LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (nauja redakcija) NR. XIVP-2932
2023-08-23 Nr. 110-P-25
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(1) |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad pagrindinės įstatymo sąvokos yra dėstomos projekto 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje pateiktą nekilnojamojo turto sąvoką dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) |
(1) |
|
2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas: „viešasis administravimo subjektas, atliekantis statinių priežiūrą“ ir „statinių priežiūrą atliekantis subjektas“ bei „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas“ ir „savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas“.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) |
(1) |
|
3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje patikslinti, kokiame viešojo administravimo subjekto, atliekančios statinių priežiūrą, dokumente ar poįstatyminiame akte būtų nustatytas terminas nekilnojamojo turto remontui, rekonstrukcijai, statybos pabaigimui ar nugriovimui.
|
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) 1(7) |
(6) (2) |
(5), (10),(11), (13), (14) |
4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiamas sąvokos „komercinis nekilnojamasis turtas“ turinys. Pastebėtina, kad tokia formuluotė yra vartojama tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11, 13 ir 14 punktuose vartojama formuluotė „nekilnojamasis turtas, naudojamas nekomercinei veiklai“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nevertėtų suvienodinti projekte vartojamų formuluočių.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) |
(6) |
|
5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad komerciniu nekilnojamuoju turtu nebūtų laikomi energetikos pastatai (patalpos). Pastebėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kodėl šie pastatai yra išskirti, nors toks turtas gali būti naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje. Pažymėtina, kad apibrėžiant, koks turtas yra komercinis ir nekomercinis turėtų būti vadovaujamasi lygiateisiškumo principu, pagal kurį, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, kad konstitucinis lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). |
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) 1(7) |
(10) (6), (7) |
|
6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „fizinis asmuo“ vartoti formuluotę „nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo“, nes būtent taip projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įvardinami mokesčių mokėtojai. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalims. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) |
(10) |
|
7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant sąvoką pagrindinis gyvenamasis būstas yra nurodyta, kad fizinis asmuo jame turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Pastebėtina, kad siekiant sumažinti mokesčio sumą už kito turimo ne pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą, gali būti manipuliuojama gyvenamosios vietos deklaravimu. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, gyvenamosios vietos deklaravimas neturėtų būti siejamas su mokestiniu laikotarpiu, kuris yra kalendoriniai metai, ir tik išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, įsigyjant naują pagrindinį gyvenamąjį būstą) toks terminas turėtų būti skaičiuojamas panašiai kaip skaičiuojamas šio mokesčio lengvatų atsiradimas arba išnykimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „jeigu deklaruota gyvenamoji vieta kalendoriniais metais keistųsi, būtų atsižvelgiama į kalendorinio mėnesio paskutinę dieną deklaruotą gyvenamąją vietą“. Pažymėtina, jog nei iš projekto turinio, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, apie kokį kalendorinį mėnesį kalbama, jeigu gyvenamoji vieta kalendoriniais metais keistųsi, ir ką reiškia „būtų atsižvelgiama“. Jeigu turėta mintyje tai, kad kalendoriniais metais pakeitus gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas proporcingai, tai projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis (pavyzdžiui, atitinkamai pritaikant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatas).
|
|
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) |
(11) |
|
8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamą sąvoką „Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana“ siūlytina tikslinti kalbiniu požiūriu ir ją keisti sąvoka „Savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių mediana“.
|
Pritarti |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) |
(11) |
|
9. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiant sąvoką „Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana“ yra nurodyta, kad tai yra vidurinė gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto tam tikroje savivaldybėje vertė. Ši formuluotė tikslintina, kaip perteklinio atsisakant žodžio „objekto“, o prieš žodį „vertė“ įrašant formuluotę „vidutinė rinkos“.
|
Pritarti |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(2) 2 |
(11), 7 |
|
10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, kad konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių medianas nustato ir viešai paskelbia nekilnojamojo turto vertintojas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant, kur tai turėtų būti paskelbta (pavyzdžiui, savo internetinėje svetainėje). Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 7 daliai.
|
Pritarti |
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo I skyrius pavadintas „Bendrosios nuostatos“. Svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 – 7 straipsnių turinį, jie neturėtų būti dėstomi atskirame skyriuje.
|
Pritarti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(1) |
|
12. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą dėstyti taip: „Konkrečius mokesčio tarifus kiekvienos savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės taryba šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka“.
|
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(3) |
|
13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės „savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos“ tikslintina atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą sąvoką „Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana“.
|
Pritarti |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(4) |
|
14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių, taip pat kito nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos paskirties nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui“. Siūloma nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Kitą, nei pagrindinis gyvenamasis būstas, fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą <...> siūloma apmokestinti nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifu“. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nesiūloma nustatyti, kad nekilnojamas turtas turi būti naudojamas nekomercinei veiklai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas. Jei būtų pritarta šiai pastabai, siūlytina atskiromis keičiamo straipsnio dalimis dėstyti nuostatas apie fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ir nuostatas dėl nekilnojamojo turto, naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti). Be to, atitinkamai siekiant teisinio aiškumo projekte aiškiai turėtų būti nustatytos nekilnojamojo turto mokesčio tarifų ribos fizinių asmenų komercinei veiklai naudojamam nekilnojamam turtui. Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „fizinių asmenų“ vartoti formuluotę „fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys arba jų įsigyjamieji“. Trečia, siūlytina kaip perteklinę išbraukti formuluotę „2 straipsnio 33 dalyje“. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo, nuostata pildytina formuluote dėl savivaldybių tarybų įgaliojimų nustatyti konkrečius mokesčio tarifus (kaip keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje). Penkta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti nuostata, nurodančia, koks tarifas (nurodytas šio straipsnio 1 dalyje) būtų taikomas, jei nekilnojamasis turtas būtų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis juridiniam asmeniui. Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje prie komercinio nekilnojamojo turto yra nurodyti poilsio bei mokslo paskirties pastatai (patalpos). Tie patys pastatai (patalpos) yra nurodyti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje kaip fiziniam asmeniui priklausantys ir nekomercinei veiklai naudojami. Siekiant teisinio aiškumo, ypač tuo atveju, jei fiziniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas naudojamas komercinei ir nekomercinei veiklai būtų apmokestinamas skirtingais nekilnojamojo turto mokesčio tarifais, keičiamame įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, koks nekilnojamasis turtas priskirtinas naudojamu komercinei ir koks – nekomercinei veiklai.
|
Pritarti |
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(2), (3), (4) |
|
15. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 – 4 dalių turinį, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje pateikti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės apmokestinimo taisykles, šio straipsnio 3 dalyje – kitų fiziniams asmenims priklausančių nekilnojamųjų turtų mokestinių verčių apmokestinimo taisykles, o šio straipsnio 4 dalyje – vėjo elektrinių mokestinės vertės apmokestinimo taisykles. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(5) |
|
16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, ar savivaldybės tarybai pakeitus konkrečius tarifus juos sumažinant dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ekonominių, draudimas juos taikyti dar tą patį mokestinį laikotarpį laikytinas proporcingu.
|
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(6) |
(7), (8) |
17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 ir 8 punktuose skliaustuose išdėstytos nuostatos turėtų būti dėstomos be skliaustų.
|
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(6) |
(6) |
(7) |
18. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti mokesčio tarifus atsižvelgdama į juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą). Pastebėtina, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 172, 18, 19, 461, 47, 561 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2930). Atsižvelgus į jame siūlomus pakeitimus, siūlytina vietoje formuluotės „juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą)“ vartoti formuluotę „juridinio asmens mokestinio laikotarpio pajamas“.
|
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(7)
1(7) |
(1)
(2)
|
(2), (3) (9), (17) |
19. Svarstytina, ar siekiant išvengti praktinių nuostatų taikymo problemų, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 2 dalies 9, 17 punktų nereikėtų papildyti žodžiu „tik“ prieš nurodant konkrečią veiklą, kuriai gali būti naudojamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis).
|
Pritarti |
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(7) 1(7)
|
(1) (2) |
(3), (17) |
20. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktina perteklinė formuluotė „kuris yra“ ir perteklinis žodis „yra“, esantis prieš žodį „naudojamas“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 17 punktui.
|
Pritarti |
|
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(7) |
(5) |
|
21. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „1 ir 2 dalyse“ rašytina formuluotė „1, 2 ir 4 dalyse“.
|
Pritarti |
|
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(7) |
(6) |
|
22. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytame įstatymo pavadinime esantis žodis „asmenims“ keistinas žodžiu „gyventojams“.
|
Pritarti |
|
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(7) |
(6) |
|
23. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „savivaldybių tarybos turi teisę savo nustatyta tvarka ir apimtimi asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka, prašymu atidėti mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo, o gauto fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymo pagrindu savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka privalo atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo“. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje įvardintiems asmenims gali priklausyti ir daugiau turto, kuris yra apmokestinamas didesniu mokesčio tarifu nei pagrindinis gyvenamasis būstas. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, kad tokių asmenų prašymu jiems gali būti atidedamas mokesčio mokėjimo terminas už jiems priklausantį visą nekilnojamąjį turtą. Antra, pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiam laikotarpiui savivaldybių tarybos galės atidėti mokesčio mokėjimo terminus. Konstitucinis Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas visais atvejais, taip pat ir nustatydamas mokesčius, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, turi paisyti, be visa kita, ir konstitucinio teisinės valstybės principo; nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, ypač svarbūs teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai (2000 m. kovo 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad atidėjimo terminas (ar jo nustatymo kriterijai) turėtų būti nustatytas (nustatyti) keičiamame įstatyme, todėl šiuo aspektu nurodyta nuostata tikslintina. Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymo pagrindu savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka privalo atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo. Svarstytina, ar toks siūlymas būtų socialiai teisingas tuo atveju, jeigu asmuo, kad ir sukakęs senatvės pensijos amžiaus, dirba ar gauna tam tikrų pajamų iš turto. Manytina, kad siūloma lengvata turėtų būti siejama su tokių asmenų gaunamomis pajamomis, nes priešingu atveju ji neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar tokie asmenys vis tik turėtų rašyti prašymus, jei juos savivaldybė privalėtų tenkinti. Galbūt atidėjimas nurodytai asmenų grupei turėtų būti taikomas automatiškai be savivaldybės sprendimo (pagal įstatymą).
|
Pritarti |
|
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1 |
|
|
24. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme skirtinguose straipsniuose yra išdėstyti savivaldybių tarybų įgaliojimai (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 dalys, 7 straipsnio 4, 6 dalys). Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme savivaldybių tarybų įgaliojimus nevertėtų dėstyti atskiru straipsniu.
|
Pritarti |
|
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
25. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo II skyriaus turinį, siūlytina patikslinti jo pavadinimą (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestinė vertė ir jo vertinimas).
|
Pritarti |
|
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(8) |
(2) |
|
26. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nustatytos atlikus individualų vertinimą“ rašytina formuluotė „nustatytos atlikus masinį vertinimą“.
|
Pritarti |
|
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(9) |
(2) |
(4), (5) |
27. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose yra minimas vietovės pataisos koeficientas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas tai yra, kas ir kaip jį apskaičiuos. Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas, atskleidžiant tokio koeficiento turinį, jo apskaičiavimo principus ir jį apskaičiuosiantį subjektą.
|
Pritarti |
|
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(10) |
|
|
28. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinime prieš žodį „Skundai“ įrašytina formuluotė „Mokesčių mokėtojų“.
|
Pritarti |
|
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(10) |
(1) |
|
29. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „sprendimą“ ir „sprendimas“ įrašyti formuluotę „dėl skundo“.
|
Pritarti |
|
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(10) |
(2) |
|
30. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio tekste vartojamas trumpinys „prašymas“, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „tikslu“ įrašyti formuluotę „(toliau – prašymas)“.
|
Pritarti |
|
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(10) |
(2) |
|
31. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje po žodžių „sprendimą“ ir „sprendimas“ įrašyti formuluotę „dėl prašymo“.
|
Pritarti |
|
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(10) |
(3), (4) |
|
32. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžių „sprendimo“ ir „sprendimą“ įrašyti formuluotę „dėl skundo ar prašymo“.
|
Pritarti |
|
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
33. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo III skyriaus turinį, siūlytina patikslinti šio skyriaus pavadinimą (pavyzdžiui, Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas).
|
Pritarti |
|
|
34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(11) (12) |
(2), (4), (4) |
|
34. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio žodžio „centrinio“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 daliai bei 12 straipsnio 4 daliai.
|
Pritarti |
|
|
35. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(11) |
(4) |
|
35. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos pateikia mokesčių administratoriui savo sprendimus dėl mokesčio mokėjimo terminų atidėjimo ir mokesčių lengvatų. Pastebėtina, kad sprendimai dėl mokesčio mokėjimo terminų atidėjimo yra sprendimai dėl mokesčio lengvatų, nes jie yra nustatyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, kuriame pateikiamos šio mokesčio lengvatos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina, atsisakant perteklinės formuluotės.
|
Pritarti |
|
|
36. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(11) |
(3), (4) |
|
36. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, siūlytina sukeisti jas vietomis.
|
Pritarti |
|
|
37. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(12) |
(2) |
|
37. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje po žodžio „tenkančią“ įrašyti formuluotę „jų įsigyjamai“.
|
Pritarti |
|
|
38. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(12) |
(2) |
|
38. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nekilnojamasis turtas, kuriam taikomi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyti mokesčio tarifai“ rašyti formuluotę „pagrindinis gyvenamasis būstas“.
|
Pritarti |
|
|
39. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(12) |
(4) |
|
39. Siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje vietoj žodžio „deklaraciją“ įrašyti formuluotę „deklaracijos formą užpildo ir“.
|
Pritarti |
|
|
40. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(12) |
(5) |
|
40. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „6 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarifą“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos. Antra, pastebėtina, kad juridiniams asmenims gali priklausyti vėjo elektrinės, kurioms mokesčio tarifas yra nustatytas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, nuostata tikslintina. |
Pritarti |
|
|
41. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
41. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo IV ir V skyriuose yra tik po vieną straipsnį. Svarstytina, ar jų nevertėtų prijungti prie III skyriaus, atitinkamai patikslinant jo pavadinimą.
|
Pritarti |
|
|
42. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
1(13) |
(2) |
|
42. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „savivaldybei“ įrašytina formuluotė „į tų savivaldybių biudžetus“.
|
Pritarti |
|
|
43. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
43. Neatsižvelgus į 41 pastabą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo V skyriaus pavadinimas tikslintinas, atsižvelgus į 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas.
|
Priatrti |
|
|
44. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
2 |
1 |
|
44. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „2 ir 3 dalis ir“ brauktina kaip perteklinė.
|
Pritarti |
|
|
45. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
2 |
5 |
|
45. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą“ rašytina formuluotė „fiziniams asmenims priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą“.
|
Pritarti |
|
|
46. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
2 |
5 |
|
46. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma fiziniams asmenims nekilnojamojo turto mokestį sumokėti iki 2026 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad iki gegužės 1 dienos fiziniai asmenys turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar sutampantys dviejų mokesčių terminai nesukels fiziniams asmenims finansinių sunkumų. Be to, atsižvelgus į tai, kad gegužės 1 d. yra ne darbo diena ir mokestinių prievolių įvykdymo terminas perkeliamas į pirmą darbo dieną, einančią po gegužės 1 d., terminas atitinkamai turėtų būti patikslintas (iki 2026 m. gegužės 4 d.).
|
Pritarti |
|
|
47. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
2 |
4,5 |
|
47. Atsižvelgus į projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių turinį, siūlytina jas kelti prieš šio straipsnio 9 dalį, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją.
|
Pritarti |
|
|
48. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
2 |
|
|
48. Iš projekto aiškinamojo rašto sakinio, kad „likusiam nekilnojamajam turtui, t. y. fizinių asmenų komercinės paskirties ir visam juridinių asmenų nekilnojamajam turtui išliktų galiojanti tvarka – būtų taikomos esamos mokesčio tarifų ribos nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės“ sektų, jog 2025 metams savivaldybių tarybos dar iki 2024 m. liepos 1 d. patvirtintų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas atitinkamomis nuostatomis dėl iki įstatymo įsigaliojimo patvirtintų savivaldybių tarybų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų taikymo po įstatymo įsigaliojimo.
|
Pritarti |
|
|
49. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
2 |
|
|
49. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl konkretaus termino, kada turto vertintojas turi pateikti mokesčių administratoriui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro (pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį). Be to, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl pirmojo masinio vertinimo datos pagal naująjį įstatymą.
|
Pritarti |
|
|
50. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
50. Projekto nuostatos tikslintinos kalbos požiūriu.
|
Pritarti |
|
|
51. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
* |
|
|
51. Teisės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 21 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. birželio 27 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti ar (ir) papildyti šią išvadą. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1.
|
Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2023-04-24 Nr. 23-04/149 |
1(7) |
(2) |
|
Pasiūlymui dėl Nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamojo turto objektą, o ne už bendrą visų objektų verčių sumą nepritariame. Siūlome už ūkininkų nekilnojamąjį turtą, naudojamą žemės ūkio veikloje, nustatyti tarifo dydį 0,1%. Už kitą asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą taikyti tarifų dydį (0,1–1%). Tai, kad būtų apmokestinamas visas žemės ūkio gamyboje naudojamas turtas yra nepriimtina jau vien dėl to, jog būtent pastatai yra didelės investicijos žemdirbiui, tačiau jie yra tik sudėtinė produkcijos gamybos grandinės dalis. Produkciją užauginus, pagaminus, reikia sandėliuoti, bet per metus tokie pastatai jos laikymui reikalingi 3-5 mėn., o vėliau tiesiog stovi, nekurdami jokios pridėtinės vertės. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas). Žr. Komiteto 1 pasiūlymą.
|
|
2. |
Lietuvos žemės ūkio taryba, 2023-08-14 Nr. 20230814-1
|
1(7) |
(2) |
|
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Lietuvos žemės ūkio taryba (toliau - LŽŪT), išnagrinėjusi 2023 m. birželio 21 d. LR Vyriausybės pateiktą nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą (toliau- įstatymo projektas), teikia savo pastabas. Įstatymo projektu siūlomas mokesčio tarifas juridiniams asmenims (tame tarpe žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms) sudarytų nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Fiziniams asmenims nekilnojamojo turto, naudojamo gauti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, t.y. ūkininkams, šio mokesčio tarifas būtų taikomas - nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Tuo tarpu remiantis įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkto 9 papunkčiu, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, įskaitant pajamas už parduotus ir (ar) įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus ir (ar) įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti) būtų atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Manome, kad žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams, juridiniams asmenims ar kooperatinėms bendrovėms, nustatyti skirtingas ūkininkavimo sąlygas yra visiškai neteisinga. Negana to, kad sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos tą pačią veiklą vykdantiems ūkio subjektams – nekilnojamojo turto savininkams, vyks žemdirbių visuomenės supriešinimas. Kai kuriuose žemės ūki sektoriuose, pavyzdžiui, galvijininkystėje, kur nekilnojamasis turtas sudaro esminę viso ūkio veiklos subjekto turto dalį, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos juridiniams asmenims panaikinimas ženkliai padidins produkcijos savikainą, tuo pačiu ir produkcijos kainas. Jau dabar Europos Sąjungos šalyse Lietuva minima kaip aukščiausių maisto kainų šalis, tačiau linkstama prie to, jog bus dar labiau bloginamos žemiausias pajamas gaunančių asmenų galimybės įsigyti maisto produktus. Kita vertus, siekiant ilgalaikių tikslų – sumažinti ūkininkų, kaip fizinių asmenų bankroto pasekmes (nes jie praranda visą turtą, net ir asmeninį gyvenamąjį plotą), jų veiklą reikėtų pertvarkyti ir suvienodinti su juridinių asmenų veikla. Šis diskriminavimas veiks priešingai pageidaujamai reformai. Įvedamas nekilnojamojo turto mokestis žemės ūkio subjektams neskatins investuoti į žemės ūkio sektorių, nepritrauks naujų investuotojų ir neprisidės prie šalies ekonomikos augimo, tuo tarpu Lietuva aplinkosauginėms bei kitoms negamybinėms priemonėms žemės ūkyje yra prisiėmusi didžiausius įsipareigojimus, kurie taip pat neprisideda prie šalies ekonomikos. Stebint kaip sparčiai Lietuvoje traukiasi galvijininkystė, vis dar išgyvenama neišspręsta pieno krizė, nekilnojamojo turto mokestis galutinai pastūmės ūkius, ypatingai pieno, paukštininkystės ir kiaulininkystės, atsisakyti šios veiklos ir mūsų šalyje dar labiau sumažės žemės ūkio žaliavos, reikalingos šalies poreikiams. Jau ir dabar Lietuvoje sąlyginių galvijų skaičius yra 9 kartus mažesnis (0,18 SG/ha) nei leidžiamas – 1,7 SG/ha. Klaidinga žemės ūkio verslą vienodinti su kitokiu verslu, jau nekalbant apie aukštųjų technologijų, juo labiau, kad žemės ūkio veikloje statinių reikia labai daug: fermos, garažai, pavėsinės, daržinės, sandėliai ir kt. ir daugelis jų naudojami sezoniškai. Mokesčio dydžiui didelę reikšmę turėtų pastatų geografinė vieta, arčiau miestų jų vertė bus didesnė, tuo pačiu ir mokestis būtų didesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ar žemės ūkio statiniai bus toli nuo miestų ar arti, jie atliks tą pačią funkciją ir vien dėl savo geografinės vietos didesnių pajamų negeneruos. Tuo tarpu versle yra kitaip, geografinė vieta dažniausiai turi įtakos verslo pelningumui, arčiau miestų verslo naudojami pastatai, generuoja didesnes pajamas, nei būtų atokiau nuo jų. Todėl gaunamas skirtingas mokestis už pastatus atliekančius tą pačią funkciją diferencijuotų ūkius vienus kitų atžvilgiu ir tai sąlygotų mokestinį neteisingumą. LŽŪT kategoriškai nepritaria: nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimui pagal kurį žemės ūkio paskirties pastatai būtų apmokestinti. Lietuvos žemės ūkio taryba primygtinai prašo visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc., taikyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkte numatytas lengvatas.
|
Pritarti |
Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas). Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. |
|
3.
|
Lietuvos paukštininkystės asociacijos ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, 2023-08-16 Nr. 2023/08-02 |
1(7) |
(2) |
|
Išnagrinėję 2023 m. birželio 21 d. LR Vyriausybės pateiktą nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą (toliau- įstatymo projektas), teikiame jam savo pastabas. Įstatymo projektu siūlomas mokesčio tarifas juridiniams asmenims (tame tarpe žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms) sudarytų nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos juridiniams asmenims panaikinimas, ženkliai padidins produkcijos savikainą, tuo pačiu ir produkcijos kainas. Jau dabar ES šalyse Lietuva minima kaip aukščiausių maisto kainų šalis. Atitinkamai bus dar labiau apsunkintos žemiausias pajamas gaunančių asmenų galimybės įsigyti maisto produktus. Įvedamas nekilnojamojo turto mokestis žemės ūkio subjektams neskatins investuoti į žemės ūkio sektorių, nepritrauks naujų investuotojų ir neprisidės prie šalies ekonomikos augimo, o Lietuva aplinkosauginėms bei kitoms negamybinėms priemonėms žemės ūkyje yra prisiėmusi didžiausius finansinius įsipareigojimus. Stebint, kaip sparčiai Lietuvoje traukiasi kai kurios žemės ūkio šakos nekilnojamo turto mokesčio įvedimas galutinai pastūmės ūkius, ypač pieno, paukštininkystės ir kiaulininkystės, atsisakyti šios veiklos ir šalis liks be savos žemės ūkio žaliavos. Iš esmės klaidinga žemės ūkio verslą vienodinti su kitais verslais, nes žemės ūkio veikloje naudojama daug įvairaus nekilnojamo turto (saugyklos, sandėliai, fermos, dirbtuvės ir panašiai). Daugelis šio turto naudojama sezoniškai. Prašome atsižvelgti į jums žinomą situaciją ir palikti ateityje taikyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkte numatytas dar galiojančias lengvatas visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc. Jeigu šis pasiūlymas nėra tinkamas, esame pasirengę bet kuriuo jums patogiu metu aptarti alternatyvius pasiūlymus. |
Pritarti |
Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas). Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. |
|
4.
|
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, 2023-08-17 Nr. 01 - 12 |
1(7) |
(2) |
|
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos narius neramina Finansų ministerijos derinimui pateiktas LR nekilnojamojo turto (toliau -NT) mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas (toliau -projektas). Iki šiol juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudarė pajamos iš žemės ūkio veiklos, galiojo mokestinė išimtis. Teikiame argumentus, kodėl šis projektas netinka kiaulininkystės ūkiams: 1. ES žemės ūkis yra remiamas, kadangi ūkininkavimas yra rizikingas ir didelių kaštų reikalaujantis verslas. Žemės ūkis labiau nei kiti sektoriai priklauso nuo orų ir klimato, bei užkrečiamųjų ligų. Egzistuoja neišvengiamas atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir ūkininkų galimybių padidinti pasiūlą, nes užauginti daugiau produkcijos užima laiko ir kainuoja investicijų. ES ūkininkai jaučia spaudimą dėl didėjančio pasaulinės prekybos maisto produktais ir prekybos liberalizavimo. Dėl pokyčių pasaulio rinkose didėja konkurencija. Be to, dėl globalizacijos, pasiūlos ir paklausos svyravimų žemės ūkio produktų rinkos kainos pastaraisiais metais tapo nepastovesnės. Dėl tokio netikrumo žemės ūkio sektoriuje yra pateisinamas svarbus viešojo sektoriaus vaidmuo užtikrinant ūkininkų pajamų saugumą. Tai daroma per tiesiogines išmokas ir per struktūrinę paramą. Visuotinio nekilnojamojo turto mokestis sudaro Lietuvos mokesčių mokėjimo solidarumo iliuziją, tačiau žemės ūkio subjektų atveju tai bus dalies ES paramos lėšų peradresavimas savivaldybių biudžetams. 2. Kiaulininkystėje visuomet buvo stebimas kainų cikliškumas – kainos reaguoja į rinkos situaciją labai ryškiai ir nepelningi metai kaitaliojasi su geresniais. Tačiau praėję 2020-2021-2022 m. kiaulininkystės sektoriui buvo itin sunkūs – krizės sekė viena po kitos - covid-19, situacija Kinijos-ES prekyboje kiauliena, bei karas Ukrainoje labai neigiamai paveikė ūkių pajamas. Keletas kiaulininkystės ūkių, nematydami perspektyvų, užsidarė. Be išlygų ir lengvatų taikant nekilnojamojo turto mokestį, tokiais sunkiais metais, kai lėšos yra prarandamos, o ne uždirbamos, kiaulininkystės ūkiams būtų sunku ir neįmanoma sumokėti NT mokestį, kadangi mokestis mokamas ne nuo pelno, o nuo NT vertės. Neįmanoma iš anksto numatyti, kokie bus metai kiaulininkystei – pelningi ar nuostolingi, tačiau savivaldybės mokesčius nustatys iš anksto. Net ir nuostolingais metais ūkiai būtų priversti sumokėti nustatytus NT mokesčius ir tai vestų juos prie veiklos nutraukimo. 3. Dalyvaujant BŽŪP II ramsčio priemonėse (pvz. žemės ūkio valdų modernizavimo projektuose), iš ūkių reikalaujama pateikti ekonominio gyvybingumo rodiklius. Jei ūkis neatitinka nustatytų ekonominio gyvybingumo rodiklių – paramos negauna. Analogiškai turėtų veikti ir mokesčių mokėjimo logika – jei ekonominiai rodikliai prasti, mokesčiai atitinkamai turi mažėti arba nebūti skaičiuojami. Todėl NT mokestis žemės ūkiui yra netinkamas. 4. Ūkių galimybės susimažinti mokesčius (mokestis nuo 0,5 iki 3 % NT mokestinės vertės) priklausytų nuo ūkių santykio su vietos savivalda. Dažnu atveju kiaulininkystės ūkiai savivaldybėse nėra pageidaujami dėl nemalonių kvapų, todėl galimybės sumažinti mokestį esant konfliktinei situacijai su aktyviais fermų priešininkais gali priklausyti nuo subjektyvių aplinkybių. 5. Mokesčiai tarp savivaldybių gali ženkliai skirtis ir taip būtų reikšmingai iškraipomos konkurencinės sąlygos. Dėl numatomo skirtingo apmokestinimo, konkurencinės sąlygos iškraipomos tarp fizinių ir juridinių asmenų. Gali pasitaikyti atvejai, kai savivaldybėje būtų nuspręsta fizinius asmenis apmokestinti 0,1 % NT tarifu, o pvz. juridinius – 3 %, tuomet už tą pačią veiklą mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims skirtųsi net 30 kartų. 6. Kiaulininkystės ūkiai Lietuvoje nesiplečia, o yra priešingai – ūkių skaičius itin sparčiai mažėja, nauji ūkiai nesikuria, o laikomų kiaulių populiacija taip pat traukiasi. Šalies apsirūpinimas kiauliena siekia vos 47 % ir palaipsniui mažėja. Manytume, kad esant šiai situacijai, kuomet visa kiaulininkystės šaka stabiliai traukiasi jau 20 metų iš eilės, papildomas mokestis tik dar labiau apsunkintų kiaulininkystės šakos situaciją. 7. Tie ūkiai, kurie sieks investuoti į savo NT – rekonstruoti tvartus, modernizuoti, gerinti energetinį efektyvumą ir pan., jų turto vertė pakils, tačiau augs ir NT mokestis. Tais atvejais, kai bus investuojama į privalomas priemones, nekuriančios pridėtinės vertės, tokias kaip oro valymo filtrai, mėšlidės, biodujų reaktoriai ir pan., papildomų pajamų nebus, o NT mokesčio suma didės. 8. Žemės ūkio politikoje kiaulininkystės šakos palaikymas yra arčiau palinkėjimų plėtotis, nei kad prie realaus sistemingo plano šį sektorių plėtoti. ŽŪM daug metų nesiseka sumodeliuoti efektyvias paramos priemones, tinkančias būtent šiam sektoriui ir todėl vyrauja aiški kiaulininkystės ūkių nykimo tendencija. 9. Esama NT pardavimo patirtis rodo, kad gyvulininkystės fermų pardavimo atvejais Registrų centro turima NT vertė būna nustatyta neteisingai – dažnai turtas įvertintas per didelėmis sumomis. Ūkiams neaišku, kaip reikės įsivertinti turtą tuo metu, kai jis bus neadekvačiai per brangus, o pats turto pervertinimas sukels įtarimų dėl galimo vengimo mokėti mokesčius ir pan. 10. Numatomas išimties panaikinimas garantuos kiaulininkystės ūkių lėšų netekimą, dėl ko sektoriui bus dar sudėtingiau adaptuotis prie dar neįgyvendintų ir vis griežtėjančių aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės reikalavimų. Remdamiesi aukščiau išdėstytais motyvais nepritariame projektui ir prašome palikti NT apmokestinimo išimtį žemės ūkio veiklai. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas). Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. |
|
5.
|
Lietuvos verslo konfederacija, 2023-08-11 Nr. 23-130VK
|
1(7) |
(2) |
(9) |
Lietuvos verslo konfederacija (LVK), viena didžiausių verslo organizacijų, kreipiasi į Kaimo reikalų komitetą, siekdama atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybės Seimui pateiktame Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio (NTM) įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2932 (NTMĮ projektas) yra siūlomi žemės ūkio sektoriui svarbūs pakeitimai. Šiuo metu NTM nėra apmokestinamas fizinių asmenų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taip pat juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, NT. Trumpai tariant, žemės ūkio sektoriaus atstovai nemoka NTM už turimą NT. Priėmus Vyriausybės siūlomą įstatymo projektą, fizinių asmenų žemės ūkyje naudojamas NT būtų apmokestinamas 0,1-1% tarifu, o juridinių asmenų – 0,5-3% tarifu, išskyrus žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) NT, kuris nebūtų apmokestinamas išvis. Konkrečius tarifus fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus kooperatyvams, nustatytų savivaldybės taryba. Jeigu tokiam reguliavimui būtų pritarta, žemės ūkio sektoriuje galiotų trys skirtingi NTM tarifai tam pačiam NT. LVK manymu, siūlomas išimtinis reguliavimas kooperatyvų atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, juolab kad toks konkrečios teisinės formos skatinimas prieštarautų mokesčių mokėtojų lygybės principui ir reikšmingai iškreiptų konkurencines sąlygas rinkoje. To neneigia ir pati Finansų ministerija, parengusi NTMĮ projektą – šio aiškinamajame rašte aiškiai teigiama, kad tokiu būdu Vyriausybė siūlo didinti konkrečiai žemės ūkio kooperatinių bendrovių konkurencingumą, nepaisant to, kad teisinė forma savaime nėra tai, ką derėtų skatinti. Tokia lengvata taip pat eina prieš pačios Vyriausybės iškeltus tikslus mokesčių reformai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LVK kategoriškai nepritaria Vyriausybės siūlomam išimtiniam reguliavimui, iškreipsiančiam žemės ūkio sektoriaus rinką – mokesčio lengvatos išimtinai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms nustatymui. Atitinkamai, LVK prašo Kaimo reikalų komitetą: - Savo iniciatyva pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui išvadą dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2932; - Nepritarti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 str. 2 d. 9 p. siūlomai įtvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms.
|
Pritarti |
Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas). Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. |
|
6. |
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2023-07-10 Nr. 20230710-1 |
* |
|
|
Dėl nekilnojamo turto mokesčio. Siūlome peržiūrėti idėją iš esmės ir panagrinėti Norvegijoje taikomą brangaus turto apmokestinimą, kuris nerūšiuoja apmokestinamo gyventojo turto į kilnojamą ar nekilnojamą (sumuojamas visas nuosavas turtas, įskaitant paskolas, pinigus, akcijas ir t.t.). Siūlome leisti ginčyti nekilnojamo turto mokestinę vertę neribojant laike bei nustatyti leisti savivaldybei atsižvelgus į faktines aplinkybes pačiai sumažinti mokestinę rinkos kainą konkrečiam turtui, kai yra akivaizdus turto vertės pokytis (įvyko gaisras, nugriuvo siena ir pan.), o pats gyventojas nepajėgus nusipirkti nepriklausomo turto vertintojo paslaugą, kai jos vertė didesnė už nekilnojamo turto mokesčio galimą sumažėjimą. Paskolų vertinimas kartu su visu turimu turtu, sumažintų piktnaudžiavimo riziką, kai šešėlinę veiklą vykdantiems asmenims akcininkai suteikia paskolas veiklos plėtrai arba, kad padengti legalių apyvartinių lėšų trūkumą. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
7. |
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2023-08-07 raštas Nr. 57
|
* |
|
|
Įvertinusi siūlomą nekilnojamojo turto apmokestinimą, LPSK siūlo apibrėžti, kad apmokestinamas tik gyvenamasis nekilnojamas turtas išimant iš nekilnojamojo turto sąvokos inžinerinius ir kitus statinius. Papildomai LPSK pabrėžia, kad didelių abejonių kelia nekilnojamojo turto mokesčio nustatymas atsižvelgiant į atitinkamo regiono nekilnojamojo turto vertės medianą, kadangi taikant tokią sistemą regionuose esantis nekilnojamas turtas gali būti apmokestinamas nepagrįstai dideliu nekilnojamojo turto mokesčiu. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
8.
|
VĮ Registrų centras, 2023-08-22 Nr. S-30189 (1.4 E) |
1(9)
2
|
(2)
7
|
(1-4) |
Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), susipažinusi su NTM įstatymo projektu, nori atkreipti Jūsų dėmesį, kad jis yra susijęs su Registrų centrui teisės aktais priskirta funkcija atlikti privalomą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto masinį vertinimą teisės aktuose nustatytais tikslais. Atsižvelgdamas į sukauptą patirtį nekilnojamojo turto masinio vertinimo srityje bei siekdamas, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla, Registrų centras NTM įstatymo projekto derinimo metu teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau NTM įstatymo projekto rengėjai į juos atsižvelgė tik iš dalies. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimui pateikto NTM įstatymo projekto nuostatų svarbą, teikiame pasiūlymus (aiškumo dėlei jie dėstomi lyginamuoju būdu) bei argumentus, kodėl NTM įstatymo projektas turėtų būti papildytas Registrų centro siūlomomis nuostatomis.
Dėl NTM įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio
Norime atkreipti dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir NTM įstatymo projekto nuostatas, Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas taip pat turėtų būti vertinamas masiniu būdu – lyginamuoju arba pajamų metodais. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto ir dėl jų sudaromų sandorių kiekis yra nepakankamas masiniam vertinimui reikalingai analizei atlikti, t. y. nėra duomenų apie nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir (ar) nuomos sandorius šioje teritorijoje, nėra sukurtų masinio vertinimo modelių. Siekdami, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla nuostatomis, kurios užtikrintų nekilnojamojo turto masinio vertinimo proceso kokybę, pakartotinai siūlome nustatyti, jog Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis visas nekilnojamasis turtas būtų vertinamas išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), o NTM įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1–4 punktus išdėstyti taip: „2. Nekilnojamasis turtas vertinamas: 1) komercinis nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą – lyginamuoju arba pajamų metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas; 2) gyvenamosios, kitos (sodų), garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą – lyginamuoju metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą; 3) Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis visas nekilnojamasis turtas, Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai, išskyrus kitos paskirties inžinerinius statinius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus; 4) Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys kitos paskirties inžineriniai statiniai, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, ir kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;“.
Dėl NTM įstatymo projekto 2 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“) Atsižvelgdami į praktinius aspektus, t. y. konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių medianų, naudotinų apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokestį, nustatymo ir viešo paskelbimo terminą, ir siekdami šį terminą suvienodinti su turto vertintojo – Registrų centro mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos teikiamais Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, reikalingais mokesčiui apskaičiuoti – siūlome NTM įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Nekilnojamojo turto vertintojas iki
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami aiškaus, nuoseklaus nekilnojamojo turto masinio vertinimo teisinio reglamentavimo ir sklandaus vertinimo proceso, prašome atsižvelgti į Registrų centro pateiktus argumentus ir patikslinti NTM įstatymo projektą pagal pateiktus pasiūlymus. Papildomai informuojame, kad esame pasiruošę bendradarbiauti ir detaliau aptarti aukščiau nurodytus aspektus. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Kęstutis Masiulis, 2023-08-21 |
7
|
2 |
2 |
|
Argumentai: Valstybės kontrolė yra pastebėjusi, kad savivaldybės savo turtą valdo nesilaikydamos gerosios valdymo praktikos, todėl lengvatos panaikinimas būtų geras būdas didinti skaidrumą, atsakingumą, efektyvumą ir aiškumą. Yra atvejų, kai savivaldybės valdo nekilnojamąjį turtą turtą kitų savivaldybių teritorijoje ir trūksta argumentų, kodėl jos turi būti iškart atleistos nuo mokesčio. Mažeikių r. savivaldybės administracija valdo poilsio namelius Šventojoje, Palangos miesto savivaldybėje; Vilniaus r. savivaldybės administracija yra įsikūrusi Vilniaus miesto savivaldybėje ir kt. Tegu tokius atvejus sprendžia vietos politikai.
Pasiūlymas: 2) valstybės |
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
|
|
7 |
2 |
5 |
|
Argumentai: įsiregistravimas religine organizacija neturėtų iškart suteikti lengvatos, o dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai. „Kulto apeigų reikmenų gamyba“ – įstatymais neapibrėžtas terminas. Tokia specifinė veikla neturėtų būti remiama valstybės per mokesčių lengvatą.
Pasiūlymas: 5) tradicinių religinių
bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas,
|
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
7 |
2 |
13 |
|
Argumentai: profesinių sąjungų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas ir toks nėra būtinas veiklai vykdyti.
Pasiūlymas:
|
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
||
|
7 |
2 |
14 |
|
Argumentai: asociacijų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas ir toks nėra būtinas veiklai vykdyti.
Pasiūlymas:
|
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
||
|
7 |
2 |
15 |
|
Argumentai: įstaiga, kuri vykdo komercinę investicinę veiklą, kasmet uždirba pelną, neturėtų būti apdovanota lengvata nemokėti mokesčių.
Pasiūlymas:
|
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
||
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-2932. Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą, kuriems komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymas:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Kaimo reikalų komitetas, 2023-08-23 |
* |
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti). Taip pat Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (tame tarpe ir kooperatyvų) žemės ūkio veikloje naudojamas nekilnojamasis turtas. Įstatymo projekto pakeitimu naikinama lengvatos. Fizinių asmenų nekilnojamasis turtas, naudojamas žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti, bus apmokestinamas nuo 0,1 iki 1 proc. mokesčio tarifu. Juridinių asmenų, išskyrus žemės ūkio veikla užsiimančių kooperatyvų, nekilnojamasis turtas naudojamas žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti bus apmokestinamas nuo 0,5 iki 3 proc. mokesčio tarifu (t. y. tokiu tarifu, koks šiuo metu taikomas ūkio subjektams). Lengvata išlieka tik kooperatyvų, vykdančių žemės ūkio veiklą, nekilnojamajam turtui. Pasiūlymas: Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas).
|
Pritarti
|
|
7. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 0, susilaikė – 1.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė