LIETUVOS RESPUBLIKOS
VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO
PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. Taigi privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Ši neliečiama asmens sritis - tai asmeninis, šeimyninis gyvenimas, asmens garbė ir orumas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 22 straipsnis glaudžiai susijęs ir su Konstitucijos 24 straipsniu, reglamentuojančiu asmens būsto neliečiamumą, ir su Konstitucijos 23 straipsniu, garantuojančiu nuosavybės apsaugą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai. Visų pirmiausia, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
Atsižvelgiant į tai teikiamas Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas.
Įstatymo projekto tikslas – sukurti saugomiems asmenims, kurie priskirtini vadovybei (Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir asmenims, laikinai einantiems Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantiems Ministrą Pirmininką), teisines galimybes užtikrinti jų privataus gyvenimo – tuo metu, kai nevykdo (Lietuvoje ar užsienyje) savo tiesioginių funkcijų ar nėra saugomame objekte - neliečiamumą, jei nėra įrodymų, kad saugomam asmeniui ir tuo metu gali grėsti pavojus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorės ir rengėjos: Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė, Seimo narė Ingrida Šimonytė.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Šiuo metu Vadovybės apsaugos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog Vadovybei priskiriamas asmuo (Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką) saugomo asmens statusą įgyja nuo paskyrimo ar išrinkimo į nurodytas pareigas įstatymų nustatyta tvarka. Nuo saugomo asmens statuso įgijimo dienos šiam asmeniui skiriama apsauga. Pagal įstatymą (7 straipsnio 3 dalis) saugomas asmuo turi teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pareigūnams draudžiama pažeisti asmeninio saugomų asmenų gyvenimo, jų tarpusavio santykių su šeimos nariais ar kitais asmenimis privatumą, išskyrus atvejus, kai šios teisės užtikrinimas iš esmės pakenktų saugomo asmens saugumui. Bet praktikoje šios teisės iš esmės neįmanoma užtikrinti, nes pagal keičiamas Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį apsauga taikoma 24 valandas per parą net ir kai nėra realios grėsmės jo gyvybei, sveikatai ar saugumui.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnis, nustatoma, jog Respublikos Prezidentas saugomas (kaip ir iki šiol) 24 valandas per parą. Tokio teisinio reguliavimo reikalauja Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, ypatingas konstitucinis statusas bei jo svarba nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje. Ši nuostata galiotų ir asmenims laikinai einantiems Respublikos Prezidento pareigas.
Kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė (atsižvelgiant į saugomų asmenų išskirtinį teisinį ir politinį statusą yra siūloma, kad tokias materialines ir procedūrines normas nustatytų būtent Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija ar institucijos).
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma pakeisti Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
Manytina, kad toks teisinis reguliavimas leis apsaugoti vadovybei priskiriamus asmenis visais atvejais, kai jiems gali kilti kokia nors grėsmė saugumui. Kitais atvejais (laisvu nuo oficialių ir neoficialių vizitų, susitikimų ar funkcijų įgyvendinimo metu) turėtų būti gerbiama vadovybei priskirtinų asmenų teisė į privatų gyvenimą, tame tarpe ir teisė gyventi be Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų nuolatinės priežiūros bei fizinio buvimo šalia.
Kartu pažymėtina, kad kartu Įstatymo projektu siūloma pakeisti Vadovybės apsaugos įstatymo 7 straipsnį ir papildyti saugomo asmens teisių katalogą teise pateikti motyvuotą prašymą dėl apsaugos skyrimo kitu, negu įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, laiku.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti, pripažinti netekusiais galios arba priimti naujus įstatymus nėra būtina.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymą Vyriausybė turės iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinti tvarką ir atvejus, kai Seimo Pirmininkas ir (ar) Ministras Pirmininkas galėtų (turėtų) būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku, jei jų gyvybei, sveikatai ar saugumui kyla atitinkamos grėsmės, inter alia nustatant motyvuotų prašymų (teikimų) dėl tokios apsaugos skyrimo pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei subjektus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tikimasi jų bus sutaupyta, nes atsisakius vadovybės saugojimo tam tikru metu lėšų poreikis šiai funkcijai atlikti sumažės. Sutaupymo mąsto neįmanoma apskaičiuoti, kol Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos ir atvejų, kai Seimo Pirmininkas ir (ar) Ministras Pirmininkas galėtų (turėtų) būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku, ir nėra priimtas sprendimas dėl šių vadovybei priskirtų asmenų apsaugos laiko.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „saugomas asmuo“, „vadovybės apsauga“, „privatus gyvenimas“.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Ingrida Šimonytė