LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 1, 6, 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2342 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2343 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS MIRTIES ATVEJU ĮSTATYMO NR. I-348 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2344 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2345 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠALPOS PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-675 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2346 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ ĮSTATYMO NR. XII-2507 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2347 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2338 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.

Parengti šie įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

2) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2342 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2343 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

5) Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2344 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

6) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2345 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

7) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

8) Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2346 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

9) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2347 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

10) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

11) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai).

Rengiantis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimui iš Europos Sąjungos, buvo didelė tikimybė, kad Jungtinė Karalystė gali išstoti iš Europos Sąjungos be susitarimo, todėl 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) ir socialinės apsaugos srities įstatymų pakeitimų įstatymus, reglamentuojančius Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių – tiek gyvenančių Lietuvos Respublikoje, tiek ir atvykstančių į Lietuvos Respubliką po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos – teisinę padėtį bei socialines garantijas:

1. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2042 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2042);

2. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2043 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2043);

3. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2044 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2044);

4. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2045 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2045);

5. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2046 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2046);

6. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2047 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2047);

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2041 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2041).

2019 m. balandžio 11 d. taip pat buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2048 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2050. Socialinio draudimo pensijų įstatyme stažo, įgyto Jungtinėje Karalystėje, įskaitymas bei Valstybinio socialinio draudimo įstatyme asmenų, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos buvo komandiruoti iš šios valstybės į Lietuvą ir kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, buvo nustatyta Jungtinės Karalystės taikytina teisė, statuso išsaugojimas taip pat buvo susietas su Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos diena.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė įstatymų pakeitimus, suteikiančius Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Jungtinės Karalystės piliečiams papildomų teisių socialinės apsaugos srityje:

1. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2342;

2. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2343;

3. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2344;

4. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2345;

5. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2346;

6. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2347;

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2338 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2338).

Priėmus šiuos įstatymus, 2019 m. balandžio 11 d. priimti UTPĮ ir socialinės apsaugos srities įstatymų (Įstatymas Nr. XIII-2041, Įstatymas Nr. XIII-2042, Įstatymas Nr. XIII-2043, Įstatymas Nr. XIII-2044, Įstatymas Nr. XIII-2045, Įstatymas Nr. XIII-2046, Įstatymas Nr. XIII-2047) pakeitimai buvo pripažinti netekusiais galios, o nuostatos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir dėl Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečių teisinio statuso ir socialinės apsaugos teisių bei Jungtinės Karalystės piliečių teisių išsaugojimo sujungtos. Nustatyta, kad pakeitimai, susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos bei Jungtinės Karalystės piliečių teisių išsaugojimu, įsigalioja Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną, be to, Jungtinės Karalystės piliečiams ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos taikomos anksčiau galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios jų teisinį statusą ir socialinės apsaugos teises.

Įstatyme Nr. XIII-2338 taip pat reglamentuota Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių – tiek gyvenančių Lietuvos Respublikoje, tiek ir atvykstančių į Lietuvos Respubliką Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos – teisinė padėtis. Įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnyje  buvo įtvirtintos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos įgijo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir toliau ketina joje gyventi, taikytinos taisyklės, nustatančios, kokius veiksmus reikia atlikti norint pasikeisti teisinį statusą ir dokumentus, taip pat nustatytos palankesnės dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams sąlygos.

2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone buvo pasirašytas Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Išstojimo susitarimas). Išstojimo susitarime, be kitų klausimų, reglamentuojama Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ir (ar) dirbančių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, gyvenančių ir (ar) dirbančių Jungtinėje Karalystėje, teisinė padėtis ir socialinės apsaugos teisių išsaugojimas.

Išstojimo susitarimo 126 straipsnyje nurodyta, kad „nustatomas pereinamasis arba įgyvendinimo laikotarpis, kuris prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.“ (toliau – pereinamasis laikotarpis). Vadovaujantis Išstojimo susitarimo 127 straipsnio 1 dalimi, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje taikoma Europos Sąjungos teisė, jei Išstojimo susitarime nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pereinamuoju laikotarpiu skiriant ir mokant socialinės apsaugos išmokas, Europos Sąjungoje migruojantiems asmenims toliau bus taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir turės būti sumuojamas Jungtinėje Karalystėje įgytas socialinio draudimo stažas.

Išstojimo susitarimo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos buvo tarpvalstybinėje situacijoje, susijusioje su Jungtine Karalyste ir Europos Sąjunga, taikomos visos Europos Sąjungos taisyklės dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir, remiantis Išstojimo susitarimo sąlygomis, jos bus taikomos toliau net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, į Lietuvos Respubliką atvykstantys Jungtinės Karalystės piliečiai bus laikomi trečiosios šalies piliečiais ir jų teisės socialinės apsaugos srityje bus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais (nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis).

Taigi anksčiau aprašytos Lietuvos Respublikos įstatymų, susijusių su Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisiniu statusu ir socialinės apsaugos teisių užtikrinimu, nuostatos neatitinka Išstojimo susitarimo nuostatų.

Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės piliečių teises gauti socialinės apsaugos išmokas pagal Išstojimo susitarimo nuostatas Išstojimo susitarimo 126 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu ir Išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taip pat detalizuoti Išstojimo susitarimo nuostatų, reglamentuojančių Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių, įgijusių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ketinančių gyventi Lietuvos Respublikoje, teisinę padėtį, įgyvendinimą. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektas), kurio tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 (toliau – Rinkliavų įstatymas) nuostatas su Išstojimo susitarimo nuostatomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimai, susiję su Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisiniu statusu ir socialinės apsaugos teisių užtikrinimu po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, nebuvo pradėti taikyti, o buvo vadovaujamasi Išstojimo susitarimo nuostatomis, todėl neigiamų pasekmių dėl skirtingo reglamentavimo neatsirado. Dokumentai Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams išduodami nebuvo. Socialinės apsaugos išmokos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos skiriamos vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau kartu – socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai). Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos socialinė parama skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 nuostatomis, reglamentuojančiomis piniginės socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo ir parengė šiuos įstatymų projektus:

1) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;

2) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2342 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

3) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2343 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

4) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

5) Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2344 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

6) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2345 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

7) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

8) Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2346 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

9) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2347 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija inicijavo ir parengė šiuos įstatymų projektus:

1) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;

2) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.

2019 m. liepos mėn. priimtuose šio aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos srities įstatymuose buvo numatyta, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos bus taikomos iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos jiems galiojusios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos srities įstatymų nuostatos.

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 (toliau – Socialinio draudimo pensijų įstatymas) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad stažas, įgytas Jungtinėje Karalystėje iki jos išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, apskaičiuojamas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos buvo komandiruoti iš šios valstybės į Lietuvos Respubliką ir kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, buvo nustatyta Jungtinės Karalystės taikytina teisė, išlaiko savo statusą iki nustatyto komandiravimo termino pabaigos.

Įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.

Siekiant išvengti neigiamų teisinių ir praktinių pasekmių Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir netekusiems Europos Sąjungos piliečio ar jo šeimos nario statuso Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos be susitarimo atveju, Įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnyje numatytas 9 mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai privalo kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; taip pat nustatyta, kad 9 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, nepraranda teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši teisė galėtų būti panaikinta tik nustačius UTPĮ 106 straipsnyje numatytus teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus.

Įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, netaikant UTPĮ 53 straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Tačiau Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai turėtų atitikti visas bendrąsias leidimų gyventi išdavimo sąlygas (turėti sveikatos draudimą, pragyvenimo lėšų, gyvenamąjį plotą ir kt.).

Įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, koks jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas, t. y. jeigu jie atitinka bent vieną iš UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų ir bendrąsias leidimų gyventi išdavimo sąlygas (turi sveikatos draudimą, pragyvenimo lėšų, gyvenamąjį plotą ir kt.). Pažymėtina, kad Įstatymo Nr. XIII-2338 nuostatos dėl Jungtinės Karalystės piliečių teisinio statuso įsigaliojo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną, tačiau šios nuostatos nebuvo taikomos, nes Išstojimo susitarime nustatytas pereinamasis laikotarpis, nuo kurio pabaigos įsigalios Išstojimo susitarimo nuostatos dėl Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių.

Įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad iš Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių, įgijusių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, valstybės rinkliava už prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą neimama.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad valstybės rinkliava neimama už dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarkymą ir leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai ir dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi per 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Atsižvelgiant į Išstojimo susitarimo nuostatas, siūloma nustatyti, kad, taikant Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą Nr. I-621 (toliau – Išmokų vaikams įstatymas), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą Nr. I-2044, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymą Nr. I-348, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą Nr. I-675 ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą Nr. XII-2507, Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie gyvena ir (ar) dirba Europos Sąjungoje, taip pat asmenims, kurie gyvena ir (ar) dirba Jungtinėje Karalystėje ir kuriems taikomas Išstojimo susitarimas, iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto Išstojimo susitarimo 126 straipsnyje, pabaigos, taip pat Išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, vadovaujamasi ne tik minėtų įstatymų, bet ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme Nr. IX-1675 siūloma nustatyti, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piniginės socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams socialinė parama bus skiriama pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Siekiant užtikrinti Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisėtus lūkesčius, siūloma nustatyti, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtos išmokos vaikams, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos mokamos atitinkamo Lietuvos Respublikos įstatymo, reglamentuojančio minėtas išmokas, nustatytomis sąlygomis iki teisės į išmoką pabaigos.

Išmokų vaikams įstatyme patikslinama, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmokos vaikams gali būti skiriamos ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims.

Socialinio draudimo pensijų įstatyme siūloma nustatyti, kad stažas, įgytas Jungtinėje Karalystėje nuo išstojimo iš Europos Sąjungos dienos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įskaitomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos buvo komandiruoti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, buvo nustatyta Jungtinės Karalystės taikytina teisė, išsaugo komandiruoto darbuotojo statusą iki nustatyto komandiravimo termino pabaigos.

Lietuvos Respublika, siekdama kuo palankiau Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams taikyti Išstojimo susitarimo nuostatas, pasirinko savanorišką Išstojimo susitarimo 18 straipsnio 4 dalyje numatytą dokumentų, patvirtinančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgijusiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, keitimo tvarką.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Įstatymo Nr. XIII-2338 nuostatos, įsigaliojusios nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, pradedamos taikyti nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, atvykstantiems pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus taikomos UTPĮ nustatytos leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygos ir pagrindai, o Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgiję iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, galės kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Išstojimo susitarimo 18 straipsnio 4 dalies nuostatas Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgijo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra privaloma pasikeisti dokumentus, patvirtinančius jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, siūloma panaikinti nuostatas, nustatančias pareigą Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams per 9 mėnesius nuo išstojimo iš Europos Sąjungos dienos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Atsižvelgiant į Išstojimo susitarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ketina toliau gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toliau bus taikomos UTPĮ nuostatos, reglamentuojančios Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Taip pat siūloma nustatyti, kad dokumentai, išduoti Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, galioja iki juose nurodytos galiojimo datos, išskyrus tuos atvejus, kai Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams išduodami nauji dokumentai – leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai ir turės teisę naudotis iki pereinamojo laikotarpio pabaigos išduotais dokumentais Lietuvos Respublikoje tol, kol jie galios, tačiau toks dokumentas, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nesuteikia galimybės naudotis laisvo asmenų judėjimo teise Šengeno erdvėje. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams bus taikomas bevizis režimas, tačiau šis režimas yra skirtas trumpalaikiam buvimui Europos Sąjungoje, todėl išvykę iš Lietuvos (jeigu viršijo 90 dienų per 180 dienų buvimo Šengeno erdvėje taisyklę) tokie asmenys būtų laikomi pažeidusiais bevizio režimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, planuojama raginti Jungtinės Karalystės piliečius ir jų šeimos narius, ketinančius ir toliau gyventi Lietuvos Respublikoje ir norinčius vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pasikeisti jiems išduotus dokumentus, nelaukiant jų galiojimo pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad Išstojimo susitarime nustatyta, jog pereinamuoju laikotarpiu Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai yra laikomi Europos Sąjungos piliečiais ir jų statusas nesikeičia, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo Nr. XIII-2338 nuostatą, kuria numatyti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo atvejai pereinamuoju 9 mėnesių laikotarpiu.

Siūloma nustatyti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, norintys gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo.

Taip pat siūloma nustatyti, kad tiems Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, netaikomos UTPĮ nustatytos leidimų gyventi išdavimo sąlygos ir pagrindai. Atsižvelgiant į 2020 m. vasario 21 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2020)1114/F1 dėl dokumentų, kuriuos turėtų išduoti valstybės narės pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 18 straipsnio 1 bei 4 dalis ir 26 straipsnį, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siūloma išduoti 5 metų, o leidimą nuolat gyventi – 10 metų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusia galios (kaip perteklinę) nuostatą, kad valstybės rinkliava už prašymo išduoti Jungtinės Karalystės piliečiui ir jo šeimos nariui, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą vadovaujantis Rinkliavų įstatymu neimama.

Rinkliavų įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės rinkliava už prašymų išduoti leidimus gyventi nagrinėjimą ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą neimama iš Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių, kurie teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgijo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, o ne iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos.

Taigi, įgyvendinus Įstatymų projektų nuostatas, bus pateisinti teisėti Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių lūkesčiai, reglamentuota teisinė jų padėtis ir įgyvendintos teisės gauti socialinės apsaugos išmokas pagal Išstojimo susitarimo nuostatas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtų įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtų įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas. Priimti įstatymai neturės neigiamų pasekmių.

6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų nereikės.

9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 

10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (siekiant nustatyti leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, įgijusiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tvarką).

   Kitiems įstatymams įgyvendinti nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Papildomą lėšų poreikį, atsirasiantį dėl piniginės socialinės paramos ar išmokų teikimo Jungtinės Karalystės piliečiams, objektyviai apskaičiuoti ir įvertinti negalima, nes neaišku, kiek šių užsieniečių taps nepasiturinčiais gyventojais, kiek iš jų kreipsis dėl išmokų skyrimo, kiek iš jų žus arba mirs ir kiek bus tokių, kurių sveikatos būklė ar socialinė padėtis pasikeis. Remiantis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti apie 600 Jungtinės Karalystės piliečių. Dalis Jungtinės Karalystės piliečių gali nuspręsti nepasilikti Lietuvos Respublikoje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad galiojantys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos srities įstatymai jau dabar Jungtinės Karalystės piliečiams, kaip ir Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams, numato palankesnes sąlygas gauti socialinės apsaugos išmokas, lyginant su kitų trečiųjų šalių piliečiais.

Įvertinus tai, darytina prielaida, kad socialinės apsaugos srityje papildomas lėšų poreikis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų turėtų būti nedidelis. 

Socialinio draudimo pensijos bus mokamos tik už Lietuvos Respublikoje įgytą stažą, jų dydis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Kitiems įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „socialinė apsauga“, „išstojimas iš Europos Sąjungos“, „leidimas gyventi“, „užsienietis“, „Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietis“, „Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

_______________