LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. xiiip-685

 

2017-10-18  Nr. 111-P-29

Vilnius

 

 

1.      1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai:                    D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai: K. Civilkienė, B. Sesickienė, E. Jankauskas, padėjėja M. Neverkevičienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Seimo narės R. Šalaševičiūtės padėjėja S. Jendovickaitė-Krasovska, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys A. Laurinavičius.  

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka, t. y. šio straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti.

 

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

2.    Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t. y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t. y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

3.    Projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio „reglamentuojama“ bei 5 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašytinas žodis „psichologo“.

 

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

4.    Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t. y. projekto 3 straipsnyje). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t. y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti. Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir Lietuvoje anksčiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas įgytas išsilavinimas.

 

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

5.    Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija sudaro psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Reguliavimas detalizuotinas.

 

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

6.    Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis „psichologinių“.

 

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

7.    Projekto 2 straipsnio 10 dalies, apibrėžiančios „valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų.

 

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

8.    Projekto 3 straipsnyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, formuluotė „praktinė veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka.

 

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

9.    Projekto 3 straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį.

 

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

10.    Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina  teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu  pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“.

 

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

11.    Atsižvelgiant į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“.

 

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

12.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei „supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys.

 

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

13.    Projekto 3 straipsnio 4 dalyje po žodžio „veiklos“ įrašytinas žodis „vykdymo“.

 

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

14.    Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi. Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.

 

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

15.     Projekto 4 straipsnio 2 dalies žodžių „taip pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t. y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje.

 

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

16.    Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis).

Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią.

 

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

17.    Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje.

 

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

18.    Projekto  4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti formuluotės „neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

19.    Projekto 5 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį reikėtų papildyti nuostata, kad Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas.

 

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

20.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria. Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti.

 

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

21.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad licencijuojanti institucija administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo. Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti  tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija.

 

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

22.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip: „vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“.

 

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

23.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlome išbraukti žodžius „ir prižiūri“, nes sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“.

 

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

24.    Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje.

 

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

25.     Vertinant projekto nuostatas ir struktūrą sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas.  Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros.  Atsižvelgiant į tai,  siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika.

 

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

26.    Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai „išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“.

 

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

27.    Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „licencijuojanti institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo Psichologų licencijavimo komisijos sudaryme.

 

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

28.    Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“ įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“.

 

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

29.    Neaiškus projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“.

 

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

30.    Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai).

 

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

31.    Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo (patvirtinimo) į pirmininko pareigas bei tokį sprendimą priimantis subjektas projekte nenumatyti.

 

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

32.    Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta.

 

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

33.    Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti.

 

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

34.    Projekto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Psichologų komisijos nariu gali būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti.

 

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

35.    Projekto 5 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta ydinga nuostata, numatanti, kad psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija.

 

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

36.    Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 1 dalyje vertimosi psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą.

 

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

37.    Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas.  Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai  dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio „prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“.

 

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

38.    Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

 

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

39.    Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad  licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į  Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas.

 

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

40.    Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t. y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu.

 

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

41.    Projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla.

 

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

42.    Projekto 6 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija.

 

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

43.    Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų,  neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos.

 

Pritarti

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

44.    Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje.

 

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

45.    Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčytinas, nes pats licencijos galiojimo panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra).

 

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

46.    Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų plačiau atskleisti Etikos komiteto sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas). Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos  turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą.

Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas „dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu atveju - „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai.

 

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

47.    Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas brauktinas kaip neatitinkantis bendrųjų licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų.

 

Pritarti

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

48.    Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas.

 

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

49.    Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 8 straipsnyje nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše.

 

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

50.    Projekto 9 straipsnio nuostata, numatanti, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui.

 

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

51.         Projekto 10 straipsnio 2 dalies  4 punkto formuluotė derintina su 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

 

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

52.          Projekto 10 straipsnio 1 ir 2  dalyse, reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp 10 straipsnio 2 dalies punktuose nurodomų licencijos galiojimo pagrindų, nes kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas.

 

Pritarti

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

53.         Manytina, jog siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą.

 

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

54.         Atsižvelgiant į licencijos galiojimo panaikinimo teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo. Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant.

 

Pritarti

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

55.          Projekto  11 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per 15 dienų nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo. Projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Licencijuojančios institucijos sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas.

Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai. Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą. Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai.

Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būt nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi.

Trečia, pažymėtina, jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo.

 Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas.

 

Pritarti

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

56.          Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų, todėl turi būti atitinkamai pataisytos, panaikinant nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje.

 

Pritarti

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

57.         Projekto 15 ir 16 straipsnyje kalbant apie tuos pačius asmenis vartojamos skirtingos sąvokos: „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „valstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje.

 

Pritarti

 

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

58.         Projekto 15 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“.

 

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

59.          Projekto 15 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą“.

 

Pritarti

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

60.          Projekto 15 straipsnio 4 dalis derintina su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje.

 

Pritarti

 

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

61.          Projekto 15 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“

 

Pritarti

 

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

62.         Projekto 15 straipsnio 6 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu.

 

Pritarti

 

63.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

63.         Atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina.

 

Pritarti

 

64.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

64.         Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog  sprendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka valstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu. Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas.

Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai.

 

Pritarti

 

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

65.         Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekto 15 ir 16 dalyse siūlomo reguliavimo Teisės departamentas teikė pastabas 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys  išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius.

 

Pritarti

 

66.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

66.          Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie  atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t. y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais.

 

Pritarti

 

67.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

67.         Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis. Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme.

Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo „Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus.

 

Pritarti

 

68.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

68.         Projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos. Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos.

 

Pritarti

 

69.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

69.         Projekto 17 straipsnis turėtų būti papildytomis nuostatomis, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.

 

Pritarti

 

70.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

70.         Projekto 17 straipsnio 4 dalies turinys nėra aiškus. Neaišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę.

 

Pritarti

 

71.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

71.         Projekto 17 turėtų būti papildytomis nuostatomis, nustatančiomis, jog asmenys per penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla.

 

Pritarti

 

72.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

72.          Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų. Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada.

 

Pritarti

 

73.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01

 

 

 

 

73.         Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų.

 

Pritarti

 

74.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatoma, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra nustatytas Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas.

 

Pritarti

 

75.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti?

 

Pritarti

 

76.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

3. Siūlytina Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams.

 

Pritarti

 

77.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

4. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui. Siūlytume įvertinti, ar pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas. Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų.

 

Pritarti

 

78.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

5. Primintina, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB[1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai)[2], [3]. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje“.

 

Pritarti

 

79.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

6. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis. Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę. Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka.

 

Pritarti

 

80.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

7. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kurioje nustatoma, kad psichologo pareiga yra saugoti jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „[ž]mogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Svarstytina, ar Projektu nustatoma pareiga psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas.

 

Pritarti

 

81.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

8. Pagal Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 15 straipsnio 2 dalyje, be jau nurodomų dokumentų, nustatyti reikalavimą asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir 10 pastabomis.

 

Pritarti

 

82.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

9. Projekto 15 straipsnis 6 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą. Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis), profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir leidimas teikti laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai. Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas, t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus).

 

Pritarti

 

83.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

10. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas.

 

Pritarti

 

84.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

11. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos 2005/36/EB 53a straipsnio 1 dalį.

 

Pritarti

 

85.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

12. Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Manytina, kad buvo ketinta teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį.

 

Pritarti

 

86.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2016-07-19

 

 

 

 

13. Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų.

 

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685[4] (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą.

Įstatymo projektu siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Taip pat siekiama užtikrinti ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuojant psichologų rengimą, prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą ir kvalifikacijos kėlimą.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai:

1. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prievolė kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso. Šiuo atveju pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr. XIIIP-685[5] 16 punkte išreikštoms abejonėms, ar ši nuostata atitinka Konstitucinio Teismo doktriną ir psichologai yra valstybės kontroliuojamos profesijos atstovai, kuriems, siekiant užtikrinti profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą, įstatymas turėtų nustatyti tokią prievolę. Taip pat pažymime, kad iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka tampama Lietuvos psichologų sąjungos nariu ir kokios pasekmės grėstų tiems psichologams, kurie dėl tam tikrų priežasčių netaptų šios sąjungos nariu, kadangi narystės reikalavimo nesilaikymas nėra nei licencijos galiojimo sustabdymo (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nei licencijos galiojimo panaikinimo (Įstatymo projekto 10 straipsnis) pagrindas.

Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto nuostatas pagal pateiktas pastabas, o nusprendus palikti prievolę kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, siūlome nustatyti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu tvarką ir atskleisti kokios yra šios prievolės nesilaikymo pasekmės.

 

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

2. Vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles, nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką, administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tvarko licencijuotų psichologų sąrašą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas.

Mūsų nuomone, situacija, kai pati institucija nustato savo veiklos įgyvendinimo taisykles ir pati kontroliuoja kaip laikomasi jos pačios sukurtų taisyklių yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome, kad teisės aktai, reglamentuojantys psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo procedūras, būtų priimami aukštesnio lygio institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos.

 

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

3. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys ir motyvai, kurie lėmė, kad ši sąjunga pasirinkta būti Licencijuojančia institucija. Pažymėtina, kad analizuojamas Įstatymo projektas įtvirtina išskirtinę Lietuvos psichologų sąjungos vietą ir funkcijas psichologų praktinės veiklos licencijavimo srityje, taip pat, kaip minėta anksčiau, įpareigoja kiekvieną praktinę veiklą vykdantį psichologą būti šios sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis jos patvirtinto Psichologų profesinės etikos kodekso.

Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant skaidresnio teisinio reguliavimo, turėtų būti atskleisti motyvai ir kriterijai, pagal kuriuos Licencijuojančia institucija buvo pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga.

 

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

4. Vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi, Psichologų licencijavimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse nustatytos Psichologų licencijavimo komisijos sudarymo ir kandidato į šios komisijos pirmininkus rinkimo tvarkos, reikalavimai komisijos nariams, jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra nuostatų, reglamentuojančių Psichologų licencijavimo komisijos narių kadencijų trukmę[6] ir kadencijų skaičių.

Mūsų nuomone, komisijos narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, užkerta kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, todėl siekdami užtikrinti Psichologų licencijavimo komisijos narių kaitumą ir skaidrių komisijos sprendimų priėmimą, siūlome nustatyti šios komisijos narių kadencijos trukmę ir kad jos nariai galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

 

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

5. Pagal Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį, Psichologų licencijavimo komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Kandidatas į šias pareigas renkamas dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams ir laikomas išrinktu surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų daugumą.

Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Visų pirma, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr. XIIIP-685 30 punkte pateiktoms abejonėms, ar Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne Licencijuojančios institucijos[7] įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų reguliavimo dalykas. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku kaip turėtų būti elgiamasi tais atvejais, kai Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkas renkamas dalyvaujant, pavyzdžiui, 6 arba 8 šios komisijoms nariams ir du kandidatai surenka ne mažiau kaip pusę (po 3 arba po 4) visų komisijos narių balsų, t. y., surenka reikiamą balsų skaičių. Manytina, kad esant minėtai situacijai turėtų būti rengiami pakartotinai rinkimai kaip ir tais atvejais, kai nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tačiau tai Įstatymo projekte nėra nustatyta. Trečia, nėra aišku, kaip toliau turėtų vykti Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūrą, jeigu ir pakartotiniuose rinkimuose du asmenys surinktų vienodą balsų skaičių. Ketvirta, analizuojamoje nuostatoje nustatyta kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau per kiek laiko, kokia tvarka ir kas turi paskirti išrinktą kandidatą eiti šios komisijos pirmininko pareigas Įstatymo projekte neatskleidžiama.

Mūsų nuomone, aukščiau aptarti teisinio reguliavimo neaiškumai gali lemti neskaidrius Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimus ir sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį detalizuojant kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūrą pagal aukščiau pateiktas pastabas.

 

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

6. Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Psichologų licencijavimo komisijos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, tačiau tokio reikalavimo turinys neatskleidžiamas. Kyla klausimas, ar vertinamo teisės akto kontekste asmens, pretenduojančio į Psichologų licencijavimo komisijos narius, nepriekaištingą reputaciją lemia ta aplinkybė, kad jis nėra padaręs psichologo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ar ši sąvoka gali būti interpretuojama plačiau ir ar turi įtakos po pažeidimų padarymo yra suėjęs tam tikras terminas.

Siekiant išvengti skirtingų nepriekaištingos reputacijos sąvokos aiškinimų, siūlome šią sąvoką apibrėžti Įstatymo projekte.

 

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

7. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Licencijuojančios institucijos pareiga apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti licencijos turėtoją ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovą arba jo įgaliotą atstovą, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose Įstatymo projekto nuostatose nenustatyta per kiek laiko nuo pagrindo sustabdyti licencijos galiojimą atsiradimo dienos Licencijuojanti institucija turi priimti minėtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis psichologo praktine veikla, todėl mūsų nuomone, teisės aktuose turi būti aiškūs ir apibrėžti sprendimų priėmimo terminai, nes kitu atveju esant nepagrįstiems susitarimams sudaromos galimybės neribotą laikotarpį nepriimti sprendimo stabdyti licencijos galiojimą, nors ir egzistuoja jos galiojimo sustabdymo pagrindas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, siūlome taikyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta Licencijuojančios institucijos pareiga per 30 dienų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl licencijos panaikinimo, analogiją ir nustatyti sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo terminą.

 

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

8. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį.

Iš analizuojamos nuostatos nėra aišku, kodėl sprendime panaikinti licencijos galiojimą turi būti nurodomi licencijos sustabdymo pagrindas ir terminas. Pažymėtina, kad licencijos galiojimo sustabdymo pagrindai ir sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarka nustatyta Įstatymo projekto 8 straipsnyje. Svarstytina, ar Įstatymo projekto rengėjai turi omenyje tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas per Licencijuojančios institucijos nustatytą terminą nepašalinus ar neišnykus priežastims, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir dėl to reikia nurodyti licencijos sustabdymo pagrindą, ar tai yra techninė klaida. Taip pat manome, kad nuostatoje įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį Licencijuojanti institucija turi informuoti apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą, yra per ilgas ir nedera su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimų atsisakyti išduoti licenciją arba sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarką, kuriose nustatytas 3 darbo dienų terminas. Be to, mūsų nuomone, apie tokio pobūdžio sprendimų priėmimą turi būti pranešama kaip įmanoma operatyviau tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, būtų informuotas, jog jo licencijos galiojimas panaikintas ir jis negali verstis psichologo praktika.

Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome nustatyti trumpesnį, pavyzdžiui, 3 darbo dienų terminą, per kurį Licencijuojanti institucija turi pranešti licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą bei patikslinti šio pranešimo turinį.

 

Pritarti

 

9.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

9. Analizuodami Įstatymo projekto IV skyrių „Sprendimų apskundimo tvarka“, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr. XIIIP-685 55 punkte pateiktoms pastaboms dėl to, kad iki galo nėra aiški Įstatymo projekto 11 straipsnyje reglamentuojama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nenustatytas terminas, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti skundą dėl Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo apskundimo, neaišku kodėl Įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytas ribojimas skųsti teismui Licencijuojančios institucijos sprendimą tik dėl atsisakymo išduoti licenciją. Manome, kad minėti teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu.

Siekdami teisinio aiškumo, siūlome aiškiai apibrėžti Psichologų licencijavimo komisijos ir Licencijuojančios institucijos priimamų sprendimų santykį, nustatyti terminą, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pateiktą skundą, taip pat patikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir nustatyti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui.

 

Pritarti

 

10.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13

 

 

 

 

10. Pagal Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį, sprendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad minima nuoroda į Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį yra klaidinga, kadangi pastarojoje normoje reglamentuojama psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, per kiek laiko turėtų būti priimtas sprendimas leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla, todėl siūlome patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir nurodyti konkretų tokio sprendimo priėmimo terminą arba pateikti nuorodą į teisingą teisės normą.

 

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Jūsų prašymu peržiūrėjo Lietuvos Respublikos psichologų  praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą vertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, papildomai atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, turintis ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų supervizorių sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, ar reikalaujamas stažas turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją ar nebūtinai. Taip pat neaišku, kas lemia galėjimą vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai ir kas, kokiais kriterijais vadovaujantis tai sprendžia.

 

Pritarti

 

12.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

2. Kaip galima suprasti iš aiškinamojo rašto, psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją tik atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą. Iš esmės tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnis aiškiai nurodant visas sąlygas, būtinas vykdyti licencijuojamą veiklą, tame tarpe ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos.

Iš Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga  įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją.

 

Pritarti

 

13.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

3. Iš Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies neaišku, ar kiekvienai veiklai turėtų būti išduodama atskira licencija, ar kiekvienai praktinės veiklos sričiai būtų keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, kuri nenurodyta licencijoje.

 

Pritarti

 

14.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

4. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių kontekste, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla, ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Šios pastabos kontekste Įstatymo projekte taip pat turėtų būti nurodytas momentas, nuo kurio asmuo gali pradėti verstis psichologo praktine veikla (Įstatymo projekto 6 straipsnis), nuo kada jis nebegali verstis šia veikla sustabdžius licencijos galiojimą (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nuo kada vėl gali pradėti panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą (Įstatymo projekto 9 straipsnis).

 

Pritarti

 

15.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

5. Iš Įstatymo projekto 15 straipsnio, jo 2 dalies, neaišku, ar asmuo, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, turi atitikti visas sąlygas gauti licenciją (kaip būtų galima suprasti iš nuorodos į Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą), ar pakanka fakto, kad jis atitinkamoje valstybėje turi teisę verstis psichologo praktine veikla, ir tai patvirtinančių dokumentų.

 

Pritarti

 

16.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

6. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie  atitinka visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, tuo tarpu psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Šiame kontekste, vienodinant formuluotes, peržiūrėtinas visas 17 straipsnis.

 

Pritarti

 

17.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29

 

 

 

 

7. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, asmenys, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu dirbsiantys psichologais, dėl licencijos išdavimo galės kreiptis tik įsigaliojus Įstatymo projektui. Tai reiškia, kad kol licencijuojanti institucija priims sprendimą dėl licencijos išdavimo (pagal Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį tai gali užtrukti iki 30 dienų), toks asmuo bus priverstas nutraukti psichologo veiklą, kadangi kitu atveju jis veiktų nelegaliai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas pildytinas atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis.

 

Pritarti

 

18.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04

 

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. S-2017-6088, teikia pastabas ir pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas).

 Ministerija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte nėra aiškiai įtvirtinti psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai, todėl jį būtina papildyti nuostatomis, kad psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos krypties studijas ir atlikus podiplominę praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad psichoterapinius gydymo metodus praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ išbraukiant žodžius „ir psichoterapinių metodų taikymą“. Būtina koreguoti Įstatymo projektą aiškiai nurodant visas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant vykdyti licencijuojamą veiklą, įskaitant išsilavinimo reikalavimus.

 

Pritarti

 

19.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04

 

 

 

 

Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencija išduodama 5 metų laikotarpiui. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad  licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų, todėl siūlome dėstyti taip: „psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos“.

 

Pritarti

 

20.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04

 

 

 

 

Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl nėra aišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 liepos 11 d. nutarimas), todėl siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, esminės atitinkamos veiklos sąlygos bei atsakomybė už jų nesilaikymą.

 

Pritarti

 

21.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04

 

 

 

 

Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su šio Įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų Įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Taip pat Įstatymo projekto 9 straipsnio nuostata, numatanti, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nesuderinta su Įstatymo projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų.

 

Pritarti

 

22.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04

 

 

 

 

Įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje. Įstatymo projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ pateikta išvada: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Pateiktas alternatyvus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 taisytinas pagal šiame rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

Pritarti

 

23.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus:

1. Atkreipiame dėmesį, kad, svarstant galimybę licencijuoti tam tikrą veiklą, turi būti įvertinta veiklos keliama rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus ir pasirinktos veiklos reguliavimo priemonės – veiklos licencijavimo – atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams: ar ji neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti. Įstatymo įgyvendinamuosiuose dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatyta problema, kad nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, kad įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), psichologo praktinės veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė būtina, proporcinga ir nediskriminuojanti. Nesant objektyvių aplinkybių (statistinės ar kitos informacijos apie skundus dėl nekokybiškų paslaugų didelio skaičiaus, kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą ir pan.), pagrindžiančių psichologo praktinės veiklos licencijavimo įtvirtinimo poreikį, toks reguliavimas neturėtų būti nustatomas.

Jeigu psichologų praktinės veiklos licencijavimas bus pagrįstas, manytina, kad psichologų praktinės veiklos licencijavimui neturėtų būti taikomas griežtas reguliavimas („G" modelis), kai prieš pradedant ūkinę veiklą atliekamas ūkio subjekto patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjekto atitiktis Įstatymo projekte nustatytiems reikalavimams grindžiama tik informacija ir dokumentais, išduotais kitų institucijų ar paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis ir dokumentais (Įstatymo projekte reikalaujama būti įgijus išsilavinimą ir pateikti patirtį patvirtinančius dokumentus), rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus gali būti suvaldyta atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą ir taikomas licencijų išdavimo modelis „D“ (t. y. reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas, siekiantis teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos).

Jei būtų neatsižvelgta į išvardintus siūlymus atsisakyti psichologų praktinės veiklos licencijavimo arba bent taikyti licencijų išdavimo modelį „D“, toliau teikiamos Ūkio ministerijos pastabos dėl konkrečių Įstatymo projekto nuostatų.

 

Pritarti

 

24.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

2. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte prašom nedviprasmiškai įtvirtinti, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita. Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik išviešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu.

Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 str., 10 str. 5 d. ir kitos susijusios nuostatos.

Taip pat nedviprasmiškai turėtų būti įtvirtinta, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 d. – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlome suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas.

 

Pritarti

 

25.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

3. Manytina, kad Įstatymo projekto rengėjams derėtų sukonkretinti ir įvardinti vieną instituciją, kuri sutiekia teisę teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, t. y. priima sprendimą dėl licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo (atitinkamai įrašo į psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašą, sustabdo įrašymą, panaikina įrašymo sustabdymą, išbraukia iš sąrašo). Licencijuojančiosios institucijos struktūros ar padalinių vidaus darbo ir sprendimų priėmimo tvarka neturėtų būti dėstoma įstatyme. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 5 str. ir susijusios Įstatymo projekto nuostatos.

 

Pritarti

 

26.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

4. Primename, kad, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (2016 m. liepos 20 d. redakcija), (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas) 18.3 papunkčiu, licencijos išdavimo sąlygos, esminės licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų – licencijų turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai licencijos turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymų lygmeniu. Licencijavimo taisyklėse (t. y. įgyvendinamuosiuose teisės aktuose) turi būti nustatyta licencijų išdavimo, pakeitimo, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi reikalavimų įgyvendinimo tvarka.

Vadovaudamiesi šiais principais, siūlome įvertinti Įstatymo projekto nuostatas ir atlikti reikiamus patikslinimus, atsisakyti neesminių nuostatų, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 6 str. 3-4 d., ir jas perkelti į licencijavimo taisykles.

 

Pritarti

 

27.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

5. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant elektronizuoti licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 750 2.2 papunkčiu nustatoma, kad licencijas išduodantys viešojo administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą per valstybės informacines sistemas ar registrus, ar tam specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 5 str. 2 d. 5 p. dublikatų išdavimo turėtų būti atsisakyta.

 

Pritarti

 

28.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

6. Įstatymo projekto 6 str. 4 d. siūloma nustatyti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo terminą. Primename, kad Civilinio kodekso 2.79 str. nustatyta, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.

Atitinkamai prašom įvertinti Įstatymo projekto nuostatą ir jos atisakyti arba aiškinamajame rašte pagrįsti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo termino taikymą.

 

Pritarti

 

29.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

7. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 21 str., kompetentinga institucija, priimdama dokumentus, turi teisę reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, tačiau šis vertimas neprivalo būti oficialiai patvirtintas. Siūlome Įstatymo projekto 6 str. 3 d. tikslinti ir atsisakyti minėto reikalavimo.

 

Pritarti

 

30.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

8. Įstatymo projekto 6 str. 4 d. siūloma nustatyti, kad Licencijuojančioji institucija motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų nurodytų pateikti dokumentų gavimo dienos. Nustatant licencijos išdavimo arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminus, turi būti užtikrinta, kad visi prašymai išduoti licenciją būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Svarstytina, ar patikrinti dokumentus (patvirtinančius išsilavinimą ir praktikos atlikimą) reikia 30 dienų. Siūlome šį terminą trumpinti.

 

Pritarti

 

31.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

9. Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 12 ir 18.4 p., siūlome Įstatymo projekto 6 str. papildyti nuostata, kad jeigu pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota.

 

Pritarti

 

32.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

10. Įstatymo projekto 6 str. 5 d. siūloma licencijuoti 4 pagrindines psichologo praktinės veiklos sritis ir kitas veiklos sritis, t. y. Įstatymo projekte nėra pateikiamas aiškus ir baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas ir nėra aiškiai išskirta, kokios rūšies licencijai kokia veikla priskiriama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai), todėl, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turėtų būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas ir esminės atitinkamos psichologo praktinės veiklos srities sąlygos. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projekto nuostatas.

 

Pritarti

 

33.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

11. Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. įtvirtinta, kad jei siekiant gauti licenciją pateikiama neteisinga paraiška, reikia teikti paraišką iš naujo. Manytina, kad turėtų būti sudaroma galimybė taisyti pateiktą paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip tai nustatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.7 papunktyje. Kita vertus, ši nuostata nėra esminė ir turėtų būti įtvirtinta įgyvendinamajame teisės akte. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projektą.

 

Pritarti

 

34.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

12. Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 18.8 p., siūlome Įstatymo projekto 8 str. papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai – neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ar nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę.

 

Pritarti

 

35.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

13. Siūlome Įstatymo projekto 10 str. vadinti Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai ir aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti baigtinį psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašą, atitinkamai atsisakyti šio straipsnio 1 dalies, kurioje iš esmės kartojamas to paties straipsnio 2 d. 1 punktas. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar Įstatymo projektas neturi būti papildytas vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo 18.11 p. nuostata, kad licencijos turėtojas neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą.

 

Pritarti

 

36.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad apie individualaus administracinio akto priėmimą pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo priėmimo.

Atsižvelgdami į tai prašom keisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nustatytą 15 dienų terminą.

 

Pritarti

 

37.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

15. Manytina, kad Įstatymo projekto 13 str. įtvirtintos ne psichologo (kaip jis apibrėžtas 2 str. 3 d.) teisės. Siūlytume Įstatymo projekto 13 str. pavadinimą tikslinti ir jį formuluoti kaip psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, teisės, o 14 str. pavadinimą - psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, pareigos.

 

Pritarti

 

38.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.1 papunkčiu, turi būti vertinama teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir (ar) keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, galima sukelti administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto projekto 6, 8. 9, 10, 15, 16 straipsniuose įtvirtinti informaciniai įpareigojimai, susiję su psichologo licencijos įgijimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijos panaikinimu, ir vadovaujantis Nutarimu patvirtintos Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos reikalavimais, turi būti užpildyta ir Ūkio ministerijai pateikta derinti Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita (toliau – Ataskaita).

Pažymime, kad projekto nuostatų sukeliama administracinė našta turėtų būti skaičiuojama, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 7 „Dėl Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos ataskaitos ir verslo aplinkos gerinimo siūlymų“ 3.2 papunktyje – tais atvejais, kaip institucijų kompetencijos srities teisinį reguliavimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimas, ministerijos (šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija) turi pinigine išraiška vertinti ir teikti Ūkio ministerijai administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitas.

 

Pritarti

 

39.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

17. Įstatymo projekte psichologo profesija yra įtvirtinama kaip reglamentuojama profesija, atitinkanti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų įstatymas) 3 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką, todėl siūlome siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 3 straipsnyje aiškiai apibrėžti, kad psichologo profesinė kvalifikacija yra įgyjama baigus psichologijos studijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir atlikus prižiūrimą psichologo praktiką, nustatytą to paties straipsnio 3 dalyje.

 

Pritarti

 

40.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

18. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi toks asmuo privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas.

 

Pritarti

 

41.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

19. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta.

 

Pritarti

 

42.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03

 

 

 

 

20. Apibendrindami išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos su kitų teisės aktų nuostatomis bei tarpusavyje, Įstatymo projekte vartojama daug neesminių teisės normų ir pasigendama esminių ūkinę psichologų praktinę veiklą reglamentuojančių nuostatų.

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar reikalaujamas darbo stažas būtinai turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kad asmuo gali vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.

 

Pritarti

 

2.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

2. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį, aiškiai apibrėžiant, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Neaišku ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją.

 

Pritarti

 

3.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

3. Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį, aiškiai nurodant visas būtinas sąlygas licencijuojamai veiklai vykdyti, taip pat ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos.

 

Pritarti

 

4.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

4. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos turėti psichologo praktinės veiklos konkrečioje darbo srityje patirties, atsižvelgiant į tai, kad įgiję psichologo išsilavinimą psichologai neturės darbo patirties konkrečioje srityje ir negalės pateikti tai patvirtinančio dokumento.

 

Pritarti

 

5.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

5. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinta, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: ar kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, ar kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita. Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik viešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla – ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, nuo kada asmuo nebegali verstis psichologo praktine veikla sustabdžius licencijos galiojimą ir nuo kada vėl gali pradėti veiklą panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies ir kitos susijusios nuostatos.

 

Pritarti

 

6.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

6. Siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ir nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę.

 

Pritarti

 

7.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis.

 

Pritarti

 

8.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

8. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi tokie asmenys privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas.

 

Pritarti

 

9.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

9. Siūlytina aiškiai įtvirtinti, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 dalyje – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlytina suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas.

 

Pritarti

 

10.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

10. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, kurios taikytinos asmenims, atitinkantiems visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, o psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Vienodinant formuluotes siūlytina peržiūrėti visą 17 straipsnį.

 

Pritarti

 

11.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad dalis psichologų, kurie šiuo metu verčiasi psichologo praktine veikla, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte keliamų reikalavimų, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nurodant, kaip Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie neatitinka nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.

 

Pritarti

 

12.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

12. Siūlytina nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

 

Pritarti

 

13.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

13. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas. 

 

Pritarti

 

14.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27

 

 

 

 

 

14. Įstatymo projektas tikslintinas pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 19 d. išvados  Nr.  XIIP-685 4, 10, 15–21, 25, 29, 30–38, 41, 43–48, 50, 52–55, 60, 66–71 punktuose ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. MR-429 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose pateiktas pastabas.

 

Atsižvelgti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, I. Rozova.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Agnė Širinskienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė


[1] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES.

[2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. <http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf>.

[3] Direktyvos 2013/55/ES 1 konstatuojamoji dalis.

[4] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a0916ea034b511e79f4996496b137f39.

[5] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c89e61f0404a11e7b8e5a254f4e1c3a7?jfwid=-x5bl5q9k9.

[6] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Psichologų licencijavimo komisija būtų sudaroma 5 metų kadencijai, tačiau pačiame Įstatymo projekte šis terminas nėra nustatytas.

[7] Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, nustatanti psichologo licencijų išdavimo tvarką, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotų psichologų sąrašą, administruojanti ir organizuojanti psichologo licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, rengianti psichologų licencijavimą įgyvendinančius teisės aktus.