LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai El. p. [email protected]
Nacionalinei švietimo agentūrai El. p. [email protected]
|
|
2022-12- Nr. 4-01- |
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ VADOVĖLIŲ IR MOKYMO PRIEMONIŲ ATITIKTIES TEISĖS AKTAMS ĮVERTINIMO IR APRŪPINIMO JAIS
TVARKOS APRAŠO
2022 m. gruodžio d. Nr.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose[1] pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurių dalis tebėra aktualūs, į viešojoje erdvėje pasirodančią nevienareikšmišką informaciją[2], susijusią su vadovėlių turiniu, atliko Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-836 (toliau – Aprašas)[3], antikorupcinį vertinimą.
Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių tinkamumo naudoti ugdymo procese vertinimą organizuoja ir atlieka, jų paklausą ir pasiūlą analizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA, Agentūra).
Viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvos mokyklos, 2022 m. gruodžio pradžios duomenimis, gali naudotis 871 vadovėliu, išleistu 2008–2022 metais: 446 Lietuvoje išleistais skirtingų dalykų vadovėliais ir 425 užsienyje išleistais vadovėliais, skirtais užsienio kalboms mokytis[4]. 2021–2022 m. vadovėlių duomenų bazėje buvo pateikta informacija apie 27 naujus vadovėlius: apie 21 užsienyje išleistą vadovėlį užsienio kalboms mokytis ir 6 Lietuvoje išleistus vadovėlius (2 – lietuvių kalbos ir literatūros, 2 – matematikos, 1 – pasaulio pažinimo, 1 – užsienio kalbos)[5]. 2022 m. išleista 19 naujų vadovėlių, visi jie skirti užsienio kalbai (anglų k.) mokytis. Švietimo portalo informacinėje sistemoje nepaskelbtų vadovėlių mokyklos negali įsigyti iš mokymui skirtų lėšų.
Agentūros parengtoje vadovėlių apžvalgoje nurodyta, kad daugiausiai išleista lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos vadovėlių, o kai kurių dalykų vadovėlių visai nėra, pavyzdžiui, pradinio ir pagrindinio ugdymo programose neparengta nė vieno fizinio ugdymo ir žmogaus saugos vadovėlio, vidurinio ugdymo programoje 2008–2022 m. nebuvo vadovėlių etikos, teisės, filosofijos, menų pažinimo, dailės ir kitų daugiausiai pasirenkamiesiems dalykams skirtų vadovėlių[6]. Nors NŠA priskirta funkcija analizuoti vadovėlių paklausą ir pasiūlą, teisės aktai nenumato Agentūros aktyvaus vaidmens siekiant jas subalansuoti.
Susipažinę su vadovėlių vertinimą reglamentuojančiu teisės aktu ir susijusia informacija, siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę vadovėlių vertinimo srityje, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Reikalavimai vadovėlių vertintojams išsamiai nereglamentuoti ir galimai neužtikrinama interesų konfliktų prevencija
Aprašo 13 punkte nustatyta, kad parengto vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitiktį Aprašo II skyriuje nurodytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams vertina teikėjo[7] pasitelkti ne mažiau kaip 3 vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai. Vertinti skaitmeninių vadovėlių ir mokymo priemonių atitiktį Aprašo 8 punkte išdėstytiems specialiesiems reikalavimams rekomenduojama pasitelkti papildomus skaitmeninių vadovėlių ar skaitmeninių mokymo priemonių išmanančius vertintojus.
Be privalomo vertintojų skaičiaus ir teisės akte neapibrėžtų kategorijų „dalyko specialistas“ ar „mokytojas praktikas“ Apraše nėra detalizuojami reikalavimai vadovėlių vertintojams – kokiais kriterijais remiantis jie atrenkami, kokie detalesni kvalifikacijos, kompetencijos reikalavimai jiems taikomi, kokie kriterijai taikytini įvertinant kandidatą kaip „išmanantį“ ir pan.; ar vertintojų kandidatūros vertinamos ir jų paslaugos perkamos atskirai kiekvienam vadovėliui įvertinti ar tam tikram laikotarpiui.
Taip pat Apraše nėra reglamentuota, kad pasirenkant vertintojus būtų užtikrinama interesų konflikto prevencija – nėra nustatyti apribojimai vertintojui būti susijusiam artimais ryšiais ar darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais su teikėju, jo vadovais / savininkais bei su jais artimais santykiais susijusiais asmenimis, kt.[8]
Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. birželio 19 d. antikorupcinio vertinimo išvados „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams vertinimą“ Nr. 4-01-4604 rengimo metu buvo nustatyta, kad didelė dalis vadovėlių vertintojų patys buvo vadovėlių autoriai ar recenzentai. Remiantis viešojoje erdvėje prieinamais duomenimis, praėjus keleriems metams po minėtos antikorupcinio vertinimo išvados pateikimo, vis dar fiksuota atvejų, kad vadovėlius vertino juos parengę patys reorganizuoto Ugdymo plėtotės centro darbuotojai[9].
1.1.1. Aukščiau minėta pastaba aktuali ir tuo aspektu, kad NŠA samdomiems vertintojams, kurie Agentūros užsakymu atlieka į tinkamų ugdymo procese naudoti vadovėlių sąrašą įtrauktų vadovėlių, apie kuriuos informacija paskelbta Švietimo portalo informacinėje sistemoje, vertinimą (Aprašo 15 punktas), analizuojamame teisės akte taip pat nėra įtvirtinta jokių kvalifikacijos, patirties ar kitų reikalavimų.
Galimai nepakankamai užtikrinama ir interesų konfliktų prevencija. NŠA Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių turinio vertintojo nešališkumo deklaracijoje (toliau – NŠA vertintojo deklaracija) privaloma nurodyti, kad vertintojas negauna iš vadovėlį pateikusio vertinti juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų (NŠA vertintojo deklaracijos 2.1 papunktis); jo nesieja santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiai su fiziniais asmenimis, susijusiais su vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimu, leidyba ir platinimu (NŠA vertintojo deklaracijos 2.2 papunktis) bei jo nesieja santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiai su juridiniam asmeniui, susijusiam su vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimu, leidyba ir platinimu, vadovaujančiais asmenimis (NŠA vertintojo deklaracijos 2.3 papunktis).
Aukščiau minėtos NŠA vertintojo deklaracijos 2.1 papunkčio nuostatos loginė lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad NŠA samdomam vadovėlių vertintojui taikytinas apribojimas negauti jokių pajamų tik iš vadovėlį pateikusio vertinti juridinio asmens – t. y. pačios NŠA, bet nenustatyta reikalavimų būti nesusijusiam darbo ar kitais jų esmę atitinkančiais santykiais ir gauti pajamų iš vadovėlio autorių, recenzentų, leidėjų, platintojų, taip pat nebūti susijusiam analogiškais santykiais su anksčiau vadovėlį (prieš įtraukiant jį į naudotinų ugdymo procese sąrašą) vertinusiais asmenimis, jų vadovais ar savininkais, jiems artimais asmenimis ir pan.
1.1.2. Aprašo 19.3 nustatyta, kad teikėjas privalo pateikti NŠA laisvos formos prašymą paskelbti informaciją apie vadovėlį, skaitmeninę ar suskaitmenintą mokymo priemonę Švietimo portalo informacinėje sistemoje, užpildytą vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atliktą vertinimą patvirtinančią deklaraciją, parengtą pagal Aprašo 1 priede ar 2 priede pateiktą formą, ir vieną išleisto vadovėlio egzempliorių.
Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis analizuojamo teisės akto nuostatomis, nėra privaloma Agentūrai pateikti paties atlikto vadovėlio vertinimo su jame pateikiama detalia vertinimo informacija. Vertinimo informacija taip pat nėra skelbiama Švietimo portalo informacinėje sistemoje. Minėtoje teikėjo pateikiamoje deklaracijoje tenurodomos vertintojų patvirtinimas, kad mokymo priemonė (nurodant jos autorių (-ius), pavadinimą, dalyką, klasę, metus, seriją) atitinka Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo II skyriuje nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, įžvelgtina rizika, kad teikėjo užsakymu atliekamas vertinimas gali būti formalus, neišsamus bei nenustatantis aktualių vadovėlio turinio trūkumų.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo ir skaidrumo, siūlome tikslinti Aprašą nustatant aiškias vertintojų atrankos procedūras bei jiems taikytinus reikalavimus, be kita ko, užtikrinant, kad vadovėlių vertinimą atliktų nepriklausomi, jokiais ryšiais su vadovėlio (-ių) išleidimu suinteresuotais asmenimis nenusiję ekspertai-vertintojai.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Pagal esamą reglamentavimą vadovėlių vertinimas gali būti formalus ir nepakankamai išsamus
Aprašo 15 punkte numatyta, kad vadovėlių, skaitmeninių ar suskaitmenintų mokymo priemonių turinio kokybei užtikrinti NŠA kasmet vykdo vadovėlių ir / ar skaitmeninių ar suskaitmenintų mokymo priemonių, apie kuriuos informacija paskelbta Švietimo portalo informacinėje sistemoje, vertinimą[10]. <...> Šiam vertinimui atlikti NŠA turi pasitelkti vertintojus: analogiškai kaip vadovėlio teikėjo atveju – neapibrėžtos kvalifikacijos ir kompetencijos dalyko specialistus arba mokytojus praktikus.
Remiantis Aprašo 16 punkto nuostatomis, vadovėliai vertinimui atrenkami vadovaujantis šiais kriterijais: 16.1. raštu gauti skundai dėl klaidų (tuo atveju vertinami visų teikėjų to paties dalyko tai pačiai klasei skirti vadovėliai); 16.2. naujo teikėjo išleistas vadovėlis ir / ar mokymo priemonė (tuo atveju vertinami visų teikėjų to paties dalyko tai pačiai klasei skirti vadovėliai); 16.3. atitinkamos klasės dalyko bendrojoje programoje yra atlikti esminiai ugdymo turinio pakeitimai (vertinama, kaip vadovėlis ir / ar mokymo priemonė atitinka ugdymo turinio aktualijas ir pakeitimus).
Pagal Aprašo 17 punkto nuostatas, apie vertinti parinktus vadovėlius ir / ar skaitmenines ar suskaitmenintas mokymo priemones NŠA turi viešai paskelbti ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 15 d., tačiau antikorupcinio vertinimo atlikimo metu šios informacijos nepavyko rasti, kaip ir pagrindimo dėl šiais ar ankstesniais metais vertinti pasirinktų vadovėlių.
Apie NŠA atliekamą vadovėlių vertinimą informacija skelbiama labai ribotos apimties, be to, ne Agentūros interneto svetainėje https://www.nsa.smm.lt/, bet Švietimo portalo www.e-mokykla.lt interneto svetainėje[11].
Remiantis skelbiamais duomenimis, 2022 m. NŠA įvertino tik 1 vadovėlį, 2021 m. – 4, 2020 m. – 7, 2019 m. – 9 vadovėlius. Ankstesniais metais reorganizuoto Ugdymo plėtotės centro 2018 m. buvo įvertinta 19, 2017 m. – 17, 2016 m. – 12 vadovėlių[12]. Apie konkrečių vadovėlių pasirinkimą vertinti paskatinusias priežastis duomenų nėra.
Aprašo 18 punkte, be kita ko, numatyta, kad vadovėlio vertinimo ataskaita skelbiama viešai NŠA tinklalapyje, tačiau ši informacija šios antikorupcinio vertinimo išvados parengimo dieną, viešai nebuvo prieinama. Prie atskirų vadovėlių[13] duomenų bazėje viešinama tik trumpa informacija, kurioje nurodoma vadovėlio pavadinimas, autoriai ir teiginys, kad vadovėlis įvertintas ir pripažintas tinkamu naudoti ugdymo procese, nurodant vertintojų pavardes, tačiau išsamesnės analizės, pagrindžiančios vadovėlio atitikimą reikalavimams, nepateikiama.
Teisinio reguliavimo spragos, šios antikorupcinio vertinimo išvados 1 dalyje pažymėti formalūs reikalavimai ir aukščiau paminėti nedideli kasmet NŠA įvertinamų vadovėlių skaičiai sudaro sąlygas į Agentūros sudaromą – preziumuojant – tinkamų naudoti ugdymo procese vadovėlių ir mokymo priemonių sąrašą įtraukti nevisai tinkamos kokybės vadovėlius, kurie vėliau gali būti neapibrėžtą laiką naudojami ugdymo procese. Pagal Aprašo 18 punktą, vadovėlis gali būti išimtas iš minėto sąrašo (tokiu atveju mokyklos negali jo įsigyti už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir mokymo priemonėms) tik NŠA vertinimo metu nustačius neatitikimų ir trūkumų bei teikėjui per nustatytą neapibrėžtą proporcingą ir protingą terminą jų nepašalinus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. rugsėjo pradžioje viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai dėl netinkamo turinio vadovėlio, jis, nors ir išimtas iš tinkamų naudoti vadovėlių sąrašo, dar kelias savaites buvo parduodamas ir perkamas mokyklų[14], o jį išleidusios ir kitų leidyklų atstovai įpareigoti patys peržiūrėti savo leidžiamus edukacinius leidinius – po dviejų savaičių leidyklų atstovai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai „patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado“ [15].
Aukščiau minėti pavyzdžiai liudija galimai nepakankamą ministerijos ir NŠA įsitraukimą ir kontrolę užtikrinant vadovėlių turinio kokybę ir jų patekimo į rinką procedūrų skaidrumą.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti Aprašo tikslinimo galimybes, pašalinant aukščiau minėtus teisinio reguliavimo trūkumus.
2.2. Tinkamai nereglamentuotos situacijos dėl vadovėlių trūkumų pašalinimo
Aprašo 19.5 papunktyje įtvirtinta, kad teikėjas, nusprendęs atnaujinti anksčiau išleistus vadovėlius ir mokymo priemones pagal pasikeitusias dalykų bendrąsias programas, privalo tai atlikti ne vėliau nei per 3 metus nuo pasikeitusių bendrųjų programų įsigaliojimo.
Loginė lingvistinė aukščiau minėtos nuostatos konstrukcija suponuoja, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, be kita ko, nedetalizuojant programos pakeitimų masto, lemiančio būtinybę iš esmės atnaujinti vadovėlio turinį, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, taip pat 3 metų terminas siejamas ne su programų pasikeitimo momentu, bet su teikėjo „apsisprendimo“ momentu, kurie galimai gali nesutapti.
Taip pat nėra detalizuojama, kuris subjektas (NŠA ar kitas) ir kokia tvarka turėtų įsitikinti, kad aukščiau minėtas reikalavimas – pasikeitus dalykų bendrosioms programoms atnaujinti vadovėlių turinį, kad jie atitiktų mokinių poreikius, – yra tinkamai ir laiku įgyvendintas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, vadovėlių atnaujinimas turėtų būti siejamas ne su vadovėlių teikėjo apsisprendimu dėl jų turinio atnaujinimo ir perleidimo, bet su švietimo politiką formuojančių subjektų priimtu sprendimu atnaujinti dalykų bendrąsias programas, tuo pačiu nustatant pareigą nepriklausomiems vertintojams įvertinti visus tų dalykų vadovėlius dėl atitikimo naujiems reikalavimams, bei nustatant terminą šiuolaikinių mokymo proceso realijų neatitinkančius vadovėlius perleisti arba išimti iš tinkamų naudoti vadovėlių sąrašo. Todėl siūlome svarstyti galimybę atitinkamai patobulinti Aprašo nuostatas.
2.3. Aprašo 20.2 papunktyje numatyta, kad gavusi informacijos dėl vadovėlyje ar mokymo priemonėje pastebėtų klaidų, NŠA privalo kreiptis į teikėją, prašydama ištaisyti klaidas ir informuoti apie tai mokyklas. Tačiau teisės akte nedetalizuojama nei terminas, per kurį klaidos turi būti ištaisytos, nei pasekmės, kilsiančios neįvykdžius minėtų prievolių.
Aukščiau minėta pastaba aktuali ir tuo aspektu, kad Aprašo 22.5 papunktis numato, jog mokyklos vadovas, gavęs informacijos apie įsigytame vadovėlyje ar mokymo priemonėje fakto, dalyko klaidų ar neatitiktį Aprašo II skyriuje nustatytiems bendriesiems ar specialiesiems reikalavimams, informuoja apie tai teikėją, o teikėjui atsisakius spręsti problemą, apie tai informuoja NŠA. Tačiau teisės akte nėra nustatyta tolimesnių imperatyvių NŠA veiksmų ir procedūrų, siekiant užtikrinti, kad vadovėlis būtų išimtas iš tinkamų naudoti duomenų bazės, o mokyklom būtų kompensuotos išlaidos dėl netinkamo turinio vadovėlio įsigijimo ar vadovėliai būtų pakeisti kokybiškais.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, vienareikšmiškumo ir skaidrumo, siūlome tikslinti Aprašo nuostatas pašalinant aukščiau minėtus teisnius neaiškumus.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Nėra detalizuotos užsienyje išleistų vadovėlių turinio kokybės užtikrinimo aspektai
Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad užsienio valstybėje išleisto vadovėlio ar mokymo priemonės užsienio kalbai mokytis turinys, Europos Sąjungos šalyse parengto ir išleisto vadovėlio ir / ar mokymo priemonės gimtosioms kalboms, kurių mokomasi Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, mokytis turinys turi atitikti Aprašo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Tačiau išsamiau nėra detalizuota, kuris subjektas yra atsakingas už minėtų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo kontrolę. Viešai prieinamais duomenimis, šiurkščių klaidų pasitaiko ne tik Lietuvoje išleistuose, bet užsienio valstybių leidyklose išspausdintuose leidiniuose, kurių turinys susijęs ir su Lietuvos Respublika[16].
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[17] ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]