LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Kaimo reikalų komitetas
Pagrindinio komiteto IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446
45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-3238
2020-04-15 Nr. 110-P-8
2020-04-22 Nr. 110-P-9
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Statys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25) |
1(45) |
(1) |
(5) |
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> bendrojo naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ savo turiniu nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą - atskirųjų želdynų teritorijoms. Be to, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą atskirai skirstomi į bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas (9 punktas) bei atskirųjų želdynų teritorijas (14 punktas), todėl nėra aiškus projekto nuostatų santykis su aukščiau minėtomis Želdynų įstatymo ir keičiamo įstatymo nuostatomis, nes pagal minėtų įstatymų nuostatas atskirieji želdynai turėtų būti įrengiami kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos, o ne bendrojo naudojimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projektu siūloma išplėsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinių atvejų ratą. Svarstant šį įstatymo projektą, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos [23] straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar žemės paėmimas atskirųjų želdynų įrengimui ir eksploatavimui tenkina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo nuostatos neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatų „ir tai kelia nemažai problemų teritorijų planavime“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl, svarstytina, ar kartu neturėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimo projektas. |
Pritarti.
|
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25) |
2 |
1 |
|
2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas: 2.1. po įstatymo pavadinimu įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos“ brauktini. 2.2. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. |
Pritarti. |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25) |
* |
|
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams, pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, rengia želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdynų kūrimo strategiją. Atsižvelgiant į tai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo.
|
Atsižvelgti. |
Vyriausybės išvada gauta 2020-01-22. |
|
5. |
LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-03-08) |
* |
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau teikiame toliau nurodytas pastabas dėl Projekto suderinimo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo protokolo nuostatomis. Projektu siekiama įtvirtinti, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkina viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti. EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Sąvoka „visuomenės interesas“ nėra atskirai apibrėžta, tačiau ji siejama su teisėtu tikslu – valstybės turi diskreciją pačios nustatyti, koks tikslas yra teisėtas ir atitinka visuomenės poreikius. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog želdynų įrengimo ir eksploatavimo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių. Projekto aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti želdynų įrengimo priskyrimą konstituciškai privalomam užtikrinti visos visuomenės ar jos dalies interesui nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į poilsį ir laisvalaikį, turint omenyje kad želdynų įrengimas gali patenkinti šiuos poreikius. Tačiau Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvienam dirbančiam asmeniui laiduojama konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo aiškinimu[1], turi būti suprantama kaip dirbančio asmens teisė įstatymų leidėjo nustatytais atvejais ir tvarka gauti laisvą nuo darbo laiką. Tad manome, jog nurodymas, kad želdinių įrengimas patenka į minėtosios konstitucinės teisės apimtį, yra nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t.y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia[2]. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo[3]. Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo – toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl pažymime, jog net jei Projektu siekiamas įtvirtinti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas želdinių įrengimui būtų pripažintas atitinkantis viešo intereso poreikį, Projekto nuostatos yra svarstytinos dėl taikomų priemonių atitikties proporcingumo principui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais[4] turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Tai reiškia, kad atskirų želdynų įrengimas ir eksploatacija gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tikslas įrengti ir eksploatuoti želdinius nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį pasiekti būtų galima mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, todėl abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas žemę paimti visuomenės poreikiams aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu. |
Atsižvelgti.
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
N. Danielienė-Tsebriy (2019-10-02, g-2019-7877) |
1(45) |
(1) |
(5) |
Argumentai: Siūlymą teikiu, atsižvelgiant į praktinį poreikį ir šį dokumentą: 2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 3d-830/d1-920 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: ... 24. Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos Žemės sklypai, skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms.
Pasiūlymas: 1 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams ir (ar) urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms įrengti ir eksploatuoti;“. |
Nepritarti.
|
Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
LR Vyriausybė (2020-01-22) |
1(45) |
(1) |
(5) |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3238 (toliau – Įstatymo projektas). Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus: 1. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės arba jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų pusiausvyros; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai dėl konkretaus nuosavybės objekto; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime yra pažymėjęs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas) ir tai, kad sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį miestuose ir miesteliuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas normas nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, ir rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus, siūlytina apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte reglamentuoti tik atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijų paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi jų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. 2. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta atskirojo želdyno sąvoka – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie priskirti konservacinės paskirties žemei. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji želdynai pagal žemės naudojimo būdą nepriskirti bendro naudojimo teritorijoms, siūlytina išbraukti formuluotę „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms“. 3. Žemė, paimama visuomenės poreikiams, gali būti apaugusi medžiais, krūmais, žoliniais augalais, t. y. joje gali būti želdynas arba paimamoje žemėje gali želdynų nebūti, todėl pirma jį reikėtų sukurti: parengti želdyno projektą, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną, ir jį įgyvendinti (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 25, 26 dalys). Želdynų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta želdyno tvarkymo sąvoka, t. y. želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. Vadovaujantis imperatyviu teisėkūros aiškumo principu (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas), siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą ir vietoj žodžių „įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „kurti ir tvarkyti“. Atsižvelgiant į minėtus pasiūlymus, Įstatymo projektu keičiamame Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma vietoj žodžių „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „rekreacinės paskirties želdynams kurti ir tvarkyti“.
|
Nepritarti.
|
Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą.
|
|
2. |
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2020-04-21 raštas Nr.A51-53161/20 (2.1.4E-VMA) |
1(45) |
(1) |
(5) |
Siūlo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; miestų bendrojo naudojimo teritorijoms įrengti, taip pat atskirųjų želdynų teritorijoms (rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams) įrengti ir tvarkyti“. |
Nepritarti.
|
Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys S.Gentvilas (2019-09-24) |
*
|
|
|
Argumentai: 2014 m. įsigaliojus naujai LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, savivaldybėms leista rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Tam tikrais atvejais šie planai yra būtini. Įstatymo papildymas sudarys sąlygas visuomenės poreikiams paimti privačią žemę arba nutraukti žemės nuomos sutartis anksčiau laiko vadovaujantis ir kitais, ne tik specialiaisiais ir detaliais, teritorijų planavimo dokumentais.
Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai. 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės
savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys
prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir
panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar
savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų
planavimo dokumentus ar |
Nepritarti.
|
Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą.
|
|
2. |
Seimo nariai K.Bacvinka, K.Starkevičius, S.Gentvilas (2020-04-22) |
1(45) |
(1) |
(5) |
Argumentai: Aiškumo dėlei, siūlome įvardinti, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams gali vykti tik miestų teritorijose esančioms bendro naudojimo teritorijoms.
Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: 1 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams miestuose virš 50 000 gyventojų, kuriuose atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų norma yra neužtikrinama, kurti ir tvarkyti;“.
|
Nepritarti.
|
Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą.
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238. Komiteto nuomone, siūlomas teisinis reglamentavimas gali sudaryti sąlygos konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimui.
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė