PASIŪLYMAS

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMO „DĖL BENDROJO UGDYMO MOKYKLOS KAITOS GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIIIP-742 (2)

 

 

2017-06-21

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

4

Argumentai:

Įgyvendindami Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės nuostatą,  taip pat atkreipiant dėmesį, jog Geros mokyklos koncepcijoje (Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1308) pažymimas mokyklų bendruomenių noras  pačioms skatinti, inicijuoti pokyčius, keisti mokyklą, remtis mokyklų bendruomenės poreikiais bei susitarimu, stiprinti mokyklos savivaldą. Tik esant stipriai mokyklos savivaldai mokiniai  gali ugdytis  socialinius gebėjimus, dirbti komandoje, konstruktyviai spręsti problemas, drąsiai priimti sprendimus, atsiskleisti kaip lyderiams. Šiandieninei mokyklai labai trūksta stiprios savivaldos. Todėl bendrojo ugdymo pokyčių būtina siekti ir mokyklų strateginės savivaldos srityje, taip pat mokinius ugdant kuo įvairesnėse aplinkose.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti  4 punkto 1 ir 4 papunkčius ir juos išdėstyti taip:

    „4.   Bendrojo ugdymo pokyčių siekiama šiose susijusiose srityse:

     4.1.    ugdymo turinys ir aplinkų įvairovė;

     4.4. mokyklų strateginis valdymas strateginės savivaldos stiprinimas ir plėtojimas;“.

 

 

2.

 

 

18

Argumentai:

VII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje teigiama, kad „didelį susirūpinimą kelia  mūsų vaikų  fizinė ir psichinė sveikata“, akcentuojamas pernelyg didelis  vaikų ir paauglių savižudybių skaičius, paauglių patyčių lygis, atkreiptinas dėmesys į alkoholio vartojimą tarp paauglių, taip pat į itin žemą fizinio aktyvumo lygį.

Geros mokyklos koncepcijoje (Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d.  įsakymas Nr. V-1308), kuri minima šiame dokumente, daug dėmesio skiriama ugdymui, kiekvienos asmenybės brandai, pasiekimams ir pažangai, tačiau neakcentuojama vaikų sveikata, kaip viena esminių sąlygų darniam asmenybės ir visuomenės vystymuisi. Juk visapusiškai asmenybės brandai  ir gebėjimams  atskleisti yra svarbios visos bendrojo ugdymo sritys, tačiau itin svarbi – vaikų sveikata, kurią ypatingai stiprina sveikatinamasis fizinis aktyvumas, visavertė mityba, streso kontrolė,  mokymosi ir  poilsio (ypač miego) derinimas, saugi ir patikima psichosocialinė aplinka. Ankstyvas vaiko sveikatos stiprinimas bei  sveikatos priežiūra didžiąja dalimi lemia jo sveiką augimą ir vystymąsi,  tolesnę jo sveikatą ir būsimą ne tik jo, bet ir jo šeimos, bendruomenės, valstybės gerovę. Tik sveikas vaikas bus laimingas ir gebės siekti įvairių tikslų gyvenime. 

Atkreipti dėmesį, jog minėtose gairėse, taip pat Geros mokyklos koncepcijoje daug dėmesio skiriama stipriai mokyklų savivaldai, todėl siūloma atsisakyti ydingos sąvokos „valdymas“ ir ją keisti „savivalda“.

 

Pasiūlymas:

    Papildyti 18 punkto 1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„18.1. Skatinti mokyklų savarankiškumą ir įvairovę. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308, įvardija bendrojo ugdymo institucinės pertvarkos siekinius, kuriais grindžiamas mokyklos strateginisė valdymas savivalda. Mokyklos strategija apima visas veiklos sritis – formalųjį ir neformalųjį ugdymą, projektus, socialines sąlygas, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių plėtotę, bendradarbiavimą su visuomene regionu. Mokyklos skatinamos kurti ir įgyvendinti veiklos modelius, užtikrinančius geriausius ugdymo(si) rezultatus įvairių poreikių vaikams, sudarančius tinkamas sąlygas vaikų sveikatos stiprinimui ir tausojimui – sveikatinamajam  fiziniam aktyvumui,  optimaliems mokymosi krūviams ir  aktyviam poilsiui, sveikai mitybai, žalingų įpročių prevencijai, taip pat vaikų sveikatos stebėsenai bei pozityvų psichologinį klimatą įvairių poreikių vaikams, plėtoti demokratiškas savivaldos ir pasidalytos lyderystės formas.“.  

 

3.

 

 

18

    Argumentai:

    Šiandieninei – gerai ir sėkmingai mokyklai svarbūs ne tik mokinių pasiekimai, pažanga, bet ir jų sveikata. Juk mokykloje vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį, mokykla tampa antraisiais namais. Todėl svarbu vaikui suteikti kuo įvairesnes ugdymosi veiklas ir joms tinkamas sąlygas, formuoti gyvenimo įgūdžius (tarp jų ir sveikos gyvensenos), neišskiriant fizinės veiklos, o ją labiau vertinant ir akcentuojant –  kaip būtinybę augančiam vaikui, besiformuojančiai asmenybei. Todėl siūloma didinti mokyklų vaidmenį ir atsakomybę už tinkamų sąlygų sudarymą vaikų sveikatos stiprinimui, jos saugojimui.

 

   Pasiūlymas:

   Papildyti 18 punkto 2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„18.2. Formuoti mokyklos kokybės kultūrą.

Mokyklos bendruomenė skatinama sutarti dėl planavimo laikotarpio kokybės siekinių ir rodiklių bei būdų jiems pasiekti. Veiklos savianalizė, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, yra esminis ugdymo kokybės tobulinimo veiksnys ir paskata kurti besimokančią, socialiai atsakingą organizaciją. Išorinis mokyklų vertinimas nuosekliai keičiamas konsultavimu ir metodine pagalba, atsižvelgiant į mokyklos strategijos įgyvendinimo pažangą ir jos dermę su valstybinės švietimo politikos uždaviniais. Apie pasiektus mokyklos veiklos rezultatus, mokinių sveikatos stovį  ir sprendžiamas problemas informuojama mokyklos bendruomenė, dalininkai ir steigėjas.“.

 

 


 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                     (Parašas)                                  Dainius   Kepenis

Algimantas Kirkutis

Kęstutis Smirnovas

Tomas Tomilinas

Jonas Jarutis