Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 200
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame rugsėjo 15 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Kudabos 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šios dienos mūsų posėdį mes pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Kudabos 90-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Tylos minute pagerbkime signataro atminimą.
Tylos minutė
Kviečiu į tribūną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Šimėną pasidalinti mintimis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Česlovą Kudabą. Prašau.
J. ŠIMĖNAS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiami mano kolegos signatarai, svečiai, šiandien noriu pasidalinti mintimis apie iškilų žmogų, davusį Lietuvai, padariusį dėl Lietuvos didelius darbus, profesorių Česlovą Kudabą. Šiemet vienam XX amžiaus riteriui Česlovui Kudabai būtų sukakę 90 metų, deja, jis pasitraukė iš šio pasaulio per pačią brandą, eidamas 61-uosius. Profesorius Česlovas Kudaba išgyveno sudėtingą laikotarpį, pilną įvairiausių pasikeitimų – nuo lenkų valdomo Naručio krašto iki vokiečių ir rusų okupacijos, galiausiai iki nepriklausomos Lietuvos atstatymo.
Česlovas 1932 m. liepos 24 d. gimė Prano ir Juzefos Kudabų šeimoje Pastovių rajone, netoli Naručio ežero (dabar ši vietovė priklauso Baltarusijai), nors jo pase parašyta, kad jis 1934 metais gimė Ignalinos rajone, Tverečiaus valsčiuje, Vaiciekavo kaime. Pats Česlovas Kudaba yra sakęs, kad tėvas, pavėluotai pradėjęs jį leisti į mokyklą, specialiai pora metų jį pajaunino – anais laikais tai būdavo dažnas atvejis. Česlovo tėvas Pranas Kudaba gimė 1906 metais, jis lietuvis, motina Juzefa Masčionytė-Kudabienė kilusi iš mišrios gudų ir lietuvių šeimos. Šeimoje dar augo sesuo Zuzana, gimusi 1936 metais, ir brolis Tadas, gimęs 1938 metais. Česlovo tėvai savo žemės beveik neturėjo, todėl šeima gyveno skurdžiai, beveik kas antrus metus kraustydavosi gyventi vis į kitą vietą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Česlovo Kudabos gimtine tapo Baltarusija, tad Kudabų šeima nusprendė persikelti į Lietuvą, į Vaiciekavo kaimą, kur Česlovo senelis valdė dešimtinę. Česlovo tėvai buvo giliai tikintys ir labai sąžiningi žmonės. Kaip prisimena to meto amžininkai, motina buvo gera pasakorė, o tėvas apsišvietęs, mokėjo skaityti.
Česlovas 1940 metais pradėjo mokytis Bobėnų pradžios mokykloje, bet prasidėjus karui mokslai nutrūko, juos atnaujino tik 1944 metais. Pats Česlovas Kudaba pasakojo, kad kartą bendramoksliai, norėdami jį pažeminti, pavadino jį gudu. Tai suteikė Česlovui tik daugiau užsispyrimo ir jis per dvejus metus baigė keturias klases. 1947 metais Česlovas Kudaba įstojo į Tverečiaus progimnaziją ir ją baigė 1950 metais.
O kas toliau? Nors Česlovas išsiskyrė iš kitų savo gabumais ir troško toliau mokytis, tačiau nebuvo iš ko. Kudabų šeimai ranką ištiesė tėvo brolis Antanas, priėmęs Česlovą gyventi į savo šeimą Švenčionėliuose ir išleidęs mokytis į Švenčionėlių mokytojų seminariją. Ją tuometinė valdžia po metų perkėlė iš Švenčionių į Švenčionėlius ir pervadino pedagogine mokykla. Dėdė Antanas Švenčionėliuose dirbo geležinkelio iešmininku, tad, kaip prisimena pats Česlovas, į seminariją jis ėjo avėdamas dėdės geležinkelininko batais, dėvėdamas milinę, kitus uniforminius drabužius. Vėliau padėkos laiške savo dėdei Česlovas Kudaba rašė: „Neturtingoje tavo pastogėje gavau gražiausias vyriškumo pamokas, kurioms lygių gyvenime neturėjau. Juo labiau tolsta tos mano dienos, eina metai, juo tos dovanos didesnės ir brangesnės.“
Baigęs Švenčionėlių pedagoginę mokyklą, 1954 metais Česlovas Kudaba įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. O čia atsivėrė neaprėpiama pažinimo platybė. Čia jis ne tik susipažino su aspirantais, dėstytojais, profesūra, bet ir greitai tapo jų pasekėju ir bendraautoriumi. Čia prasidėjo žygeivystė, kraštotyrinė veikla.
1959 metais Česlovas Kudaba baigė Vilniaus universitetą, įgijo geografo specialybę ir liko dirbti Gamtos mokslų fakultete, o po septynerių metų intensyvios pedagoginės veiklos, daugybės ekspedicijų, paieškų ir tyrimų apgynė daktaro disertaciją.
Ekspedicijos praktikos darbai su studentais, gyvenimas ir darbas gamtoje, žygiai parodo tikrąjį žmogaus veidą. Augęs varge, sunkiai dirbęs Česlovas Kudaba buvo stiprus, ištvermingas ir užsigrūdinęs, mėgo visus žemės darbus, ypač mėgo keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Jam nieko nereiškė per dieną nukulniuoti 20–30 kilometrų, nesvarbu, dargana ar karštis.
Pasak docento Eduardo Červinsko, Česlovas Kudaba labai brangino laiką sakydamas: „Yra šiandien, rytoj nebus. Gyvenu ir turiu dirbti šiandien, o rytoj gal jau manęs ir tavęs nebebus.“ Jau būdamas pripažintas mokslininkas, profesorius Česlovas Kudaba rašė: „Gerai, kad buvo vasaros, nakvotos ne namuose, valgyta, avėta svetur, anksti kelta, nesava dirbta, gyventa klebonijoje, prie altoriaus klūpota, dalgį, arklą valdyti išmokta, kad be tėvo arklį įsikinkius daug kartų verkta, bet paties kinkyta, kad į mokyklą niekas nevedė už rankos, kad į Tverečių, į Švenčionėlius, į Vilnių kelias paties suieškotas buvo. Viskas gerai.“
Apie darbą universitete reikėtų skirti atskirą laiką. Tik priminsiu, kad universitete Česlovas Kudaba dėstė 32-jų disciplinų paskaitas. Svarbiausia mokslo darbų sritis – Lietuvos ledyninis reljefas. Šia tema yra parašęs abi disertacijas, paskelbęs monografiją, apie 100 mokslinių straipsnių. Visą laiką domėjosi gamtos apsauga, kultūros istorija, kraštotyra.
Norėčiau paminėti vieną epizodą iš savo patirties. Mokydamasis Vilniaus universitete, studijavau klasikinę geologiją. Kartą (…) studentų mokslinėje konferencijoje buvau dviejų profesorių ginčo apie kvartero glacialinių darinių facijinę sudėtį liudininkas. Mano vadovas docentas Petras Vaitiekūnas rėmėsi vienais tyrimais, o profesorius Česlovas Kudaba – kitais ir, rodėsi, abu buvo teisūs. Man ypatingą įspūdį paliko tai, kad po karštos diskusijos jie padavė vienas kitam ranką sakydami: „Ačiū, kolega, kitą kartą norėčiau išgirsti stipresnių argumentų. Linkiu sėkmės!“
1968–1993 metais Česlovas Kudaba buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Buvo aktyvus Lietuvos ir Vilniaus gamtos apsaugos draugijų tarybų narys, Kraštotyros draugijos centro tarybos narys ir Vilniaus miesto skyriaus vadovas, Martyno Mažvydo knygos bičiulių draugijos vadovas ir siela. Gamtos bei kultūros klausimais skaitė paskaitas „Žinijos“ draugijoje, keletą metų vadovavo šios draugijos mokslų apie žemę respublikinei tarybai. 1984 metais už mokslinius darbus tiriant ledyninį Lietuvos reljefą jam paskirta valstybinė premija. 1987 metais išrinktas Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininku.
Ir taip atėjo Sąjūdis. Universiteto profesorius, mokslininkas, visuomenės veikėjas, gamtos ir kultūros tyrėjas ir mylėtojas – tai jį ir atvedė į Sąjūdį. Tiesa, jis nemėgo politikuoti, tačiau jo asmeninis gyvenimas ir veikla ir buvo tikroji politika. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rinkimus Česlovas Kudaba buvo išrinktas šios grupės nariu.
Sąjūdžio veiklą Česlovas Kudaba iš pradžių matė ne kaip politinę, o kaip kultūrinę. 1989 metais Česlovas Kudaba rašė, kad politika be kultūros ir doros yra baisi, dar prisimindamas, kad jeigu neįvertinsime doros, neprasminga bus ir mūsų visų ateitis. Per Sąjūdžio metus profesorius Česlovas Kudaba pasineria į visuomeninę veiklą, dalyvauja „Žemynos“ klubo akcijose, daugybėje mitingų, Sąjūdžio organizuojamose organizacinėse struktūrose. Česlovo Kudabos intelektas, profesionalumas, paprastumas sutraukdavo minias bendražygių.
1989 metų spalio mėnesį vykusiame Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Česlovas Kudaba išrenkamas Sąjūdžio Seimo nariu ir Sąjūdžio tarybos nariu. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Česlovas Kudaba su kitais įžymiais Lietuvos žmonėmis pasirašė Gotlando komunikatą. 1990 m. vasario 24 d. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Ignalinos rinkiminėje apygardoje Nr.107. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.
Apie nepriklausomybės atstatymą Česlovas Kudaba rašė: „Lietuvos nepriklausomybės gynime yra nepaprasta – laimėta nepaklusnumo, nesmurtinio pasipriešinimo būdu. Gintasi neprievartos ir teisumo, ištvermės jėga. Per visą šį kovos laikotarpį aukos tik mūsų pusėje. Keršto nebuvo. Ir, Dieve duok, tenebūna. Žmogus tobulas, bet nuopuolio atveju baisus, atgrasus. To išvengti nelengva. Juk matome, kas darosi įvairiose pasaulio šalyse. Tad šis mūsų nepriklausomybės apgynimo aktas didžiausia moralinė vertybė ir viltis ateičiai.“
Nuo 1990 m. kovo 20 d. Česlovas Kudaba dirbo nuolatinėje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje. 1990 m. kovo 20 d. paskirtas į Rytų Lietuvos problemų laikinąją komisiją. Kai Seimo darbas tapo tiktai politiniu, Česlovas Kudaba nejautė didelio pasitenkinimo, nors jo gyvenimiška ir profesinė patirtis jam kuždėdavo viena, politinės diskusijos dažnai pasisukdavo į kita, todėl iškalbusis profesorius pasirinkdavo tylą. Jam, kaip ir daugeliui to meto žmonių, buvo sunku keisti nusistovėjusią gyvenseną, ypač ilgai abejojo dėl Žemės reformos įstatymo. 1990 metų balandžio mėnesį Česlovas Kudaba rašė: „Man ypač nelengva čia, nesu gi politikas, patekau aš čia netyčia, todėl vargstu. Traukia mane mano laukai, toliai, studentai, o ir vienatvė. Koks laimingas buvau, kai vaikščiojau vienas, bendravau su savo negyvėliais kalneliais, su jais lengviau nei su žmonėmis. Taip tvirta, pastovu, daug paslapties ir bent aišku, kad taip, o ne kitaip.“
Būdamas Seimo nariu Česlovas Kudaba niekaip negalėjo užmiršti kelio į Gamtos mokslų fakultetą. Priminsiu, kad man tapus Gamtos apsaugos komiteto pirmininku, jausdamas politinės patirties stoką, ne kartą bandžiau kalbinti profesorių Česlovą Kudabą imtis komiteto pirmininko atsakomybės, bet visada sulaukdavau to paties atsakymo: „Mielas kolega, čia ne man, aš geriau einu pas savo studentus.“ Ta jo nostalgija universitetui atsispindi ir jo knygose: „Kas turėtų būti man, mums didžiausias rūpestis, pareiga? Vaikai ir anūkai. Tai skola. Anūkai mano skola. Aš, mes gi kiek mažai apie juos galvojame, darome. Tai skola. Tad ar išties kuriame Lietuvos ateitį? Praeis dar kiek laiko, ir mes – vieni ir kiti, ir iš kairės, ir iš dešinės – lyg iš didelio ilgo mitingo sugrįšime namo. Visada juk sugrįžtame į savo vietą, tikrą gyvenimo būvį, sugrįšime nei vieni geresni, nei kiti blogesni, kad tik visi sugrįžtume. Nelengva bus palinkti prie paliktų vagų ar rankraščių, nelabai aišku, nuo ko pradėti. Juo vėliau, juo sunkiau. Jau reikalas verčia dabar, dabar, šį vakarą, ryto nelaukus grįžti ir dirbti, nesgi niekas kitas nieko veltui neduos. Gal tai ir bus tikras sukrėtimas, atrodo, be šito žmogus nesupranta poreikio dirbti. Ateitis čia, Lietuvoje, bus sukurta darbu.“
1993 metais Česlovas Kudaba užgeso Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse. Česlovas Kudaba paliko didžiulį palikimą. Be to, kad jis paliko žmoną, dukrą, sūnų, anūkus, jis paskelbė daugiau nei tūkstantį mokslinių publicistinių straipsnių geografijos, aplinkosaugos, kraštotyros ir kultūros klausimais. Parašė 15 knygų, su bendradarbiais parengė daugiau nei 30 atskirų leidinių. Jo vardu pavadinta Česlovo Kudabos premija, respublikinis moksleivių Česlovo Kudabos geografijos konkursas, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla, gatvė Vilniuje.
2005 metais Česlovas Kudaba apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu, taip pat apdovanotas Jono Basanavičiaus premija už dalyvavimą rengiant medžiagą, ruošiant kraštotyros monografijų ciklą, po mirties paskirta valstybinė Vinco Kudirkos premija už knygą „Septyni keliai iš Varnių“, Valdo Adamkaus premija už didelius darbus Lietuvos gamtos apsaugai, Miko ir Kipro Petrauskų premija už straipsnius apie Ignalinos kraštą. Svarstydamas apie valstybę, jis rašė: „Kas turėtų būti mums didžiausias rūpestis, pareiga?“
Romualdas Norkus knygoje „Pėsčiojo riterio dalia“ („Nerimas kelyje su pamokymais pačiam sau“), cituodamas profesorių Česlovą Kudabą, rašė: „Mes dabar bažnytiškai kartojame: meilė, meilė. Tai didelė dvasios pasaulio vertybė. Bet jei netelpa joje tiesa, reiklumas sau ir dar sykį tiesa?.. Juk tiesos sakymas ir yra dieviškumo apsireiškimas. Suprantama, jei tiesa tikima, ji pasirenkama, neveidmainiaujama ir nespekuliuojama. Net nusikaltusiojo pripažinta: jo pasakyta tiesa nenustoja didžios vertės.“
Šviesa, gėris ir pagarba gaubia profesoriaus Česlovo Kudabos atminimą, nes jo darbai ir idealistinis požiūris į žmogų, aplinką ir tautą – išliekanti vertybė mums ir ateities kartoms. Kiekvienas mūsų mylime savo kraštą, bet mylėti Lietuvą, kaip jis mylėjo, reta. Tie, kuriems teko laimė pažinti Česlovą Kudabą, girdėti jį kalbantis su kaimo žmonėmis, bendraujant mokyklose su vaikais, dalijantis žiniomis apie kiekvieną miestą, miestelį ar gamtos kampelį, žino, kad tai buvo širdies balsas, šaukiantis: pažinkite, mylėkite, branginkite, nes tai mūsų visų gyvenimo turtas. Šis balsas skamba iš jo žodžių, raštų, knygos.
Ačiū tau, Česlovai, kad savo pavyzdžiu padėjai mums mylėti Lietuvą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju signatarui J. Šimėnui, minėjime dalyvavusiems pirmajam atkurtos valstybės vadovui profesoriui V. Landsbergiui, Nepriklausomybės Akto signatarams, visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, ir skelbiu minėjimą baigtą.
10.22 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės tvirtinimo, norėčiau informuoti, kad esame gavę kolegos V. Valkiūno teikimą dėl jungimosi į Darbo partijos frakciją bei Darbo partijos frakcijos seniūno informaciją, kad ši frakcija priima V. Valkiūną į savo gretas. Tai sveikiname Darbo partijos frakciją su tokiu padidėjimu. (Plojimai)
10.23 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. rugsėjo 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Šia džiugia nuotaika judame prie darbotvarkės tvirtinimo. Tai yra darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas.
Pirmasis prie mikrofono atsistojo P. Gražulis. Pasiūlymai dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (LRF*). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu prašau įtraukti rezoliucijos projektą Nr. XIVP-1984, kreipimąsi į Prokuratūrą, STT ir FNTT dėl viešojo intereso gynimo kylant elektros energijos kainoms. Premjerė čia stovėdama iš Seimo tribūnos aiškiai pasakė, kad reikia kreiptis ir parems. Tai aš tikiu, kad visi konservatoriai paklausys premjerės ir visi balsuos už.
PIRMININKĖ. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai gaila, kad reikia komentuoti P. Gražulio kalbas, bet aš sakiau P. Gražuliui, kad jeigu jis nori kreiptis ir mato tam reikalą, tikrai gali tą padaryti. Tai kad būtų dėl protokolo tiksliai pasakyta, ką aš pasakiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti 2-2 klausimą ir projektą Nr. XIVP-1909 iš darbotvarkės dėl Elektros energetikos įstatymo.
PIRMININKĖ. Elektros energetikos įstatymą ir lydimuosius, ar ne?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom, A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu taip pat prašymas iš vakarinės darbotvarkės visus energetikos projektus, kurie nėra išbraukti, perkelti į rytinę ir galbūt apsvarstyti galimybę Vyriausybės posėdį rengti pusvalandžio trukmės, o jeigu ir tai užtruktų šiek tiek ilgiau, pietų pertraukos metu galima toliau pratęsti posėdį. Prašymas frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas dalykas, manau, būtų galima pritarti, ką paprašė kolega A. Nekrošius, tai yra perkelti visus energetikos projektus į vieną vietą ir apsiriboti Vyriausybės pusvalandžiu. Savo ruožtu noriu prašyti ištaisyti gal vieną savo tam tikrą klaidą. Kadangi Vyriausybės energetiniame pakete formuodamas darbotvarkę aš praleidau vieną projektą, tai yra projektą Nr. XIVP-2005 dėl mokestinės lengvatos šilumai, prašyčiau frakcijos vardu galbūt įrašytį į rezervą ir tada pagal situaciją darbotvarkėje Vyriausybės atstovai taip pat galėtų pateikti.
PIRMININKĖ. Projektą Nr. XIVP-2005?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš suprantu gerbiamo A. Nekrošiaus argumentus, bet, kolegos, mes Seniūnų sueigoje šiandien ryte visiškai gražiai, draugiškai susitarėme ir dėl šios dienos darbotvarkės, ir dėl ateinančios savaitės. Viskas yra kontekste. Tad dirbkime taip, kaip pasitvirtinome. Žinoma, pritariu gerbiamam Jurgiui dėl įrašymo, bet siūlyčiau nekeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pasiūlymai yra gauti. Esame gavę P. Gražulio prašymą dėl dviejų rezoliucijų įtraukimo į šios dienos darbotvarkę. Pirmoji yra projektas Nr. XIVP-1999 ir antroji – projektas Nr. XIVP-1984(2) dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Apsispręskime iš pradžių dėl pirmosios – projekto Nr. XIVP-1999.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, siūlau tik antrą variantą, gerai?
PIRMININKĖ. Užteks antro, puiku. Tuomet apsisprendžia Seimas dėl Seimo rezoliucijos „Dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl elektros kainos situacijos Lietuvoje“ projekto Nr. XIVP-1984. Kas pritariate Seimo nario siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 47, prieš – 56, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – K. Vilkausko pasiūlymas frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-2 klausimą – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Pasiūlymui pritarta. Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2.
A. Nekrošiaus pasiūlymas perkelti visus Elektros energetikos įstatymus į rytinį Seimo posėdį. Aš atkreipčiau dėmesį, kad Seniūnų sueigoje tokių pasiūlymų nebuvo gauta, bet kadangi toks pasiūlymas yra, ką gi, balsuojame. Kas pritariate siūlymui perkelti į rytinę darbotvarkę, balsuojate už. Bendru sutarimu galime? Gerai. Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
Kitas – J. Razmos pasiūlymas įtraukti į šios dienos darbotvarkę Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2005. Ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Ir viskas, daugiau pasiūlymų neturime. Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Prieš tai dar atkreipiu dėmesį, noriu atsiklausti, ar galime iš rezervinių išbraukti du įstatymų projektus? Jie buvo susiję su V. Valkiūno pozicija, jai pasikeitus, natūralu, jie netenka aktualumo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. (Balsas salėje) O, P. Gražulis nesutinka. Gerai, kolegos, pabalsuokime dėl darbotvarkės.
Balsavo 118: už – 114, prieš – 1, susilaikė 3. Darbotvarkei pritarta.
P. Gražulis norėtų replikuoti.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, jeigu dėl elektros kainų kilimo nebūtų korupcijos apraiškų, matyt, ir patys valdantieji būtų suinteresuoti, kad prokuratūra išsiaiškintų ir duotų atsakymą. Bet kadangi balsuoja prieš, akivaizdu, matyt, yra daug neskaidrių dalykų, tam tikra grupuotė lobsta gyventojų ir verslo sąskaita teikdami aukštas elektros kainas.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pirmą kartą sutinku su P. Gražuliu – iš tikrųjų ta grupuotė sėdi Kremliuje. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. (Balsai salėje)
10.32 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamą viceministrę. Ir taip pat prašau pristatyti lydimuosius.
I. ŽILIENĖ. Labas rytas, Seimo nariai, gerbiama Seimo Pirmininke. Šiandien pristatome įstatymų pakeitimus, susijusius su trečiojo liberalizavimo etapo atidėjimu. Taigi įstatymų projektai parengti reaguojant į elektros rinkoje susidariusią situaciją. Tai yra į šių metų liepos mėnesį prasidėjusį reikšmingą elektros kainų augimą taip pat ir didmeninėse rinkose bei rugpjūčio mėnesio įvykius Lietuvos elektros rinkoje, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės „Perlas energija“ veiklos nutraukimu.
Įstatymo projekto tikslas – pailginti elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo terminą ir numatyti, kad visuomeninio tiekimo paslauga trečiojo etapo buitiniams vartotojams bus tiekiama iki 2026 m. sausio 1 d., o ne iki 2023 m. sausio 1 d., kaip yra numatyta galiojančiame įstatyme.
Taip pat teikiamais įstatymų pakeitimais siūlome galimybę trečiojo etapo vartotojams per ilgesnį laikotarpį nuspręsti, kada pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų. Ši vartotojų grupė suvartoja apie 20 % buitinių vartotojų Lietuvoje suvartojamos elektros. Tačiau šiuo metu beveik 50 % trečiojo liberalizavimo etapo vartotojų jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Priėmus šiuos pakeitimus, trečiojo etapo vartotojai iki 2026 metų galės bet kuriuo metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tie, kurie jau yra pasirinkę, bet kuriuo metu galės grįžti prie visuomeninio tiekimo.
Taip pat kiti įstatymų projektų pakeitimai ir su jais susijusi informacija. Dėl vartotojų informavimo. Nustatoma, kad visi trečiojo etapo vartotojai, tiek pasirinkę, tiek nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo, bus papildomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą. Trečiojo etapo vartotojai turi teisę iki 2025 m. gruodžio 31 d. gauti elektros energiją visuomenine elektros kaina iš visuomeninio tiekėjo ir turi pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją, jei dar nepasirinko.
Taip pat atsižvelgiant į elektros energijos rinkos liberalizavimo trečiojo etapo atidėjimą tikslinamos kitų dviejų Elektros energetikos įstatymo projektų pakeitimo nuostatos. Siūlomais pakeitimais bus sudaryta galimybė elektros energijos rinkos liberalizavimo trečiojo etapo buitiniams vartotojams per ilgesnį laikotarpį nuspręsti, kada pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Prašome Seimo svarstyti įstatymų projektus skubos tvarka.
Galėčiau pateikti keletą žingsnių, ką galėtų ir kokią teisę turi vartotojai šiandien, kokius veiksmus jie turėtų atlikti, jeigu būtų galima. Elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo buitiniai vartotojai, jei jie dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, galės: jei pageidauja, šiuo metu nieko nedaryti, tai yra iki 2026 m. sausio 1 d. naudotis visuomeninio tiekimo paslauga, ir iki 2025 metų gruodžio pabaigos sudaryti sutartį su nepriklausomu tiekėju. Kaip minėjau, beveik 50 % tokių vartotojų jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Taip pat tie, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, bet kada galės grįžti į visuomeninį tiekimą, tačiau įsivertinę sutarčių nutraukimo sąlygas. Tie vartotojai, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, galės apsispręsti nieko nedaryti, naudotis turima sutartimi su nepriklausomu tiekėju, jeigu to pageidauja, taip pat nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju, įsivertinę sutarčių nutraukimo sąlygas, ir grįžti į visuomeninį tiekimą iki 2025 metų gruodžio. Taip pat trečiojo etapo vartotojai turi teisę grįžti į visuomeninį tiekimą. Nei galiojančiame Elektros energetikos įstatyme, nei teikiamame Elektros energetikos įstatymo projekte nėra jokių ribojimų, kad vartotojas, jei jo liberalizavimo etapas dar nepasibaigęs, negalėtų migruoti, todėl sutarčių nutraukimas ir grįžimas į visuomeninį tiekimą yra leidžiamas.
Taip pat dar norėčiau paminėti antrojo liberalizavimo etapo vartotojų sutaupymus. Rugpjūčio mėnesio Energijos skirstymo operatoriaus duomenimis, 87 % visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą mokėjo pigiau, nei nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be valstybės dalinės subsidijos. Remiantis apibendrintais nepriklausomo elektros tiekėjo duomenimis, pirmojo liberalizavimo etapo vartotojai už suvartotą elektrą mokėjo vidutiniškai po 17 centų už kilovatvalandę, antrojo etapo – po 25 centus už kilovatvalandę be valstybės subsidijos, tai yra beveik 50 % klientų fiksuotos kainos yra žemesnės, negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija, tai yra 24 centrai, tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. Tai reiškia, kad beveik 1 mln. Lietuvos buitinių vartotojų sudarę ilgalaikes elektros tiekimo sutartis šiuo metu elektrą perka žemesne nei rinkos kaina. Priminsiu, kad rugpjūčio mėnesio didmeninė elektros energijos kaina, susiformavusi Lietuvos NPS prekybos zonoje, buvo 58 centai su PVM, neskaičiuojant skirstymo sistemos operatoriaus, perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, VIAPʼo sąnaudų ir kitų dedamųjų, kurias nustato reguliuotojas. Todėl sprendimas neatidėti antrojo etapo anaiptol nėra laikytinas klaida, kadangi vartotojai jau šiandien gauna finansinę naudą. Ačiū. Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų užsirašė klausti 18 Seimo narių. Primenu, kolegos, kad klausti yra skirta 10 minučių. Pirmas klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš manau, kad pasiūlymai sulauks pritarimo Seime, manau, kad suprantame, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių reikia atidėti paskutinį liberalizavimo etapą, gerai, kad jūs numatote ir žmones konkrečiai informuoti apie tą situaciją. Bet aš norėčiau paklausti, kadangi diskutuojame apie kur kas daugiau problemų, susijusių su dabar įvykdytu elektros rinkos liberalizavimu, norėčiau paklausti, kokius dar projektus kokioms problemoms spręsti Vyriausybėje rengiate ir gal galite pasakyti, kada maždaug mes tų projektų sulauksime?
I. ŽILIENĖ. Šiuo metu Energetikos ministerija vėl rengia visą paketą elektros energijos ir energetikos įstatymų projektų, jie būtų susiję su griežtesne nepriklausomų tiekėjų kontrole, taip pat su licencijavimo pokyčiais, taip pat numatysime dar papildomų galių, teisių ir pareigų reguliuotojui, kad irgi būtų galima prižiūrėti nepriklausomų tiekėjų veiklą. Planuojame paimti analogą iš Turizmo įstatymo ir pritaikyti labai panašų modelį, būtų nustatyta pareiga reguliuotojui sekti ir kontroliuoti nepriklausomų tiekėjų veiklą. Taip pat planuojama turėti tam tikrus nepriklausomų tiekėjų garantus, finansinius garantus, jie būtų įvertinami pagal turimą abonentų ir pajamų dydį. Šitie pakeitimai turėtų būti pateikti Seimui iki spalio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama viceministre, tikrai galime pasidžiaugti šiuo projektu ir lydimaisiais, nes pagaliau buvo įsiklausyta į opozicijos siūlymus, jau gana senus. Turbūt, jeigu gerai pamenu, kokius tris ar keturis kartus buvo panašūs siūlymai, kad reikėtų atidėti liberalizavimą, tiek antrojo, tiek pagaliau ir trečiojo etapo. Lieka tik pasidžiaugti, kad ministras įsiklausė ir pagaliau tam ryžosi.
O mano klausimas būtų dėl tų 25 % vadinamosios baudos. Kokia būtų jūsų nuomonė? Galbūt reikėtų irgi apsvarstyti, galbūt nereikėtų spausti vartotojų trečiajame etape, kad nebūtų taikomas 25 % antkainis ir kad vartotojai, matydami realią konkurenciją, nors, aišku, dabar sunku kalbėti apie realią konkurenciją, kai 70 % rinkos užima vienas tiekėjas, bet, tarkime, jeigu vis dėlto atsirastų ta konkurencija…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). …patys vartotojai tiesiog pasirinktų savo nuožiūra, nespaudžiami?
I. ŽILIENĖ. Ačiū už klausimą. Visų pirma garantinio tiekimo esmė yra tai, kad vartotojas, kai jis neturi jokių galimybių, neliktų be elektros nė 1 sekundės, nė 1 valandos. Garantinį tiekimą atlieka energijos skirstymo operatorius, kur yra skirstomųjų tinklų, tai yra infrastruktūros operatorius. Jo pagrindinė pareiga yra užtikrinti, kad visi gyventojai, verslas turėtų saugų, patikimą elektros energijos skirstomąjį tinklą, kad būtų laiku atliekamos investicijos, kad būtų galima pakankamai atsinaujinančios energijos instaliuoti, kad nebūtų įtampos kryčių ir kad būtų visa tai, kas užtikrina, kad mums kiekvieną sekundę būtų tinkamai tiekiama elektra. Taigi esmė yra tai, kad kiekvieną sekundę būtų tiekiama elektra vartotojui.
Tiekimo veikla. Šiandien ją atlieka kita įmonė, tai yra „Ignitis“ arba nepriklausomi tiekėjai, jie užsiima tiekimo veikla ir jie nėra susiję su infrastruktūros priežiūra, su investicijomis į infrastruktūrą.
Dabar kalbant apie koeficientą, koeficientas 1,25 buvo nustatytas atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, nes vis dėlto tai yra kaip paskutinė priemonė, kai vartotojas neturi jokio pasirinkimo. Vis dėlto elektros energijos tiekimas šiandien yra viena iš pagrindinių paslaugų, nes neveikia nei finansinis sektorius, nei internetas, nei kitos svarbiausios paslaugos.
Taip pat dėl koeficiento dydžio. Vis dėlto kaip jis yra nustatomas? Garantinio tiekimo kaina yra skaičiuojama pagal praėjusio mėnesio biržos vidutinę mėnesinę kainą, o ji yra nustatoma biržoje pagal tolygų kiekvienos valandos suvartojimą, tai yra nėra atsižvelgiama į tai, kad piko valandomis yra daugiau suvartojama, ne piko metu suvartojama mažiau, o ESO elektros energiją perka biržoje prieš dieną, kai kainų skirtumas yra didelis. Taigi koeficientas 25 taip pat padengia didžiąją dalį skirstymo sistemos operatoriaus sąnaudų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiama viceministre, mes jums nuolat kartojame: netęskite rinkos liberalizavimo. Pusę metų buvo atidėta, po to vėl prasidėjo tas chaosas. Kai tauta jau negali ištverti, tada jūs bandote tą liberalizavimo etapą nukelti trejiems metams. Tačiau nė viena valstybė nevarė botagu ir lazda savo žmonių į laisvąją rinką, tik sovietų laikais į šviesų rytojų žmonės buvo taip varomi.
Mano klausimas būtų toks: kodėl jūs sakote netiesą, gerbiamoji viceministre, kad išlošė liberalizavimo pirmojo, antrojo etapo vartotojai, turėdami mažesnę kainą? „Perlas“ dėl tų mažesnių kainų atidavė savo milijonus, tai „Ignitis“, nepriklausomas tiekėjas, turintis keturis kartus daugiau vartotojų, kieno sąskaita apmokės tą skirtumą? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas.
I. ŽILIENĖ. Dar primenu, kad apskritai visas liberalizavimo procesas buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime ir tikrai buvo sulaukta labai didelio palaikymo. Visos sąlygos liberalizavimui taip pat buvo sudėliotos praėjusios kadencijos Seime ir tikrai irgi buvo labai didžiulis palaikymas. Taip pat nepriklausomų tiekėjų veiklos sušvelninimas taip pat buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime 2017 metais. Tai yra visa eiga veiksmų, kurie jau buvo patvirtinti. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva iš tiesų yra viena iš paskutinių valstybių, kurios pradėjo liberalizavimo procesą. Kitos mūsų kaimyninės šalys liberalizavimą jau daugiau negu prieš dešimt metų buvo atlikusios.
Dabar kalbėdama apie liberalizavimo naudą tiesiog dar irgi norėčiau priminti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos preliminariais skaičiavimais, kurie jau buvo paskelbti, visuomeninio tiekimo kaina, reguliuojama tiekimo kaina, nuo sausio 1 dienos bus 65 centai. O dabar rinkoje yra siūlomi planai, kurie yra šiek tiek didesni negu 40 centų už kilovatvalandę. Taip pat birželio mėnesį, kai gyventojai turėjo rinktis nepriklausomą tiekėją, tai yra antrojo liberalizavimo etapo vidutinė kaina buvo 30 centų už kilovatvalandę. Galutinė, įskaitant ir skirstymo, ir perdavimo sistemos kaštus. O rugpjūčio mėnesio… Birželio vidutinė didmeninė kaina biržoje buvo 58 centai su PVM. Taigi mes matome, gyventojai užfiksavo kainą ir išlošė, nes už mane kalba skaičiai. Aš manau, tai ne politikavimas.
Taigi turime tikrai sėkmę ir čia nereikėtų, ko gero, abejoti ta sėkme. Kaip mes ir sakome, dar šiandien jau 50 % trečiojo liberalizavimo etapo taip pat yra užfiksavę tarifus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Mitalas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiama viceministre, aš norėčiau dar kartelį apie tuos 25 % vis dėlto paklausti. Kad mes nesakytume, kad tai yra bauda, o žinotume, kad tai yra realiomis ESO sąnaudomis grįsta apskaičiavimo formulė, ar jūs galėtumėte tas sąnaudas arba iš tribūnos, arba kaip nors dar detaliau ir vėliau pagrįsti, kad Seimo nariams ir mums visiems būtų aiškumas, iš kur ten tie 25 % atsirado?
I. ŽILIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai tiek ministerija, tiek Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galės pateikti vertinimus, skaičiavimus, taip pat ir kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, kokie koeficientai yra taikomi.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama viceministre, aišku, labai gaila, kad prieš pusantrų metų jau tą buvo galima padaryti, bet padarėte tik dabar. Tai klausimas, kodėl jūs neleidžiate žmonėms būti laisviems? Visiems likti su visuomeniniais tiekėjais, nes minėjote, kad nepriklausomi spekuliantai siūlo geresnes sąlygas. Kai jos bus geresnės, žmonės ir išeis be jokios prievartos, be jokios 25 % baudos, be nieko. Laisvai visa tai rinktis. Kodėl to nedarote?
Ir klausimas, kas atsitiks su mūsų liberalizavimu? Galime pažiūrėti į Angliją, kaip ten puikiai viskas sugriuvo. Ir kai žmonės vieningai sutarė nebemokėti spekuliantams už elektrą, tada Vyriausybė ėmėsi veiksmų ir sutvarkė tai. Tai ką ministerija žada daryti, jeigu mūsų žmonės taip pat pradės tą daryti, nebemokėti jiems už elektrą?
I. ŽILIENĖ. Kalbant apie liberalizavimą, tai vis dėlto gerai, kad įvyko ir pirmasis, ir antrasis liberalizavimo etapas, nes, kaip aš minėjau, pirmojo liberalizavimo etapo klientai mokėjo ir moka vidutiniškai 17 centų už kilovatvalandę, antrojo liberalizavimo etapai klientai, didžioji dauguma, moka 24 centus be valstybės subsidijos. Vis dėlto tikrai yra nauda.
Taip pat kalbant apie kitų valstybių šalių narių patirtį, vis dėlto nėra taip, kad ten buvo atsisakyta liberalizavimo, taip pat ir Anglijos atveju. Jeigu, tarkime, subankrutuoja vienas ar kitas nepriklausomas tiekėjas, kitos šalys taip pat turi mechanizmą, kaip galima irgi iš šios situacijos išeiti civilizuotai.
Ir jokiu būdu nenorėčiau vadinti mūsų verslo spekuliantais, nes vis dėlto tai irgi yra verslas, ir jeigu yra įtarimų dėl nesąžiningos veiklos, tai yra nacionalinė reguliavimo priežiūros institucija, taip pat yra kitos institucijos, kurios, manau, irgi tiria šiuos klausimus ir ištirs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai pasisakau už tą procesą. Pagaliau išgirdo mus Energetikos ministerija, Vyriausybė ir nukelia bent jau trečiąjį etapą. Tačiau nesutinku su tuo, kad tai yra sėkmė, tai yra aukščiausio lygio demagogija taip vadinti sužlugdytą liberalizavimo procesą, kai jokių tikslų nebuvo, vienintelis tikslas buvo pasididinti tiekimo kainą. Įsiklausykite, kolegos, pasididinti tiekimo kainą. Apie tai kalba ir studija, kuri buvo parengta praėjusio energetikos ministro užsakymu, prieš pradedant liberalizavimo procesą, ir buvo teikta iš šios Seimo tribūnos buvusio ministro Ž. Vaičiūno, kad procesas bus atidėtas, jei pandemija, kitos negandos, niekas nežinojo apie jokį karą. Tačiau šiandien mes turime tris valstybinius monopolininkus, tai „Ignitį“, nepriklausomą tiekėją, ir na, dar užimančias vos po 7 % Latvijos ir Estijos dukterines įmones valstybinių monopolininkų. Taigi joks liberalizavimo procesas neįvyko. Dabar tos kainos, kurios pateikiamos, kad štai pirmojo ir antrojo etapo vartotojai išlošė, joks čia neišlošimas, tai yra tas skirtumas tarp rinkos kainos ir tiems vartotojams pasiūlytos kainos, kadangi 60 % užima, o dabar su „Perlu“ turbūt ir 75 % ar 80 % nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“ užims, tiesiog bus perkeltas į mūsų sąskaitas. Čia yra parlamentinės kontrolės pagrindinis siekis. Kas apmokės tą skirtumą? Nemokamų pietų nebūna, tik sūris pelėkautuose. Tai štai nekalbėkime apie kažkokius…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, kada tik ateina konservatoriai į daugumą, vėliau ar anksčiau prasideda energetinės aferos. Prisiminkime, kaip amerikonams, ne amerikonams, rusams per amerikiečių kompaniją padovanojo „Mažeikių naftą“. Prisiminkime, kaip jie saugią atominę elektrinę uždarė, o dabar kaltina kitus, o po to A. Kubilius važinėjo dviratuku ir atmatavo sklypą Astravui. Prisiminkime „Independence“. Nenupirko nei lizingu, nei kaip, bet nuomoja ir šiandien. Per šitiek metų už nuomos kainą jau buvo galima nupirkti tris tokius naujus laivus. Laivas ir šiandien ne mūsų. Socializavo šitą projektą ir visiems padidino elektros kainą. Taip pat socialdemokratų buvo įkurtas „Leo LT“ projektas, bet prie to prisidėjo A. Kubilius, ir pavadino šitą projektą 2K.
Dabar aš noriu pasakyti – vėl nauja afera. Į laisvę, į šviesų rytojų verčia žmones prievarta, jei neisite, tai 25 % plius už elektros kainą mokėsite. Kaip Baltarusijoje, kaip sovietiniais laikais – į šviesų rytojų per prievartą. Ir jūs neklaidinkite žmonių. Praėjusioje kadencijoje buvo priimtas liberalizavimo įstatymas, bet nebuvo numatyta prievarta, jūs sugalvojote prievartą ir taip iškėlėte kainas, kad kažkas – tie tarpininkai, tiekėjai pelnytųsi ir pelnosi, matyt, iš šitos schemos. Man atrodo, vis tiek išaiškės šitie lobistai, tie, kurie kraunasi gyventojų ir verslo sąskaita milijardus.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. A. Sysas dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Gerbiama viceministrė labai kompetentinga, nes dirbo kainų nustatymo tarnyboje, tai ji čia mus užpylė skaičiais, bet neatsakė nė į vieną klausimą. Būtent kodėl reikėjo laukti pusę metų liberalizavimo atidėjimo, aš taip ir neišgirdau. Aš norėjau to paties paklausti. Tai kitą kartą sekite, ką tribūnoje daro pranešėjas, nes tai buvo toks miglos paleidimas, nes tuose skaičiuose tikrai susigaudyti gali tik specialistai. O atsakymų negavome. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Skaičiai atsakymuose, manau, yra labai gerai.
10.55 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1971 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kadangi Seimas apsisprendė iš vakarinės darbotvarkės opozicinius projektus kelti į rytinį, dabar norėčiau pakviesti gerbiamą A. Nekrošių, kad pristatytų Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1971. Tai yra pateikimas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip minėjo, pristatysiu Elektros energetikos įstatymo pataisą. Apskritai iniciatyva kilo po to, kai „Perlas energija“ taip nelabai gražiai pasielgė su savo vartotojais ir susidarė tokia situacija, kai pamatėme, kad tie nepriklausomi energijos tiekėjai faktiškai ateina į rinką be jokios kontrolės. Iš esmės reikia tiktai pažymos, kad jie nesiruošia bankrutuoti, ir panašiai. Mes taip pat iš Vyriausybės atstovės tribūnoje dabar išgirdome, kad ir iš Vyriausybės bus panašių siūlymų, tai aš manau, kad ateityje bus galima ir sujungti šiuos projektus.
Tačiau norėčiau akcentuoti, ką mes konkrečiai siūlome. Visų pirma mūsų siūlymas, kad visi nepriklausomi energijos tiekėjai, kurie norėtų ateiti į rinką, turėtų finansinį pajėgumą, leidžiantį vykdyti nepriklausomos energijos tiekėjo veiklos sąlygas. Paprastai tariant, kad jie turėtų finansinius pajėgumus dalyvauti rinkoje, kad jie galėtų įsigyti elektros energiją, kad jiems nebūtų ten sudėtinga atstovėti rimtą konkurenciją, kur dabar tos konkurencijos faktiškai nėra, nes pagrindinis rinkos dalyvis užima faktiškai 70 % visų vartotojų. Manome, kad ateityje, jeigu ateitų į rinką rimti žaidėjai, kad jie turėtų tam tikras sąlygas ir finansinius pajėgumus.
Taip pat antras siūlymas yra tas, kad turėtų vadybinių kompetencijų pajėgumą, nes, kaip matome iš tam tikrų nepriklausomų energijos tiekėjų, kad jie susidūrė su milžiniškais iššūkiais prognozuodami tiek ateities dujų kainas, energijos kainas ir galimai nemokėjo susitvarkyti tam tikrų sprendimų. Aišku, čia galima diskutuoti dėl rinkodarinių dalykų, kai jie norėjo užimti kuo daugiau rinkos, siūlydami fiksuotos kainos sutartis, ir galimai rizikavo. Kaip ir pati „Perlas energija“ konstatavo, kad septynis šių metų mėnesius jie veikė pelningai, tiktai paskui jiems šiek tiek suprastėjo situacija, kai dujų kaina šoktelėjo, ką tikrai galėjo patys prognozuoti. Mano nuomone, reikėtų kompetencijas praplėsti.
Taip pat manome, kad galėtų būti taikomi Akcinių bendrovių įstatymo nustatyti reikalavimai, kad būtų tam tikra atsakomybė ir kad nebūtų tai kokia nors kita verslo veiklos forma. Taip pat norėtume palikti tą patį reikalavimą, kuris buvo pačioje pradžioje, tai yra: nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūra. Manau, tai irgi svarbu.
Dar vienas punktas, kad vykdydamas veiklą nepriklausomas energijos tiekėjas turėtų tam tikrą garantiją, įrodytų, tarkim, prižiūrinčiai institucijai – VERTʼui ar kam kitam, kam bus pavesta, kad jie turi tam tikrą skaičių sutarčių, tai yra garantinio tiekimo, kad jie turėtų užsitikrinę elektros energijos kainą ne šią akimirką, kad štai perku parduodu, bet, sakytume, mėnesį, du mėnesius ar tris mėnesius mes turime užtikrintą elektros tiekimą ir tam tikrą kainą.
Galiausiai paskutinis pasiūlymas, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris norėtų užsiimti šia veikla, būtų taikomi tam tikri skaidrumo reikalavimai.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti ir pritarti šitam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš manau, dabar po „Perlo Energijos“ istorijos čia visi sutarsime, kad turi būti tam tikri reikalavimai elektros tiekėjams. Tik jūs pristatydamas projektą kukliai nutylėjote, kad tų rinkos dalyvių atėjimas į rinką ir licencijų gavimas kaip tik buvo pagal tuos teisės aktus, kurie priimti jūsų S. Skvernelio Vyriausybės darbo laiku. Visi mokomės iš pamokų, taisome, tiktai kartais nesmagu klausytis, kai kaltinimai už tą situaciją žeriami dabartiniam energetikos ministrui.
O paklausti norėčiau, kaip jums atrodo, kai yra vis dėlto konstitucinis teisėtų lūkesčių principas tiems, kurie turi dabar licencijas, ar mes galėsime tuos naujus reikalavimus kaip nors taikyti, ar duoti per tam tikrą laiką, ar kažkaip, kaip jūs įsivaizduojate?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už pastabą ir klausimą. Tikrai tenka sutikti, kad tuomečiai sprendimai ne visą laiką buvo geri, bet, kaip žinote, įstatymai nėra iškalti akmenyje ir juos galima visą laiką keisti. Turėjome tikrai nemažai laiko, kaip opozicija mes irgi siūlėme tam tikrus sprendimus, kad nereikėtų laikytis griežtai, reikėtų pakeitimų, reikėtų tam tikrų dalykų tą įstatymą keičiant. Kalbant konkrečiai apie teisėtus lūkesčius, taip, mes irgi su Energetikos ministerija, su kitais esame kalbėję apie tai ir taip pat, kai bus tam tikrų siūlymų, kiek suprantu, ir iš pačios ministerijos, jie irgi panašių siūlymų teiks, manau, bus galima tiesiog pasižiūrėti, sujungti galbūt projektus ir sutarti dėl kokių nors esminių dalykų, esminių reikalavimų.
Dėl licencijos galiojimo manau, kad techniškai vieną kartą išdavus licenciją, nežinau, kaip teisiškai, manau, tie lūkesčiai neturėtų būti pažeidžiami ir tas licencijų išdavimas turėtų būti naujiems vartotojams. Mano požiūriu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi D. Kepenis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų numatėte svarbių faktorių, kurie turėtų lemti galimybę prekiauti elektra, bet iš tikrųjų turbūt pagrindinė problema yra vis dėlto galimybė prekiauti, turėti ją. Jūs numatote tiktai sutartis. Ar tai gali garantuoti patikimumą, kai yra tiktai sutartys, tačiau nėra generavimo šaltinių? Mes matome dabar, kad ir „Perlo“ turbūt dabar viena iš problemų yra ta, kad jie neturi generavimo šaltinių, jie galbūt turėjo sutartis. Aišku, dabar įsijungs draudimas ir panašiai, tačiau tai negarantuoja žmonėms elektros tiekimo, o valstybei – tam tikra našta. Kodėl jūs nematote tam tikros prievolės turėti savo generavimo šaltinius? Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkui. Manau, tai tikrai rimtas ir geras pasiūlymas, nes generavimo šaltinių tikrai ne visi gali turėti ir tinkamų pajėgumų šaltinių, aš turiu minty, nes pasistatęs saulės elektrinę ant stogo tu nelabai pakonkuruosi, jeigu taip paprastai kalbant. Tikrai reikia turėti ne vieno 100 megavatų pajėgumą, kad tu galėtumei tiekti rinkai tam tikra konkurencinga kaina elektros energijos kiekį.
Mūsų manymu, reikėtų užsitikrinti iš tų gamintojų, kad jie tieks tau elektros energiją, pavyzdžiui, kaip „Ignitis“ turi, „Ignitis“ ir kiti du konkurentai, kurie yra valstybinės įstaigos, tai yra latvių ir estų nepriklausomi energijos tiekėjai, dalyvaujantys mūsų rinkoje, turi tą garantinį užsitikrinę. Kaip pavyzdys – kiti du veikiantys, kurie ne taip rizikavo ir neteikė vartotojams fiksuotų kainų, visas sutartis sudarė pagal rinką, pagal biržą, kokios kainos tenai yra. Jie nerizikuodami tam tikra prasme apsaugojo savo vartotojus. Mūsų požiūriu, reikėtų galbūt šitą sritį peržiūrėti ir, tarkime, kad nepriklausomi energijos tiekėjai, kurie nori dalyvauti rinkoje, turėtų visgi užsitikrinę tam tikrą generacijos kiekį turėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi A. Butkevičius.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Arvydai, viceministrė teikdama projektą paskelbė, kad gyventojai turės galimybę nutraukti sutartį su tiekėjais, bet atsižvelgdami į sutarties sąlygas, tik jos, jeigu pažiūrėtume, yra kur kas griežtesnės ir gyventojams nuostolingesnės, nei kad mokėtų dabartinę kainą. Ar nereikėtų mums fiksuoti tą kainą, kurią siūlo Prezidentas – 24 centus, ir visiems pasakyti, kad šita kaina tokia visiems ir bus, o ne taikyti sankcijas, kurios tikrai bus daug skaudesnės? Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Jūs paklausėte šiek tiek plačiau, ne konkrečiai dėl šio projekto, bet čia turbūt reikėtų susėsti, sutarti, kokį modelį mes norėtume vystyti Lietuvoje. Aš sutinku, kad, tarkime, mes labai daug pavyzdžių imame iš Estijos, šiuo atveju galbūt irgi reikėtų pasižiūrėti, ką mūsų kaimynai daro, ir galbūt pasirinkti jų modelį, kaip jūs minėjote. Tai galbūt vienas iš variantų, kur dabar vis tiek situacija yra neeilinė, tikrai mūsų rinka yra iškreipta dėl Rusijos įtakos energetikos srityje. Manau, kad, esant tokiai ekstremaliajai situacijai, kai tikrai labai sunku prognozuoti, kas bus ateityje, tas modelis galbūt ir pasiteisintų, bet čia irgi turėtų susėsti visų trijų Baltijos šalių ministrai, suremti galvas ir galvoti, kaip tą problemą spręsti. Manau, kad tai būtų galima padaryti, tik reikia šiek tiek valios.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi K. Adomaitis.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Žinote, kai kada klausau ir tam tikrų viceministrų pasisakymų. Sako, žinote, kažkada buvo priimtos tam tikros gairės, nutarimai, sako, kai kurie ministrai anksčiau priėmė tam tikrus sprendimus, kažkodėl nenumatė į priekį, kas bus po penkerių metų. Žinote, tiesiog liūdna darosi, lyg ir jokiuose universitetuose nesimokė, kas yra liberalizavimas ir kas yra liberalizavimo proceso valdymas. Proceso valdymas yra ta dalis, kai jau rudenį mes turėjome suprasti, kad ateina tam tikros grėsmės ne dėl susidariusių vidinių priežasčių, bet dėl išorinių, nenumatytų, jau rudenį ekspertai apie tai perspėjo.
Kokia jūsų nuomonė būtų, kodėl taip pavėluotai mes dabar visą tą energetikos paketą svarstome ir kitus dalykus dėl liberalizavimo sustabdymo? Turėjo būti lapkričio, gruodžio mėnesiais, mano manymu. Ar mūsų nuomonės sutampa čia?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Opozicija visą laiką siūlė, kad reikia šiuos įstatymus peržiūrėti, tikrai tie teikimai buvo. Bet jeigu taip nekaltintume, nes vis tiek praeita valdžia, dabartinė valdžia daro tam tikras klaidas. Reikia pripažinti tas klaidas, keisti, tobulinti ir galų gale pačiam tobulėti. Mano požiūriu, Energetikos ministerija šiuo atveju šiek tiek vėluoja, galėtų šiek tiek sparčiau dirbti, bet yra, kaip yra. Mes visi čia, Seime, turbūt stengiamės, kad ta situacija pasikeistų, tam tikri mūsų siūlymai tiek ministerijai, tiek kitiems galbūt šiek tiek įspirs į užpakalį, jeigu taip galima pasakyti, ir šiek tiek pajudės ledai.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų tą retoriką, kad reikia visoms vyriausybėms prisiimti atsakomybę, tikrai palaikau, čia visų bendras reikalas. Džiugu, kad taisome. Aš manau, tikrai galima palaikyti šiuos pataisymus. Aišku, pasižiūrėti, ką atneš Energetikos ministerija, gal ką nors sujungti, kaip jūs minėjote. Man tik vienintelis… Pritariu visiems punktams, išskyrus vieną, jis man kelia abejonių, tai yra vadybinė ir susijusi kompetencija. Man atrodo, jis toks labai sunkiai įgyvendinamas. Ar čia mes iš žmonių diplomų prašysime? Mes žinome, diplomas nelabai ką duoda. Ar čia kokios nors verslo patirties? Bet tada bus ribojama ateiti žmonėms, turintiems elektros gamintojų įsipareigojimų ir finansinių galimybių tokį verslą daryti. Kaip jūs vis dėlto įsivaizduojate tą punktą dėl vadybinės patirties reikalavimų?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkoju. Šitas punktas atsirado po diskusijos su VERT’o atstovais. Iškilo dilema dėl pačių darbuotojų. Tarkim, kai pažiūrėjome, tos įmonės turi vos ne direktorių, sekretorę ir keletą vadybininkų iš tos serijos, o paskui visos kitos paslaugos yra samdomos. Mūsų požiūriu, taip neturėtų būti. Nepriklausomi energijos tiekėjai turėtų turėti tam tikrą ekspertų grupę, tai būtų energetikai, vadybininkai, kurie galėtų prognozuoti tam tikrus dalykus energetikos rinkose. Manau, kad įstatymu yra sudėtinga reglamentuoti, kokie tie reikalavimai galėtų būti ir panašiai, bet vis tiek mes turime VERT’ą, prižiūrintį visą rinką, galbūt galėtų tas kompetencijas kokiais nors savo poįstatyminiais aktais ar nutarimais, ar savo taisyklėmis reglamentuoti.
PIRMININKĖ. Laikas klausti baigėsi. V. Ąžuolas yra vienas iš bendraautorių. Gal susilaikysite šį kartą? Dėl motyvų už kalba V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Manau, kad reikia palaikyti. Pasiūlymas yra gera kryptimi, jisai sprendžia tai, kas nebuvo padaryta anksčiau, suteikiama, išvystoma tam tikra atsakomybė elektros tiekėjams ir keliami jiems tam tikri reikalavimai. Aišku, gal mes tokio įstatymo nebūtume priiminėję, jeigu ne „Perlo“ istorija arba, dar giliau pažvelgus, jeigu ne tai, kad mūsų elektros rinkoje tų gaminančių elektros tiekėjų iš tikrųjų neatsirado daugiau. Skandindami juos biurokratijoje, neapsispręsdami, ar mes čia valstybinį ūkį vystome, ar atidarome rinką privatiems, iš tikrųjų nepasiekėme tų gamybos pajėgumų didėjimo, o tai reiškia, kad turime tokią gana silpną, fragmentuotą rinką, ji turi stiprėti. Tikiuosi, kad su laisve veikti, tai yra Energetikos ministerijos pateikta skatinant atsinaujinančių resursų plėtrą ir gamintojų daugėjimą Lietuvoje, ir kartu su tam tikra atsakomybe, kurią galėtų suteikti šis įstatymas ar panašus įstatymas, sujungę jį su Vyriausybės matymu, galėsime turėti gana logišką komplektą, kuris padės užkirsti kelią blogoms istorijoms ir kartu atverti kelią gamybos augimui, elektros gamybos generavimo augimui Lietuvoje, kas anksčiau, deja, nebuvo daroma.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, tai yra, be abejonės, klaidos, padarytos konservatorių, jas reikia taisyti, bet, aš manau, tai nevisiškai išspręs problemą. Štai, pavyzdžiui, estai nuėjo tuo keliu, kad bet kada galima nutraukti sudarytą sutartį ir kainas ir jokių baudų nėra.
Dabar aš noriu atkreipti dar dėmesį į I. Šimonytės repliką, kad mafija sėdi Maskvoje. Bet ponas Ž. Pavilionis, buvęs užsienio reikalų ministras, pasakė, kad jis turi artimų ryšių su Kubos ir Lotynų Amerikos mafija. Pasirodo, kad tie artimi ryšiai ir su Kremliaus mafija. Tai ta Kremliaus mafija, ne tik Lotynų Amerikos, Kubos, bet ir Kremliaus mafija turi didelę įtaką Konservatorių frakcijai.
PIRMININKĖ. Petrai, mes su šypsena klausomės jūsų pasisakymų, bet štai žmonės, kurie klausosi Seimo posėdžių, galbūt ne visada supranta jūsų humorą. Aš vis dėlto siūlau prisiminti, kokioje institucijoje jūs pasakojate savo pasakas ir kabinate savo makaronus. Ačiū, kolegos. (Plojimai) Ne, daugiau jūs…
P. GRAŽULIS (LRF). Tai kodėl jūs bijote…
PIRMININKĖ. Aš nieko nebijau, aš prašau pasverti savo žodžius, nes žmonės mūsų klausosi, gerbiamas Petrai, prašau sverti sakomus žodžius. (Balsas salėje)
Darbotvarkė toliau juda. Judame toliau.
11.12 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1972 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1972. Tribūnoje lieka A. Nekrošius. Prašom, gerbiamas Arvydai, žodis jums.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, šiuo projektu mes siūlome vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, netaikyti vadinamojo 25 % antkainio. Čia buvo dabar diskusija tiek su energetikos viceministre, tiek su kolegomis salėje, kaip tie 25 % apskaičiuojami, kaip jie atsiranda. Mūsų siūlymas, kad visa tai reglamentuotų, sutvarkytų ir prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jeigu ji mato, kad ten atsiranda kokių nors papildomų sąnaudų, tai mes siūlome, kad būtų taip reglamentuojama. Tačiau, jeigu žiūrėtume iš principo, tas 25 % antkainis, manau, yra perteklinis, nes tiekėjas gali tiek kitomis eilutėmis pasididinti kažkokias patiriamas sąnaudas, tiek pirkdamas biržoje, tiek tiekdamas ir panašiai. Tai įstatymas leidžia. Mūsų požiūriu, ta bausmė 25 % antkainiu nėra tikslinga, juo labiau kad vartotojai vis tiek stebi rinką, mato natūralią konkurenciją ir jeigu jiems bus pasiūlyta, tarkime, fiksuota kaina gana pigiai, jie, manau, tikrai pasirinks jų nuožiūra pigesnį variantą. Toks prievartinis vertimas kelia klausimą dėl žodžio „liberalizavimas“. Kaip tu gali prievarta versti žmogų rinktis? Mūsų požiūriu, to nereikėtų daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuoj pereisime prie klausimų. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Primenu, kolegos, kad balsavimo intervalas prasideda 11 val. 20 min., mes jį tiesiog šiek tiek pailginsime, nes pasipildė darbotvarkė. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi klausti L. Nagienė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Palaukite, tuoj.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėl 25 %.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolega, nes popietiniam buvau pasiruošęs.
Mano toks klausimas. Kaip jūs manote, kas inicijavo ir kas turėtų prisiimti atsakomybę, kodėl privatiems tiekėjams, tai yra nepriklausomiems, tokiems kaip „Enefitas“ ir kiti, pelno norma yra nustatyta 5 %, o šitie moka 25? Ar nemanote, kad dėl šito teisės akto, buvusio teisės akto, ir autorių reikėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas? Nes, kaip žinote, po tų 25 % stebuklingu būdu „Swedbanko“ pensijų fondai tampa „Igničio“ akcininkais, tampa privatūs fondai, „Invalda“ tampa akcininkais. Kaip jūs vertintumėte šitą dalyką?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai nesudėtinga atsekti ir pažiūrėti, kas inicijavo šitą dalyką. Atsidarius įstatymo projektą įprastai rašoma, kas jį parengė, tai tą nesunku padaryti. Jeigu jūs irgi matote tokią galimybę kreiptis dėl šitos galimai nusikalstamos veiklos, manau, kad tai galima kartu inicijuoti ir surinkus parašus kreiptis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Adomaitis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, įstatymo pataisa labai laiku ir teisinga, bet mane vis tiek domina garantinio tiekimo kainos apskaičiavimas. Jūs tikriausiai visi gavote, kad žmogui, kaip pasakė, bus 24 euro centai „Perle“ pasirašius fiksuotą, dabar jam ateina sąskaita ir jam reikia mokėti 82 centus, garantinis tiekimas. Kaip jums atrodo, kaip mes šiuo atveju kontroliuosime ir pasižiūrėsime, kokia to garantinio tiekimo kaina?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kaip minėjau, garantinio tiekimo kaina dabar yra apskaičiuojama pagal labai sudėtingą lygtį, į kurią yra įtraukiami ir tie 25 %, ir skirstymo, ir pirkimo sąnaudos. Faktiškai, ką įmanoma, tą bandoma įtraukti į šitą tarifą, kad žmonės kuo greičiau rinktųsi nepriklausomą energijos tiekėją.
Šiuo įstatymu mes ir siūlome, kad taip nebūtų daroma, kad būtų sąžininga kaina, kuri atitinka kitų rinkos dalyvių siūlomas kainas, ir kad nebūtų iškreipiama. Ta 25 % marža, mūsų požiūriu, nėra reikalinga. Žmonės patys turi galvą, yra protingi, patys pasirinks, kuris variantas pigesnis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi J. Razma.
K. ADOMAITIS (LF). Ar negalvojate, kad vis dėlto… Turime suprasti, kad tai, kas nustatoma reguliuotojo, visuomeninė kaina, jeigu, tarkime, žmogus nepasirinks kokio nors tiekėjo, jis liks, jeigu panaikinsime šitą 25 % maržą, su visuomenine kaina arba liks su pagal formulę nustatoma kaina. Vis dėlto ar nekyla pavojus, kad tai yra gana politizuotas sprendimas, kokia ta formulė, kokia ta visuomeninio tiekimo kaina. Ir kad žmones reikia vis dėlto raginti pasirinkti, išlaikyti tą paskatą rinktis nepriklausomą tiekėją. Tą patį klausimą būčiau uždavęs ir viceministrei, tiesą sakant. Jeigu mes vis dėlto liekame prie visuomeninės kainos, neskatiname žmonių rinktis nepriklausomo tiekėjo, tai mes liekame susieti su…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. ADOMAITIS (LF) …politinių sprendimų nulemta elektros kaina.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Mano požiūriu, yra tam tikras nerimas. Kadangi visiems garantinio tiekimo vartotojams tam tikra prasme yra padidinama kaina 25 %, kas galėtų paneigti iš tos serijos, kad nepriklausomi energijos tiekėjai, matydami, kad visi vartotojai su 25 % antkainiu gauna elektrą, šiek tiek tą savo elektrą ir pelno maržą kilsteli iki tų 25 %, galbūt šiek tiek mažiau. Bet, kaip čia pasakius, kas galėtų paneigti tai? Mūsų požiūriu, turėtų būti vis dėlto kaip rinkoje (…) elektra, savo pelno maržos kainą tu galėtum reguliuoti ir pateikti vartotojams būtent šita kaina, nesikišant prievarta valstybei į rinką, dirbtinai formuojant su 25 % antkainiu elektros energiją.
PIRMININKĖ. J. Razma. Ruošiasi V. Valkiūnas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, nors jūs čia pristatydamas projektą samprotavote, kad VERTʼas galėtų kokį nors priedą nustatyti, bet jeigu sąžiningai pristatytumėte, projekte jūs parašote tiesiai šviesiai, kad garantinio tiekimo elektros gavėjams yra praėjusio mėnesio elektros biržos vidutinė kaina. Ir taškas. Taigi VERTʼas čia nieko negalės pridėti. Vis dėlto turėtumėte suprasti, kad ESO, tiekdamas tą elektrą garantiniams gavėjams, vis tiek patirs tokiu atveju nuostolių neišvengiamai. Čia žinome puikiai, kad vartoja žmonės daugiausia pikinę elektrą, kuri bus vidutiniškai aukštesne kaina negu ta vidutinė biržos kaina, kuri imama visos paros. Plius yra administravimo kaštai. Tiesiog čia galima sutikti, kad reikia tą 25 % nustatytą dydį galbūt peržiūrėti, bet kažką…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …kaip priedą reikia turbūt palikti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Jeigu taip skaitoma iki galo, reikėtų ir paskutinį sakinį paskaityti, kad garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
O kalbant apie patiriamus nuostolius, tai irgi prie tų 25% įprastai pliusuojamas (dabar leiskite pacituoti) „skirtumas tarp faktinio ataskaitinio laikotarpio pajamų ir garantinio elektros energijos tiekėjo patirtų garantinio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant elektros energijos įsigijimo sąnaudas, priskiriamas garantinio elektros energijos tiekėjo sąnaudoms ir pajamoms pagal šio straipsnio… metodiką.“
Čia diskusijų klausimas dėl šio punkto, kaip mes apsispręsime, bet iš principo manome, kad tą 25 % maržą, antkainį reikėtų panaikinti. Jeigu rastume sutarimą, būtų šaunu.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Arvydai Nekrošiau, jūs pozityviai mąstantis, sąžiningas žmogus. Čia daug kalbame apie pasekmes. Jeigu jau elektrą iš Rusijos perkame per Latviją, tai ir dujas galbūt galima pirkti per Latviją iš Rusijos, kaip latviai daro, ir nesimaivyti, ir nemanipuliuoti, ir galimai mafijozinėms struktūroms netarnauti. Kaip čia yra? Jūs, kaip sąžiningas žmogus, ar analizavote visą šį procesą, ar mes ir toliau nežiūrėsime į priežastį, o kalbėsime tiktai ir čia voliosimės po tas pasekmes?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Jeigu taip kalbama apie sąžinę, tai tikrai reikėtų kalbėti turbūt apie visą situaciją, dėl ko mes čia atsidūrėme. O atsidūrėme dėl to, kad iš esmės prieš metus Rusija nusprendė pažaisti energetinį karą su Europa, nustojo tiekti jiems dujas, galimai darė spaudimą dėl „Nord Stream“ dujotiekio kuo greitesnio eksploatavimo atidarymo ir galimai buvo tam tikras spaudimas politinis dėl Ukrainos. Aš manau, jeigu taip žiūrime, mes esame vis tiek energetiniame kare su šia valstybe ir nebūtų sąžininga pirkti iš šalies, kuri mums grasina. Mano toks atsakymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. (Balsai salėje)
Motyvai. Už kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolegos, kviečiu palaikyti šį projektą, nes, matyt, kai jis buvo priimamas, kolegos, arba mes nežinojome tų visų povandeninių srovių, kas gali ištikti ir kokios nelaimės gali atsitikti priėmus tą įstatymą. Dabar realiai pavyzdys rodo tikrai nekokią situaciją, todėl tikrai visus kviečiu pritarti ir paremti kolegos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip būtų galima pritarti autoriaus pačiai siūlymo krypčiai, kad tikrai verta peržiūrėti tą dabartinį 25 % priedą garantiniam tiekimui. Kiek žinau, Vyriausybėje yra daromi skaičiavimai, vertinimai. Aš manau, bus pateiktas projektas, kur bus tas toks realesnis priedas pasiūlytas vienaip ar kitaip įforminus.
Dabar ką siūlo autorius – tiesiog nubraukti 25 % priedą. Nors ir bando sakyti, kad VERTʼas apskaičiuos tą garantinio tiekimo kainą, na, VERTʼas čia negalės fantazuoti. Yra tiesiai šviesiai parašoma, kad vartotojams, kurie gauna garantinį tiekimą, kaina yra praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kaina. Ir taškas. Jokių skirstymo operatoriaus sąnaudų čia nėra galimybės pridėti. Jeigu būtų parašyta, kad pridedamos ir tos realios sąnaudos, tada galbūt būtų tvarka. Vis dėlto taip parašius sudėtinga pritarti, nes tiesiog yra pasakoma, kad ESO turi nuostolingai tiekti garantinio tiekimo gavėjams tą elektrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Dabar kviečiu į tribūną V. Ąžuolą. Jis pristatys paskutinį energetikos įstatymą, kuris numatytas šiandienos darbotvarkėje, tai yra projektas Nr. XIVP-1977, ir po to dėl visų jų apsispręsime balsuodami.
11.25 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1977 (pateikimas)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pristatau įstatymo projektą, jau netgi sunku suskaičiuoti, antrą, trečią ar jau ketvirtą kartą, jau greitai bus dveji metai, kai tuos pasiūlymus teikiu ir jie vis atmetami. Bet, aišku, džiugu tai, kad pagaliau pats prievartinis liberalizavimas privedė iki to, kad ir valdantieji jau tą turi teikti ir tvarkyti.
Bet kokia yra bendra situacija? Dabar labai daug melo tenka žmonėms klausytis ir tų liaupsių, kaip gerai nueiti pas spekuliantus ir kaip gerai pigiai mokėti. O kas būtų atsitikę, jeigu būtume visą prievartą atšaukę ir leidę laisvai žmonėms pasirinkti, ar likti visuomeniniame, ar išeiti pas spekuliantą? Iki liepos 1 dienos vartotojai būtų mokėję po 17 centrų, po tiek tiekė elektrą visuomeninis tiekėjas, šiandien jis tiekia po 24 centus. Tai yra fiksuota, stabili kaina.
Tada kitas klausimas, ką ir viceministrė bandė pasakyti, kad šiandien labai gerai, kad tie tenai yra išėję, tai aš norėčiau paklausti, pateikite nors vieną pasiūlymą spekulianto, šiandien siūlančio 24 centų fiksuotą kainą ir šiandien pasirašyti sutartį. Nėra tokio pasiūlymo. Visi yra daug brangesni. Šio pasiūlymo esmė yra labai paprasta ir atitinkanti tikras liberalizmo idėjas ir tikslus, nes netgi K. Masiulis, kuris, kaip sakė, liberalizmo mokėsi iš Dž. Soroso, taip pat pritaria, kad liberalizmas ir prievarta nesuderinami dalykai. Bet elektros rinkos atveju prievarta išeiti, nes bauda 25 %, jeigu nepaklūsti prievartai. Tikras liberalizmas.
Bet iš tikrųjų ne veltui yra posakis, jeigu nesimokome iš svetimų klaidų, tada reikia už jas brangiai mokėti, kai tas klaidas kartoji. Anglijos pavyzdys. Anglija per visą tą liberalizmą perėjo, labai daug įmonių bankrutavo, žmonės liko be nieko ir galiausiai vis tiek valstybė yra priversta elektros vartotojais rūpintis ir tiekti elektrą. Tą patį ir mes turime pereiti, bet šiandien gal pasakykime vieną dalyką, nerūšiuokime žmonių į pirmojo etapo, antrojo etapo, trečiojo etapo. Dabar trečiajame etape laimingųjų sąrašas, jie dar galės pagyventi su fiksuota kaina, o pirmajame ir antrajame – nuskriaustųjų ir nubaustųjų sąrašas. Tai gal būkime visiems vienodi ir lygūs. Pasakykime visiems, visi galite likti visuomeniname tiekime, visi galite grįžti pas visuomeninį tiekėją, o jeigu elektros spekuliantai sugebės pasiūlyti geresnę kainą, nei šiandien yra 24 centai, tai tą žmonės ir galės pasirinkti, ir tai bus tikras liberalizmas, liberalizavimas ir laisvė žmonėms rinktis.
Iš tikrųjų netgi šioje situacijoje, jeigu valdantieji ir nepritartų šiam įstatymo projektui, kaip jau tai padarė tris ar keturis kartus, turbūt tinka posakis: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Liberalizmas pats save nužudys su savo prievarta ir baudomis. Turbūt tai yra gerai. Labai geras Anglijos pavyzdys, žmonės sutartinai pradėjo nemokėti už elektrą spekuliantams. Tada Vyriausybė buvo priversta imtis veiksmų. Aišku, yra ir antras, blogesnis, variantas. Jeigu žmonės nebus vieningi, vieningai nemokės už elektrą, tada ateis laikas, kai jie nebeišgalės susimokėti už elektrą, ar tai įmonės, ar tai žmonės, ir vis tiek valdžia bus priversta perimti tą elektros tiekimą į savo rankas, nes nebus kur dingti. Iš tikrųjų labai gaila, kad manipuliuojama, kad ESO čia tiekia garantinį, „Ignitis“ – visuomeninį, tarsi čia dvi skirtingos verslo rūšys. Tai ta pati „Ignitis grupė“. Ta pati valstybinė įmonė, nustokime apgaudinėti žmones. Taip, bet viskas gerai, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
PIRMININKĖ. Nepabėkite dar, gerbiamas kolega. R. Žemaitaitis norėtų jūsų paklausti. (Balsai salėje) Jau atsakė. Gerai. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi D. Kepenis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, man labai užkliuvo vienas jūsų pasakymas – fiksuota kaina. Fiksuotos kainos nebus visuomeninio tiekėjo. Lygiai taip pat, dabar ką tik pasakėte, garantinio tiekimo kaina irgi taip pat bus nustatoma, kokia bus biržos kaina nupirkta, vidutinė. Man truputį keista. Kiek, jūs įsivaizduojate, šiandien bus, pasirinks vartotojai būtent išeiti iš to, kad jeigu aš turėjau fiksuotą kainą, šiandien net geresnę kainą, ar jūs manote, kad jie tikrai nutrauks sutartis ir pereis pas visuomeninį teikėją? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėčiau šiek tiek patikslinti, kaip dabar yra. Yra vienas tiekimas visuomeninis, kurį organizuoja „Ignitis“, ir ten yra fiksuota kaina. Iki liepos 1 dienos buvo 17 centų, dabar yra 24 centai. Ir dabar trečiojo etapo vartotojai gali ir likti su ta fiksuota. Garantinis tiekimas yra taikomas kaip bauda. Tiems iš pirmojo ir antrojo etapo, kurie nepasirinko, prie biržos kainos dar taikoma 25 % bauda. Ir netgi kas iš viso protu nesuvokiama, baudos yra taikomos dvi: garantiniame tiekime gauni padidintą kainą ir plius dieninis ir naktinis tarifas beveik nesiskiria, tai vadinama dviguba bauda. To teisiniuose dalykuose neturėtų būti. O sudarius galimybę visiems grįžti į visuomeninį tiekimą, kur yra fiksuota 24 centų kaina, tada taptume lygūs visi – ar pirmojo etapo, ar antrojo etapo, ar trečiojo etapo. Ir čia būtų laisvas pasirinkimas.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi P. Gražulis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas kolega, štai jūs valstietis, žmogus nuo žemės, ir ginate tas amžinas vertybes. Jūs kaip tikras konservatorius dabar elgiatės. Stengiatės žmones išlaisvinti iš tos vergijos, į kurią juos įstūmė liberalai, laisviečiai. Ar jūs nemanote, kad dabar šita mūsų politinė sistema tiek yra išsigimusi, kad tikrai reikia kažką daryti? Ką mums daryti, kad grįžtų visi į savo vietas? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasigirdo įdomus pasakymas, kad valstiečių pateikta. Taip, kai valstiečiai 2020 metais pateikė, energetikos ministras pasakė, kad jeigu nepasiteisins po pirmojo etapo (kas buvo akivaizdu, kad po pirmojo etapo nepasiteisino, visi tiekėjai pasiūlė brangiau nei buvo 17 centų visuomeninio tiekėjo, tą patvirtino VERT’o vadovas, kai paklausiau, ar kas nors pigiau pasiūlė), tada galėsime tai atšaukti, sustabdyti ir panaikinti. 2021 metų pradžia. Energetikos ministerija atnešė paketą, korekcijas dėl liberalizavimo, teikiau pasiūlymus – panaikinkite, atšaukite, leiskite būti laisvai rinkai. Ne, viską atmetėte. Tai jau jūsų atsakomybė, nes jūs atmetėte ir pasakėte, kad viskas bus gerai. Tai dabar jau mes turime pasekmes.
O šiaip žiūrint į kolegos klausimą, iš tikrųjų iš viso keista, jeigu dabar bet kuriam žmogui pasakai žodį „liberalizmas“, „liberalai“ ar dar kažkas, jam asociacija – prievarta ir bausmė. Taip buvo su (…), taip yra su elektros energija. Gal ir gerai, jie patys save ir skandina. Tai tegu sėkmingai ir nuskandina iki galo, jeigu jie nesupranta, kad skęsta su tuo laivu kartu.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, aš visiškai nejuokavau kalbėdamas, aš labai rimtai kalbėjau. Ir šiandien kai kalbu, visada kalbu rimtai. Bet dabar klausimas pranešėjui.
Gerbiamas pranešėjau, kažkada buvo liberalizmas, o dabar liberalbolševizmas. Grįžome į stalinizmą, į leninizmą ir į komunizmą. Štai ten irgi sovietmečiu skelbė, kad pati demokratiškiausia pasaulio šalis – tai Sovietų Sąjunga. Šiandien mes matome tą liberalbolševizmą. Bet mano klausimas. Jūs žiūrėkite, pasistatėme „Independence“ ir visi šaukėme: jau dabar mes laisvi, mums visada bus mažos kainos ir Rusija mūsų neišgąsdins. Tai kur mūsų strateginiai partneriai amerikonai? Kodėl jie daro biznį ir kodėl vargstančiai Lietuvai neduoda dujų mažesnėmis kainomis?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų realybė yra tokia: apgauti tautą ir meluoti jau tampa tendencija. Sakė, kad kai įsigysime laivą, turėsime pigią elektrą, dabar dar kažkokių vėjų gražių laukiame ar kažko. Bet tai yra tik pažadai, o realybė yra visai kita. Ir, žinoma, pavarčius „Igničio“ dokumentus, „Litgrido“, ten rašoma, kad mes elektros gamybos pajėgumų turime daugiau negu reikia. Paklausius premjerės, mes neturime nieko. Tai dabar klausimas: kas sako neteisybę arba melą? Bet viskas gerai, vienas labai senas senas politikas prieš daug metų yra pasakęs: jeigu grįš komunizmas, tai jis grįš per liberalizmą. Turbūt tai ir matome.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi A. Bagdonas.
K. ADOMAITIS (LF). Vieno dalyko nesuprantu vis tiek. Jūs patys priėmėte šį įstatymą, patys teikėte pataisas, patys jas atmetėte ir kalti visi kiti, bet tik ne tie, kurie šį įstatymą priėmė. Mano klausimas būtų toks: kodėl jūs nutylite, kad visuomeninė kaina yra apskaičiuojama pagal buvusią biržos kainą, tai yra jeigu šį pusmetį ji gal ir dar mažesnė, kitą pusmetį vis dėlto visi nuostoliai turės būti kompensuojami ir ji atitinkamai bus didesnė, nebent bus priimti kokie nors sprendimai kompensuoti iš biudžeto. O jie bet kuriuo atveju bus kompensuojami iš biudžeto, ar iš visuomeninio tiekėjo tu gausi, ar tu iš nepriklausomo tiekėjo gausi – tos kompensacijos bus skiriamos. Ir jeigu mes suprantame, kad vis tiek į visuomeninę kainą bus įskaičiuoti visi šie pokyčiai, kurie kol kas tik atidėti, koks tada yra skirtumas: ar gauti visuomeninį tiekėją, ar nepriklausomą tiekėją? Ir kokia jūsų šio siūlymo prasmė?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prasmė yra labai paprasta, kad vartotojai būtų saugūs ir gautų fiksuotą kainą. Fiksuotą kainą reguliuoja valstybė. Tai valstybės rankose yra priimti visus sprendimus, kurių reikia. Klausimas: kodėl elektros spekuliantas gali elektrą pirkti tiesiai, ne per biržą, o visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ negali pirkti tiesiai – jam yra uždrausta? Tai pakeiskime tas taisykles, pakeiskime tas korupcines schemas, kurios sudaro galimybę pelnytis elektros gamintojams ir pardavėjams. Net Energetikos ministerija prieš pusantrų metų tiesiai šviesiai pasakė, kad jų tikslas yra toks. Gal laikas jau būtų Energetikos ministerijai ginti vartotojus ir neleisti pelnytis iš to.
Ir net paprastas klausimas: jeigu „Ignitis“ gali pagaminti elektrą pigiau, negu yra biržoje, jam draudžiama tai daryti, mieli valdantieji, Vyriausybe, visi kiti, gal baikite tas nesąmones ir leiskite jiems pirkti elektrą tiesiai ir gaminti pigiau negu biržoje?!
PIRMININKĖ. Paskutinis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu neleidome, tada reikia daug kompensuoti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tiesų mes matome du kolegas, kurie pristato įstatymų projektus, labai džiaugiuosi ir dėkoju, kad turime tokių kolegų kaip A. Nekrošius, kad jis iš esmės pripažino, kad praėjusi Vyriausybė, praėjusios kadencijos Seimas pridarė tam tikrų klaidų ir atsakomybę irgi prisiima, ir nekaltina dabartinės valdžios, norėdamas, kad jo įstatymo projektas sulauktų palaikymo.
Šiuo atveju mes matome buvusios kadencijos Seimo narį, buvusį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir jis šiandien kaltina dabartinę valdžią už savo priimtus sprendimus praėjusioje kadencijoje. 2020 metų pavasaris. Jūs balsavote už elektros rinkos liberalizavimą. 2020 metų vasaros pabaiga – „Perlas“ gauna licenciją. Kur buvo jūsų parlamentinė kontrolė? Kodėl jūs šiandien kaltinate kitus dėl savo padarytų klaidų? Atsakykite, kaip balsavote 2020 metų pavasarį dėl elektros rinkos realizavimo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žiūrėkite: liberalizavimas nepasiteisino. Taškas. Tas paaiškėjo 2021 metais, kai jis prasidėjo. Pirmasis etapas: neatėjo daug tų spekuliantų, nesumažėjo kaina ir visa kita. Taisyti tada ir reikia, kai matome, kad nepasiteisino. Tai buvęs energetikos ministras ir sakė. Nepasiteisins, atšaukiame ir taisome.
2021 metais kas valdantieji? Jūs – liberalkonservatoriai. Jūsų balsais buvo atmesta, kad tą reikia atšaukti ir taisyti. Tai palaukite, kas dabar kalti? Valdantieji ar opozicija kalta, kad nenubalsavo? Tai jūs tapę valdančiaisiais jau esate atsakingi už viską, kas vyksta Lietuvoje. Jūs galite atšaukti viską, kas buvo priimta, kas buvo blogai padaryta ar gerai. Viskas jūsų rankose, darykite.
Jūs dabar žiūrėkite: tada aš balsavau taip. Taip, aš balsavau, kad galbūt tai pasiseks. Bet 2021 metais paaiškėjo, kad nepasiteisino ir realiai mūsų rinka yra, deja, tik spekuliantų rinka. Ir ją reikia kuo greičiau atšaukti. Tai ir padarykime. Ir prisiimkime atsakomybę.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Motyvai. Už kalba K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš galvoju, kad vis dėlto reikėtų mums ir patiems drąsesniems būti. Turime Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, bet Energetikos ministerija turėtų būti drąsesnė ir pasiūlyti Europos energetikos reguliavimo tarybą, kad iš tikrųjų kuo daugiau ir mūsų valstybė, ir visos Europos valstybės turėtų įtakos. Elektros biržose kaina iš tikrųjų yra didinama ir gyventojai nepajaučia to mažėjimo. Aš tikrai siūlau pritarti šiam projektui ir eiti ta linkme, kad būtų kuo mažiau nuostolių mūsų verslui ir žmonėms.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš negaliu sutikti su kolega. Teikdamas projektą jis aiškino, kad šiandien dėl aukštų elektros kainų yra kalti mūsų priimti sprendimai dėl rinkos liberalizavimo. Viceministrė aiškiai pasakė, kad tie elektros vartotojai, kurie sudarė pastovias kainų sutartis, gauna elektrą mažesne kaina negu visuomeninio tiekimo vartotojai. Kaip tik liberalizavimo pliusai čia yra matomi. Todėl negaliu pritarti ir šiam projektui. Jis esmingai sutrikdytų besiformuojančią elektros rinką. Taip pat dar pridursiu, kad klaidino čia Seimą kolega P. Gražulis teigdamas, kad 25 % priedas garantiniam tiekimui atsirado šioje kadencijoje. Aš jums atsiųsiu įstatymą, rodantį, kad tas 25 % priedas jau buvo anksčiau, tuoj pat galėsite visi įsitikinti.
11.41 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsavimo intervalas jau prasidėjo. Taigi pradėkime balsuoti nuo pačios darbotvarkės pradžios, 1-3.1 klausimo. Projektas Nr. XIVP-2002. Kviečiu užimti vietas. Dėl pagrindinio ir lydimųjų. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 114 prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo pritarta.
Siūloma svarstyti rugsėjo 29 dieną. Kaip pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Aš dar norėčiau paklausti Vyriausybės, ar reikalinga skuba? Jeigu rugsėjo 29 diena kaip terminas tinka, tai jau yra iš esmės normalia tvarka.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš paprašyčiau skubos tam, kad Seimas galėtų greičiau apsispręsti. Jeigu kas nors dar laukia galutinio Seimo sprendimo, tai greičiau sulauktų. Čia nėra labai sudėtingas projektas, turbūt skubą padaryti galime.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju, kolegos. Ar galime pritarti tokiam sprendimui bendru sutarimu? Dėl komitetų, dėl papildomų, dėl datos. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Repliką po balsavimo labai nori išsakyti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Jurgi, yra liaudies patarlė – klysti žmogiška, nuodėmėje pasilikti velniška. Pamatėme, kad liberalizacija nieko neduoda, apiplėšinėja žmones. Išrinko jus, ištaisykite tas klaidas, bet jūs pasiliekate nuodėmėje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už pamokslą.
11.43 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1971 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1971. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūloma svarstyti spalio 13 dieną. Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti? Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume, kad dėl energetinių klausimų Energetikos komisija būtų kaip papildoma.
PIRMININKĖ. Kaip papildoma Energetikos komisija dėl visų. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau.
11.45 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1972 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl 1-5 klausimo – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1972. Balsuojame.
Balsavo 121: už – 56, prieš – 16, susilaikė 49. Projektui nepritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl tolesnių žingsnių. Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Balsuoti niekas nereikalauja, grąžiname tobulinti. Dėkoju.
11.46 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1977 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl 1-6 klausimo – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1977. Balsuojame.
Balsavo 125: už – 57, prieš – 48, susilaikė 20. Projektui nepritarta.
Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Kas pritariate, kad grąžintume tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 122: rezultatas lygus. Siūlau pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Dar kartą balsuojame. Kas už, – už grąžinimą tobulinti, kas prieš, – už atmetimą.
Balsavo 124: už – 58, prieš – 66. Projektas atmestas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, sveiki, ko dar nemačiau. V. Ąžuolas – replika po balsavimo dėl paskutinio klausimo. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Labai puikiai parodėte viską, ką darote, bet iš tikrųjų jūs netgi savo darbais įrodėte, kad esate spekuliantų stogas. Tiems, kurie nuėjo pas „Perlo Energiją“ ir dabar pakliuvo į garantinį tiekimą, jūs kompensuojate, o tiems, kurie nepasitikėjo spekuliantu „Perlo Energija“ ir papuolė į garantinį tiekimą, jūs taikote baudą. Visi spekuliantai, žinokite, jei jūs prisidirbsite ir paliksite žmones ant ledo, Vyriausybė kompensuos. (Balsas salėje: „Gėda!“)
PIRMININKAS. Ačiū.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1969(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Kviesime komitetų pirmininkus pasirodyti ir į kitus pažiūrėti, ir pristatyti išvadų projektus. Iš pradžių kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Laba diena. Aplinkos apsaugos komitetas vakar svarstė darbų programą ir buvo pritarta jai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komiteto pirmininkas gerbiamas Z. Balčytis. Ruošiasi Ateities komitetas.
Z. BALČYTIS (DFVL). Audito komitetas kovo 14 dienos posėdyje priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektui ir pasiūlė jį tobulinti. Taip pat Audito komitetas pasiūlė išvadose pateikti pasiūlymus, kad programoje būtų nurodyta 13 įstatymų projektų, kurie yra susiję su Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimu, pažymėtų VK žyma. Taip pat siūlome šioje programoje aiškiai nurodyti visus Seimo nutarimų projektus, kuriais tvirtinami metinių ataskaitų rinkiniai, įtraukiant trūkstamus tokių nutarimų projektus dėl 2021 metų Valstybės rezervinio fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkinių tvirtinimo. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas.
R. LOPATA (LSF). Vakar Ateities komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu programai buvo pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ruošiasi Ekonomikos komitetas. Prašom, E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerai būtų, kad informuotumėte, kada dabar bus balsavimo kitas langas, nes šitas baigiasi 12 val. 50 min., darbotvarkė šiek tiek pasikeitė. Koks čia planas, kaip mums orientuotis?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimo intervalas trunka iki 12 val. 20 min. Gali būti, kad matydami, kad bus diskusijų frakcijų vardu dėl darbų programos, mes apsispręsti dėl balsavimo galime ir nespėti iki pietų pertraukos. Todėl tikrai didelė tikimybė, kad balsavimas dėl šio klausimo bus po pietų.
Dabar prašau gerbiamą M. Majauską pristatyti BFK išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K. Starkevičių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi Europos reikalų komiteto pirmininkė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komitetas, kviečiu pirmininkę. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas apsvarstė ir pritarta nutarimui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taigi Kaimo reikalų komitetas. Ruošiasi Kultūros komitetas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas vakar apsvarstė ir vienbalsiai pritarė programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kultūros komitetą kviečiu. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Vakar Kultūros komitetas apsvarstė. Deja, negalime pasigirti, kad bendru sutarimu. Neįtikinome mūsų kolegos R. Šarknicko, jis susilaikė, o kiti šeši balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė svarstymo stadijos rudens sesijos darbų programos projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Ruošiasi Sveikatos reikalų komitetas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar taip pat apsvarstė darbų programos projektą ir, balsuojant 6 – už, prieš nebuvo, susilaikius 6, sprendimui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto pirmininką kviečiu. Ruošiasi Švietimo ir mokslo komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi Seimo narys V. Juozapaitis sakė plačiau pristatyti, tai vakar Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą dėl rudens sesijos darbų programos ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas vakar svarstė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto pirmininkė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą svarstė rugsėjo 14 dieną. Apsvarstė projektą ir pateikė savo pasiūlymus. Visi devyni, dalyvavę posėdyje, balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininkę. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Vakar Užsienio reikalų komitetas apsvarstė rudens darbų programą. Pastabų neturime, pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką gerbiamą R. Jušką. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
R. JUŠKA (LSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 4. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką pristatyti išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos ir kolegės, Žmogaus teisių komitetas rudens sesijos darbų programą svarstė rugsėjo 14 dienos posėdyje ir, mūsų visų dideliam džiaugsmui, pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetų išvados išsakytos. Mes turime dabar diskusiją darbų programos klausimu. Yra užsirašę bent šeši kalbėti frakcijos vardu. Aš siūlau jais ir apsiriboti, jeigu galime sutarti, ir išklausyti frakcijos vardu, nes jau ir taip daugiau negu 20 minučių tam skirtume laiko. Galime sutarti? Galime. Sutarta bendru sutarimu. Pirmąjį kviečiu A. Sysą kalbėti frakcijos vardu. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad šis kalbėjimo žanras per darbų programą, taip sakant, į dangų neina, mes čia kalbėsime, karavanas judės toliau, bet vis tiek, aš manau, tai yra mūsų rudens darbų planas. Tikrai pakartosiu, ką sakiau ir per pateikimą, kad noriu pagirti Vyriausybę, kad pateikė mažiau projektų, taip sakant, patys padarė kontrolę ir neteikia daug daug, kurie taip ir lieka programoje, net nepateikti jokio dokumento.
Tai šiuo atžvilgiu labai gerai. Deja, kitas dalykas, kad didžioji dalis įstatymų yra neregistruoti. Aš manau, kad tai yra pasekmė pandeminio nuotolinio darbo. Tikrai neprisimenu tokių atvejų, kad kuo toliau, tuo mažiau parengtų įstatymų patektų į Seimą. Būdavo vienas kitas, bet dabar daugiau kaip pusė nepateikta. Tai yra signalas mums visiems, kad tas nuotolinis kovidinis darbas neduoda nei darbo kokybės, nei gero rezultato. Manyčiau, kad reikia grįžti prie normalaus darbo, nes diskusijos, kai visi susirenka į vieną vietą, yra žymiai geresnės, negu susirašinėjant per nuotolį ir kitaip.
Dabar keletą žodžių norėčiau apie patį turinį, net tų įstatymų, kurie kol kas neregistruoti, bet jie gali turėti, jeigu bus priimti, ilgalaikes pasekmes. Pradėčiau nuo to, ką jau šiandien mes kalbėjome, tai yra liberalizavimas, energetikos klausimas. Visiems reikėjo pusę metų kalbėti, kad sustokime, padarykime pauzę. Na, bent jau teigiamas sprendimas, kad pats ministras ir Vyriausybė susiprato, kad nueita per toli ir reikia grįžti. Bet čia ką tik buvo laužomos ietys. Tokiais sprendimais mes supriešiname visuomenę, nes dalis žmonių, sąžiningų, dorų, pareigingų, padarė tą sprendimą, pasirinko, ir viskas. Dabar atgaline data galima nutraukti, galima grįžti. Tai tikrai nestiprina valstybės prestižo ir valdančiųjų. Tokie dalykai palieka randus žmonių atmintyje ir kitą kartą niekas neskubės to daryti.
Kitas klausimas, kurį mes svarstysime, kuris dar kol kas neužregistruotas, tai Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Jie irgi man labai keisti, kai visa diskusija pradžioje buvo apie Seimo narių atlyginimus, po to apie valstybės tarnybos vadovų atlyginimų didinimą. Jeigu mes tikrai norime turėti valstybės tarnautojų korpusą, tai mes turime stiprinti valstybės tarnautojų korpusą, o ne vadovus. Labai norėčiau tikėti, kad atrankos komisijos išsirinks tokius vadovus, kurie bus dori, padorūs, nebus švogeriai ir nebus giminaičių darbo vietų kūrėjos, bet kol kas gyvenimas rodo visiškai kitus dalykus. Užuot didinę objektyvias priežastis priimti vieną ar kitą, objektyviai vertinti, mes vis daugiau pradėjome, pradėjo anos kadencijos Vyriausybė… daugiau darome subjektyvumo. Suteikiame nepamatuotas galias vadovui. Mano klausimas visiems, grįšime prie šio klausimo svarstydami, ar apskritai reikalinga valstybės tarnyba, jeigu visi santykiai grindžiami darbo sutartimi? Plius dar vadovui suteikiamos papildomos galios. Kur čia yra valstybės tarnybos korpusas? Jokių garantijų nelieka, stažas dingsta. Apie ką čia kalba?
Trečias dalykas, kurį norėčiau paminėti, tai naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, jis rengiamas, dar nepateiktas. Aš manau, kad čia irgi yra problemų, niekas nesiginčija. Kaip tyčia šiandien paskambino moteris, kurios dukrai nepripažįstamas neįgalumas. Net ministerijos raštą gavau, kad ministerija pripažįsta, kad žmogus serga. Neįgalumo nustatymo tarnyba nors tu ką, sako – nepripažinsime, ir viskas. Galbūt reikia taisyti kai kurių institucijų darbo stilių ir gal reikia vadovų paklausti, kodėl taip vyksta. Jei per metus 15 ar daugiau tokių atvejų, Ginčų komisija rašo išvadas, kad turi pripažinti, o to nedaroma. Mes norime kurti kažkokias agentūras, kas madinga dabartinei daugumai. Sukurkime daug agentūrų ir gyvenimas bus gražus. Na, ne agentūros, ne pavadinimai darbo stilių reiškia, o būtent tai, kas, kaip sprendžiamos problemos. Problemų nesprendimas erzina rinkėjus. Problemų nematymas ir nenoras jas išgirsti – štai kas neigiamai veikia mūsų visuomenę ir didina nepasitikėjimą. Taigi mūsų frakcija dėl programos susilaikys, nes aš tik kelis pavyzdžius parodžiau, kodėl mes negalime pritarti tokiai pavasario programai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu informuoti, kad iki pietų pertraukos mes balsavimo nespėsime padaryti, balsavimai dėl šio klausimo bus keliami į popietinį posėdį. Toliau tęsiame… Ir vyks Vyriausybės pusvalandis, kaip yra numatyta.
Toliau tęsiame diskusiją. Kviečiu naująjį Darbo partijos pirmininką A. Mazuronį į tribūną. Prašom kalbėti frakcijos vardu. Sveikinimai, beje.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, labai dėkui. Nekartosiu, nekartosiu, ką pasakė A. Sysas, tačiau, man atrodo, iš tiesų yra keletas tokių objektyvių dalykų, kuriuos tikrai reikia paminėti. Pradedant šnekėti, matyt, reikėtų paminėti visų pirma tai, kad iš tiesų Vyriausybė… Nesigirdi? Taip. Algirdai, jus kaip tik paminėjau.
Sakau, nekartosiu, ką jūs pasakėte, bet yra keletas objektyvių dalykų, kuriuos reikia pasakyti, paminėti. Ir, matyt, reikia pradėti tą paminėjimą nuo to, kad ši Vyriausybė veikia tikrai sudėtingomis aplinkybėmis, tikrai sudėtingomis sąlygomis ir tikrai tos sudėtingos aplinkybės didžiąja dalimi priklauso ne nuo Vyriausybės veiklos. Iš tiesų susidarė tokia situacija, kad, sakyčiau, pavydėti šitai valdančiajai daugumai tikrai nėra ko. Bet lygiai taip pat pasakius A, matyt, reikia pasakyti ir B, reikia pasakyti tai, kad esant tokioms aplinkybėms ir tokioms sąlygoms tikriausiai yra gera vieta ir geriausias būdas, kaip Vyriausybė gali parodyti savo kompetenciją, savo aktyvumą ir savo veiklumą, teikdama tiek Seimui, tik visuomenei siūlymus, kaip su tais iššūkiais ir su tais sunkumais dorotis.
Deja, žiūrint į sesijos darbų programą tokių pasiūlymų ar tokių idėjų, apie kurias būtų galima labai plačiai diskutuoti, yra gana mažai. Pradedant sakyti, kas, mano nuomone, iš keleto blokų, kurie yra labai svarbūs, kur yra taisytini dalykai, reikėtų pradėti nuo to, ko mūsų Darbo partijos frakcija ir partija iš viso nerado sesijos drabų programoje. Leiskite priminti, kad prieš dvejus metus, tik susiformavus naujai valdančiajai daugumai, prie Finansų ministerijos buvo įkurta darbo grupė, atsakinga už sisteminį mokesčių sistemos peržiūrėjimą ir sisteminę mokesčių sistemos pertvarką. Turime dvejus metus, kaip ta darbo grupė dirba, kiek žinau, jos darbas nėra sustabdytas ar terminuotas, ji nėra panaikinta, tačiau jau antri metai iš eilės nematome tos darbo grupės rezultatų. Mano nuomone, toks sunkmetis, koks yra dabar, yra turbūt puikiausias metas teikti mokesčių sistemos pertvarkos pakeitimus, kurie padėtų mažas pajamas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kurie palengvintų jų gyvenimą ir kasdieninį veikimą.
Pasakius, ko nėra ir ko laukiame jau antri metai, matyt, reikėtų pasakyti, kas yra. Iš tiesų yra energetinis blokas, kurio tikrai vis laukėme, ir laukėme ne tik mes čia, Seime, bet laukė ir visuomenė, ir tikrai labai gerai, kad jis yra pateiktas. Gaila, kad priemonės, kurios ten yra siūlomos, nebuvo išdiskutuotos, prieš teikiant sesijai, su visomis parlamentinėmis partijomis, todėl ta diskusija, matyt, gana aktyvi dabar bus Seime. Ir natūralu, kad, užuot priėmę staigius sprendimus, kurie būtų įgyvendinami pakankamai greitai, mes dar kurį laiką Seime užklimpsime tam tikrose diskusijose, kurias galėjome turėti šiek tiek anksčiau.
Kalbant apie pasiūlymus, vėlgi labai gaila, kad tarp kompensavimo mechanizmo pasiūlymų mes matome tam tikrus pasiūlymus fiziniams asmenims, kurie yra labai svarbūs, bet, mūsų nuomone, jie nesprendžia pagrindinės problemos. Kaip mes sakome, sakėme ir sakysime, kad iš tiesų Vyriausybė turi daryti viską, kad fiziniams asmenims elektros kaina būtų užfiksuota ties 24 centų už kilovatvalandę riba visomis įmanomomis priemonėmis, kokiomis tik įmanoma tai pasiekti, reikia ieškoti įmanomų ir neįmanomų būdų, nes situacija gali darytis labai sudėtinga.
Situacija gali darytis labai sudėtinga dėl to, kad jeigu kažkokį kompensavimo mechanizmą fiziniams asmenims daugiau ar mažiau kritikuotiną mes matome sesijos darbų programoje, tai kompensavimo mechanizmo juridiniams asmenims arba verslui mes nematome jokio. Priešingai, mes girdime iš valdančiosios daugumos atstovų, kad tokio kompensavimo mechanizmo ir nebus. Aš nežinau, ar tik opozicija gauna laiškus iš asocijuotų struktūrų, ar ir valdančiosios daugumos atstovai, kad iš tiesų verslas susiduria su neišpasakytais iššūkiais. Jeigu mes susidursime su didžiule nedarbo banga, su didžiulėmis socialinėmis išmokomis, man atrodo, tada kils klausimas, jis gali būti šiek tiek pavėluotas, ar ne per vėlai mes pradėsime šnekėti apie būtinas kompensacijas verslui? Apskritai žiūrint į šitą darbų programą susidaro toks vaizdas, kad Vyriausybė bando kažką daryti, bet bando daryti labai pavėluotai. Nesibaigė dar laikas, kaip supratau, taip?
Antras klausimas, kuris bus labai svarbus, tai, be abejonės, valstybės biudžetas ir jame įprogramuotas antiinfliacinių priemonių paketas, apie kurį mes irgi turėjome galimybę ir turėjome, kaip suprantu, valdančiosios daugumos pažadą diskutuoti visą vasarą, tačiau ta darbo grupė, kuri buvo pažadėta, mistinė jau dabar, nebuvo įkurta, priemonės nėra išdiskutuotos ir nėra sutartos. Todėl, matyt, svarstydami kitų metų valstybės biudžetą mes vėl paskęsime politinėse rietenose ir savo siūlymuose, kuriuos ir mes turime. Tai yra ir NPD skaičiavimo siūlymas, susietas su vaikų turėjimu, kad galėtume pagelbėti mažas ir vidutines pajamas turinčioms šeimoms, kurios augina vaikus. Mūsų nuomone, labai svarbu atsigręžti, ypač tokioje situacijoje, į vidutinį sluoksnį, į tuos žmones, kurie susiduria su labai dideliais sunkumais. Iš tikro labai blogai, kad mes nesame apsišnekėję, ką darysime.
Trečias dalykas labai svarbus, ką A. Sysas čia šiek tiek minėjo. Jis paminėjo jų matymus, kas blogai, Valstybės tarnybos įstatymą. Iš tiesų gera ir reikalinga įstatymo reforma, kur iš tiesų reikia permainų, tačiau tokios permainos, kokios siūlomos, yra dalinės. Šiandien mes matome tik pasiūlymus dėl įstaigų vadovų, tačiau mes nematome pasiūlymų dėl viso viešojo sektoriaus ar visos valstybės tarnybos. Dėl pasakymo, kad vadovas turės suverenitetą ir galės spręsti pats, kaip ten tuos atlyginimus paskirstyti naikinant priedus už stažą ir vadovui suteikiant daugiau galių, mes žinome, kuo tokie dalykai gresia, ypač matant regioninėse valstybinėse institucijose gana didelį nepotizmą ir protekcijas. Dėl tų žmonių, kurie yra mąstantys valstybės tarnyboje, kurie dar likę, kurie turi savo kritinę nuomonę, kurie nebijo tos kritinės nuomonės išreikšti, matyt, esant tokiai sistemai, tiesiog bus suteiktas institucijos vadovui įrankis, kaip išprašyti tokius žmones paliekant sau lojalius.
Aš čia galėčiau ginčytis su Vidaus reikalų ministerija, kad vargu bau ar ministerijos keliamas tikslas turėti lanksčią, efektyvią ir į rezultatus orientuotą valstybės tarnybą bus pasiektas. Kaip ir A. Sysas sakė, mūsų Darbo partijos frakcija irgi susilaikys dėl būsimos sesijos darbų programos. Iš tiesų mes teiksime pasiūlymus ir tikėsimės artėjančioje sesijoje aktyvios, konstruktyvios diskusijos, diskusijos, paremtos argumentais ir…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (DPF). …realiais duomenimis, o ne tuščiais politiniais samprotavimais ir tuščiomis politinėmis emocijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Žemaitaitį į tribūną. Dar kartelį visiems pasakau, kad iki pietų dėl nieko nebalsuosime. Tiktai diskusija dėl darbų programos ir Vyriausybės pusvalandis, ir Seimo narių pareiškimai. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties yra labai svarbus projektas, tai yra Seimo rudens sesijos darbų programa, bet ji kaip visą laiką šioje valdančiojoje daugumoje išsiskiria tam tikrais niuansais.
Vienas iš tokių niuansų: programoje matote 251 teisės aktą, iš 250 teisės aktų neregistruotų – 122, iš tų 250 teisės aktų net 24 yra susiję su Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu. Ką tai reiškia? Kad Vyriausybė, turėdama 2 mėnesius ir 14 dienų, nesugebėjo parengti net daugiau kaip pusės teisės aktų, būtinų svarstyti Seime. Ar tokia valdančioji dauguma šiandien mums reikalinga? Aš labai abejoju, tai rodo ir reitingai – net 70 % žmonių siūlo keisti valdančiąją daugumą ir netgi 63 % nepasitiki valdančiąja dauguma.
Pamėginkime perbėgti per teisės aktus, kurie yra parašyti, bet nėra registruoti. Premjerė mums šeštadienį pristatė nepaprastąją padėtį. Niekaip nesuprantu to teisės akto būtinumo, kai tuo momentu Lietuvoje net šeši teisės aktai reguliuoja nepaprastąją padėtį ir nereikia specialaus nutarimo vien todėl, kad būtų galima pasinaudoti priemonėmis.
Klausimas, ką veikia Vidaus reikalų ministerija, ką veikia Finansų ministerija, ką veikia Socialinės apsaugos ir ką veikia Teisingumo? Greičiausiai nieko, nes pati premjerė nori būti karalienė ir atlikti šitų trijų ministerijų darbą. Gal tai ir protinga, gal tai ir teisinga.
Dabar žiūrėkime, ką mes randame sveikatos skiltyje. Sveikatos skiltyje randame stebuklingų dalykų. Ogi labai paprastas dalykas. Iš visų registruotų dešimties teisės aktų sveikatos skiltyje, pateiktų, tiksliau, parašytų, tik vienas sveikatos teisės aktas registruotas. Tik vienas! Jūs galite įsivaizduoti? Mes turime vėl augantį pandemijos skaičių, mes turime problemų dėl ligoninių pertvarkos, mes turime problemų dėl sveikatos draudimo, mes turime problemų dėl valstybės draudžiamų asmenų, o ministras tesugeba užregistruoti vieną teisės aktą. Vieną iš dešimties!
Juokingiausia tai, kad patarėjų jis, ko gero, turi lygiai tiek pat, kiek G. Landsbergis, sugebantis kam tik begali paskelbti karą, kokioms tik užsienio šalims ir kokioms užsienio šalims pritaikyti sankcijas. Gal tai jums ir yra normalu, man tai visai nenormalu. Ką sako Europos Sąjungos institucijų išvados ir ką sako Statistikos departamentas – sergančių žmonių ir negaunančių tinkamo gydymo žmonių skaičius Lietuvoje padidėjo 17 %. Užuot svarstę pagrindinius teisės aktus ir prieinamumą, deja, mes to nematome.
Ogi atsiverskime žemės ūkį, kur mūsų didysis dvaro ponas arba dvaro kunigaikštis K. Navickas įregistruoja. Iš viso yra pateikti, tiksliau, užrašyti šeši žemės ūkio ministro teisės aktai, bet aš nei vieno nematau projekto, susijusio ar koncentruoto į žemės ūkį. Ką tai reiškia? Grįžkime į 2009 metus. 2009 metais nedarbo lygis, esant A. Kubiliui, buvo pats didžiausias, žmonių buvo atleista 110 tūkst. Žemės ūkis 2009 metų krizės metu naujų darbo vietų sukūrė virš 7 tūkst. Negana to, mūsų Lietuvos žemės ūkis pagal BVP, jeigu užpraeitais metais mes turėjome 3,6–3,7, šiais metais arba 2023 metais prognozuojama, kad bus apie 4–4,2. Ir jūs įsivaizduojate, tik šešis teisės aktus sugeba pateikti, net pateikti, net įregistruoti, net nesugeba jų atnešti į salę. Nė vienas teisės aktas nėra susijęs su žemės ūkiu, o tiktai apie paukštukus, varneles, pelkeles ir visus kitus dalykus. Galbūt čia yra toks tikslas tos Vyriausybės – smegenų plovimas.
Atsiverskime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą. Iš viso yra pateikti aštuoni teisės aktai. Iš aštuonių du neįregistruoti. O čia yra įdomiausia dalis, ką randame kituose teisės aktuose, ką švietimo, mokslo ir sporto ministrė mato svarbiausia šį rudenį nagrinėti. Ogi Valstybės apdovanojimų įstatymą, Atmintinų dienų įstatymą, Seimo nutarimus dėl 2024 metų paskelbimo NATO, Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Antano Smetonos metais, dar vieną Seimo nutarimą dėl 2025 metų atmintinų dienų ir Seimo nutarimą dėl Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų pakeitimo.
Klausykite, gerbiamieji, matematikos egzamino neišlaikė 33 %, švietimo įstaigos pasitinka su milžiniška krize ir trūkumu švietimo įstaigų darbuotojų, mokytojų, pedagogų ir kitų. Jinai sugeba atnešti net penkis projektus, susijusius su pindikliuškomis. Tikrai stipru, kolegos, sakykite, kaip jūs norite, nesuprantu, kas čia vyksta.
Atsiverčiu Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pašalpos, pašalpos, pašalpos, pašalpos, pašalpos, pašalpos, parėmimas, parėmimas, parėmimas. Tai dabar jūs man atsakykite, o ką jūs darysite 2024 metais, kai pradės galioti Fiskalinės drausmės reglamentas ir jūs turėsite gyventi esant tokiam fiskalinės drausmės procentui, kokį jums nustatė Europos Sąjunga. Ir nėra nei vieno teisės akto iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Finansų ministerijos, o kaipgi jūs kursite verslą, kaip skatinsite, kad Lietuva neatleistų 110 tūkst. darbuotojų? Jau 2009 metais, esant A. Kubiliui, pakartosiu, 110 tūkst. buvo atleistų. Analogiška situacija, tai dabar rodo Statistikos departamento skaičiai, tai rodo prastovos, tai rodo įmonių stabdymas, kartojasi tai, kas kartojasi. Dar kartą pabrėžiu, nė vieno teisės akto apie darbo vietų kūrimą ir kaip mes įsivaizduojame įgyvendinti šitą dalyką.
Įdomiausia yra tai, ką mes randame kituose teisės aktuose arba ko aš net nepasigendu, tai yra indeksavimo. Šiandien infliacija. Vakar Sveikatos reikalų komitete konservatorių ligoninių vadovai milžiniškai kritikavo A. Dulkį, kalbėjo apie įvykusią 18 % infliaciją vien jų gydymo įstaigose. Bet tarp 230 teisės aktų jūs nerasite nė vieno, kalbančio apie indeksavimą. Indeksavimas tai nėra vien ministro sprendimas. Tam tuomet reikalinga nepaprastoji padėtis, dar kokie nors teisės aktai, nutarimai, jais tu galėtum į savo kišenę stumdyti pinigus ir čia nedalyvautų net Seimo nariai.
Žiūrėkime, Aplinkos ministerija. Antradienį D. Kreivys šioje tribūnoje raitėsi kaip ungurys, šalia šoko padėti S. Gentvilas, sakydamas, kad nežino Europos Sąjungos rekomendacijų. Nusiunčiau Dainiui rekomendaciją, kiek girdėjau, Teisės skyriuje buvo pasitarimas, ačiū, Dainiau, už tas pastabas ir… Ministerijoje iš karto po mūsų šio pasižodžiavimo įvykus diskusijai, teisės aktas, kiek girdėjau, vis dėlto rugsėjo mėnesį, tikėtina, pasieks. Bet kadangi, Dainiau, esi salėje, rugsėjo mėnesį liko lygiai trys posėdžiai. Paskutinis ketvirtadienis yra opozicijos. Spalio mėnesį mes turime tris, susijusius su biudžetu. Mielas Dainiau, būk geras, kad kitą savaitę šitas teisės aktas dėl poveikio aplinkai vertinimo atsidurtų šičia, nes jo nagrinėjimas ir priėmimas bus tiktai lapkričio pabaigoje.
Kitas dalykas yra dėl visų kitų teisės aktų, tai išimtinai siejasi su pačiu biudžetu. Ko pasigendu, tai G. Landsbergio…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …o kam gi galų gale bus paskelbtas dar vienas karas?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Energetikos ministras trumpai per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Noriu Remigijui pasakyti, kad projektai dėl paukščių migracijos ir kitų dalykų palengvinimo jau yra pradėti rengti anksčiau, žymiai anksčiau, ne dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom į tribūną.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sveiki, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų aš suprantu, kad visi gyvendami ne pačiais geriausiais laikais turime įvairių pamąstymų, kaip vesti valstybę, ką geriausiai būtų padaryti. Labai tikiu, kad kiekvieno iš mūsų norai yra nuoširdūs, apskaičiuoti ir atsakingi. Matyt, visą laiką vis dėlto yra lengviau girdėti negatyvius dalykus, negu pozityvias žinias.
Aš vis dėlto retrospektyviai norėčiau pradėti savo pasisakymą apie rudens sesijos darbų programą. Kadangi mes daug girdime tų diskusijų apie tai, kad yra per mažai nuveikta, per mažai yra jėgų telkiama valdant šiandien išgyvenamą energetinę krizę, vis dėlto noriu pasakyti, kad Vyriausybė kartu su Seimu, mes visi kartu balsavome prieš keletą mėnesių, jau yra padariusi labai daug. Aš suprantu, kad faktai žmones ne visada turbūt įtikina jaustis vienaip ar kitaip, patogiau ar geriau, bet faktai yra iškalbingi. Ta pinigų suma, skirta iš biudžeto, 2,26 mlrd. eurų, yra tikrai iškalbinga. Pasakyti, kad niekas nevyksta ir niekas nepajautė jokio valstybės dėmesio, yra tikrai manipuliatyvu ir neatsakinga. Didėjo ir pajamos, įdiegtas kompensavimo mechanizmas, kad žmonės, kurie šildosi, nesvarbu, kokiu būdu, ar tai būtų dujos, ar tai būtų anglis, malkos ar bet kas kitas – visi gali pretenduoti į kompensaciją, mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys Lietuvos žmonės. Lygiai taip pat 9 centų kompensacija elektrai irgi galioja ir yra tęstinė, tai bus tęsiama. Į tai nekreipti dėmesio yra tikrai neatsakinga, kurstyti žmonių nepasitenkinimą nėra visiškai teisinga.
Trečias dalykas – investicijos. Tai, nuo ko priklausys mūsų ateitis. Taip, nėra lengvi sprendimai pakeisti situaciją artimiausioje perspektyvoje, bet šiandien tie padėti pamatai ir milžiniškos investicijos į atsinaujinančios energijos gamybos plėtrą yra tikrai labai svarbūs. Dėl šios Vyriausybės pastangų mes šiandiena tai turime.
Dėl energijos kainų. Čia kolegos kalbėjo apie liberalizavimo žalą. Aš tik dar kartą noriu pasakyti, kad žmonės, kurie nebūtų užfiksavę elektros kainų, šiandien mokėtų kelis kartus daugiau, tai tikrai reikia įsidėmėti ir nekurstyti žmonių nepasitenkinimo, kad šis procesas yra kažkoks nevykęs. Liberalizavimas, pirma, davė stabilumą, antra, jis davė paskatą tiekėjams labiau vystyti pajėgumus, patiems tiekiant elektros energiją. Tai užfiksuota dėl energijos kainų. Mes turbūt visi vakar girdėjome ir Europos Komisijos vadovės U. fon der Lejen pasisakymą, kur ji rėmė ir tai, ką Lietuva sako, ir, aš neabejoju, tai, ką mes visi sakome čia, parlamente, dėl dujų kainos, dėl elektros kainos apskaičiavimų, kad dujų kainos dedamoji dalis šiandien yra labai ryški ir pernelyg ryški, kad tą situaciją reikia keisti. Čia ir D. Kreivio, ir Vyriausybės pastangos surasti sąjungininkus Europos Sąjungoje vėl yra tikrai labai ryškios.
Neabejotina, Seimo darbų programos pagrindinė diskusija bus nukreipta į biudžetą, jis bus pateiktas anksčiau ir visi mes apie tai galėsime diskutuoti. Opozicija taip pat turi savo pasiūlymų. Turime sulaukti žinių ir iš Europos Sąjungos, iš Europos Komisijos, kokius galbūt instrumentus dar pasiūlys, kad susidorotume su šita krize. Aš labai tikiuosi, kad mes iš visos šitos situacijos išeisime tvirtesni.
Noriu pasinaudoti proga ir padėkoti Lietuvos žmonėms, jie įvairiai reaguoja. Dalis jų, tiek pavieniai žmonės, tiek verslininkai, sako, kad mes suprantame priežastis, mes esame pasiryžę susikaupti ir išgyventi šitą krizę – tai tikrai yra nuoširdžiai jaudinantis dalykas. Ir mes turime visi suprasti, kad valstybės biudžeto pinigų dalybos turi būti atsakingos ir pamatuotos. Čia nėra terpė kažkokioms lenktynėms, kas bus populiaresnis, kas bus šaunesnis. Vis dėlto visų mūsų valstybė, mes patys galiausiai turėsime būti atsakingi už tai, kaip gyvensime valstybėje artimiausiu metu. Todėl patikinu, kad ir mes, tikiuosi, Seime, Vyriausybės atneštais projektais ir Seimo narių iniciatyvomis dėsime visas pastangas, kad tas laikotarpis, kurį mes šiandien išgyvename, būtų suvaldytas atsakingai, iš viso šito mes išeisime stipresni. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasitarkime, gerbiami kolegos. Mes pagal laiką jau turėtume turėti Seimo narių pareiškimus ir po to Vyriausybės pusvalandį. Norėdami tai turėti pagal darbotvarkę, turime pertraukti šį klausimą ir diskusiją pratęsti popietiniame posėdyje. Ar tiktų toks siūlymas? Tiktų. Gerai.
12.26 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar kviečiu pareiškimą perskaityti Seimo narį D. Gaižauską ir po to kviesiu Vyriausybę klausimų ir atsakymų pusvalandžio. Prašom į tribūną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iškart atsiprašau, jeigu kam nors iš jūsų pasirodys mano pareiškimas neetiškas, o galbūt ir įžeidus. Tikrai nenoriu nieko įžeisti. Nuoširdžiai tai sakau. Bet politinė situacija tokia, kad tikrai nereikia vynioti žodžių į vatą.
Krizė Lietuvoje. Iš dalies ir dėl mūsų pačių kaltės. Kalbu apie valdančiąją daugumą, kadangi, kolegos, vis tiek reikia prisiimti visiems.
Elektros kainos, maisto kainos, infliacija žmonėms išties kelia siaubą. Kai atvažiavome į rudens sesiją, visi turbūt tikėjomės, kad turėsime dirbti nuo ryto iki vėlaus vakaro, kad tas problemas spręstume, nes turbūt bus pateikta įstatymų projektų, skirtų būtent šioms krizėms arba šiai krizei spręsti. Šiek tiek abejojau, nes galvojau, taip, kaip padarė vasarą, paskelbė nepaprastąją padėtį, nes pavojus valstybei, tačiau visos ministerijos išėjo atostogų. Pagalvojau – vis dėlto krizė atėjo, ateina ruduo, žiema, šildymas, valdantieji susiims ir pateiks įstatymų projektus tuos, kurių reikia.
Ir ką mes radome? Rudens sesijos darbotvarkėje faktiškai pusė įstatymų projektų neregistruotų, tik pavadinimai. Apie krizės suvaldymą – nė žodžio. Davėme klausimų premjerei ir taip toliau – atsakymų jokių. Premjerė, atsistojusi į šią tribūną, ką pirmiausia padarė, kokį įstatymo projektą? Prasitęsė nepaprastąją padėtį. Primelavo tiek, suprask, jeigu neįvesime nepaprastosios padėties, pasieniečiai negalės atlikti savo pareigų, tai yra negalės stabdyti pažeidėjų, jų sulaikyti.
Visiškas melas ir nesąmonė. Mes visi puikiai suprantame, kad tuo buvo pridengta paprasčiausiai tai, kad galėtų neribotai naudoti valstybės rezervus, ir, be jokios abejonės, išsikėlusi tikslą užsienio politikos, kaip sakyti, virtuozą Gabrielių, kuris nederina su Seimu nieko, ir tai, kad nesugebėjo pateikti įstatymo projekto arba pasiūlymo Seimui apsvarstyti, kaip neįsileisti Rusijos piliečių, numetė viską ant pasieniečių pečių su nepaprastąja padėtimi. Kas tai? Be jokios abejonės, aš tai traktuoju kaip piktnaudžiavimą valdžia.
Negana to, kai premjerė pristatė apie nepaprastąją padėtį ir opozicija geranoriškai uždavė klausimų, ką mes pamatėme? Arogancija neišnyko visiškai. Sukaustytu žandikauliu, šnervės išsivertusios, negali net žiūrėti į opozicionierių, kuris klausimą užduoda. Jau žurnalistai kritikavo, kas čia per premjerė, kuri nemoka nei komunikuoti, nei kalbėti, nei tolerancijos, pilna arogancijos. Ką tai pasako? Nieko nebus gero.
Atėjo ministras D. Kreivys. Atrodo, tikrai pasisakys, pristatys problemų sprendimo būdus. Baisu buvo klausytis, supratome, kad gal apie sistemą žmogus ir supranta, bet problemos visiškai neišspręs.
Kitą dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kas buvo? Pasikvietėme Ukrainos ambasadorių. Iš tikrųjų situacija sudėtinga. Mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete uždarą posėdį padarėme ir kas įvyko? Jūs neįsivaizduojate, ministerijos klierkai nesugebėjo atvykti į komitetą, pasisakė taip keistai ir atmestinai, mes daugiau informacijos gauname iš viešų šaltinių. Iš tikrųjų buvo gėda klausytis, ką, kaip dirba mūsų ministerijos, ir tas ambasadorius iš tikrųjų jautėsi, kad jis pats nejaukiai jaučiasi. Jūs, gerbiamieji konservatoriai, arba jūs, konservatoriai, L. Kasčiūnas neištemps. Aš tada pasakiau, reikia suimti taip ministerijose turbūt už vienos vietos, kad išsitiesintų stuburai ir kitą dieną būtų komitete, pristatytų padėtį taip, kokia yra reali situacija.
Kita diena arba net ta pati. Mes turėjome iš karto frakcijos posėdį. Atėjo valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, vėl iškomunikavo situaciją, kad su jais nesiskaito, profsąjungos bus išmestos, nebereikalingos, atlyginimai valstybės tarnautojams bus mažinami, nes atimamos socialinės garantijos, o sau tik galvoja, kaip tuos likusius pinigėlius panaudoti ir taip padaryti, kad vis dėl valstybės tarnautojai išeitų iš savo, kaip pasakyti, darbo vietų nusivylę ir gal ieškotų paramos arba kažkokios pašalpos pas privatininkus.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų laikas, minutės baigiasi. Prašau pabaigti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš taip užbaigiu. Gerbiami opozicijos kolegos, mūsų yra lygiai beveik tiek pat, kiek ir valdančiųjų, vos keliais Seimo nariais… Pabuskime. Jeigu iš mūsų tyčiojasi, perkeltine prasme sakau, kibkime jiems į atlapus ir gerai papurtykime, kad bijotų teikti arba tyčiotis iš žmonių ir teiktų profesionalius įstatymų projektus. Jeigu to nesugeba, užkurkime jiems pirtį taip, kad pasikeistų Vyriausybė. Aš visus raginu, visus iki vieno, jeigu mes buvome išrinkti, atidirbkime savo darbą iki galo. Mums žmonės, jeigu to nepadarysime, nedovanos.
PIRMININKAS. Jūsų agitacinės kalbos laikas baigėsi. Labai ačiū už papurtymus iš anksto.
12.32 val.
Vyriausybės valanda
Kviečiu Vyriausybę į Vyriausybės vietą Seimo salėje Vyriausybės pusvalandžiui šiuo atveju. Trijų ministrų – žemės ūkio, susisiekimo ir užsienio reikalų – šiandien nebus, nes jie yra išvykę į komandiruotes. Visi kiti dalyvauti turi.
Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausia A. Nekrošius. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami ministrai, mano klausimas turbūt bus sveikatos reikalų ministrui. Klausimas būtų toks. Per visas šias energetines krizes ir kitus dalykus dažnai nepastebime asmeninių tragedijų. Ne per seniausiai Kaune turėjome labai liūdną įvykį, kai iš gyvenimo pasitraukė gimdyvė su kūdikiu. Mano klausimas būtų toks. Kaip Sveikatos ministerija ketina reaguoti į šią situaciją, nes įprastai tokie dalykai linkę kartotis? Ar ketinate imtis kokių nors veiksmų, kad būtų užkardyta, kokia nors prevencija užsiimti, kad tokių dalykų ateityje nenutiktų? Klausimas būtų toks.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Savižudybių prevencijos, tiek apskritai ir darbuotojų, dirbančių sveikatos sistemoje, psichologinės gerovės klausimais mes turime visą konkretų planą. Jeigu jūs leisite, aš jums tiesiog galėsiu atsiųsti raštu, kad detaliau būtų matoma, nes yra imama, kaip sakoma, tie klausimai yra imami horizontaliai, ten yra daug dalykų, daug priemonių. Jūs teisus, kiekviena šita konkreti situacija Lietuvą toliau, kaip sakoma, reklamuoja neigiama prasme. Aš jums atsiųsiu konkrečiai raštu tada.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Prašau. Ruošiasi A. Sysas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų energetikos ministrui, bet aš jo nematau. (Balsai salėje) Gerai. Gal aš tada premjerei.
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdai, klauskite. Tuoj mes išsiaiškinsime visą eilę, grįšime prie tvarkos. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama premjere, klausimas bus ne apie elektros kainas, bet artėja šildymo sezonas. Kiek aš atsimenu, XVI Vyriausybė labai stengėsi iš „Gazpromo“ kuo mažiau pirkti dujų. Iš esmės po 2012 metų po A. Kubiliaus mes pirkdavome iš „Gazpromo“ 70 % gamtinių dujų centriniam šildymui, o 2016 metų pabaigoje – tik 25 % dujų buvo naudojama šildymui, bet buvo pereita prie biokuro. Aišku, biokuro apimtys išaugo ir maždaug 1 mln. kubinių metrų būdavo importuojama iš Baltarusijos. Dabar iš Baltarusijos mes neimportuojame. Čia apie tai nenorėčiau diskutuoti. Ar yra Lietuva pasiruošusi ir įvertinusi savo galimybes, ar tikrai nepritrūksime biokuro žiemos metu, kad neturėtume tam tikrų pasekmių?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mane papildys S. Gentvilas, nes Vyriausybė sprendimus yra priėmusi. Tiktai dėl to A. Kubiliaus aš norėčiau jums pasakyti, nes jūs jį neatsitiktinai paminėjote. A. Kubilius jums pradėjo LNG terminalą, kurį jūs šlovingai pabaigėte, tai už tai jam ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiek tiek įvyko klaida sistemoje. Dabar frakcijos vardu duosiu… Atsiprašau, S. Gentvilas dar.
S. GENTVILAS (LSF). Noriu nuraminti – Lietuvoje biokuro nepritrūks. Lietuvos privačiuose namuose ir šildymo jėgainėse sudeginama apie 4 mln. kietmetrių. Lietuvoje potencialiai dar būtų prisidėję šį sezoną 700 tūkst. kietmetrių Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, bet, kaip žinome, jinai vėluoja. Taigi importas mūsų būdavo 1 mln., tai mes jį lengvai kompensuosime tiesiog malkine mediena Rūdninkų poligono, kuris ruošiamas NATO reikmėms, iš jo bus patiekta papildomai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar informuoju, kad šiek tiek sistema buvo suklydusi. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu duosiu paklausti V. Ąžuolui. Kaip? Atsisakote klausimo? (Balsas salėje: „Ne, Remigijus pirmas buvo.“) Ne, tai klausimai pagal frakcijų dydį ir tikrai Remigijus turės savo… Labai atsiprašau, bet labai daug norinčių paklausti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerai, ačiū. Gerbiama premjere, jūs minėjote, kad Lietuva neturi elektros gamybos pajėgumų. Uždavus tą patį klausimą energetikos ministrui, jis pasakė dar daugiau, kad tie pajėgumai yra supjaustyti ir plynas laukas. Bet paskaičius „Litgrido“ ir „Igničio“ dokumentus, tenai rašoma, kad Lietuva pajėgumų turi netgi daugiau negu reikia. Toks prašymas. Gal galite paprašyti ministerijos, kad viešai pateiktų tą žemėlapį mūsų pajėgumų, kokie jie yra, kada juos galima paleisti ir kokia kaina jie galėtų gaminti, nes kuro rūšys yra naudojamos skirtingos. Turbūt tas viešumas atsakytų į visus klausimus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nematau jokios problemos. Tiktai tiek, kad jūs turbūt suprantate, kad pajėgumai, kurie gamina elektrą iš dujų, tai gamina labai brangią elektrą. Du kartus dujų kaina plius 60. Labai paprasta formulė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai pateikite, kokia yra ta kaina ir visi… (Balsai salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Estai gamina iš… (Balsai salėje) Estai gamina iš skalūnų. (Balsai salėje) Estai gamina iš skalūnų. Tai raskite man skalūnus Lietuvoje ir gaminsime. Mes net mazuto nelabai turime kur deginti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Bet galite…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai tai nėra tokio dialogo žanras, kaip kas nors įsivaizduoja. Yra klausimai ir atsakymai ir mes stenkimės taip ir judėti toliau. Išskirtinė proga. Trumpai, Algirdai Butkevičiau. Prašau reaguoti.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Ministre Pirmininke, ar jums jau būdinga paskutiniu metu skleisti melą? Noriu pasakyti labai atsakingai: nei LNG terminalo, nei jungčių nuo žeminės dalies iki terminalo, nei uosto išgilinimo, nei dujotiekio praplėtimo iki Kiemėnų nebuvo įvykdytas nė vienas viešasis pirkimas, jūsų žiniai. O kad ką planavo – visi planavo 25 metus.
PIRMININKAS. Dabar klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas gerbiamai finansų ministrei dėl PVM lengvatos atidėjimo viešbučiams ir restoranams. Dabar yra užregistruotas tas projektas. Ar vis dėlto galės sulaukti viešbučiai ir restoranai tos PVM lengvatos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lengvatos galioja iki metų pabaigos. Jeigu ir bus pasiūlyti pakeitimai, jie bus pasiūlyti drauge su biudžeto projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. GEDVILAS (DPF). Premjere, verslui liepėte prisiimti rizikas, bet ar ta pati taisyklė galioja įmonei „Ignitis gamyba“? Ar tvirtinimas, kad verslas kaltas dėl mokesčių mokėtojų, tai yra to paties verslo sumokėtais pinigais įrengtų jungčių panaudojimas biržos lobistams, o ne tiesioginiais kontraktais pigiai elektrai įsigyti, yra teisingas? Jūs skelbiate nepaprastąją padėtį pasienyje, o ar nereikia nepaprastosios padėties dėl situacijos energetikos sektoriuje? Galbūt jums to trūksta, kad įvertintumėte situacijos rimtumą ir pradėtumėte veikti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nežinau dabar, į kurį iš jūsų klausimų atsakyti. Bandysiu atsakyti į tą, kurį vertinu kaip klausimą, nes jūsų teiginių jau seniai nematau reikalo komentuoti. (Balsai salėje)
Nesu nieko kaltinusi niekuo, nes tai ne mano mada, skirtingai nuo jūsų, jūs čia mane įvairiais dalykais kaltinate, bet, tiesą sakant, buvo tikrai nemažai laiko pasiruošti, ir ne tik verslui, taip pat ir valstybei. Valstybė galėjo padaryti daug sprendimų, kuriuos daro dabar ir gana karštligiškai, anksčiau, ir mes turėtume situaciją dabar geresnę, negu ją turime. Ekstremalios situacijos valstybės mastu tikrai, mano nuomone, nereikia, nes rizikos, kad mes neturėsime dujų arba elektros, nėra, problema yra kaina ir tą problemą reikia išspręsti. Tai ir darome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Puidokas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Trumpą repliką aplinkos ministrui. Aš tikiuosi, jūs čia pajuokavote, kad poligono medieną planuojate naudoti biokuro biržai, nes tai būtų didžiausias nuostolis. Aš įsivaizduoju, kad G. Skaistė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų už galvos imtis, nes medienos… Vienas euras, investuotas į gaminį, atneša dešimt eurų į valstybės biudžetą. Tikiuosi, jūs to dalyko nedarysite.
Energetikos ministrui būtų klausimas. Ar „Lidgridas“ vykdo balansavimą per INTER RAO? Jeigu vykdo, taip, tai nuo kada yra uždraustas importas į Rusiją ir ar vykdoma toliau prekyba su Rusija? Elektros mes neperkame iš Rusijos, bet ar mes jos neparduodame? Ir prašyčiau pateikti, čia jums užtruks laiko, nes vakar niekur neradau duomenų, per VERTʼą pateikite valandas, konkrečias dienas nuo liepos 1 dienos iki rugsėjo 13 dienos, kiek buvo vykdoma prekyba su Rusija būtent per INTER RAO, būtent balansavimas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Lietuva jau turbūt gerus 2–3 mėnesius nemoka už balansavimo paslaugas. Ir šiuo metu yra pasiektas sutarimas balansavimo paslaugas, kurias vykdė regionų mastu… Reikia suprasti, kad veikia per BRELL žiedą pirmiausia. Mes ne tik balansavimo paslaugas… Rusijos vieningi tinklai vykdo dažnio valdymą mūsų BRELLʼo sistema šiandien. Kol esame BRELLʼo sistemoje, kol mes neišėję, to negalime pasiekti. Dėl jūsų klausimo dėl paties balansavimo yra pasiektas trijų Baltijos šalių susitarimas ir jau ne tiktai Lietuva, bet visos trys Baltijos šalys nemoka, o Lietuva pirmoji išėjo iš to susitarimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi A. Dumbrava.
M. PUIDOKAS. Klausimas ministrui D. Kreiviui. Kaip Lietuva išnaudoja ir ar išnaudoja Kauno HES, Kruonio hidroelektrinę ir kitus savo pajėgumus? Ar jie yra įjungiami į bendrą elektros tiekimo sistemą?
Ir kitas klausimas. Prieš kelias dienas ESO pristatė išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus, kurie netrukus bus pradėti eksploatuoti Lietuvoje. Teigiama, kad tai pagerins sunaudojamos elektros energijos apskaitą ir padės saugiai gauti vartojimo duomenis. Vis dėlto gaunu nemažai sunerimusių buitinių vartotojų nuogąstavimų dėl šio pasirinkimo saugumo. Ar šie skaitikliai negali tapti priešiškų jėgų kibernetinių atakų taikiniu? Neturiu patvirtintų duomenų, tačiau teigiama, jog kažkodėl naujose elektros pastotėse nuotoliniai apskaitos prietaisai nediegiami ir pasitenkinama klasikiniais. Ar tai daroma saugumo sumetimais? Kaip išmanieji skaitikliai apsaugoti nuo operatoriaus galimybės sukčiauti, manipuliuojant naudojamais algoritmais?
PIRMININKAS. Dėkui, laikas!
M. PUIDOKAS. Prašom išsklaidyti vartotojų abejones. Dėkoju.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes turbūt turime iš karto suprasti, kad bet koks sukčiavimas operatoriaus lygiu yra nusikaltimas. Ir mes operatorių, visą sistemos operatorių, kaltiname sukčiavimu, tai yra nesusipratimas.
Dėl išmaniųjų skaitiklių. Išmanieji skaitikliai yra pradėti diegti jau prieš keletą mėnesių. Lietuva yra viena iš paskutinių šalių, neturinčių Europoje, turbūt viena iš kelių. Išmanieji skaitikliai mums sudarys galimybę kartu išmaniai jungti ir elektromobilį, ir saulės bateriją, šilumos siurblius, ir taip toliau, išmaniai stebėti savo valandinį suvartojimą, kada taupyti, kada mes galime naudoti, viską matysime labai akivaizdžiai.
Taip pat noriu pabrėžti, kad saugikliai yra visiškai saugūs, į juos įsilaužti negalima, nes turi visas reikalingas aukščiausio lygio apsaugas, nes mūsų skaitikliai yra jau naujausios kartos, paskutinės kartos. Į pastotes nėra jokių įsilaužimo galimybių. Tikrai mūsų tinklas yra visiškai kibernetiškai apsaugotas, vyksta pratybos ir patikrinimai, turime aukščiausio lygio apsaugą. Iki šiandien neturėjome jokių incidentų.
Tinklai. Noriu pabrėžti, kad vidinis tinklas yra atskirtas nuo interneto ir paprastai iš išorės prie jo negali prisijungti. Kauno hidroelektrinė nuolat generuoja elektrą į Lietuvos tinklus, priklausomai nuo Nemuno lygio, tai vienas aspektas. Kruonis taip pat dirba, reikia suprasti, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė dirba dviem pusėmis: kai elektra yra pigesnė, užkraunamas viršutinis baseinas, kai elektra yra brangi, jis yra nuleidžiamas. Šiandien Kruonio efektyvumas yra mažesnis, nes pigios elektros šią vasarą neturėjome, ji laikydavosi beveik visą parą, nepaisant to, vis tiek, kai būdavo mažesnis skirtumas, mažesnė kaina, Kruonis būdavo kraunamas.
Visa mūsų infrastruktūra dirba pilnu tempu. Ir tas, kas gali generuoti elektros energiją pigiai arba pigiau negu dujos, veikia, o Kruonis taip pat išnaudojamas maksimaliai, kad atpigintų elektrą mūsų žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi Z. Balčytis.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Trumpą klausimėlį norėčiau energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, pirmas klausimas, kad pasirodė daug straipsnių dėl atominės elektrinės darbuotojų atlyginimo, dėl didelio skirtumo administracijai ir patiems darbuotojams. Ar nematote čia grėsmių, nes darbas tikrai atsakingas ir uždaromas objektas tikrai pavojingas. Jo pavojingumas nė kiek nesumažėjo, nors jis dabar neveikia.
Antras klausimėlis dėl „Igničio“. Ateina žmonės teirautis dėl sąskaitų, dėl skaitiklių rodmenų, bet niekaip negalima prisiskambinti. Manęs prašo, kad aš padėčiau kuo nors. Bet aš niekuo negaliu padėti, nes visą valandą įjungiu tą atsakiklį ir visą valandą mes negauname jokios informacijos. Ar nemanote, kad reikėtų operatorių skaičių padidinti, ar ką, tai yra didelė problema. Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėl Ignalinos atominės elektrinės, kaip tik šiandien buvau Demokratų frakcijos posėdyje, kaip tik buvo Ignalinos profsąjungų atstovai. Padėtis yra žinoma, yra kelios dedamosios šitoje istorijoje. Pirma, kad tikrai atlyginimai vidutinės grandies vadovaujančiam personalui yra palyginti per žemi. Yra atliktas tyrimas pagal rinką, kaip atrodo darbuotojų atlyginimai, darbininkų atlyginimai, kaip yra vidutinio (…), kaip yra aukščiausio, remiantis atlyginimais, remiantis tomis išvadomis. Dar kartą pasikartosiu, kad turbūt aukščiausio lygio vadovams atlyginimai tikrai neturėtų drastiškai kilti – pirmiausia turime žiūrėti vidutinio lygio vadovus ir darbuotojus. Čia yra be kalbų.
Antras klausimas dėl „Igničio“. Vėlgi problema yra žinoma. Noriu pasakyti, kad „Ignitis“ yra vienintelė įmonė, turinti gyvų žmonių, pas juos galima ateiti, matėme ir nemažas eiles, tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad „Ignitis“ turi didžiąją dalį visų mūsų gyventojų. Kuomet turime problemų ir su kainomis, ir su įvairiais nepriklausomų vartotojų tiekėjų bankrotais, įmonė fiziškai nespėja to daryti. Įmonė yra išplėtusi ratą, aš jau ne kartą kalbėjau su vadovais, kas galėtų atsakyti. Pasamdyta labai daug papildomų žmonių iš išorės, jie teikia paslaugas. Tikėkimės, kad tas srautas, kadangi „Perlo“ banga vis tiek po truputį nueina, bus lengvesnis. Juo labiau kad trečiasis etapas yra atidėtas, žmonėms tikrai nėra ko skubėti dabar. Aš tikiu, kad išlaikant tą ganėtinai platų lygį dirbančių žmonių, mažėjant srautui kaip nors bus geriau. Aš kalbėjau su įmonės vadovu, sako, nėra ką samdyti rinkoje, kad taip drastiškai dar išplėstume paslaugos ratą. Toks buvo atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi O. Leiputė.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiandien nematau susisiekimo ministro. Mano tokie tradiciniai klausimai. Pirmas turėjo būti dėl respublikinio Šilutės–Klaipėdos kelio. Yra suskirstyta tam tikromis atkarpomis – keturi, penki kilometrai, tačiau dabar turiu tokios informacijos, kad kai kuriems projektuotojams yra sudėtinga finansinė situacija, bankrutuoja, vadinasi, yra grėsmė šiam projektui nebūti įgyvendintam.
Taip pat noriu įgarsinti, kad taip pat prašysiu ministro pateikti man numatomų įvairių atkarpų arba kelių projektavimo, asfaltavimo ir remonto darbus už šiuos ir už kitus metus. Taip sakant, kad mes ateityje galėtume kalbėti viena kalba ir kad tikrai žinotume, kiek realiai vieni ar kiti projektai bus įgyvendinti. Kas pavaduoja, nežinau, bet…
PIRMININKAS. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ministras yra išvykęs į komandiruotę, bet pateiksiu ministrui posėdžio stenogramą ir jis jums be problemų atsakys į klausimus raštu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Skardžius. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Norėčiau pasidomėti. Aišku, suprantame tą situaciją, kokioje dabar visi esame, bet norėčiau užduoti klausimą, kaip vykdomi valdančiųjų bei kolektyvinės sutarties įsipareigojimai dėl atlyginimų medikams augimo? Vakar komitete išgirdome, kad yra ligoninių, kuriose neatsiskaityta už gegužės mėnesį už atostoginius. Sąskaitos už elektrą išaugo šešis ir daugiau kartų. Tarp jų, aišku, išaugo ir kitos kainos: maitinimo, valymo, skalbimo ir taip toliau. Kaip bus kompensuojama gydymo įstaigoms už šiuos metus, ypač už antrąjį pusmetį?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Matyt, pradėsiu nuo to, kad visiems būtų aišku, tie, kas mūsų klauso, ne visi žino, gal jiems gali atrodyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija tiesiogiai perveda atskirai už šilumą, atskirai už atlyginimą, atskirai dar už kažką. Sistema yra tokia, kad viskas yra daroma per paslaugų įkainius. Šių metų pradžioje, mes net ir nežinojome, kad čia bus tokio dydžio problema, prie 2022 metų įkainių jau buvo įkalkuliuota apie 12 mln. eurų dėl šilumos didėjimo. Aišku, to neužtenka, tą matome, tą rodo liepos, rugpjūčio mėnesio sąskaitos, jos yra gerokai didesnės, į tai reaguojame, yra daromi paskaičiavimai, tikimės, kad spalį, lapkritį turėsime tuos kitus bazinius skaičius ir jau galėsime padidinti finansavimą. Taip bus atsižvelgta ir į kainas dėl maitinimo, ir dėl šilumos. Ar to užteks? Žiūrėkite, man atrodo, šiandien iš mūsų niekas negali pasakyti, kas bus po dviejų savaičių. Taip? Vėl, matyt, į tai reaguosime. Tik labai svarbu suprasti, kad mūsų veikimo mechanizmas yra per tuos įkainius. Aišku, yra tam tikras laiko intervalas.
Naudodamasis proga noriu pasakyti, kad kartais yra net ir supainiojama, sakoma, kad ministerija yra skolinga už kokius nors kovidinius priedus ir taip toliau. Noriu paneigti. Viskas dėl kovido – priedai, priemokos – sumokėta. Kalbame tik apie tai, kad mes turime tuos, sakykime, tam tikrus skirtumus, tarkime, 2021 metų, nes pagal 2020 metų situaciją buvo skaičiuojami paslaugų įkainiai. Kai kur matome, kad sistemiškai įstaigoms galėsime, sakykime, kompensuoti, ir tai darome, apie tai Sveikatos reikalų komitetą informavome. Matyt, taip galėčiau atsakyti. Tikiuosi, kad rudenį, artimiausiais mėnesiais, turėsime naujus įkainius, kurie padės įstaigoms kompensuoti tai, ką jūs minite. (Balsai salėje) Taip pat įstaigos gauna tas sumas, kurias mes skiriame, ten yra įskaičiuojamas ir medikų darbo užmokestis, paskui metų gale reikia žiūrėti, kaip pati įstaiga paskirstė šiuos pinigus. Čia, matyt, toks klausimas, toks atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi D. Kepenis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Akivaizdu, kad ne karas turbūt kaltas, kad elektros kainos didesnės negu pas mūsų kaimynus latvius ir estus. Jie taip pat perka iš „Nord Pool“ biržos, estai kūrena skalūnus, latviai turi tris hidroelektrines Dauguvos upėje. Na, o ką daro Lietuva? Kodėl „Igničio gamyba“ „Igničiui“ parduoda per biržą pagamintą energiją? Mano būtų toks klausimas. Turbūt turėtų atsakyti „Igničio“ šeimininkė, finansų ministrė, bet nežinau, kas atsakys į šitą klausimą. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Visa elektra, išskyrus atsinaujinančią, privalo būti perkama per biržą – yra tokia taisyklė, europiniai reglamentai, čia išimčių nėra net ir tokioms grupėms kaip „Iginitis“. Toks būtų atsakymas. Atsinaujinanti energija gali būti tiekiama ne per biržą, ir šiandien mes matome daugybę sandorių, kad būtent taip ir daroma. Toks atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausia…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dar galėčiau papildyti, jeigu galima, nes nėra gerai, kai netiesa skamba. Taip, išties Estijoje elektros kaina yra žemesnė dėl skalūnų, kaip jūs ir paminėjote, Lietuvos ir Latvijos kainos faktiškai nesiskiria. Gerai yra turėti hidroelektrines, bet reikia, kad hidroelektrinės dar ir veiktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Kepenis. Iš esančių salėje ruošiasi A. Vinkus.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas sveikatos ministre, į mane kreipėsi profesorius E. Vaitkus, kuris ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dviem klausimais: dėl žalos pacientams atlyginimo ir dėl hepatito B skiepo vaikų gimimo dieną. Dėl pirmo klausimo jis turi medžiagą, šiandien jums perduos.
Antrą aš dabar užduosiu, galite atsakyti iš karto į šį klausimą. Tik dvi Europos valstybės pirmą dieną vaikus skiepija nuo hepatito B ir tik tuo metu, kai mama serga hepatitu B. Mes Lietuvoje per 20 tūkst. vaikų paskiepijome visiškai be reikalo, nes nėra jokios prasmės jų skiepyti, nes jų mamos sveikos. Apie tai jūs ne kartą girdėjote, kreipėsi šeimos ir medikai. Ar galvojate, kad atėjo metas šitą klausimą išspręsti? Ačiū.
A. DULKYS. Man atrodo, kad tie klausimai yra išspręsti, ir išspręsti ne politikų, o būtent konsultuojantis su tos srities specialistais.
Dėl kažkokio rašto, kurį jūs minite, į jį, kaip suprantu, nebuvo mūsų atsakyta, į tą jūsų minimo profesoriaus raštą. Jeigu neatsakyta, aš pasitikrinsiu, kad mes atsakytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos ministre, drįstu jūsų paklausti dėl informacijos apie koronaviruso kenkimą visuomenei. Aš ją stebiu, todėl taip dažnai ir klausiu, ir analizuoju nuo pat pirmo susirgimo. Daugiau nei prieš 4 mėnesius buvo apribotas jos veikimas, atsisakant informacijos pateikimo savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, o ta informacija, kuri vis dar teikiama, drįstu pasakyti, yra daugiau klaidinanti. Čia ne jus drįstu kaltinti, bet atkreipiu Statistikos departamento dėmesį. Neužimdamas laiko pateiksiu pavyzdį, dėl kurio man atsiuntė rinkėjai paklausti. Tik vienas rodiklis – per dieną nustatytų naujų atvejų skaičius, trys pozicijos duotos: rugpjūčio 21 dieną per parą buvo išaiškinti 57 nauji atvejai, rytojaus dieną – 2 tūkst. 179. Rugpjūčio 28 dieną – 39 atvejai, rytoj – 1 tūkst. 600 su viršum. Rugsėjo 11 – 62 atvejai, rugsėjo 12 – daugiau negu 2 tūkst. 300. Iš esmės visą laiką rodomi tie nerealūs kontrastai. Kaip naudodamasi tokia informacija visuomenė gali orientuotis apie ligos plitimą?
PIRMININKAS. Laikas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau. Kadangi Statistikos departamentas yra Vyriausybės priežiūroje, aš trumpai pakomentuosiu.
Mielas kolega, tie atvejai su žemais rodikliais yra savaitgaliai. Jūs puikiai žinote, kad savaitgaliais testuojama tik tiek, kiek, tarkim, žmonės kreipiasi į ligoninę, ir jie yra testuojami, ar kažkokios kitos simptominės situacijos, nes mes jau nebeturime (ir nebėra jokio reikalo turėti) nei mobiliųjų testavimo punktų, nei kokių kitų išplėstinių pajėgumų, kurie ankstesniu laikotarpiu, kai buvo pandemija, veikė tokiu pačiu mastu – iš esmės 7 dienos per savaitę, 24 valandos per parą.
Dabar taip nėra, todėl labai natūralu, kad šeštadienį ir sekmadienį mes visada turime žemesnius skaičius, o pirmadienio skaičiai visą laiką yra aukštesni, nes dalis žmonių, kurie savaitgalį nesikreipia, kreipiasi pirmadienį į gydytoją, pasidaro testą ir tai yra nustatoma. Todėl, tiesą sakant, analizei ir yra naudojami ne pavieniai atskiros dienos duomenys, o tam tikros tendencijos, subendrinti 7 dienų rodikliai, palyginus su prieš tai buvusiomis 7 dienomis, nes iš to matyti tiesiog palyginami dalykai. Tikrai nemanau, kad reikėtų versti Statistikos departamentą dirbti ir savaitgalį, nes tie duomenys nepasikeis. Jie yra tokie dėl objektyvių priežasčių. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. DULKYS. Jeigu galima, tiesiog dar papildysiu. Kadangi dar lietėte ir sprendimų priėmimo aspektą, noriu atkreipti dėmesį, kad yra skelbiama informacija, ne tik atvejų skaičius. Būtent visuomenei yra akcentuojama, kad dabar yra svarbiausi rodikliai ne šiaip atvejai, o būtent kokia yra situacija ligoninėse, intensyviosios reanimacijos skyriuose ir kiek ten yra pacientų. Ta informacija yra taip kiekvieną dieną skelbiama, pagal ją dabar priimami pagrindiniai sprendimai ir apie tai visuomenė yra informuojama. Taigi viskas gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Laikas baigėsi. Dėkoju Vyriausybei, gerbiamiems Seimo nariams ir skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.