LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3101

 

2024-04-10  Nr. 102-P-10

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Žolynas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-27

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnį nauja 41 dalimi, numatant atsakomybę už „medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.

Šiuo metu galiojanti ANK 281 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Lietuvos Respublikos teritorijoje želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę nustato Želdynų įstatymas. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje želdiniai apibrėžiami kaip ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Neteisėtas želdinių naikinimas yra plati sąvoka, be kita ko, apimanti ir želdinių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, sisteminė šių normų analizė suponuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 12, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3100) (toliau – projektas Nr. XIVP-3100) 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje, siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas tam tikrų parametrų medžius, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus, nustatytu terminu, turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Įtvirtinus Želdynų įstatyme šią nuostatą, tam tikrų parametrų medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas, nepateikus pranešimo savivaldybės vykdomajai institucijai, būtų laikomas kaip medžių naikinimas pažeidžiant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatas, tai yra pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus, ir už tai atsakomybė galėtų kilti pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, ir atsižvelgiant į jau esamą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (šiuo atveju – pritaikant jau egzistuojantį kompleksą kitų ANK 281 straipsnio nuostatų).

Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar administracinė atsakomybė asmenims galėtų kilti tuo atveju, jei, asmuo pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalį praneštų savivaldybės vykdomajai institucijai apie norimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medį, tačiau atliktų šiuos veiksmus, nesulaukęs savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimo arba savivaldybė dėl kokių nors priežasčių iki darbų pradžios nepateiktų minėto pranešimo.

 

Nepritarti

Yra LRV išvadoje pasiūlymas naujas projekto nuostatas sujungti su galiojančia straipsnio 2 dalimi.

Pagrindinė projektą paskatinusi priežastis – jautriose urbanizuotose teritorijose, kur esama požeminių inžinerinių tinklų, asmenys nežino arba klaidingai interpretuoja, kurie želdiniai, vadovaujantis Vyriausybės kriterijais, yra nesaugotini ir juos sunaikina. Antra priežastis – ne visų želdinių priskyrimą saugotiniems lemia Vyriausybės kriterijai – želdinius saugotinais gali paskelbti savivaldybė. Tokio fakto asmenys gali nežinoti, ypatingai keičiantis sklypo valdytojams. Todėl projekto tikslas – užtikrinti saugotinų želdinių išsaugojimą darbus planuojantiems asmenims privalomai informuojant savivaldybės administraciją.

 

Želdynų įstatymo keitimo priežastis, naujas reikalavimas ir sankcijos už jo pažeidimą nustatomi ne už saugotino ar nesaugotino želdinio sunaikinimą, kaip jau yra nustatyta dabar, bet prevenciškai už veiklą teritorijose, kuriose tiksliais duomenimis nedisponuojantys asmenys saugotinus želdinius gali neapdairiai arba sąmoningai laikyti nesaugotinais ir, siekdami išvengti leidimo išdavimo (atsisakymo išduoti) bei viešinimo visuomenei procedūros, iškart vykdo želdinių šalinimo darbus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip ir Želdynų įstatyme nustatytu leidimo šalinti saugotinus želdinius išdavimo tvarkos atveju, taip ir pranešimo apie ketinimą šalinti želdinius atveju per nustatyta terminą negavus savivaldybės vykdomosios institucijos atsakymo laikytina, kad pranešimą pateikęs asmuo gali vykdyti darbus (savo rizika, jei nėra įsitikinęs, kad želdiniai nėra saugotini).

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-27

1

 

 

2. Nepritarus aukščiau minėtai pastabai, svarstytina, ar projektu siūloma administracinė nuobauda atitiktų teisinės atsakomybės proporcingumo reikalavimą, ar ji nebūtų per griežta, projekte numatyto administracinio nusižengimo pavojingumui ir galiojančiame ANK nustatytoms nuobaudoms už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 281 straipsnyje. Pavyzdžiui, projektu siūloma ANK 281 straipsnio 41 dalies sankcija savo dydžiu prilygsta ANK 281 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimą, sankcijai. Abejotina, ar saugotinų medžių naikinimas yra tiek pat pavojingas, kaip ir medžių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus apie šiuos veiksmus savivaldybės vykdomajai institucijai.

 

Nepritarti

Kaip minėta atsakant į Seimo TD 1 pastabą, sankcijos nustatomos už veiklą teritorijose, kuriose asmenys saugotinus želdinius gali neapdairiai arbą sąmoningai traktuoti kaip nesaugotinus. Dėl to nuobaudos dydį siūloma nustatyti tokį, koks taikomas ir už saugotino želdinio sunaikinimą. Pažymėtina, kad šis Želdynų įstatymo reikalavimas taikomas ribotoms rizikingoms teritorijoms ir nebus taikomas visų nesaugotinų želdinių šalinimo darbams.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-27

2(N)

 

 

3. Remiantis galiojančios redakcijos ANK 589 straipsnio 49 punktu, tam tikrus ANK 281 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (ANK 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse) tiria ir dėl jų protokolus surašo policijos pareigūnai. Jeigu projektu ANK 281 straipsnis būtų papildytas nauja dalimi, tuomet svarstytina, ar teisė atlikti tyrimą ir surašyti protokolą dėl šioje naujoje dalyje numatyto administracinio nusižengimo neturėtų būti suteikta ir policijos pareigūnams.

 

Pritarti iš dalies

Projektas patobulintas, naujas nuostatas sujungiant su galiojančia straipsnio 2 dalimi, kuri pagal galiojančią ANK redakciją priskirta tirti policijos pareigūnams.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-27

2

 

 

4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo datą, kuri turėtų būti suderinta su projekto Nr. XIVP-3100 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data.

 

Pritarti

Projekto Nr. XIVP-3100 5 str. 10 d., kurioje numatyto reikalavimo užtikrinimui keičiama ANK 281 str. 2 d. dispozicija, įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-27

 

 

 

5. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

 

Pritarti

Yra gauta LRV išvada.

6.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2023-10-10

 

 

 

 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3101 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos architektų rūmai

2023-11-14

 

 

 

Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) susipažino su 2023-11-03 derinimui pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3100 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3101“ projektu (toliau – Vyriausybės nutarimo projektu) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu teikia pastabas Projekto 1.2 papunkčiui, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir "esminių statinio projekto sprendinių" sąvokos apibrėžtį papildyti apželdinimo sprendiniu. Nesutinkame su šiuo siūlymu ir pabrėžiame, kad apželdinimo sprendinių priskyrimas esminiams statinio projekto sprendiniams prieštarauja pačiai šios sąvokos esmei ir Statybos įstatymu nustatomo reguliavimo logikai. Statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 84 d.), tuo tarpu želdiniai yra ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos (Želdynų įstatymo 2 str. 19 d.) T. y. medžiai, krūmai ar lianos nėra sumontuojami atliekant statybos darbus ir yra skirti kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumui ir kokybei kurti (Želdynų įstatymo 1 str. 1 d.), o ne statiniui apibrėžti ar identifikuoti. Apželdinimo sprendiniai yra urbanistikos, teritorijų planavimo ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies objektas, todėl apželdinimą numačius kaip esminį statinio projekto sprendinį komplikuojamas arba net padaromas neįmanomu daugelio Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas: 1) Kaip turėtų būti vertinamas nenukrypimas nuo esminių statinio projekto sprendinių, teikiant statybos užbaigimo aktą, jei suplanuoti želdiniai neprigijo ir (ar) buvo sunaikinti ligų ir kenkėjų ir atsodinimui buvo panaudoti kitos rūšies želdiniai (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies. 2 punktas)? 2) Ar keičiant apželdinimo sprendinius turės būti atliekamas pakartotinis visuomenės informavimas ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 33 d.)? 3) Ar atestavimą atliekanti organizacija turėtų stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, jei keičiami neprigiję želdiniai, dėl nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių (Statybos įstatymo 12 str. 14 d. 1 p.; 22 str. 5 d. 1 p.)? 4) Kaip apželdinimo sprendinių reikalavimas būtų vertinamas sąveikoje su galimybe iki 1 metro keisti statinio vietą žemės sklype, didinti išorės matmenis, t. y. pakeitus statinio vietą neabejotinai keisis ir apželdinimo sprendiniai – želdinių išsidėstymo vieta sklype, tipas ir pan. (Statybos įstatymo 27 str. 33 d. 1-4 p.)? Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome Vyriausybę neteikti Projekto 1.2 punkte išdėstyto siūlymo papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį apželdinimo sprendiniais ir kviečiame Aplinkos apsaugos komitetą nepritarti šiam siūlymui, jei jis būtų teikiamas.

Atsižvelgti

Pastabos skirtos nuostatoms, susijusioms su Želdynų įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-3100.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

V.T.Raskevičius,

L.Jonauskas

2023-10-12

1

 

 

 

Argumentai:

 Pastebimi dažnėjantys Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio (toliau – ir Straipsnis) pažeidimai – miestų želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ir (ar) nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo atvejai, atliekami galimai tokia neteisėta veika suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto projektų vystytojų). Analizuojant Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją apie Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintų nusižengimų statistiką, pastebėtina, jog registruotų administracinių nusižengimų skaičius padidėjo ~9,8 proc. (lyginant 2021 metų ir 2022 metų duomenis). Lyginant 2022 metų ir 2023 metų rugsėjo mėnesio duomenis, taip pat pastebima Straipsnyje įtvirtintų nusižengimų skaičiaus augimo tendencija – fiksuojama ~1,5 proc. daugiau atvejų. Be to, duomenys rodo, jog registruojama vis daugiau Straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusižengimų (t. y. saugotinų medžių naikinimo atvejai) – 2021 metais fiksuota 15 atvejų, 2022 metais – 39 atvejai, o 2023 metais (rugsėjo mėnesio duomenimis) fiksuota jau 52 atvejai.

 Visapusiška miestų želdinių nauda didmiesčių gyventojams yra neabejotina bei įrodyta moksliniais tyrimais. Urbanistinėse erdvėse augantys želdiniai prisideda prie miesto oro kokybės gerinimo, triukšmo ir dirvos erozijos mažinimo bei klimato kaitos padarinių amortizavimo. Miesto želdiniai taip pat prisideda prie „karščio salos“ fenomeno (kai šiltuoju metų laiku tankiai apgyvendintose urbanizuotose teritorijose susidaro žymiai aukštesnė temperatūra nei aplinkinėse vietovėse) efektų mažinimo. Pavyzdžiui, ekologinių analizių duomenimis, tą pačią vasaros dieną žemės paviršiaus temperatūra Vilniaus mieste gali skirtis net iki 10 laipsnių – taip lemia miesto teritorijose augantys želdiniai, įskaitant ir šalia augančius medžius.[1]

 Nepaisant gamtiniu ir (ar) estetiniu požiūriu padaromos žalos, Straipsnyje įtvirtintus nusižengimus padarę pažeidėjai baudžiami itin nedidelėmis piniginėmis baudomis ar apskritai gauna tik įspėjimus. Pavyzdžiui, 2022 m. Vilniaus miesto Naujamiesčio mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžių kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai neteisėtai pašalino T. Ševčenkos gatvėje augusius medžius – savivaldybės skaičiavimų duomenimis, miesto biologiniam turtui padaryta 117 tūkst. eurų žala, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas pažeidėjui skyrė viso labo 30 eurų baudą, o gamtai padarytą žalą įvertino 2 tūkst. eurų.[2] 2023 m. Vilniaus miesto Piromonto mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžio kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai nupjovė Ceikinių gatvėje augusį ąžuolą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais miestui padaryta 141 tūkst. eurų žala, Aplinkos apsaugos departamentas ąžuolą nukirtusiai įmonei skyrė vos 2889 eurų baudą.[3]

 Tikėtina, jog tokios švelnios sankcijos skatina dažnėjančius nusižengimus bei nėra efektyvi priemonė siekiant atgrasyti fizinius bei juridinius asmenis nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ar nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo. Tą rodo ir didėjanti Straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų oficialioji statistika Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, siūloma numatyti didesnes baudas, t. y. didinant jas penkis kartus, už Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintus nusižengimus.

 Pasiūlymu siekiama atgrasinti pažeidėjus nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ar nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo.

 Papildomai pastebėtina, kad Įstatymo projektu Straipsnį siūloma papildyti nauja 41 dalimi, numatant administracinę atsakomybę už nepranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai apie nesaugotinų medžių kirtimą ar intensyvų genėjimą ir už tokią veiką numatomos maksimalios bauduos nuo šešių šimtų (fiziniams asmenims) iki devynių šimtų (juridiniams asmenims) eurų. Tuo tarpu kitose Straipsnio dalyse įtvirtintų administracinių baudų didžių didinti nėra siūloma. Pritarus teikiamam Įstatymo projektui ir nepadidinus kitose Straipsnio dalyse numatytų administracinių baudų dydžių, susiklostytų paradoksali situacija, kai skiriama maksimali administracinės baudos dydžio suma už nepranešimą apie nesaugotinų medžių kirtimą ir (ar) genėjimą sutaptų su maksimaliomis baudomis, pavyzdžiui, skiriamomis už neteisėtą saugotinų medžių kirtimą (Straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties yra reikalinga proporcingai didinti ir kitose Straipsnio dalyse numatytų administracinių baudų dydžius.  

 

Pasiūlymas:

281 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Neteisėtas krūmų, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

2. Neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų vieno tūkstančio dviejų šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.

3. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių krūmų ar lianų naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt vieno šimto iki keturių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

4. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki vieno šimto šešiasdešimt dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt šešių šimtų iki tūkstančio septynių šimtų eurų.

41. Medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nepranešus savivaldybės vykdomajai institucijai užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų.

5. Neteisėtas želdynų statinių ir įrenginių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt vieno šimto iki keturių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

6. Sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki septynių šimtų eurų.

7. Želdynų ir želdinių inventorizavimo, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdynų projektavimo, įrengimo, pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbų atlikimas, kai darbus atlieka ar jiems vadovauja juridinių asmenų darbuotojai, kurie neatitinka teisės aktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų šiems darbams atlikti, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt dviejų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

8. Želdynų projektavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų septynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

9. Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimas ar sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius priėmimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt eurų.

 

 

 

Nepritarti

 

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pritarti LR Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl 281 straipsnio nuostatų tobulinimo, šiam pasiūlymui siūloma nepritarti.

 

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-12-20 Nr. 989

 

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1131 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1141 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100 (toliau – projektas Nr. XIVP- 3100), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

<...toliau pasiūlymai šiam projektui...>

 

2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281  straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3101 (toliau – projektas Nr.  XIVP- 3101), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-12-20 Nr. 989

1

 

 

 

2.1. Atsižvelgiant į tai, kad naujos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje siūlomų baudų dydžiai identiški galiojančios redakcijos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalyje nustatytiems baudų dydžiams, o minėtos teisės normos reguliuoja panašius teisinius santykius, siūlytina jas sujungti ir Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją papildyti projekto Nr. XIVP-3101 1  straipsnyje pateiktomis nuostatomis.

Pritarti

LR Vyriausybės išvados 2.1. punkte greičiausiai turėta omenyje ne 281 str. 4 d., bet 41 dalis, nes projektu straipsnis siūlomas papildyti būtent tokia dalimi, ir baudų dydžiai vienodi yra naujojoje 41 dalyje ir galiojančioje 281 str. 2 dalyje.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-12-20 Nr. 989

1

 

 

 

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnių dispozicijos neturėtų būti imperatyvų, draudimų, reikalavimų šaltinis, siūlytina Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalies dispoziciją išdėstyti taip:

„2. Neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, ir medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimas“.

 

 

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ekonomikos komitetas

2024-03-13

 

 

 

*

pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2024-04-

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydimasis, jo įsigaliojimo datą reikėtų derinti su  pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3100(2) nuostatomis. Projekto Nr. XIVP-3100(2) 5 str. 10 d., kurioje numatyto reikalavimo užtikrinimui keičiama ANK 281 str. 2 d. dispozicija, įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d.

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnis dėstytinas taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“

 

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                  Irena Haase

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė