Projektas XIVP-1056 (3)

Lietuvos Respublikos

apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo

įstatymas

2022 m.                d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo

Nr. XI-1425 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Nr. XI‑1425 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.

2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tarp asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, moterys 2016 m. sudarė 80 proc., 2017 m. – 77 proc., 2018 m. – 78 proc., 2019 – 77 proc. 2020 m. – 77 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 8 iš 10 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys.

Smurtas artimoje aplinkoje įgauna sunkių, t. y. ne tik fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir gyvybei pavojingų formų, kai yra taikomi prievartinės galios ir kontrolės mechanizmai. Šie mechanizmai dažnai yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens lytimi (pavyzdžiui, pasitelkiant lyčių stereotipus manipuliuojama teisėsaugos sistema, siekiant sumenkinti smurto žalą). Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio normų mūsų visuomenėje. Tik taikant tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones, galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis, užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Būtent dėl to yra tikslinga smurto lyties pagrindu sąvoką įtvirtinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą.

Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka nėra perteklinė. Nors pasiūlymų autoriai teisingai įvardija, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti nukreiptas tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus ir vaikus, tik įvardijus egzistuojančią statistinę disproporciją tarp lyčių bus galima parinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurto artimoje aplinkoje nepageidaujama reiškiniui spręsti ir užkardyti. Būtent tokių – tikslinių – priemonių stoka kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto artimoje aplinkoje masto, kai fiksuojama beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus per metus ir šis skaičius turi tendenciją augti.

Pasiūlymų iniciatoriai teisingai įvardija, kad siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka yra neutrali lyčiai. Tačiau tokia formuluotė pasirinkta ne siekiant po smurto lyties pagrindu sąvoka tariamai „paslėpti“ seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės kategorijas, o pripažinti, jog nuo smurto lyties pagrindu gali nukentėti ir vyrai, jei prieš juos yra smurtaujama dėl įprastai su vyriška lytimi asocijuojamų visuomenės lūkesčių ar stereotipų (pavyzdžiui, kad vyras turi būti fiziškai ir emociškai stiprus, „nepalaužiamas“). Todėl pasiūlymų rengėjų teiginys, jog smurto lyties pagrindu sąvoka yra „akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija“ nėra nei tikslus, nei pagrįstas.

Pasiūlymą įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka taip pat pateikė ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bei įstatymo parengimo ir svarstymo procesuose aktyviai dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos, būtent –  Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Vilniaus moterų namai, taip pat dar įstatymo rengimo procese teikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių  pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

· Seimo narys Petras Gražulis 2022-01-14:

    Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Siekiant efektyvios smurto artimoje aplinkoje pavojų ir smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų apsaugos, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme artimą aplinką būtina apibrėžti kaip kuo įmanoma platesnį artimųjų ryšių spektrą, kuriam būtų taikoma įstatyme įtvirtintų priemonių apsauga. Todėl į įstatyme pateiktą artimos aplinkos apibrėžimą būtina įtraukti tiek partnerystės (kuri gali būti tiek de facto, tiek registruota), tiek kitus artimus ryšius.

Partnersytės teisinis institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja ir tą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs nutarime Nr. KT3-N1/2019: „[...] kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybė taip pat saugo ir globoja motinystę, tėvystę ir vaikystę, atsižvelgiant į objektyvius ir konstituciškai pagrįstus kriterijus negali būti nustatytas diferencijuotas valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas.“

3. Pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pobūdį, dėl šio smurto atsiradusius jo poreikius, taip pat ir individualius poreikius.

4. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

· Seimo narys Petras Gražulis 2022-01-14:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę ar turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir (ar) sutrikdoma jo psichinė sveikata ar normali raida.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Smurto artimoje aplinkoje sąvoka yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje ir per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. Todėl papildomas sąvokos aiškinimas, keitimas ir tikslinimas laikytinas pertekliniu.

5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

6. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, keliantis pagrįstą įtarimą, kad gali panaudoti smurtą artimoje aplinkoje.

7. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo – asmuo, prieš kurį, pagrįstai įtariama, gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje.

8. Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir kuris yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

2 straipsnio pakeitimas

Išbraukti 2 straipsnio 8 dalį:

8. Smurtas lyties pagrindu –  dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

· Seimo narys Petras Gražulis 2022-01-14:

2 str. 8 dalį apskritai išbraukti.

 „Smurtas lyties pagrindu –  dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Dėl Seimo narių  Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymo aukščiau išdėstyti argumentai.

9. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

10. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs akredituotas viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

·     Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15:

1. Pritarta 1 dalies redakcijai, kurią pateikė rengėjai su Teisės departamento pasiūlymu:

„1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“

2. 2 dalį siūloma papildyti žodžiu „giminystės“ ir ją išdėstyti taip:

„2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“

3. 3, 4, 6, 7, 8 dalių nekeisti, palikti rengėjų pateiktas redakcijas.

4. 5 dalies formuluotė dėl mirusio šeimos nario nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pagrindiniam komitetui pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

5. 9 dalis Specializuotas pagalbos centras sąvoka tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/ juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrindiniam komitetui pateiks tikslesnę formuluotę.

6. Pritarta 10 dalies išbraukimui, kaip nesukuriančios jokios naujos teisės normos, o tik teikiančios nuorodas į kitus įstatymus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

 Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (pritartina esmei, 1 dalyje žodis „suaugusiųjų“ keičiamas žodžiu „pilnamečių“, straipsnis papildomas nauja 8 dalimi).

3 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo principai

Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinama, pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – smurtą patyręs asmuo) teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) bendradarbiavimo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, svarbus asmens, šeimos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, ginančių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teises ir interesus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalbos teikimas;

2) dalyvavimo – smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo ir kiti jiems aktualūs klausimai sprendžiami kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir (ar) jų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teises ir interesus, ir specializuotos kompleksinės pagalbos centru;

3) kompleksiškumo – smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojama taip, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys būtų apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, o teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą būtų patenkinti jų poreikiai;

4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, lygias teises dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veikloje;

· Seimo narys Petras Gražulis 2022-01-14:

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 4) punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Lytinės orientacijos sąvoka yra įtvirtinta  apibrėžiant diskriminacijos pagrindus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (2 str. 2 d.). Pasiūlymo autoriai taip pat klaidingai taiko, aiškina ir interpretuoja „lytinės orientacijos“ ir „lytinės tapatybės“ sąvokas.

5) paslaugų pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą ir smurto lyties pagrindu pobūdį;  

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) paslaugų pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą ir smurto lyties pagrindu pobūdį“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

6) prieinamumo ir individualizavimo – apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojamos taip, kad jų prieinamumas būtų užtikrintas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius (įskaitant gebėjimus, socialinę padėtį, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, negalią, socialinę aplinką ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius);

7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu, bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

8) konfidencialumo – specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, institucijos ir įstaigos įpareigojami asmens duomenis, kurie yra  konfidenciali informacija, naudoti tik įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad šie duomenys netaptų žinomi tokios teisės neturintiems asmenims, neatskleisti jų tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, konfidencialios informacijos nenaudoti asmeniniams arba trečiųjų šalių interesams tenkinti, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją reikalauja kompetentingos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys.

II SKYRIUS

INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ FUNKCIJOS, BENDRADARBIAVIMAS. SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS FINANSAVIMAS IR VALDYMAS

4 straipsnis. Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo;

3) priima teisės aktus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas;

4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą;

5) inicijuoja ir finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) inicijuoja ir finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus”

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temomis;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temomis;”

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

7) konkurso būdu finansuoja tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) konkurso būdu finansuoja tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

8) organizuoja bendrus ir specializuotus asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, specializuotus mokymus rengiančioms institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo klausimais organizavimo poreikį ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymo programų;

9) organizuoja statistinių duomenų apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą;

10) rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims.

2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;

·     Seimo nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys, 2021-11-29:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

·     Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui  nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

·     Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„1)užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų teisių lygybę, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, atsakomybių šeimoje pasidalinimą, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

1.Neišbraukti žodžių „įskaitant smurtą lyties pagrindu“. Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

2. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į pasiūlymą ir jį išdėstyti taip:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų teisių lygybę, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, atsakomybių šeimoje pasidalinimą, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

2) koordinuoja pedagoginių darbuotojų kompetencijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse tobulinimą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:

1) užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims;

2) koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, mokymų šiomis temomis veiklą.

4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija organizuoja statistinių duomenų apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – apsaugos nuo smurto orderis) skyrimą, įregistruotas nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje asmenis ir asmenis, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje (nurodomas asmenų skaičius pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą ir analizę.

5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja visuomenės teisinį švietimą nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą neišvengiamumo ir su šių nusikalstamų veikų padarymu susijusių teisinių pasekmių klausimais.

6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės – asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės – asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užtikrina nuteistiesiems, siekiantiems valdyti smurtinio elgesio riziką, skirtų elgesio pataisos programų aprobavimą ir organizavimą nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu.

8. Policija:

1) organizuoja policijos pareigūnų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencijos, jos atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) organizuoja policijos pareigūnų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencijos, jos atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

2) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka neišduoda leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus arba šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis, – iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pabaigos, taip pat asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje,;

3) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio;

4) šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka perduoda teismui nagrinėti skundus dėl policijos pareigūnų sprendimų skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti.

9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra organizuoja prokurorų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra organizuoja mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus prokurorams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais ir Oficialiosios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais ir Oficialiosios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui.

12. Savivaldybių vykdomosios institucijos:

1) organizuoja smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą;

2) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rengia ir įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, pagal kompetenciją ir poreikį prisidėdamos prie šių programų rengimo ir įgyvendinimo;

3) su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais keičiasi informacija apie rengiamus specialistų mokymus ir apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims teikiamas paslaugas;

4) organizuoja socialinių paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir kontroliuoja šių paslaugų kokybę;

5) rengia programas (mokymus), kurių paskirtis – smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius,  arba dalyvauja šias programas (mokymus) rengiant, užtikrina šių programų (mokymų) prieinamumą asmenims, norintiems keisti savo elgesį arba įpareigotiems tai daryti;

6) rengia programas (mokymus) specialistams, savivaldybės vykdomosios institucijos darbuotojams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevenciją, arba dalyvauja šias programas (mokymus) rengiant;

7) tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių (jei jų nėra, – artimiausių savivaldybių teritorijose veikiančių) įstaigų ir organizacijų, teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašą (jame nurodomi juridinių asmenų duomenys: juridinių asmenų pavadinimai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai, teikiamų paslaugų pobūdis, veiklos vykdymo adresas) ir šį sąrašą skelbia Teisės aktų registre ir savivaldybės administracijos interneto svetainėje.

5 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims valdymas ir finansavimas

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Savivaldybių vykdomosios institucijos šias priemones ir projektus turi numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane. Prevencijos priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei tarptautinių programų.

2. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims teikimo veikloms vykdyti skiriamas konkurso būdu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.

6 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, taryba (toliau – Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Tarybą techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2. Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį. Tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.

7 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija

1. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau – Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos, institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nevyriausybinių organizacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių.

2. Komisija nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus, Tarybos pateiktus pasiūlymus, savivaldybės institucijoms ir įstaigoms teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Komisijos nuostatuose nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANČIŲ ASMENŲ APSAUGA

8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

·     Seimo nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys, 2021-11-29:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„1.      Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.“

2. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

·     Seimo nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys, 2021-11-29:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Remiantis iš šio straipsnio 1 dalies sekančia logika, vertinant riziką turi būti nustatyta pakankama rizika orderiui skirti.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

·     Seimo nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys, 2021-11-29:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 48 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus. Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo momentu orderio galiojimo metu.

·     Seimo nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys, 2021-11-29:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas pateiktas ne 8 straipsnio 3 dalies 8 punktui, o 8 straispnio 8 daliai. Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus. Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę (nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti.

5. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio. Apsaugos nuo smurto orderio laikymosi kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.

9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

·     Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-30:

Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1)   laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2)   nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė.

9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (pritariant esmei, atsisakoma pakartotinio rizikos vertinimo, atsižvelgta į TTK pasiūlymą ir redakcines pastabas).

·     Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08:

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1)   laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2)   nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 72 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 84 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 36 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms 120 valandų gali pratęsti iki 12 10 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.

9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

11. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

12. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė.

13. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projekto 8 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK ir Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymą ir redakcines pastabas.

·     Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15:

Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1)   laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2)   nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą.

Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją.

Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.

Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio skyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.

9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:  

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (pritariant esmei, atsižvelgta į redakcines pastabas).

9 straipsnis. Sprendimų dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas

1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja  skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti apylinkės teismui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimas apsaugos nuo smurto orderio vykdymo nesustabdo.

3. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami šie sprendimai:

1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį;

2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį;

3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar  jo neskirti).

4. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, apie skundo gavimą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsdamas informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl to atvejo.

5. Apie priimtus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis ir smurto artimoje aplinkoje patiriančius asmenis informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

·     Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08:

Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus.

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 36 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projekto 9 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą ir redakcines pastabas.

6. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui.

·     Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08 :

Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus.

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 10 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projekto 9 straipsnis patobulintas, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą, Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymą ir redakcines pastabas.

7. Jeigu policijos įstaigos padalinyje per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte numatyto sprendimo priėmimo dienos yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens skundas dėl priimto sprendimo, numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, gautas skundas ne vėliau kaip kitą dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, pateikiant visą turimą informaciją apie įvykį.

8. Apylinkės teisme vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis  gautas skundas turi būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka,  ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

13. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.

·     Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-30:

Pakeisti projekto 9 straipsnį ir  išdėstyti taip:

„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą.

3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą.

5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 

6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui.

8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“.

Komiteto nuomonė - Pritarti Iš dalies.

Komiteto argumentai:

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (atsisakoma pakartotinio rizikos vertinimo).

· Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15:

Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip:

„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą.

2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas.

3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

5. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą.

6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

5 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

6 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui.

7 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas ne vėliau kaip kitą tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

8 5. Skundas, gautas apylinkės teisme, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas dvi darbo dienas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

13. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (pritariant esmei, atsižvelgta į redakcines pastabas).

IV SKYRIUS

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SUBJEKTŲ TEISĖS

10 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisės

1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turi teisę:

1) gauti iš policijos pareigūnų, specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prokurorų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, socialinių paslaugų įstaigų informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą patyrusiems asmenims (juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus), ir teikiamos pagalbos pobūdį;

2) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (jo taikymo pradžią, pabaigą, įpareigojimus smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui) arba apie sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui apsaugos nuo smurto orderis nebuvo skirtas;

3) gauti informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens sulaikymą ir apie jam taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą (sulaikymo datą ir kardomųjų priemonių taikymo laikotarpius);

4) gauti specializuotą kompleksinę pagalbą;

5) gauti socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (laikinas apgyvendinimas ar laikinas apnakvindinimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, jei būtina, suteikiamas nedelsiant bet kuriuo paros metu);

6) būti išklausyti tiesiogiai ar per atstovą;

7) nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;

8) šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ir smurtą patyrę asmenys turi, nesvarbu, ar kompetentingai institucijai pateikė skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, ar nepateikė.

11 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų teisės

Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys turi teisę:

1) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį (apsaugos nuo smurto orderio taikymo pradžią, pabaigą, jame nustatytus įpareigojimus) ir šio sprendimo apskundimo tvarką;

2) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas (juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus), kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos;

3) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

4) teikti paaiškinimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje;

5) gauti socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (laikinas apgyvendinimas ar laikinas apnakvindinimas  smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, jei būtina, suteikiamas nedelsiant bet kuriuo paros metu);

6) šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį.

V SKYRIUS

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANČIŲ ASMENŲ AR SMURTĄ PATYRUSIŲ ASMENŲ APSAUGOS NUO SMURTO IR SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS JIEMS ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis. Teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą

1. Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl  smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, taip pat užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą. Policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jų teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to, ar pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar ne.

2. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo kreipiasi į prokurorą dėl smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenins  perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nustatę vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje faktą, policijos pareigūnai imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).

5. Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jeigu tuo metu žinoma).

6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo kardomosios  priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir taikymo galiojimo laikotarpį).

13 straipsnis. Duomenų perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui

1. Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.

2. Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą. Pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras perduoda, nesvarbu, ar pradedamas, ar nepradedamas ikiteisminis tyrimas.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo specializuotos kompleksinės pagalbos centrui pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Apie  smurtą patyrusį asmenį informuojama policija.

4. Socialinių paslaugų įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioti teritoriniai skyriai, švietimo įstaigos, sužinoję apie smurtą artimoje aplinkoje, privalo apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, o apie smurtą patyrusį asmenį – specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir policiją ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo informuojamas, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, šiam asmeniui pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informacija, nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. Jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra nepilnametis, specializuotam kompleksinės pagalbos centrui perduodami šio nepilnamečio atstovo pagal įstatymą ir jo asmens duomenys (atstovo pagal įstatymą vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, nepilnamečio vardas, pavardė).

5. Policijos pareigūnas arba prokuroras Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nedelsdami informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje arba kuris yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis (nurodo vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).

14 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos organizavimas ir teikimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims

1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi teisę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą pagal asmens individualius ir specialiuosius poreikius.

2. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Jei specializuotos kompleksinės pagalbos centrui trūksta duomenų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu, jis turi teisę kreiptis į informaciją pateikusį subjektą dėl duomenų (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardo ir pavardės, telefono ryšio numerio ar kitų žinomų kontaktinių duomenų) patikslinimo ar pateikimo.

3. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar pilnamečiams smurtą patyrusiems asmenims organizuoja ir teikia taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų individualius ir specialiuosius poreikius. Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems vaikams teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras atlieka šias funkcijas:

1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant dėl smurto artimoje aplinkoje atsiradusius poreikius, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;

2) teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir smurto artimoje aplinkoje atvejų.

3) teikia informaciją, konsultuoja su smurtu artimoje aplinkoje susijusiais klausimais ir (ar) padeda šiuos klausimus spręsti;

4) teikia specializuotą psichologinę ir (ar) teisinę pagalbą;

5) teikia informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir institucijas, kurios gali jas užtikrinti, o kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas arba vaikas tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jei apie šį atvejį nebuvo informuota policija, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, nurodydamas šių juridinių asmenų pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

6) kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas ir jis pats, jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi tiesiogiai į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, nedelsdamas,  ne vėliau kaip kitą darbo dieną po kreipimosi dienos, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis praneša apie galimą vaiko teisių pažeidimą (nurodomas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio ar smurtą patyrusio vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, jei tuo metu žinoma, trumpas įvykio apibūdinimas) policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams; 

7) teikia informaciją apie socialinių paslaugų įstaigas, nurodydamas šių juridinių asmenų pavadinimą, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos vykdymo adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, ir padeda susisiekti su socialinių paslaugų įstaigomis;

8) teikia informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas, nurodydamas šių juridinių asmenų pavadinimą, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, ir padeda su jomis susisiekti;

9) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens prašymu organizuoja jo palydėjimą į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas;

10) smurtą patyrusius asmenis, kurie tiesiogiai kreipiasi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, informuoja apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuo kurio nukentėjo, nurodo kompetentingos institucijos pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

11) teikia smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, kurie tiesiogiai kreipiasi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, informaciją apie ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą ar teismą (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, veiklos vykdymo adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), į kuriuos gali kreiptis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo dėl nusikalstamos veikos ir (ar) kitų su baudžiamuoju procesu susijusių klausimų;

12) teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, siekiančiam įsitraukti į darbo rinką;

13) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens prašymu rengia informaciją policijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams ir (ar) kitoms suinteresuotoms institucijoms apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims (nurodoma asmens vardas, pavardė, gimimo data, suteiktos paslaugos ir jų suteikimo datą);

14) keičiasi su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais, socialinių paslaugų įstaigomis informacija apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir (ar) kitos pagalbos teikimą ar inicijavimą (nurodoma asmens, kuriam teikiama specializuota kompleksinė pagalba, vardas, pavardė, gimimo data, suteikta pagalba ir pagalbos suteikimo data), jeigu kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu gyvena vaikas ir (ar) artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas.

15 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas ir finansavimas

1. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo tikslas – užtikrinti kokybiškos, prieinamos ir efektyvios pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą patyrusiems asmenims teikimą atsižvelgiant į asmens individualius ir specialiuosius poreikius.

2. Specializuotą kompleksinę pagalbą akredituoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

3. Šiame įstatyme numatyta specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

4. Finansavimas skiriamas tik tiems specializuotos pagalbos centrams, kurie turi teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir kurie yra sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga.

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga organizuoja specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti skiriamų lėšų naudojimo sutarčių sudarymą su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga informaciją apie specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančius specializuotos kompleksinės pagalbos centrus skelbia savo interneto svetainėje (nurodoma specializuotos kompleksinės pagalbos centrų pavadinimai, kodai, veiklos vykdymo teritorijų adresai telefono ryšio numeriai ir elektroninio pašto adresai).

16 straipsnis. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas

1. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) siekiančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai; 

3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą ir šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;

4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba  veiklos žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje patirtį;

·     Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-30:

Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį  ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip:

,,1. Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...>

„4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Žr. Komiteto parengtą patobulintą įstatymo projektą (naujas 4 punktas). Numatoma, kad akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali teikti viešasis juridinis asmuo, 2 metų patirties reikalavimą siūloma taikyti ne tik juridiniam asmeniui, bet ir tiesiogiai su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams.

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba  veiklos žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje patirtį;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui. Papildomai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymų iniciatoriai pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekia pašalinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Neatsižvelgdami į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, pasiūlymų iniciatoriai teikia pasiūlymą, kuris siekia mažinti specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.

5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu  patyrusiems asmenims, patirtį;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu  patyrusiems asmenims, patirtį;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui. Papildomai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymų iniciatoriai pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekia pašalinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Neatsižvelgdami į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, pasiūlymų iniciatoriai teikia pasiūlymą, kuris siekia mažinti specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.

6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.

2. Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai ar patvirtintos jų kopijos.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gavimo dienos įvertina, ar siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui).  Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu.

4. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta.

5. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti laikinai sustabdyta ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai nustačius specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimą (pažeidimų) ar neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu įspėjus specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie ketinimą šioje dalyje nustatyta tvarka sustabdyti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir suteikus protingą terminą (ne trumpesnį kaip 7 dienos ir ne ilgesnį kaip 30 dienų) pažeidimams pašalinti.

6. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:

1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;

2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai;

3) specializuotos kompleksinės pagalbos centrui per socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos nustatytą terminą nepašalinus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimo (pažeidimų) ar neatitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. 

7. Pašalinus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimus ar neatitiktį nustatytiems reikalavimams, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą atnaujinama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių pažeidimų ar neatitikties pašalinimo.

8. Sprendimus dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą.

9. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga elektroninio ryšio priemonėmis arba raštu informuoja kitus teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turinčius specializuotus kompleksinės pagalbos centrus ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą  skelbiama socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos interneto svetainėje.

10. Jeigu specializuotos kompleksinės pagalbos centrui buvo perduoti smurto artimoje aplinkoje riziką patiriančio asmens duomenys šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo baigti atlikti ekspertinį smurto artimoje aplinkoje atvejo vertinimą ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis pateikti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis.

11. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, turimus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems jis teikė specializuotą kompleksinę pagalbą, duomenis, vadovaudamasis šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, perduoda artimiausiam specializuotos kompleksinės pagalbos centrui  ir apie tai elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis iš specializuotos kompleksinės pagalbos centro, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių duomenų gavimo, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį apie galimybę toliau gauti specializuotą kompleksinę pagalbą kitame specializuotos kompleksinės pagalbos centre (pateikiama šio specializuotos kompleksinės pagalbos centro telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį).

12. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE

17 straipsnis. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje

1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą atsakomybę.

·     Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15:

 „1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“

Komiteto nuomonė - Pritarti įš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir 2 šio straipsnio dalį, siūloma formuluotė: „1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą atsakomybę.“

2. Asmenys, padarę žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padarę neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiems asmenims Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Atsakomybė už melagingus pranešimus ir šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, melagingai pranešę apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavę smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavę smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo. Lietuvos policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, savivaldybių vykdomosios institucijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos centrai pagal kompetenciją nustato vidaus taisykles, kuriose reglamentuojama institucijų ir įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos teikimo srityse, keitimosi asmens duomenimis, susijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, procedūra, prireikus – ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar kitų susijusių asmenų asmens duomenų rūšys.“

2 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas pereinamuoju laikotarpiu

1. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas pradedamas 2022 m. liepos 1 d. ir vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis vykdomas iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo 2023 m. sausio 1 d. Specializuotą kompleksinę pagalbą akredituoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

2. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai; 

3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą ir šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;

4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus teisių srityje, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

VII skyriaus „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus teisių srityje, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

       Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui. Papildomai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymų iniciatoriai pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekia pašalinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Neatsižvelgdami į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, pasiūlymų iniciatoriai teikia pasiūlymą, kuris siekia mažinti specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.

5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims patirtį;

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims patirtį;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir šių Seimo narių pasiūlymui 1 straipsniui. Papildomai: Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymų iniciatoriai pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekia pašalinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Neatsižvelgdami į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, pasiūlymų iniciatoriai teikia pasiūlymą, kuris siekia mažinti specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.

6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.

3. Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą nuo 2023 m. sausio 1 d. suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.

4. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos įvertina, ar siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 2023 m. sausio 1 d. (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo 2023 m. sausio 1 d., pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu nuo 2023 m. sausio 1 d.

5. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 2023 m. sausio 1 d. galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta.

6. Teisė nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:

1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;

2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai.

7. Sprendimus dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 2023 m. sausio 1 d. ar šios teisės panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui, o kai priimamas sprendimas nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nurodomos tokio sprendimo priežastys).

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2 straipsnis galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir šio įstatymo 2 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos policijos generalinis komisaras, savivaldybių vykdomosios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos iki 2022 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama ir akredituota specializuota kompleksinė pagalba teikiama nuo 2023 m. sausio 1 d.

6. Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, turinčių teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą, siekdama užtikrinti jos prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi teisę skelbti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursus tiksliniams specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims projektams iki 2023 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

·     Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08:

Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

·     Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15:

Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat į teikiamus komiteto siūlymus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

·     Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija:

Įstatymo projekte patikslinti, kokias paslaugas ir informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato teikti smurtautojui, siekiant išvengti smurto artimoje aplinkoje pasikartojimo atvejų.

Siūlymas. Priimant sprendimą siūloma atsižvelgti į  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę ir šiuo metu taikomą algoritmą dėl paslaugų teikimo smurtautojui.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

·     Žmogaus teisių komitetas 2021-12-07:

Pasiūlymai suformuluoti apibendrinus Seimo  kanceliarijos teisės departamento, kitų teisės ekspertų nuomonę, išsakytą klausymuose, NVO, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, kitų valstybės institucijų, Seimo narių nuomones ir pasiūlymus.

Komiteto nuomonė - .

· Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis 2022-01-13:

Žmogaus teisių komitetas siūlo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte (toliau – įstatymo projektas) specifiškai išskirti, jog smurtas artimoje aplinkoje apima ir smurtą lyties pagrindu, o taip pat papildyti įstatymo projektą „smurto lyties pagrindu“ sąvoka, kuri apibrėžiama kaip: „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.“ (2 str. 8d.). Toks teisinis reguliavimas ydingas dėl šių priežasčių:

1. Siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Įstatyme jau yra bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas, įskaitant ir smurtą lyties pagrindu.

2. Nėra aišku, kodėl yra siekiama išskirti būtent smurtą lyties, o ne pvz. rasės, tautybės, ar kurio nors kito socialinio požymio pagrindu.

3. Smurto lyties pagrindu sąvoka, taip kaip ji apibrėžta, yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje. Įstatymas yra teisinis, o ne politinis dokumentas, todėl jame vengtina įtvirtinti ideologines sąvokas.

4. Sąvoka „smurtas lyties pagrindu“ suponuoja, jog aukos lytis yra pagrindinis smurto artimoje aplinkoje motyvas. Metodologine prasme tokia prielaida yra klaidinga. Nors dauguma nukentėjusių asmenų artimoje aplinkoje yra moterys, iš smurto prieš moterį atvejų skaičiaus negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežasties.

5. Smurto reiškinio ir jo priežasčių negalima redukuoti į vieną socialinę teoriją, o ja paremto matymo ir mąstymo užtvirtinti įstatyme. 2006 m. atliktoje JTO Generalinio sekretoriaus giluminėje visų formų smurto prieš moterį studijoje pripažįstama, kad nėra vienos smurto prieš moterį priežasties: „Įvairūs empiriniai ir teoriniai tyrimai sudarė prielaidas atsirasti įvairiems smurto prieš moterį priežasčių aiškinimams. Nors jie ir skiriasi priklausomai nuo to, kokią reikšmę jie suteikia asmeniniams ar socialiniams faktoriams, skatinantiems smurtą prieš moteris, visi daro išvadą, kad jokia pavienė priežastis negali būti pakankama, aiškinant smurto prieš moterį reiškinį. Šis smurtas atsiranda dėl specifinių faktorių individualiame, grupiniame, nacionaliniame ir globaliame lygmenyje konvergencijos.“  (https://www.un.org/womenwatch/daw/vaw/SGstudyvaw.htm)

6. Lietuvoje pagrindiniai socialiniai faktoriai, lemiantys smurtą artimoje aplinkoje yra žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. iš užregistruotų 5815 įtariamų (kaltinamų) smurtautojų beveik pusė (44,5 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė ir net 55,2 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (58 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (22,1 proc.) – pagrindinį, 11,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 8,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.

7.  Sąvokos smurto  lyties pagrindu turinys nėra aiškus ir tuo aspektu, jog Lietuvos įstatymai neapibrėžia  lyties sąvokos. Siūloma „smurto lyties pagrindu“ sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi, ji sukuria prielaidas smurtu dėl lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai asmuo  save priskiria kitai biologinei lyčiai ar įsivaizduojamai lytinei tapatybei. Praktikoje tai gali pasireikšti tuo, kad tėvų nesutikimas su jų paauglės mergaitės įsivaizdavimu jog ji yra berniukas, remiantis šia norma gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties“ tiek pasitelkiant valstybės institucijas.

Pažymėtina, kad šios sąvokos nebuvo pirminiame įstatymo projekte, kurį pateikė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasiūlymas nebuvo svarstytas ir jam nebuvo pritarta papildomuose Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisė komitetuose.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūloma specifinio išskyrimo, jog smurtas artimoje aplinkoje apima ir smurtą lyties pagrindu bei „smurto lyties pagrindu“ sąvokos atsisakyti.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tarp asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, moterys 2016 m. sudarė 80 proc., 2017 m. – 77 proc., 2018 m. – 78 proc., 2019 – 77 proc. 2020 m. – 77 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 8 iš 10 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys.

Smurtas artimoje aplinkoje įgauna sunkių, t. y. ne tik fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir gyvybei pavojingų formų, kai yra taikomi prievartinės galios ir kontrolės mechanizmai. Šie mechanizmai dažnai yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens lytimi (pavyzdžiui, pasitelkiant lyčių stereotipus manipuliuojama teisėsaugos sistema, siekiant sumenkinti smurto žalą). Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio normų mūsų visuomenėje. Tik taikant tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones, galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis, užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Būtent dėl to yra tikslinga smurto lyties pagrindu sąvoką įtvirtinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą.

Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka nėra perteklinė. Nors pasiūlymų autoriai teisingai įvardija, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti nukreiptas tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus ir vaikus, tik įvardijus egzistuojančią statistinę disproporciją tarp lyčių bus galima parinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurto artimoje aplinkoje nepageidaujama reiškiniui spręsti ir užkardyti. Būtent tokių – tikslinių – priemonių stoka kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto artimoje aplinkoje masto, kai fiksuojama beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus per metus ir šis skaičius turi tendenciją augti.

Pasiūlymų iniciatoriai teisingai įvardija, kad siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka yra neutrali lyčiai. Tačiau tokia formuluotė pasirinkta ne siekiant po smurto lyties pagrindu sąvoka tariamai „paslėpti“ seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės kategorijas, o pripažinti, jog nuo smurto lyties pagrindu gali nukentėti ir vyrai, jei prieš juos yra smurtaujama dėl įprastai su vyriška lytimi asocijuojamų visuomenės lūkesčių ar stereotipų (pavyzdžiui, kad vyras turi būti fiziškai ir emociškai stiprus, „nepalaužiamas“). Todėl pasiūlymų rengėjų teiginys, jog smurto lyties pagrindu sąvoka yra „akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija“ nėra nei tikslus, nei pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymų iniciatoriai pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekia pašalinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Neatsižvelgdami į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, pasiūlymų iniciatoriai teikia pasiūlymą, kuris siekia mažinti specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.

Pasiūlymą įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka taip pat pateikė ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bei įstatymo parengimo ir svarstymo procesuose aktyviai dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos, būtent –  Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Vilniaus moterų namai, taip pat dar įstatymo rengimo procese teikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.