LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kaimo reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2758

 

2024-03-27 Nr. 110-P-9

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

2,

3,

4

4,

10

 

 

5

1. Atsižvelgus į tai, kad žemės ūkio ministras patvirtins, o ne nustatys pieno supirkimo tvarką, projekto 2 straipsnio 4 dalies formuluotė „žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka“ tikslintina ją išdėstant taip: „žemės ūkio ministro patvirtintoje pieno supirkimo tvarkoje nustatyta tvarka“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 3 straipsnio 10 daliai ir 4 straipsnio 5 punktui.

Pritarti

 

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

2

4

 

2. Siekiant teisinio aiškumo projekto 2 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „maisto teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina, kadangi iš šios formuluotės nėra aišku, apie kokius teisės aktus vis dėlto kalbama.

Pritarti

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

2

10

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad apibrėžiant žalio pieno sąvoką projekto 2 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, o pastarajame žalias pienas apibrėžiamas kai „natūralus karvių pienas <...>“, projekto 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „karvių“.

Pritarti

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

2

7

 

4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 7 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalis taisytina atsisakant skliaustų. 

Pritarti

 

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

3

1

 

5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į sutarčių teisėje paprastai vartojamą terminiją ir siekiant teisės normos aiškumo, vietoje žodžio „pasirašoma“ įrašytinas žodis „sudaroma“.

Pritarti

 

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

2

1

 

6. Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį nuoskaita laikoma pinigų suma, išskaitoma iš pieno pirkimo kainos, jeigu jo kokybės rodikliai neatitinka rodiklių, nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus. Pagal projekto 3 straipsnio 10 dalį „<...> nuoskaitų rūšys ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka“. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kur vis dėlto būtų nustatytas nuoskaitų dydis ir kaip jis apskaičiuojamas. Projekto 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad pieno pirkėjas turi parengti ir patvirtinti priemokų ir priedų mokėjimo sąlygų tvarką, kurioje be kita ko būtų apibrėžti priemokų ir priedų dydžiai, išreikšti procentiniu dydžiu nuo pieno pirkimo kainos pagal jų rūšis. Pastebėtina, jog pagal projekto 2 straipsnio 8 dalį priemoka laikoma pinigų suma, mokama papildomai, kai pieno kokybės rodikliai yra aukštesni nei nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, svarstytina, ar projekte neturėtų būti siūloma atitinkamai reglamentuoti ir nuoskaitų. Tuo atveju, jeigu nuoskaitų dydžiai ar nuoskaitų dydžių apskaičiavimo taisyklės būtų nustatytos žemės ūkio ministro patvirtintoje pieno supirkimo tvarkoje, projekto tekste tai turėtų būti aiškiai parašyta.

Pritarti

 

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

4

1

 

7. Projekto 4 straipsnio 1 punktą, siekiant aiškumo, siūlytina papildyti žodžiais „iki sutarties pakeitimo įsigaliojimo“.

Pritarti

 

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

4

4

 

8. Projekto 4 straipsnio 4 punkte, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, po žodžių „priedų mokėjimo“ įrašytinas žodis „sąlygų“.

Pritarti

 

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

10

 

 

9. Projekto 10 straipsnyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytus Vyriausybės įgaliojimus ir darbo tvarką, siūlytina nustatyti, kad analizuojamame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Pritarti

 

10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

11

2

 

10. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio 2 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgus į tai, projekto 11 straipsnio 2 dalis taisytina atsisakant skliaustų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „pienas“, aptariamoje projekto nuostatoje išbrauktinas žodis „žalio“.

Pritarti

 

11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

13

2

 

11. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2023 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, jog sklandžiam projekto nuostatų įgyvendinimui tiek pieno pardavėjams, tiek pieno pirkėjams būtina iš anksto pasirengti tam tikrų žemės ūkio ministro priimamų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymui, pavyzdžiui, projekto 3 straipsnio 4 dalyje minimas žemės ūkio ministro nustatomas rodiklių, kuriais sutarties šalys gali remtis sudarydamos sutartį ir apskaičiuodamos pieno pirkimo kainą, rinkinys. Atsižvelgus į tai bei siekiant sklandaus projekto nuostatų įgyvendinimo ir taikymo, svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytas trumpesnis terminas, iki kurio turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

Pritarti

 

12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

13

3

 

12. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pieno pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos, atsižvelgiant į šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų tuo atveju, jeigu per nurodytą terminą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytų sutarčių nuostatos, neatitinkančios naujų reikalavimų, nebūtų patikslintos.

Pritarti

 

13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22.

13

 

 

13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) ir Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas).

13.1. Pagal Aprašo 21 punkte nurodytą taisyklę teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, nurodomas pirminis ES teisės aktas ir, jei teisės aktas yra pakeistas, pažymima, kad ES teisės aktas nurodomas su visais pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2, 5, 8 ir 10 dalyse ir projekto 3 straipsnio 2 dalyje po šiose nuostatose nurodomų reglamentų pavadinimų įrašytini žodžiai „su visais pakeitimais“.

13.2. Projekto 13 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.

13.3. Projekto 13 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas jame nurodomo Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo numeris.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Žemės ūkio bendrovių asociacija, 2023-06-06.

 

 

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija yra ne kartą pateikusi pasiūlymus dėl Pieno įstatymo papildymo nuostatomis, kurios įgalintų užkardyti ūkio subjektų, perdirbančių ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningus veiksmus.

Vienas iš Pieno įstatymo tikslų buvo „apriboti ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningai gaunamą naudą“. Iki šiol tai nebuvo padaryta, o sistemingai teikiami pasiūlymai ignoruojami. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 suteikė valstybėms narėms papildomas galimybes apsaugoti tiekėjus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, tačiau politinės valios nacionaliniame teisės akte uždrausti tokias direktyvoje minimas praktikas kaip „pirkėjas ima iš tiekėjo mokestį už tai, kad darbuotojai įrengia patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui“ arba „pirkėjas reikalauja, kad tiek ėjas mokėtų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų rinkodarą“ ir pan., pritrūko.

Išbraukus Pieno įstatymo projekte iš pavadinimo žodžius „prekiaujančių pieno gaminiais“, jo turinys ir taikymo sritis reikšmingai susiaurėtų, vienu mostu nukertant bet kokias pieno tiekimo grandinėje žemiau esančių narių viltis dėl teisingesnio pridėtinės vertės paskirstymo.

Pasiūlymas reguliuoti santykius grandinės apačioje, paliekant privilegijas kitiems pieno grandinėje dalyvaujantiems subjektams, pirmiausia - prekybininkams, yra ne tik nelogiškas, bet ir ydingas. Akivaizdu, kad priėmus Pieno įstatymo projektu siūlomas nuostatas, žalio pieno supirkimo kainą būtų bandoma priverstinai, „iš viršaus“ suvienodinti, neatsižvelgiant į gamybos kaštus, pieno kokybę, ūkių socialinę atsakomybę ir kt. Parengtu įstatymo projektu siekiama tik dalinių tikslų: reguliuoti kainą tarp smulkaus, vidutinio ir stambaus pieno gamintojo, pasitelkiant perdirbėjus ir valstybines kontroliuojančias institucijas. Tai vienareikšmiškai neigiamai paveiks mišrius ūkius su pieno gamybos specializacija, kurie jau dabar balansuoja ant išlikimo ribos. Jis nepalieka motyvo toliau modernizuoti, skaitmenizuoti gamybą, investuoti į aplinkosaugą, pieno kokybę, gyvūnų gerovę ir sveikatingumą, darbo vietų kūrimą ir t. t.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas yra įsitikinęs, jog kainos, priedai turi būti reglamentuojami taip, kad neskriaustų silpnesniųjų, tačiau jokiu būdu neslopintų progreso, ką nuolat akcentuoja ES ir Lietuvos valdžios institucijos ir kas atsispindi į ateitį orientuotuose teisės aktuose.

Nesunku numatyti, kad priimtas tokios redakcijos Pieno įstatymas neveiks, kaip neveikė ir ankstesnysis. Bandymas Pieno įstatymo projektu įteisinti gamybos savikainos ignoravimą tik dar labiau pastūmės žemdirbius atsisakyti pieno ūkių. Trumparegiškai vertinant, jie išloš, visam laikui atsikratydami tikrintojų: sveikatos priežiūros centrų, aplinkosaugos, veterinarijos, gyvūnų gerovės, darbo inspekcijos ir kt. inspektorių bei išvengdami jų neretai skiriamų neadekvačių baudų. Antra vertus, jei pieno perdirbėjams labai reikės kokybiškos žaliavos, jie steigs pieno supirkimo įmones kitose šalyse ir supirkinės pieną pagal jose nustatytą tvarką, mokėdami mokesčius jau ne į Lietuvos biudžetą.

Teikiamu Pieno įstatymo projektu nebus pasiektas rezultatas - užtikrinti konkurencingas žalio pieno supirkimo kainas, bet priešingai - jis sukels pieno gamintojams žalingas pasekmes, kurios rengiant įstatymo projektą nebuvo objektyviai ir deramai įvertintos.

Todėl Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas nepritaria tokiai Pieno įstatymo projekto redakcijai ir prašo grąžinti jį tobulinti. Projekto rengėjai neturi ignoruoti socialinių partnerių teikiamų pastabų ir pasiūlymų. Būtina į jas atsižvelgti ir įvertinti įvairiais aspektais, iš kurių svarbiausias - sustabdyti įsibėgėjantį pieno ūkių likvidavimo procesą.

Pritarti

 

2

Pieno gamintojų asociacija, 2023-06-08.

 

 

 

Situacija Lietuvos pieno sektoriuje išlieka kritinė. Žaliavinio pieno supirkimo kaina mažinama jau nuo 2022 m. rudens – nuo tol ji sumažėjo virš 30 proc. Palyginus 2023 m. sausio – balandžio mėn. su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pieno gamintojų pajamos sumažėjo 37 mln. Eur. Per šį laikotarpį pieno supirkimas sumažėjo 3,2 proc. Toliau mažėja tiek ūkių, laikančių karves, tiek karvių skaičius. 2023 m. gegužės 1 d. duomenimis palyginus su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu ūkių laikančių karves sumažėjo 2463, karvių skaičius sumažėjo 3646. Pieno gamintojams dėl padidėjusių energetinių, pašarų ir kitų priedų kainų už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl net ir didesni ūkiai traukiasi iš pieno gamybos. Šiais metais pasijautė ir gamtinės negandos: dėl šalto pavasario, o vėliau ir pasidėjusios sausros sumažėjo pagaminamų pašarų kiekis, dalis ūkių net nepradėjo ruošti pašarų žiemai, kas rodo, kad rudenį karvių skaičius mažės dar drastiškiau.

Parengtas LR ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo projektas visiškai nepadės sureguliuoti pieno grandinės, ypač jeigu iš jo aprėpties dings prekybininkų grandis, kaip šiuo metu planuojama. Lietuvos pieno gamintojų asociacija iš principo prieštarauja tokiai įstatymo pakeitimo aprėpčiai. Norint sąžiningo kainos pasiskirstymo pieno kainų grandinėje „LR ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas“ turi reguliuoti visas pieno gamybos grandis nuo pieno gamintojo, supirkėjo, perdirbėjo iki produktų pardavėjų. Todėl reikalaujame, kad šiame įstatyme išliktų visų pieno grandžių reguliavimas, ir pats įstatymas ne tik galiotų, bet būtų griežtai kontroliuojamas jo įgyvendinimas, turint tikslą pasiekti proveržio sąžiningoje pieno grandinėje. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, raginame remtis kitų šalių pavyzdžiais, pvz. Ispanijos, kur pradėta sėkmingai reguliuoti santykius maisto grandinėje.

2023 m. pavasarį pieno gamintojai ir žemdirbiai rengė protesto akcijas, teikė LR Vyriausybei, Žemės ūkio misterijai rezoliucijas, bet taip ir nesulaukė atsakymų.

  Lietuvoje nėra parengtos aiškiai apibrėžtos pieno sektoriaus ateities vizijos ir stabilumo užtikrinimo priemonių. Nuolat griežtėja žalieji reikalavimai, ūkininkams taikomos neproporcingai griežtos sankcijos. Teikta parama pieno gamintojams tik suskaldė ūkininkus tarpusavyje, o apčiuopiamos naudos stabilizuoti padėtį sektoriuje nedavė. Vis kalbama apie paramą iš Europos Komisijos, bet konkrečių mechanizmų ir skaičių negirdime. Ar Lietuvai apskritai reikalinga pieno gamyba?

Pritarti

 

3

Pieno gamintojų asociacija, 2023-06-09.

 

 

 

Lietuvos pieno gamintojų asociacija iš principo prieštarauja visų pirma ketinimui keisti įstatymo pavadinimą, pašalinant iš jo pieno gaminiais prekiaujančius subjektus. Siekiant sąžiningo kainos pasiskirstymo pieno kainų grandinėje, LR ūkio subjektų, perkančių parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas turi reguliuoti visas pieno gamybos grandis nuo pieno gamintojo, supirkėjo, perdirbėjo iki produktų pardavėjų. Todėl reikalaujame, kad šiame įstatyme atsirastų realus visų pieno grandžių reguliavimas, kaip tai numatyta šiuo metu galiojančio įstatymo pavadinime. Priešingu atveju, įstatymas netenka prasmės ir nėra reikalingas, nes likusieji grandinės dalyviai nėra įtraukiami į įstatymo aprėptį.

LR Seimo svarstymui projektas yra pateiktas be sutarimo su pieno gamintojais ir perdirbėjais. Tai, kad projektas nėra nuodugniai apsvarstytas, liudija ir tai, jog jame gausu nuostatų, kurių esmę tiesiog yra sudėtinga suprasti. Dažnu atveju yra neaiški ir pati reguliavimo logika.

Be to, LPGA siūlo papildyti draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašą, Taip pat įstatyme turėtų atsirasti reikalavimas pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą, o mažinimo ribos turi būti aiškiai apibrėžtos. Įstatyme turi būti numatytos pieno rinkos skaidrumą didinančios priemonės, tokios, kaip skelbti informaciją apie vidutines kalendorinio mėnesio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną pieno pirkėją, jas išskiriant pagal pieno pristatymo būdą. Pieno pristatymo būdų įstatyme turi būti išskirta daugiau. Taip pat įstatyme kainų reguliavimas turi remtis ir pieno gamybos savikainos skaičiavimais.

Pritarti

 

4

Lobistų kontora „Vento Nuovo“, 2023-06-09.

 

 

 

(1) Šiuo dokumentu teikiame Jums nuomonę dėl 2023 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2758 (toliau – Įstatymo projektas).

(2) Nuomonę parengė ir teikia lobistų kontora „Vento Nuovo“ atstovaudama klientus, pieno supirkimą ir perdirbimą vykdančius ūkio subjektus (AB Pieno žvaigždės, AB Rokiškio sūris, AB Vilkyškių pieninė, AB Žemaitijos pienas).

(3) Neginčijant paties siekio atsižvelgti į žalio karvių pieno (toliau – Pienas) pardavėjų interesus ir/ar apsaugoti juos nuo galimai nesąžiningų veiksmų, laikomės pozicijos, jog tai turėtų būti daroma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomų vertybių, įskaitant sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Mūsų įsitikinimu, siūlomo Įstatymo projekto turinys yra nesuderinamas su jo tikslais, kadangi Įstatymo projektu, vietoj galimai nesąžiningų verslo praktikų eliminavimo ir/ar prielaidų sąžiningai konkurencijai sudarymo, yra siekiama eliminuoti pačią konkurenciją. Todėl dabartinė Įstatymo projekto redakcija prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek Lietuvos Respublikos (LR) bei Europos Sąjungos (ES) teisės aktams. Atitinkamai, siūlome Įstatymo projekto atsisakyti. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) nuspręs, kad žemiau aptariami Įstatymo projekto trūkumai nėra pakankami, jog jo būtų atsisakyta, kartu pateikiame ir siūlymus, kaip būtų galima patobulinti Įstatymo projektą, pagerinant jo atitiktį ES ir LR teisės aktams.

(4) Siekdami nuosekliau pagrįsti savo poziciją, žemiau pateikiamas pastabas suskirstėme į šias dalis:

1. Pastabos, paaiškinančios, jog rengiant Įstatymo projektą nebuvo atliktas tinkamas siūlomo reglamentavimo poveikio konkurencijai vertinimas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 41 str. reikalavimus. Pastarasis aspektas akcentuojamas todėl, kad Seimui nusprendus pritarti Įstatymo projektui, priimtas įstatymas galėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis Konstitucijai vien dėl ydingos teisėkūros procedūros;

2. Pastabos, paaiškinančios, jog Įstatymo projekte numatytu reglamentavimu skatinama pažeisti konkurencijos teisę sudarant „kartelinius“ susitarimus, t. y. kad Įstatymo projektas apskritai neatitinka deklaruojamų tikslų. Kaip ir aukščiau nurodytu atveju, šios pastabos atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios suponuoja siūlomo teisinio reguliavimo neteisėtumą per se, t. y. prieštaravimą Konstitucijai ir ES teisei. Be to, jomis siekiama pagrįsti, jog siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti tokias praktines pasekmes, kurias įstatymų leidėjas gali laikyti nepageidaujamomis (pvz., žala rinkai ir vartotojams);

3. Pastabos ir siūlymai, susiję su konkrečiomis Įstatymo projekto formuluotėmis.

I. Dėl to, kad nėra atliktas tinkamas siūlomo reglamentavimo poveikio konkurencijai vertinimas

(5) Sąžiningos konkurencijos laisvė, be kita ko, apima asmenų laisvę pasirinkti verslą, savarankiškai priimti jų ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasakęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.

(6) Tam, kad būtų laikomasi šių principų, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnis numato, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas, kuris gali paveikti konkurenciją. Ši nuostata apima ir tuos atvejus, kai, pavyzdžiui, numatomas reguliavimas, kuris apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą , riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas, reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis ar suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams.

(7) Mūsų supratimu, neturėtų kilti ginčo dėl to, jog Įstatymo projektu ribojama ūkinės veiklos laisvė bei daromas poveikis konkurencijai tiek tarp pačių Pieno pardavėjų, tiek ir tarp Pieno pirkėjų. Nepaisant to, Įstatymo projekto rengėjai nepateikia jokios analizės, kuri iliustruotų/patvirtintų, jog toks vertinimas buvo atliktas.

(8) Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad buvo atliktas Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimas, argumentai, pateikti aiškinamajame rašte, neturi nieko bendro su poveikio konkurencijai vertinimu. Pavyzdžiui, mums nėra žinoma jokia analizė, kurioje būtų įvertinta, kokį konkretų poveikį konkurencijai turės rinkos skaidrumo didinimas, kainų reguliavimas Įstatyme nurodytų būdu, derybinės galios koncentracijos vienose rankose skatinimas ir pan. Apie konkrečius tokių ribojimų pavyzdžius pasisakoma žemiau, tačiau šio argumento kontekste norime akcentuoti tai, kad poveikio konkurencijai analizė apima realų vertinimą to, kokį poveikį siūlomas reglamentavimas turės Pieno tiekimo ir pardavimo kainoms bei kitiems konkurencijos atitinkamose rinkose parametrams (pvz., pasiūlai, investicijoms bei inovacijoms), patekimo į rinką barjerams ir, galiausiai – vartotojams.

(9) Iš esmės aiškinamajame rašte pateikiami argumentai tik paaiškina teisės akto projekto rengėjų subjektyvius tikslus (pvz., siekį sustiprinti Pieno gamintojų padėtį), tačiau tokio vertinimo šie paaiškinimai neatstoja. Kaip savo išvadoje (toliau – Konkurencijos tarybos išvada) nurodo Konkurencijos taryba, „[n]ors kartu su Įstatymo projektu Žemės ūkio ministerija pateikė ir jo poveikio konkurencijai vertinimą, šiame vertinime tik išvardintas siūlomo reglamentavimo turinys, tačiau nėra atlikta jo poveikio konkurencijai analizė bei neįvertintas planuojamų įtvirtinti ribojimų būtinumas ir proporcingumas“. Bandymas aiškinamajame rašte pateisinti siūlomą reguliavimą teigiant, kad juo bus sustiprinta Pieno gamintojų padėtis savaime nesuponuoja išvados, jog siūlomas reglamentavimas yra būtinas, proporcingas ir neturės neigiamo poveikio konkurencijai. Sąžiningos konkurencijos laisve, kuri yra saugoma konstitucinė vertybė, siekiama ne stiprinti ar privilegijuoti atskirus ūkio subjektus, o suteikti ūkio subjektams galimybę organizuoti verslo procesus jiems tinkamiausiu būdu.

(10) Tokiame kontekste pastebėtina ir tai, kad siūlomo reglamentavimo poveikio konkurencijai vertinimas šioje stadijoje apskritai yra sunkiai įmanomas, kadangi Įstatymo projekte dalis svarbių reguliacinių sprendimų yra deleguojama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, t. y. numatant jų įgyvendinimą poįstatyminių teisės aktų forma. Tą yra pastebėjusi ir Konkurencijos taryba, atkreipdama dėmesį į tai, kad daugelis svarbių klausimų yra sprendžiama referuojant į poįstatyminius aktus, kurių turinys nėra aiškus.

(11) Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad dalies svarbių sprendimų delegavimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui (toliau – Ministras) ne tik neleidžia atlikti visapusiško Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimo, bet ir apskritai neleidžia aiškiai suprasti siūlomo reguliavimo. Kadangi Įstatymo projektu yra ribojama Konstitucijoje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė, svarbiausios šios laisvės ribojimo sąlygos turėtų būti nurodomos įstatymo lygio teisės akte. Tačiau šiuo metu Ministrui yra palikta diskrecija priimti sprendimus dėl vieno svarbiausių ūkinės veiklos bei konkurencijos parametrų – kainos. Pavyzdžiui, Ministras nustato rodiklius, pagal kuriuos apskaičiuojama Pieno pirkimo kaina, Ministrui taip pat yra pavesta nustatyti priemokų apskaičiavimą bei nuoskaitų rūšis ir jų taikymą.

(12) Bet kuriuo atveju, vien dėl reikiamos analizės neatlikimo projekto rengimo stadijoje, siūlomas teisės aktas yra ydingas per se, t. y. dėl to, kad teisėkūros proceso metu nebuvo įgyvendintos procedūros, turinčios užtikrinti siūlomo reglamentavimo proporcingumą ir suderinamumą su sąžiningos konkurencijos principais, Įstatymo projektas negali būti laikomas suderinamu su Konstitucija.

II. Įstatymo projekte numatytu reglamentavimu siekiama paskatinti bei įteisinti kartelinius susitarimus bei didinti rinkos skaidrumą, lengvinant konkurentų veiksmų nuspėjamumą

(13) Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad ūkinės veiklos ribojimai negali paneigti esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, tokių kaip sąžininga konkurencija. Tačiau siūlomu Įstatymo projektu ši laisvė yra paneigiama, nes Pieno gamintojai yra skatinami sudaryti kartelinio pobūdžio susitarimus bei pažeisti tiek Lietuvos, tiek ES konkurencijos teisė nuostatas, t. y. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. Be to, siūlomu reglamentavimu siekiama didinti rinkos skaidrumą, kas palengvina Pieno pirkėjų veiksmų nuspėjamumą bei mažina jų tarpusavio konkurenciją. Iš esmės, tokio reglamentavimo pasėkoje susiformuos Pieno rinka, kurioje nebus veiksmingos konkurencijos nei tarp Pieno pardavėjų, nei tarp Pieno supirkėjų.

(14) Pirma, Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalis numato, kad Pieno pardavėjai gali sudaryti Pieno pardavėjų grupes deryboms dėl Pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu Pieno pirkėju. Taigi, įstatymas tiesiogiai numato, jog konkurentai (Pieno pardavėjai) tariasi bendrai dėl pardavimo kainų. Kaip yra nurodžiusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tokio pobūdžio bendradarbiavimas tarp konkurentų pakelia kainas virš konkurencinio lygio bei mažina pasiūlą. Taip pat karteliniai susitarimai apsaugo jų dalyvius nuo rinkos dėsnių, taip mažindami dalyvių paskatas mažinti kaštus ir kurti inovacijas. Visa tai lemia sumažintą rinkos ekonomikos efektyvumą.

(15) Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog jame yra išlaikomos Reglamento nuostatos. Tačiau aiškinamajame rašte nėra paaiškinama kodėl yra siūloma nacionaliniame teisės akte dubliuoti Reglamente, kuris yra tiesioginio taikymo aktas, numatytą reglamentavimą. Atitinkamai, kyla pagrįsta abejonė, ar Įstatymo projekte įtvirtintas reglamentavimas, toje apimtyje, kurioje reguliuoja į Reglamento veikimo sritį patenkančius  teisinius santykius, nėra perteklinis. Tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Pieno pardavėjų teisė burtis į padavėjų grupes numato kiti Lietuvos teisės aktai (pvz. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas), o tokio bendradarbiavimo teisėtumas turėtų būti įvertintas remiantis Reglamento ir konkurencijos teisės nuostatomis.

(16) Antra, Įstatymo projektu yra dirbtinai didinamas Pieno pirkimo ir pardavimo rinkos kainų skaidrumas, kuris kenkia konkurencinei aplinkai. Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte yra nurodoma, kad Pieno pirkimo kaina susideda iš dviejų elementų – sutartyje nurodytos už pristatytą pieną mokamos kainos (bazinės kainos); ir priemokų bei priedų. Dėl Įstatymo projekto abi dedamosios tampa žinomomis rinkai. Pirma, bazinė kaina tampa žinoma pieno pardavėjų grupių derybų metu dėl Pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Neatmestina galimybė, kad tokios grupės dydis gali būti pakankamai didelis, jog didžiajai daliai Pieno pardavėjų skirtingų Pieno pirkėjų taikoma kaina taptų žinoma. Antrasis Pieno kainos elementas – priemokos bei priedai – tampa žinomas dėl Įstatymo projekte įtvirtintos pareigos Pieno pirkėjams viešai paskelbti priemokų ir priedų mokėjimo tvarką, bei taikyti ją vienodai visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tam tikrą požymį, už kurį mokama priemoka ar priedas (Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalis). Taip pat priemokų ir priedų skaidrumas rinkoje bus didinamas nuostatomis, numatančiomis, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu (bendra suma) negali būti didesni kaip 20 proc. Pieno pirkimo kainos (Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalis) bei kad priemokų ir priedų dydžiai turi būti išreikšti procentine verte nuo Pieno pirkimo kainos (Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalis).

(17) Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Europos Komisija yra nurodžiusi, jog „[k]eičiantis strategine informacija rinkoje dirbtinai didinamas skaidrumas, todėl bendrovės gali lengviau derinti (t. y. pritaikyti) konkurencinį elgesį ir galiausiai daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai“. Taigi, Įstatymo projektu yra dirbtinai didinamas rinkos skaidrumas ir Pieno gamintojams yra sudaromos prielaidos keistis komerciškai jautria informacija bei pažeisti konkurencijos taisykles. Taip Įstatymo projektas mažina Pieno pirkėjų tarpusavio konkurenciją kainomis bei eliminuoja tarp jų esančius kainodaros skirtumus.

(18) Trečia, Įstatymo projektu Žemės ūkio ministerija sukuria baudų skyrimo Pieno gamintojams už konkurencijos teisės pažeidimus riziką. Kaip minėta aukščiau, Įstatymo projektu iš esmės yra skatinami Pieno gamintojų karteliai. ES jurisprudencijoje yra įtvirtinta, jog kartelis / draudžiamas susitarimas tarp konkurentų gali būti sudarytas net tada, kai tokį susitarimą palaiko ar skatina atitinkamos šalies, kurioje buvo susidarytas susitarimas, vyriausybė. Tą parodo ir 2022-12-09 Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 1S-132(2022) „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių vaistų prekyba, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas). Nutarime Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad vaistinės ir jas vienijanti asociacija pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį sudarydamos draudžiamą susitarimą, nes pateikė tarpusavio derybų metu suderintą pasiūlymą dalyvaudamos teisėkūros procese. Atitinkamai, vaistinėms ir jas vienijančiai asociacijai buvo paskirtos baudos. Šios išvados nekeitė ir tai, jog informacija buvo pateikta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymu. Paminėtina, kad Konkurencijos tarybos baudos gali smarkiai atsiliepti ūkio subjektų, kuriems baudos yra skiriamos, finansinei padėčiai, nes gali siekti (o neretu atveju ir siekia) iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors Įstatymo projektu siekiama sustiprinti pieno gamintojų padėtį rinkoje, poveikis galimai bus visiškai priešingas – Pieno pardavėjai bus skatinami pažeisti konkurencijos teisę, tokiu būdu bus sukuriama baudų skyrimo rizika bei silpninama Pieno pardavėjų finansinė padėtis.

(19) Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad Įstatymo projektas pažeidžia tiek LR, tiek ES teisės aktus, todėl turėtų būti nepriimtas.

III. SIŪLYMAI

(20) Tuo atveju, jeigu Seimas nuspręstų, jog aukščiau nurodyti Įstatymo projekto prieštaravimai LR ir ES teisės aktams nėra pakankami, jog Įstatymo projektas būtų nepriimtas, toliau pateikiame siūlymus, kaip pakeisti konkrečias Įstatymo projekto nuostatas, siekiant sušvelninti jų neatitikimą teisės aktams, pagrįsdami, kodėl atitinkamos nuostatos turėtų būti pakeistos.

1. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį numatant, kad „4. Rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama pieno pirkimo kaina, turi būti objektyvūs, patikrinami, suprantami, gauti iš viešų ir prieinamų šaltinių, kurie taip pat turi būti nurodyti sutartyje. Rekomenduojamų Rrodiklių rinkinį, kuris turi būti pagrįstas atitinkamomis pieno ir pieno produktų rinkos kainomis, išteklių kainų pokyčiais bei maisto tiekimo grandinės tyrimais, nustato žemės ūkio ministras. Sutarties šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai remtis šiais žemės ūkio ministro nustatytais ar kitais, jų nuomone, svarbiais rodikliais pieno pirkimo kainai apskaičiuoti.“

Paaiškinimas: pirma, siūlytume aiškiau reglamentuoti, jog Ministras nustato rekomenduojamus rodiklius. Dabartinė formuluotė nėra iki galo aiški.

Antra, siūlytume apsiriboti reikalavimu, kad rodikliai turi būti objektyvūs. Objektyvūs šaltiniai yra ir suprantami šaltiniai. Tuo tarpu reikalavimas, kad rodikliai turi būti gaunami iš viešų šaltinių nėra korektiškas, nes ne visi objektyvūs rodikliai yra pateikiami viešuose šaltiniuose (pavyzdžiui, kai tai yra ūkio subjektų komercinės paslaptys). Atitinkamai, siūloma formuluotė suponuoja, kad Pieno pirkimo-pardavimo sutarties šalys turi ignoruoti rinkos realybę todėl, kad tam tikras elementas nėra įtrauktas į „viešą šaltinį“.

(21) Be to, nei Įstatymo projekte, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinama, kas yra „viešas šaltinis“. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar iš mokamų duomenų bazių gaunama informacija galėtų būti prilyginama „viešam šaltiniui“.

2. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį numatant, kad „6. Pieno pirkėjas, jei taiko priemokas ir priedus, turi parengti ir patvirtinti priemokų ir priedų mokėjimo sąlygų tvarką, kurioje turi būti apibrėžtos pieno pirkėjo taikomos priemokų ir priedų rūšys, šių priemokų ir priedų dydžiai, išreikšti procentiniu dydžiu nuo pieno pirkimo kainos pagal jų rūšis, reikalavimai priemokai ar priedui gauti bei laikotarpis, per kurį bus taikomos nustatytos priemokos ar priedai. Pieno pirkėjas privalo sudaryti sąlygas pieno pardavėjams susipažinti su jo taikomomis priemokų ir priedų mokėjimo sąlygomis, t. y. jas skelbti viešai pieno pirkėjo įmonės interneto svetainėje ar pieno pirkėjo įmonės laisvai pasiekiamoje teritorijoje (patalpose) skelbimų lentoje.

(22) Paaiškinimas: kaip minėta aukščiau, Konstitucijoje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė apima ir asmenų laisvę pasirinkti verslą, savarankiškai priimti jų ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, o ūkinės veiklos ribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Keliant reikalavimą Pieno gamintojams išreikšti priemokų ir priedų vertę vien procentiniu dydžiu, nepagrįstai yra varžomos Pieno pardavėjų bei pirkėjų galimybės laisvai nustatyti kainą, įskaitant ir visus kainos sudedamuosius elementus, jiems priimtiniausiu būdu.

(23) Vertinant iš praktinės pusės, tais atvejais, kai priemokos ar priedai yra siejami su konkrečiais sutaupymais, efektyvumais ir pan., jie gali būti apskaičiuojami ir įvertinami kaip konkretus piniginis dydis, kurio pokytis gali nepriklausyti nuo kitų kainų dedamųjų pokyčio. Dėl to reikalavimas išreikšti priemokų ir priedų vertę vien procentiniu dydžiu suponuoja, jog šie dydžiai kainodaroje turėtų keistis vien dėl to, kad keičiasi kitos kainos dedamosios, t. y. net kai pats priemokos ar priedo skaičiavimo parametras nesikeičia. Todėl tai, kaip išreiškiami priedai ir priemokos turėtų būti palikta Pieno pirkėjo nuožiūrai, priklausomai nuo to, su kuo jis sieja atitinkamo rodiklio vertę.

(24) Taip pat siūlome atsisakyti reikalavimo, kad Pieno pirkėjas turi viešai skelbti taikomas priemokas ir priedus bei jų mokėjimo sąlygas, nes toks reikalavimas, kaip minėta antrojoje šio rašto dalyje, dirbtinai didina rinkos kainų skaidrumą. Priedai ir priemokos yra Pieno kainos sudedamoji dalis ir yra prilyginama komerciškai jautriai informacijai. Kadangi Pieno supirkimo rinkoje veikia sąlyginai nedaug žaidėjų, kainodaros principų atskleidimas lemia tai, kad Pieno supirkėjai prisitaikys prie vienas kito siūlomos priedų sistemos ir nebus skatinami konkuruoti tarpusavyje. Kaip savo išvadoje nurodo Konkurencijos taryba, „Rizika dėl konkurencijos ribojimo didėja, jei komerciškai jautri informacija atskleidžiama koncentruotose rinkose, kurios, kaip ir žalio pieno supirkimo rinka, pasižymi nedideliu pagrindinių rinkos dalyvių skaičiumi“. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu jau yra numatytas mechanizmas, kuriuo priežiūros institucijos prižiūri, kaip Pieno pirkėjai laikosi Įstatymo projekto reikalavimų (Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, priežiūros institucijos turės galimybę Pieno pirkėjų patikrinimų metu užtikrinti, kad bus laikomasi įpareigojimo Pieno pardavėjui sudaryti sąlygas susipažinti su taikomomis priemokomis ir priedais. Įpareigojimas taikomas priemokas ir priedus skelbti viešai ne tik yra perteklinis bei darantis žalą konkurencijai Pieno supirkimo rinkoje, bet ir galiausiai bloginantis Pieno pardavėjų, kurių interesus siekiama apsaugoti Įstatymo projektu, padėtį.

3. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį numatant, kad „10. Priemokų apskaičiavimoas bei nNuoskaitų rūšys ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka.“

(25) Siūlymas: siūlome Įstatymo projektu nereglamentuoti priemokų apskaičiavimo taikymo. Kadangi priemokos šiuo metu nėra apskaičiuojamos pagal Ministro patvirtintas pieno supirkimo taisykles, o apsprendžiami tik nuoskaitų dydžiai, nėra aiškumo, koks būtų tokio reglamentavimo turinys. Jeigu priemokos būtų suprantamos kaip priedai, kuriuos Pieno pirkėjas išmoka Pieno gamintojui, tuomet Įstatymo projektas taptų nenuoseklus, nes priemokų nustatymas Įstatymo projektu metu yra paliekamas Pieno pirkėjams. Taigi, priemokų apskaičiavimo reglamentavimas sukuria Įstatymo projekto taikymo neaiškumą, taip pat sukuria nenuoseklumo riziką, todėl siūlome jo atsisakyti.

4. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį sekančiai:

„4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas

1. Pieno pirkėjui ir pieno pardavėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:

1) pakeisti sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;

2) keisti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius.

2. Pieno pirkėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:

1) pakeisti sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris, išskyrus atvejus, kai didinama pieno pirkimo kaina, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;

2) mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius;

31) Lietuvos Respublikoje registruotiems pieno pardavėjams mokėti priemokas ir priedus už perkamą pieną, kurių dydžiai kartu (bendra suma) būtų didesni kaip 20 proc. pieno pirkimo kainos;

42)) perkant pieną taikyti kitas priemokas ir priedus ir (arba) priemokų ir priedų dydžius, negu jie turėtų būti taikomi pagal pieno pirkėjo patvirtintą ir paskelbtą, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje, priemokų ir priedų mokėjimo tvarką;

53) Lietuvos Respublikoje registruotiems pieno pardavėjams taikyti kitas nuoskaitas, nei yra nustatytos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka;

64) perkant pieną, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 kokybės reikalavimus, iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama praeito mėnesio vidutinė pieno pirkimo kaina, kai pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo, išskyrus tuos atvejus, kai pirkimas yra trumpalaikis (iki vieno mėnesio);

75) pirkti pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto pieno pardavėjo, parduodančio savo pagamintą pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinta žemės ūkio ministro nustatyta tvarka juridiniame asmenyje – valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.“

3. Pieno pardavėjui draudžiama keisti (bloginti) pieno kokybinius parametrus.“

(26) Nesąžiningų veiksmų draudimas tiek Pieno pirkėjams, tiek Pieno pardavėjams: siūlome neutralią draudžiamų veiksmų formuluotę, kuri būtų vienodai taikoma visoms sutarties šalims. Šiame kontekste yra aktualus Konstitucijos 29 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas, kurį aiškindamas Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos turi būti įtvirtintos visiems vienodai. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Lygiateisiškumo principo įgyvendinimas atitinka ir Įstatymo projekto tikslą užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams.

(27) Praktikoje pasitaiko atvejų, kai Pieno pardavėjas vienašališkai nutraukia Pieno pirkimo pardavimo sutartį prieš trumpesnį nei sutartą terminą. Tai sukelia riziką Pieno pardavėjui pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus pieno produktų pirkėjų atžvilgiu. Atitinkamai, jeigu vienos sutarties šalies taikomas sutarties sąlygų pakeitimas prieš trumpesnį nei 30 dienų terminą yra laikomas nesąžiningu veiksmu, tai nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių analogiškas veiksmas, kurį atlieka kita sutarties šalis, turėtų būti vertinamas kitaip.

(28)   Tas pats pasakytina ir apie draudimą sutarties šalims mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius. Nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių sutarties kainos keitimas tam tikru dažnumu būtų nesąžiningas veiksmas kai tai daro viena sutarties šalis, ir sąžiningas, kai analogiškus veiksmus atlieka kita sutarties šalis. Atitinkamai, šio siūlymo tikslas yra ne susilpninti Pieno pardavėjų padėtį, o užtikrinti, kad bandant sustiprinti Pieno pardavėjų padėtį būtų laikomasi lygiateisiškumo bei sąžiningumo principų.

(29) Nesąžiningų veiksmų draudimas Pieno pirkėjams: siūlome atsisakyti 20 proc. priemokų ir priedų ribojimo, nes juo nėra atsižvelgiama į tai, jog tam tikri verslui svarbūs kriterijai gali turėti ir didesnę nei 20 proc. reikšmę konkrečiam Pieno pirkėjui. Pavyzdžiui, ilgalaikis ir stabilus Pieno gamintojo ir jo supirkėjo bendradarbiavimas mažina verslo riziką bei leidžia planuoti gamybą ilgesniais laikotarpiais, todėl pagrįstai laikomas veiksniu, kurio pagrindu gali būti diferencijuojama kaina, tačiau gali kilti kliūčių tokį kriterijų apibrėžti bei taikyti praktikoje dėl unikalių kiekvieno Pieno pardavėjo ir Pieno pirkėjų santykių.

(30) Taip pat Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neskatina Pieno supirkėjų konkuruoti tarpusavyje, nes yra ribojama jų galimybė išmokėti didesnes nei 20 proc. išmokas ir priedus. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra išmokami priemokos ar priedai už transportavimą (kai priedo dydis tiesiogiai priklauso nuo atstumo, kuriuo gabenamas Pienas nuo Pieno pardavėjo iki Pieno pirkėjo), 20 proc. priedo išmokėjimo riba gali būti nepakankama didelių atstumų atvejais. Ši situacija neskatina Pieno pardavėjų parduoti Pieną didesniu atstumu esantiems pirkėjams bei tokiu būdu yra mažinamas Pieno pardavėjų pasirinkimas, kur parduoti pagamintą Pieną. Taigi, šiuo atveju priedų ir priemokų ribojimas prieštarauja Įstatymo projekto tikslui stiprinti Pieno pardavėjų derybinę galią ir yra jiems žalingas. Dar daugiau, dėl numatyto priedų ir priemokų ribojimo Pieno pardavėjai nėra skatinami gerinti Pieno kokybės ar tobulinti gamybinius procesus. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad „[m]anytina, kad siūlomas pieno [priedo – aut. past.] dydis atitinka tvarios kainodaros principus, susiklosčiusius užsienio šalyse“, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinama: 1) apie kokius principus kalbama; 2) kokiose šalyse taikomi šie principai; 3) kodėl ši praktika pasiteisintų ir Lietuvoje. Taigi, 20 proc. dydžio priedų ir priemokų ribojimas nėra pagrįstas, todėl siūlome jį pakeisti didesniu, rinkos realybę geriau atspindinčiu dydžiu.

(31) Pasisakant dėl nuostatos, nustatančios Pieno kainą, kai šis perkamas iš kooperatyvo, pastebėtina, kad Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinime nurodoma, jog „[k]ooperacijos plėtrą stabdo tai, kad pieno supirkimo kooperatyvai, parduodantys pieną pieno perdirbimo įmonėms, yra diskriminuojami – iš jų pienas perkamas mažesne kaina, negu yra pienas perkamas iš kitų pieno gamintojų, iš kurių pienas paimamas tiesiai iš ūkio, nepaisant to, kad kooperatyvai pieną pristato tiesiai į įmonę, t. y. šiuo atveju pieno perdirbimo įmonės nepatiria jokių logistikos kaštų.“ Tačiau šis teiginys yra klaidingas, nes, visų pirma, Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis jau numato, kad rodikliai, pagal kuriuos yra apskaičiuojama superkamo Pieno kaina, turi būti objektyvūs, o tai pašalina riziką, jog kooperatyvai bus diskriminuojami, kai iš jų yra superkamas Pienas. Antra, tais atvejais, kai kooperatyvo pristatytas Pienas yra prastesnės kokybės nei Pienas, paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo, Pieno pirkėjas pagrįstai moka mažesnę kainą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas Pieno supirkimo taisykles (toliau – Taisyklės). Pastebėtina, kad Taisyklės reglamentuoja Pieno supirkimą iš Pieno gamintojų. Atitinkamai, kai Pienas yra perkamas iš perpardavėjų (kooperatyvų ar bendrovių), nėra galimybės taikyti nuoskaitų, nustatytų Taisyklėse. Todėl priėmus Įstatymo projektą susiklostytų situacija, kai už žemesnį nei bazinių rodiklių Pieną būtų mokama vidutinė bazinius rodiklius atitinkančio Pieno kaina, o tai būtų nesąžininga kitų Pieno pardavėjų atžvilgiu. Siekiant išvengti Pieno perpardavėjų piktnaudžiavimo susiklosčiusia situacija, siūlome patikslinti Įstatymo projektą numatant, kad vidutinė praeito mėnesio superkamo Pieno kaina turėtų būti mokama kooperatyvui tik tada, kai jo pristatomas Pienas atitinka bazinius kokybės rodiklius.

(32) Tai pat norėtume pastebėti kad, kai Pieno pirkimas yra trumpalaikis (iki vieno mėnesio), Pieno kokybiniai parametrai ar susiklostę santykiai tarp šalių gali būti nestandartiniai (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra perkamas prastesnės kokybės likutinis Pienas), o tai gali sąlygoti ir nestandartinę Pieno pardavimo kainą. Atitinkamai, siūlomi Įstatymo projekto pakeitimai, kuriais atsižvelgiama į Pieno pirkimo-pardavimo sandorio trukmę, geriau atspindėtų rinkos realybę.

(33) Papildomai siūlome patikslinti, apie kokio laikotarpio vidutinę kainą yra kalbama. Svarbu atsižvelgti į tai, kad Pieno Pirkėjas žino einamojo mėnesio suderėtas kainas su kiekvienu Pieno pardavėju, tačiau vidutinė kaina įprastai žinoma tik mėnesiui pasibaigus. Atitinkamai, siūlome vadovautis praėjusio mėnesio vidutinėmis konkretaus Pieno pardavėjo kainomis.

(34) Nesąžiningų veiksmų draudimas Pieno pardavėjams: Įstatymo projektu yra siekiama sustiprinti Pieno pardavėjų padėtį rinkoje, tačiau dabartinis Įstatymo projektas suteikia prielaidas Pieno gamintojams piktnaudžiauti suteikiamomis teisėmis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai Pieno pardavėjai pakeičia Pieno kokybinius parametrus juos pablogindami. Nepaisant to, kad pienas atitinka bazinius kokybės rodiklius, jis būna nebetinkamas gaminti tam tikrai produkcijai ir nebėra tos kokybės, kurios Pieno pirkėjas galėjo pagrįstai tikėtis sudarydamas sutartį dėl Pieno supirkimo. Tokioje situacijoje Pieno pardavėjas nesąžiningai pasinaudoja ekonominiu užtikrintumu, kurį suteikia jau galiojanti sutartis, ir pakeičia tą produktą, kurį Pieno supirkėjas pagrįstai tikėjosi nupirkti. Atitinkamai, siekiant užtikrinti aukščiau nurodytą konstitucinį lygiateisiškumo principą, siūlome Įstatymo projekte numatyti nuostatą, kuri užkirstų Pieno pardavėjų piktnaudžiavimą jų turima padėtimi.

5. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį numatant, kad „2. Už šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimą ir 4 straipsnyje nurodytų draudžiamųjų nesąžiningų veiksmų taikymą pieno pirkėjams skiriama bauda iki 1,0 procento nuo supirkto pieno vertės per finansinius metus, ėjusius prieš tuos metus, kuriais buvo padaryti šioje dalyje nurodyti draudžiami veiksmai, bet ne mažiau kaip 200 Eur (du šimtai eurų) ir ne daugiau negu du šimtai tūkstančių eurų.“

(35) Paaiškinimas: siūlome sekti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu ir nustatyti maksimalų baudos dydį pinigine išraiška, jog nekiltų situacija, kai baudos dydis yra didesnis už Pieno supirkimu užsiimančio ūkio subjekto pelną, ir tokiu būdu yra neproporcingai apsunkinama Pieno pirkėjų finansinė padėtis.

6. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį numatant, kad „1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.“

(36) Paaiškinimas: jei įstatymas bus priimtas dar šioje Seimo sesijoje pasiruošti jo įgyvendinimui nebus net 6 mėn. laikotarpio. Šalyje yra apie 12 tūkstančių žalią pieną parduodančių subjektų ir su daugeliu jų reikės pasirašyti naujas žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat reikės atlikti ir daug kitų pasiruošimo įgyvendinti įstatymą veiksmų.

(37) Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad Įstatymo turinys prieštarauja jo tikslams. Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinime yra nurodoma, kad Įstatymo projekto tikslas yra apriboti nesąžiningų prekybos praktikų taikymo galimybes sudarant rašytines Pieno pirkimo-pardavimo sutartis, stiprinti pieno pardavėjų derybines galias bei nustatyti draudžiamųjų veiksmų sąrašą, perkant–parduodant Pieną. Tačiau realybėje toks įstatymas mažina konkurenciją didindamas rinkos skaidrumą bei rinkos galią neatsižvelgiant į vartotojų interesus. Tai sietina inter alia ir su ta aplinkybe, kad realus siūlomo teisinio reglamentavimo poveikio konkurencijai ir vartotojams vertinimas atliekamas nebuvo, o tokio vertinimo galimybę apsunkina ir tai, jog dalis reglamentavimui svarbių Įstatymo projekto nuostatų tiesiog referuoja į teisės aktus, kuriuos ateityje turės priimti Žemės ūkio ministerija (ministras). Dėl šios priežasties Įstatymo projektas tiek dėl savo rengimo procedūros, tiek ir kaip teisinių nuostatų visuma yra nesuderinamas su aukščiau aptartais konstituciniais principais bei ES teisės aktais.

(38) Atsižvelgiant į principinį Įstatymo projekto ydingumą, siūlome Seimui nepriimti Įstatymo. Alternatyviai, siūlome atsižvelgti į aukščiau nurodytus siūlymus, kuriais yra siekiama sušvelninti Įstatymo projekto neatitikimą LR bei ES teisės aktams.

Pritarti

 

5

Žemės ūkio taryba, 2023-06-12.

 

 

 

Lietuvos žemės ūkio taryba prieštarauja visų pirma ketinimui keisti įstatymo pavadinimą, pašalinant iš jo pieno gaminiais prekiaujančius subjektus. Siekiant sąžiningo kainos pasiskirstymo pieno kainų grandinėje, LR ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas turi reguliuoti visas pieno gamybos grandis nuo pieno gamintojo, supirkėjo, perdirbėjo iki produktų pardavėjų, bei Valstybės. Todėl reikalaujame, kad šiame įstatyme atsirastų realus visų pieno grandžių reguliavimas.

Pasiūlymas reguliuoti santykius tik tarp supirkėjo ir gamintojo, paliekant privilegijas kitiems grandinės dalyviams, pirmiausia prekybininkams, yra ne tik nelogiškas, bet ir ydingas. Priėmus tokias įstatymo projekto nuostatas, žalio pieno supirkimo kainas būtų bandoma priverstinai suvienodinti, neatsižvelgiant į gamybos kaštus, pieno kokybę, bei pieno kiekį. Kaina būtų reguliuojama tik tarp smulkaus, vidutinio ir stambaus pieno gamintojo.

Lietuvos žemės ūkio tarybos nuomone priimtas tokios redakcijos Pieno įstatymas neveiks, kaip neveikia ir dabartinė įstatymo redakcija. Bandymas Pieno įstatymo projektu ignoruoti pieno gamybos savikainą tik dar labiau pastūmės žemdirbius atsisakyti pieno gamybos. Žemės ūkio ministerija turi inicijuoti pieno savikainos skaičiavimo atlikimą įvairių dydžių ūkiuose. Taip pat turėtų būti koreguojamas ir pieno produktų PVM tarifas.

LR Seimo svarstymui Pieno įstatymo pakeitimo projektas yra pateiktas be sutarimo su pieno gamintojais ir perdirbėjais. Todėl Lietuvos žemės ūkio taryba tokiai įstatymo projekto redakcijai nepritaria.

Pritarti

 

6

Žemės ūkio rūmai, 2023-06-19.

 

 

 

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio Rūmai (toliau - Rūmai) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. 23-4705(3) (toliau - Projektas).

Rūmų narių požiūriu. Projektas neatliepia aiškinamajame rašte apibrėžtų tikslų ir uždavinių: siekti stiprinti pieno gamintojų galias, užtikrinti pirkėjų ar jo pardavėjų interesų pusiausvyrą bei kt., ir neapsaugo pieno gamintojų, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisėtų interesų bei lūkesčių.

Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai smulkių ir vidutinių pieno ūkių bei kooperatyvų derybinės galios vertės grandinėje lyginant su pieno perdirbėjais nėra lygiavertės (tą akcentuoja ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija aiškinamajame rašte nurodydama, kad „<..> Pieno gamintojai, yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, žalio karvių pieno gamintojų ir pardavėjų kooperatyvai veikia atskirai, nėra įkurtų gamintojų organizacijų, o pieno perdirbimo sektoriuje susiformavusi ryški oligopolinė struktūra, pagrindinės 5 pieno perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso Lietuvoje perdirbamo žalio pieno. <..> Derybinių galių disbalanso tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir pirkėjų problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse), siūlome grąžinti ankstesniajame Projekte numatytą perkamo pieno kainodarą, kuomet visiems pieno gamintojams pagal pieno kokybę būtų mokama vienoda kaina, kuri gali skirtis tik pagal žalio pieno pristatymo būdus: pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę. Laikytina, kad žalio pieno kainos nustatymas pagal konkretų pristatymo būdą būtų socialiai teisingesnis, sumažintų disbalansą tarp atskirų žalio pieno tiekimo grandinės narių bei apsaugotų žalio pieno pardavėjus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta. į aplinkybes, kad Projektas neatspindi smulkių ir vidutinių Lietuvos žalio karvių pieno gamintojų (ūkininkų) teisėtų interesų, Rūmai nepritaria Projektui ir siūlo grąžinti Projektą rengėjams tobulinti.

Pritarti

 

7

Lobistų kontora „Vento Nuovo“, 2023-07-04.

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas (toliau - Komitetas) 2023 m. birželio 21 d. svarstė Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2758 (toliau - Projektas) ir nusprendė siūlyti Žemės ūkio ministerijai (toliau - Ministerija) atlikti Projekto ekspertinį vertinimą, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir tęsti projekto svarstymą Komitete

Lobistų kontora „Vento Nuovo" atstovaudama klientus, pieno supirkimą ir perdirbimą vykdančius ūkio subjektus (AB Pieno žvaigždės, AB Rokiškio sūris, AB Vilkyškių pieninė, AB Žemaitijos pienas) teikė pastabas ir siūlymus Projektui.

Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas nusprendė daryti Projekto svarstymo pertrauką komitete ir nusprendė siūlyti Ministerijai atlikti Projekto ekspertinį vertinimą teikiame siūlymus dėl klausimų, kuriuos prašome įvertinti, išanalizuoti ekspertinio vertinimo analizėje.

Taip pat prašome užtikrinti, kad ekspertinis vertinimas būtų atliktas kompetentingų ir nešališkų ekspertų. Esame tikri, kad siekiant Komitetui pateikti išsamų vertinimą Ministerija turėtų pasirinkti tarnautojus, mokslininkus, ekspertus ar konsultantus, kurie nėra susiję su pateiktu Projektu ir nedalyvavo jo rengimo bei derinimo procese.

Klausimai į kuriuos prašome atsakyti, įvertinti atliekant ekspertinį vertinimą:

1. Pieno sektoriaus dalyvius galima suskirstyti į kelias grupes: maži, vidutiniai ir dideli pieno gamintojai, pieno perpardavėjai (pieną superkantys iš mažų ir vidutinių pieno gamintojų ir parduodantys perdirbėjams Lietuvoje bei užsienyje), pieno gamybos kooperatyvai, pieno perdirbėjai. Prašome įvertinti siūlomo reguliavimo poveikį kiekvienai iš šių tikslinių grupių atliekant siūlomo reguliavimo poveikio SSGG analizę (ar pasirinkus kitą tinkamą metodą). Prašome pateikti argumentuotą vertinimą, kurioms sektoriaus grupėms poveikis bus didžiausias, kurių grupių situacija bus paveikta teigiamai, kurių neigiamai.

2. Įstatymo projektu yra siūloma įtvirtinti nevienodas sąlygas šalyje registruotiems pieno pirkėjams ir pirkėjams iš kitų valstybių (1 straipsnio 2 dalis). Prašome įvertinti šios nuostatos poveikį pieno sektoriaus dalyviams (pardavėjams bei pirkėjams), jų konkurencingumui atviroje ES rinkoje. Taip pat, ar įstatymas numato priemones, reguliavimą užtikrinsiantį, kad šių nuostatų būtų laikomasi ir jos nebūtų apeinamos.

3. Įstatymo projekte yra numatomos rinkos skaidrumą didinančios priemonės (3 straipsnio 5, 6 dalys ir kt.). Konkurencijos teisės ekspertai ir Konkurencijos Taryba teikė abejones dėl šių priemonių realaus poveikio konkurencijai. Prašome įvertinti, ar projekte siūlomos priemonės nėra per didelės ir nekuria dirbtinio skaidrumo, galinčio lemti konkurencijos sumažėjimą. Prašome išanalizuoti ir pateikti vertinimą kokias vertes, naudas bei grėsmes ir kokioms sektoriaus grupėms sukurs siūlomos priemonės.

4. Įstatymo projekte yra numatyti ribojimai pirkėjui mažinti pieno pirkimo kainą (4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau įstatyme nėra siūloma riboti pardavėjo galimybių siekti kainos didinimo dažniau nei pirkėjui leidžiama kainą mažinti. Prašome pateikti vertinimą dėl pirkimo bei pardavimo kainos stabilumo poreikio, naudos ir grėsmių abiem grupėms (pirkėjui ir pardavėjui). Prašome įvertinti, ar siūlomas reguliavimas yra subalansuotas pirkėjų bei pardavėju atžvilgiu ir ar siūlomas reguliavimas skatina ilgalaikį pirkėjų ir pardavėjų bendradarbiavimą.

5. Šalies pieno sektoriaus veiklai didelį poveikį daro kooperatyvai ir bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra pieno supirkimas ir pardavimas (ne iš savo narių ar kitaip susijusių juridinių asmenų). Prašome įvertinti įstatymo projekto poveikį šiai grupei. Ar siūlomas reguliavimas apribos tokių juridinių asmenų galimybes pelnytis iš mažųjų pieno gamintojų, ar mažieji pieno gamintojai parduodantys pieną įgaus didesnę derybinę galią, kaip kitaip siūlomas reguliavimas paveiks pieno perpardavėjus.

6. Vienas iš pagrindinių nurodomo įstatymo projekto tikslų yra derybinių galių disbalanso tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir pirkėjų problemos sprendimas. Pagal siūlomo reguliavimo projekto aiškinamąjį raštą derybinių galių disbalanso išraiška yra laikoma maža galutinė pieno pirkimo kaina. Prašome palyginti Europos ir Lietuvos pieno pirkimo kainos tendencijas, įvertinti, ar Lietuvos pieno pirkimo kainos priklauso, koreliuoja su situacija Europos ir Pasaulio pieno rinkoje. Pateikti argumentuotą vertinimą, ar yra prielaidų teigti, kad šalyje mokama pieno pirkimo kaina priklauso nuo veiksnių nesusijusių su ekonominėmis ir rinkos tendencijomis.

7. Pieno kokybė yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Prašome įvertinti siūlomo reguliavimo poveikį pieno kokybei, ar siūlomas reguliavimas didins pieno kokybę, ją mažins ar neturės jokio poveikio. Prašome argumentuotai įvertinti, ar siūlomas reguliavimas nesukuria sąlygų ir teisinių pareigų pirkėjui siūlyti kainą už perkamą pieną, nevertinant ir neatsižvelgiant į pieno kokybę (4 straipsnio 6 dalis).

8. Siūlomu reguliavimu siekiama pieno gamintojų derybinių galių stiprinimo ir tikimasi, kad tai padidins pieno gamintojams mokamą pieno pirkimo kainą. Prašome įvertinti kokį poveikį siūlomas reguliavimas sukurs pieno pirkimo kainai. Kuriems pieno gamintojams (mažiems, vidutiniams, dideliems, pripažintiems kooperatyvams, perpardavėjams) pieno kaina turėtų augti, o kuriems - galėtų mažėti. Kurios įstatymo projekto nuostatos ir kokį poveikį sukurs konkrečioms pieno gamintojų grupėms.

9. Įstatymo projekte siūloma ir toliau išlaikyti valstybinį pieno sudėties ir kokybės tyrimų monopolį (4 straipsnio 7 dalis). Prašome pateikti bendrąjį monopolijos naudos ir grėsmių vertinimą, įvertinti, ar pieno tyrimų monopolis yra grindžiamas ekonominėmis priežastimis, pateikti vertinimą, ar valstybinėms laboratorijoms taikomi kokie nors kitokie standartai nei kitoms akredituotoms laboratorijoms.

Tikimės, kad šie klausimai ir jų įvertinimas bus naudingas Komitetui priimant tolesnius sprendimus dėl Projekto.

Pritarti

 

8

Žemės ūkio bendrovių asociacija, 2024-03-22.

 

 

 

Š. m. kovo 27 d. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje bus svarstomas Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas, iš kurio, nepaisant Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų asociacijų prieštaravimo, buvo išbraukti žodžiai „prekiaujantys pieno gaminiais“. Todėl ir Įstatyme neliko kitų dviejų šalių - prekybininkų ir valstybės, dalyvaujančių šiame procese.

Toks požiūris yra visiškai priešingas tendencijoms, kurios stiprėja Europos Sąjungoje.

Štai Ispanijoje teisės aktais nustatyta, kad pirminiam žemės ūkio produkcijos gamintojui mokama kaina negali būti žemesnė už jos pagaminimo savikainą. Tokį teisinį reguliavimą, kaip galimų svarstymų kryptį, yra palankiai paminėję ir ES pareigūnai. Žemės ūkio ministerijai šis ispanų variantas žinomas.

Sutinkame, kad įgyvendinant jų modelį, reikia įdėti daugiau darbo: pakeisti savikainos skaičiavimo tvarką, pavesti kažkam tai prižiūrėti šį procesą ir kt. Be abejo, reikia ir stiprios politinės valios.

Pateiktas Įstatymo projektas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių (išskyrus „prekiaujančių pieno gaminiais“ išbraukimą), ir akivaizdu - pieno sektoriaus griūties nesustabdys.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija taip pat ne kartą prašė apsvarstyti įspanų taikomas nuostatas ir jas įtvirtinti Lietuvos teisės aktuose, konkrečiai – „Pieno“ įstatyme.

Siunčiame mūsų kolegų atsiųstą Ispanijos įstatymą, kurio 9 straipsnyje c) punkte nustatytos aukščiau paminėtos nuostatos dėl kainos/savikainos santykio ir prašome jį pridėti prie Žemės ūkio ministerijos parengto Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto svarstymo.

Pritarti

 

9

UAB „Smart Continent LT“, 2023-12-08.

 

 

 

IŠVADOS. Atlikus vertinimą, padarytos tokios išvados:

• nustatyta, kad įstatymo projektu didžiausias poveikis bus daromas labai smulkiems ir smulkiems pieno pardavėjams – nuostatomis bus sustiprintos šių žalio pieno pardavėjų derybinės galios. Teigiamą poveikį įstatymo projekto nuostatos darys ir didesniems pardavėjams (vidutiniams ir stambiems), tačiau šis poveikis galimai nebus toks reikšmingas kaip labai smulkiems / smulkiems pardavėjams, kadangi pastarųjų derybinės galios jau yra palyginti stipresnės dėl jų parduodamo pieno kiekio.

• įvertinus žalio pieno gamintojų jungimosi į gamintojų organizacijas galimybes, nustatyta, kad iš esmės organizacijoms yra suteikiamos tos pačios sąlygos rinkoje, kaip ir kiekvienam žalio pieno gamintojui atskirai, tačiau išlaikomas ir pieno pardavėjų savarankiškumas, todėl žalio pieno pardavėjai, prisijungdami prie organizacijos niekaip nenukenčia, o tam tikrais atvejais tai gali juos sustiprinti, t. y. yra padidinama jų derybinė galia.

• įvertinus įstatymo projekto poveikį pieno pirkėjų konkurencinei padėčiai, nustatyta, kad įstatymo projektu siekiama subalansuoti pieno pirkėjų ir pieno pardavėjų derybines galias. Žalio pieno gamintojų ir pirkėjų konkurencinei padėčiai daugiausia įtakos gali turėti šie siūlomi sprendimai:

• Perkant iš kooperatyvų / organizacijų, draudžiama mokėti mažesnę nei vidutinė pieno pirkimo kainą. Kooperatyvams / organizacijoms yra suteikiama išimtinė teisė – teisė už parduodamą žalią pieną gauti ne mažesnę, nei vidutinė pieno kaina rinkoje. Nors įstatymo projekto nuostata yra įvedamas saugiklis, kuriuo galima eliminuoti potencialią diskriminaciją žalio pieno gamintojų, priklausančių kooperatyvams / organizacijoms, atžvilgiu, vis dėlto nustatyta, kad tokiu būdu kooperatyvai / organizacijos už žemesnės kokybės žalią pieną gali gauti aukštesnę kainą nei tokią gauna kooperatyvams / asociacijoms nepriklausantys žalio pieno gamintojai. Taip pat pažymėtina, kad sprendimas apriboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo kainas. Taigi, čia nustatytas poveikis konkurencingumui, tačiau sprendimas laikomas pagrįstu, kadangi gerina žalio pieno gamintojų, priklausančių kooperatyvams / organizacijoms padėtį rinkoje.

• Pažeidimo nagrinėjimo iniciatyvos teisė suteikta pieno pardavėjams, jų organizacijoms ir asociacijoms, priežiūros institucijoms. Išimtinė teisė šio įstatymo projekto rėmuose suteikiama pieno pardavėjams bei jų organizacijoms / asociacijoms siekiant apsaugoti juos nuo pieno pirkėjų nesąžiningų veiksmų. Tokia teisė pieno pardavėjams yra suteikta ir įstatyme (įstatymo projekte atsisakoma pieno pirkėjų įvardinimo, tačiau jie turi teisę kreiptis dėl galimų pažeidimų pagal kitus teisės aktus).

• įvertinus, ar įstatymo projektu siūlomos priemonės gali daryti poveikį pieno perdirbimo įmonių konkurencingumui vidaus rinkoje nustatyta, kad įstatymo projektu numatyti pakeitimai bus taikomi visiems šalies žalio pieno pirkėjams, todėl konkurencijos su kitais rinkoje veikiančiais pieno perdirbėjais tai tiesiogiai nepaveiks (nes visiems žalio pieno pirkėjams nuostatos taikomos vienodai).

• nustatytas projekto nuostatų daromas poveikis pieno perdirbimo įmonių konkurencingumui užsienio rinkose – daroma išvada, kad jei dėl įstatymo projektu siūlomų pakeitimų ir pasiūlymų įgyvendinimo žalio pieno kaina Lietuvoje padidėtų (esant toms pačioms veiklos sąlygoms arba nekintant kitoms veiklos sąlygoms), pieno perdirbėjų konkurencinė padėtis užsienio rinkose reikšmingai nepakistų.

• įstatymo projekto priemonės neeliminuoja pardavėjų ir pirkėjų paskatų veikti kuo efektyviau ir individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygas. Įstatymo projekte numatytas reguliavimas tam nedaro arba jokio poveikio (nėra susiję), arba daro priešingą poveikį, t. y. gerina ar sukuria sąlygas įmonėms savo veiklą gerinti.

PASIŪLYMAI. Identifikavus problemų sprendimų alternatyvas ir atlikus jų vertinimą, siūloma įgyvendinti įstatymo projekte numatytus sprendimus, eliminuojant jų keliamą riziką, t. y. III alternatyvą. Toliau pateikiami pasiūlymai, kuriuos įgyvendinus įstatymo projektu būtų pasiekiama tų pačių tikslų, tačiau lygiagrečiai būtų kuo mažiau reguliuojama konkurencinė pieno sektoriaus aplinka.

• atsižvelgiant į pateiktą pastabą, siūloma patikslinti 3 straipsnio 4 dalį taip:

• „Rekomenduojamą rodiklių rinkinį, kuris turi būti pagrįstas atitinkamomis pieno ir pieno produktų rinkos kainomis, išteklių kainų pokyčiais bei maisto tiekimo grandinės tyrimais, nustato žemės ūkio ministras. Sutarties šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai remtis šiais žemės ūkio ministro nustatytais rekomenduojamais ar kitais, jų nuomone, svarbiais rodikliais pieno pirkimo kainai apskaičiuoti.“

• siūloma palikti projekto Nr. XIVP-2758 3 straipsnio 6 d. nuostatas kaip reikšmingas siekiant nustatyto projektui Nr. XIVP-275 tikslo, tačiau atkreipti dėmesį į tai, kad skelbiant priemokų ir priedų mokėjimų sąlygų tvarką, išlieka rizika, kad šią tvarką galės patikrinti ne vien pieno pardavėjai, tačiau ir konkuruojantys tarpusavyje pieno pirkėjai. Tai gali lemti, jog pieno pirkėjai galės derinti savo priemokų ir priedų mokėjimų sąlygų tvarką pasinaudodami viešai skelbiama informacija, t. y. nebendraudami tarpusavyje, nesudarydami jokių draudžiamųjų susitarimų ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma į šį aspektą atkreipti ypatingą dėmesį vykdant projekto Nr. XIVP-2758 įgyvendinimo stebėseną ir rezultatų įvertinimą.

• atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siūloma patikslinti 4 straipsnio 6 d.

• „6) perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina, kai pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo; vidutinė pieno pirkimo kaina apskaičiuojama pagal vidutinę pieno pirkimo kainą, nustatytą sutartyse su pieno pardavėjais, iš kurių pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo, galiojančiose sutarties su kooperatyvais ar pieno gamintojais sudarymo metu;“

• Kadangi pienas parduodamas ir perkamas tik sudarius rašytinę sutartį, kurioje turi būti nurodyta pieno pirkimo kaina, jai nustatyti, kai pienas perkamas iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų ar pieno gamintojų, atsižvelgiant į projekto Nr. XIVP-2758 reikalavimus, siūloma naudoti sutarties sudarymo metu taikytą vidutinę pieno pirkimo kainą, apskaičiuojamą pagal vidutinę pieno pirkimo kainą, nustatytą sutartyse su pieno pardavėjais, iš kurių pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo, t. y. pagal tuo metu taikytas sutartis pieno gamintojams, iš kurių pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo.

• Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatyta pieno pirkėjo sąvoka neapima pirkėjų, registruotų kitose ES šalyse ar šalyse už ES ribų, rekomenduojama koreguoti pieno pirkėjo apibrėžimą ir jį išdėstyti taip: „Pieno pirkėjas – ūkio subjektas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka ir Lietuvos Respublikos maisto teisės aktų nustatyta tvarka registruotas pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai vykdyti, arba ūkio subjektas, veikiantis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra registruotas pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai vykdyti toje valstybėje narėje nustatyta tvarka, arba ūkio subjektas, veikiantis valstybėje už Europos Sąjungos ribų, kurioje yra registruotas pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai vykdyti toje valstybėje nustatyta tvarka.“

• Atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir į objektyvų laiką, kurio gali reikėtų reikalaujamų tvarkų ir kitų įpareigojimų parengimui, deryboms su pieno pardavėjais, sutarčių suderinimui ir pasirašymui, siūloma numatyti įgyvendinimo datą remiantis „dviejų datų“ taisykle (teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos).

Pritarti

 

10

Vidutinių pieno ūkių asociacija, 2024-03-25.

 

 

 

Pastabos dėl pieno supirkimo kainos nustatymo

Šio įstatymo pagrindinis uždavinys yra užtikrinti sąžiningas ir skaidrias sąlygas pieno rinkoje, apsaugant pieno gamintojus nuo nesąžiningų pieno perdirbėjų veiksmų.

Įstatymo projekte numatyti šie tikslai:

• Sukurti teisinę bazę, reglamentuojančią ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, veiklą.

• Uždrausti nesąžiningus pieno perdirbėjų veiksmus, pavyzdžiui, nepagrįstai žemas pieno supirkimo kainas, vėlavimą mokėti už pieną ir kt.

• Sudaryti sąlygas pieno gamintojams gauti teisingą atlygį už savo produkciją.

• Skleisti žinias apie nesąžiningus pieno perdirbėjų veiksmus ir teises, kurias turi pieno gamintojai.

• Stiprinti pieno gamintojų kooperaciją ir derybinę galią.

Įstatymo uždavinys ir tikslai yra labai geri ir teisingi, dėja matome, kad pats projektas šių tikslų nevygdo. Mes aptarsime tik vieną iš keletos tikslų, tai Stiprinti pieno gamintojų kooperaciją ir derybinę galią. Mes manome, kad šiu įstatymo projektu derybinė galia smukių ir vidutinių ūkių visai nėra stprinama, nes nėra numatyta tam veiksmui atlikti veikiančių įrankių. Mes siūlome grąžinti ankstesniajame Projekte numatytą perkamo pieno kainodarą, kuomet visiems pieno gamintojams pagal pieno kokybę būtų mokama vienoda kaina, kuri gali skirtis tik pagal žalio pieno pristatymo būdus

1. Pieno supirkimo kaina pagal pirkimo būdą

Asociacija palaiko 2020 m. nagrinėtą ir suderintą projektą, kuriame pieno supirkimo kaina nustatoma pagal pirkimo būdą:

• 1 būdas – iš ūkininko šaldytuvo;

• 2 būdas – pieno supirkimo punkte;

• 3 būdas – kai pienas vežamas prie vartų.

Šis modelis apsaugotų silpniausią pieno gamintojų segmentą – smulkiuosius ūkius.

2. Nesuprantami veiksmai ir derybų galios trūkumas

Dabartiniame siūlomame variante gausu nesuprantamų veiksmų, kurių niekas negali patikrinti neturėdamas žinių apie pieno rinkos mechanizmus. Be to, nors pieno gamintojai teoriškai gali derėtis dėl pieno kainos, praktiškai jie neturi derybinės galios, net ir susikooperavę ir nuvežę pieną prie vartų.

3. Paprastesnis ir saugesnis kelias

Asociacija mano, kad pieno supirkimo kainos nustatymas pagal pirkimo būdą yra paprastesnis ir saugesnis kelias pieno gamintojams.

Rekomendacijos:

• Grįžti prie 2020 m. nagrinėto ir suderinto pieno supirkimo kainos nustatymo projekto.

• Atsisakyti nesuprantamų veiksmų ir sudaryti sąlygas pieno gamintojams realiai derėtis dėl pieno kainos.

Dar norime trumpai atkreipti dėmesį, kad 4 straipsnyje nėra draudžiama: a) vienašališkai nutraukti pieno pirkimo pardavimo sutarties, b) nėra užkardyta, jog drastiškais mažinant kainas (5 proc ar kitu dydžiu) būtų informuotos atsakingos institucijos; c) nedraudžiama mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius; d) nustatyti pieno kainą pagal parduodamą pieno kiekį. (kaip tai yra dabar taikoma ir labai blogai atsiliepia ūkinkų kainų nustatymui)

IŠVADA:

Mes esame įsitikinę, kad Pieno įstatymas yra labai reikalingas smulkiems ir vidutiniams pieno ūkiams, nes:

• Mūsų derybinės galios yra silpnos, todėl gauname mažesnę pieno supirkimo kainą.

• Dėl mažos pieno supirkimo kainos ūkiai užsidaro, o kaimas nyksta.

Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad Pieno įstatymo projektas, pateiktas dabartine apimtimi ir su tokiu tekstu, visiškai nepadeda pieno gamintojams ir nevykdo įstatymo tikslų ir uždavinių.

Todėl teigiame, kad jei įstatymo turinys nebus pakeistas prieš jį patvirtinant, tuomet geriau jį grąžinti Žemės ūkio ministerijai tobulinti.

Norime turėti tokį Pieno įstatymą, kuris veiktų praktiškai, o ne tik paženklintų žemės ūkio ministro darbą.

Pritarti

 

11

Žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, 2024-03-25.

 

 

 

1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-241 patvirtintose Pieno supirkimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, jei somatinių ląstelių skaičius yra didesnis kaip 400 tūkst./ml., o bendras bakterijų skaičius yra aukštesnis nei 100 tūkst./ml., tuomet taikoma nuoskaita, tuo tarpu Projekto 2 str. 8 d. sąvokoje priemoka apibrėžta, kad priemoka mokama už kokybės rodiklius, kurie yra aukštesni nei apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 853/2004. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 str. 8 d. nurodant, kad „priemoka – pinigų suma, mokama papildomai už perkamą žemės ūkio ministro nustatytų bazinių sudėties rodiklių pieną, kurio kokybės rodikliai yra aukštesni geresni nei nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus“.

2) Siūlome atsisakyti dviprasmiškos Projekto 3 str. 4 d., kurioje numatyta, kad pieno pirkimo kaina apskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius, kurių rinkinį nustato žemės ūkio ministras, tačiau to paties straipsnio dalyje numatyta, kad sutarties šalys gali remtis ir kitais jų nuomone svarbiais rodikliais pieno kainai nustatyti, kurie nebuvo patvirtinti žemės ūkio ministro. Taigi lieka neaišku ar ministro rodiklių rinkinys privalomas apskaičiuojant pieno kainą ar ne, ar tiesiog tai papildoma informacija tiems kurie nori taikyti ministro nustatytus rodiklius pieno kainai apskaičiuoti.

3) Siekiant stiprinti pieno gamintojų derybines galias bei teisėtus lūkesčius, siūlome numatyti, kad pieno rodiklių rinkiniai (analogiškai kaip priemokų ir priedų mokėjimo sistemos) būtų skelbiama viešai pieno pirkėjo įmonės internetinėje svetainėje ir priežiūros institucijos interneto svetainėje bei atitinkamai už tokios pareigos nevykdymą būtų taikomos sankcijos.

4) Projekto 3 str. 6 d. numatyta, kad pieno pirkėjas su pieno gamintoju gali sutarti dėl priemokų ir priedų mokėjimo sąlygų, tuo tarpu Projekto 3 str. 10 d. numatyta, kad priemokų apskaičiavimas ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka. Atsižvelgiant į prieštaravimus, laikytina, kad  priemokos neturėtų būti reguliuojamos žemės ūkio ministro, todėl  siūlome patikslinti Projekto 3 str. 10 d. išdėstant: „Priemokų apskaičiavimas bei Nuoskaitų rūšys ir jų taikymas vykdomas Žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka“.

5) Siūlome patikslinti Projekto 4 str. 2 d. numatant, kad „mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius, išskyrus jei kaina apskaičiuota pagal sutartyje nustatytus rodiklius“. Šis patikslinimas reikalingas, kadangi pasirinkus pieno kainą pagal rodiklius, kaina gali mažėti ir du ir tris kartus iš eilės, kai mažėja su kainos apskaičiavimu susiję pasirinkti rodikliai;

6) Siekiant apsaugoti smulkių ir vidutinių pieno ūkių interesus, siūlome papildyti Projekto 4 str. 8 d. nurodant, kad pieno pirkėjui draudžiama: „nepagrindus kainos mažinimo ir šio pagrindimo nepateikus Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mažinti žalio pieno pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą žalio pieno pirkimo kainą daugiau nei 3 procentiniais punktais“. Taip pat siūlome Projekto 9 str. numatyti atsakomybę už tokio draudžiamo veiksmo atlikimą.

7) Siekiant apsaugoti ne tik smulkių ir vidutinių pieno ūkių interesus, bet ir visus žalio pieno pardavėjus siūlome papildyti įstatymo Projekto 4 str. 9 d. nurodant, kad pieno pirkėjui draudžiama: „pieno gamintojams mokėti skirtingą kainą, kai pienas parduodamas pagal tą patį pristatymo būdą. Pirmas būdas kai pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, antras būdas kai pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, trečias būdas kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę“. Laikytina, kad žalio pieno kainos nustatymas pagal konkretų pristatymo būdą būtų socialiai teisingesnis, sumažintų disbalansą tarp  atskirų žalio pieno tiekimo grandinės narių bei apsaugotų žalio pieno pardavėjus. Atitinkamai siūlome 9 str. numatyti atsakomybę už tokio draudžiamo veiksmo atlikimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į aplinkybes, kad Projektas neatspindi smulkių ir vidutinių Lietuvos žalio karvių pieno gamintojų (ūkininkų) teisėtų interesų, Asociacija siūlo grąžinti Projektą rengėjams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.

Pritarti

 

12

Ekologinių ūkių asociacija, 2024-03-25.

 

 

 

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2758 teikia šias pastabas bei pasiūlymus:

1) Siūlome atsisakyti dviprasmiškumo Projekto 3 str. 4 d., kurioje numatyta, kad pieno pirkimo kaina apskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius, kurių rinkinį nustato žemės ūkio ministras, tačiau to paties straipsnio dalyje numatyta, kad sutarties šalys gali remtis ir kitais jų nuomone svarbiais rodikliais pieno kainai nustatyti, kurie nebuvo patvirtinti žemės ūkio ministro. Taigi lieka neaišku ar ministro rodiklių rinkinys privalomas apskaičiuojant pieno kainą ar ne, ar tiesiog tai papildoma informacija tiems kurie nori taikyti ministro nustatytus rodiklius pieno kainai apskaičiuoti.

2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-241 patvirtintose Pieno supirkimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, jei somatinių ląstelių skaičius ar bakterijų skaičius yra aukštesnis nei numatyta Taisyklėse, tuomet taikoma nuoskaita, tuo tarpu Projekto 2 str. 8 d. sąvokoje priemoka apibrėžta, kad priemoka mokama už kokybės rodiklius, kurie yra aukštesni nei apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 853/2004. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 str. 8 d. nurodant, kad „priemoka – pinigų suma, mokama papildomai už perkamą žemės ūkio ministro nustatytų bazinių sudėties rodiklių pieną, kurio kokybės rodikliai yra aukštesni geresni nei nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus”;

3) Siekiant stiprinti pieno gamintojų derybines galias bei teisėtus lūkesčius, siūlome numatyti, kad pieno rodiklių rinkiniai (analogiškai kaip priemokų ir priedų mokėjimo sistemos 3 str. 6 d. ir draudimas kaip 4 str. 4 d.) būtų skelbiama viešai pieno pirkėjo įmonės internetinėje svetainėje bei atitinkamai už tokios pareigos nevykdymą būtų taikomos sankcijos;

4) Projekto 3 str. 6 d. numatyta, kad pieno pirkėjas su pieno gamintoju gali sutarti dėl priemokų ir priedų mokėjimo sąlygų, tuo tarpu Projekto 3 str. 10 d. numatyta, kad priemokų apskaičiavimas ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka. Atsižvelgiant į prieštaravimus, siūlome patikslinti Projekto 3 str. 10 d. išdėstant: „Priemokų apskaičiavimas bei Nuoskaitų rūšys ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo taisyklėse tvarka”. Priemokos neturėtų būti reguliuojamos ministro.

5) Siūlome patikslinti Projekto 4 str. 2 d. ir jį išdėstyti taip: „mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius, išskyrus jei kaina apskaičiuota pagal sutartyje nustatytus rodiklius“. Šio patikslinimo reikia, nes pasirinkus pieno kainą pagal rodiklius, kaina gali mažėti ir du ir tris kartus iš eilės, kai mažėja su kainos apskaičiavimu susiję pasirinkti rodikliai;

6) Siekiant apsaugoti smulkių ir vidutinių pieno ūkių interesus, siūlome papildyti Projekto 4 str. 8 d. nurodant, kad pieno pirkėjui draudžiama: „nepagrindus kainos mažinimo ir šio pagrindimo nepateikus Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mažinti žalio pieno pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą žalio pieno pirkimo kainą daugiau nei 5 procentiniais punktais, kai sutartyje yra nurodoma, kad pieno kaina yra fiksuota“. Taip pat prašome 9 str. numatyti atsakomybę už tokio draudžiamo veiksmo atlikimą;

7) Siekiant apsaugoti ne tik smulkių ir vidutinių pieno ūkių interesus, bet ir visus žalio pieno pardavėjus siūlome papildyti įstatymo Projekto 4 str. 9 d. nurodant, kad pieno pirkėjui draudžiama: „pieno gamintojams mokėti skirtingą kainą, kai pienas parduodamas pagal tą patį pristatymo būdą. Pirmas būdas kai pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, antras būdas kai pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, trečias būdas kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę“. Laikytina, kad žalio pieno kainos nustatymas pagal konkretų pristatymo būdą būtų socialiai teisingesnis, sumažintų disbalansą tarp atskirų žalio pieno tiekimo grandinės narių bei apsaugotų žalio pieno pardavėjus. Taip pat prašome 9 str. numatyti atsakomybę už tokio draudžiamo veiksmo atlikimą.

Pritarti

 

13

Žemės ūkio rūmai, 2024-03-26.

 

 

 

Žemės ūkio rūmai (toliau – Rūmai) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2758 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas:

1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-241 patvirtintose Pieno supirkimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, jei somatinių ląstelių skaičius yra didesnis kaip 400 tūkst./ml, o bendras bakterijų skaičius yra aukštesnis nei 100 tūkst./ml., tuomet taikoma nuoskaita, tuo tarpu Projekto 2 str. 8 d. sąvokoje priemoka apibrėžta, kad priemoka mokama už kokybės rodiklius, kurie yra aukštesni nei apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 853/2004. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 str. 8 d. nurodant, kad „priemoka – pinigų suma, mokama papildomai už perkamą žemės ūkio ministro nustatytų bazinių sudėties rodiklių pieną, kurio kokybės rodikliai yra aukštesni geresni nei nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus“;

2) Siūlome atsisakyti dviprasmiškos Projekto 3 str. 4 d., kurioje numatyta, kad pieno pirkimo kaina apskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius, kurių rinkinį nustato žemės ūkio ministras, tačiau to paties straipsnio dalyje numatyta, kad sutarties šalys gali remtis ir kitais jų nuomone svarbiais rodikliais pieno kainai nustatyti, kurie nebuvo patvirtinti žemės ūkio ministro. Taigi lieka neaišku ar ministro rodiklių rinkinys privalomas apskaičiuojant pieno kainą ar ne, ar tiesiog tai papildoma informacija tiems kurie nori taikyti ministro nustatytus rodiklius pieno kainai apskaičiuoti;

3) Siekiant stiprinti pieno gamintojų derybines galias bei teisėtus lūkesčius, siūlome numatyti, kad pieno rodiklių rinkiniai (analogiškai kaip priemokų ir priedų mokėjimo sistemos) būtų skelbiama viešai pieno pirkėjo įmonės internetinėje svetainėje ir priežiūros institucijos interneto svetainėje bei atitinkamai už tokios pareigos nevykdymą būtų taikomos sankcijos;

4) Projekto 3 str. 6 d. numatyta, kad pieno pirkėjas su pieno gamintoju gali sutarti dėl priemokų ir priedų mokėjimo sąlygų, tuo tarpu Projekto 3 str. 10 d. numatyta, kad priemokų apskaičiavimas ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka. Atsižvelgiant į prieštaravimus, laikytina, kad priemokos neturėtų būti reguliuojamos žemės ūkio ministro, todėl siūlome patikslinti Projekto 3 str. 10 d. išdėstant: „Priemokų apskaičiavimas bei Nuoskaitų rūšys ir jų taikymas vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka“;

5) Siūlome patikslinti Projekto 4 str. 2 d. numatant, kad „mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius, išskyrus jei kaina apskaičiuota pagal sutartyje nustatytus rodiklius“. Šis patikslinimas reikalingas, kadangi pasirinkus pieno kainą pagal rodiklius, kaina gali mažėti ir du ir tris kartus iš eilės, kai mažėja su kainos apskaičiavimu susiję pasirinkti rodikliai;

6) Siekiant apsaugoti smulkių ir vidutinių pieno ūkių interesus, siūlome papildyti Projekto 4 str. 8 d. nurodant, kad pieno pirkėjui draudžiama: „nepagrindus kainos mažinimo ir šio pagrindimo nepateikus Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mažinti žalio pieno pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą žalio pieno pirkimo kainą daugiau nei 3 procentiniais punktais“. Taip pat siūlome Projekto 9 str. numatyti atsakomybę už tokio draudžiamo veiksmo atlikimą;

7) Siekiant apsaugoti ne tik smulkių ir vidutinių pieno ūkių interesus, bet ir visus žalio pieno pardavėjus siūlome papildyti įstatymo Projekto 4 str. 9 d. nurodant, kad pieno pirkėjui draudžiama: „pieno gamintojams mokėti skirtingą kainą, kai pienas parduodamas pagal tą patį pristatymo būdą. Pirmas būdas kai pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, antras būdas kai pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, trečias būdas kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę“. Laikytina, kad žalio pieno kainos nustatymas pagal konkretų pristatymo būdą būtų socialiai teisingesnis, sumažintų disbalansą tarp atskirų žalio pieno tiekimo grandinės narių bei apsaugotų žalio pieno pardavėjus. Atitinkamai siūlome 9 str. numatyti atsakomybę už tokio draudžiamo veiksmo atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aplinkybes, kad Projektas neatspindi smulkių ir vidutinių Lietuvos žalio karvių pieno gamintojų (ūkininkų) teisėtų interesų, Rūmai siūlo grąžinti Projektą rengėjams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

 

7. Komiteto sprendimas: grąžinti Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2758 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto išvadoje pateiktus žemdirbių organizacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius