įstatymo įgyvendinimą atsakingos institucijos, teisė. Atsižvelgus į tai, kad savivaldybių administracijos tiesiogiai dalyvauja viešojo intereso įgyvendinime, priimdamos sprendimus teritorijų planavimo ir statybos srityse, o ministerijoms bylinėjimasis teisme dėl viešojo intereso gynimo nebūtų būdinga funkcija, teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso suteikiama tik rūmams.
Architektų rūmai yra įstatymu įsteigti kaip profesinės savivaldos organizacija, skirta vienyti visus atestuotus architektus ir per savivaldos bei savireguliacijos procesus vykdyti architektų veiklos priežiūrą. Rūmai minėtu įstatymu įpareigojami užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo ir profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės etikos reikalavimų laikymosi, profesinės veiklos stebėsenos klausimais.
Rūmai, atliekantys eksperto funkcijas architektūros, urbanistikos ir teritorijų planavimo klausimais, dalyvaujantys teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinę, urbanistinę ir teritorijų planavimo veiklą, projektų rengime, atestuojantys architektus, nustatantys architektų profesinės etikos taisykles ir prižiūrintys, kaip jų laikomasi, vykdantys architektūrinės veiklos stebėseną, yra aukščiausios kvalifikacijos architektų asociacija, savo administracijoje jau šiuo metu turinti teisininko etatą, todėl žmogiškieji ištekliai šioje organizacijoje ir patirtis yra visiškai pakankami tinkamai suprasti ir įgyvendinti viešojo intereso gynimo teisme procesus.
Įstatymų projektais (Nr. 1 ir Nr. 2) siekiama suderinti nuostatas su Įstatymo projektu, atitinkamai jas keisti ir tikslinti.
Įstatymo projektuose Nr. 1 ir Nr. 2 nekeičiamos nuostatos, susijusios su architektų atestavimu, nes Seimui pateikti ir komitetuose svarstomi Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), kuriame keičiamas architektų ir statybos inžinierių, siekiančių eiti statybos techninės veiklos sričių vadovų pareigas, atestavimas (numatoma atestuoti ypatingo ir neypatingo statinio vadovus), ir atitinkamai patikslintas Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma suderinti nuostatas, reglamentuojančias architektų atestavimą Architektų rūmuose. Taip pat Seimui pateikti ir kartu komitetuose svarstomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kurie parengti siekiant konsoliduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą, architektų atestavimą siūlant sutelkti vienoje institucijoje – Architektų rūmuose. Atsižvelgus į tai, neteikiamas Architektų rūmų įstatymo pakeitimo projektas.
Įstatymo projekto Nr. 2 5 str. 2 d. siūloma nustatyti, kad statinio architektas visais atvejais atsakingas už esminių statinio architektūros reikalavimų įgyvendinimą, nes tik architektas pagal savo profesiją gali būti statinio projekto architektūrinės dalies vadovu ir atsakyti už architektūros reikalavimų įgyvendinimą (tai ne statybos inžinieriaus kompetencija). Statybos įstatyme nurodyti statiniai, kuriuos projektuojant be kitų nustatytų projekto dalių, projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Šiais atvejais statinio architektas yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas ir kartu gali būti statinio projekto vadovu. Pagal Statybos įstatymą statinio projekto architektūrinės dalies vadovu gali būti tik architektas, o statinio projekto vadovu gali būti tiek architektas, tiek statybos inžinierius.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymai įtakos neturės. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma parengta.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Tikėtina, kad Įstatymo projektas turėtų paskatinti verslo subjektus (statytojus, užsakovus), įgyvendinant statinių projektus ir teritorijų planavimo dokumentus, didesnį dėmesį skirti architektūros kokybei, inovacijų įdiegimui, aplinkos taršos mažinimui, darnios aplinkos formavimui bei kultūros paveldo saugojimui, investicijoms ne į trumpalaikius ir nekokybiškus statinius, o į išliekamąją vertę turinčius ir pridėtinę naudą tiek verslui, tiek visuomenei teikiančius objektus.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Reikės priimti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymais nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektuose sąvokos tikslinamos vertinant institucijų pateiktas pastabas, sąvokos (terminai) bus siūlomos įtraukti į Terminų banką, teikiant jas kartu su Įstatymų projektais Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti.
Iki Įstatymo įsigaliojimo reikės parengti:
– Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. D-341 „Dėl Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patirtinimo“ pakeitimo projektą;
– statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, pakeitimo projektą;
– Statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, projektą;
– Architektūros studijų krypties aprašo, tvirtinamo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, projektą;
– Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, tvirtinamo Lietuvos Respublikos architektų rūmų, projektą;
– Architektūrinių konkursų organizavimo tvarkos, tvirtinamos Lietuvos Respublikos architektų rūmų, projektą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto darbo grupėje dalyvauja Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų deleguoti atstovai. Įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai išvadoms gauti pateikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Architektūra, architektas, atestuotas architektas, architekto profesinė patirtis, urbanistika.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.