AIŠKINAMAS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 7 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 6 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuva pagal donorystės mastą yra beveik pasiekusi ES vidurkį ir milijonui gyventojų tenka 18.6 efektyvių donorų. Tačiau donoro kortelė, kuri reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo, nėra populiari. Ją turi vos per 38 tūkst. 18-50 metų Lietuvos gyventojų ir tik beveik 3 tūkst. vyresnei amžiaus grupei priklausančių asmenų. Iš dalies tai sąlygoja ribotas kortelės išdavimo vietų skaičius, nes jis apribotas sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, kurių darbuotojai pasižymi dideliu užimtumu ir dažnai tiesiog vengia pasiūlyti iš anksto išreikšti sutikimą donorystei po mirties. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis per ntb.lrv.lt, tačiau jos mažiau patrauklios vyresniems Lietuvos gyventojams. Daugelyje Europos šalių, turinčių išankstinio sutikimo donorystei pareiškimo galimybę, didžiojoje dalyje JAV valstijų, Naujojoje Zelandijoje sutikimo išreiškimo vietų skaičius yra platesnis. Čia sutikimą galima duoti išsiimant ar keičiant vairuotojo pažymėjimą, o dažnai – ir asmens dokumentus.
Todėl teikiamų įstatymų projektų tikslas – įstatymu įtvirtinti donoro kortelės sąvoką bei išplėsti jos išdavimo vietų skaičių, taip įgalinant kuo didesnį kiekį Lietuvos piliečių išreikšti savo valią dovanoti organus po jų mirties.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Šį projektą parengė Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o asmeniui išduodama donoro kortelė, kurios egzistavimas bei išdavimo tvarka numatyta tik poįstatyminiame reguliavime.
Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, prisijungęs prie sistemos per Elektroninės valdžios vartus svetainėje ntb.lrv.lt. Pasirašyti nustatytos formos sutikimą galima ir kontaktiniu būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Bet kuriuo atveju, po asmens mirties dėl sutikimo donorytei atsiklausiama asmens artimųjų. Įstatymas leidžia asmeniui, išreiškusiam sutikimą būti donoru po mirties, bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Tačiau šiuo metu Lietuvoje asmenys neturi galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po jų mirties tuomet, kai jiems išduodama arba keičiama vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė arba pasas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūlomas reguliavimas, įgalinant donoro kortelės gavimą tuo metu, kai išduodami keičiami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas) bei vairuotojo pažymėjimas, išplėstų donoro kortelės išdavimo vietų skaičių. Paminėtieji dokumentai išduodami daugeliui žmonių ir pastoviai atnaujinami juos keičiant, tad, remiantis kitų valstybių patirtimi, galima prognozuoti nuoseklų sutikimų donorystei po mirties skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įvedus sutikimą išduodant vairuotojo pažymėjimą, sutikimų donorystei skaičius išaugo 53 procentais (šaltinis: Discussion paper: Registers for deceased organ donation. AOC 2020). Asmenys, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau išlaikytų galimybę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą donorystei. Taip pat išlaikoma šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtintą artimųjų teisę išreikšti savo sutikimą/ nesutikimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nekils.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos. Sąvoka „donoro kortelė“, nors ir šiuo metu naudojama poįstatyminiame reguliavime, nėra įvertinta Terminų bando įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti?
Sveikatos apsaugos ministras bei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Donoro kortelės sistema yra sukurta, tad sukūrimui papildomos sąnaudos nebus reikalingos. Tačiau „Regitra“ bei Migracijos departamentas, įgiję papildomą funkciją, patirs didesnes sąnaudas vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės bei paso išdavimui. Dėl to, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada, įvertinant jiems skirtų asignavimų didinimą.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„Donorystė“, „transplantacija“, „donoro kortelė“, „asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „vairuotojo pažymėjimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Teikia:
Seimo narės
Agnė Širinskienė
Asta Kubilienė